Byla 3K-3-445/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Rimvydo Norkaus, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pamario produktai“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pamario produktai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nordnet“ dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Nordnet“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Pamario produktai“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Pamario produktai“ ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Nordnet“ 36 644,42 Lt nuostoliams atlyginti, 2696,34 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad šalys 2009 m. birželio 25 d. sudarė krovinių pervežimo sutartį Nr. PPP-20090625/01 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo priimti, sandėliuoti, sukomplektuoti bei transportuoti ieškovo pagamintą produkciją, o ieškovas įsipareigojo atsiskaityti už pastarojo suteiktas paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas 2010 m. liepos mėnesį netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus ir dėl to ieškovas negavo planuotų pajamų bei patyrė 14 953 Lt nuostolių, kurie susidarė dėl pristatytų prekių trūkumo, reikiamos temperatūros pervežant produkciją neužtikrinimo, netinkamo prekių saugojimo, prekių pristatymo terminų pažeidimo, produkcijos grąžinimo pasibaigus produkcijos galiojimo terminams. Dėl netinkamo produkcijos pateikimo produkcijos gavėjams šie ieškovui skyrė baudas, kurių bendra suma sudaro 27 116 Lt. Ieškovas, nustatydamas atsakovo kaltę bei atsakomybę dėl taikytų baudų, įvertino Sutarties 16.1 punktą ir nustatė, kad atsakovas privalo sumokėti 21 691 Lt nuostoliams dėl sumokėtų baudų atlyginti. Ieškovas 2010 m. rugpjūčio 19 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovas 2010 m. rugpjūčio 31 d. ją atmetė. Ieškovas taip pat nurodė, kad šalys sutarties vykdymo metu atlikdavo priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Ieškovas 2010 m. liepos 31 d. atsiskaitymų suderinimo aktu nustatė, kad atsakovo skola jam sudaro 2696,34 Lt.

5Atsakovas UAB „Nordnet“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 45 446,11 Lt skolą, 645,98 Lt palūkanų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, išvežiojo ieškovo produkciją nurodytiems gavėjams ir už suteiktas paslaugas išrašė sąskaitas faktūras: 2010 m. gegužės 31 d. – už 43 746 Lt; 2010 m. liepos 30 d. – už 30 936 Lt. Ieškovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, už suteiktas paslaugas nustatyta tvarka ir terminais tinkamai neatsiskaitė. Jo skola atsakovui priešieškinio pateikimo metu buvo 45 446,11 Lt.

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai, atsakovo priešieškinį atmetė.

7Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 20 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

9Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 1 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, atsakovo priešieškinį atmetė ir priteisė iš atsakovo UAB „Nordnet“ 36 569,74 Lt nuostolių atlyginimo, 2 696,34 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 39 266,08 Lt sumą nuo bylos iškėlimo 2010 m. spalio 12 d. teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6843 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Pamario produktai“.

10Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2009 m. birželio 25 d. krovinių pervežimo sutarties sąlygas, byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovas netinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, dėl ko ieškovas patyrė nuostolių bei turėjo sumokėti baudas prekių gavėjams. Teismas anuliuotas PVM sąskaitas faktūras pripažino tinkamais įrodymais dėl netinkamo Sutarties įvykdymo; konstatavo, kad dėl baudų kompensavimo šalys buvo sutarusios Sutarties 16.1 punkte, dėl to dalį ieškovo sumokėtų baudų, t. y. 21 691 Lt, priteisė iš atsakovo. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo argumentus dėl sumų, įskaičiuotų į 14 953,42 Lt nuostolius, pasikartojimo, bei į tai, kad ieškovas su jais sutiko, ieškovo prašomą priteisti nuostolių sumą sumažino iki 14 878,74 Lt. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovas įrodė 2696,34 Lt skolą, kuri susidarė šalims įskaičius jų mokėtinas sumas. Priešieškinį teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes, įskaičius šalių mokėtinas sumas, atsakovas ieškovui liko skolingas 2696,34 Lt.

11Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą pakeitė:

  1. pakeitė sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo UAB „Pamario produktai“ ieškinys atsakovui UAB „Nordnet“ dėl 2696,34 Lt skolos priteisimo, šią ieškinio dalį patenkino iš dalies, priteistą skolą nuo 2696,34 Lt sumažino iki 1385 Lt;
  2. pakeitė sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo ir nustatė, kad iš atsakovo UAB „Nordnet“ ieškovui UAB „Pamario produktai“ priteistos 6 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos nuo bendros priteisiamos sumos 37 954,74 Lt nuo bylos iškėlimo 2010 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
  3. pakeitė sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš atsakovo UAB „Nordnet“ ieškovui UAB „Pamario produktai“ priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 6843 Lt sumažino iki 6638 Lt;
  4. kitą sprendimo dalį dėl ieškovo UAB „Pamario produktai“ ieškinio paliko nepakeistą;
  5. panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo UAB „Nordnet“ priešieškinis, atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo UAB „Pamario produktai“ atsakovui UAB „Nordnet“ 30 936 Lt skolą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 30936 Lt skolos sumos nuo bylos iškėlimo 2010 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas atsakovo priešieškinio pagrįstumo klausimą, įvertinęs 2010 m. liepos 12 d. šalių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą ir 2010 m. liepos 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, padarė išvadą kad ieškovo skola pagal 2010 m. gegužės 31 d. sąskaitą faktūrą, t. y. 14 509 Lt, yra perleista UAB „Norfos mažmena“, todėl sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinio dalį dėl 14 509 Lt skolos priteisimo.

13Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio dalį dėl 30 936 Lt skolos pagal 2010 m. liepos 30 d. sąskaitą faktūrą. Įvertinęs ieškovo pasirašytą 2010 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, aplinkybes, kad šiame akte nenurodyta ieškovo skola atsakovui, todėl nėra aišku, kokius reikalavimus ieškovas įskaitė, taip pat tai, jog nurodyto akto atsakovas nepasirašė, bei aplinkybę, kad 2010 m. liepos 14 d. ieškovo pretenziją atsakovui sumokėti 31 956 Lt baudų už netinkamą prekių pervežimą 2010 metų birželio mėnesį patvirtino ne atsakovas, bet UAB „Autotransportas“; padarė išvadą, kad atsakovas 31 956 Lt baudų nepripažino. Teismas sprendė, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. vienašaliu aktu ieškovas įskaitymo neatliko, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pasibaigusia ieškovo pareigą sumokėti 30 936 Lt skolą pagal 2010 m. liepos 30 d. sąskaitą faktūrą. Kadangi ieškovas neįrodė, kad jis pagal šią sąskaitą faktūrą su atsakovu yra atsiskaitęs, teismas 30 936 Lt skolą priteisė iš ieškovo (CK 6.716 straipsnis).

14Teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio pagrįstumo klausimą, įvertinęs šalių sudarytos Sutarties sąlygas, ieškovo 2010 m. rugpjūčio 19 d. pretenziją, UAB „Maxima LT“, UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Palink“ debetinius dokumentus bei netinkamo įsipareigojimų vykdymo aktus, padarė išvadą, kad ieškovas įrodė atsakovo sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą kompensuoti ieškovo nuostolių dalį dėl baudų paskyrimo – 21 691 Lt; įvertinęs sutarties 4.6 punktą, byloje esančius rašytinius įrodymus, anuliuotas sąskaitas faktūras, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo patirtus 14 953 Lt nuostolius (CK 6.249 straipsnis).

15Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovo 2 696 Lt skolą pagal 2010 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Teismo vertinimu, šis tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas negali patvirtinti nei ieškovo įvykdyto įskaitymo, nei 2696 Lt atsakovo skolos. Teismas nurodė, kad bylos duomenys įrodo tai, jog 2010 m. liepos 29 d. ieškovas pardavė atsakovui prekių už 1385 Lt. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad šią skolą ieškovui sumokėjo, todėl ieškovui priteistą skolos sumą nuo 2696 Lt sumažino iki 1385 Lt (CK 6.305 straipsnis).

16III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

17Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Pamario produktai“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

181. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės normų, reglamentuojančių įrodymų ištyrimo visapusiškumą, taikymo ir aiškinimo praktikos. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nesilaikė CPK 177 straipsnio 2 dalies, 180, 182 straipsnių,185 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes ignoravo nemažai ieškovo nurodytų rašytinių įrodymų, kurie pagrindė ieškinio pagrįstumą bei priešieškinio nepagrįstumą. Teismas visiškai ignoravo byloje esančius įrodymus dėl 2010 m. liepos 14 d. 31 956 Lt pretenzijos pateikimo (patvirtinimo) aplinkybių: pretenziją patvirtinęs subjektas yra tiesiogiai susijęs su atsakovu, būtent jis teikė krovinio išvežiojimo paslaugas atsakovui; pretenziją pasirašęs fizinis asmuo dirba šiose abiejose bendrovėse; visas šalių susirašinėjimas buvo vykdomas pretenziją prisiėmusio subjekto adresu ir vardu. Taigi du visiškai vienodi įrodymai (pateikti elektroniniai laiškai dėl pretenzijų prisiėmimo) teismo buvo įvertinti absoliučiai priešingai – vienu atveju teismas konstatavo, kad šią pretenziją prisiėmė atsakovas ir būtent jis atsakingas už šių nuostolių atlyginimą, kitu atveju konstatavo, kad pretenziją prisiėmė ne atsakovas ir jis nėra atsakingas už šių nuostolių atlyginimą.

192. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įskaitymo institutą bei jo taikymą, pažeidimo. Nagrinėjamu atveju priešieškinis buvo patenkintas iš dalies, o ieškinys iš dalies buvo atmestas vien dėl to, kad, teismo vertinimu, vienos šalies sudarytas 2010 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas negali būti vertinamas kaip vienos šalies pareiškimas apie įskaitymą (CK 6.131 straipsnis). Tam, kad būtų galima atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, turi būti visos CK 6.130 straipsnyje nurodytos sąlygos. Pagal CK 6.131 straipsnį įskaitymui atlikti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą yra pranešama kitai šaliai. Įstatymo leidėjas yra nustatęs atvejus, kada įskaitymo teisė gali būti ribojama, t. y. kada draudžiama įskaityti (CK 6.134 straipsnis). Nors šis įskaitymo draudimų sąrašas nėra išsamus, tačiau nei pirmiau nurodytame straipsnyje, nei jokiame kitame įstatyme nėra įtvirtinto draudimo įskaityti reikalavimus tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto pagrindu. Teismas šio akto nelaikė įskaitymu, nes nėra aišku, kukius reikalavimus ieškovas įskaitė. Teisinis reglamentavimas dėl įskaitymui keliamų reikalavimų nesuponuoja, kad įskaitymo akte (pareiškime dėl įskaitymo) turi būti tiksliai nurodyti įskaitomi reikalavimai, o tokių reikalavimų tikslus nenurodymas reiškia įskaitymo negalimumą (neteisėtumą). Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto tikslas ir reikšmė – įskaityti visus šalių turimus priešpriešinius reikalavimus ir nustatyti galutinę kredito ar debeto sumą. Tokio pobūdžio dokumente niekada nėra išvardijami visi šalių turimi priešpriešiniai reikalavimai, kurie yra įskaitomi (subalansuojami), yra nurodoma tik galutinė suma, pagrista šalių buhalterinės apskaitos dokumentais. Kadangi tokio pobūdžio akte nurodoma galutinė kredito (debeto) suma yra pagrįsta buhalteriniais dokumentais, šalims neabejotinai yra žinoma, iš kokių reikalavimo teisių susideda ši suma. Teismas, plečiamai aiškindamas CK 6.130, 6.131, ir 6.134 straipsnių nuostatas, nepagrįstai suformulavo dar vieną įskaitymui keliamą reikalavimų – pareiškime dėl įskaitymo formaliai išvardyti visas įskaitomas priešpriešinių reikalavimų sumas. Nei įstatymų leidėjas, nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo suformuotoje praktikoje nėra įtvirtinę tokio pobūdžio reikalavimų. Kasacinis teismas yra suformavęs taisyklę, kad tokio pobūdžio aktu, nors ir neišvardijami visi įskaitomi reikalavimai, yra leidžiama atlikti įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teisino Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ekomanija“ v. UAB „Lit-Invest“, bylos Nr. 3K-3-179/2010). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad jeigu prievolės šalys surašo skolų suderinimo ir įskaitymo aktą, kuriame nurodo, kokios sumos įskaitomos, tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dvi šalys padarė pareiškimus dėl prievolių įskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Linkmenų statyba“ v. UAB „Vilniaus vandenys“, bylos Nr. 3K-3-538/2004; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. UAB „Gipsonas“, bylos Nr. 3K-3-561/2005).

203. Dėl CK 1.63, 1.78, 1.80-1.93 straipsnių pažeidimo. Byloje atsakovas nereiškė reikalavimo pripažinti įskaitymą negaliojančiu ar niekiniu. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad toks sandoris (įskaitymas) buvo atliktas, tačiau jis neatitiko įskaitymui keliamų reikalavimų. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sandorio (įskaitymo) nelaikė teisėtu ir dėl to juo nesivadovavo (nors įskaitymo nepripažino negaliojančiu). Nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip minėta, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu yra sudaręs vienašalį sandorį (įskaitymą). Atsakovas teismo tvarka neprašė šio sandorio pripažinti negaliojančiu ar niekiniu, teismas savo iniciatyva šio sandorio taip pat nepripažino niekiniu. Nepaisant to, teismas ignoravo šį sandorį ir laikėsi pozicijos, kad šis nenuginčytas sandoris nesukuria šalims teisių ir (ar) pareigų. Teismas taip pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorių sudarymo padarinius, jų galiojimą ir nuginčijimą (CK 1.63, 1.78, 1.80-1.93 straipsniai ir kt.).

21Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Nordnet“ prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

221. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, CPK 177, 180, 182,185 straipsnių nuostatų nepažeidė. Teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, padarytas išvadas tinkamai argumentavo.

232. Priešingai nei nurodo ieškovas, teismas nelaikė, kad vienašališkai parengtas ir kitai šaliai išsiųstas tarpusavio atsikaitymo suderinimo aktas per se negali būti laikomas pareiškimu apie įskaitymą. Šioje konkrečioje byloje teismas vertino, ar ieškovo pateiktas dokumentas – ieškovo vyriausiosios buhalterės pasirašytas 2010 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas laikytinas tinkamu, teisinius padarinius abiem prievolės šalims sukeliančiu pareiškimu apie įskaitymą ir, nustatęs, kad šis dokumentas neatitinka įskaitymui keliamų reikalavimų, padarė teisingą išvadą, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. vienašaliu aktu ieškovas įskaitymo neatliko.

243. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepažeidė CK 1.63, 1.78, 1.80-1.93 straipsnių nuostatų. Atsakovo pareikštas priešieškinis yra įskaitymo ginčijimas, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai vertino, ar tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas laikytinas tinkamu teisinius padarinius abiem šalims sukeliančiu pareiškimu apie įskaitymą, ar remiantis CK nuostatomis ir kasacinio teismo išaiškinimais jis teisėtas ir pagrįstas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnis).

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Kadangi pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta, tai ši byla kasacine tvarka nagrinėjama pasisakant tik dėl kasaciniame skunde keliamų klausimų teisės normų taikymo prasme.

28Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių

29Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidė CPK 177 straipsnio 2 dalies, 180, 182 straipsnių, 185 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos.

30Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

31Nors kasatorius skunde nurodo CPK 185 straipsnio pažeidimą, tačiau teisėjų kolegija, remdamasi išplėtota ir nuoseklia teismų praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

32Kadangi kasacinis teismas netiria faktų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, tai teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, nurodo, kad teismas ištyrė ir įvertino šiai bylai reikšmingus įrodymus. Teisėjų kolegijos požiūriu, nagrinėjamu atveju kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas padarė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą, nepagrįstas, nes teismas pasisakė dėl visų reikšmingų nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybių, tarp jų ir dėl kasatoriaus skunde išvardytų įrodymų. Kasacinio skundo argumentai iš esmės yra grindžiami atskirų įrodymų turinio analize, tačiau vien ta aplinkybė, kad byloje priimtas kasatoriui nepalankus teismo sprendimas, nereiškia, jog tai padaryta neįvertinus įrodymų visumos. Minėta, kad konkrečių byloje pateiktų įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas ir nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 185 straipsnio) pažeidimo priimant skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas nenustatė.

33Dėl teisės normų, reglamentuojančių įskaitymo institutą, taikymo

34Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl apeliacinės instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamu atveju nebuvo visų įskaitymui reikalingų sąlygų (CK 6.130 straipsnis) ir kasatorius (ieškovas) 2010 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu įskaitymo neatliko, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl to, sprendžiant skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kokios sąlygos būtinos įskaitymui atlikti.

35Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad, vadovaujantis CK 6.130 straipsniu, tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Alginora“ v. UAB ,,Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Ekomanija“ v. UAB ,,LIT-INVEST“, bylos Nr. 3K-3-179/2010; 2010 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Neries verslas“ v. UAB ,,Sarių sala“, bylos Nr. 3K-3-407/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Žemaitijos statyba“ v. ūkininkas M. B., bylos Nr. 3K-3-522/2010; kt.). Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Alginora“ v. UAB„ Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010).

36Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, remdamasi teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo visų sąlygų įskaitymui atlikti nebuvimą, todėl nenukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas sprendimą dėl įskaitymo neteisėtumo, nurodė, kad ieškovas netinkamai informavo atsakovą apie atliktą įskaitymą; pranešime aiškiai nenurodyti šalių priešpriešiniai vienarūšiai piniginiai reikalavimai, kurie buvo įskaityti, ir jų dydis.

37Nors kasatorius teisingai nurodo, kad tam, jog prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis (CK 6.131 straipsnio 1 dalis), tačiau, kaip pirmiau nurodyta, įskaitymui atlikti yra būtinos ir kitos sąlygos, tarp jų ir tai, jog šalių priešpriešiniai reikalavimai būtų galiojantys, vykdytini ir apibrėžti. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei pareiškimo apie įskaitymą turiniui, nei formai (būdui) (CK 6.131 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. T. v. UAB „Gipsonas“, bylos Nr. 3K-3-561/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. T. įmonės „Hegvita“ v. UAB „Scania Lietuva“, bylos Nr.3K-3-479/2010; kt.). Dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio pažymėtina, kad jis turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012).

38Ieškovo surašytame 2010 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte, kuriuo jis manė atlikęs įskaitymą, nurodyta: UAB „Pamario produktai“ – debetas 2696,34 Lt. Daugiau jokių paaiškinimų ar kitos informacijos šiame akte nenurodyta. Taigi darytina išvada, kad ginčijamas aktas nėra aiškus. Jame nėra nurodyta nei ieškovo skola atsakovui, nei atsakovo skola pastarajam, todėl nėra aišku, kokius konkrečius reikalavimus ieškovas įskaitė.

39Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog 2010 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas neatitinka pareiškimui apie įskaitymą keliamų reikalavimų.

40Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai negu nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, nesprendė, kad tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu apskritai negalima atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Teismas, įvertinęs visas konkrečiam nagrinėjamam šalių ginčui svarbias faktines aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus, tik sprendė, kad konkretus byloje esantis 2010 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas neatitinka įskaitymui keliamų reikalavimų, todėl ieškovas šiuo aktu įskaitymo negalėjo atlikti.

41Pažymėtina, kad reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu (toks priešieškinis pareikštas šioje byloje), taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu, todėl teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą, kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-408/2008). Nagrinėjamu atveju atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo skolą, kurią pastarasis manė įskaitęs ginčijamu tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu. Taigi priešieškiniu atsakovas iš esmės nesutiko su ieškovo atliktu įskaitymu, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino ir analizavo 2010 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, o kasacinio skundo argumentai, kad teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias sandorių sudarymą, galiojimą ir jų nuginčijimą, yra nepagrįsti.

42Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir spręsdamas, kad įskaitymas nebuvo atliktas, teisingai aiškino ir taikė įskaitymą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.130-6.140 straipsniai), ištyrė visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes. Nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį byloje nenustatyta (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

44Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinį skundą atmetant, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos.

45Atsakovas UAB „Nordnet“ prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, prie prašymo pridėti dokumentai patvirtina, kad atsakovas už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 2226,40 Lt. Ši suma viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punkte nustatytą Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dviejų dydžių sumą už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, todėl atsakovui iš ieškovo priteistinos advokato atstovavimo išlaidos sumažintinos iki 2000 Lt.

46Kasacinės instancijos teismas turėjo 46,18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. pažyma). Teisėjų kolegijai atmetus kasacinį skundą šios išlaidos priteistinos iš ieškovo UAB „Pamario produktai“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

48Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

49Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pamario produktai“ (juridinio asmens kodas 300552891) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nordnet“ (juridinio asmens kodas 300151140) 2 000 (du tūkstančius) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

50Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pamario produktai“ (juridinio asmens kodas 300552891) valstybei 46,18 Lt (keturiasdešimt šešis litus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

51Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

52Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Pamario produktai“ ieškiniu ir patikslintu ieškiniu... 5. Atsakovas UAB „Nordnet“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 45... 6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 22 d. sprendimu... 7. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 9. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 1 d. sprendimu ieškovo... 10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2009 m. birželio 25 d. krovinių... 11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 12. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas atsakovo priešieškinio... 13. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas... 14. Teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio pagrįstumo klausimą, įvertinęs... 15. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas... 16. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai... 17. Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Pamario produktai“ prašo panaikinti... 18. 1. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės... 19. 2. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įskaitymo... 20. 3. Dėl CK 1.63, 1.78, 1.80-1.93 straipsnių pažeidimo. Byloje atsakovas... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Nordnet“ prašo... 22. 1. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, priimdamas... 23. 2. Priešingai nei nurodo ieškovas, teismas nelaikė, kad vienašališkai... 24. 3. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepažeidė CK 1.63, 1.78,... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo... 28. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių... 29. Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas,... 30. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 31. Nors kasatorius skunde nurodo CPK 185 straipsnio pažeidimą, tačiau teisėjų... 32. Kadangi kasacinis teismas netiria faktų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o... 33. Dėl teisės normų, reglamentuojančių įskaitymo institutą, taikymo... 34. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl apeliacinės instancijos teismo... 35. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra... 36. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, remdamasi teismų nustatytomis... 37. Nors kasatorius teisingai nurodo, kad tam, jog prievolė pasibaigtų... 38. Ieškovo surašytame 2010 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo... 39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas,... 40. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai negu nurodoma kasaciniame skunde,... 41. Pažymėtina, kad reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies... 42. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje... 44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 45. Atsakovas UAB „Nordnet“ prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi... 46. Kasacinės instancijos teismas turėjo 46,18 Lt išlaidų, susijusių su... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 49. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pamario produktai“... 50. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pamario produktai“... 51. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos,... 52. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...