Byla 2-2427-803/2016
Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia atsakovui BAB bankui SNORAS, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė,

2sekretoriaujant Gražinai Petrikienei,

3dalyvaujant ieškovei O. L., atsakovo BAB banko SNORAS atstovui A. M.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. L. ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia atsakovui BAB bankui SNORAS, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6

  1. Ginčo esmė

71. Byloje kilo ginčas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu iš esmės suklydus (b. l. 1-7).

82. Ieškovė O. L. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia jos su atsakovu 2011-03-10 sudarytą Indėlio obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110310Z990005; 2) taikyti restituciją ir pripažinti 9997,89 Lt sumą indėlio lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje BAB banke SNORAS; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog savo pinigines lėšas laikė AB banke SNORAS kaip terminuotą indėlį, o suėjus terminuoto indėlio pabaigos laikui atvyko į banką prasitęsti terminuoto indėlio. Pokalbio metu Plungės miesto atsakovo darbuotoja pasiūlė įsigyti obligacijas, pagal kurias yra mokami didžiausi procentai. Pažymėjo, jog pasiteiravus obligacijų skirtumo nuo turimo terminuoto indėlio, darbuotoja paaiškino, jog vienintelį skirtumą sudaro mokama didesnė metinių palūkanų norma. Nurodė, jog 2011-03-10 Indėlio obligacijų pasirašymo sutartį sudarė ir obligacijų už 9997,89 Lt sumą įsigijo atsakovo darbuotojos suteiktos informacijos pagrindu bei įsitikinusi, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Ieškovės teigimu, sudarant minėtą sutartį banko darbuotoja suklaidino, nesuteikdama informacijos, jog įsigytos obligacijos nėra apdraustos. Pažymėjo, kad paduotų pasirašyti dokumentų ji perskaityti nesuspėjo, taip pat dėl neskirto susipažinimui laiko nesusipažino su obligacijų Prospektu, o pasirašant ant banko darbuotojos paduotų dokumentų buvo atlikta tik formali pasirašymo procedūra. Ieškovės teigimu, tuo atveju, jeigu būtų žinojusi visą reikiamą ir teisingą informaciją apie obligacijas, jų įsigijimo sutarties nebūtų sudariusi. Ieškovė nurodė, kad ji nėra profesionali investuotoja, o banko darbuotoja, turėjusi pareigą pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, surinkti visą informaciją apie ieškovę, visiškai ja nepasidomėjo. Pažymėjo, jog ginčijama sutartis buvo sudaryta iš esmės suklydus, todėl turėtų būti pripažinta negaliojančia. Suklydimas pasireiškė kaip klaidingas faktų ir teisės normų, esančių sudarant sutartį, suvokimas.

93. Atsakovas BAB bankas SNORAS atsiliepime į ieškovės ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 42-51). Nurodė, kad byloje esantys ir atsakovo papildomai pateikiami dokumentai akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovė siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius (obligacijas), tikėdamasi gauti didesnę piniginę grąžą, ir tai jai buvo neabejotinai suprantama. Ieškovė, sudarydama ginčijamą sandorį, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti šio sandorio esmę bei sukeliamas pasekmes. Ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad sudarant sutartį, ieškovei nebuvo atskleistos ir išaiškintos esminės sutarties sąlygos, taip pat ji negavo visų šį sandorį lydinčių dokumentų. Pažymėjo, kad savo parašu ieškovė patvirtino, jog visos sutarties sąlygos su ja buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį; kad ji su jomis sutiko ir jos išreiškė jos valią; parašu taip pat patvirtino, kad ji yra susipažinusi su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka; investuotoja buvo supažindinta su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir suprato jų pasekmes. Nurodė, kad nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog atsakovas prieš sudarydamas ginčijamą sandorį nesurinko informacijos apie ieškovės finansinę padėtį, investavimo tikslus ir patirtį, kadangi ieškovė savo parašu duomenų anketoje patvirtino, jog atsisako suteikti atsakovui informaciją, kartu patvirtindama, jog supranta atsisakymo pasekmes – atsakovo negalėjimą nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra ieškovei tinkamos. Nei Aptarnavimo sutartyje, nei obligacijų pasirašymo sutartyje nėra teigiama, jog atsakovo vertybiniai popieriai yra draudžiami indėlių draudimu, todėl vertintina, kad atsakovas nepateikė ieškovei klaidinančios informacijos ir ieškovė nesuklydo. Mano, jog tinkamai įvykdė teisės aktų nustatytą prievolę atskleisti ieškovui su obligacijų įsigijimo sandoriu susijusią riziką. Pažymėjo, jog obligacijos pagal 2007-05-31 Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos nutarimu Nr.1K-22 patvirtintų Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 58 punktą laikomos nesudėtingomis finansinėmis priemonėmis, todėl obligacijų įsigijimo sąlygos yra suprantamos kiekvienam vidutinių sugebėjimų neprofesionaliam investuotojui. Nurodė, jog bankas niekada neliepė savo darbuotojams aiškinti klientams, kad jo platinamos obligacijos yra draudžiamos indėlių ir investicijų draudimu, o priešingai, akcentuodavo jų skirtumus. Atsakovo teigimu, kadangi nėra teisinio ir faktinio pagrindo naikinti ginčijamą sandorį, nėra pagrindo ir taikyti restituciją.

104. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 21-38). Nurodė, kad aplinkybė, jog ginčo sutartimi įsigyjama atsakovo finansinė priemonė nėra draudžiama indėlių draudimu, numatyta įstatyme, todėl ieškovė negali teigti suklydusi. Pažymėjo, kad nežinojimas negali būti pripažintas pakankamu pagrindu konstatuoti asmens suklydimą esminiu, nes jo suklydimą realiai sąlygojo ne atsakovo nuslėpta ar netinkamai atskleista informacija, o įstatymo nežinojimas. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad iki ginčo sutarties sudarymo ji teiravosi ar derėjosi su banko darbuotoju tik dėl išimtinai indėlių draudimu apdraustų banko produktų. Pasak trečiojo asmens, Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis atsakovas privalėjo sudaryti su kiekvienu asmeniu, kuriam buvo teikiamos investicinės paslaugos. Vadovaujantis Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007-05-31 nutarimu Nr. 1 K-22, ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojusios redakcijos 59 punktu, finansų maklerio įmonė (atsakovas), prieš pradėdama teikti investicines paslaugas neprofesionaliesiems klientams, teisės aktų nustatyta tvarka turėjo sudaryti su klientu rašytinį susitarimą, kuriame nustatomos pagrindinės kliento ir finansų maklerio įmonės teisės ir pareigos. Nurodė, kad Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, o taip pat atitinkamai ir visos jos nuostatos bei susiję dokumentai turėjo būti žinomi ieškovei. Atsakovo pareiga informuoti apie draudimo įmonę arba užsienio draudimo įmonę, kurioje apdrausti indėliai ir (arba) įsipareigojimai investuotojams, yra nustatyta teisės aktais. Nurodė, jog ieškovės niekas nevertė skubėti pasirašyti sutarties, ji turėjo neribotą galimybę susipažinti su sutarties sąlygomis iki jos pasirašymo bei turėjo neribotą galimybę išsiaiškinti obligacijų kaip skolos vertybinių popierių esmę. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų ar juos patvirtinančių įrodymų, kad atsakovo darbuotojai tyčia klaidintų ieškovę.

115. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, jog prieš pasirašydama 2011-03-10 Indėlio obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110310Z990005 jos sąlygų nepaskaitė. Nurodė, kad nepaskaitė dėl to, jog neturi teisinio išsilavinimo, pasitikėjo atsakovo darbuotoja, o sutarties pasirašymo dieną banke buvo labai daug žmonių. Grįžusi į namus minėtos sutarties sąlygų taip pat neskaitė, apie tai, kad atsakovas ją apgavo, sužinojo bankrutavus atsakovui. Pasirašydama sutartį žinojo, jog obligacijas įsigyti finansiškai vertingiau. Taip pat paaiškino, jog atsakovo banke turėjo dvi indėlių sutartis, tačiau pabijojusi naujos investavimo priemonės obligacijas įsigijo tik pasibaigus vienai sutarčiai.

126. Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime nurodytus nesutikimo su ieškiniu argumentus. Papildomai paaiškino, jog ieškovei net ir nesant profesionaliai investuotojai turėjo kilti pagrįstas įtarimas, kodėl už obligacijas mokamos didesnės palūkanos nei už indėlius. Obligacijų pasirašymo sutartyje nėra nurodyta, jog obligacijos draudžiamos, todėl ieškovė, prieš tai sudariusi indėlių sutartis, jeigu būtų paskaičiusi obligacijų sutartį, būtų atkreipusi dėmesį, kad obligacijų pasirašymo sutartyje nenurodytas obligacijų draudimas. Pažymėjo, jog vadybininkė buvo tinkamai apmokyta, todėl vadybininkė žinojo, jog nėra taikomas draudimas obligacijoms, be to, neturėjo jokio motyvo įkalbinėti sudaryti obligacijų sutartį.

13Teismas

konstatuoja:

  1. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

147. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu BAB banku SNORAS, atstovaujamu Mažeikių filialo vadybininkės V. K., 2011-03-10 sudarė Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110310Z990005, kurios pagrindu įsigijo 100 vnt. obligacijų už 9997,89 Lt (b. l. 8). Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis Nr. Z9922421 (specialioji dalis) tarp ieškovės ir BAB banko SNORAS pasirašyta 2011-03-10 (b. l. 53). Byloje taip pat pateikta 2011-03-10 sudaryta kliento aptarnavimo sutartis (bendroji dalis) bei priedas Nr. 1-F (b. l. 54-57). Ieškovė 2012-06-03 pateikė atsakovui AB bankui SNORAS 10 000 Lt sumos Kreditorinį reikalavimą Nr. fmi 23 (b. l. 58). Byloje pateikta 2014-01-29 kreditoriaus reikalavimų ataskaita, iš kurios nustatyta, kad patvirtintas ieškovės 10 286,03 Lt sumos finansinis reikalavimas BAB banko SNORAS bankroto byloje (b. l. 59).

158. Ieškovė įrodinėja, jog ginčijamą sutartį pasirašė iš esmės suklydusi, t. y. manydama, kad obligacijoms galioja indėlių draudimas. Ieškovės teigimu, jos valią sudaryti ginčijamą sandorį lėmė banko darbuotojos apgaulingi veiksmai, suklaidinus ieškovę dėl investavimo produktams taikomos draudiminės apsaugos bei atsakovo Lietuvos Respublikos finansinių priemonių įstatyme (toliau – FPRĮ) nurodytos pareigos informuoti klientus apie galimas rizikas, supažindinti su siūlomu investavimo produktu nevykdymas.

169. Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio esmę jis nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

1710. Remiantis kasacinio teismo praktika, vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011 ir kt).

1811. Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, nurodė, kad taip pat svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalus investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Be to, siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą nagrinėjamuose santykiuose, pirmiausia būtina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, investuotojas galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-68/2014, ir kt.).

1912. Konstatuotina, kad byloje esantys įrodymai nepagrindžia aplinkybės, jog finansų tarpininko (tiksliau – atsakovo darbuotojos) suteikta informacija apie tai, jog obligacijos yra apdraustos nuo atsakovo nemokumo, suklaidino ieškovę, o ji dėl klaidingai suteiktos informacijos galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (CPK 178 straipsnis). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė pasirašė 2011-03-10 Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. EO20110310Z990005 (b. l. 8). Minėtoje sutartyje nenurodytas įsigytų investavimo produktų (obligacijų) draudimas (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog sutarties tekstas nedidelės apimties (vos vienas puslapis), todėl vertintina, kad susipažinimas su sutarties turiniu net ir esant žmonių eilei, kaip kad nurodė ieškovė teismo posėdžio metu, nebūtų užtrukęs. Teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad Obligacijų pasirašymo sutarties prieš pasirašydama neskaitė, kadangi pasitikėjo banko darbuotoja, nurodė, kad ginčo sutarties sąlygomis nepasidomėjo ir grįžusi į namus, o apie tai, kad buvo suklaidinta sužinojo tik atsakovui bankrutavus. Be to, teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad BAB banke SNORAS buvo sudariusi dvi terminuotųjų indėlių sutartis, tačiau obligacijas įsigijo tik nepratęsusi vienos terminuotųjų indėlių sumos, pažymėdama, jog pabijojo dėl naujos investavimo priemonės. Taigi tuo atveju, jeigu ieškovei jos pasirinktas obligacijų įsigijimo būdas sukėlė nerimą ar abejones, ieškovė kaip tik turėjo atkreipti dėmesį į pasirašomos ginčo sutarties sąlygas ir jas įvertinti bei pasidomėti, ar obligacijos yra apdraustos. Vertintina, kad minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog neigiamos tokio sandorio sudarymo pasekmės tenka ieškovei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015 pažymėta, kad obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovei turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu.

2013. Kaip jau buvo minėta 10 punkte, vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, tai yra šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Pažymėtina, jog protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, o prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Kiekvieno sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, todėl kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras, o teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo.

2114. Vertinant, ar asmuo dėl sandorio suklydo, ar buvo suklaidintas (apgautas), svarbu analizuoti jo valios formavimosi procesą. Šiam faktui nustatyti neabejotinai svarbūs yra duomenys, individualizuojantys asmenį, jo asmenines savybes, patirtį. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ieškovė nuo 2009 metų yra pensininkė (pažymėjimas išduotas 2009-02-03; b. l. 9), turi investavimo patirties (terminuotųjų indėlių sutartis sudaryta dar 2003-10-06, ją vėliau pratęsiant; b. l. 52). Pažymėtina, jog nors ieškovė yra neprofesionali investuotoja, tačiau gyvenimiška patirtis neabejotinai leido ieškovei suvokti galimas pasekmes to, jog sutartis sudaroma nesigilinant į jos sąlygas. Be to, ieškovės gyvenimiška patirtis yra pakankama atskirti indėlį nuo obligacijos ir įvertinti kitas svarbias aplinkybes. Taip pat vertintina, jog ieškovei dėl įgytos patirties turėjo būti suprantama, kad yra sudaromas savo turiniu nuo terminuotojo indėlio sutarties besiskiriantis sandoris, juolab kad ginčo finansinio produkto išskirtinumą atspindi ir didesnė jo finansinė grąža (mokamų palūkanų dydis). Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, jog tokio pobūdžio sandorį buvo siūloma sudaryti dėl aiškiai didesnio pelningumo – aukštesnės palūkanų normos, todėl tikėtina, jog ieškovė ginčo sutartį pasirinko dėl jai aktualios savybės – didesnių palūkanų. Vertintina, kad ieškovė, suvokdama esminį šio sandorio (sutarties) skirtumą, neturėjo pagrindo tikėtis, kad obligacijoms visa apimtimi turėtų būti taikoma indėlių draudiminė apsauga, juolab, kad tokios nuostatos nebuvo ginčijamo sandorio sąlygose.

2215. Nors ieškovė įrodinėja, kad jai bankas nepateikė nei Neprofesionalaus investuotojo sutarties, nei Klientų aptarnavimo sutarties, tačiau minėtas argumentas nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovas neatskleidė ieškovei informacijos apie obligacijų nedraudžiamumą. Byloje pateikti tiek 2011-03-10 Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis Nr. Z9922421 (specialioji dalis), tiek Klientų aptarnavimo sutartis, kurias pasirašydama ieškovė patvirtino gavusi minėtus dokumentus, o objektyvių duomenų, paneigiančių tokią aplinkybę, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

2316. Nepagrįsti ir ieškovės argumentai, jog atsakovas nepasidomėjo ieškove, kaip neprofesionalia darbuotoja, o atsakovo darbuotoja neuždavė jokių klausimų bei neprašė pateikti dokumentų. Byloje pateiktas Kliento aptarnavimo sutarties priedas Nr. 1-F, iš kurio matyti, jog ieškovė savo parašu patvirtino atsisakymą pateikti banko prašomą informaciją ir tokiu būdu suprato, jog bankas neturėdamas žinių apie jos finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias negalės nustatyti, ar ieškovei tinkamos atitinkamos investavimo priemonės (b. l. 57; CPK 178 straipsnis).

2417. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais vertintina, jog ieškovė nepagrindė ir neįrodė aplinkybės, galinčios pagrįsti ginčijamo sandorio pripažinimą dėl suklydimo, todėl nėra pagrindo ieškovės ieškinio tenkinti (CPK 178 straipsnis).

25Dėl bylinėjimosi išlaidų

2618. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė prašo atlyginti teismo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau byloje nepateikti įrodymai apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, be to, ieškinį atmetus, ieškovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

2719. Vertintina, kad ieškovė neįgijo pareigos atlyginti atsakovui BAB bankas SNORAS ir trečiajam asmeniui VĮ Indėlių ir investicijų draudimas bylinėjimosi išlaidas, kadangi teismui nepateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).

2826. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) Vilniaus apygardos teisme išlaidos sudaro 14,94 eurų, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybei.

29Vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas

Nutarė

30atmesti ieškovės O. L. ieškinį.

31Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės O. L. (a. k. ( - ) 14,94 eurų bylinėjimosi išlaidų (mokamos į sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752)). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

32Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė,... 2. sekretoriaujant Gražinai Petrikienei,... 3. dalyvaujant ieškovei O. L., atsakovo BAB banko SNORAS atstovui A. M.,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6.
  1. Ginčo esmė
...
7. 1. Byloje kilo ginčas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu iš esmės... 8. 2. Ieškovė O. L. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti... 9. 3. Atsakovas BAB bankas SNORAS atsiliepime į ieškovės ieškinį prašo jį... 10. 4. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateiktame... 11. 5. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai... 12. 6. Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime nurodytus nesutikimo... 13. Teismas... 14. 7. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu BAB banku SNORAS, atstovaujamu... 15. 8. Ieškovė įrodinėja, jog ginčijamą sutartį pasirašė iš esmės... 16. 9. Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas... 17. 10. Remiantis kasacinio teismo praktika, vertinant, ar buvo suklysta,... 18. 11. Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar... 19. 12. Konstatuotina, kad byloje esantys įrodymai nepagrindžia aplinkybės, jog... 20. 13. Kaip jau buvo minėta 10 punkte, vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas... 21. 14. Vertinant, ar asmuo dėl sandorio suklydo, ar buvo suklaidintas (apgautas),... 22. 15. Nors ieškovė įrodinėja, kad jai bankas nepateikė nei Neprofesionalaus... 23. 16. Nepagrįsti ir ieškovės argumentai, jog atsakovas nepasidomėjo ieškove,... 24. 17. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais vertintina, jog ieškovė... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 26. 18. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 27. 19. Vertintina, kad ieškovė neįgijo pareigos atlyginti atsakovui BAB bankas... 28. 26. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) Vilniaus apygardos teisme... 29. Vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas... 30. atmesti ieškovės O. L. ieškinį.... 31. Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės O. L. (a. k. ( - ) 14,94... 32. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...