Byla e2-852-524/2018
Dėl skolos ir netesybų priteisimo ir atsakovės UAB „Kongera“ priešieškinį ieškovei UAB „Fortesta LT“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir avanso, reikalingo atlikti darbams, kurių ieškovė neatliko, priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant ieškovės UAB „Fortesta LT“ įgaliotam asmeniui R. R. ir advokato padėjėjui S. M., atsakovės UAB „Kongera“ atstovui L. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Fortesta LT“ ieškinį atsakovei UAB „Kongera“ dėl skolos ir netesybų priteisimo ir atsakovės UAB „Kongera“ priešieškinį ieškovei UAB „Fortesta LT“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir avanso, reikalingo atlikti darbams, kurių ieškovė neatliko, priteisimo ir

Nustatė

2

  1. Ieškovė pateikė ieškinį atsakovei dėl skolos ir netesybų priteisimo dokumentinio proceso tvarka. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 49 866,71 Eur skolą, 2 772,89 Eur tiesioginius nuostolius, 29 893,22 Eur baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017-04-20 tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta Subrangos sutartis Nr. KON/S00032/2017, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti tam tikrus statybos darbus atsakovei, suteikti darbo jėgą, statybos įrangą, kitas reikalingas medžiagas bei įrenginius, o atsakovė įsipareigojo atsikaityti su ieškove pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė tinkamai ir laiku vykdė savo įsipareigojimus pagal Subrangos sutartį, šalių nustatyta tvarka pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras: 2017-05-26, serija FINV, Nr. 01042; 2017-05-31, serija FINV, Nr. 01043; 2017-06-30, serija FINV, Nr. 01053; 2017-07-31, serija FINV, Nr. 01060; 2017-07-31, serija FINV, Nr. 01061; 2017-07-31, serija FINV, Nr. 01062; 2017-08-28, serija FINV, Nr. 01066; 2017-08-28, serija FINV, Nr. 01067; 2017-09-30, serija FINV, Nr. 01073; 2017-09-30, serija FINV, Nr. 01075; 2017-09-30, serija FINV, Nr. 01076; 2017-09-30, serija FINV, Nr. 01077; 2017-10-31, serija FINV, Nr. 01080; 2017-10-31, serija FINV, Nr. 01081. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal Subrangos sutartį tinkamai nevykdė – vėlavo atsiskaityti už atliktus darbus, dalies minėtų sąskaitų neapmokėjo. Tuo pagrindu ieškovė nutraukė minėtą sutartį ir pareikalavo iš atsakovės, kad pastaroji padengtų įsiskolinimą, bet atsakovė į raginimus nereagavo, liko skolinga ieškovei 49 866,71 Eur. Dėl to ieškovė patyrė nuostolių, sumokėjusi iš savo lėšų už medžiagas, jų pristatymą, eikvojo darbuotojų laiką. Mano, kad atsakovė privalo minėtus nuostolius padengti. Be to, mano, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės sutartimi sutartas netesybas pagal Subrangos sutarties VII.8.8 p.
  2. Klaipėdos apygardos teismas 2017-11-22 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei iš atsakovės 49 866,71 Eur skolą, 2 772,89 Eur tiesioginius nuostolius,

    329 893,22 Eur baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 82 532,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-11-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Kongera“ 780 Eur žyminio mokesčio ir 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės pateikti įrodymai įrodo, kad darbų priėmimo–perdavimo aktai buvo pasirašyti, trūkumų nenurodyta, todėl netenkinti ieškinio nėra teisinio pagrindo.

  3. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-22 preliminaraus sprendimo. Juose nurodė, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, būtent ieškovė tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų atsakovei. Mano, kad ieškovė neatsižvelgė į visų aplinkybių visumą, absoliučią reikšmę suteikė tik vienai aplinkybei – minėtai šalių sudarytos Subrangos sutarties sąlygai dėl sutarties nutraukimo laiku neapmokėjus sąskaitos. Pažymėjo, kad 2017-09-04 ieškovės negauta už atliktus darbus suma sudarė 75 590,76 Eur, o sutarties nutraukimas inicijuotas tada, kai atsakovės nesumokėtas sąskaitų likutis buvo sumažintas iki 5 220,31 Eur sumos. Mano, kad toks ieškovės elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis teisėtumo kriterijus ir sąžiningo sutarties šalies elgesio principus. Paaiškino, kad Subrangos sutartyje numatyti darbai ieškovės turėjo būti atlikti iki 2017-07-07, darbų atlikimo terminai pratęsti nebuvo, todėl, atsakovės nuomone, Subrangos sutartį ieškovė be teisinio pagrindo nutraukė turėdama vienintelį tikslą – atsisakyti toliau vykdyti sutartus darbus ir atsakomybę už tai perkelti atsakovei. Atsakovė siūlė ieškovei bendradarbiauti, t. y. siekė atnaujinti darbų vykdymą arba sutartį nutraukti abipusiu susitarimu, tačiau iš ieškovės pusės atsakovė nesulaukė pasiūlymo geranoriškai derybų būdu spręsti susidariusią situaciją. Tuo ieškovė pažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą. Mano, kad ieškovė nutraukė Subrangos sutartį nesilaikydama CK numatytų įspėjimo terminų. Dėl to ieškovei savavališkai atsisakius minėtą sutartį vykdyti be teisėto pagrindo ieškovė yra laikoma pažeidusia savo sutartinius įsipareigojimus ir vienašališkai nutraukusi sutartį dėl savo kaltės, todėl neturi teisės reikalauti baudos ir patirtų nuostolių. Be to, atsakovės teigimu, bauda turėtų būti įskaitoma į nuostolius. Teigia, kad ieškovė, prašydama priteisti nuostolius, neįrodė bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų. Pažymi ir tai, kad ieškovė nepagrįstai prašo atlyginti nuostolius su PVM, nes PVM suma nėra ieškovės nuostoliai. Prašo teismo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad atsakovės nesutikimas su ieškiniu niekuo nepagrįstas. Pažymėjo, kad atsakovė priėmė ieškovės darbų rezultatą, todėl atsakovės prieštaravimuose nurodyti motyvai, kad ieškovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, vėlavo atlikti darbus, visiškai nepagrįsti. Atsakovė nepateikė jokių pretenzijų ar pastabų ieškovei dėl vykdomų darbų eigos, atlikimo terminų, rezultatų ir t. t. Pažymėjo, kad atsakovė pripažino vėlavimo atsiskaityti su ieškove faktą, todėl ieškovės vienašališkas Subrangos sutarties nutraukimas, neatsižvelgiant į skolos dydį, buvo atliktas teisėtai ir pagrįstai. Patikslino, kad šalys buvo sutarusios dėl sutarties nutraukimo tuo atveju, jei pateiktą sąskaitą vėluojama apmokėti 15 dienų. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo papildomai įspėti apie sutarties nutraukimą. Laikosi pozicijos, kad atsakovė negali remtis motyvais dėl tariamai neteisėto vienašališko ginčo sutarties nutraukimo, nes įstatymo nustatyta tvarka nėra pareiškusi priešieškinio dėl tokio nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Pažymėjo, kad atsakovė neinformavo ieškovės apie savo blogą turtinę padėtį, toliau didino skolas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė neginčija skolos dydžio, todėl jis (dydis) laikytinas įrodytu. Mano, kad atsakovės teiginiai apie netesybų dydį nepagrįsti, nes atsakovė neginčijo atitinkamų sutarties dalių, su sutartimi visiškai sutiko. Prašo atmesti atsakovės prieštaravimus, palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-22 priimtą preliminarų sprendimą, priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  5. Be to, atsakovė pateikė priešieškinį ieškovei UAB „Fortesta LT“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir avanso, reikalingo atlikti darbams, kurių ieškovė neatliko, priteisimo. Laikosi pozicijos, išdėstytos prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo: savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ieškovė; ieškovė absoliučią reikšmę suteikė tik vienai aplinkybei – sąskaitos neapmokėjimui laiku, bet neatsižvelgė į visų aplinkybių visumą; ieškovė veikė nesąžiningai, pažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą; ieškovė nutraukė Subrangos sutartį nesilaikydama CK numatytų įspėjimo terminų. Be to, atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė sutartį ir nepabaigė atlikti sutartų sutartimi darbų už 68 766,94 Eur sumą. Kadangi atsakovė minėtus darbus vykdys savo jėgomis ir pasitelkdama kitus subrangovus, todėl atsakovė turi teisę minėtą sumą reikalauti priteisti iš ieškovės kaip avansą, reikalingą atlikti darbams, kurių neatliko ieškovė. Prašo pripažinti ieškovės vienašališką 2017-04-20 Subrangos sutarties KON/S00032/2017 nutraukimą neteisėtu, priteisti atsakovei iš ieškovės 68 766,94 Eur, 8,00 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį. Mano, kad priešieškinis yra nepagrįstas, grindžiamas prielaidomis ir spėlionėmis, klaidingu aplinkybių interpretavimu, tikrovės aplinkybių iškraipymu. Nurodė, kad atsakovė priešieškiniu pripažįsta įsiskolinimą, neneigia aplinkybių dėl jos pačios padarytų Subrangos sutarties sąlygų pažeidimų. Atsakovė priėmė darbų rezultatą, jokių pretenzijų dėl atliktų darbų tariamų trūkumų neteikė, neginčijo, todėl negali remtis darbų trūkumų faktu ar tariamai netinkamai atliktais darbais. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių paslėptus trūkumus ar subrangovo tyčia paslėptus darbų trūkumus. Laikosi pozicijos, kad turimos skolos dydis neturi įtakos sutarties nutraukimo faktui, apie sutarties nutraukimo terminus sutarta sutartimi. Pažymėjo, kad nebaigtų darbų pagal Subrangos sutartį vertė neatitinka tikrovės, atsakovės prašoma priteisti suma nėra nei detalizuota, nei tinkamai pagrįsta. Atsakovės nurodyta aplinkybė apie trečiojo asmens nebaigtų darbų atlikimą nepagrįsta jokiais įrodymais. Mano, kad atsakovė, prašydama priteisti palūkanas, nepagrįstai remiasi Vėlavimo prevencijos įstatymu, nes pati nesilaikė sutarties. Taip pat mano, kad atsakovė elgiasi itin nesąžiningai, akivaizdžiai piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, be teisėto pagrindo ir tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis grindžia pateiktą teismui priešieškinį. Dėl atsakovės neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų ieškovė turėjo ieškotis ir samdytis profesionalius teisininkus, rengti ir teikti procesinius dokumentus bei įrodymus, patvirtinančius atsakovės nesąžiningumą, reikalavimų nepagrįstumą. Dėl tokių atsakovės veiksmų yra ignoruojamas bylos koncentracijos ir ekonomiškumo principas, nepagrįstai eikvojamos teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų lėšos ir laikas. Prašo atmesti atsakovės priešieškinį, palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-22 preliminarų sprendimą, skirti atsakovei 5 000 Eur baudą už akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pateikiant teismui visiškai nepagrįstą priešieškinį, priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad atsakovė pažeidinėjo sutartinius įsipareigojimus, nuo 2017 m. birželio mėn. atsakovė padarė daug pažeidimų, nuolat neatsiskaitydavo laiku. Ieškovė pasinaudojo teise nutraukti sudarytą Subrangos sutartį, nes atsakovė nesumokėjo skolos. Atsakovei buvo siunčiami pranešimai dėl skolos sumokėjimo, bet atsakovė į minėtus pranešimus nereagavo, nebendradarbiavo. Pažymėjo, kad atsakovė pripažįsta aplinkybę, kad nesumokėjo skolos. Atsakovė nurodė ieškovei tęsti darbus, bet jų neapmokėjo. Atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus, pasirašė darbų priėmimo–perdavimo aktus. Ieškovė 2017-10-01 išsiuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo, tai atitinka sutarties VII.8 p. reikalavimus. Sutartis nutraukta pagal VII.8.7 p. Teigė, kad atsakovė neginčija skolos sumos. Savo veiksmais atsakovė veikia prieš greitą bylos nagrinėjimą. Pažymėjo, kad 2 772,89 Eur suma apskaičiuota už medžiagų pristatymą. 2017 m. gruodžio mėn. atsakovės vadovė kreipėsi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pasisakydamas dėl atsakovės priešieškinio nurodė, kad atsakovė gavo sumą už darbų atlikimą objekte iš užsakovo, suma nedetalizuota. Taigi, jei atsakovės reikalavimas būtų tenkintas, ji gautų sumą už tą patį du kartus. Mano, kad prašomą priteisti sumą atsakovė galėtų gauti tuo atveju, jei ieškovės atlikti darbai būtų su trūkumais, tačiau tokių trūkumų nenustatyta. Nurodė, kad neatlikta darbų už 26 000 Eur sumą ir atsakovė nėra užginčijusi minėtos sumos. Atsakovė pinigus iš užsakovo gavo. Mano, kad avanso suma nepagrįsta, nes sąmata buvo preliminari. Atsakovė tiekė betoną už 33 000 Eur sumą ir šios sumos buvo išskaičiuotos iš bendros sumos. Bendra atliktų darbų kaina – 264 350 Eur, išskaičiavus betono kainą – 230 111 Eur. Tuo tarpu sutarties suma – 298 932,21 Eur.
  8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad ieškovė nesilaikė sutarties nutraukimo tvarkos pagal CK 6.217 str. 5 d. Ieškovė turėjo įspėti atsakovę apie sutarties nutraukimą prieš trisdešimt dienų. Atsakovė 2017-10-24 pareikalavo vykdyti sutartį. Atsakovė reikalauja pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, yra pagrindas reikalauti sumos, reikalingos atlikti visiems likusiems darbams. Pažymėjo, kad užsakovas yra atsiskaitęs su atsakove už ieškovės atliktus darbus. Pripažįsta pagrindinę skolą, aplinkybės dėl netinkamos darbų kokybės atsakovės atstovui nežinomos.

4Preliminarus sprendimas dėl priteistos 29 893,22 Eur baudos keistinas, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista, priešieškinis atmestinas, prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.

  1. Byloje nustatyta, kad 2017-04-20 tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta Subrangos sutartis Nr. KON/S00032/2017, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti tam tikrus statybos darbus atsakovei, suteikti darbo jėgą, statybos įrangą, kitas reikalingas medžiagas bei įrenginius, o atsakovė įsipareigojo atsikaityti su ieškove pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė, atitinkamai pasirašyti atliktų darbų aktai už 2017 m. rugsėjo ir spalio mėnesius, taip pat pažymos už 2017 m. rugsėjo ir spalio mėnesius apie atliktų darbų ir išlaidų vertę. Tuo pagrindu ieškovė pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras: 2017-05-26, serija FINV, Nr. 01042; 2017-05-31, serija FINV, Nr. 01043; 2017-06-30, serija FINV, Nr. 01053; 2017-07-31, serija FINV, Nr. 01060; 2017-07-31, serija FINV, Nr. 01061; 2017-07-31, serija FINV, Nr. 01062; 2017-08-28, serija FINV, Nr. 01066; 2017-08-28, serija FINV, Nr. 01067; 2017-09-30, serija FINV, Nr. 01073; 2017-09-30, serija FINV, Nr. 01075; 2017-09-30, serija FINV, Nr. 01076; 2017-09-30, serija FINV, Nr. 01077; 2017-10-31, serija FINV, Nr. 01080; 2017-10-31, serija FINV, Nr. 01081.
  2. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 49 866,71 Eur skolą, 2 772,89 Eur tiesioginius nuostolius, 29 893,22 Eur baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  3. Dėl 49 866,71 Eur skolos už ieškovės atliktus darbus

5Duomenų, kad atsakovė šios nutarties 9 p. minėtas sąskaitas apmokėjo, nepateikta. Iš atsakovės atstovo paaiškinimo nustatyta, jog atsakovė pagrindinę 49 866,71 Eur skolą pripažįsta, įrodymų, jog ieškovė darbus pagal šią sutartį atliko nekokybiškai, ieškovė neturi Atsakovei yra iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis neįsiteisėjo, todėl administratorius negalėjo šios sumos sumokėti. Paminėtas paaiškinimas leidžia padaryti išvadą, kad ginčo dėl pagrindinės skolos sumos už ieškovės atliktus darbus byloje nėra, todėl atsakovė privalo sumokėti skolą pagal rangos sutartį už ieškovės atliktus ir perduotus darbus atsakovei. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymu, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamai. Pareiga atlikti darbus tinkamai reiškia, kad darbai turi atitikti sutarties sąlygas, statybos rangos sutarties atveju – normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikydamasi nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesine veikla, – laikydamasi tokiai veiklai taikomų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešini pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; kt.). Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Šioje byloje nėra ginčo dėl ieškovės atliktų darbų priėmimo–perdavimo, atliktų darbų kokybės, todėl tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę.

  1. Dėl 2 772,89 Eur tiesioginių nuostolių

6Ieškovė prašė priteisti 2 772,89 Eur tiesioginių nuostolių, t. y. už atliktus papildomus darbus, nenumatytus sutartyje. Šią sumą ieškovė detalizavo ieškinyje, nurodydama jos apmokėtas sąskaitas už jos pirktą armatūrą, varžtus, transporto nuomą, klojinių nuomą, darbininkų darbą. Ieškovė prašo šią sumą priteisti kaip nuostolius. Atsakovė šios sumos kaip sumos už atliktus darbus ir nupirktas medžiagas, detalizuotas ieškinio 2.22 p., neginčijo, o prieštaravimuose nurodė, jog ši suma turi būti įskaityta į baudą, tačiau atmesti šią ieškinio dalį nėra teisinio pagrindo. Įvertinus šalių pasirašytos sutarties 4.3 priedo ,,Darbų sąmata“ 5.2 p. darytina išvada, jog šiame punkte nurodyti darbai, t. y. grunto tankinimas, pagrindų įrengimas, aprūpinimas medžiagomis, aprūpinimas tankinimo įranga ir kitais mechanizmais, turėjo būti atlikti atsakovės (pagal sutartį rangovė) sąskaita. Sutarties VIII.7 p. buvo numatyta, kad atsakovė turi teisę prisidėti prie medžiagų pirkimo ir tiekti į objektą medžiagas, jei jų nėra užsakiusi ieškovė. Be to, sutarties VIII.9 p. atsakovė buvo įsipareigojusi ieškovei sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Su ieškiniu pateikti darbų priėmimo–perdavimo aktai įrodo, jog atsakovė juos pasirašė, darbus priėmė be pastabų. Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kurio esmė – užsakovo patvirtinimas (su išlygomis ar be jų), kad jis darbą priėmė, ir atitinkamas rangovo patvirtinimas, kad jis darbus perdavė. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas, todėl atsakovė nepaneigė ieškovės aplinkybės, jog šie darbai nebuvo padaryti. Atliktų darbų kiekiai ir jų kokybė bei kiti parametrai, prieš pateikiant darbų priėmimo–perdavimo aktą ir pažymą apie atliktų darbų vertę, turi būti suderinti su užsakovo objekto statybos darbų vadovu ir techninę objekto priežiūrą vykdančiu inžinieriumi, o vertė turi būti suderinta su užsakovo objekto projekto vadovu. Be to, šalys, be priėmimo–perdavimo aktų, pasirašinėjo pažymas, kuriose buvo išvardytos numatytos darbui medžiagos ir numatyti atlikti darbai, todėl 2017 m. rugsėjo–spalio mėnesio atsakovės pasirašytos pažymos, pateiktos su ieškiniu, įrodo, jog atsakovė sutiko, su inkarinių varžtų grupės įrengimu, tačiau nepateikė įrodymų, jog ji nupirko ir perdavė ieškovei 5 vnt. inkarinių varžtų. Ieškinio 2.22 p. ir jo prieduose pateikta sąskaita įrodo, jog šiuos varžtus nupirko ieškovė ir juos sumontavo pagal rangos sutartį, todėl šios ieškinio dalies netenkinti prieštaravimuose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Ši ieškinio dalis tenkintina vadovaujantis šios nutarties 11 p. paminėtu teisiniu reglamentavimu, nes atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei pagal rangos sutartį už atliktus ir priimtus darbus, todėl šioje byloje įrodytas atsakovės netinkamas sutarties vykdymas ir ši suma priteistina iš atsakovės kaip nuostolių atlyginimas (CK 6.245 str. 3 d.).

  1. Dėl priešieškinio, ieškovės vienašališko sutarties nutraukimo

7Kasacinis teismas 2012-06-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012 išaiškino, kad kai sutartis pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Sutartis gali būti laikoma nutraukta tik tuomet, jei tai padaryta teisėtai. Jei sutarties nutraukimas neteisėtas, sutartis negali būti laikoma nutraukta, o asmuo, atsisakęs ją vykdyti dėl neteisėto tariamo nutraukimo, laikytinas pats pažeidęs sutartį. Sutartį šalys gali nutraukti tarpusavio sutarimu, t. y. dvišaliu sandoriu (CK 6.125 straipsnis), arba vienašališkai įstatyme nustatytais pagrindais. Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Pareiškimas apie sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris, todėl jis gali būti veiksmingas nutraukiant sutartį (dvišalį sandorį) tik tada, kai atliktas laikantis tam nustatytos tvarkos. Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o tvarką – 6.218 straipsnis. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu.

8Sutartyje ir įstatyme nustatytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad tais atvejais, kai šalys nutraukimo pagrindą įtvirtina sutartyje, teismas netikrina, ar šis pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-690/2015).

9Šiose kasacinio teismo nutartyse pateikta vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų analizė leidžia padaryti išvadą, jog ieškovė teisėtai pagal šalių sutarties VII.8.7 p. nutraukė sutartį, nes byloje įrodyta, kad atsakovė ilgiau nei 15 dienų neatsiskaitė pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, išrašytas už atliktus ir atsakovės priimtus darbus. Atsakovė neginčija, jog ji yra skolinga ieškovei 49 866,71 Eur, o sutarties nutraukimo metu buvo skolinga 5 220, 31 Eur, todėl įrodyta, kad atsakovė pažeidė sutartį, nes nesumokėjo rangos sutartyje nustatytos kainos už atliktus ir priimtus darbus nustatytais terminais, ir šis pažeidimas pagal sutarties nuostatas laikytinas esminiu, dėl kurio ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Kaip jau buvo nurodyta, pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, esant tokioms sutartinėms nuostatoms, teismas neturi pagrindo vertinti, ar ieškovų padarytas pažeidimas galėjo būti pripažintas esminiu ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatas. Sutartyje įtvirtinti jos nutraukimo pagrindai yra sutarties sąlygos, kurių teisėtumas ir sąžiningumas sutartį pažeidusios šalies iniciatyva teismo gali būti patikrinti (būtent sąžiningumo ir teisėtumo, o ne dėl atitikties CK 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatoms), tačiau atsakovė byloje tokių aplinkybių neįrodinėjo ir neteikė jas patvirtinančių įrodymų. Šalių sutarties VII.8 p. nustatė, kad atsakovė, nusprendusi nutraukti vienašališkai sutartį, turėjo ieškovę įspėti prieš 10 dienų, tačiau ieškovei toks terminas nebuvo nustatytas. Tarp šalių nėra ginčo, jog šalių sutartis nutraukta nuo 2017-10-24, ieškovė 2017-10-12 pranešimu informavo atsakovę, jog vienašališkai nutraukia sutartį, todėl vadovaujantis sutarties šalių lygiateisiškumo principu ir taikant pagal analogiją šį sutarties punktą dėl termino ieškovei darytina išvada, jog ieškovė prieš protingą terminą įspėjo atsakovę dėl sutarties nutraukimo (CK 1.2, 1.5 straipsniai).

  1. Dėl 29 893,22 Eur baudos priteisimo

10Kasacinis teismas dėl delspinigių priteisimo yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami sutartyje nustatytų netesybų priteisimo klausimą, privalo vadovautis šalių sutarties nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, jog netesybos yra skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti, kreditoriui negali būti leidžiama piktnaudžiauti savo teise ir pasipelnyti kitos šalies sąskaita, todėl įstatymo teismui yra suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai jos susitaria dėl netesybų dydžio. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nėra nurodyta, jog netesybos mažinamos tik šalies reikalavimu, todėl nepagrįstas ieškovės motyvas, jog be atsakovės prašymo baudos dydis negali būti analizuojamas. Nurodytose teisės normose nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos – netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokios ribos nustatymas įstatyme nereiškia, kad netesybos privalo būti sumažinamos iki šios ribos. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis).

11Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, todėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

12Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas netesybų įskaitymo į nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; kt.), todėl nepagrįstas atsakovo prieštaravimo motyvas, jog prašoma priteisti bauda turi būti įskaityta į prašomų priteisti 2772,89 Eur nuostolių atlyginimą.

13Ginčo baudos dydis apskaičiuotas pagal sutarties VII.8.7 p., t. y. sutartimi atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 10 procentų dydžio baudą nuo sutarties sumos. Tačiau rangos teisiniuose santykiuose sutarties suma ir darbų kaina yra skirtingos kategorijos. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą arba sudarant sąmatą, arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – dispozityvios teisės normos, kurios nustato galimybę šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Rangos sutartis galioja ir nenurodžius kainos sutartyje, tokiu atveju darbų kaina nustatoma CK 6.198 straipsnyje nustatyta tvarka. Paminėtos nuostatos leidžia padaryti išvadą, kad rangos teisiniuose santykiuose esminę reikšmę turi realiai atliktų, o ne sutartyje nurodytų darbų kaina. Todėl šioje byloje yra pagrindas pagal CK 6.193 str. nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles aiškinti šalių rangos sutarties dalį dėl sutarties sumos. Sudarant sutartį ši suma nebuvo nurodyta, todėl akivaizdu, jog šalys tiksliai negalėjo nustatyti būsimos baudos dydžio sutarties sudarymo metu.

14Ieškovė sutarties sumą įrodinėjo priedais prie sutarties, t. y. darbų sąmatomis, kurių bendra suma sudarė 298 932, 21 Eur, tačiau iš 2018-02-05 pateiktos pažymos dėl atliktų darbų, iš ieškovės paaiškinimo teismo posėdyje nustatyta, jog darbų buvo atlikta už 264 565, 86 Eur. Iš šalių paaiškinimų, iš paminėtos pažymos nustatyta, jog atsakovė buvo įsipareigojusi tiekti ieškovei betoną, todėl šalys buvo susitarusios 34 453,96 Eur sumą, kuri susidarė už tiektą betoną, atimti kaip mokėtiną ieškovei, todėl atėmus sumą už atsakovės betoną ieškovė atliko darbų už 230 111,90 Eur. Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių statusą, turtinę padėtį, sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Įvertinus paminėtas nuostatas ir vadovaujantis teisingumo principu šioje byloje yra pagrindas padaryti išvadą, jog baudos dydis turėtų būti apskaičiuotas nuo ieškovės realiai atliktų darbų sumos, t. y. 10 procentų nuo 230 111,90 Eur, o ne nuo sutarties sumos. Kitais motyvais mažinti baudą nėra teisinio pagrindo, nes ši bauda yra sutartinė, jos 23 011 Eur suma, palyginti su pagrindinės skolos suma – 49 866,71 Eur, nėra pernelyg didelė. Šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, jog iš atsakovės atstovo paaiškinimo nustatyta, jog su atsakove užsakovė atsiskaitė, tačiau atsakovė, gavusi pinigus už ieškovės atliktus ir priimtus darbus, jų nepervedė iki šiol. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

15Paminėtais motyvais priteista preliminariu sprendimu bauda mažintina iki 23 011 Eur.

  1. Dėl baudos už piktnaudžiavimą teise

16Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašo atsakovei skirti 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą teise dėl nepagrįsto priešieškinio pateikimo.

17Pagal LR CPK 95 straipsnio 1 dalį šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Šioje normoje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas ir sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

18Pagal LR CPK 2 ir 5 str. teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami; tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant LR CPK 5 str. dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006). Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. LR CPK 5 str. įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, universalia forma garantuojanti konstitucinės teisės į teisminę gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str.) įgyvendinimą bylose, kurių nagrinėjimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas (LR CPK 1 str.), yra subjektinių teisių gynybos garantija, reiškianti, jog suinteresuotu asmeniu teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo aspektu yra kiekvienas asmuo, kuris LR CPK nustatyta tvarka kreipiasi į teismą deklaruodamas turįs materialinį teisinį interesą, tačiau tik teisminio nagrinėjimo metu ištyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis LR CPK 176–185 str., galima prieiti prie išvados, ar tokio suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą teisminės gynybos yra pagrįstas, t. y. ar konstatuotinas teisės arba teisėto intereso pažeidimas ir ar jis gintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2007). Tokios pat kreipimosi į teismą nuostatos įtvirtintos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnyje; šios tarptautinės normos garantuoja kiekvienam asmeniui, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos, teisę į teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000). Todėl atsižvelgiant į paminėtas nuostatas darytina išvada, kad aiškiai nepagrįsto priešieškinio pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Paduodančio nepagrįstą procesinį dokumentą asmens nesąžiningumas reiškia asmens suvokimą, jog jo reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, t. y. padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso principų įgyvendinimui, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovė pareiškė ieškinį manydama, kad ieškovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį ir privalo grąžinti 68 766, 94 Eur avansą, reikalingą atlikti darbams, kurių neatliko ieškovė. Byloje nustatyta, jog šalis siejo sutartiniai santykiai, todėl paminėto priešieškinio pareiškimas nelaikytinas piktnaudžiavimu procesu, nes sutarties šalys tiek jos vykdymo metu, tiek nutraukusios sutartinius santykius turi teisę reikšti reikalavimus viena kitai teisme dėl iškilusių ginčų. Atkreiptinas dėmesys, jog priešieškinio pareiškimas neužvilkino proceso šioje byloje, nes atsakovė 2017-12-12 pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo peržiūrėjimo, o 2017-12-28 – priešieškinį.

19Teisė į teisminę gynybą, jos prieinamumą garantuojama pagrindiniuose įstatymuose, dėl to ir asmens įgyvendinama teisė reikšti ieškinį gali būti laikoma piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise naudojamasi akivaizdžiai ne pagal jos paskirtį, civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB ,,Oruva“ ir Ko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-224/2005).

  1. Dėl bylinėjimosi išlaidų

20Preliminaraus sprendimo dalis dėl baudos priteisimo keistina ir priteistos 29 893,22 Eur baudos dydis sumažintinas iki 23 011 Eur, todėl šiuo galutiniu sprendimu iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 75 650,60 Eur, t. y. ieškinio reikalavimas patenkintas 91,66 procento. CPK 93 straipsnyje reglamentuotas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ir 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 93 str. 2 d. preliminaraus sprendimo dalys, kuriomis ieškovei iš atsakovės buvo priteista 780 Eur žyminio mokesčio ir 1 573 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, keistinos ir priteistos sumos sumažintinos iki 714,95 Eur ir iki 1 441,81 Eur.

21Proporcingai ieškovės reikalavimų patenkinimo procentui iš atsakovės ieškovei priteistina 1037 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turėtų ruošiant atsiliepimus į prieštaravimus, priešieškinį, atskirąjį skundą, už atstovavimą teismo posėdyje pagal ieškovės 2018-01-29 pateiktą prašymą (2704,35 – 1 573 Eur, kurie priteisti preliminariu sprendimu).

22Atmetus atsakovės priešieškinį iš atsakovės valstybei priteistina 703 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas paduodant priešieškinį buvo atidėtas.

23Teismas, vadovaudamasis CPK 268–270, 430 straipsniais,

Nutarė

24Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-22 preliminaraus sprendimo dalis dėl 29 893,22 Eur baudos priteisimo pakeisti ir priteistą UAB ,,Fortesta LT“ iš UAB ,,Kongera“ baudą sumažinti iki 23 011 Eur, sprendimo dalis dėl 780 Eur žyminio mokesčio ir 1 573 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pakeisti ir priteistas UAB ,,Fortesta LT“ iš UAB ,,Kongera“ sumas sumažinti iki 714,95 Eur ir iki 1 441,81 Eur.

25Pakeisti sprendimo dalį dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo 82 532,82 Eur sumos ir šią sprendimo dalį suformuluoti taip: ,,Priteisti UAB ,,Fortesta LT“ iš UAB ,,Kongera“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 75 650,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-11-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“

26Kitas preliminaraus sprendimo dalis palikti nepakeistas.

27Priešieškinį atmesti.

28Ieškovės prašymą skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.

29Priteisti UAB ,,Fortesta LT“ iš UAB ,,Kongera“ 1037 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

30Priteisti iš UAB ,,Kongera“ 703 Eur žyminio mokesčio valstybei.

31Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika... 2.
  1. Ieškovė pateikė ieškinį atsakovei dėl skolos ir... 3. 29 893,22 Eur baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 82... 4. Preliminarus sprendimas dėl priteistos 29 893,22 Eur baudos keistinas, kita... 5. Duomenų, kad atsakovė šios nutarties 9 p. minėtas sąskaitas apmokėjo,... 6. Ieškovė prašė priteisti 2 772,89 Eur tiesioginių nuostolių, t. y. už... 7. Kasacinis teismas 2012-06-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012... 8. Sutartyje ir įstatyme nustatytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų... 9. Šiose kasacinio teismo nutartyse pateikta vienašališko sutarties nutraukimo... 10. Kasacinis teismas dėl delspinigių priteisimo yra išaiškinęs, kad teismai,... 11. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, todėl... 12. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258... 13. Ginčo baudos dydis apskaičiuotas pagal sutarties VII.8.7 p., t. y. sutartimi... 14. Ieškovė sutarties sumą įrodinėjo priedais prie sutarties, t. y. darbų... 15. Paminėtais motyvais priteista preliminariu sprendimu bauda mažintina iki 23... 16. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašo atsakovei skirti 5000 Eur... 17. Pagal LR CPK 95 straipsnio 1 dalį šalis, kuri nesąžiningai pareiškė... 18. Pagal LR CPK 2 ir 5 str. teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo,... 19. Teisė į teisminę gynybą, jos prieinamumą garantuojama pagrindiniuose... 20. Preliminaraus sprendimo dalis dėl baudos priteisimo keistina ir priteistos 29... 21. Proporcingai ieškovės reikalavimų patenkinimo procentui iš atsakovės... 22. Atmetus atsakovės priešieškinį iš atsakovės valstybei priteistina 703 Eur... 23. Teismas, vadovaudamasis CPK 268–270, 430 straipsniais,... 24. Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-22 preliminaraus sprendimo dalis dėl 29... 25. Pakeisti sprendimo dalį dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų... 26. Kitas preliminaraus sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 27. Priešieškinį atmesti.... 28. Ieškovės prašymą skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis... 29. Priteisti UAB ,,Fortesta LT“ iš UAB ,,Kongera“ 1037 Eur išlaidų advokato... 30. Priteisti iš UAB ,,Kongera“ 703 Eur žyminio mokesčio valstybei.... 31. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...