Byla 2A-235-324/2012

Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Žibutės Budžienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dentima“ ir trečiojo asmens D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1458-587/2011 pagal B. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dentima“, tretiesiems asmenims D. M., Lietuvos Respublikos odontologų rūmams, Kauno teritorinei ligonių kasai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, AAS „Gjensidige Baltic“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti, priteisti iš atsakovės 8 874,5 Lt turtinei žalai atlyginti, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

4Nurodė, kad ieškovei buvo paskirtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansuojamas dantų protezavimas. Dėl gydymo ji kreipėsi pas atsakovą. 2008 m. vasario 22 d. buvo pradėti dantų protezavimo darbai, tačiau po jų ieškovė negalėjo kramtyti maisto, nebuvo normalaus dantų sukandimo. Dėl netinkamo gydymo ieškovė rašė skundus Kauno teritorinei ligonių kasai, Odontologų rūmams, Sveikatos apsaugos ministerijai, UAB „Dentima“ gydytojai D. M., Kauno miesto savivaldybės sveikatos skyriui, Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Seimo narei V. V. M. Kauno teritorinė ligonių kasa sumokėjo atsakovui už suteiktas paslaugas, tačiau ieškovei nebuvo grąžinta kramtymo funkcija dantų protezais. Odontologų rūmai po posėdžio 2008 m. liepos 15 d. rekomendavo ieškovei pasirinkti kitą odontologinės priežiūros įstaigą, turinčią sutartį kompensuojamam protezavimui su teritorinėmis ligonių kasomis, pakartotiniam dantų protezavimui, už kurį ieškovės pasirinktai įstaigai sumokės UAB „Dentima“, įpareigojo gydytoją D. M. grąžinti iš teritorinių ligonių kasų gautus pinigus už nekokybišką ieškovės dantų protezavimą, pervedant juos į ieškovės pasirinktą odontologinės priežiūros įstaigą, turinčią sutartį kompensuojamam protezavimui su teritorinėmis ligonių kasomis. Gydytoja D. M. posėdžio metu pripažino savo kaltę, jai buvo grąžinti nekokybiškai suprotezuoti tiltai ir ji įsipareigojo apmokėti pakartotinį ieškovės dantų protezavimą kitoje odontologijos įstaigoje. Atsižvelgdama į rekomendacijas ir tarpininkaujant Odontologų rūmų Kauno teritorinio skyriaus vadovei R. K., ieškovė kreipėsi į UAB „Stomatologijos poliklinika“ dėl pakartotino dantų protezavimo. Dėl Odontologų rūmų komisijos priimto sprendimo, kurį ieškovė įvykdė, o gydytoja D. M. neįvykdė, ieškovė negalėjo pateikti dantų protezų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, todėl 2009 m. vasario 19 d. sprendimu ši komisija nusprendė netenkinti ieškovės prašymo. Dėl gydytojos D. M. nekokybiškai atliktų ieškovės dantų protezavimo darbų, kramtymo funkcijos neatstatymo, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutarties su ieškove nesudarymo, odontologų savivaldos institucijų nurodymų nevykdymo, profesinės etikos kodekso pažeidimų ieškovei buvo padaryta turtinė žala, kurią sudaro UAB „Stomotologijos poliklinika“ suteiktos dantų protezavimo paslaugos už 6 574,5 Lt, Kauno miesto apylinkės teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos UAB „Stomotologijos poliklinika“ ir UAB „Dentima“, išlaidos, susijusios su kreipimusi į sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolę atliekančias institucijas, ir neturtinė žala, kuri pasireiškė tuo, kad dėl nekokybiškų paslaugų ieškovės kramtymo funkcijos atstatymo procesas užsitęsė vienuolika mėnesių (nuo 2008 m. vasario 22 d. iki 2009 m. sausio 10 d.), tuo laikotarpiu ji negalėjo normaliai valgyti, bendrauti su žmonėmis, patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą dėl realaus problemos nesprendimo, dėl jos kaip pacientės, turinčios teisę į kokybišką sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, teisių ignoravimo, tyčiojimosi. Prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, motyvuodama tuo, kad tik Kauno miesto apylinkės teismui 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu iš jos priteisus pinigų sumą UAB „Stomatologijos poliklinika“ už suteiktas paslaugas, ieškovė suprato, jog dėl netinkamai atliktų UAB „Dentima“ gydytojos D. M. dantų protezavimo paslaugų ji patiria nuostolius, nes bylos nagrinėjimo teisme metu ji buvo įsitikinusi, kad už UAB „Stomatologijos poliklinika“ ieškovei suteiktas paslaugas sumokės UAB „Dentima“.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Atnaujino ieškovei ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, priteisė ieškovei iš atsakovo 4 860,1 Lt turtinei žalai atlyginti, 4 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidų, 25 Lt dokumentų siuntimo išlaidų, priteisė atsakovui iš ieškovės 250 Lt advokato pagalbos išlaidų, atmetė kitą ieškinio dalį. Įvertinęs aplinkybes, jog realią žalą ieškovė patyrė tik Kauno miesto apylinkės teismui 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu, kuris iš dalies buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi, iš jos UAB „Stomatologijos poliklinika“ priteisus užmokestį už dantų gydymą bei protezavimą, Odontologų rūmai buvo įpareigoję atsakovą iš teritorinių ligonių kasų gautas lėšas pervesti kitai gydymo įstaigai, kurią pasirinks ieškovė, ieškovės sveikatos būklė nėra gera, jos turtinė padėtis yra sunki, padarė išvadą, kad ieškovė terminą kreiptis į teismą praleido dėl svarbių priežasčių. Sprendė, jog ieškovės paaiškinimai apie nekokybišką gydymą, jos negalėjimą kramtyti, normaliai kalbėti, D. M. medicininiuose dokumentuose daryti įrašai, kad karkasai ieškovei kelia sąkandį, bus perlieti, Odontologų rūmų rekomendacija pasirinkti kitą gydymo įstaigą, už kurios gydymą sumokės atsakovas, pripažinimas, kad gydytojos D. M. profesinė kompetencija neatitinka licencijoje nurodytos gydytojos odontologės–ortopedės profesinės kompetencijos, jos licencijos, leidžiančios verstis odontologijos praktika pagal gydytojo odontologo–ortopedo profesinę kvalifikaciją sustabdymas 2008 m. rugsėjo 25 d. įrodo, kad D. M. ieškovę gydė ir dantų protezus jai pritaikė nekokybiškai. Priteisdamas dalį žalos, laikė įrodytu, kad ieškovė turtinę žalą patyrė dėl atsakovo gydytojos D. M. nekokybiško darbo ir lėšų teritorinėms ligonių kasoms ar ieškovei negrąžinimo, nes ieškovė turėjo pasirinkti kitą gydymo įstaigą ir savo lėšomis sumokėti už tas pačias paslaugas, tačiau nelaikė, kad ieškovė įrodė, jog atsakovo gydytojos D. M. veiksmais ieškovės sveikatai buvo padaryta tokia žala, kad ją kompensuoti reikėtų didesnių išlaidų nei skyrė teritorinės ligonių kasos. Sprendė, kad tokioms aplinkybėms nustatyti bei žalos dydžiui pagrįsti reikalingos specialios žinios, o ieškovė neprašė skirti ekspertizę. Konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovo gydytojos D. M. kaltės ji patyrė fizinius skausmus, tačiau laikė įrodytomis ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ji serga, D. M. teikiant nekokybiškas paslaugas, ieškovė be reikalo pas ją ėjo 11 kartų, tai ieškovei sukėlė nepatogumų, kitoje gydymo įstaigoje ji gydėsi iš naujo, ieškovė prarado teisę į valstybės finansuojamą dantų protezavimą, tai jai sukėlė dvasinius išgyvenimus, gydymas užsitęsė, nekokybiški protezai sukėlė ieškovei nepatogumus kalbant, valgant, ieškovė dėl nekokybiškų paslaugų teikimo turėjo kreiptis į įvairias valstybės institucijas, tai jai sukėlė dvasinius išgyvenimus, užėmė laiko.

6Apeliaciniu skundu atsakovas ir tretysis asmuo D. M. nurodo, jog sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinys, neteisėta ir nepagrįsta.

7Be pagrindo taikyta CK 1.131 straipsnio 2 dalis ir ieškovei atnaujintas ieškinio senaties terminas. Atsakovui prašant, teismas ieškovės reikalavimams atlyginti turtinę ir neturtinę žalą turėjo taikyti ieškinio senatį, CK 1.131 straipsnio 1 dalį normą ir ieškinį atmesti.

8Nepagrįstas motyvas, kad ieškovė realią žalą patyrė tik Kauno miesto apylinkės teismui 2010 m. gegužės 12 d. spendimu (t. l, b. l. 53-57), kurio dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pakeista Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi (t. 2, b. l. 19-22), iš jos priteisus užmokestį už dantų gydymą bei protezavimą UAB „Stomatologijos poliklinika“. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 7 d. nutartyje nurodė, jog ieškovė, 2008 m. rugsėjo 19 d. sudarydama Odontologinių paslaugų teikimo sutartį su UAB „Stomatologijos poliklinika“, prisiėmė prievolę sumokėti už suteiktas paslaugas. 2010 m. gegužės 12 d. sprendime ir 2010 m. gruodžio 7 d. nutartyje nustatyta, jog ginčas tarp UAB „Stomatologijos poliklinika“ ir B. K. atsirado sutartiniu, o ne delikto pagrindu. Nei sprendime, nei nutartyje nebuvo nustatyta, jog gydytoja D. M. protezavimo paslaugas ieškovei teikė netinkamai ir padarė jai žalą.

92008 m. gruodžio 8 d. rašte, adresuotame UAB „Dentima“ (t. l, b. l. 26), ieškovė buvo visiškai suformulavusi reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o 2009 m. sausio 12 d. raštu (t. 2, b. l. 140) Odontologų rūmai jai išaiškino tokių reikalavimų įgyvendinimo tvarką. Šių raštų pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, todėl padarė nepagrįstą išvadą, esą ieškovė praleido ieškinio senaties terminą dėl to, jog ją klaidino Odontologų rūmų raštai.

10Neįvertinta aplinkybė, jog dar iki ginčų teisme ieškovė naudojosi teisine pagalba. Ieškovės 2009 m. sausio 26 d. skunde Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai (t. 1, b. l. 33-35) ne tik išdėstytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą, bet nurodytos ir teisės normos, konkretūs įstatymų straipsniai, jų dalys.

11Neatsižvelgta, jog ieškovė dalyvavo Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos posėdyje, apie 2009 m. vasario 19 d. sprendimą (t. l. b. l. 37) žinojo, tačiau jo neskundė teismui per nustatytą terminą.

12Nevertinta aplinkybė, jog delsdama kreiptis dėl žalos atlyginimo, ieškovė didino savo reikalavimo mastą nuo 2 000 Lt sumos (2008 m. gruodžio 8 d. pretenzija „Dentima“, t. 1, b. l. 26) iki 2010 m. rugpjūčio 12 d. ieškiniu prašomos 10 000 Lt sumos (t. 1, b. l. 3), atsakomybę už pačios delsimą nepagrįstai perkeldama atsakovui. Pažymėtina, jog Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2009 m. rugsėjo 17 d. raštu siūlė ieškovei kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo (t. l, b. l. 42), Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2010 m. sausio 5 d. sprendimu ieškovei paskirta advokatė (prijungta civilinė byla Nr. 2-533-249-2010, t. l, b. l. 116), ieškinį dėl žalos atlyginimo ieškovė teismui pateikė 2010 m. rugpjūčio 12 d.

13Nevertinta, kad ieškovės liga, kuria ji serga nuo 1995 m. ir kuri nėra atsakovo teiktų paslaugų pasekmė, jos turtinė padėtis netrukdė ieškovei nuolat (nuo 2008 m. gegužės 21 d. (t. l, b. l. 10)) teikti skundus įvairioms institucijoms, asmeniškai dalyvauti juos nagrinėjant šių institucijų posėdžiuose, naudotis teisine pagalba, dalyvauti asmeniškai ir per atstoves dviejuose teismo procesuose. Ieškovei buvo žinoma reikalavimo dėl žalos atlyginimo pareiškimo tvarka ir terminas, tačiau jinai jį ženkliai praleido be svarbių priežasčių.

14Išvada apie nekokybišką gydymą, pritaikant dantų protezus, grįsta keletu prieštaringų įrodymų. Be pagrindo įrašas ieškovės medicininiuose dokumentuose (t. 2, b. l. 129), kad karkasai ieškovei kelia sąkandį, bus perlieti, vertintas kaip patvirtinantis nekokybišką gydymą. Neįvertintas vėlesnis įrašas, jog nauji karkasai sąkandžio nekelia. Nevertinta protezavimo proceso esmė – dantų protezų parinkimas ir pritaikymas, siekiant atstatyti kramtymo funkciją, tai, kad šis procesas yra nevienadienis. Įprasta protezavimo darbų eiga – protezų koregavimas ir pritaikymas – nepagristai vertintas kaip atsakovo atsakomybės patvirtinimas. Protezavimo darbų eiga pas atsakovą esmingai nesiskyrė nuo ieškovės dantų protezavimo eigos UAB „Stomatologijos poliklinika“. Ieškovė UAB „Stomatologijos poliklinika“ lankėsi 18 kartų nuo 2008 m. liepos 22 d. iki 2009 m. sausio 21 d. (prijungta civilinė byla Nr. 2-533-249-2010, b. 1. 57, 28-36). Protezuojant dantis UAB „Stomatologijos poliklinika“ buvo keičiamas ieškovės dantų protezavimo planas (2008 m. rugsėjo 23 d. kortelės įrašas, prijungta civilinė byla Nr. 2-533-249-2010, b. 1. 34), 2008 m. lapkričio 14 d. ieškovės protezai fiksuoti repinu (naudojamas protezų laikinai fiksacijai, naudotas ir UAB „Dentima“), tiltas atiduotas dantų technikui pataisyti (prijungta civilinė byla Nr. 2-533-249-2010, b. 1. 35). Gydytojos D. M. įrašas (t. 2, b. l. 129), kad karkasus reikia perlieti, turėjo būti vertinamas kaip maksimalios pastangos ieškovės kramtymo funkcijai atstatyti.

15Neįvertinta, jog ieškovės protezavimo procesas pas atsakovą nebuvo užbaigtas ieškovės valia ir dėl jos kaltės. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiojo asmens veiksmai yra pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės. Ginčo metu galiojusi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 4 dalis (2004 m. liepos 13 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2361) suteikė pacientui teisę pasirinkti gydytoją ir sveikatos priežiūros įstaigą ir bet kada jų atsisakyti. 2008 m. gegužės 20 d. neatvykusi pas gydytoją, ieškovė vienašališkai ir savavališkai nutraukė protezavimą UAB „Dentima“. Atsakovas UAB „Dentima“ ir gydytoja D. M. neturėjo teisės riboti ieškovės teisės baigti protezavimą kitoje įstaigoje pas kitą gydytoją. Nusprendusi atsisakyti protezavimo UAB „Dentima“ ieškovė operatyviai nepranešė apie tai atsakovui, tuo pažeisdama tuo metu galiojusio Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį. Apie protezavimo darbų atsisakymą ieškovė atsakovui nurodė tik 2008 m. birželio 12 d. skunde, o skundą Odontologų rūmų pirmininkui surašė dar 2008 m. gegužės 21 d. (t. l, b. 1. 10). Nesant byloje specialių žinių, kad gydytojos D. M. paslaugos ieškovei buvo suteiktos nekokybiškos, ieškovės sprendimas nebaigti protezavimo UAB „Dentima“ turėjo būti vertinamas kaip nepagrįstas jos valios pasikeitimas.

16Netinkamai vertintas Odontologų rūmų 2008 m. liepos 14 d. protokolas Nr. 27. D. M. niekada nepripažino, jog jos suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos. Minėtas raštas buvo surašytas ne posėdžio metu, pasirašytas tik komisijos pirmininkės, posėdyje dalyvavusių asmenų parašai yra tik ant posėdžio dalyvių registracijos lapo (t. l. b. l. 105). Registracijos lape pataisyta data ir numeris. Neįvertinta, jog protokolo išvada – įpareigoti D. M. iš teritorinės ligonių kasos už ieškovės dantų protezavimą gautus pinigus pervesti į tos įmonės sąskaitą, kur bus atliekamas dantų protezavimas – yra niekinė ir neteisėta, todėl negali sukelti pasekmių apeliantams. Duodami tokią išvadą Odontologų rūmai veikė ultra vires. Tai savo 2009 m. vasario 19 d. sprendime (t. l, b. l. 36-37) pažymėjo Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Protokole atsispindi ne klausimo svarstymo eiga, bet ieškovės nusiskundimai, perrašyti iš jos 2008 m. gegužės 21 d. (t. l, b. l. 10) ir 2008 m. liepos 2 d. (t. 2, b. l. 118) skundų. Protokole neužfiksuoti šešių posėdyje dalyvavusių asmenų pasisakymai, raštu pateiktų D. M. ir UAB „Dentalis“ dantų techniko J. O., gaminusio ieškovės protezus, paaiškinimų (t. l, b. l. 18, 19) vertinimas. Nevertinta, kad paaiškinime D. M. nurodė, jog pas ieškovę esantys protezai yra kokybiški, juos bet kada galima įtvirtinti cementu (t. 2, b. l. 124).

17Nepagrįstas motyvas, jog D. M. nekokybiškas paslaugas įrodo 2008 m. rugsėjo 25 d. jos licencijos verstis odontologo praktika sustabdymas (t. l, b. l. 46, t. 2, b. l. 146). Iš Odontologų profesinės kompetencijos vertinimo medžiagos (t. 2, b. l. 146-152) matyti, jog komisija vertino D. M. teorines profesines žinias apskritai, bet ne konkrečias profesines žinias ir profesinę veiklą, vykdytą ieškovės atžvilgiu. Komisijos nutarimas pripažinti, kad D. M. profesinė kompetencija neatitinka licencijoje nurodytos gydytojos odontologės-ortopedės profesinės kompetencijos nepagrįstas vertinimo medžiaga, kurioje nenurodyta teisingai ar ne gydytoja atsakė į komisijos klausimus, kurie klausimai atsakyti teisingai, kurie ne, kokie turi būti teisingi atsakymai. Šio sprendimo D. M. neskundė, nes pagal Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatą ji turi pareigą tobulinti savo kvalifikaciją.

18Neatsižvelgta, kad Etikos ir procedūrų komisijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. protokole Nr. 2 (t. 2, b. l. 144-145) padaryta nepagrįsta išvada apie D. M. nusižengimą Odontologų profesinės etikos kodeksui. Ši išvada padaryta remiantis Odontologų rūmuose per mėnesį gautais keturiais nusiskundimais gydytojos D. M. darbu, tačiau išvada nepagrindžiama jokiais konkrečiais gydytojos padarytais faktiniais pažeidimais.

19Neįvertinta, kad minėti komisijų protokolai atsirado Odontologų rūmams stengiantis parodyti Seimo narei V. V. M., LR Prezidento institucijai, jog yra reaguojama į pacientų skundus, bet ne siekiant realiai įvertinti skundų pagrįstumą (t. l, b. l. 15, 45). Neįvertintas Odontologų rūmų atsiliepime esantis pripažinimas, kad jų išvada apie ieškovei suteiktas nekokybiškas paslaugos yra tik prielaida (t. l, b. l. 98-99).

20Netinkamai taikyti CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai, žalos atlyginimas priteistas, nesant civilinės atsakomybės sąlygų. Jokia kompetentinga institucija nenustatė, jog atsakovas ieškovei paslaugą teikė netinkamai, kad buvo pagaminti nekokybiški protezai. Nevertinti UAB „Dentalis“ dantų techniko J. O. paaiškinimas (t. 2, b. 1. 125), 2008 m. gruodžio 9 d. KMUK Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos pranešimas, įrodantys, jog protezai pagaminti liejimo būdu, paneigiantys ieškovės teiginius esą „tiltai štampuoti“.

21Nepagrįstai iš UAB „Dentima“ priteista 4 860,1 Lt turtinei žalai atlyginti. Ieškovė pasinaudojo įstatyme nustatyta teise tęsti protezavimą kitoje įstaigoje, dėl to atsakomybė už jos apsisprendimą negali būti perkelta atsakovui, o atsakovo iš teritorinių ligonių kasų gauta pinigų suma negali būti laikoma žala. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė 2008 m. vasario–balandžio mėn. protezavosi dantis UAB „Dentima“. 3 710 Lt suma negali būti laikoma priklausanti ieškovei, nes ji priklausė teritorinėms ligonių kasoms ir buvo mokama pagal su ja sudarytą sutartį už realiai vykusį protezavimą. Neįvertinta, jog ieškovė ir UAB „Stomatologijos poliklinika“ sutartį dėl protezavimo paslaugų sudarė vadovaudamosi CK 1.2 straipsnyje įtvirtintu sutarties laisvės principu, pačios nusistatė savo teises bei pareigas. Minėtos sumos byloje buvo priteistos iš ieškovės, nes ji nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų UAB „Stomatologijos poliklinika“. Ieškovė neginčijo UAB „Stomatologijos poliklinika“ teiktų paslaugų apimties ir kainų, tuo tarpu UAB „Dentima“ nebuvo šių sutartinių santykių dalyve, todėl negali būti laikoma atsakinga už vienos iš šalių sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Darytina išvada, kad nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės dantų protezavimo UAB „Dentima“ ir protezavimo UAB „Stomatologijos poliklinika“.

22Nepagristai iš atsakovo priteista 4 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė be pagrindo didino neturtinės žalos mastą – nuo 2 000 Lt reikalavimo 2008 m. gruodžio 8 d. pretenzijoje iki 10 000 Lt 2010 m. rugpjūčio 12 d. ieškinyje. Ieškinyje neturtinės žalos atlyginimo dydį ieškovė motyvavo tuo, jog esą dėl nekokybiškų paslaugų suteikimo jos kramtymo funkcijos atstatymo procesas užsitęsė beveik 11 mėnesių (nuo 2008 m. vasario 22 d. iki 2009 m. sausio 10 d.), tačiau pas atsakovą dantys jai buvo protezuojami vos 2 mėnesius. 2008 m. gegužės mėn. nutraukus protezavimą UAB „Dentima“, sutartį dėl protezavimo su UAB „Stomatologijos poliklinika“ ieškovė sudarė tik 2009 m. rugsėjo 19 d. UAB „Stomatologijos poliklinika“ vykdytų darbų apimties ir trukmės atsakovas neįtakojo.

23Neatsižvelgta, kad nevienkartinis ėjimas į įstaigą dėl protezavimo yra įprasta šio proceso dalis. Ieškovės liga, kuria ji serga nuo 1995 m., ir su tuo susiję galimi nepatogumai negalėjo sąlygoti žalos atsiradimo, nes atsirado gerokai anksčiau. Žalos ieškovės sveikatai padarymas neįrodytas. Nepateikti įrodymai, kad atsakovo paslaugos buvo nekokybiškos. Teismo nurodyti nepatogumai ieškovei kalbant, valgant, grįsti išimtinai ieškovės paaiškinimu, jų nepatvirtina kiti įrodymai. Priteista 4 500 Lt suma neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, sudaro sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti. Pirmosios instancijos teismas CK 6.250 straipsnį pritaikė netinkamai. Ieškovei neįrodžius neturtinės žalos padarymo fakto, šio straipsnio nereikėjo taikyti.

24Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, šioje dalyje priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

25Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad žalos atlyginimo klausimą nagrinėjo to negalėję daryti Odontologų rūmai, todėl jų sprendimo neperžiūrėjo institucija, kuri kompetentinga nustatinėti žalos dydį. Po Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2009 m. vasario 19 d. sprendimo, kuriuo ji atsisakė svarstyti ieškovės skundą, ieškovė aktyviai gynė savo teises ir su skundais kreipėsi į įvairias institucijas. Ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog žalos nepatirs, nes gydytoja D. M. 2008 m. birželio 30 d. Odontologų rūmų posėdyje paėmė iš ieškovės jos padarytus protezus ir įsipareigojo gautus pinigus pervesti į ieškovės pasirinktą gydymo įstaigą. D. M. Odontologų rūmų sprendimo neskundė, tačiau atsisakė pervesti pinigus gydymo įstaigai, motyvuodama tuo, kad nebuvo sudaryta trišalė sutartis, o teisininkai mano, kad protezai kokybiški. Byloje nustatyta, kad gydytoja D. M. neturėjo tinkamos kvalifikacijos, pažeidė etikos reikalavimus, neprieštaravo kompetentingų institucijų priimtiems sprendimams. Laikant, kad gydytoja D. M. ieškovei teikė kvalifikuotą pagalbą, žala ieškovei padaryta D. M. pasiėmus protezus. Jai manant, jog protezai yra kokybiški, ieškovė gali nutraukti sutartį ir tęsti gydymą kitoje įstaigoje, D. M. negalėjo iš ieškovės paimti protezų, juo labiau, kad už juos teritorinės ligonių kasos D. M. buvo sumokėjusios. Gydytojai D. M. iš ieškovės atsiėmus protezus, ieškovė negalėjo tęsti gydymo ir turėjo pradėti naują gydymosi etapą. Ne užsakovas turėjo įrodyti nekokybiškų paslaugų faktą, o rangovas turėjo įrodyti paslaugas buvus kokybiškas. Atsakovas ir tretysis asmuo D. M., turėjusi protezus ir juos galėjusi pateikti specialistams, neprašė skirti teismo ekspertizę. Dėl gydytojos D. M. veiksmų ieškovės dantys pasidarė jautrūs, juos reikėjo pergydyti, su tuo susiję nepatogumai ilgai truko, reikėjo naujų protezų.

26Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ prašo apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2009 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą Nr. 56-11, kuriuo atmetė ieškovės reikalavimus dėl žalos atlyginimo, nurodė, jog ieškovės dantų būklės apžiūra po jai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų UAB „Dentima“ yra negalima. Teismas nenustatė visų būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Nenustatyti jokie atsakovo ar gydytojos D. M. neteisėti kalti veiksmai. Ieškovė nepasinaudojo teise įstatymų nustatyta tvarka per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o nedalyvaujant sprendimo priėmimo metu – per 30 dienų nuo sužinojimo apie sprendimą dienos kreiptis su ieškiniu į teismą dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo ginčijimo, su komisijos sprendimu sutiko, pusantrų metų neatliko jokių veiksmų, kuriais išreikštų nesutikimą su šiuo komisijos sprendimu, nors visą laiką naudojosi kvalifikuota teisine pagalba. Ieškovė į teismą kreipėsi be priežasties praleisdama ieškinio senaties terminą, tai sudaro pagrindą atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškovės neįgalumas bei teisinių žinių neturėjimas neįtakojo ieškinio senaties praleidimo, nes ieškovė nurodė, jog dėl komisijos sprendimo konsultavosi su advokatais. Ieškovė teigė, kad komisijai priėmus sprendimą, ji suprato, jog turtinės žalos nėra patyrusi (t. y. sutiko su komisijos sprendimu), todėl šio sprendimo neapskundė. Teismas neįvertino, kad jei, ieškovės nuomone, ji po to patyrė žalą dėl atsakovo kaltės, ji turėjo pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, o ne skųsti teismui šios komisijos 2009 m. vasario 19 d. sprendimą, su kuriuo ji sutiko.

27Apeliacinis skundas netenkintinas.

28Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).

29Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

30CK 6.246 straipsnio pirmoji dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos ( neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus ( neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.248 str. 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

31Nesutiktina su apeliantų argumentais, kad jokia kompetentinga institucija nenustatė atsakovo teiktos paslaugos netinkamumo.

32Formuodamas teismų praktiką, nagrinėjant civilines bylas dėl paciento sveikatai padarytos žalos, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad „ sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina šių įstaigų pareigą atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punktas, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis). Dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovui nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Deliktinėje civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą(2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010)“.( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-170/2010 pagal V.D. ieškinį VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui ir kt. dėl žalos atlyginimo).

33Nurodytos nuostatos pagrindžia, jog ieškovei suteiktos paslaugos tinkamumo faktą turėjo įrodyti ne ieškovė, o atsakovas.

34Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų (gydytojų) veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimus, tarp jų ir gydytojų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, „...gydytojų atsakomybė yra specifinė ir pasižymi tam tikrais ypatumais. Pirma, tai yra viena iš profesinės atsakomybės rūšių. Profesinė atsakomybė pasižymi tuo, kad asmeniui, atliekant savo pareigas, keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikacijos reikalavimai nei įprastos civilinės atsakomybės atveju. Tai reiškia, kad asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. Všį Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-77/2010). Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro ne pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad pacientui sveikatos priežiūros paslaugos bus teikiamos dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. Všį Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010). Dėl to teismas, vertindamas gydytojo veiksmų teisėtumą, turi ne tik nustatyti, ar gydytojas medicinos paslaugas teikė, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais medicinos paslaugų teikimą, taikydamas esančius gydymo metodus ir vadovaudamasis susiformavusia gydymo praktika, bet ir nustatyti, ar šios paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Ar asmuo (gydytojas) tinkamai suteikė medicinos paslaugas, t. y. ar prievolė pacientui buvo vykdoma dedant maksimalias pastangas, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje esančius ir surinktus įrodymus“.( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-170/2010 pagal V.D. ieškinį VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui ir kt. dėl žalos atlyginimo).

35Sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo ieškovei suteiktos gydymo (dantų protezavimo) paslaugos buvo nekokybiškos, teisėjų kolegija remiasi ieškovės paaiškinimu apie negalėjimą kramtyti, normaliai kalbėti, sukąsti dantų, kurį patvirtina įrašai atsakovo medicininiuose dokumentuose, jog karkasai ieškovei kelia sąkandį, bus perlieti; UAB „Stomatologijos poliklinikos“, į kurią ieškovė kreipėsi po to, kai liko nepatenkinta protezavimo eiga pas atsakovą, aiškinamuoju raštu ( jame nurodyta, kad ieškovės dantys buvo nušlifuoti per daug pasvirusia kryptimi, šlifuoti gyvi dantys, kurie yra labai jautrūs terminiams dirgikliams, pacientė skundžiasi naktiniais skausmais, kai kuriuos dantis prieš protezavimą reikia pergydyti); 2008 m. liepos 14 d. Odontologų rūmų komisijos posėdžio protokolu ( juo patvirtinta, kad, ieškovei sukandant dantis, nėra kontakto tarp kairės pusės viršutinių ir apatinių krūminių dantų, kad protezus jį sugrąžino posėdyje dalyvavusiai gydytojai bei kad atsakovo atliktu gydymu nepatenkintai ieškovei rekomenduota susirasti kitą gydymo įstaigą, o ją gydžiusiai odontologei – iš Teritorinių ligonių kasų gautus pinigus už ieškovės dantų protezavimą pervesti į sąskaitą įmonės, kuri atliks ieškovės dantų protezavimo darbus); 2008 m. rugpjūčio 29 d. Odontologų rūmų etikos ir procedūrų komisijos protokolu ( iš jo matyti, kad komisija, įvertinusi keturių trečiojo asmens D. M. pacientų įskaitant ieškovę, skundus, pripažino, jog tretysis asmuo nusižengė Odontologų profesinės etikos kodekso 1, 4, 28 straipsnių reikalavimams sąžiningai ir dorai atlikti savo profesines pareigas, aktyviai teikti pagalbą pacientams, gerbti odontologo vardą ir savo profesiją, gydytojo veikla padėti išlaikyti arba didinti pagarbą odontologo specialybei); 2008 m. rugsėjo 16 d. odontologų profesinės kompetencijos vertinimo komisijos 2008 m. rugsėjo 16 d. posėdžio protokolu ( jame nurodyta, kad komisija, susipažinusi su pacientų P. S., B. K., L. V., K. L. skundais dėl nekokybiškų protezų ir gydytojos D. M. netaktiško elgesio, pripažino, kad jos profesinė kompetencija neatitinka licencijoje nurodytos gydytojos odontologės – ortopedės profesinės kompetencijos).

36Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie įrodymai priežasties – pasekmės vertinimo požiūriu nėra pernelyg nutolę nuo neteisėtų atsakovo darbuotojos veiksmų ( aukščiau nurodyto nekokybiško gydymo), dėl kurių ieškovė turėjo pasirinkti kitą gydymo įstaigą, todėl pakankamai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, gydydamas ieškovę, tretysis asmuo nebuvo tiek rūpestingas, apdairus, atidus ir dėmesingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (pastarąją aplinkybę įrodo ir gydytojos įrašas apie būtinumą perlieti karkasus gydymo pabaigoje) ( CPK 177 str. 1 d., 180 str., 186 str., 197 str., 185 str. ).

37Nurodytieji protokolai paneigia apeliantės D. M. argumentą, jog jos licencijos sustabdymas nebuvo susijęs su ieškovės gydymu.

38Nesutiktina, kad Odontologų rūmų siūlymas dėl pinigų sugrąžinimo yra niekinis. Pagal visuotinio LR Odontologų rūmų narių 2004 m. birželio 9 d. suvažiavimo patvirtintą Lietuvos Respublikos Odontologų rūmų statutą pastaroji asociacija įgyvendina gydytojų odontologų savivaldą. Viena iš Statuto 14 straipsnyje numatytų jos funkcijų yra prižiūrėti, kad Rūmų nariai tinkamai atliktų savo profesines pareigas, laikytųsi Odontologų profesinės etikos kodekso ir Rūmų statuto, teisės aktų nustatyta tvarka išduoti odontologijos praktikos licencijas. Iš protokolų matyti, kad Rūmų rekomendacija sugrąžinti už gydymą gautus pinigus yra susijusi su konstatuotais gydymo kokybės trūkumais, o pastarojo turinio įpareigojimas atsakovui Rūmų sprendimu nėra nustatytas. Apeliacine tvarka peržiūrimas teismo sprendimas dėl turtinės žalos priteisimo nėra grindžiamas Odontologų rūmų rekomendacija grąžinti pinigus kaip imperatyvia nuostata, todėl kaip neturintys teisinės reikšmės neanalizuotini apeliantų argumentai dėl įvairių minimos asociacijos protokolų ir raštų formos ir turinio trūkumų, priėmimo tikslų bei trečiojo asmens pareigos skųsti jų priimtus nutarimus nebuvimo. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir tretysis asmuo neteikė pareiškimų apie šių įrodymų suklastojimą ( CPK 184 str.).

39Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė ir žalos padarymo faktą. Nors atsakovas pinigus iš teritorinių ligonių kasų gavo už atliktus darbus, pritaikant dantų protezus, pastarieji darbai buvo atlikti netinkamai ir ieškovė protezus grąžino gydytojai. Nekokybiškos paslaugos suteikimas neatitiko 2008 m. galiojusios Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcijos 3 str. 1 d. nuostatos dėl kiekvienam pacientui suteiktinos kokybiškos sveikatos priežiūros. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis įtvirtino paciento teisę pasirinkti gydytoją, slaugos specialistą ir sveikatos priežiūros įstaigą, todėl atmestinas apeliantų argumentas apie nepagrįstą vienašališką gaunamų gydymo paslaugų nutraukimą. Pagal teisės aktus ir 2008 m. sausio 24 d. su Kauno teritorine ligonių kasa sudarytą dantų protezavimo paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo sutartį nr. 33-15/08, antrą sykį negalėdama pasinaudoti dantų protezavimo paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų paslauga, ieškovė už dantų protezavimą turi sumokėti pati ( gydymo išlaidos iš jos buvo priteistos teismo sprendimu). Tuo vadovaudamasis apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad 3710 Lt, atsakovo gauti iš Kauno teritorinės ligonių kasos už ieškovės dantų protezavimo paslaugas, įeina į pinigų sumą, kuri iš ieškovės buvo priteista UAB „Stomatologijos poliklinika“. Aplinkybė, kad pastarojoje sveikatos priežiūros įstaigoje ieškovei buvo atlikti dantų perprotezavimo darbai, nustatyta įsiteisėjusiu 2010 m. gegužės 12 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje nr. 2-533-249/2010 ( CPK 182 str. 2 p.).

40Tam, kad būtų galima įvertinti apeliantų nurodomą su gydymu susijusių įrodymų prieštaringumą, liudytojo - dantų techniko parodymus, dantų protezavimo proceso esmę, būtinos specialios žinios. Vadovaujantis žalą padariusio asmens kaltės prezumpcija, įrodyti, jog gydymo paslaugos, už kurias sumokėjo teritorinė ligonių kasa, antrą sykį ieškovei buvo teikiamos be pagrindo, privalo atsakovas, tačiau apeliantas tokių įrodymų nepateikė ( CPK 178 str., 306 str. 1 dalies 4 p.). Sprendimas, kuriuo B. K. ieškinio dalis dėl papildomų gydymo išlaidų buvo netenkinta, nėra apeliacijos dalykas ( CPK 320 str. 1 d.).

41Dėl neturtinės žalos priteisimo

42Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad „...neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju reglamentuoja CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis. Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje, kituose įstatymuose nurodytus neturtinės žalos dydžiui reikšmingus kriterijus, konkrečioje byloje pripažintas svarbias aplinkybes. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes. Teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma“ (2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-13/2012 pagal R.G. ieškinį UAB „Druskininkų vandentiekis“ dėl žalos atlyginimo).

43Vadovaujantis šiais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl neturtinės žalos dydžio.

44Nors ieškovė gydėsi pas atsakovą tik du mėnesius, gydymo pasekmių sukelto fizinio skausmo įrodymas yra ne tik jos paaiškinimai, bet ir UAB „Stomatologijos poliklinika“ aiškinamasis raštas. Tai, kad dėl nekokybiško protezavimo kilo kalbėjimo ir valgymo problemų, taip pat matyti ne tik iš ieškovės paaiškinimų – šią aplinkybę papildomai įrodo 2008 m. liepos 14 d. Odontologų rūmų komisijos posėdžio protokolas. Nesutiktina, kad gydymo procesas užsitęsė tik dėl ieškovės kaltės – bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovo netinkamai suteiktų paslaugų pasekmių pašalinimo klausimą ji bandė spręsti neginčo tvarka, dėl to patyrė dvasinių išgyvenimų ir, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, neišvengiamų su išėjimu iš namų bei važinėjimu susijusių fizinių nepatogumų. Atmestinas apeliantų argumentas dėl nepagrįsto ieškovės praturtėjimo - dantų protezavimui ji buvo pasirinkusi atsakovą, todėl, nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, ieškovei nebūtų tekę kreiptis į kitą gydymo įstaigą, prarandant teisę į valstybės finansuojamą paslaugą ir patiriant visas iš to kilusias teismo sprendime nurodytas pasekmes. Įvertinus visas apylinkės teismo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad priteistoji suma atitinka CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus teisingo, protingo ir sąžiningo neturtinės žalos atlyginimo principus.

45Dėl ieškinio senaties

46Nesutiktina su apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo išvada, kad apie realią žalą ieškovė sužinojo, priėmus teismo sprendimą priteisti iš jos atlyginimą už dantų protezavimo paslaugas UAB „Stomatologinė poliklinika“.

47Tai, kad patyrė žalą, ieškovė žinojo 2009 m. sausio 26 d., rašydama pareiškimą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai ( pareiškime nurodyta turtinės žalos suma buvo tapati tai, kurios iš jos reikalavo UAB „Stomatologinė poliklinika“).

48Pagal tuo metu galiojusios Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcijos 17 straipsnio 6 dalį pacientas (jo atstovas), kitas suinteresuotas asmuo ar sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis su ieškiniu į teismą ginčydami šios komisijos sprendimą. Teismas galėjo atnaujinti šioje dalyje nurodytą terminą, jei jis praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis ( pagal ieškinio pateikimo metu galiojusios įstatymo redakcijos 24 straipsnio 8 dalį pacientas ar kiti asmenys, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės). Iš ieškovės pareiškimų turinio matyti, kad apie minimą sprendimą ji žinojo, į teismą kreipėsi 2010 m. rugpjūčio mėnesį. Taigi, specialaus įstatymo nustatytą ieškininės senaties terminą B. K. praleido 1,5 metų. Atsižvelgiant į bylos specifiką ( ilgą ieškovės susirašinėjimą ginčo klausimu su įvairiomis institucijomis, tai, kad iš kai kurių atsakymų jį pagrįstai galėjo tikėtis taikaus ginčo išsprendimo), pripažintina, jog delsimas kreiptis į teismą neužtruko ilgai. CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato galimybę atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad sunki ieškovės sveikatos būklė, ligos apribotas judėjimas, bloga turtinė padėtis yra svarbios priežastys praleistam ieškinio senaties termino atnaujinti.

49Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, suteikti asmeniui realią galimybę apginti savo pažeistas teises, taip pat teisinio santykio dalyviams pagrįstą lūkestį, kad per nustatytą terminą vienam iš jų nepareiškus ieškinio, atsiras pagrindas manyti, kad nė vieno iš jų teisės ar teisėti interesai nepažeisti. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė patyrė realią turtinę ir neturtinę žalą, nebūtų teisinga netenkinti ieškinio vien dėl neilgą laiko tarpą praleisto ieškinio senaties termino. Tai, kad, apeliantų manymu, delsimu ieškovė didino savo reikalavimų mastą, jų teisių neįtakojo – ieškinį teismas patenkino tik iš dalies.

50Vadovaujantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas ( CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

51Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

52Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.