Byla e2A-652-186/2017

Dėl žalos atlyginimo. Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige Baltic“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Poškaus, Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei individualiai įmonei „R. P. odontologijos kabinetas“ dėl žalos atlyginimo. Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige Baltic“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

1. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės individualios įmonės (toliau – IĮ) „R. P. odontologijos kabinetas“ 1 189,20 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. jis sugrįžo iš Švedijos, norėdamas išgydyti skaudamą dantį. Kadangi tuo metu pas visus dantų gydytojus Jurbarke buvo eilės, o ieškovas dėl darbo Švedijoje neturėjo galimybės ilgai pasilikti Lietuvoje, dantį nusprendė gydyti pas gydytoją odontologę R. P.. Ieškovas pas gydytoją lankėsi kelis kartus (2013 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugpjūčio 7 d.) ir šių apsilankymų metu jam buvo plombuojamas 47 dantis bei gydomi jo kanalai. Praėjus dviem savaitėms po danties gydymo, danties plomba nuskilo, todėl jis 2014 m. balandžio mėn. sugrįžo į Lietuvą ir nuėjo pas gydytoją R. P. gydyti nuskilusio danties. Apžiūrėjusi bei iš naujo užplombavusi dantį, gydytoja nurodė, kad taip atsitiko dėl netinkamo ieškovo kramtymo – t. y. per stipraus sukandimo. Praėjus keliems mėnesiams po pakartotino apsilankymo pas gydytoją, atsirado nemalonus burnos kvapas, ėmė skaudėti žandikaulį ir jame atsirado guzas. Pamanęs, kad žandikaulio uždegimas prasidėjo dėl peršalimo, jis gėrė vaistus, kurie numalšino skausmą bei sumažino guzą. Po kelių savaičių vėl prasidėjo dideli žandikaulio skausmai, atsirado guzas bei nemalonus pūlių kvapas iš burnos, todėl ir šį kartą jis keletą savaičių gėrė vaistus, kurie jau nebepadėjo. Negalėdamas ilgiau kęsti nuolatinio didelio žandikaulio skausmo bei nepatogumo dėl nemalonaus burnos kvapo, buvo priverstas grįžti į Lietuvą ir 2015 m. liepos 10 d. vėl apsilankė pas gydytoją R. P.. Gydytojai nusiuntus pas kitą specialistą pasidaryti dantų nuotrauką, ją padaręs gydytojas J. M. žodžiu nurodė, kad 47 dantį skauda dėl to, jog dėl netinkamo danties gydymo yra pažeistas šio danties dugnas ir dantį būtina nedelsiant šalinti. Gydytojas taip pat paaiškino, kad esant tokiai būklei, danties gydymas yra labai sudėtingas, be to, laikinas, nes praėjus keletui mėnesių, situacija vėl kartosis. Gydytojo nuomone, vienintelė tinkama išeitis yra danties pašalinimas ir implanto įdėjimas. Ieškovas su dantų nuotrauka nuvyko pas gydytoją R. P. ir išdėstė kito gydytojo išsakytą nuomonę apie 47 danties būklę, tačiau R. P., apžiūrėjusi danties nuotrauką, pasiūlė 47 dantį gydyti pakartotinai. Ieškovas gydymo atsisakė ir paprašė jam pateikti medicinos dokumentų kopijas, nes baimindamasis didesnių komplikacijų bei manydamas, jog dantų gydymo paslaugas R. P. teikė neužtikrindama maksimalaus atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir nepakankamai kvalifikuotai, nusprendė 47 dantį gydyti J. M. IĮ „Medenta“.
3. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Komisija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos odontologų rūmų gydytojų specialistų 2016 m. vasario 15 d. išvadą Nr. 1, sprendime konstatavo, kad danties gydymo metu naudota medžiaga tiesiogiai dančiui pakenkti negalėjo, tačiau pripažino, kad žala S. G. sveikatai, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas IĮ „R. P. odontologijos kabinete“, pasireiškė tuo, jog dėl netinkamo ir nekokybiško 47 danties gydymo, ieškovas kentė skausmus, todėl ieškovo pareiškimą tenkino iš dalies ir įpareigojo IĮ „R. P. odontologijos kabinetą“ atlyginti 300 Eur neturtinę žalą. Su komisijos sprendimo dalimi, kuria nuspręsta nepriteisti turtinės žalos ir priteisti tik 300 Eur neturtinę žalą, ieškovas nesutiko, nurodydamas, kad gydytoja R. P. jo 47 dantį gydė nekokybiškai, nerūpestingai ir netinkamai, todėl šį dantį teko pašalinti. Pažymėjo, kad po šio gydytojos atlikto gydymo dantis nuolat skilinėjo, o po pakartotino – prasidėjo uždegimas, t. y. ieškovo 47 dantis ėmė pūliuoti, atsirado dideli skausmai, guzas žandikaulyje, nemalonus kvapas. Ieškovo nuomone, tik atsiradus šioms indikacijoms, gydytoja ėmėsi papildomų dantų būklės patikrinimo veiksmų, t. y. nusiuntė jį padaryti dantų nuotrauką. Gydytoja nebuvo maksimaliai atidi, rūpestinga bei atsargi, todėl 47 dantį gydė nekokybiškai ir nekvalifikuotai. Nors, specialistų komisijos nuomone, dantį buvo galima pergydyti, tačiau vienareikšmiška išvada, kad galimas danties gydymas iš naujo būtų padėjęs, o ne dar labiau pakenkęs, kaip tą nurodė gydytojas J. M., nebuvo padaryta.
4. Ieškovo teigimu, patirtą turtinę žalą sudaro 47 danties pakartotinio gydymo išlaidos – 930 Eur: danties pašalinimas – 20 Eur, danties implantas – 580 Eur, protezavimas ant 47 danties implanto – 330 Eur bei 259,20 Eur kelionių išlaidų.
5. Ieškovo vertinimu, nustatytas neturtinės žalos dydis (300 Eur) yra per mažas, neatitinka pažeistos vertybės. Pažymi, kad dėl gydytojos R. P. suteiktų nekokybiškų, nekvalifikuotų sveikatos priežiūros paslaugų žala yra padaryta vienai iš svarbiausių teisės saugomų vertybių – asmens sveikatai. Nurodė, kad dėl netinkamai gydyto danties ir užsitęsusio gydymo patyrė ilgalaikį didelį fizinį skausmą, buvo priverstas vartoti stiprius vaistus, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nerimą dėl tolesnio danties gydymo ir galimų šio gydymo padarinių. Atsiradęs nemalonus burnos kvapas ieškovui sukėlė nepatogumų bendraujant su draugais, artimaisiais, kolegomis darbe. Nuolat jausdamasis blogai, jis prarado norą bendrauti, tapo užsidaręs. Be to, nežinodamas kokia yra danties ir žandikaulio būklė, nuolat jautė įtampą ir stresą dėl galimų uždegimo padarinių. Atkreipė dėmesį, kad įtampą ir nerimą jaučia iki šiol, nes jaučia diskomfortą, nepatogumą dėl implanto. Be to, labai išgyvena, nes dantys yra svarbūs žmogui tiek dėl mitybos, tiek estetiniu požiūriu. Nustatant neturtinės žalos dydį prašė atsižvelgti į tai, kad jis yra jaunas žmogus, reprezentatyvi išvaizda, kurios didelę dalį lemia sveiki ir gražūs dantys, yra labai svarbi tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime, todėl danties netekimas, kurį nulėmė nepakankamai atidūs, rūpestingi, atsargūs ir nekvalifikuoti gydytojos R. P. veiksmai, gydant 47 dantį, sukėlė didelę moralinę žalą.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui S. G. iš atsakovės IĮ „R. P. odontologijos kabinetas“ 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
5. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas, vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią, nei kiti įrodymai, bei įvertinęs, kad gydymo įstaiga tiek žalos nustatymo komisijos, tiek odontologų komisijos išvadų neskundė, sprendė, kad į bylą pateikti raštiniai įrodymai yra pakankami daryti išvadą, jog atsakovė ieškovui nesuteikė tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų, todėl konstatavo esant įrodytiems IĮ „R. P. odontologijos kabinetas“ – neteisėtiems veiksmams.
6. Teismas konstatavo, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovės gydymo metu pasirinkta ne pagal indikacijas medžiaga nulėmė ieškovo 47 danties skilinėjimą, blogą kvapą burnoje ir galiausiai danties pašalinimą, šios aplinkybės neįrodė ir ieškovas, nors jam, atstovaujamam profesionalaus teisininko advokato, buvo siūloma spręsti dėl specialių žinių poreikio byloje, siekiant nustatyti 47 danties pažalinimo priežastį.
7. Teismas sprendė, kad byloje nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai nenulėmė žalos ieškovui atsiradimo, nes sprendimą pašalinti ieškovo 47 dantį priėmė kita gydymo įstaiga ir dantis buvo pašalintas neišnaudojus visų galimybių dantį pergydyti, todėl atmetė ir ieškovo argumentus dėl priežastinio ryšio egzistavimo.
8. Teismo vertinimu, danties pašalinimo išlaidos, būsimo danties implanto pagaminimo ir protezavimo išlaidos patvirtina tik tai, kad ieškovas turi lūkesčius atkurti 47 danties funkciją, tačiau neįrodo, kad tokie poreikiai atsirado būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.
9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nebuvo įrodytos visos būtinos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo netenkino, tačiau, įvertinęs tai, kad gydymo metu buvo pasirinkta ne pagal indikacijas medžiaga, sprendė esant pagrindui taikyti gydymo įstaigai civilinę atsakomybę vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsniu, neturtinės žalos dydį nustatant atsižvelgiant tiek į žalą padariusio asmens kaltę, tiek į nukentėjusiojo veiksmus.
10. Teismas sprendė, kad atsakovas neabejotinai patyrė neturtinę žalą, nes byloje įrodyta, jog panaudota ne pagal indikacijas medžiaga galėjo lemti gydymo sėkmę. Atsižvelgė į atsakovės požiūrį į situaciją ir jos vertinimą bei į tai, kad atsakovė buvo neabejinga susidariusiai situacijai – siūlė ieškovui nemokamai pergydyti dantį, pretenziją iš karto užfiksavo ligos istorijoje ir pripažino, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 56-38 nustatyta kompensacija (300 Eur) teisinga.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Apeliaciniame skunde ieškovas S. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

511.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė iš esmės remdamasis tik Lietuvos Respublikos odontologų rūmų specialistų išvadomis, apelianto veiksmų analize ir detaliai neanalizavo pačios R. P. veiksmų.

611.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra visos būtinos R. P. atsakomybės sąlygos. Pirma, R. P., teikdama apeliantui odontologo paslaugas, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ji, gydydama 47 dantį, nebuvo maksimaliai atidi, rūpestinga ir atsargi, todėl dantį išgydė nekokybiškai ir nekvalifikuotai, dėl ko dantis pradėjo skilinėti, pūliuoti ir suminkštėjo danties dugnas bei žandikaulio kaulas. Antra, dėl R. P. netinkamo elgesio ieškovui atsirado žala, kuri pasireiškė danties pašalinimo, implantavimo, protezavimo bei kelionės išlaidų atsiradimu (dėl kelionės išlaidų teismas visiškai nepasisakė). Taip pat, apelianto nuomone, jam buvo padaryta ir 2 000 Eur dydžio neturtinė žala. Trečia, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtos veikos ir ieškovo patirtos žalos. Sprendžiant klausimą dėl priežastinio ryšio (ne)egzistavimo negalima apsiriboti vien specialisto išvada, o būtina įvertinti visus byloje esančius įrodymus bei R. P. veiksmus. Atkreipia dėmesį, jog specialistai išvadoje nepateikė vienareikšmiškos išvados, kad danties pergydymas būtų padėjęs, todėl manytina, kad gydytojas J. M., apžiūrėjęs dantį, jo būklę įvertino objektyviai ir tinkamai. Be to, apeliantui kilę padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėtų R. P. veiksmų. Ketvirta, R. P. kaltė preziumuojama pagal įstatymą (CK 6.248 straipsnis).

711.3. Priteista neturtinė žala (300 Eur) yra per maža ir neatitinka pažeistos vertybės – asmens sveikatos. 2 000 Eur neturtinės žalos dydis atitinka teismų suformuotą praktiką bylose dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-235-324/2012). Dėl netinkamo danties gydymo apeliantui teko vartoti vaistus, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nerimą dėl tolesnio danties gydymo ir galimų gydymo padarinių, netekus danties jam buvo padaryta didelė moralinė žala.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė IĮ „R. P. odontologijos kabinetas“ nurodė, kad Kauno apygardos teismo sprendimui pritaria, o su ieškovo pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka bei išdėstė faktines aplinkybes. Argumentų, kodėl apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsakovė atskirai nenurodė.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

813.1. Apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių faktinę aplinkybę, kad jis 2013-2015 metais gyveno ir dirbo Švedijoje.

913.2. Byloje nėra duomenų, įrodančių apelianto teiginius apie atsiradusį guzą, pūlius ir kitus neigiamus išgyvenimus. Atkreipia dėmesį, kad po aplūžinėjusios plombos perplombavimo (2014 m. balandžio 25 d.) praėjus 6 mėnesiams apeliantas kreipėsi dėl kito (38) danties plombavimo, tačiau šio vizito metu nusiskundimų dėl 47 danties neišsakė.

1013.3. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jis kelionės išlaidas patyrė būtent dėl atsakovės netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų.

1113.4. Apeliantas aplinkybės, kad jam buvo pašalintas 47 dantis, neįrodė jokiais rašytiniais dokumentais. Medicininiuose dokumentuose tokia aplinkybė nėra užfiksuota.

1213.5. Pagrįstai teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog atsakovės gydymo metu pasirinkta ne pagal indikacijas medžiaga lėmė ieškovo 47 danties skilinėjimą, blogą kvapą burnoje ir danties pašalinimą.

1313.6. Ieškovo nepatogumai dėl 47 danties nebuvo tokie intensyvūs, jog atitiktų CK 6.250 straipsnį.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Byloje sprendžiama dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas, pagrįstumo.
15. Nekonstatavus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnis).
16. Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė diagnozavo simptominį ieškovo 47 danties pulpitą. Gydymo metu atsakovė nustačiusi kariozinę ertmę, ją Sol.Citokartini 4 %-1,7 ml nejautroje pavalė ir atsivėrus pulpai uždėjo Caustinerf pulpos devitalizacijai ir dantį uždarė dentinu. 2013 m. rugpjūčio 5 d. antrojo vizito metu nejautroje ertmę išvalė ir į kanalus įvedė kalcio hidroksido pastą „Calcidor“, 2013 m. rugpjūčio 7 d. trečiojo vizito metu dantį užplombavo. Gydymo paslaugos buvo teikiamos ir 2014 m. balandžio 24 d., gavus ieškovo nusiskundimą dėl 47 danties aplūžinėjusios plombos, kurių metu buvo išvalyta kariozinė ertmė, dantis perplombuotas SDR plomba, kramtomasis paviršius – „Beautiful“ plomba. 2014 m. spalio 29 d., ieškovui taip pat buvo suteiktos gydymo paslaugos, kurių metu dėl iškritusios plombos buvo gydytas 38 dantis. Ieškovo pretenzija, jog dantis pūliuoja, reikia vartoti vaistus, t. y. dėl 47 danties atsakovės įmonėje gydymo kokybės buvo pareikšta 2015 m. liepos 10 d. Ieškovui nesutikus atsakovės įmonėje tęsti gydymo, ieškovo 47 dantis buvo pašalintas J. M. IĮ „Medenta“.
17. Ieškovas byloje pareikšto materialinio teisinio reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pagrįstumą grindė atsakovės netinkamu sveikatos paslaugų suteikimu.
18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2010 m. kovo 1 d.). Šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (įstatymo 2 straipsnio 8 dalis. Pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
19. Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, o tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
20. Teismų praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė pacientui yra profesinės atsakomybės rūšis, kuriai taikomi griežtesni atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo kriterijai. Gydytojo profesijai būdinga tai, kad profesinė veikla susijusi su didesne rizika padaryti žalą kitiems asmenims. Dėl šios priežasties gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri kaltės forma, net pati lengviausia, bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Sprendžiant, ar gydymo paslaugas gydytojas suteikė tinkamai, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, apimantis medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles bei gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais, konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010). Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).
22. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatant ar atsakovės darbuotojas, teikdamas odontologo paslaugas elgėsi maksimaliai atidžiai, kvalifikuotai, rūpestingai ir kokias pasekmes toks gydymas galėjo sukelti, prioritetas teikiamas atitinkamos srities specialistų padarytoms išvadoms, nebent kiti byloje surinkti įrodymai paneigtų šių išvadų teisingumą arba leistų suabejoti jų pagrįstumu.
23. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pats ieškovas atsakovės netinkamai suteiktas gydymo paslaugas įrodinėja Lietuvos Respublikos odontologų rūmų komisijos 2016 m. vasario 15 d. protokole Nr. 1 išdėstytomis išvadomis, tačiau apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčija tuo, kad jis paremtas iš esmės tik šiomis specialistų išvadomis, nepakankamai detaliai išanalizavus R. P. veiksmus. Ieškovas teigia, jog R. P. nebuvo maksimaliai atidi, rūpestinga ir atsargi, todėl 47 dantį gydė nekvalifikuotai, nekokybiškai, nes dantis nuolatos skilinėjo, ėmė pūliuoti, suminkštėjo danties dugnas bei žandikaulio kaulas, galiausiai atsirado būtinybė dantį pašalinti – t. y. siekia paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, jog neįrodytas priežastinis ryšys tarp byloje konstatuotų ir apeliacine tvarka neginčijamų atsakovės neteisėtų veiksmų (kanalų užpildymui buvo pasirinkta ne pagal indikacijas medžiaga) ir ieškovo išvardintų pasekmių.
24. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas įvertino Lietuvos Respublikos Odontologų rūmų gydytojų specialistų odontologų J. V., R. A. ir E. V. padarytas išvadas, kad: nors medžiaga kanalų užpildymui pasirinkta ne pagal indikacijas, tačiau ši medžiaga pakenkti negalėjo; danties skilinėjimo priežasties galimybės nustatyti nėra, fistulės ir skausmų atsiradimo priežastis galėjo būti tiek 46, tiek 47 dantis; nemalonaus kvapo atsiradimo priežastis galėjo būti ir bendra paciento būklė; buvo galimybių dantį pergydyti. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad įrodymų, paneigiančių minėtas išvadas ir patvirtinančių ieškovo teiginius, jog panaudota ne pagal indikacijas medžiaga galėjo sukelti danties skilinėjimą, fistulę, skausmus, nemalonų kvapą ir kad nebuvo galimybės šį dantį pergydyti, byloje nėra pateikta bei padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir 47 danties pašalinimo.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti.
26. Vertinant gydymo įstaigos darbuotojo teikiamų gydymo paslaugų kokybę ir jų pasekmes odontologų (t. y. turinčių specialių žinių) teiktos išvados vertintinos kaip turinčios didesnę įrodomąją reikšmę kitų įrodymų visumoje. Nagrinėjamu atveju ieškovui, atstovaujamam byloje profesionalaus teisininko advokato, buvo siūloma spręsti dėl specialių žinių poreikio byloje, t. y. siekiant nustatyti 47 danties pašalinimo priežastį, tačiau jis šia galimybe nepasinaudojo, o priežastinio ryšio egzistavimą įrodinėja deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, subjektyviais vertinimais, kurie patys savaime negali paneigti specialistų padarytas išvadas. Pažymėtina, kad ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai nepatvirtina apelianto teiginių dėl priežastinio ryšio egzistavimo.
27. Ieškovas apeliuoja tuo, kad specialistai savo išvadose kategoriškai nei patvirtino, nei paneigė, jog tuo metu būtų pavykę sėkmingai pergydyti dantį, todėl, anot jo, manytina, kad gydytojas J. M., apžiūrėjęs dantį, jo būklę įvertino objektyviai ir tinkamai.
28. Specialistai 2016 m. vasario 15 d. protokole Nr. 1 nurodė, kad iš turimos radiogramos ir anksčiau taikyto gydymo aprašymo galima teigti, kad pergydymo galimybė buvo: medžiaga „Calcidor“ naudota kanalų pildymui neturėjo sudaryti sunkumų ją pašalinti ir pervalant kanalus, danties paslankumas paprastai mažėja uždegimui rimstant ir kaulo struktūrai atsistatant. Taip pat nurodė, jog gyd. J. M. įtarimai, kad danties tarpšakinis perforuotas, galėjo būti patvirtinti ir revizavus danties ertmę arba pašalintą dantį apžiūrėjus išoriškai. Radiogramoje 47 danties tarpšakinio projekcijoje esantis užpildas gali reikšti tiek perforaciją, tiek netipišką kanalų anatomiją. Abiem paminėtais atvejais, specialistų vertinimu, dantį buvo galima bandyti pergydyti. Taip pat nurodė, kad IĮ atlikto gydymo nesėkmės buvo taisytinos konservatyvaus gydymo metodais, nes kanalų pergydymo statistinė sėkmė yra 80 – 95 proc.
29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad specialistai numatė galimybę pergydyti dantį, o ieškovas byloje nepateikė papildomų įrodymų, paneigiančių šias išvadas, be to, specialistų nurodyta statistinė sėkmė (80 – 95 proc.) yra didelė, sprendžia, jog šiuo atveju 47 danties pašalinimas turėjo būti tik kraštutinė priemonė, pasinaudojus visomis galimybėmis pergydyti dantį, tačiau buvo nulemtas išimtinai ieškovo apsisprendimo, ir negali būti pripažintas kaip atsakovės darbuotojo netinkamai teiktų gydymo paslaugų pasekmė, nes byloje surinktų įrodymų visuma tokios išvados nepatvirtina. Be to, J. M. išsakyta nuomonė, kad dėl netinkamo 47 danties gydymo pažeistas danties dugnas ir buvo būtina dantį pašalinti, nes kitu atveju galėjo kilti didesnės komplikacijos ir situacija pablogėti, nes suminkštėjo žandikaulio kaulas, yra paneigta jau minėta Lietuvos Respublikos odontologų rūmų specialistų komisijos išvada, kad 47 danties tarpšakinio projekcijoje esantis užpildas gali reikšti tiek perforaciją, tiek netipišką kanalų anatomiją, o šiais abiem atvejais dantį buvo galima bandyti pergydyti. Net ir tuo atveju, jei J. M. laikytume specialių žinių turinčiu subjektu, atsižvelgiant į tai, kad jis tokią išvadą padarė tik įvertinęs 47 danties nuotrauką, o Lietuvos Respublikos odontologų rūmų sudaryta specialistų komisija ištyrė atsakovės teiktas paslaugas, nėra pagrindo jo išsakytą poziciją laikyti objektyvia.
30. Kadangi ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė papildomų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą, nei nurodė Lietuvos Respublikos odontologų rūmų specialistų komisija, išvadą dėl 47 danties pergydymo, ir, kaip minėta, danties pašalinimo priežastims nustatyti ieškovas pasinaudoti specialių žinių turinčių asmenų paslaugomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo argumentą, kad byloje įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir 47 danties pašalinimo.
31. Ieškovui neįrodžius, kad atsakovės darbuotojos netinkamas gydymas buvo tiesioginė priežastis, nulėmusi 47 danties pašalinimą, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovės danties pašalinimo, būsimo danties implanto pagaminimo ir protezavimo išlaidas, nes, kaip teisingai pažymėjo teismas, šios išlaidos patvirtina tik tai, kad ieškovas turi lūkesčius atkurti 47 danties funkciją, bet neįrodo, kad toks poreikis atsirado būtent dėl šioje byloje konstatuotų atsakovės neteisėtų veiksmų. Dėl šios priežasties nėra prasmės atskirai vertinti ar ieškovas yra pagrindęs minėtas išlaidas.
32. Ieškovas, be kitko, byloje prašė priteisti iš atsakovės 259,20 Eur kelionės išlaidų ir pateikė duomenis apie atliktas bilietų rezervacijas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių apmokėjimą už šias keliones, be to, viena rezervacija atlikta keturiems asmenims, šios išlaidos laikytinos neįrodytomis, todėl nepriteisiamos.
33. Skundžiamu sprendimu ieškovui iš atsakovės buvo priteista 300 Eur neturtinė žala – t. y. tokio paties dydžio kaip nustatė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2016 m. kovo 24 d. sprendime Nr. 56-38.
34. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžiu. Jo vertinimu, ji yra per maža ir neatitinka pažeistos vertybės – asmens sveikatos. Pažymi, kad 2 000 Eur neturtinės žalos dydis atitinka teismų suformuotą praktiką bylose dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-235-324/2012). Atkreipia dėmesį, kad dėl netinkamo danties gydymo apeliantui teko vartoti vaistus, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nerimą dėl tolesnio danties gydymo ir galimų gydymo padarinių, netekus danties jam buvo padaryta didelė moralinė žala.
35. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (nurodyto straipsnio 2 dalis).
36. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas ieškovo patirtą neturtinę žalą nustatė atsižvelgęs į atsakovės neteisėtų veiksmų pobūdį bei šio asmens požiūrį į susiklosčiusią situaciją, t. y. ieškovui buvo siūloma nemokai pergydyti dantį, pretenziją iš karto užfiksavo ligos istorijoje, kas patvirtina atsakovės neabejingumą, taip pat įvertino nukentėjusiojo veiksmus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistos 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis, atsižvelgiant į tai, jog buvo pažeista viena iš svarbiausių neturtinių vertybių – ieškovo sveikata, į atsakovės neteisėtų veiksmų pobūdį (žala atsirado ne dėl atsakovės (jos darbuotojų) grubių klaidų, o dėl nepakankamo rūpestingumo ir atidumo teikiant sveikatos priežiūros paslaugas) ir padarinius, atsakovės, kaip profesionalės, sąžiningumą, nėra per maža, yra pakankama kompensuoti ieškovo patirtus nepatogumus, fizinį skausmą.
37. Apeliaciniam skunde nurodoma teismų praktika nesuponuoja kitokios išvados. Vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis), todėl būtent kasacinio, o ne apygardos teismo išaiškinimais gali būti remiamasi sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio. Kita vertus, apelianto minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010 (2010 m. balandžio 13 d. nutartis), nustatytos kitokios faktinės aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino žalos dydį, pagrįstai vertino konkrečią nagrinėjamą situaciją.
38. Esant išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialines, tiek proceso teisės normas, todėl nėra pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo prašymas dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.