Byla 2A-615-370/2015
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-79-232/2015 pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas T. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 101 999,66 Lt turtinės ir 150 000 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Nurodė, jog 2010-01-07 pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos operatyvinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. B. tarnybinį pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-502-10 dėl T. B. ir M. P. galimai nusikalstamų veikų pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį 228 straipsnio 2 dalį, kuris 2010-01-14 prokuroro nutarimu buvo prijungtas prie ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-514-09. Ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-514-09 organizavo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras G. T.. 2010-04-26 ieškovui pranešta, jog jis įtariamas paėmęs kyšį. Įtarimai buvo abstraktūs, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Ieškovas laikotarpiu 2010-04-28 – 2010-05-12 gydėsi ligoninėje, po to iki 2010 m. liepos mėn. gydėsi ambulatoriškai. Ieškovo gydymosi metu 2010-05-12 ir 2010-05-26 pas jį lankėsi Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, kurie darė psichologinį spaudimą. Prokuroro G. T. 2010-06-03 nutarimu ieškovui paskirta procesinė prievartos priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kartu su procesine prievartos priemone nustatyti apribojimai: nebendrauti ir neieškoti ryšių su UAB „Vilniaus vandenys“ generaliniu direktoriumi D. N., rinkodaros skyriaus vadovu N. L., plėtros direktoriumi L. D., viešųjų pirkimų konsultantu S. L., gamybos direktoriumi V. K., bendrųjų reikalų direktoriumi A. K.. Ieškovui pritaikytos procesinės prievartos priemonės yra neteisėtos ir neproporcingos užsibrėžtam tikslui pasiekti, varžančios žmogaus teises ir laisves. Laikinas ieškovo nušalinimas nuo pareigų būtų užtikrinęs prokuroro siektus tikslus, o iš ieškovo laikinu nušalinimu nebūtų atimta teisė sugrįžti į savo pareigas. Prokuroras atmestinai ir aplaidžiai ištyrė bei netinkamai įvertino ieškovo teisių varžymo būtinybę. Net ir tuo atveju, jei procesinės prievartos priemonės taikymas šiuo atveju prokuroro požiūriu formaliai atitiko procesinę ir materialinę nacionalinę teisę, jis turi būti pripažintas neteisėtu, nes pasirinktas, kai tam nebuvo būtinumo. Prokuroro iniciatyva buvo vykdomas psichologinis spaudimas, kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekciją atlikti ieškovo, kaip mokesčių mokėtojo mokestinį patikrinimą už 2005-2009 metus. Nuo 2010-04-26 iki 2013 m. spaudoje buvo publikuoti straipsniai, pažeidžiant teisės aktus dėl asmens duomenų apsaugos, teisės į privatumą. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ieškovas 2010-04-28 kreipėsi į LSDP Vilniaus skyrių su prašymu dėl narystės partijoje sustabdymo. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos reikalavimui dėl žalos atlyginimo pripažinimo pagrįstu. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro G. T. veiksmai pasireiškia tiek neteisėtu neveikimu, tiek neteisėtu veikimu, priimant ieškovo atžvilgiu 2010-06-03 nutarimą. Įtarimas ieškovui buvo pareikštas dėl apysunkio nusikaltimo, prokuroras turėjo kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu taikyti BPK 157 straipsnyje įtvirtintą laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai buvo būtina, tačiau to nedarė. Kadangi dėl pritaikytos papildomos procesinės prievartos priemonės ieškovas buvo priverstas išeiti iš darbo ir nuo 2010-07-30 negavo konkrečių pajamų – darbo užmokesčio iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos, todėl ieškovui tokiais neteisėtais prokuroro G. T. veiksmais padaryta turtinė žala sudaro 101 999,66 Lt negautų pajamų. Nagrinėjamu atveju ieškovas patyrė ir neturtinę žalą. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai bendraudami su ieškovu, ieškovą gąsdino, reikalavo duoti parodymus prieš aukštas pareigas užimančius asmenis, dėl to 2010-04-28 ieškovas buvo paguldytas į ligoninę. Gydantis ligoninėje psichologinis spaudimas ieškovui buvo tęsiamas. Prokuroro G. T. priimtas nutarimas dėl procesinių prievartos priemonių ieškovui galiojo nuo 2010-06-03 iki 2013-01-29, t. y. prokuroro neteisėti veiksmai truko beveik du su puse metų. Dėl prokuroro procesinės prievartos priemonių nepagrįsto, neproporcingo ir tuo neteisėto taikymo ieškovas prarado darbą, o kartu ir pajamas. Šiuo atveju neturtinės žalos atlyginimo dydis būtų teisingas jį apskaičiuojant taip: neteisėtu ir neproporcingu procesinės prievartos priemonės taikymu padarytą ieškovo sveikatos pabloginimą, priteistina 100 000 Lt piniginė satisfakcija, taip pat dar 50 000 Lt ieškovui priteisiant už Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų ir prokuroro inicijuotus ir visiškai su ikiteisminiu tyrimu nesusijusius mokestinius patikrinimus, taip vykdant psichologinį spaudimą dėl vykdytinų provokacinio turinio veiksmų LSDP narių atžvilgiu, už siekimą paneigti asmens teisę į gynybą, pareigūnų spaudimą paveikti kitus dėl užimtų pareigų pažįstamus asmenis, neteisėtą jo asmens duomenų naudojimą žiniasklaidos priemonėse, o dėl to jo reputacijos pablogėjimą ir pažeminimą viešinant ikiteisminio tyrimo duomenis per žiniasklaidos priemones, galutinis neturtinės žalos dydis –150 000 Lt.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad tokio pobūdžio bylose pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-502-10 dėl ieškovo T. B. ir M. P. galimai nusikalstamų veikų buvo pradėtas 2009-11-23 ir atliekamas Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje, remiantis vyresniojo specialisto V. B. tarnybiniu pranešimu apie duomenis, gautus vykdant operatyvinio tyrimo byloje Nr. OT – 020-2009 dėl UAB ,,Vilniaus vandenys“ aprūpinimo ir ūkio tarnybos viršininko T. B. galimai nusikalstamų veiksmų. Tyrimas pradėtas gavus informacijos, jog ieškovas galimai reikalauja ir gauna neteisėtą atlygį iš UAB „Vilniaus vandenys“ organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių bendrovių už tai, kad pasinaudodamas savo pareigomis darytų įtaką UAB „Vilniaus vandenys“ viešųjų pirkimų komisijos sprendimams, kad konkursus laimėtų reikiamos bendrovės. Tyrimas buvo atliekamas ne tik dėl ieškovo, bet ir dėl kitų UAB „Vilniaus vandenys“ vadovaujančių darbuotojų, bei viešuosiuose pirkimuose dalyvavusių asmenų, todėl buvo didelės apimties. Teismas nustatė, kad nepasitvirtino, jog tyrimas būtų nepagrįstai vilkinamas, nes tyrime atlikta didelis kiekis parengtinio tyrimo veiksmų. Teismo teigimu, kadangi bylą tiriant buvo būtina užtikrinti, kad įtariamieji kuo mažiau susižinotų tarpusavyje, uždraudimas ieškovui bendrauti su asmenimis, kurie įtariami analogiškomis veikomis, piktnaudžiaujant tarnyba bei kyšininkaujant toje pačioje darbovietėje, uždraudimas jiems tarpusavyje bendrauti, atitiko tyrimo tikslus ir nepagrįstai nesuvaržė įtariamųjų teisių. Teismas nustatė, kad įtarimai ieškovui buvo pareikšti pagrįstai remiantis tarnybiniu pranešimu apie operatyvinio tyrimo byloje specialiomis tinkamai sankcionuotomis techninėmis pasiklausymo priemonėmis gauta informacija, apie jo ir kito asmens galimai nusikalstamas veikas. Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas prieš ieškovą buvo nutrauktas, teismo teigimu, nėra pagrindas išvadai, kad baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas neteisėtai. Ikiteisminio tyrimo metu priimti procesiniai sprendimai dėl procesinių prievartos priemonių taikymo nebuvo panaikinti, todėl teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo pripažinti juos neteisėtais. Ieškovui taikyta švelniausia baudžiamajame procese numatyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei ribojimai bendrauti su kitais tame pačiame ikiteisminiame tyrime įtariamais UAB „Vilniaus vandenys“ vadovaujančiai darbuotojais buvo pagrįstas objektyviu poreikiu, kad minėti asmenys tarpusavyje nesusižinotų, teismo manymu yra pateisinamas. Teismas pažymėjo, kad laikinas ieškovo nušalinimas nuo pareigų negali būti laikomas lengvesne prievartos priemone įtariamajam ir būtų sukėlusi ieškovui netgi sunkesnes pasekmes, nes pasunkintų ieškovo galimybes įsidarbinti visą tyrimo laikotarpį. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad ikiteisminio tyrimo procesas nepagrįstai užtruko, pažymėdamas, kad asmuo, kuriam pranešama apie įtarimus, jog jis padarė nusikalstamą veiką, bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali prašyti apginti jo teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimą, jeigu jis mano, kad egzistuoja nepateisinamo delsimo požymiai. Teismas nustatė, kad ieškovas tokia teise aktyviai naudojosi pateikdamas skundus dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, 2012-03-27 ieškovo skundas nebuvo patenkintas, teismui konstatavus, jog tyrimo terminas pateisinamas didele bylos apimtimi tuo, kad didelė dalis nusikalstamų veikų atlikta grupėje asmenų, kratų metu gautų duomenų kompiuterinėse laikmenose užfiksuotų įrodymų tyrimu, didele garso įrašų apimtimi bei jų ekspertizėmis. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-29 nutartyje, priimtoje dėl analogiško ieškovo skundo, teismas konstatavo, jog ieškovo skundo argumentai, kad bylos vilkinamas nepagrįsti, bet pažymėjęs ikiteisminio tyrimo trukmę, skundą tenkino iš dalies, įpareigojo prokurorą tyrimą ieškovo atžvilgiu užbaigti per tris mėnesius. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovas turėjo galimybę pasinaudoti ir pasinaudojo galimybe apginti savo teisę į ikiteisminio tyrimo atlikimą per įmanomai trumpiausią laiką, dėl to tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų. Dėl žalos atlyginimo teismas nurodė, kad tais atvejais, kai asmuo dėl patirtų jo teisių suvaržymų patiria nuostolius negavęs pajamų iš savo veiklos, jis turi teisę reikalauti negautos naudos kaip netiesioginių nuostolių. Ieškovas iš darbo buvo atleistas šalių susitarimu, jis nebuvo sulaikytas ar suimtas, jam nebuvo taikyti kitokie apribojimai dirbti, todėl šią ieškinio dalį teismas laikė neįrodytą. Ieškovas neturtinę žalą grindė dėl ikiteisminio tyrimo pablogėjusia sveikata, tuo, jog buvo gydytas ligoninėje, vėliau poliklinikoje, tačiau teismas atmetė ir šį reikalavimą nurodęs, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir žalos bei žalos dydžio.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Ieškovas T. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas neatskleidė bylos esmės.

102. Teismas neištyrė visų byloje pateiktų įrodymų, sprendime rėmėsi tik Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktais argumentais. Ieškovas byloje pateikė rašytinius įrodymus, kad ikiteisminio tyrimo pradžios pagrindas – 2009-11-23 Specialiųjų tyrimų tarnybos agento D. A. tarnybinis pranešimas buvo intelektualiai suklastotas, į jį įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau teismas dėl to nepasisakė. Prokuroro 2010-01-14 nutarime sujungti ikiteisminius tyrimus nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-514/09 buvo pradėtas nuo 2008-11-23. Atsižvelgiant į minėtame procesiniame dokumente nurodytą ikiteisminio tyrimo datą, yra pagrindo manyti, kad prokuroras jame nurodė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes buvusias tuo metu. Taip pat prokuroro 2013-01-29 nutarime nurodyta, kad 2013-01-23 pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal 2013-01-28 Specialiųjų tyrimo tarnybos pareigūno tarnybinį pranešimą. Įvertinus minėtame nutarime nurodytą tarnybinio pranešimo bei ikiteisminio tyrimo datą darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neturint tam pagrindo. Teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnio nuostatas.

113. Ieškovo pagrindinis ieškinio reikalavimas buvo ne pripažinti bendrai ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmus neteisėtais, bet įvertinti ir išnagrinėti ar konkretus prokuroras G. T., parinkdamas procesinės prievartos priemonę ieškovui, tai padarė neteisėtai, tačiau teismas šių aplinkybių neištyrė. Prokuroro G. T. ieškovui pritaikytos procesinės prievartos priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – pritaikymo būdas ir turinys yra neteisėti. Prokuroras parinkdamas ieškovui procesinę prievartos priemonę turėjo įvertinti, ar tikslinga anksčiau neteistam ieškovui pritaikyti tokią procesinę prievartos priemonę, dėl kurios paskyrimo šis neteks darbo, nes buvo uždrausta bendrauti su UAB ,,Vilniaus vandenys“ generaliniu direktoriumi, gamybos direktoriumi, bendrųjų reikalų direktoriumi (kuris buvo ieškovo tiesioginis vadovas), viešųjų pirkimų konsultantu, viešųjų pirkimų padalinio vadovu. Neteisingas procesinių prievartos priemonių ikiteisminiame tyrime ieškovui paskyrimas nulėmė tai, kad konstitucinės ieškovo teisės į darbą, bendravimą buvo suvaržytos nepagrįstai ir neproporcingai, taip pat nepateisinamai ilgam laikui. Prokuroras turėdamas tikslą taikyti ieškovui procesinę prievartos priemonę, kad šis netrukdytų procesui ar nedarytų naujų nusikalstamų veikų, galėjo paskirti BPK 157 straipsnyje įvertintą procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų, kurios taikymas ieškovui ikiteisminio tyrimo metu būtų atitikęs proporcingumo principo esmę.

124. Pagrindinė sąlyga, pateisinanti procesinės prievartos priemonės taikymą, yra pagrįstas įtarimas, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo pradžioje ieškovas buvo įtariamas paėmęs kyšį, tačiau tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, taip pat nenustatytoje vietoje, tiksliai nenustatytą, tačiau didesnę nei 1 MGL dydžio kyšio sumą. Tokie nurodyti įtarimai ieškovui nepakito iki ikiteisminio tyrimo pabaigos, tačiau viso ikiteisminio tyrimo metu išliko ieškovui taikyta neproporcinga procesinė prievartos priemonė – nebendrauti, neieškoti ryšių asmeniškai ar per kitus asmenis su prokuroro 2010-06-03 nutarime nurodytais asmenimis. Dėl šių aplinkybių teismas nepasisakė ir tuo pažeidė CPK 235 straipsnio 1 dalies nuostatą.

13Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

141. Nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro neteisėtų veiksmų, byloje nėra pagrindo taikyti valstybės atsakomybę, nes nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu priimti procesiniai sprendimai dėl procesinių prievartos priemonių taikymo nebuvo panaikinti, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti juos neteisėtais.

152. Nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti kaip žalos atlyginimą darbo užmokestį, kurį jis būtų gavęs, dirbdamas UAB ,,Vilniaus vandenys“, nes ieškovas nėra pateikęs įrodymų, kad minėtu laikotarpiu neturėjo galimybės įsidarbinti ir turėti darbo pajamų. Kadangi ieškovas iš darbo buvo atleistas šalių sutarimu, todėl ieškovo argumentai dėl negautų pajamų, teismo pagrįstai buvo atmesti.

163. Nors ieškovas skunde akcentuoja nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą esančią techninę klaidą, tačiau neaišku, kaip ji siejama su ieškinio reikalavimais.

17Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

181. Ieškovo skunde dėstomos ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-514-09 pradėjimo aplinkybės ir šiame ikiteisminiame tyrime iki 2010-01-14 (kai ikiteisminiai tyrimai Nr. 07-1-502-10 ir Nr. 07-1-514-09 prokuroro nutarimu buvo sujungti) atliktų procesinių veiksmų teisėtumas ar neteisėtumas nėra susiję su ieškovo teisėmis ar teisėtais interesais, t. y. su ieškovo teise į žalos atlyginimą.

192. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl teisinio pagrindo nebuvimo atliekant operatyvinius veiksmus jo atžvilgiu. Įtarimai ieškovui buvo pareikšti pagrįstai remiantis tarnybiniu pranešimu apie operatyvinio tyrimo byloje specialiomis tinkamai sankcionuotomis techninėmis pasiklausymo priemonėmis gauta informacija apie ieškovo ir kito asmens galimai nusikalstamas veikas. Operatyviniai veiksmai buvo sankcionuoti teismo.

203. Ieškovas neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovės veiksmų. Taip pat neįrodytas priežastinis ryšys tarp ieškovo negautų pajamų (darbo užmokesčio) bei neturtinės žalos ir jo atžvilgiu vykusio ikiteisminio tyrimo.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

23Nagrinėjamos bylos bei prie bylos pateiktos medžiagos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. sausio 7 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-502-10 dėl ieškovo T. B. ir M. P. galimai nusikalstamų veikų ir atliekamas Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos ikiteisminio tyrimo skyriuje pagal požymius nusikalstamų veikų numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje (kyšininkavimo), 227 straipsnio 2 dalyje (papirkimo) ir BK 228 straipsnio 2 dalyje (piktnaudžiavimo tarnyba), remiantis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos operatyvinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. B. tarnybiniu pranešimu apie duomenis, gautus vykdant operatyvinio tyrimo byloje Nr. OT-020-2-2009 dėl UAB ,,Vilniaus vandenys“ Aprūpinimo ir ūkio tarnybos viršininko T. B. galimai nusikalstamų veiksmų.

24Ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-502-10 Vilniaus apygardos prokuratūros 2010 m. sausio 14 d. nutarimu buvo prijungtas prie ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-514-09 pradėto 2009 m. lapkričio 23 d. dėl galimo UAB ,,Vilniaus vandenys“ generalinio direktoriaus D. N., gamybos direktoriaus V. K., pardavimo ir rinkodaros direktoriaus N. L., plėtros direktoriaus L. D., generalinio direktoriaus padėjėjo L. R. piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228 str. 3 d.), kyšininkavimo (BK 225 str. 2 d. ir 5 d.), dokumentų klastojimo (BK 300 str.) bei galimų UAB ,,Vilteka“ direktoriaus T. S. nusikalstamų veiksmų (BK 227 str. 1 d., 300 str.).

25Vilniaus apygardos prokuratūros 2010 m. birželio 3 d. nutarimu T. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. T. B. įpareigotas nebendrauti, neieškoti ryšių asmeniškai ar per kitus asmenis su D. N., N. L., L. D., S. L., V. K., A. K., I. D..

26Vilniaus apygardos prokuratūros 2013 m. sausio 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-514-09 ieškovo atžvilgiu nutrauktas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu, iki ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatyto termino nepavyko surinkti pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jam pateiktą įtarimą, kad ieškovas su D. N. organizuojant viešą pirkimą UAB „Vilniaus vandenys“ šilumos mazgų atnaujinimo darbams bei centrinio sandėlio, esančio Savanorių per. 112 stogo remonto darbams atlikti padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 1 dalyje bei BK 228 straipsnio 2 dalyje.

27Apeliantas (ieškovas) ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, neįsigilino į ieškovo reikalavimo esmę, netinkamai vertino byloje esančius įrodomus bei neištyrė visų byloje pateiktų įrodymų, netinkamai įvertino prokuroro nutarimo skirti ieškovui procesinės prievartos priemones pagrįstumo ir proporcingumo, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų, nes jie sudaro apeliacijos objektą.

28Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).

29Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014).

30Ieškovas šioje byloje keliamus reikalavimus atlyginti žalą grindė neteisėtais pareigūnų veiksmais pradedant ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, procesinių prievartos priemonių nepagrįstumu bei neproporcingumu, bei jų taikymu nepateisinamai ilgą laiką.

31Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui (vien tik) baudžiamojo proceso požiūriu. Neteisėtais veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais (veiksmais) pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 str.), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Kita vertus, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka.

32Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą.

33Nustatyta, kad dėl ieškovo 2010 m. sausio 7 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-502-10 dėl įtarimo padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje, remiantis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pranešimu apie duomenis, gautus vykdant operatyvinį tyrimą byloje Nr. OT-020-2-2009. Operatyvinis tyrimas buvo pradėtas gavus informaciją apie tai, kad T. B. galimai reikalauja ir gauna neteisėtą atlygį iš UAB „Vilniaus vandenys“ organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių bendrovių už tai, kad pasinaudodamas savo pareigomis darytų įtaką UAB „Vilniaus vandenys“ viešųjų pirkimų komisijos sprendimams, kad konkursus laimėtų reikiamos bendrovės. Atliekant tyrimą gauta duomenų apie tai, kad T. B. 2009-11-23 galimai gavo nenustatytos sumos neteisėtą atlygį iš UAB ,,Inžinerinių sistemų instaliacija“ direktoriaus už tai, kad pasinaudodamas savo pareigomis inicijuotų sutarties pasirašymą dėl darbų atlikimo. Taip pat buvo disponuojama informacija, kad UAB ,,Inžinerinių sistemų instaliacija“, 2009 m. laimėjusi UAB ,,Vilniaus vandenys“ skelbtus konkursus, atliko šilumos mazgų atnaujinimo darbus ir UAB ,,Vilniaus vandenys“ centrinio sandėlio stogo remonto darbus. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros 2013 m. sausio 29 d. nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka gautais ir užfiksuotais duomenimis (garso ir vaizdo įrašais, padarytais technines priemones panaudojus specialia tvarka). Iš minėtame nutarime pateiktų 2009 m. lapkričio 18 d., 2009 m. lapkričio 19 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d. užfiksuotų pokalbių matyti, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu Specialiųjų tyrimų tarnyboje buvo turima konkrečių duomenų apie tai, kad ieškovas, dirbdamas UAB ,,Vilniaus vandenys“ (perkančiojoje organizacijoje) ir dėl to galėdamas tiesiogiai, ar netiesiogiai daryti įtaką viešųjų pirkimų procedūroms, su įmonės direktoriumi aptarinėjo būsimus neoficialius susitikimus su potencialaus tiekėjo atstovu ir su šiuo asmeniu susitiko. Susitikimų metu buvo kalbama apie konkrečius UAB ,,Vilniaus vandenys“ atliekamus ir planuojamus remonto darbus, jų kainas, poveikį atitinkamus dokumentus turintiems pasirašyti bendrovės darbuotojams bei kaip atlygį už šiuos veiksmus įvardijant konkrečias tyrimo nenustatytas sumas. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įtarimai ieškovui buvo pareikšti pagrįstai remiantis tarnybiniu pranešimu apie operatyvinio tyrimo metu gautą informaciją apie ieškovo ir kito asmens galimai nusikalstamas veikas. Pranešime apie įtarimą išdėstytos faktinės aplinkybės bei ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą esamoje situacijoje įtarti ieškovą padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus bei pradėti baudžiamąjį persekiojimą ir imtis procesinių prievartos priemonių ieškovo atžvilgiu.

34Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, procesiniuose dokumentuose įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis. Teisėjų kolegija, ištyrusi ikiteisminio tyrimo medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai pagrįstai ir teisėtai pradėjo ikiteisminį tyrimą apelianto atžvilgiu. Apeliaciniame skunde akcentuojama Vilniaus apygardos prokuratūros 2010 m. sausio 14 d. nutarime sujungti ikiteisminius tyrimus padaryta rašymo apsirikimo klaida nurodant, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-514/09 buvo pradėtas ne nuo 2009 m. lapkričio 23 d., o nuo 2008 m. lapkričio 23 d., priešingai nei teigia apeliantas, nėra pagrindas išvadai, kad prokuroras jame nurodė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes buvusias tuo metu. Taip pat apelianto nurodoma Vilniaus apygardos prokuratūros 2013-01-29 nutarime įrašyta ikiteisminio tyrimo pagal 2013-01-28 Specialiųjų tyrimo tarnybos pareigūno tarnybinį pranešimą pradėjimo data 2013-01-23 nurodyta akivaizdžiai padarius rašymo apsirikimą.

35Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo pradžios pagrindas – 2009-11-23 Specialiųjų tyrimų tarnybos agento D. A. tarnybinis pranešimas buvo intelektualiai suklastotas, į jį įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl ieškovo atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas pradėtas nepagrįstai. Kaip minėta, ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-514-09 buvo pradėtas dėl kitų UAB ,,Vilniaus vandenys“ darbuotojų galimai padarytų nusikalstamų veiksmų vykdant dumblo apdorojimo įrenginių projektavimo ir statybos darbų viešąjį pirkimą. Ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-502-10 ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas 2010 m. sausio 7 d., ieškovui nebuvo inkriminuojamos minėto viešojo pirkimo metu galimai atliktos nusikalstamos veikos. Ieškovo nurodomas ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-514-09 pradėjimo pagrindas nėra susiję su ieškovui pareikštais įtarimais. Dėl to ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-514-09 pradėjimo aplinkybės ir šiame ikiteisminiame tyrime iki 2010 m. sausio 14 d. atliktų veiksmų teisėtumas nėra teisiškai reikšmingas vertinant ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą nagrinėjamu atveju.

36Kaip minėta, Vilniaus apygardos prokuratūros 2010 m. birželio 3 d. nutarimu ieškovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigotas ieškovas nebendrauti, neieškoti ryšių asmeniškai ar per kitus asmenis su nutarime nurodytais asmenimis. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovui pritaikytos procesinės prievartos priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – pritaikymo būdas ir turinys yra neteisėti. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

37Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios ar kitokios procesinės prievartos priemonės teisėtumo, būtina, be kita ko, įvertinti jų skyrimo tikslą: skiriant šias priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012). Remiantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.).

38Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog asmuo padarė nusikaltimą. Pagal Lietuvos teismų praktiką pagrįsto įtarimo kaip būtinosios procesinės prievartos priemonės teisėtumo sąlygos buvimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014). Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-514-09 medžiagos matyti, kad skiriant ieškovui procesinės prievartos priemones, egzistavo ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvusiais duomenimis pagrįstas įtarimas, kad jis gali būti padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas BK 225 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje. Išvados dėl faktinių duomenų pakankamumo įtarimui pagrįsti nurodytos ir Vilniaus apygardos prokuratūros 2010 m. birželio 3 d. nutarime ieškovui paskirti kardomąją priemonę, kuriame nurodyta, kad ieškovas įtariamas tuo, jog būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB ,,Vilniaus vandenys“, priklausančios Vilniaus miesto savivaldybei, aprūpinimo ir ūkio skyriaus viršininku, veikdamas kartu su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB ,,Vilniaus vandenys“ generaliniu direktoriumi D. N., pareikalavo ir priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Nagrinėjamos bylos atveju, vertinant procesinių prievartos priemonių skyrimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovui buvo skirtos švelniausios ir savo pobūdžiu mažiausiai asmens teises varžančios procesinės prievartos priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo įtariamas padaręs nusikaltimus, susijusius su piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, kyšininkavimu, papirkimu, atliekant ikiteisminį tyrimą buvo būtina užtikrinti, kad įtariamieji analogiškomis neteisėtomis veikomis kuo mažiau susižinotų tarpusavyje, dėl to uždraudimas ieškovui bendrauti su kitais asmenimis, kurie buvo įtariamaisiais neteisėtomis veikomis toje pačioje darbovietėje, atitiko procesinėms prievartos priemonėms keliamus tikslus. Be to, BPK 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Nors apeliantas skunde teigia, kad prokuroras turėdamas tikslą taikyti ieškovui procesinę prievartos priemonę, kad šis netrukdytų procesui ar nedarytų naujų nusikalstamų veikų, galėjo paskirti BPK 157 straipsnyje įvertintą procesinę prievartos priemonę, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų pasinaudojęs BPK įtvirtinta teise apskųsti jam pritaikytas procesines prievartos priemones, ar jas prašęs pakeisti. Aplinkybė, kad ieškovas nepasinaudojo savo teise baudžiamojo proceso tvarka skųsti prokuroro nutarimo dėl procesinės prievartos priemonių skyrimo, patvirtina faktą, jog ieškovas išnaudojo ne visas gynybos priemones arba nematė pagrindo nutarimų priėmimo metu apskųsti instancine tvarka. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad laikinas ieškovo nušalinimas nuo pareigų būtų sukėlęs ieškovui netgi sunkesnes pasekmes, nes apsunkintų ieškovo galimybes įsidarbinti visą tyrimo laikotarpį. Be to, byloje nepateikta įrodymų dėl ieškovui pritaikytų procesinių prievartos priemonių sukeltos žalos. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas su UAB ,,Vilniaus vandenys“ darbo sutartį nutraukė 2010 m. liepos 30 d. DK 125 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, t. y. šalių sutarimu. Dėl to laikytina neįrodytu priežastinis ryšys tarp ieškovo negautų pajamų (darbo užmokesčio) ir jo atžvilgiu taikytų procesinių prievartos priemonių.

39Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007). Teisėsaugos valdžios institucijų veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002). Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu priimti procesiniai sprendimai dėl procesinių prievartos priemonių taikymo nebuvo panaikinti, pripažinti neteisėtais, taip pat nėra pagrindo juos pripažinti neteisėtais ir civilinės teisės aspektu. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad viso ikiteisminio tyrimo metu jam pareikšti įtarimai nepakito, nėra pagrindas išvadai, kad dėl to jam pritaikytos procesinės prievartos priemonės turėjo būti panaikintos ar pakeistos. Juo labiau, kad kaip minėta, pats ieškovas prokuroro nutarimo dėl jam pritaikytų procesinių prievartos priemonių neskundė. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti prokuroro G. T. neteisėtų veiksmų, ar juo labiau suinteresuotumo, taikant ieškovui procesines prievartos priemones. Iš bylos duomenų matyti, kad prokuroras veikė vykdydamas pareigą, nustatytą BPK 2 straipsnyje, ir kardomoji priemonė atitiko BPK 119 straipsnyje nustatytą jos paskirtį. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2013 m. sausio 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-514-09 ieškovo atžvilgiu nutrauktas šiuo atveju nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas bei procesinės prievartos priemonių pritaikymas buvo neteisėti ab initio.

40Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad procesinės prievartos priemonės jam taikytos nepateisinamai ilgą laiką. Iš bylos duomenų matyti, kad procesinės prievartos priemonės ieškovui buvo taikytos Vilniaus apygardos prokuratūros 2010 m. birželio 3 d. nutarimo pagrindu ir galiojo iki Vilniaus apygardos prokuratūros 2013 m. sausio 29 d. nutarimo, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-514-09 ieškovo atžvilgiu nutrauktas.

41Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar nebuvo pažeista teisė į teisingą teismą, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje vertinama bylos trukmę lemiančių aplinkybių visuma siekiant nustatyti ne proceso trukmės ilgumą apskritai, bet jos pagrįstumą. Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-514-09 trukmė buvo sąlygota didelės apimties, nes tirtos 32 nusikalstamos veikos, įtarimai buvo pareikšti 9 įtariamiesiems, dauguma tiriamų nusikalstamos veikos epizodų buvo susiję su viešųjų pirkimų vykdymu. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ne tik ieškovo, bet ir kitų asmenų, tarp jų ir UAB ,,Vilniaus vandenys“ darbuotojų atžvilgiu, buvo atlikta daug ikiteisminio tyrimo veiksmų – apklausti įtariamieji, atliktos kratos, daiktų apžiūros, skirti objektų tyrimai, gautos specialistų išvados, atliekami kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovo galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo tiriamos ne atsietai, o kartu su kitais įtariamaisiais, siekiant ištirti ir išsiaiškinti visas tyrimui reikšmingas aplinkybes. Įvertinus šias aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, jog procesas truko neprotingai ilgą laiką. Dėl to nėra pagrindo ir išvadai, kad procesinės prievartos priemonės ieškovui taikytos pernelyg ilgą laiko tarpą. Be to, kaip minėta, ieškovas neskundė prokuroro nutarimo, kuriuo jo atžvilgiu buvo taikytos procesinės prievartos priemonės.

42Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (neveikimo) baudžiamajame procese neteisėtumo, o neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas.

43Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, priešingai nei nurodė apeliantas, atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė materialinės bei procesines teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

Nutarė

45Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas T. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 8. Ieškovas T. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m.... 9. 1. Teismas neatskleidė bylos esmės.... 10. 2. Teismas neištyrė visų byloje pateiktų įrodymų, sprendime rėmėsi tik... 11. 3. Ieškovo pagrindinis ieškinio reikalavimas buvo ne pripažinti bendrai... 12. 4. Pagrindinė sąlyga, pateisinanti procesinės prievartos priemonės... 13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės... 14. 1. Nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro neteisėtų... 15. 2. Nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti kaip žalos atlyginimą darbo... 16. 3. Nors ieškovas skunde akcentuoja nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą... 17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos specialiųjų... 18. 1. Ieškovo skunde dėstomos ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-514-09 pradėjimo... 19. 2. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl teisinio pagrindo nebuvimo atliekant... 20. 3. Ieškovas neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 22. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 23. Nagrinėjamos bylos bei prie bylos pateiktos medžiagos duomenimis nustatyta,... 24. Ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-502-10 Vilniaus apygardos prokuratūros 2010 m.... 25. Vilniaus apygardos prokuratūros 2010 m. birželio 3 d. nutarimu T. B. paskirta... 26. Vilniaus apygardos prokuratūros 2013 m. sausio 29 d. nutarimu ikiteisminis... 27. Apeliantas (ieškovas) ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą,... 28. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų... 29. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta,... 30. Ieškovas šioje byloje keliamus reikalavimus atlyginti žalą grindė... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės... 32. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos... 33. Nustatyta, kad dėl ieškovo 2010 m. sausio 7 d. buvo pradėtas ikiteisminis... 34. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad ikiteisminis tyrimas... 35. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo pradžios... 36. Kaip minėta, Vilniaus apygardos prokuratūros 2010 m. birželio 3 d. nutarimu... 37. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl asmeniui paskirtos... 38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas... 39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių... 40. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad procesinės prievartos priemonės jam... 41. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar nebuvo pažeista teisė į... 42. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 43. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 45. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą....