Byla e2A-723-730/2019
Dėl darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. B. (V. B.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. (V. B.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Romversa“ dėl darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovės ieškovui 2 905,54 EUR neišmokėto darbo užmokesčio, 42,84 EUR komandiruotės dienpinigių, 136 EUR kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Iš šios sumos darbuotojui priklausantys mokesčiai jau išskaičiuoti. Priteisti iš atsakovės ieškovui už uždelsimą atsiskaityti atleidžiant iš darbo už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 31 d. imtinai 8 587,74 EUR, iš šios sumos išskaičiuojant darbuotojo mokesčius, o nuo 2018 m. kovo 31 d. iki visiško atsakovo atsiskaitymo su ieškove priteisti po 29,21 EUR už kiekvieną darbo dieną (išskaičiuojant iš darbuotojo priklausančius gyventojo pajamų ir socialinio draudimo mokesčius), priteisti ieškovui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas už uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ paslaugas. Ieškovas nurodė, kad, nepriklausomai nuo darbo sutarties nutraukimo teisinio pagrindo, atsakovė nutraukusi darbo sutartį su ieškovu privalėjo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (toliau – DK) ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Jokio kitokio susitarimo dėl atsiskaitymo atleidžiant iš darbo tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo. DK 202 straipsnis (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2014 m. birželio 12 d.) numatė, kad darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį privalo raštu ar elektroniniu būdu darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę, tačiau šios informacijos atsakovė neteikė. Lyginant ieškovo vairuotojo kortelės duomenis su atsakovės pateiktais ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiais matyti, kad dalį ieškovo faktiškai dirbto laiko atsakovė darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nežymėjo ir už jį darbo užmokesčio nemokėjo. Kadangi vairuotojo kortelės kassavaitinėje diagramoje kiekvienos dienos darbo laikas yra programos sumuojamas nurodant diagramoje suminį kiekvienos dienos darbo laiką, atitinkamą darbo laiką ieškovo atstovai skaičiavo apskaičiuodami ieškovui priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais ieškovui priklausančias sumas. Ieškovo atstovai 2018 m. vasario 23 d. kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Žemaitijos auditas“ dėl ieškovui priklausančių ir išmokėtų darbo užmokesčio ir kitų su darbo užmokesčiu susijusių sumų apskaičiavimo. Uždaroji akcinė bendrovė „Žemaitijos auditas“ pateikė savo išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovė už ieškovo darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Romversa“ laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. vasario 27 d. yra nepriskaičiavusi ir neišmokėjusi ieškovui 2 905,54 EUR darbo užmokesčio, 42,84 EUR komandiruotės dienpinigių ir 136 EUR kompensacijos už ieškovo nepanaudotas atostogas. Taigi darbo sutarties nutraukimo su ieškovu dieną (2017 m. vasario 27 d.) atsakovė nepriskaičiavo ir neišmokėjo ieškovui 3 084,38 EUR. Uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ 2018 m. kovo 6 d. išvadoje nurodyta, kad ieškovo vidutinis dienos darbo užmokestis pas atsakovę sudarė 29,21 EUR. Laikant, kad ieškovas dirbo pas atsakovę 5 darbo dienas per savaitę, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 31 d. susidaro 294 darbo dienos. Atitinkamai atsakovė privalo sumokėti ieškovui už uždelsimą atsiskaityti už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 31 d. imtinai 8 587,74 EUR, iš šios sumos išskaičiuodama gyventojo pajamų ir socialinio draudimo mokesčius.

72.

8Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ skaičiavimai netikslūs, ir teigia, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymima, kad vairuotojai dirba 8 valandas kiekvieną praleistą komandiruotėje dieną, tačiau grįžus iš reiso, šie duomenys palyginami su dirbtu laiku pagal vairuotojo kortelę ir perskaičiuojamas darbo užmokestis. Uždaroji akcinė bendrovė „Žemaitijos auditas“, remdamasi kassavaitinių diagramų duomenimis, patikslino patvirtintus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, papildomai nurodydama tą laiką, kurį rodo kassavaitinės diagramos kaip dirbtą, bet nepažymėtą žiniaraščiuose. Uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ pateikti skaičiavimai grindžiami tuo, kad jeigu ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo pažymėta, kad jis tą dieną dirbo 8 valandas, tačiau jų nedirbo ar dirbo mažiau, tai ieškovui už tą dieną priklauso, užmokestis kaip už 8 valandas, o jei ieškovas dirbo daugiau nei 8 valandas, tai jam priklauso papildomas užmokestis už viršytas valandas. Ieškovui nebuvo nustatytas nekintamas darbo režimas, o faktinis žymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose po 8 darbo valandas kiekvieną dieną buvo atliekamas tik todėl, kad atsakovė objektyviai neturėjo galimybės nurodyti dirbto laiko. Vertinant ieškovo vairuotojo kortelės duomenis, matyti, kad jis ir ilsėjosi, todėl pagal vairuotojo kortelės duomenis jam buvo žymimos privalomas kasdienis ir (ar) kassavaitinis poilsis ir toks poilsis pagal teisės aktų nuostatas nėra laikomas darbo laiku ir nėra apmokamas darbo užmokesčiu. Atsakovė nurodo, kad tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams darbdavys negali iš anksto numatyti kasdieninio ar savaitės darbo laiko trukmės, todėl ieškovo darbo sutartyje buvo nurodyta, kad nustatoma suminė darbo laiko apskaita, 8 valandos per parą ir numatomas mėnesinis darbo užmokestis. Atsakovė pažymi, kad nedavė ieškovui nurodymo važiuoti švenčių dienomis, o, nesant atsakovės nurodymo, jis neturi jokio pagrindo tikėtis didesnio užmokesčio už šias darbo dienas. Pažymi, kad pagal Darbo ir poilsio laiko ypatumų 1.10 papunktį netaikoma DK 161 straipsnio 1 dalies nuostata dėl savaitės poilsio dienų šeštadienį ir (ar) sekmadienį, nes transporte šeštadienis ir sekmadienis nėra laikoma poilsio dienomis ir darbdavys už tokio darbuotojo darbą neturi prievolės mokėti DK 194 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovė pažymi, kad pagal Darbo ir poilsio laiko ypatumų 1.7 papunktį netaikomos DK 154 straipsnio nuostatos dėl darbo naktį. Dėl viršvalandinio darbo atsakovė nurodo, kad Darbo ir poilsio laiko ypatumų 1.5 papunktis numatė, kad transporto įmonėse netaikoma DK 149 straipsnio 2 dalies nuostata dėl viršyto darbo laiko ir nepanaudoto poilsio kompensavimo tvarkos, taigi, DK 149 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl viršyto darbo laiko kompensavimo tvarkos transporte taip pat netaikomos.

9II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

103.

11Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui už uždelsimą atsiskaityti už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2018 m. spalio 11 d. imtinai 3 000 EUR sumą, iš šios sumos išskaičiuojant gyventojo pajamų ir socialinio draudimo mokesčius, kitą ieškinio dalį atmetė ir priteisė iš ieškovo 2 857 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovei. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

123.1.

13Sprendimo dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas atsakovės įmonėje dirbo ( - ). Ginčo laikotarpiu galiojęs DK 148 straipsnis numatė, kad transporto įstaigose darbo bei poilsio laikas gali skirtis nuo šio kodekso nustatytų normų. Tolimųjų reisų vairuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinti Darbo ir poilsio laiko ypatumai. Teismas nurodė, kad ginčo santykiu metu DK 162 straipsnio 2 dalis numatė, kad skirti dirbti švenčių dienomis draudžiama, išskyrus tokius darbus, kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų. Atsižvelgdamas į byloje pateiktą medžiagą, teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad ieškovo darbas nelaikytinas darbu, kuriam atlikti pagal jo darbo sutarties galiojimo metu galiojusio DK 162 straipsnio 2 dalį leidžiama skirti dirbti švenčių dienomis. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovas švenčių dienomis dirbo darbdavio nurodymu, tai yra ieškovas švenčių dienomis dirbo savo iniciatyva ir tokiu būdu už darbą švenčių dienomis atsakovei nėra pagrindo mokėti padidintą darbo užmokestį. Pažymi, kad nėra duomenų, jog atsakovė davė nurodymą dirbti nakties metu, todėl, ieškovui nusprendus dalį reiso atlikti nakties metu, jis neturi pagrindo tikėtis didesnio užmokesčio už tai iš atsakovės.

143.2.

15Sprendimo dalyje dėl ekspertizės duomenų ir uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ duomenų vertinimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ekspertė nustatė, kad per 2015 m. lapkričio–2017 m. sausio mėnesių laikotarpį ieškovui turėtų būti apskaičiuota 5 651,79 EUR darbo užmokesčio ir atskaičius mokesčius išmokėtina darbo užmokesčio suma sudarytų 4 577,10 EUR. Be to, ieškovui turėtų būti apskaičiuota 482,25 EUR piniginė kompensacija už nepanaudotos 32,62 kalendorinės dienos kasmetines atostogas, atskaičius mokesčius tai sudarytų 405,33 EUR. Dėl ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų – uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ ataskaitos teismas nurodė, kad ataskaita surašyta uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ įgalioto asmens – N. P., kuri nėra įtraukta į ekspertų sąrašą, todėl teismas buhalterės profesionalės pateiktą ataskaitą vertino kritiškai. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė atsižvelgusi į ekspertizės akte nurodytą informaciją atsakovui priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už atostogas išmokėjo, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dalį dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos priteisimo.

163.3.

17Sprendimo dalyje dėl ieškovo reikalavimo priteisti komandiruotės dienpinigius pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 42,84 EUR komandiruotės dienpinigių. Šią sumą ieškovas grindžia tuo, kad atsakovės įsakyme Nr. GZV127 15/01 nurodytas neteisingas komandiruotės dienų skaičius. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ieškovas komandiruotei išsiųstas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d. nurodant 27 komandiruotės dienas užsienyje ir 1 dieną Lietuvoje. Tačiau, atlikus dienų apskaičiavimą, komandiruotės dienų skaičius yra 29 dienos užsienyje ir 1 diena Lietuvoje. Pažymi, kad atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje esantys duomenys, pateikti kelionės lapai patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 5 d. ieškovas dar buvo Lietuvoje, pylėsi kuro ir sieną kirto tik 2015 m. lapkričio 6 d., todėl tiek už lapkričio 4 dieną, tiek už lapkričio 5 d. ieškovui komandiruotpinigiai užsienyje dar negalėjo būti skaičiuojami. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovui galėjo būti apskaičiuota tik už dienas Lietuvoje, kas sudarytų 5,82 EUR. Tačiau atsakovė, atsiskaitydama su ieškovu, yra permokėjusi pinigų sumą už kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atsakovė su ieškovu yra tinkamai atsiskaičiusi ir šis reikalavimas dėl 42,84 EUR dienpinigių priteisimo yra atmestinas.

183.4.

19Dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną pirmosios instancijos teismas nurodė, remiantis ekspertizės aktu ieškovui turi būti išmokėta 4 577,10 EUR suma. Atsakovė per visą laikotarpį šią sumą išmokėjo, todėl darytina išvada, kad ieškovė su atsakovu yra atsiskaičiusi. Ekspertizės akte ekspertė apskaičiavo, kad ieškovo vidutinis darbo valandos užmokestis pas atsakovę sudarė 2,64 EUR, o tai sudaro 21,12 EUR vidutinį dienos darbo užmokestį. Laikant, kad ieškovas dirbo pas atsakovą 5 darbo dienas per savaitę, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 27 d. iki atsakovės atsiskaitymo – 2018 m. spalio 11 d. susidaro 422 darbo dienos. Atitinkamai už uždelsimą atsiskaityti už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2018 m. spalio 11 d. imtinai apskaičiuotina 8 912,64 EUR suma iš šios sumos išskaičiuojant gyventojo pajamų ir socialinio draudimo mokesčius. Teismas nurodė, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu ieškinį tikslino keturis kartus, du kartus pašė atidėti bylos nagrinėjimą, dėl ko bylą nebuvo išnagrinėta laiku, ieškovui priteistiną sumą sumažino iki 3000 EUR, iš šios sumos išskaičiuojant gyventojo pajamų ir socialinio draudimo mokesčius.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

214.

22Apeliaciniu skundu apeliantas V. B. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

234.1.

24Dėl taikytino teisinio reglamentavimo apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad šioje byloje taikomi ne tik Lietuvos Respublikos teisės aktai, bet ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 561/2006 bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/15/EB. Apelianto įsitikinimu, teismui sprendžiant ginčą, ar atsakovė tinkamai apskaičiavo ir išmokėjo apeliantui darbo užmokestį ir su juo susijusias sumas, nei Reglamentas, nei Direktyva neturi tam jokios reikšmės, nes jie nereglamentuoja mobiliųjų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos. Nurodo, kad Reglamentas taikomas tik Bendrijoje arba tarp Bendrijos, Šveicarijos ir Europos ekonominės erdvės susitarimo šalių. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas vyko į šalis, kurios nepatenka į Reglamento reguliavimo sritį. Pažymi, kad nei Reglamentas, nei Direktyva, nei Darbo ir poilsio laiko ypatumai nesprendžia vairuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo, todėl teismo sprendime nurodomi teisės aktai nesprendžia darbo užmokesčio mokėjimo klausimų.

254.2.

26Dėl darbo užmokesčio mokėjimo už viršvalandžius, darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis apeliantas nurodo, kad, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, DK nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad už viršvalandžius, nakties darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis mokamas didesnis darbo užmokestis. Ginčo laikotarpiu galiojusio DK 193 straipsnyje numatyta, kad už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, o DK 194 straipsnio 1 dalis nustato, kad už darbą poilsio arba švenčių dienomis, jeigu toks darbas nenumatytas pagal grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis. Įstatymas nenumato jokių išimčių, kad mokėdami vadinamiesiems mobiliesiems darbuotojams jų darbdaviai galėtų nesilaikyti imperatyviųjų DK normų, reglamentuojančių didesnį užmokestį už viršvalandinį, nakties, poilsio ir švenčių dienomis dirbtą darbą. Apeliantas nurodo, kad ieškinio reikalavimai yra ne priteisti jam papildomą užmokestį už nuvažiuotus kilometrus ar nuvežto krovinio kiekį, bet teisingai, kaip numato DK, sumokėti už jo faktiškai dirbtą darbo laiką.

274.3.

28Dėl teismo ekspertizės apeliantas nurodė, kad ekspertizė buvo paskirta pažeidžiant proceso šalių lygiateisiškumo principą, ekspertinei įstaigai pateikiant vien atsakovės su klaidingomis išankstinėmis teisinėmis ir faktinėmis prielaidomis suformuluotus klausimus. Ekspertė, atsakydama į jai užduotus klausimus, negalėjo tinkamai apskaičiuoti, koks darbo užmokestis priklausė apeliantui, nes klausimuose iš anksto buvo nurodyta, jog apeliantui nepriklausė didesnis užmokestis nei už viršvalandžius, nei už nakties, poilsio ir švenčių dienomis dirbtą darbą. Todėl pagal ekspertei pavestą užduotį ji suskaičiavo tik iš viso apelianto dirbtų valandų skaičių, neišskirdama darbo nakties, poilsio ir švenčių dienomis, neskaičiuojdama viršvalandžių, už kuriuos apeliantui privalėjo būti mokamas didesnis atlyginimas. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju reikia vadovautis uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ parengta išvada, kadangi specialisto išvada parengta nedarant nė vienai ginčo šaliai palankių ar nepalankių prielaidų, t. y. objektyviai, be to, teismui posėdžių metu nekilo klausimų dėl išvadoje atliktų skaičiavimų.

294.4.

30Dėl mokėjimo už uždelsimą atsiskaityti apeliantui nurodo, kad teismas pripažino, kad už uždelsimą atsiskaityti apeliantui apskaičiuotina 8 912,64 EUR suma. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas apeliantui iš atsakovės priteisė už uždelsimą atsiskaityti laiku daugiau nei tris kartus mažesnę sumą – 3 000 EUR. Apeliantas visiškai nesutinka teismo sprendimu, kuris kelia teismo nešališkumo klausimą. Pažymi, kad atsakovė iki šiol nėra atsiskaičiusi su ieškovu. Šioje byloje vienintelėje objektyvioje specialisto išvadoje nurodyta, kiek darbo užmokesčio kartu su komandiruotės dienpinigiais ir kompensacija už nepanaudotas atostogas dar atsakovė nėra sumokėjusi: 2 905,54 EUR darbo užmokesčio, 42,84 EUR komandiruočių dienpinigių ir 136 EUR kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Taigi bendra suma, kurios atsakovė nesumokėjo apeliantui jo atleidimo iš darbo dieną, sudarė 3 084,38 EUR. Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme atsakovė apeliantui sumokėjo 575,80 EUR, todėl likusi nesumokėta suma sudaro 2 508,58 EUR, neskaitant kompensacijos.

314.5.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kaip apskaičiavo ieškovo ieškinio reikalavimo patenkinimo procentą. Pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta, kad ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai yra priteisti iš atsakovės 2 905,54 EUR neišmokėto darbo užmokesčio, 42,84 EUR komandiruotės dienpinigių ir 136 EUR, priteisti už uždelsimą atsiskaityti atleidžiant iš darbo po 29,21 EUR už kiekvieną darbo dieną. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, nors apeliantas su tuo visiškai nesutinka, kad atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su apeliantu. Atitinkamai apskaičiavo, kad apelianto antrojo reikalavimo suma yra 8 912,64 EUR. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui 3 000 EUR, o atskaičius mokesčius – 2 280 EUR, todėl yra patenkinta 33,66 proc. antrojo apelianto reikalavimo. Be kita ko, pirmasis apelianto reikalavimas tariamai yra patenkintas 18,67 proc. Nėra aišku, kaip pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog yra patenkinti tik 8 procentai ieškovo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieškovo patenkintų reikalavimų dydį, todėl buvo netinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

335.

34Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

355.1.

36Dėl taikytino teisinio reglamentavimo atsakovė nurodo, kad tolimųjų reisų vairuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-14 nutarimu Nr. 587 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinti Darbo ir poilsio laiko ypatumai ekonominės veiklos srityse, o darbo apmokėjimą – DK normos. Taigi, priešingai, nei teigia apeliantas, teismas skundžiamame sprendime klausimus dėl apelianto darbo apmokėjimo sprendė būtent vadovaudamasis DK. Tačiau tam, kad teismas galėtų nustatyti, kokio dydžio darbo užmokestis priklausė apeliantui pagal DK, teismas pirmiausia privalėjo nustatyti, koks buvo apelianto darbo laikas. Būtent šiuo aspektu – siekdamas nustatyti apelianto darbo laiką – teismas ir vadovavosi Darbo ir poilsio laiko ypatumais, Reglamentu bei Direktyva. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Reglamentas bei Direktyva netaikytini netgi apelianto darbo ir poilsio laiko apskaitai, nes neva vežimai, kuriuos vykdė apeliantas, neatitinka vežimų, kuriems taikomas Reglamentas, sąlygų. Su tuo negalima sutikti, nes apeliantas sutapatina Reglamento nuostatų tiesioginį veikimą su Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės, į kurią perkeltos Reglamento nuostatos, taikymo sritimi.

375.2.

38Dėl darbo užmokesčio mokėjimo už viršvalandžius, darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis atsakovė nurodo, kad teismas skundžiame sprendime nenurodė, kad apeliantui dėl jo darbo specifikos nepriklauso didesnis darbo užmokestis už viršvalandžius, darbą naktį ir poilsio bei švenčių dienomis. Iš tiesų teismas konstatavo, kad bylos faktinės aplinkybės rodo, kad apeliantas neturi teisės nagrinėjamu atveju reikalauti tokio apmokėjimo, nes jis pats dirbo pažeisdamas darbo ir poilsio režimą, tai darė savo iniciatyva ir nuožiūra, nesant darbdavio nurodymo dirbti viršvalandžius, naktį ir poilsio bei švenčių dienomis. Todėl apeliantas skunde dėsto aplinkybes, iš esmės nesusijusias su nagrinėjama byla. Apeliantas apeliaciniame skunde analizuoja mobiliųjų darbuotojų darbo laiko apmokėjimo klausimus. Tačiau apeliantas nepateikia kokių rodymų, argumentų ar motyvų, kad pagrįstų, jog nagrinėjamu atveju jo atliktas darbas atitiko teisės aktų nuostatas, suteikiančias jam teisę į didesnį užmokestį už darbą.

395.3.

40Dėl teismo ekspertizės akto reikšmės atsakovė nurodo, kad apeliantas kritikuoja tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Lietuvos ekspertizės centrui uždavė tik atsakovės pateiktus klausimus. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo tiek ieškovą, tiek atsakovę teikti klausimus, tačiau siekiant atsakyti į ieškovo klausimus ekspertizės kaina išaugo dvigubai, o ieškovas atsisakė sumokėti užstatą. Kadangi ieškovas nepareiškė prašymo byloje atlikti darbo ekonomikos ekspertizę ir atsisakė sumokėti užstatą už ekspertizės atlikimą, tai yra už ieškovo klausimų analizę, teismas pagrįstai ieškovo klausimų ekspertui neuždavė. Taigi, priešingai, nei teigia apeliantas, teismas ne pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, o kaip tik užtikrino jo laikymąsi, kadangi abiem šalims sudarė vienodas sąlygas teikti klausimus ekspertui. Pažymi, kad atsakovės teismo ekspertui suformuluoti klausimai buvo su prielaidomis, kurios buvo numatytos ne todėl, kad jos yra naudingos atsakovei ar nenaudingos ieškovui, o todėl, kad jos atitiko faktinę bylos situaciją, kuri buvo nežinoma teismo ekspertui.

415.4.

42Dėl apeliantui priklausančio darbo užmokesčio apskaičiavimų atsakovė nurodo, kad uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ pateikti skaičiavimai netikslūs ir kelia pagrįstų abejonių. Nurodo, kad ataskaitoje įtrauktos apmokėti ir tos dienos, per kurias ieškovas turėjo faktiškai ilsėtis, be to, šia ataskaita abejoti verčia teisės aktai, kuriais remiantis yra atliekamas skaičiavimas ir grindžiami konkretūs darbo užmokesčio dydžiai. DK 148 straipsnis numato, kad transporto įstaigose darbo bei poilsio laikas, atsižvelgiant į darbo sezoniškumą bei kitas sąlygas, gali skirtis nuo šio kodekso nustatytų normų, tačiau uždaroji akcinė bendrovė „Žemaitijos auditas“ visiškai neatsižvelgė į apeliantui taikomus darbo ir poilsio laiko ypatumus, nevertino, kad vairuotojams nakties laikas skiriasi nuo bendrų nuostatų pagal DK, todėl skaičiavimai pagrįstai buvo vertinami kritiškai.

435.5.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovė nurodo, kad apeliantas ignoruoja bylos eigą, tai, kad teismas atmetė jo reikalavimus dėl tam tikrų laikotarpių pripažinimo prastovomis ne dėl darbuotojo kaltės, dėl 2 296,80 EUR priteisimo, dėl 1 360 EUR atskaičius mokesčius neišmokėto darbo užmokesčio skolos. Taip pat apeliantas pamiršta, kad jis pats atsisakė savo reikalavimų dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, dėl darbo užmokesčio skirtumo tarp ieškovo pas atsakovę buvusio vidutinio darbo užmokesčio ir gaunamo darbo užmokesčio priteisimo, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos, 2 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Taigi, dar keturi reikalavimai, kurių piniginė išraiška labai apytiksliai yra apie 5 040,72 EUR, buvo išnagrinėti atsakovės naudai, nes dėl apelianto atsisakymo nuo šių reikalavimų nėra atsakovės kaltės. Taip pat pažymi, kad pradinis reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio buvo dėl 5 036,29 EUR, neatskaičius mokesčių, vėliau didintas iki 7 333,09 EUR, o galiausiai sumažintas iki 3 084,38 EUR. Taip pat ieškovas pamiršta ir tai, kad skundžiamu sprendimu buvo atmesti du jo reikalavimai priteisti 42,84 EUR komandiruotės dienpinigių, priteisti 136 EUR kompensaciją už nepanaudotas atostogas, reikalavimas priteisti 2 905,54 EUR neišmokėto darbo užmokesčio (jau atskaičius mokesčius), apibendrinant, iš 10 reikalavimų 8 atmesti arba atsiimti, 1 tenkintas iš dalies ir 1 atmestas todėl, kad dalis jo nepagrįsta, o kita dalis – įvykdyta. Todėl reikalavimų apimties prasme tenkinta apie 10 procentų reikalavimų (1/10), tačiau iš tenkinto reikalavimo, kaip minėta, tenkinta tik apie 33 procentus. Todėl teismas ir taip apskaičiavo tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją ieškovo naudai.

45Teisėjų kolegija k o n s ta t u o j a :

46Apeliacinis skundas netenkinamas.

47IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

486.

49Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

507.

51CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliantas ir atsakovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

528.

53Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

54Dėl taikytino teisinio reglamentavimo mobiliesiems darbuotojams

559.

56Dėl taikytino teisinio reglamentavimo apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime taikė ne tik Lietuvos Respublikos teisės aktus, bet ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 561/2006 bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/15/EB. Apelianto įsitikinimu, teismui sprendžiant ginčą, ar atsakovė tinkamai apskaičiavo ir išmokėjo apeliantui darbo užmokestį ir su juo susijusias sumas, nei Reglamentas, nei Direktyva neturi tam jokios reikšmės, nes jie nereglamentuoja mobiliųjų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos.

5710.

58Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas ir atsakovė 2015 m. spalio 30 d. sudarė darbo sutartį Nr. 074, pagal ją ieškovas priimtas dirbti pas atsakovę ( - ) ir 2017 m. vasario 27 d. atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. ROM-17/02 ieškovas atleistas DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas susijęs su transporto srityje dirbančiam darbuotojui mokėtinų sumų mokėjimu už viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis.

5911.

60Su apelianto argumentu, kad nagrinėjamu atveju Direktyvos 2002/15/EB nuostatos negali būti taikomos, nesutinkama. Byloje nustatyta, kad apeliantas dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tai yra buvo mobilusis darbuotojas. Direktyvos 2002/15/EB, kaip specialaus teisės akto, tikslas – nustatyti būtiniausius darbo laiko organizavimo reikalavimus, siekiant pagerinti asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, sveikatos apsaugą ir saugą, kelių eismo saugumą bei suvienodinti konkurencijos sąlygas (Direktyvos 2002/15/EB 1 straipsnis). Pagal Direktyvos 2002/15/EB 3 straipsnio d punktą mobilusis darbuotojas – tai bet kuris darbuotojas, sudarantis kelionės ekipažą, įskaitant stažuotojus ir mokinius, kuris dirba įmonėje, teikiančioje keleivių ir krovinių vežimo paslaugas samdos pagrindais arba už atlygį, arba savo sąskaita. Šios Direktyvos 3 straipsnio a punkto 1 papunktis nustato, kad darbo laikas mobiliesiems darbuotojams – tai laikas nuo darbo pradžios iki pabaigos, kurio metu mobilusis darbuotojas yra savo darbo vietoje, darbdavio žinioje ir vykdo savo funkcijas ar veiklą, tai yra laikas, skirtas įvairiai kelių transporto veiklai.

6112.

62Kadangi atsakovė yra Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė, jai taikytinas ir 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006, kuriuo siekiama suderinti konkurencijos sąlygas tarp sausumos transporto rūšių, ypač kelių transporto sektoriuje, ir pagerinti darbo sąlygas ir saugų eismą keliuose, šis Reglamentas nustato vairavimo trukmių, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisykles vairuotojams, vežantiems keleivius ir krovinius keliais. Šiuo Reglamentu taip pat siekiama skatinti valstybių narių stebėsenos ir vykdymo praktikos bei kelių transporto pramonės darbo pagerėjimą.

6313.

64Pirmiau nurodytos teisės aktų nuostatos perkeltos į nacionalinį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-611/2018), todėl nesutinkama su apelianto argumentu, kad dėl tos aplinkybės, jog jis krovinius vežė ne Europos ekonominėje erdvėje, negali būti iš Direktyvos nuostatos perkeltos į norminį aktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 587 (DK 5 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl mokėtinų sumų darbuotojui už faktiškai dirbtą darbo laiką. Lietuvos Respublikos darbo kodekse (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) darbo laikas apibrėžiamas kaip laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai (142 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.), tačiau pagal DK 148 straipsnio nuostatas transporto įstaigose ir kitose ekonominės veiklos srityse darbo bei poilsio laikas atsižvelgiant į darbo sezoniškumą bei kitas sąlygas gali skirtis nuo šio kodekso nustatytų normų (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.).

6514.

66Kaip nustatyta 13 punkte, darbuotojų, dirbančių transporto įstaigose, darbo laikas gali skirtis nuo DK nustatytų normų ir transporto srityje nustatant darbuotojams darbo laiką taikytini Darbo ir poilsio laiko ypatumai, nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587, todėl sprendžiant byloje iškilusį ginčą dėl atsakovo darbo apmokėjimo apimties sąlygų, taikytinas ir šis poįstatyminis aktas, kaip specialioji teisės norma DK atžvilgiu. Nors Direktyva 2002/15/EB ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 587, kaip teisingai nurodo apeliantas, nedetalizuoja apmokėjimo tvarkos (apeliacinio skundo 7–12 punktai), tačiau šiuose teisės aktuose nustatytos darbo laiko normos, paros laiko režimas, kuris, kaip ir pripažįsta apeliantas (apeliacinio skundo 12–14 punktai), yra skirtingas nei ginčo metu galiojusiose Darbo kodekso normose, yra tiesiogiai susiję su ieškinio reikalavimais priteisti iš atsakovės pinigines sumas už viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis, kadangi remiantis būtent tik minėtų teisės aktų nuostatomis gali būti teisingai apskaičiuojamas darbo laikas ir apeliantui priklausantis darbo užmokestis, kadangi būtent dėl apelianto darbo specifikos jam taikytinas kitas, nei DK numatytas, darbo laiko režimas.

6715.

68Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu atmestini apelianto apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė teisinį reglamentavimą siekdamas nustatyti apeliantui priteistinos sumos dydį už viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ginčo metu galiojusioje DK 148 straipsnio redakcijoje įstatymų leidėjas buvo įtvirtinęs nuostatą, jog transporto (ir kt. komentuojamo įstatymo nurodomose) veiklos srityse darbo ir poilsio laikas gali skirtis nuo DK nustatytų normų (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 561/2006 bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/15/EB pažymėdamas ir tai, kad byloje taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 587 yra specialioji teisės norma, kuri, priešingai, nei teigia apeliantas, turi būti taip pat taikoma sprendžiant apelianto reikalavimų pagrįstumo klausimą.

69Dėl darbo užmokesčio sumokėjimo už viršvalandžius, darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis

7016.

71Dėl darbo užmokesčio mokėjimo už viršvalandžius, darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis apeliantas nurodo, kad, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, DK nuostatos aiškiai nustato, kad už viršvalandžius, nakties darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis mokamas didesnis darbo užmokestis. Įstatymas nenumato jokių išimčių, kad mokėdami vadinamiesiems mobiliesiems darbuotojams jų darbdaviai galėtų nesilaikyti imperatyviųjų DK normų, reglamentuojančių didesnį užmokestį už viršvalandinį, nakties, poilsio ir švenčių dienomis dirbtą darbą.

7217.

73Viršvalandiniais darbais laikomi darbai, dirbami viršijant nustatytą darbo laiko trukmę (DK 150 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). Viršvalandiniai darbai paprastai draudžiami ir gali būti dirbami tik išimtiniais DK 151 straipsnyje nustatytais atvejais (DK 150 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad tokie darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo. Tokiu atveju neatsiranda darbdavio pareigos mokėti už tokį buvimą darbo vietoje kaip už viršvalandinį darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011).

7418.

75Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis turi būti mokama, jeigu nustatoma tokia faktų visuma: 1) darbai buvo realiai dirbami; 2) darbai buvo dirbdami darbdavio nurodymu, su jo žinia ar jam leidus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590-378/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2033-516/2011).

7619.

77Dėl aplinkybės, kad apeliantas dirbo viršvalandžius, poilsio ir švenčių dienomis, byloje ginčo iš esmės nėra, tačiau šios ginčo dalies objektas – ar atsakovė, kaip apelianto darbdavė, privalo sumokėti už apelianto atliktą darbą, kuris yra atliktas nesant darbdavio nurodymų. Aplinkybę, jog apeliantas dirbo poilsio ir švenčių dienomis, patvirtina apelianto dirbtos darbo valandos pagal kassavaitinės diagramos ir vairuotojo kortelės duomenis (nutarties 22 punktas). Iš jų matyti, kad apeliantas dirbo 2015 m. gruodžio 26–27 dienomis, 2016 m. sausio 1 d., 2016 m. kovo 11 d., 2016 m. balandžio 22 d., 2016 m. rugpjūčio 15 d., tai yra būtent švenčių dienomis (DK 162 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). Iš diagramos taip pat matyti, kad apeliantas viršydavo ir darbo – vairavimo valandas, pavyzdžiui, 2015 m. gruodžio 11 d., 2016 m. sausio 30 d. ir kitomis dienomis. Iš diagramos taip pat matyti, kad apeliantas dirbdavo ir savaitgaliais, tai patvirtina diagramos duomenys, pavyzdžiui, 2015 m. lapkričio 28–29 dienos, 2015 m. gruodžio 26 d. ir kitos diagramoje nurodytos dienos.

7820.

79Vertinant, ar buvo darbdavio nurodymas dirbti viršvalandinius darbus ir dirbti poilsio bei švenčių dienomis (nutarties 19 punktas), pažymėtina, jog, remiantis teismų praktika, dirbti darbus nurodytu laiku darbdavys (jo atstovas) gali skirti tik įsakymu (nurodymu). Tam, kad toks darbas būtų pripažintas viršvalandiniu, pakanka, kad nurodymą dirbti darbuotojo tiesioginis viršininkas duotų žodžiu arba toks darbas būtų dirbamas su jo žinia ir leidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-339/2010). Taigi, nustatydamas, ar egzistuoja antroji aplinkybė, sąlygojanti darbdavio pareigą sumokėti už viršvalandinį darbą ir už darbą švenčių ir poilsio dienomis, teismas turi įvertinti įrodymų visumą ir šio vertinimo pagrindu konstatuoti, ar buvo atitinkamas darbdavio nurodymas, leidimas, išreikštas kokia nors darbuotojams privaloma forma, ar darbuotojai dirbo savo iniciatyva, be darbdavio nurodymo ir jam nežinant (CPK 185 straipsnis)

8021.

81Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog dirbo viršvalandžius ir dirbo švenčių ir poilsio dienomis darbdavio nurodymu. Pagal Darbo ir poilsio laiko ypatumų 5 punktą darbuotojai, kuriems dėl darbo pobūdžio ir (ar) darbų sezoniškumo negalima iš anksto numatyti kasdieninio ar savaitės darbo laiko trukmės, gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita ir nustatomi suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiai. Šalys pripažįsta, jog apeliantas savarankiškai organizavo savo darbą, poilsio ir laiko trukmę (apeliacinio skundo 19 punktas, atsiliepimo į apeliacinį skundą 15 punktas). Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog apeliantas dirbo be darbdavio žinios, konstatuota ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-435-265/2018. Šios nutarties 72 punkte nurodyta, kad apeliantas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad jis buvo gavęs nurodymus iš darbdavio dirbti viršvalandžius, pažeidinėti darbo laiko režimą. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes ir į šios nutarties 18 punktą, konstatuojama, kad apeliantas dirbo nesant darbdavio nurodymo ir be jo žinios, todėl atsižvelgiant į tai sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra teisėto pagrindo apeliantui mokėti didesnį darbo užmokestį už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis ir už viršvalandžius, kuriuos apeliantas dirbo savo iniciatyva, nežinant darbdaviui ir negavęs darbdavio leidimo, todėl atmestini apelianto argumentai, nurodyti apeliacinio skundo 16–18 dalyse, jog nagrinėjamu atveju apeliantui turi būti priteisiamas darbo užmokestis už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis ir už viršvalandžius.

8222.

83Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad mobiliesiems darbuotojams Darbo ir poilsio laiko ypatumais nustatyta, kad jeigu darbo valandų suma sudaro 6–9 valandas, į darbo laiką turi būti įterpiama mažiausiai 30 minučių pertrauka, o jeigu darbo valandų suma viršija 9 valandas – mažiausiai 45 minučių pertrauka. Pertraukas galima padalyti į laiko tarpsnius, kurių kiekvienas trunka mažiausiai 15 minučių. Atlikus byloje pateiktos kassavaitinės diagramos duomenų analizę nustatyta, kad apeliantas tam tikromis dienomis, pavyzdžiui, 2015 m. gruodžio 25 d., vairavo 10,45 val., 2015 m. gruodžio 25 d. vairavo 10,13 val., 2016 m. kovo 13 d. vairavo 10,27 val., nefiksuojant duomenų apie daromas pertraukas, taip iš esmės viršydamas darbo sutartyje nurodytą 8 darbo valandų normą. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus ir vairuotojo korteles duomenis nustatyta, kad minėtu laikotarpiu taip pat dienos darbo laiko norma lyginant su darbo sutartyje nustatytąja (8 valandos) buvo viršyta (I e. tomas, 160–173 e. b. l.), todėl daroma išvada, kad apeliantas ne tik dirbo nesant darbdavio leidimo, bet ir pažeidinėdamas darbo laiko režimą (2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 „Dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo“, ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 ir panaikinančio Reglamentą 9EEB Nr. 3820/85“, 10 straipsnio 1 dalis).

84Dėl teismo ekspertizės akto išvados duomenų taikymo

8523.

86Dėl teismo ekspertizės apeliantas nurodė, kad ekspertizė buvo paskirta pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą, ekspertinei įstaigai pateikiant vien atsakovės su klaidingomis išankstinėmis teisinėmis ir faktinėmis prielaidomis suformuluotus klausimus. Nurodo, kad ekspertė, atsakydama į jai užduotus klausimus, negalėjo tinkamai apskaičiuoti, koks darbo užmokestis priklausė apeliantui, nes klausimuose iš anksto buvo nurodyta, jog apeliantui nepriklausė užmokestis už viršvalandžius, už nakties, poilsio ir švenčių dienomis dirbtą darbą.

8724.

88Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Atsižvelgiant į teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvados didesnę įrodomąją galią darytina išvada, kad teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.).

8925.

90Apeliantas teigia, kad skiriant ekspertizę buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, kadangi ekspertui buvo užduoti tik atsakovės teikiami klausimai, pirmosios instancijos teismas neuždavė nė vieno klausimo, be to, teikiami klausimai buvo pagrįsti prielaidomis (apeliacinio skundo 23–30 punktai).

9126.

92Su apelianto nurodytais argumentais nesutinkama. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme atsakovė prašė paskirti byloje darbo ekonomikos ekspertizę. Apeliantas nesutiko, kad byloje būtų paskirta darbo ekonomikos ekspertizė, nes pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ išvadą (2018 m. kovo 30 d. nutartis). Šia nutartimi tiek apeliantas, tiek atsakovė buvo įpareigoti teikti klausimus, suformuluoti juos ir pateikti teismui. 2018 m. balandžio 12 d. apeliantas ir atsakovė pateikė klausimus. Apeliantas kėlė klausimus, ar atsakovės tvarkyta apelianto darbo laiko apskaita atitiko norminių teisės aktų reikalavimus, ir teikė klausimus dėl darbo užmokesčio įtraukiant viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis. Atsakovės klausimai buvo priešingi, tai yra atsakovė prašė apskaičiuoti darbo užmokestį nesivadovaujant, nesiremiant ir į skaičiavimus neįtraukiant civilinėje byloje esančių apelianto darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenų ir laikant, kad apeliantas dirbo tik vairuotojo kortelėje fiksuotu laiku (tai yra skaičiuoti tik darbo ir poilsio dienas).

9327.

94Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad negalima daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas ekspertizę pažeidė lygiateisiškumo principą, nes iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas sudarė galimybę tiek apeliantui, tiek atsakovei teikti klausimus, šalys klausimus teikė ir aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė ekspertizę pagal suformuluotus atsakovės klausimus (CPK 213 straipsnis), apeliantui atsisakius sumokėti už ekspertizę, ir kurio suformuluoti klausimai prieštarauja Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pažeistos civilinio proceso teisės normos ar nukrypta nuo šalių lygiateisiškumo principo.

9528.

96Dėl ekspertizės akto prielaidų apeliantas nurodo, kad ekspertei suformuluoti klausimai buvo pagrįsti netinkamomis prielaidomis, dėl to ekspertė negalėjo tinkamai apskaičiuoti, koks darbo užmokestis priklausė apeliantui, nes klausimuose iš anksto buvo nurodyta, jog apeliantui nepriklausė didesnis užmokestis nei už viršvalandžius, nei už nakties, poilsio ir švenčių dienomis dirbtą darbą.

9729.

98Kaip nustatyta šios nutarties 9–22 punktuose, apeliantui pagrįstai nepriklausė didesnis užmokestis nei už viršvalandžius, nei už nakties, poilsio ir švenčių dienomis dirbtą darbą. Be to, faktą, jog nurodytos prielaidos yra objektyvios, pagrindžia ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis, kurioje iki ekspertizės skyrimo buvo konstatuota, kad apeliantas pažeidė darbo laiko režimą, nebuvo gavęs nurodymo dirbti viršvalandžius, todėl darytina išvada, kad suformuluoti klausimai iš esmės atitiko faktinę bylos situaciją, 2018 m. vasario 8 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pripažinti, kad atlikta ekspertizė yra su trūkumais ir ji prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams (nutarties 24 punktas).

99Dėl sumokėjimo už uždelstą atsiskaityti laiką ir darbo užmokesčio skaičiavimo

10030.

101Dėl sumokėjimo už uždelsimą atsiskaityti apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad už uždelsimą atsiskaityti apeliantui apskaičiuotina 8 912,64 EUR suma. Pažymi, kad atsakovė iki šiol nėra atsiskaičiusi su apeliantu ir šioje byloje vienintelėje objektyvioje uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ išvadoje nurodyta, kiek darbo užmokesčio kartu su komandiruotės dienpinigiais ir kompensacija už nepanaudotas atostogas dar atsakovė nėra sumokėjusi: 2 905,54 EUR darbo užmokesčio, 42,84 EUR komandiruočių dienpinigių ir 136 EUR kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

10231.

103Su apelianto nurodytais argumentais nesutinkama. Vertinant byloje pateiktą uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ įgalioto asmens išvadą, nustatyta, kad išvadoje preziumuojama, kad apeliantui priklauso visos sumos už dirbtus viršvalandžius, poilsio ir kitas dienas (išvados 2 pastraipa), šioje išvadoje nėra duomenų, kad dokumento rengėja atsižvelgė į specifinį apelianto darbo pobūdį ir taikytiną paros režimą, numatytą Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumuose (nutarties 13 punktas), ir į Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje nustatytas faktines aplinkybes, kad apeliantas pažeidinėjo darbo režimą nesant darbdavio reikalavimo.

10432.

105Išvados rengėja nurodo, kad nėra gavusi duomenų apie darbo skaičiavimo nuostatus (metodiką) atsakovės įmonėje, be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dokumento rengėja išvadoje nurodo papildomas prielaidas, tai yra skaičiuotino darbo užmokesčio analizės plėtinius, kurie nėra paremti objektyviais duomenimis, kad į atsakovo darbo laiką faktiškai yra įskaičiuotos ir darbo metu daromos pertraukos (išvados 3 pastraipa). Atsižvelgiant į šiuos netikslumus, daroma išvada, kad išvadoje nurodyti duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl tyrimo (skaičiavimo) metodo pasirinkimo, tyrimo pagrįstumo ir prielaidų, kas suponuoja, kad apelianto pateiktos išvados yra abejotinos bylos faktinių aplinkybių kontekste (CPK 185 straipsnis).

10633.

107Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios nutarties 31–32 punktuose, sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ parengta išvada ir išvadoje nurodyti duomenys vertintini kritiškai, kadangi išvada yra netiksli dėl tyrimo prielaidų ir apeliacinio skundo argumentai, nurodyti apeliacinio skundo 33–38 punktuose, vertintini kaip nepagrįsti.

10834.

109Dėl mokėjimo už uždelsimą atsiskaityti apeliantas nurodo, kad teismas pripažino, jog už uždelsimą atsiskaityti apeliantui apskaičiuotina 8 912,64 EUR suma. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas apeliantui iš atsakovės priteisė už uždelsimą atsiskaityti laiku daugiau nei tris kartus mažesnę sumą – 3 000 EUR. Apeliantas teigia, kad priteistinos sumos sumažinimas kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Nurodo, kad atsakovė iki šiol nėra atsiskaičiusi su ieškovu.

11035.

111Su apelianto nurodytais argumentais nesutinkama. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu nėra keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai apskaičiavo priteistinos sumos dydį komandiruotpinigių, dienpinigių atžvilgiu (CPK 320 straipsnio 2 dalis), nes apeliantas apeliacinio skundo 39 punkte iš esmės kartoja apeliacinio skundo 33–38 punktuose nurodytus argumentus, kad jam priklauso didesnė suma pagal uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ išvadą. Kaip konstatuota šios nutarties 32–33 punktuose, uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos auditas“ išvada yra vertintina kritiškai, kadangi ji yra su trūkumais, todėl pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai rėmėsi prima facie galia turinčiu įrodymu – teismo ekspertizės išvada, kuria, vertinant laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tai yra su kitais byloje esančiais duomenimis ir faktinėmis aplinkybėmis (nutarties 15–29 punktais), buvo konstatuota, kad atsakovės per 2015 m. lapkričio–2017 m. sausio laikotarpį apeliantui turėtų būti išmokėta 4 577,10 EUR suma (atskaičius mokesčius).

11236.

113Byloje nustatyta, kad atsakovė apeliantui yra išmokėjusi 4 001,30 EUR, o 2018 m. spalio 11 d. sumokėjo 575,80 EUR, tai yra iš viso sumokėjo 4 577,10 EUR. Esant šioms aplinkybėms, sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė su apeliantu yra atsiskaičiusi, atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad apeliacinio skundo 39 ir 40 punktai yra nepagrįsti.

11437.

115Apeliantas nurodo, kad nėra pagrindo mažinti apeliantui priklausančią išmoką už uždelsimą atsiskaityti laiku. Pažymi, kad apeliantas elgėsi rūpestingai ir atidžiai, o atsakovė apeliantui neišmokėjo didelės pinigų sumos.

11638.

117Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012; 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013).

11839.

119Pirmosios instancijos teismas išdėstė chronologinę įvykių seką ir iš esmės pagrįstai konstatavo, kad dėl to, jog atsakovė taip ilgai uždelsė atsiskaityti su apeliantu, yra kaltas ir pats apeliantas. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad apeliantas būdamas atsakovės darbuotojas darbdavio reikalavimus ignoravo, į darbą neatvyko, duomenų apie neatvykimo priežastis atsakovei neteikė (2017 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. ROM-17/01, 2017 m. vasario 20 d. aktas). Be to, bylos nagrinėjimo metu apeliantas ieškinio reikalavimus tikslino keturis kartus, prašė atidėti bylos nagrinėjimą, todėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys nesiekė greito ir operatyvaus bylos nagrinėjimo, o dėl apelianto teikiamų prašymų ir ieškinio reikalavimų tikslinimo byla nebuvo išnagrinėta laiku.

12040.

121Nagrinėjamu atveju vidutinio darbo užmokesčio už visą bylinėjimosi laikotarpį priteisimas atsižvelgiant į 39 punkte nustatytas aplinkybes reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp padaryto teisės pažeidimo ir sankcijos darbdaviui, be to, vadovaujantis bendraisiais teisės principais, pagal bylos aplinkybes visa apimtimi vidutinio atlyginimo už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimas nebūtų teisingas ir protingas (CPK 3 straipsnio 1 dalis), todėl paliktina pirmosios instancijos teismo priteista už uždelsimo atsiskaityti laiką sumažinta konkreti suma – 3 000 EUR.

122Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

12341.

124Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kaip apskaičiavo ieškovo patenkintų ieškinio reikalavimų procentą. Teigia, kad byloje nėra aišku, kaip pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog yra patenkinti tik 8 procentai ieškovo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo apelianto patenkintų reikalavimų dydį, todėl buvo netinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

12542.

126Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį ir pagal realumo, būtinumo bei pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visos sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos.

12743.

128Byloje nustatyta, kad apeliantas pradiniu ieškiniu reiškė reikalavimus pripažinti apelianto atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti 2 mėnesių vidutinio mėnesinio užmokesčio išeitinę išmoką (ieškovas skaičiavimo nepateikė, tačiau 2017 m. rugsėjo 19 d. patikslinimu nurodė, kad šio reikalavimo dydis 1 340,12 EUR), vidutinį užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (ieškovas skaičiavimo neteikė, vidutinė gaunama suma – 3 923,80 EUR (nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki šiol apie 23 mėn.), 2 000 EUR neturinės žalos atlyginimą. Ieškovas 2017 m. gegužės 29 d. ieškinį patikslino prašydamas papildomai priteisti 5 036,29 EUR darbo užmokesčio ir 1 360 EUR atskaičius mokesčius, 504,20 EUR kompensaciją. Ieškovas 2017 m. liepos 12 d. ieškinį tikslino, padidino reikalaujamą priteisti darbo užmokestį iki 7 333,09 EUR. 2017 m. rugsėjo 19 d. ieškovas vėl tikslino ieškinio reikalavimus, prašydamas priteisti už pravaikštą 1 630,99 EUR, priteisti darbo užmokesčio skirtumą 170,06 EUR už mėnesį nuo gaunamo atlyginimo kitoje darbovietėje iki sprendimo įsiteisėjimo (tikslus skaičiavimas nepateiktas, todėl atsižvelgiant į tai, kad sprendimas neįsiteisėjęs, skaičiuojama taip – 170,06 EUR x 23, kas sudaro 3 911,38 EUR), už prastovą ne dėl darbuotojo kaltės priteisti 2 298,60 EUR, 5 036,29 EUR atlyginimo už neįtrauktą į apskaitą darbą, 1 360 EUR skolą, 361,74 EUR už nepanaudotas atostogas.

12944.

1302018 m. kovo 28 d. ieškovas keitė reikalavimus atsisakydamas ieškinio reikalavimo dėl atleidimą iš darbo pripažinimo neteisėtu, dėl prašymo priteisti darbo užmokesčio skirtumą, dviejų mėnesių kompensaciją, 2 000 EUR neturinės žalos atlyginimą. Ieškovas patikslinimu prašo priteisti 2 905,24 EUR neišmokėto darbo užmokesčio, 42,84 EUR dienpinigių, 136 EUR kompensaciją, 8 587,024 EUR už uždelsimą atsiskaityti, priteisti po 29,21 EUR už kiekvieną darbo dieną. Iš šių nustatytų aplinkybių matyti, kad nuo pradinio ieškinio apeliantas keitė visus ir 2018 m. kovo 28 d. atsisakė 4 ieškinio reikalavimų. Iš šių reikalavimų patenkintas 1 reikalavimas dėl 8 587,024 EUR už uždelsimą atsiskaityti, patenkinant šį reikalavimą 34,94 procento, tai yra priteisiant 3 000 EUR už uždelsimą atsiskaityti.

13145.

132Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies. Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje normoje nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar patikslintą reikalavimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

13346.

134Nagrinėjamu atveju ieškovas yra atsisakęs dalies ieškinio reikalavimų. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko.

13547.

136Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Nagrinėjamu atveju iš 10 reikalavimų iš dalies tenkintas vienas reikalavimas (10 procentų).

13748.

138Byloje ieškovui iš 10 reikalavimų atsisakius 4 reikalavimų yra teisėtas pagrindas atsižvelgti į CPK 94 straipsnio 1 dalį ir 47 punkte nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, į tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), į tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Yra teisėtas pagrindas sumažinti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį dviem procentais ir sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo patenkinta reikalavimo dalis yra 8 procentai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas procesines teisės normas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

139Dėl procesinės bylos baigties

14049.

141Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

14250.

143Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14451.

145Teismo sprendimu turi būti atsakyta į visus byloje pareikštus reikalavimus ir išspręsti kiti bylai reikšmingi klausimai (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis). Be kitų, teismo sprendimu turi būti išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 93 straipsnis). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą darbuotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo ieškinys, pagal patikslinus reikalavimus, apmokestinamas 263 EUR žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas, iš dalies patenkinus ieškinį (8 procentai), iš atsakovės priteisiama 21,04 EUR žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas).

146Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

14752.

148Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsiliepimu į apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo, todėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas.

149Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

150Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

151Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Romversa“ priteisiama 21,04 EUR žyminio mokesčio valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas... 7. 2.... 8. Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad uždarosios... 9. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. lapkričio 23 d.... 12. 3.1.... 13. Sprendimo dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo ir kompensacijos už... 14. 3.2.... 15. Sprendimo dalyje dėl ekspertizės duomenų ir uždarosios akcinės bendrovės... 16. 3.3.... 17. Sprendimo dalyje dėl ieškovo reikalavimo priteisti komandiruotės... 18. 3.4.... 19. Dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai... 21. 4.... 22. Apeliaciniu skundu apeliantas V. B. prašo Klaipėdos apylinkės teismo... 23. 4.1.... 24. Dėl taikytino teisinio reglamentavimo apeliantas nurodo, kad pirmosios... 25. 4.2.... 26. Dėl darbo užmokesčio mokėjimo už viršvalandžius, darbą naktį, poilsio... 27. 4.3.... 28. Dėl teismo ekspertizės apeliantas nurodė, kad ekspertizė buvo paskirta... 29. 4.4.... 30. Dėl mokėjimo už uždelsimą atsiskaityti apeliantui nurodo, kad teismas... 31. 4.5.... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos... 33. 5.... 34. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą... 35. 5.1.... 36. Dėl taikytino teisinio reglamentavimo atsakovė nurodo, kad tolimųjų reisų... 37. 5.2.... 38. Dėl darbo užmokesčio mokėjimo už viršvalandžius, darbą naktį, poilsio... 39. 5.3.... 40. Dėl teismo ekspertizės akto reikšmės atsakovė nurodo, kad apeliantas... 41. 5.4.... 42. Dėl apeliantui priklausančio darbo užmokesčio apskaičiavimų atsakovė... 43. 5.5.... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovė nurodo, kad apeliantas... 45. Teisėjų kolegija k o n s ta t u o j a :... 46. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 47. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 48. 6.... 49. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 50. 7.... 51. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 52. 8.... 53. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės... 54. Dėl taikytino teisinio reglamentavimo mobiliesiems darbuotojams... 55. 9.... 56. Dėl taikytino teisinio reglamentavimo apeliantas nurodo, kad pirmosios... 57. 10.... 58. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas ir atsakovė 2015 m. spalio... 59. 11.... 60. Su apelianto argumentu, kad nagrinėjamu atveju Direktyvos 2002/15/EB nuostatos... 61. 12.... 62. Kadangi atsakovė yra Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė, jai taikytinas... 63. 13.... 64. Pirmiau nurodytos teisės aktų nuostatos perkeltos į nacionalinį teisinį... 65. 14.... 66. Kaip nustatyta 13 punkte, darbuotojų, dirbančių transporto įstaigose, darbo... 67. 15.... 68. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu atmestini... 69. Dėl darbo užmokesčio sumokėjimo už viršvalandžius, darbą naktį,... 70. 16.... 71. Dėl darbo užmokesčio mokėjimo už viršvalandžius, darbą naktį, poilsio... 72. 17.... 73. Viršvalandiniais darbais laikomi darbai, dirbami viršijant nustatytą darbo... 74. 18.... 75. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog už viršvalandinį darbą bei... 76. 19.... 77. Dėl aplinkybės, kad apeliantas dirbo viršvalandžius, poilsio ir švenčių... 78. 20.... 79. Vertinant, ar buvo darbdavio nurodymas dirbti viršvalandinius darbus ir dirbti... 80. 21.... 81. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad apeliantas nepateikė jokių... 82. 22.... 83. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad mobiliesiems darbuotojams Darbo ir... 84. Dėl teismo ekspertizės akto išvados duomenų taikymo... 85. 23.... 86. Dėl teismo ekspertizės apeliantas nurodė, kad ekspertizė buvo paskirta... 87. 24.... 88. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės... 89. 25.... 90. Apeliantas teigia, kad skiriant ekspertizę buvo pažeistas lygiateisiškumo... 91. 26.... 92. Su apelianto nurodytais argumentais nesutinkama. Byloje esantys rašytiniai... 93. 27.... 94. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja,... 95. 28.... 96. Dėl ekspertizės akto prielaidų apeliantas nurodo, kad ekspertei suformuluoti... 97. 29.... 98. Kaip nustatyta šios nutarties 9–22 punktuose, apeliantui pagrįstai... 99. Dėl sumokėjimo už uždelstą atsiskaityti laiką ir darbo užmokesčio... 100. 30.... 101. Dėl sumokėjimo už uždelsimą atsiskaityti apeliantas nurodo, kad pirmosios... 102. 31.... 103. Su apelianto nurodytais argumentais nesutinkama. Vertinant byloje pateiktą... 104. 32.... 105. Išvados rengėja nurodo, kad nėra gavusi duomenų apie darbo skaičiavimo... 106. 33.... 107. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios nutarties 31–32 punktuose,... 108. 34.... 109. Dėl mokėjimo už uždelsimą atsiskaityti apeliantas nurodo, kad teismas... 110. 35.... 111. Su apelianto nurodytais argumentais nesutinkama. Pažymėtina, kad apeliaciniu... 112. 36.... 113. Byloje nustatyta, kad atsakovė apeliantui yra išmokėjusi 4 001,30 EUR, o... 114. 37.... 115. Apeliantas nurodo, kad nėra pagrindo mažinti apeliantui priklausančią... 116. 38.... 117. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog pagal darbuotojo (ieškovo)... 118. 39.... 119. Pirmosios instancijos teismas išdėstė chronologinę įvykių seką ir iš... 120. 40.... 121. Nagrinėjamu atveju vidutinio darbo užmokesčio už visą bylinėjimosi... 122. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 123. 41.... 124. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos... 125. 42.... 126. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl bylinėjimosi... 127. 43.... 128. Byloje nustatyta, kad apeliantas pradiniu ieškiniu reiškė reikalavimus... 129. 44.... 130. 2018 m. kovo 28 d. ieškovas keitė reikalavimus atsisakydamas ieškinio... 131. 45.... 132. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies. Jeigu... 133. 46.... 134. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra atsisakęs dalies ieškinio reikalavimų.... 135. 47.... 136. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir... 137. 48.... 138. Byloje ieškovui iš 10 reikalavimų atsisakius 4 reikalavimų yra teisėtas... 139. Dėl procesinės bylos baigties... 140. 49.... 141. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo... 142. 50.... 143. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 144. 51.... 145. Teismo sprendimu turi būti atsakyta į visus byloje pareikštus reikalavimus... 146. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 147. 52.... 148. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 149. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331... 150. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 23 d.... 151. Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad iš atsakovės...