Byla e2A-325-577/2019
Dėl užstato (depozito) grąžinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei A. J. dėl užstato (depozito) grąžinimo.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas K. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės A. J. 1 970 Eur depozitą (užstatą), 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė 2014 m. balandžio 28 d. Gyvenamojo namo nuomos sutartimi Nr. M-4 (toliau ir - Nuomos sutartis), pagal kurią atsakovė ieškovui išnuomojo gyvenamąjį namą ( - ), o ieškovas įsipareigojo mokėti 985 Eur dydžio mėnesinį nuomos mokestį. Pažymėjo, jog vykdydamas Nuomos sutarties 7 punktą 2014 m. balandžio 28 d. ieškovas pervedė atsakovei 8 500 Lt (2 461,77 Eur) sumą, t. y. nuomos mokestį už 2014 m. gegužės mėnesį bei dviejų mėnesių nuomos kainos dydžio (1 970 Eur) depozitą (užstatą), kuris turėjo būti grąžintas pasibaigus Nuomos sutarčiai. Nuomos sutartis pasibaigė 2017 m. rugpjūčio 28 d.; tą dieną įvyko faktinis patalpų grąžinimas atsakovei. Pasak ieškovo, namo perdavimo dieną atsakovė pretenzijų dėl namo būklės nepareiškė. 2017 m. rugsėjo 7 d. atsakovės vyras R. J. pradėjo reikšti pretenzijas dėl namo būklės ir atsiuntė aktą su neva ieškovo padarytų apgadinimų aprašymu. Ieškovas nesutiko su reiškiamomis pretenzijomis ir pareikalavo grąžinti sumokėtą (depozitą) užstatą. Tačiau atsakovė nurodė, jog atliks tikslius namui padarytos žalos skaičiavimus ir išskaičiavusi iš depozito sumos žalos dydį, grąžins ieškovui depozito likutį. 2017 m. rugsėjo 15 d. ieškovas el. paštu dar kartą pareikalavo grąžinti sumokėtą užstatą.

82.

9Atsakovė A. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 28 d. apsilankymo tikslas buvo ne namo apžiūra ir perdavimas, o būtiniausio atliktino remonto preliminarus nustatymas. Tuo metu ieškovas su šeima gyveno name, todėl nebuvo galimybės tinkamai apžiūrėti namo ir jį priimti; buvo padarytos labiausiai apgadintos virtuvės sienos su durų stakta nuotraukos, vienos apgadintos garažo sienos bei ieškovo siūlomos įsigyti skalbimo mašinos nuotraukos. Ieškovas iš namo išsikraustė 2017 m. rugpjūčio 31 d., tačiau namo perdavimo-priėmimo akto atsakovei neperdavė. 2017 m. rugsėjo 1 d. padaryta vidaus sienų būklės fotofiksacija, o 2017 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė surašė priėmimo-perdavimo akto projektą, kuriame nurodė po ieškovo išsikėlimo nustatytus namo trūkumus ir 2017 m. rugsėjo 7 d. išsiuntė el. paštu su preliminaria žalos kalkuliacija. Ieškovas nesutiko su namui padarytos žalos dydžiu, vėliau nurodė, jog neprisima kaltės už namui padarytą žalą. Atsakovės manymu, ji neturi pareigos grąžinti užstato, nes ieškovo padaryta žala namui (3 611,88 Eur) viršija užstato (depozito) sumą; be to, atsakovė patyrė ir 100 Eur neturtinę žalą. Pažymėjo svarstanti priešieškinio dėl žalos, kurios nepadengia depozitas, ir neturtinės žalos pateikimo klausimą.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui K. S. iš atsakovės A. J. 1 970 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 970 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugsėjo 27 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 819 Eur bylinėjimosi išlaidų.

144.

15Teismas įvertinęs Nuomos sutarties 7 punkto, pagal kurį ieškovo sumokėtas užstatas (depozitas) galėjo būti nuomotojo panaudotas nuomininko įsiskolinimams padengti, netesyboms bei namui ar įrangai padarytai žalai atlyginti, turinį, sprendė, jog Nuomos sutarties šalys susitarė dėl užstato įskaitymo galimybės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio prasme. Pažymėjo, jog pasibaigus Nuomos sutarčiai tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl perdavimo-priėmimo akto pasirašymo bei patalpos ir įrangai padarytos žalos, jos atsiradimo priežasčių (kaltininko) ir dydžio, tačiau teismo vertinimu, nei viename laiške atsakovė nėra pareiškusi apie atliktą įskaitymą, jo pagrindą, be to, reikalaujamas žalos dydis buvo kintamas. Teismas konstatavo, jog iki bylos iškėlimo teisme atsakovė nebuvo atlikusi prievolių įskaitymo, todėl sprendė, jog ieškovas turi pagrindą reikalauti užstato (depozito) grąžinimo pagal Nuomos sutartį. Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepareiškė priešieškinio dėl žalos atlyginimo, be to, savo atsikirtimuose nurodė, jog patyrė ne tik turtinę 3 611,88 Eur žalą, bet ir neturtinę - 100 Eur žalą. Teismas laikė, jog šalių priešpriešiniai reikalavimai dėl depozito (užstato) grąžinimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo negali būti laikomi vienarūšiais, toks įskaitymas neatitiktų įstatyme reikalaujamų įskaitymui būtinųjų sąlygų. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nesant priešieškinio, teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo spręsti prievolių įskaitymo klausimo, todėl plačiau dėl žalos dydžio, padarymo aplinkybių bei kaltės nepasisakė. Kadangi ginčo patalpos faktiškai grąžintos, priešieškinis dėl žalos atlyginimo nepareikštas, užstato (depozito) atsakovė ieškovui negrąžino, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 1 970 Eur sumokėtą užstatą (depozitą).

16III.

17Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

185.

19Atsakovė A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo K. S. ieškinį atsakovei A. J. dėl pagal nuomos sutartį sumokėto užstato grąžinimo atmesti; priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

205.1.

21Teismo išvada, kad atsakovė nebuvo atlikusi prievolių įskaitymo nepagrįsta. Atsakovė pateikė įrodymus, kad iki bylos iškėlimo teisme ji informavo ieškovą apie išnuomotam turtui padarytą žalą bei tai, kad ieškovui geranoriškai šios žalos nepašalinus, atsakovė ją įskaitys į sumokėtą užstatą (depozitą), kas ir buvo padaryta; ieškovas atsakovės išreikštą valią dėl įskaitymo suprato ir iš pradžių su tuo net iš dalies sutiko, tik siekė sumažinti jo apimtį. Tik 2017 m. rugsėjo 12 d. ieškovas pareiškė, kad jis nebeprisiima kaltės už turtui padarytą žalą, pareikalaudamas užstato grąžinimo. Atsiliepime į ieškinį atsakovė išdėstė poziciją dėl ikiteisminėje stadijoje taikyto įskaitymo visa apimtimi, nurodydama, jog svarsto galimybę šioje byloje pareikšti priešieškinį dėl žalos, kurios nepadengė ieškovo sumokėtas užstatas (depozitas), priteisimo. Tai patvirtina, kad atsakovė dar iki bylos iškėlimo buvo pareiškusi ieškovui apie savo valią atlikti įskaitymą ir jo pagrindą, dėl ko ginčo šalys buvo susitarusios nuomos sutartimi.

225.2.

23Ginčo šalys yra fiziniai asmenys, todėl, jei įskaitymo pareiškimas ir nebuvo teisiškai preciziškas, tačiau jis buvo pakankamai aiškus ir suprantamas. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kad atsakovė jo tinkamai neinformavo apie išnuomotam turtui padarytos žalos įskaitymą į sumokėtą užstatą (depozitą); ieškovo nuomone, tokiam įskaitymui apskritai nebuvo pagrindo, nes jis jokios žalos išnuomotam turtui nepadarė.

245.3.

25Atsakovė nesutinka su skundžiamo sprendimo išvada, kad nebuvo visų CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų sąlygų atsakovei atlikti žalos įskaitymą į ieškovo sumokėtą užstatą (depozitą), nes turtui padarytos žalos dydis buvo kintamas, o priešpriešiniai reikalavimai nevienarūšiai. Pažymi, kad ieškovas turėjo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti sumokėtą 1 970 Eur depozitą (užstatą), o atsakovė turėjo teisę reikalauti iš ieškovo atlyginti išnuomotam turtui padarytą 3 611,88 Eur turtinę žalą, t. y. abiejų ginčo šalių reikalavimai viena kitai yra piniginiai - vienarūšiai. Atsakovės pareiškimas, jog ji turi teisę papildomai reikalauti atlyginti neturtinę žalą teisiškai nereikšmingas sprendžiant, ar ginčo šalių priešpriešiniai reikalavimai yra vienarūšiai; teismas nepagrįstai akcentavo šią aplinkybę. Aplinkybė, kad žalos dydis buvo kintamas, nepaneigia atsakovės atlikto įskaitymo; tiksliam žalos dydžiui nustatyti reikėjo laiko ir šalių bendradarbiavimo. Be to, žalos dydis turi teisinės reikšmės tik ieškinio reikalavimų tenkinimo apimčiai, t. y. nustačius, kad žalos dydis yra mažesnis už ieškovo sumokėtą užstatą, ieškinys galėtų būti tenkinamas iš dalies, o jeigu didesnis - atmestas, ko ir siekė atsakovė.

265.4.

27Teismas privalėjo ieškinį atmesti nepriklausomai nuo to, ar atsakovė pareiškė priešieškinį dėl išnuomotam turtui padarytos žalos atlyginimo. Septintas nuomos sutarties punktas numatytas būtent tam, kad atsakovė turėtų teisę gauti ieškovo išnuomotam turtui padarytos žalos atlyginimą išvengiant teisminių procedūrų, ir tokia teise atsakovė pasinaudojo iki bylos pradėjimo. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo išnuomotam turtui padarytos žalos fakto ir dydžio, nors ginčas tarp šalių vyko tik dėl šios aplinkybės, o ne dėl kitų įskaitymo būtinųjų sąlygų.

286.

29Ieškovas K. S. atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

306.1.

31Apeliaciniame skunde atsakovė dėsto argumentus, kurie nebuvo pateikti bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu. Atsakovė nesirėmė įskaitymo institutu. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

326.2.

33Ieškovas sutinka su teismo išvada, jog iki nagrinėjamos bylos iškėlimo teisme apeliantė nebuvo atlikusi prievolių įskaitymo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013 nurodoma, jog pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitymo suma. Ieškovo nuomone, nei vienas iš laiškų neatitinka aukščiau nurodytų reikalavimų įskaitymo turiniui, juose nenurodoma, jog žalos suma yra įskaitoma į ieškovui grąžintiną depozitą, nėra nurodoma priešpriešinio reikalavimo suma, kurią siekiama įskaityti.

346.3.

35Tiek sutartinių santykių vykdymo metu, tiek reiškiant pretenzijas dėl namo būklės atsakovę atstovavo jos vyras R. J., kuris yra kvalifikuotas teisininkas, todėl atsakovei turėtų būti keliami aukštesni atidumo, apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai, nei eiliniam fiziniam asmeniui. Kita vertus, atsakovė sutikdama, jog pranešimas nebuvo teisiškai preciziškas, faktiškai pripažįsta, jog toks pranešimas neatitiko įstatymo reikalavimų.

366.4.

37Net ir pripažįstant, jog elektroniniuose laiškuose atsakovė tinkamai išreiškė valią atlikti įskaitymą, ateityje atsirasiančios sąlygos nurodymas (žalos dydžio apskaičiavimas), daro tokį įskaitymą negaliojančiu.

386.5.

39Priešpriešiniai šalių reikalavimai iki bylos iškėlimo teisme buvo nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Ieškovas turėjo aiškią ir apibrėžtą iš Nuomos sutarties 7 punkto kylančią teisę atgauti sumokėtą depozitą, tuo tarpu šalys aiškiai nesutarė dėl ieškovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, o jokie žalos dydį patvirtinantys dokumentai ieškovui iki bylos nagrinėjimo pradžios nebuvo pateikti. Atsakovės nurodomas žalos dydis kito ir bylos nagrinėjimo metu.

406.6.

41Atsakovė pati pasirinko gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdus, t. y. nereikšti byloje priešieškinio, bet ir neįrodinėjo, jog jos prievolė grąžinti depozitą yra pasibaigusi dėl atlikto įskaitymo. Nuomos sutarties 7 punkto sąlyga nepašalina atsakovės pareigos reikšti įstatymų reikalavimus atitinkantį įskaitymą, norint užskaityti ieškovo depozitą į žalos sumą. Apeliantės nurodomoje teisminėje praktikoje taip pat nėra nurodyta, jog depozitas į priešpriešinius reikalavimus gali būti užskaitomas be atskiro šalies pareiškimo ar šalių sutarimo.

42IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

437.

44Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

458.

46Byloje nustatyta, kad šalys 2014 m. balandžio 28 d. pasirašė Gyvenamojo namo nuomos sutartį Nr. M-4, pagal kurią atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovui laikinai valdyti ir naudoti gyvenimui gyvenamąjį namą su kiemu, esančius adresu ( - ), o ieškovas įsipareigojo mokėti 985 Eur dydžio mėnesinį nuomos mokestį. Sutarties 7 punkte įtvirtinta ieškovo pareiga iki 2014 m. balandžio 30 d. sumokėti atsakovei 8 500 Lt (2 461,77 Eur) sumą (nuomos mokestį už 2014 m. gegužės mėnesį bei dviejų mėnesių nuomos kainos dydžio (1 970 Eur) depozitą (užstatą), kuris grąžinamas Nuomos sutarčiai pasibaigus ir grąžinus tvarkingas patalpas nuomotojui, mažinant grąžinamą sumą namui, įrangai ir prietaisams padarytos žalos suma); sutartyje taip pat numatyta, kad depozitas gali būti Nuomotojo nuožiūra panaudotas bet kokiam susidariusiam Nuomininko įsiskolinimui, įskaitant nuostolius ir netesybas, padengti ar namui bei įrangai padarytos žalos atlyginimui. Sutartą 8 500 Lt (2 461,77 Eur) sumą ieškovas atsakovei pervedė 2014 m. balandžio 28 d. Pagal 2016 m. baandžio 25 d. šalių Susitarimą nuomos sutarties terminas pratęstas iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. 2017 m. rugsėjo 7 d. atsakovė išsiuntė ieškovui namo perdavimo-priėmimo aktą su pastabomis dėl patalpų apgadinimų bei kalkuliaciją 1 164,45 Eur sumai žalai atlyginti. 2017 m. rugsėjo 7 d. laišku ieškovas pareiškė pastabas dėl namo perdavimo-priėmimo akto bei kalkuliacijos, o 2017 m. rugsėjo 12 d. pareikalavo iš atsakovės grąžinti užstatą. Atsakovė informavo, kad užstato likutis bus grąžintas po to, kai bus galutinai suskaičiuota padaryta žala. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl užstato priteisimo. Kartu su atsiliepimu atsakovė pateikė Vienašališką patalpų (namo) perdavimo-priėmimo aktą (2017 m. rugsėjo 1 d. duomenimis), kuriame nurodė patalpų apgadinimus, taip pat parengė dėl ieškovo veiksmų patirtos Žalos kalkuliaciją 3 611,88 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.

479.

48Atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad iki bylos iškėlimo teisme ji nebuvo atlikusi prievolių įskaitymo. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo pritarti šiam apeliantės teiginiui.

4910.

50Įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Kasacinio teismo išaiškinimuose nurodoma, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, esant pirmiau nurodytoms sąlygoms, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti tinkamai informuojama kita šalis (CK 6.131 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014, 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-916/2015).

5111.

52Taigi, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, pirma, turi egzistuoti visos šešios paminėtos sąlygos; antra, apie savo valią atlikti įskaitymą turi būti aiškiai informuota kita šalis. Nagrinėjamu atveju, apeliantė skunde teigia, kad ji informavo ieškovą apie išnuomotam turtui padarytą žalą bei tai, kad ieškovui geranoriškai šios žalos nepašalinus, atsakovė ją įskaitys į sumokėtą užstatą (depozitą), kas ir buvo padaryta. Pažymėtina, kad įspėjimas apie ketinimą atlikti įskaitymą nelaikytinas paties įskaitymo atlikimu, o konkretaus pranešimo, kurį apeliantė laiko atliktu įskaitymu neįvardina. 2017 m. rugsėjo 7 d. el. paštu ieškovui atsiųstame laiške nėra aiškaus pranešimo apie atliekamą įskaitymą; priešingai, pridėtoje kalkuliacijoje nurodyta, kad visos kainos bus patikslintos pagal faktą. 2017 m. rugsėjo 11 d. el. laiške atsakovės sutuoktinis vėl pakartoja, kad kalkuliaciją tikrai teks pakoreguoti; 2017 m. rugsėjo 12 d. taip pat nurodoma, jog užstato likutis bus grąžintas po to, kai bus įvertinta namui padaryta žala. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad reikalaujamos žalos dydis buvo kintamas. Kaip minėta, viena iš įskaitymo sąlygų – reikalavimų apibrėžtumas. CPK 6.131 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą. Aplinkybės, kad, kaip nurodo apeliantė, tiksliam žalos dydžiui nustatyti reikėjo laiko ir šalių bendradarbiavimo, taip pat tai, kad sutarties šalys buvo fiziniai asmenys, nesudaro pagrindo laikyti, kad įskaitymas buvo atliktas iki ieškovo ieškinio pateikimo. Sutiktina, kad abu reikalavimai yra piniginiai, todėl jie yra vienarūšiai, tačiau nustačius, kad neegzistavo kita, aukščiau paminėta įskaitymui būtina sąlyga, šis skundžiamame teismo sprendime padarytas netikslumas nekeičia išvados dėl įskaitymo nebuvimo.

5312.

54Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliantės argumentu, kad teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo išnuomotam turtui padarytos žalos fakto ir dydžio. Atsakovė teisingai pastebėjo, jog ginčas tarp šalių vyko būtent dėl šios aplinkybės.

5513.

56Faktas, kad teismas nepripažino, jog atsakovė atliko įskaitymą, neatėmė galimybės iš atsakovės įrodyti sutarties 7 punkto taikymo pagrįstumą, t. y. ieškovo veiksmais išnuomotam turtui padarytą žalą ar kitus nuostolius, kurių suma galėjo/gali būti panaudota iš užstato. Nagrinėjamu atveju ieškovo sumokėto užstato suma yra pas atsakovę, todėl ji neturi pareigos reikšti priešieškinio dėl šios sumos priteisimo. Kadangi ieškovas ieškiniu reikalauja grąžinti sumokėtą užstatą, atsakovė jo negrąžinimo pagrindą gali grįsti teikdama atsiliepimą ir jame išdėstydama nesutikimo su ieškiniu motyvus. Atsakovei teikiant atsikirtimus dėl išnuomotam turtui padarytos žalos ir nesant priešieškinio, reikšminga tik tai, ar nuostoliai (jei atsakovė pagrindžia savo atsikirtimuose išdėstytas aplinkybes) siekia ieškovo įmokėtą užstato sumą, ar yra mažesnė.

5714.

58Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatęs, kad atsakovės atsikirtimo argumentai gali būti analizuojami tik esant priešieškiniui, jos nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų dėl ieškovo padarytos žalos bei Nuomos sutarties 7 punkto nuostatų taikymo pagrįstumo nenagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų nepakankamumo, ribojimo pateikti/išreikalauti atitinkamus įrodymus klausimai, pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas gali būti ištaisytas apeliacinėje instancijoje.

5915.

60Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 6.245 straipsnio 2 dalį - civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovų neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė – preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. <...> Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017).

6116.

62Taigi, atsakovei siekiant pagrįsti atsiliepimo bei apeliacinio skundo argumentus dėl teisės pagal Nuomos sutarties 7 punktą pasilikti ieškovo sumokėtą užstatą/jo dalį, būtina įrodyti visas ieškovo civilinės atsakomybės sąlygas, sutartinių įsipareigojimų nevykdymo aplinkybes.

6317.

64Atsakovė atsiliepime nurodė, kad visa namui padaryta žala yra 3 611,88 Eur ir 100 Eur neturtinė žala. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad pagal Nuomos sutarties 7 punktą, kuriuo remiasi atsakovė, depozitas gali būti panaudotas nuomininko įsiskolinimui padengti ar namui bei įrangai padarytos žalos atlyginimui. Taigi, neturtinė žala negali būti įskaitoma į užstatą, todėl dėl aplinkybių, susijusių su atsakovės nurodoma patirta neturtine žala, kaip nesusijusių su nagrinėjama byla, nepasisakoma.

6518.

66Atsakovė turto sugadinimo faktą grindė fotonuotraukomis, antstolio Dariaus Stakeliūno 2017 m. rugsėjo 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (toliau ir – Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), šalių elektroniniu susirašinėjimu. Kaip minėta, į bylą atsakovė pateikė du sudarytus gyvenamųjų patalpų (namo) perdavimo – priėmimo (grąžinimo) aktus, taip pat kalkuliacijas (e.b. 1 t., b.l. 61-63; 120-122, 131). Pradinėje kalkuliacijoje (kurioje nurodyta, kad kainos bus patikslintos pagal faktą, bei tai, jog nevertintas grindjuosčių keitimas koridoriuje, laiptinėje, dalyje miegamojo, koridoriaus sienos dažymas) nuostolių suma įvertinta – 1 164,45 Eur; vėlesnėje (kurioje nurodytos ir papildomos išlaidos apgadinimams pašalinti, pvz. žoliapjovės remontas, kaitlentės remontas, fasado sienų dekoratyvinio tinko remontas, fasadų dažymas, skolos už komunalines paslaugas ir kt.) – 3 611,88 Eur.

6719.

68Taip pat pažymėtina, kad ieškovas, atsakydamas į pradinėje kalkuliacijoje išvardintus būtinus atlikti darbus bei jų vertę (e. b. 1 t., 65-66), sutiko dėl garažo, taip pat 1-8, 1-11 kambarių bei laiptinės sienų tvarkymo ir dažymo (kalkuliacijoje nurodytos 220 Eur vertės), iš dalies sutiko dėl grindjuosčių keitimo (tik 1-8 patalpoje; nurodė keitimo kainą – 30 Eur), patalpų valymui sutiko dėl 15 Eur sumos, dėl išlaidų tujų karpymui (60 Eur); nors teigė, kad senas tualeto reikmenų stovas neturi jokios vertės, sutiko su 50 proc. kalkuliacijoje nurodytos sumos, t. y. 23,50 Eur, taip pat sutiko dėl išlaidų lauko šviestuvui (30 Eur). Dėl kitų apgadinimų neigė savo kaltę arba pačius apgadinimus. Iš teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog aplinkybę, kad ieškovas padarė išnuomotam turtui žalą, kurią pats įvertino apie 400 Eur, ieškovas patvirtino ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tačiau ieškovo teigimu, šalių susitarimu šią žalą padengė ieškovo name palikti daiktai, t. y. skalbimo mašina, tinklelis ant langų. Iš šalių paaiškinimų matyti, jog išsikėlus ieškovui į namą atsikraustė gyventi atsakovės dukra; ieškovo pateikti įrodymai (susirašinėjimas) patvirtina, jog dėl skalbimo mašinos ieškovo sutuoktinė tarėsi būtent su dukterimi, o ne su pačia atsakove. Įrodymų, kad atsakovė perėmė dukters įsiskolinimą, kad su ieškovu susitarė dėl nuostolių padengimo ieškovo paliktais daiktais, nepateikta. Taigi, atsakovės įrodinėjamos aplinkybės apie ieškovo padarytą žalą, jos dydį bei kitas sąlygas, bus vertinamos atsižvelgiant į atsakovės pateiktus įrodymus, įskaitant duomenis apie ieškovo el. laiškuose išreikštą atitinkamų turto apgadinimų pripažinimą.

6920.

70Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus, nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Kartu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimų, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

7121.

72Nagrinėjamu atveju, atsakovė pateikė nuotraukas, iš kurių matyti prasta perduoto namo patalpų sienų būklė (el. bylos priedo b. l. 16-18, 20-27). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat užfiksuoti sugadinti durų iš patalpos 1-5 į patalpą 1-6 apvadai ir stakta (pajuodę, išbrinkę nuo vandens poveikio, dalis apvado nulūžusi) (bylos priedo b. l. 60, 87). Kaip minėta, ieškovas 2017 m. rugsėjo 7 d. laiške pripažino tik garažo, 1-8, 1-11 kambarių bei laiptinės sienų apgadinimus; teigė, kad durų apvadų apgadinimai atsirado nuo susidėvėjusios vonios įrangos, o ne dėl ieškovo šeimos poveikio; nurodė, kad siena virtuvėje apgadinta taip pat ne dėl ieškovo tyčinės veiklos. Pasisakydamas dėl šių argumentų, teismas atkreipia dėmesį, kad Nuomos sutarties 6.8 punktu ieškovas įsipareigojo nedelsdamas informuoti nuomotoją apie įvykius darančius ar galinčius padaryti žalą patalpoms, tačiau 2017 m. rugsėjo 7 d. atsakyme pripažinęs faktą apie susidėvėjusią vonios įrangą bei dėl to daromą žalą sienai, durų apvadams, įrodymų, kad apie tai pranešė atsakovei, ėmėsi priemonių likviduoti pasekmes, į bylą nepateikė. Be to, Nuomos sutarties 6.7 punkte numatyta ieškovo pareiga perduoti pagal aktą suremontuotas patalpas (6.7 punktas). Taigi, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė įrodė, jog ieškovas atsakingas dėl jos patirtų 862,58 Eur išlaidų namo sienų darbams (el. b. 1 t., b. l. 57-58, 59), taip pat durų apvadų ir staktos remonto/keitimo būtinybę ir tam reikalingus 374 Eur (el. b. priedo b. l. 60, 87, 96). Bylos duomenys pakankami spręsti, kad paminėti apgadinimai atsirado ieškovui naudojantis išsinuomotu turtu; taip pat tai, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus prižiūrėti namą, pranešti apie įvykius, keliančius žalą, remontuoti patalpas. Nors atsakovas sutiko tik dėl dalies išlaidų už sienų dažymą, konkrečių įrodymų, paneigiančių tokio kiekio dažų ar darbų poreikį, kainą ar pan., nepateikė. Taigi, atsakovė turi teisę mažinti grąžintino užstato sumą užstato 1 236,58 Eur suma.

7322.

74Antstolis 2017 m. rugsėjo 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo, kad patalpose 1-8, 1-5, 1-9, 1-10,1-11, 1-14 apgadintos (aplaužytos) grindjuostės, trūksta kampų ir jungiamųjų dalių (el. b. priedo b.l. 59, 78-85). Taigi, šis įrodymas paneigia ieškovo poziciją, kuria jis pripažino tik patalpos 1-8 grindjuosčių apgadinimą. Pagal UAB „Baltukmės statyba“ parengtą Lokalinę sąmatą Nr. S001, grindjuosčių keitimas įvertintas 136,89 Eur su PVM (113,13 Eur be PVM) (el. b. priedo b. l. 97). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat užfiksuotas ir dviejų grindų plytelių (patalpose G-1 ir 1-8) įdužimas; minėtoje lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad jų sutvarkymas kainuoja 35,33 Eur su PVM (po 14,60 Eur be PVM). Įrodinėdama ieškovo prievolę atlyginti išlaidas medinės laiptų pakopos remontui, atsakovė pateikė nuotrauką (bylos priedo b. l. 121), taip pat minėtą UAB „Baltukmės statyba“ Lokalinę sąmatą, kurioje medinių laiptų pakopų remonto vertė su PVM – 27,31 Eur. Ieškovas neneigia įrengęs name apsauginius vartelius. Byloje nėra duomenų, kad minėti pažeidimai buvo iki namo perdavimo ieškovui, taip pat duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jie atsirado ne dėl ieškovo (jo šeimos narių) veiksmų, o objektyvių aplinkybių. Atsižvelgiant į šiuos argumentus bei atsakovės pateiktus įrodymus apie išlaidas paminėtų pažeidimų pašalinimui, pripažintina, kad egzistuoja pagrindas užstato sumą mažinti dar 199,53 Eur suma.

7523.

76Kadangi ieškovas pradiniame atsakyme pripažino tujų karpymo išlaidas (60 Eur) pagrįstomis, tai leidžia daryti išvadą apie buvusį susitarimą dėl tokio tujų priežiūros būdo, todėl laikytina įrodyta ieškovo prievolė atlyginti minėto dydžio nuostolius. Be to, į pagrįstas išlaidas už grąžinto turto apgadinimus/atstatymą įskaičiuotina ieškovo pripažinta 23,50 Eur suma už tualeto reikmenų stovą, 30 Eur už lauko šviestuvą bei 15 Eur už garažo grindų ir plytelių prie įėjimo valymą. Ieškovo prievolės atlyginti kitą kalkuliacijoje nurodytos sumos dalį už tualeto reikmenų stovą, taip pat valymo paslaugas atsakovė neįrodė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į daikto pobūdį, duomenų apie draudimą juo naudotis nebuvimą bei naudojimosi laikotarpį, reikalavimas atlyginti naujo daikto vertę neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Įrodymai apie faktiškai patirtas valymo paslaugų išlaidas taip pat nepateikti.

7724.

78Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pateiktas įrodymas apie namo perdavimo ieškovui metu buvusią 27,09 Eur permoką už dujas, kurios neliko turtą grąžinus atsakovei (bylos priedo b. l. 113-115), nesant duomenų apie susitarimą dėl teisės ieškovui įskaityti permoką į einamuosius mokėjimus, patvirtina atsakovės teisę išskaičiuoti šią permoką iš ieškovo sumokėto užstato. Taip pat ieškovė pateikė 2017 m. rugsėjo 29 d. (t. y. po ieškovo išsikėlimo) UAB „Ecoservice“ išrašytą sąskaitą (bylos priedo b. l. 116), kurioje nurodyta, jog už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. mokėtina 41,67 Eur suma už komunalinių atliekų išvežimą. Atsakovės manymu, ieškovas turi sumokėti 34,72 Eur (už liepos, rugpjūčio mėn., taip pat dalį (0,24 m3) už rugsėjo mėn., nes buvo palikti pilni konteineriai šiukšlių, kurios išvežtos 2017 m. rugsėjo 5 d.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad duomenų, patvirtinančių apmokėjimą už šiukšlių išvežimą liepos, rugpjūčio mėnesiais nepateikta, o prievolės mokėti už rugsėjo mėnesį išvežamas šiukšles ieškovas neturi, įrodymų apie paliktų atliekų kiekį taip pat nepateikta, pripažįsta ieškovo prievolę sumokėti atsakovei 27,78 Eur už du mėnesius.

7925.

80Atsakovė už antstolio paslaugas (Faktinių aplinkybių konstatavimą) patyrė 60,50 Eur išlaidų (bylos priedo b.l. 105). Pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Atsižvelgiant į šias nuostatas, bei ieškovui nesutikus atvykti pasirašyti namo grąžinimo aktą, teismas šias atsakovės išlaidas siekiant užfiksuoti namo būklę antstolio pagalba laiko pagrįstomis, kurias turi atlyginti ieškovas.

8126.

82Atsakovė pateikė įrodymus apie name buvusios sofos apgadinimus (nuotraukas - el. b. priedas b. l. 120, e. b. 1 t., b. l. 200), taip pat įrodymus apie baldų įsigijimą 2013 m. lapkričio 26 d. (bylos priedo b. l. 100). Atsiliepime į ieškinį atsakovė kaip svetainės komplekto sugadinimą akcentavo jo kvapą (nuo šunų), ir teigė, kad dėl šios priežasties jo neįmanoma naudoti; taip pat nurodė, kad po ieškovo šeimos naudojimo sofa tapo dėmėta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybę apie tai, kad sofos naudoti nebegalima, atsakovė grindžia tik savo subjektyviu vertinimu (teigimu). Taigi, iš pateiktų įrodymų net ir nustačius, kad sofa yra dėmėta, kad šis baldas ieškovui buvo perduotas naujas, tačiau nesant duomenų, kad sofos dėmių bei kvapo nėra galimybės pašalinti, bei atsižvelgiant į baldo paskirtį, jo naudojimo laikotarpį, t. y. natūralų nusidėvėjimą, teismo vertinimu, atsakovės pasirinktas žalos dydžio nustatymo būdas (reikalaujant pusės naujo daikto kainos) yra nepagrįstas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Tačiau šiuo atveju, kaip minėta, atsakovė neįrodė, kad jos nurodyto daikto apgadinimo negalima pašalinti, o tokio pašalinimo išlaidų net neįrodinėjo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė dėl sofos apgadinimo padarytos žalos dydžio, todėl dėl šio apgadinimo nėra pagrindo mažinti ieškovo sumokėto užstato sumą.

8327.

84Pažymėtina, kad į pradinę Žalos kalkuliaciją nebuvo įtrauktas fasado sienų remontas bei dažymas; duomenų apie namo išorės fiksavimą namo perdavimo ieškovui metu taip pat nėra. Vien apgadintos sienos faktas neįrodo, kad jie atsirado Nuomos sutarties vykdymo metu, ir juolab fakto, kad tai atsitiko dėl ieškovo kaltės, t. y. netinkamos namo priežiūros, fizinio poveikio ir pan.

8528.

86Kaip minėta Nuomos sutarties 6.2 punkte ieškovas įsipareigojo prižiūrėti namą ir kiemą (aplinką) bei teritoriją nuo sklypo ribos iki gatvės vidurio (reguliariai valyti ir tvarkyti patalpas ir teritoriją, pjauti žolę ir pan.). Šios nuostatos yra bendro pobūdžio, įrodymų apie susitarimą dėl konkretaus vejos priežiūros būdo, specialių priemonių naudojimo, o tuo pačiu ir ieškovo prievolės išnaikinti piktžoles vejoje, atsakovė neįrodė.

8729.

88Nors atsakovė nurodė, kad buvo būtinas kaitlentės remontas, žoliapjovės remontas, termostatinio maišytuvo remontas, lietaus latako remontas, tačiau net neįrodinėjo šių daiktų (prietaisų, įrenginių) gedimo priežasties, t. y. kad jie sugedo dėl ieškovo netinkamo naudojimosi šiais daiktais, jų priežiūros ir pan. Be to, atsakovė visiškai nepagrįstai nuostoliais laiko poreikį pakeisti lemputes, liuminescencinius šviestuvus, lauko girliandos nukabinimą ir kt. Atsakovė nenurodė ir aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad vienos tujos trūkumas atsirado dėl ieškovo kaltės, o ne dėl gamtinių ar kt. faktorių. Kreipiančiosios prie Velux lango uždėjimas įvertintas 10 Eur suma, tačiau jokių įrodymų apie tokią vertę, nepateikta.

8930.

90Išklausius 2018 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad atsakovės atstovas pripažino, jog šiukšlių konteineris buvo pakeistas nauju, taip pat, kad skolą už vandenį ieškovas yra sumokėjęs, todėl teigė išlaidų už šiuos objektus suma mažinantis paskaičiuotą žalos sumą.

9131.

92Taigi, apibendrinus nustatytas aplinkybes bei argumentus, darytina išvada, kad atsakovė įrodė ieškovo prievolę atlyginti atsakovei iš viso 1 679,98 Eur nuostolius, t. y. vadovaujantis Nuomos sutarties 7 punktu, teisės negrąžinti būtent tokio dydžio dalies užstato. Tačiau likusi ieškinio dalis dėl 290,02 Eur užstato dalies grąžinimo yra pagrįsta, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies (CK 6.245–6.249, 6.256, 6.493, 6.499 straipsniai).

9332.

94Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Dėl bylinėjimosi išlaidų

9554.

96CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

9733.

98Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 819 Eur bylinėjimosi išlaidų (44 Eur žyminis mokestis bei 775 Eur išlaidų advokato pagalbai), todėl pakeitus teismo sprendimą ir ieškinį tenkinus iš dalies, atitinkamai, t. y. iki 120,56 Eur mažintina ir iš atsakovės ieškovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

9934.

100Apeliantė (atsakovė) už apeliacinį skundą sumokėjo 44 Eur žyminį mokestį, taip pat pateikė įrodymus, jog už apeliacinio skundo surašymą sumokėjo 1 210 Eur. Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 500 Eur dydžio išlaidas. Proporcingai patenkintų/atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (85,28 proc./14,72) apeliantei iš ieškovo turi būti priteista 1069,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš apeliantės ieškovui – 73,60 Eur. Įskaičius šalių mokėtinas sumas, atsakovei (apeliantei) iš ieškovo priteistina 995,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

10135.

102Esant nurodytoms aplinkybės, yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, sumažinant iš atsakovės ieškovui priteistą užstato sumą iki 290,02 Eur, taip pat priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 120,56 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

103Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

104Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą pakeisti, sumažinant ieškovui K. S. iš atsakovės A. J. priteistą skolos (užstato) sumą iki 290,02 Eur, taip pat bylinėjimosi išlaidų sumą iki 120,56 Eur.

105Teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

106„Ieškinį tenkinti iš dalies.

107Priteisti ieškovui K. S., a.k. ( - ) iš atsakovės A. J., a.k. ( - ) 290,02 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų 2 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 290,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-09-27 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 120,56 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 56 ct) bylinėjimosi išlaidų.

108Kitą ieškinio dalį atmesti.“

109Priteisti iš ieškovo K. S. atsakovei A. J. 995,81 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas K. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 8. 2.... 9. Atsakovė A. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2017... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį... 14. 4.... 15. Teismas įvertinęs Nuomos sutarties 7 punkto, pagal kurį ieškovo sumokėtas... 16. III.... 17. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 18. 5.... 19. Atsakovė A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 20. 5.1.... 21. Teismo išvada, kad atsakovė nebuvo atlikusi prievolių įskaitymo... 22. 5.2.... 23. Ginčo šalys yra fiziniai asmenys, todėl, jei įskaitymo pareiškimas ir... 24. 5.3.... 25. Atsakovė nesutinka su skundžiamo sprendimo išvada, kad nebuvo visų CK 6.130... 26. 5.4.... 27. Teismas privalėjo ieškinį atmesti nepriklausomai nuo to, ar atsakovė... 28. 6.... 29. Ieškovas K. S. atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip... 30. 6.1.... 31. Apeliaciniame skunde atsakovė dėsto argumentus, kurie nebuvo pateikti bylos... 32. 6.2.... 33. Ieškovas sutinka su teismo išvada, jog iki nagrinėjamos bylos iškėlimo... 34. 6.3.... 35. Tiek sutartinių santykių vykdymo metu, tiek reiškiant pretenzijas dėl namo... 36. 6.4.... 37. Net ir pripažįstant, jog elektroniniuose laiškuose atsakovė tinkamai... 38. 6.5.... 39. Priešpriešiniai šalių reikalavimai iki bylos iškėlimo teisme buvo... 40. 6.6.... 41. Atsakovė pati pasirinko gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdus, t. y.... 42. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 43. 7.... 44. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio... 45. 8.... 46. Byloje nustatyta, kad šalys 2014 m. balandžio 28 d. pasirašė Gyvenamojo... 47. 9.... 48. Atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą... 49. 10.... 50. Įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130... 51. 11.... 52. Taigi, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kad prievolė pasibaigtų... 53. 12.... 54. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su... 55. 13.... 56. Faktas, kad teismas nepripažino, jog atsakovė atliko įskaitymą, neatėmė... 57. 14.... 58. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatęs, kad atsakovės... 59. 15.... 60. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi... 61. 16.... 62. Taigi, atsakovei siekiant pagrįsti atsiliepimo bei apeliacinio skundo... 63. 17.... 64. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad visa namui padaryta žala yra 3 611,88 Eur... 65. 18.... 66. Atsakovė turto sugadinimo faktą grindė fotonuotraukomis, antstolio Dariaus... 67. 19.... 68. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas, atsakydamas į pradinėje kalkuliacijoje... 69. 20.... 70. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui... 71. 21.... 72. Nagrinėjamu atveju, atsakovė pateikė nuotraukas, iš kurių matyti prasta... 73. 22.... 74. Antstolis 2017 m. rugsėjo 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole... 75. 23.... 76. Kadangi ieškovas pradiniame atsakyme pripažino tujų karpymo išlaidas (60... 77. 24.... 78. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pateiktas įrodymas apie... 79. 25.... 80. Atsakovė už antstolio paslaugas (Faktinių aplinkybių konstatavimą) patyrė... 81. 26.... 82. Atsakovė pateikė įrodymus apie name buvusios sofos apgadinimus (nuotraukas -... 83. 27.... 84. Pažymėtina, kad į pradinę Žalos kalkuliaciją nebuvo įtrauktas fasado... 85. 28.... 86. Kaip minėta Nuomos sutarties 6.2 punkte ieškovas įsipareigojo prižiūrėti... 87. 29.... 88. Nors atsakovė nurodė, kad buvo būtinas kaitlentės remontas, žoliapjovės... 89. 30.... 90. Išklausius 2018 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad... 91. 31.... 92. Taigi, apibendrinus nustatytas aplinkybes bei argumentus, darytina išvada, kad... 93. 32.... 94. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui,... 95. 54.... 96. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai apeliacinės instancijos teismas... 97. 33.... 98. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 819 Eur bylinėjimosi išlaidų... 99. 34.... 100. Apeliantė (atsakovė) už apeliacinį skundą sumokėjo 44 Eur žyminį... 101. 35.... 102. Esant nurodytoms aplinkybės, yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą... 103. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 104. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą pakeisti,... 105. Teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:... 106. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 107. Priteisti ieškovui K. S., a.k. ( - ) iš atsakovės A. J., a.k. ( - ) 290,02... 108. Kitą ieškinio dalį atmesti.“... 109. Priteisti iš ieškovo K. S. atsakovei A. J. 995,81 Eur (devynis šimtus...