Byla e2-1168-730/2016
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Niskama“ ieškinį atsakovei VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo,

Nustatė

2

  1. Ieškovė 2016-04-19 kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: pripažinti negaliojančiais atsakovės 2016-04-12 sprendimą atmesti ieškovės 2016-04-07 pretenziją ir atsakovės 2016-04-01 sprendimą atmesti supaprastintame atvirame konkurse „VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės pastato, esančio ( - ), atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų pirkimas“ (toliau – ir konkursas) pateiktą ieškovės pasiūlymą.
  2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2016-02-02 perkančioji organizacija VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė (atsakovė) paskelbė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje elektroninėmis priemonėmis vykdytiną supaprastintą atvirą konkursą VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės pastato, esančio ( - ), atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbams pirkti. Tiekėja UAB „Niskama“ (ieškovė) priėmė pasiūlymą dalyvauti konkurse ir 2016-03-02 pateikė komercinį pasiūlymą atlikti perkamus rangos darbus už 1 297 000 Eur su PVM kainą. Pasiūlymo galiojimui užtikrinti ieškovė pateikė AB „Lietuvos draudimas“ laidavimo draudimo liudijimą Nr. 364787723, serija LD Nr. 105033756, ir 2016-02-17 pasiūlymo laidavimo draudimo raštą Nr. 364787723, kuriame buvo nurodyta, kad naudos gavėjui tinkamai vykdant savo įsipareigojimus, draudikas įsipareigoja atlyginti naudos gavėjui jo patirtų tiesioginių nuostolų dydį dėl draudėjo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, neviršydamas 29 000 Eur draudimo sumos; numatyta pareiga naudos gavėjui pagrįsti savo reikalavimą bei patirtus tiesioginius nuostolius. Perkančioji organizacija nurodė, kad ieškovės pateiktas laidavimo draudimo raštas, kuriame įsipareigojama atlyginti naudos gavėjo patirtus tiesioginius nuostolius, neatitinka konkurso reikalavimo dėl užtikrinimo vertės, tinkamu bus pripažintas tik toks pasiūlymo galiojimo užtikrinimas, kuriame pasiūlymo galiojimas užtikrintas 2 proc. nuo pasiūlymo vertės suma, nekeliant papildomų sąlygų. 2016-03-31 ieškovė pateikė patikslintus pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentus, tačiau atsakovė informavo ieškovę, jog atmetė ieškovės konkursui pateiktą pasiūlymą Konkurso sąlygų 10.9.1 punkto pagrindu, kadangi tiekėjas netinkamai patikslino konkursui pateikto pasiūlymo užtikrinimo dokumentus. Ieškovė su perkančiosios organizacijos 2016-04-01 sprendimu atmesti ieškovės komercinį pasiūlymą nesutiko, todėl 2016-04-07 pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją. Išnagrinėjusi ieškovės pretenziją, perkančioji organizacija 2016-04-12 pateikė ieškovei pranešimą, kuriuo informavo, kad ieškovės pretenziją atmetė, o savo 2016-04-01 sprendimą paliko nepakeistą. 2016-04-12 sprendimą perkančioji organizacija motyvavo tuo, jog ieškovės pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas neatitinka Konkurso sąlygų 7 dalies, nes yra sąlyginis ir silpnina perkančiosios organizacijos apsaugą, kadangi perkančioji organizacija gautų 25 940 Eur atlyginimą tik tuo atveju, jeigu tokio dydžio būtų jos patirti ir įrodyti nuostoliai.
  3. Su atsakovės sprendimu ieškovė nesutinka, motyvuodama tuo, kad ieškovės konkursui pateikto pasiūlymo vertė su PVM sudaro 1 297 000 Eur. Įvertinant, kad ieškovės pasiūlymo užtikrinimo dokumente nurodyta draudimo suma yra 25 940 Eur, išeina, kad minėta pasiūlymo užtikrinimo vertė atitinka Konkurso sąlygų 7.2 punkto reikalavimus, kadangi jos dydis lygus 2 proc. nuo ieškovės pasiūlymo vertės.
  4. Ieškovės patikslintame laidavimo draudimo rašte nurodytas įsipareigojimas neperžengiant draudimo sumos (25 940,00 Eur) ribų atlyginti perkančiajai organizacijai dėl ieškovės prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo perkančiosios organizacijos patirtus nuostolius natūraliai išplaukia iš laidavimo draudimo teisinių santykių esmės. Todėl ieškovės pateikti patikslinti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentai nelaikytini ribojančiais perkančiosios organizacijos galimybes įvykus draudžiamajam įvykiui gauti Konkurso sąlygose numatytos vertės užtikrinimo sumą (2 proc. nuo pasiūlymo vertės su PVM, t. y. 25 940,00 Eur) ir nevertintini kaip neatitinkantys Konkurso sąlygų 7 dalies reikalavimų.
  5. Ieškovės atsakovei 2016-03-31 pateikti patikslinti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentai tiek savo forma, tiek užtikrinimo verte atitinka Konkurso sąlygas, todėl atsakovės 2016-04-01 sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą Konkurso sąlygų 10.9.1 punkto pagrindu bei 2016-04-12 sprendimas palikti 2016-04-01 sprendimą nepakeistą yra neteisėti.
  6. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Prašė ieškinį kaip nepagrįstą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, skirti ieškovei 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis priemonėmis, pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį
  7. Nurodė, kad ieškovė tiek pretenzijoje, tiek ir ieškinyje nurodydama patį faktą, kad atsakovė neargumentuotai atmetė pasiūlymą, nepagrįstai teigia, kad yra įvykdžiusi pirkimo sąlygose numatytus reikalavimus. Tačiau iš pateiktų įrodymų akivaizdu, kad yra įvykdyta tik viena pateikto pasiūlymo laidavimo dalis – pasiūlymo užtikrinimo vertė 2 proc. (25 940,00 Eur) nuo viso pasiūlymo vertės. Šis dalis atsakovės net nėra kvestionuojama, kadangi atitinka pirkimo sąlygas. Tačiau ieškovė sąmoningai nutyli, kad atsakovei, kaip galimai naudos gavėjai, pagal pateikto pasiūlymo užtikrinimo sąlygas, galimybė pasinaudoti 2 proc. suma nuo pasiūlymo vertės yra sąlyginė. Pagal pateiktą pasiūlymo laidavimą, atsakovei, kaip galimai naudos gavėjai, bus atlyginti tik patirti tiesioginiai nuostoliai, neviršijantys 2 proc. pasiūlymo vertės. Be to, naudos gavėja norėdama, kad būtų atlyginti tiesioginiai nuostoliai, t. y. pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, privalėtų įrodinėti patirtų nuostolių dydį. Tai iš esmės prieštarauja pirkimo sąlygų 7 dalyje išdėstytiems reikalavimams. Toks neatitikimas ieškovei buvo raštiškai išaiškintas.
  8. Atsakovės parengtos pirkimo sąlygos, vėliau vykdoma pirkimo procedūra, kurioje buvo sudarytos tinkamos sąlygos (pateikta išsami informacija apie neatitikimus, nustatytas pakankamai ilgas terminas patikslintiems dokumentams pateikti ir pan.) patikslinti kartu su pasiūlymu pateiktus dokumentus laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) įtvirtintų principų, leido tiekėjams vienodai aiškinti pirkimo sąlygų pobūdį, o pačiai atsakovei realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka. Ieškovė vienintelė iš 33 konkurse dalyvaujančių ir pasiūlymus pateikusių tiekėjų pirkimo sąlygų 7 d. išdėstytus reikalavimus suprato taip, kad galima nesilaikyti ir savaip interpretuoti pirkimo sąlygose numatytus reikalavimus to nepagrindžiant jokiais teisiniais argumentais. Daugiau nė vienam iš konkurse dalyvaujančių tiekėjų nekilo klausimų dėl Konkurso sąlygų 7 dalyje nustatytos pasiūlymo užtikrinimo vertės aiškumo. Tokie veiksmai aiškiai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.6 straipsnyje įtvirtintai nuostatai, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
  9. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog atsakovės atsiliepime išsakytus argumentus laiko nepagrįstais, visiškai palaiko savo ieškinio poziciją, todėl prašo teismo ieškinį patenkinti visa apimtimi.
  10. Nurodė, kad paskutiniai ieškovės atsakovei pateikti patikslinti pasiūlymo užtikrinimo (laidavimo draudimo) dokumentai, priešingai, nei nurodyta atsiliepime, nenumato sąlygos dėl tiesioginių naudos gavėjo (atsakovės) nuostolių atlyginimo. Reaguojant į perkančiosios organizacijos 2016-03-23 išaiškinimą, ieškovės laidavimo draudimo sąlyga dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo buvo pakeista, nurodant bendrą nuostatą dėl naudos gavėjo (atsakovės) nuostolių (o ne tiesioginių nuostolių) atlyginimo neperžengiant draudimo sumos ribų.
  11. Ieškovė palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus, jog nuostatos dėl nuostolių naudos gavėjui atlyginimo numatymas laidavimo draudimo dokumentuose neblogina atsakovės situacijos ir neprieštarauja Konkurso sąlygų reikalavimui dėl pasiūlymo užtikrinimo sumos dydžio, kadangi draudiko įsipareigojimas neperžengiant draudimo sumos ribų atlyginti naudos gavėjui dėl draudėjo įsipareigojimų nevykdymo patirtus nuostolius atitinka laidavimo draudimo teisinių santykių esmę.
  12. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad perkančiosios organizacijos įpareigojimas iš naujo atlikti ieškovės pasiūlymo įvertinimą neturėtų įtakos konkurso rezultatams, kadangi atsakovei nesudarius sutarties su mažesnę nei ieškovės kainą pasiūliusiais dalyviais (pastariesiems, pvz., atsiėmus savo pasiūlymus ar sutartį sudaryti atsisakius), ieškovė būtų reali pretendentė tapti konkurso laimėtoja ir sudaryti su atsakove viešųjų pirkimų sutartį, kaip tą numato Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalis.
  13. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog ieškovės argumentai, nurodyti dublike, yra nepagrįsti.
  14. Nurodė, kad ieškovės pakartotinis tvirtinimas, kad jos atsakovei pateiktas pasiūlymo laidavimas atitinka pirkimo sąlygų 7.1 ir 7.2 punktuose nurodytus reikalavimus, neatitinka tikrovės. Ieškovės pateiktame pasiūlymo laidavime yra aiškiai apibrėžiama sąlyga, kad galimas naudos gavėjas, t. y. atsakovė, turės teisę pasinaudoti minėtu pasiūlymo laidavimu draudėjui neįvykdžius savo įsipareigojimų, savo reikalavimus pagrindęs patirtais tiesioginiais nuostoliais pagal pažymėtą sąlygą. Atsakovė, norėdama pasinaudoti pasiūlymo laidavimo užtikrinimu, privalėtų įrodyti jai padarytus tiesioginius nuostolius, o patirti netiesioginiai nuostoliai jai visai nebūtų atlyginti.
  15. Ieškovės argumentas, jog atsakovei nesudarius sutarties su mažesnę nei ieškovės kainą pasiūliusiais dalyviais (pastariesiems, pvz., atsiėmus savo pasiūlymus ar sutartį sudaryti atsisakius), ieškovė būtų reali pretendentė tapti konkurso laimėtoja ir sudaryti su atsakove viešųjų pirkimų sutartį, nepagrįstas. Atsakovės motyvas nesudaro pagrindo manyti, kad bent vienas iš tiekėjų pasielgtų priešingai nei bet kuris protingas, suinteresuotas gautina nauda asmuo, turėdamas realias galimybes sudaryti viešojo pirkimo sutartį, atsisakytų tai padaryti patirdamas konkrečią turtinę žalą – prarasdamas pasiūlymo užtikrinimą. Todėl iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros nesudarys pagrindo ieškovei konkuruoti su kitais tiekėjais dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo su atsakove. Tai dar vienas neginčijamas įrodymas, kad nebuvo jokio pagrindo pateikti ieškinį.

3Ieškinys atmestinas

4

  1. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2016-02-02 perkančioji organizacija VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė (atsakovė) paskelbė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje elektroninėmis priemonėmis vykdytiną supaprastintą atvirą konkursą VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės pastato, esančio ( - ), atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbams pirkti. Tiekėja UAB „Niskama“ (ieškovė) priėmė pasiūlymą dalyvauti konkurse ir 2016-03-02 pateikė komercinį pasiūlymą atlikti perkamus rangos darbus už 1 297 000 Eur su PVM kainą.
  2. Konkurso sąlygų 7.1–7.2 punktuose tiekėjams buvo nustatyta pareiga užtkrinti pasiūlymo galiojimą: numatyta, kad pasiūlymo galiojimas turi būti užtikrintas Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko, kredito unijos išduota garantija arba draudimo bendrovės laidavimo raštu, o pasiūlymų galiojimo užtikrinimo vertė turi būti 2 proc. nuo pasiūlymo vertės su PVM. Pasiūlymo galiojimui užtikrinti ieškovė pateikė AB „Lietuvos draudimas“ laidavimo draudimo liudijimą Nr. 364787723, serija LD Nr. 105033756, kuriame nurodyta, kad laidavimo draudimo tipas yra pasiūlymo laidavimo draudimo raštas, ir 2016-02-17 pasiūlymo laidavimo draudimo raštą Nr. 364787723, kuriame buvo nurodyta, kad naudos gavėjui tinkamai vykdant savo įsipareigojimus, draudikas įsipareigoja atlyginti naudos gavėjui jo patirtų tiesioginių nuostolių dydį dėl draudėjo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, neviršydamas 29 000 Eur draudimo sumos; numatyta pareiga naudos gavėjui pagrįsti savo reikalavimą bei patirtus tiesioginius nuostolius.
  3. Perkančioji organizacija nusprendė, kad ieškovės pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas neatitiko konkurso reikalavimų, todėl 2016-03-21 kreipėsi į ieškovę dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentų patikslinimo, nurodydama, kad pasiūlymas turi būti užtikrintas konkrečia suma: pasiūlymo galiojimo užtikrinimo vertė – 2 procentai nuo pasiūlymo vertės su PVM, tai yra turi būti įsipareigojama sumokėti visą draudimo sumą tiekėjui nevykdant įsipareigojimo sąlygų, o pasiūlymo laidavimo draudimo rašte įsipareigojama išmokėti sumą, atitinkančią patirtų tiesioginių nuostolių dydį, bei reiklaujama pagrįsti patirtus tiesioginius nuostolius. Nustatytas terminas patikslinimams pateikti iki 2016-03-23 9.00 val., kuris 2016-03-22 pratęstas iki 2016-03-31 9 val.
  4. 2016-03-22 ieškovė pateikė atsakovei prašymą argumentuoti atsakovės prašymą pakeisti ieškovės pateiktą laidavimo raštą. Atsakovė 2016-03-23 pateikė ieškovei paaiškinimą, kad paaiškina, jog reikalavimas pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dydžiui nustatytas Konkurso sąlygų 7.2 punkte: pasiūlymų galiojimo užtikrinimo vertė – 2 procentai nuo pasiūlymo vertės su PVM. Papildomos išlygos dėl tiesioginių nuostolių Konkurso sąlygose nenustatytos. Pateiktame AB „Lietuvos draudimas“ Pasiūlymo laidavimo draudimo rašte Nr. 364787723 įsipareigojama atlyginti naudos gavėjui jo patirtų tiesioginių nuostolių dydį, tačiau įsipareigojimas atlyginti patirtus tiesioginius nuostolius nėra lygus reikalaujamai pasiūlymo galiojimo užtikrinimo vertei – 2 procentai nuo pasiūlymo vertės su PVM. Tik pateiktas patikslintas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas, kuriame pasiūlymo galiojimas užtikrintas 2 procentų nuo pasiūlymo vertės suma, nekeliant papildomų sąlygų, bus pripažintas tinkamu.
  5. 2016-03-31 ieškovė pateikė patikslintus pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentus: AB „Lietuvos draudimas“ laidavimo draudimo liudijimą Nr. 364787723, serija LD Nr. 105199200, kuriame nurodyta, kad laidavimo draudimo tipas yra pasiūlymo laidavimo draudimo raštas, ir 2016-02-17 pasiūlymo laidavimo draudimo raštą Nr. 364787723, kuriame nurodyta, kad naudos gavėjui tinkamai vykdant savo įsipareigojimus, draudikas įsipareigoja atlyginti naudos gavėjui jo patirtų nuostolių dydį dėl draudėjo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo, neviršydamas 25 940 Eur draudimo sumos.
  6. 2016-04-01 perkančioji organizacija informavo ieškovę, jog atmetė ieškovės konkursui pateiktą pasiūlymą Konkurso sąlygų 10.9.1 punkto pagrindu, kadangi tiekėjas netinkamai patikslino konkursui pateikto pasiūlymo užtikrinimo dokumentus.
  7. Tarp šalių iškilo ginčas dėl to, ar ieškovės pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas atitinka Konkurso sąlygų 7.1–7.2 punktuose esančias nuostatas. Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovės pateiktame laidavimo draudimo rašte 25 940 Eur suma atitinka 2 procentus nuo pasiūlymo vertės su PVM ir atitinka pirkimo sąlygas. Ieškovė neginčija aplinkybės, jog ji, vykdydama atsakovės konkurso sąlygas dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, pateikė pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentus: laidavimo draudimo raštą ir laidavimo draudimo liudijimą, kuriais juos išdavęs draudikas įsipareigojo, ieškovei nesilaikant pasiūlyme prisiimtų įsipareigojimų, atlyginti atsakovei tik faktiškai patirtus nuostolius, neviršydamas 25 940 Eur sumos. Ieškovės nuomone, atsakovė negali reikalauti pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentų, kuriais būtų numatyta draudiko pareiga besąlygiškai sumokėti atsakovei 25 940 Eur draudimo išmokos nesiejant su atsakovės faktiškai patirtų nuostolių dydžiu, kadangi tai neatitinka laidavimo draudimo teisinių santykių esmės.
  8. Viešųjų pirkimų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais, tai yra VPĮ yra numatyta perkančiosios organizacijos teisė, bet ne pareiga pareikalauti, kad būtų pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas.
  9. VPĮ nenustatyta, kokie pasiūlymų galiojimo užtikrinimo dokumentai (banko garantijos, laidavimo draudimo raštai) – sąlyginiai ar besąlyginiai – laikytini tinkamais, todėl darytina išvada, jog tai sprendžia pati perkančioji organizacija, parengdama konkretaus viešojo pirkimo dokumentus ir pagal juos vertindama tiekėjų pasiūlymus. Ir tai reiškia, kad ir už tiekėjų pasiūlymų atitikties norimam rezultatui vertinimą, už viešojo pirkimo komisijos sprendimus, kilus ginčui, yra atsakinga perkančioji organizacija. Pasiūlymų galiojimo užtikrinimo tikslas – užtikrinti, kad galiotų pirkime dalyvaujančių tiekėjų pasiūlymai, o svarbiausia yra užtikrinti, kad pirkimą laimėjęs tiekėjas sudarytų pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija, ir užtikrinti, kad tuo atveju, jei pirkimą laimėjęs tiekėjas atsisakytų tokią sutartį sudaryti, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą išdavusi institucija tiesiogiai atsakytų perkančiajai organizacijai.
  10. Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas šalių susitarimu gali būti užtikrinamas kitais CK neįtvirtintais, bet šalių sutartyje aptartais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Vienas tokių CK 6.70 straipsnyje nepatartų, bet Draudimo įstatyme nustatytų ir įprastinėje komercinėje praktikoje tam tikrose verslo srityse plačiai naudojamų prievolių užtikrinimo būdų yra laidavimo draudimas. Esant tokiems teisiniams santykiams tarp šalių, taikytinos Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo ir CK 6.987–6.1018 straipsnių nuostatos. Vertinant atsakovės Konkurso sąlygų 7.1–7.2 punktų nuostatas, darytina išvada, kad atsakovė pareikalavo, jog tiekėjų pateikti pasiūlymai būtų užtikrinti garantija arba laidavimo draudimu, kuriuo draudikas prisiimtų įsipareigojimą, ieškovei nevykdant pasiūlyme prisisimtų įsipareigojimų, besąlygiškai išmokėti atsakovei draudimo išmoką, lygią 2 procentams nuo pasiūlymo vertės su PVM.
  11. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota, kaip nurodė ir ieškovė, kad laidavimo draudimo sutartis turėtų būti suprantama kaip sutartis, pagal kurią draudikas už draudimo sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) įsipareigoja naudos gavėjui (draudėjo kreditoriui pagal draudimu užtikrintą prievolę) sumokėti įstatymo ar draudimo sutarties nustatyto dydžio draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatymų ar draudimo sutarties nustatyta tvarka, jeigu draudėjas savo kreditoriui neįvykdo visos ar dalies prievolės ir dėl to kreditorius patiria nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008).
  12. Draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas – draudiko įsipareigojimą mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2014).
  13. Todėl darytina išvada, kad draudėjas, siekdamas apsaugoti savo turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, ir draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą, gali susitarti dėl kitokios nei nustatyta draudimo taisyklėse draudimo apsaugos apimties, draudimo sumos, šias sąlygas individualizuojant draudimo polise, tai yra nustatant abiem šalims priimtinas draudimo ribas, draudimo išmokos sumą.
  14. Vertinant, jog draudimo išmoka mokama draudimo sutartyje nustatyto dydžio, o draudimo sutartimi šalys gali nustatyti abiem šalims priimtinas draudimo ribas, draudimo sumą, teismo nuomone, šalys gali susitarti ir dėl draudimo išmokos, lygios konkrečiai iš anksto apibrėžtai nuostolių sumai, nesiedamos draudimo išmokos su faktiškai naudos gavėjo patirtais nuostoliais, ir tai neprieštarauja laidavimo draudimo teisinių santykių esmei.
  15. Teismas konstatuoja, jog esant aplinkybėms, kad perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti, kokius pasiūlymo užtikrinimo dokumentus (banko garantijos, laidavimo draudimo raštai) laikyti tinkamais konkrečiame viešajame pirkime, tai yra sąlyginius ar besąlyginius, kad laidavimo draudimo sutarties šalys gali susitarti ir dėl draudimo išmokos, lygios konkrečiai iš anksto apibrėžtai nuostolių sumai, nesiedamos draudimo išmokos su faktiškai naudos gavėjo patirtais nuostoliais, tai neprieštarauja laidavimo draudimo teisinių santykių esmei, atsakovės veiksmų atmetant ieškovės pasiūlymą nepateikus pasiūlymo užtikrinimo dokumentų, kuriais draudikas įsipareigoja, ieškovei nesilaikant pasiūlyme prisiimtų įsipareigojimų, besąlygiškai atsakovei išmokėti draudimo išmoką, lygią 2 procentams nuo pasiūlymo vertės su PVM, nėra pagrindo pripažinti neteisėtais (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
  16. Pažymėtina, kad atsakovė, vykdydama konkurso procedūras, privalo vadovautis VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytais viešųjų pirkimų principais, taip pat skaidrumo ir lygiateisiškumo principais. Skaidrumas suprantamas kaip viešumo užtikrinimas vykdant viešojo pirkimo procedūras, o viešojo pirkimo paskelbimo kontekste suponuoja ir tiekėjų teisėtus lūkesčius, kad perkančioji organizacija tiekėjams suteiks lygias galimybes sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. nustatys objektyvius bei nediskriminuojančius viešojo pirkimo kriterijus ir jais vadovausis. Viešųjų pirkimų principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo viešojo pirkimo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu VPĮ nustatytu pagrindu. Teismo nuomone, atsakovei, esant aptartoms aplinkybėms, priėmus ieškovės pasiūlymą, būtų nesilaikyta viešųjų pirkimų skaidrumo principo, įpareigojančio tiekėjams suteikti lygias galimybes sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).

5Dėl ieškovės prašymo skirti atsakovei 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis priemonėmis, pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį

6

  1. CPK 95 straipsnis reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Remiantis minėtu straipsniu, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Remiantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5792 Eur baudą.
  2. Teismas pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010).
  3. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra akivaizdaus pagrindo spręsti, kad ieškovė pateikdama ieškinį piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, o ne turėjo tikslą įgyvendinti jai civilinio proceso įstatymu suteiktą teisę – apginti, jos nuomone, pažeistą savo teisę. Todėl atsakovės prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį, netenkintinas (CPK 95 straipsnis).

7Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

8Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, atsakovė nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas.

9Valstybė bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, kadangi procesiniai dokumentai byloje dalyvaujantiems asmenims buvo įteikiami per LITEKO VEP posistemį.

  1. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d.

10nutartimi, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258–259 straipsniais,

12269–270 straipsniais, teismas

Nutarė

13atmesti ieškovės UAB „Niskama“ ieškinį.

14Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio

1522 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

16Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai