Byla 2A-1113-513/2015
Dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančia ir be pagrindo gauto turto grąžinimo, trečiasis asmuo Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarė Alfreda Bluškienė

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio ir Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovui L. U., ieškovų L. U., P. U. ir G. U. atstovui advokatui Gintarui Petukauskui, atsakovės S. K. atstovui advokatui Sergiejui Butai, trečiajam asmeniui Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarei Alfredai Bluškienei, 2015-07-22 viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų L. U., P. U. ir G. U. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015-04-14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. U., P. U. ir G. U. ieškinį atsakovei S. K. dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančia ir be pagrindo gauto turto grąžinimo, trečiasis asmuo Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarė Alfreda Bluškienė,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovai L. U., P. U. ir G. U. teismo prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento jų tėvo B. U. 2010-08-20 sudaryto ir Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarės A. Bluškienės patvirtinto testamento 2-ąjį punktą CK 5.16 str. 1 d. 3 p. pagrindu ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovams be pagrindo įgytą B. U. turtą. Argumentavo, jog testamento 2 p. – „Visus savo ir savo tėvų paveikslus aš palieku S. K., a. k. ( - ) Įpareigoju įpėdinę, priėmusią palikimą, padalinti paveikslus savo nuožiūra mano vaikams“, šalys supranta skirtingai, todėl šis punktas negali būti laikomas suprantamu. Ginčijamo punkto sąlygos nėra aiškios ir suprantamos, nes jose netiksliai nurodyta turto rūšis, turto statusas ir kiti būtini požymiai, kad sąlyga visiems būtų aiški ir suprantama. Ieškovai pagal ginčijamo testamento punktą atsakovę laiko testamento vykdytoja, kuri visus B. U. ir jo tėvų paveikslus turi pareigą padalyti jo vaikams – ieškovams. Atsakovė minėtas sąlygas supranta ir aiškina kitaip, tai taip pat patvirtina, jog ginčijamo testamento punktas šalių suprantamas nevienodai, taigi yra neaiškus ir pripažintinas negaliojančiu. Ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo grąžinti turtą negali sutikslinti ir detalizuoti dėl turto rūšies, jo kiekio, nes iki šiol nėra žinoma ir aišku, kiek ir kokio turto, kurį atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovams, yra.

4Atsakovė S. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Ginčijamą testamento punktą vertino kaip aiškų, suprantamą ir teisėtą. Teigė, jog ginčijamame punkte nėra jokių požymių, kad pagal jį atsakovė yra testamento vykdytoja, nes pagal jį atsakovė, kaip paveldėto turto savininkė ir įpėdinė, įgyja testamentinę išskirtinę savo nuožiūra ieškovams, t. y. B. U. vaikams, padalyti paveikslus, o ne visus juos jiems išdalyti. Testamentu atsakovei palikti visi paveikslai, tačiau pagal ginčijamo testamento punkto antrąją dalį ji neturi pareigos padalyti visus paveikslus ieškovams, tai priklauso išimtinai nuo atsakovės valios ir nuožiūros. Reikalavimą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo laikė nepagrįstu, nes testamento ginčijamas punktas yra teisėtas, galiojantis, atsakovė ieškovams neturi ko grąžinti, nes dalis atsakovei pagal testamentą priklausančio turto yra pas ieškovus.

5Trečiasis asmuo notarė A. Bluškienė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsakovės poziciją ir ieškinį prašė atmesti. Nurodė, jog tvirtino B. U. testamentą, kuris buvo rašomas dėl atsakovės interesų užtikrinimo, kad jai liktų dalis turto, nes jų nesiejo jokie teisiniai santykiai, o tik faktiniai – atsakovė buvo B. U. širdies ir gyvenimo draugė. Paaiškino, jog testamentu B. U. siekė, kad būtent jo žinioje ir jo nuosavybe esantys visi paveikslai atitektų atsakovei, o kitas turtas liktų vaikams. Sudarant testamentą pasiūlius detalizuoti paliekamą turtą (paveikslus), B. U. paaiškino, kad nėra aišku, koks konkretus turtas, t. y. kiek ir kokių paveikslų, bus jo mirties dieną, todėl nurodyti, kokią dalį paveikslų ar kokią jų dalį procentine išraiška atsakovė yra įpareigojama padalyti testatoriaus vaikams, nebuvo pagrindo. B. U. visus jo mirties dieną nuosavybės teise turimus paveikslus testamentu paliko atsakovei, kad ji padalytų juos pagal savo nuožiūrą. „Visi jo ir tėvų paveikslai“ reiškia visus turimus paveikslus, tiek paties tapytus, tiek įgytus kitu būdu, iš jų ir priklausiusius testatoriaus tėvams.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Palangos miesto apylinkės teismas 2015-04-14 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų po 10,67 Eur iš kiekvieno procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Nusprendė, sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Palangos miesto apylinkės teismo 2013-07-11 nutartimi, panaikinti. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatė, kad 2010-08-20 testamentu B. U. jam priklausančias patalpas, esančias ( - ), visą dalį žemės sklypo ir pastatų, esančių ( - ), lygiomis dalimis paliko sūnums L. U., P. U. ir G. U.. Visus savo ir savo tėvų paveikslus tuo pačiu testamentu pagal jo 2 punktą, ginčijamą patikslintu ieškinio reikalavimu (t. 2, b. l. 67–70), B. U. paliko atsakovei S. K.. Įpareigojo įpėdinę, priėmusią palikimą, padalyti paveikslus savo nuožiūra jo vaikams (t. 1, b. l. 10). Palikimas pagal B. U. testamentą atsirado ( - ), mirus testatoriui (t. 1, b. l. 42). Ieškovai, mirusiojo B. U. sūnūs, ginčija testamento 2 punktą tuo pagrindu, kad jis neaiškus ir nesuprantamas, todėl ši testamento dalis (2 punktas) pripažintina negaliojančia. Argumentavo, jog testamentas yra vienašalis sandoris, kuris įpėdiniui, šiuo atveju atsakovei, jai priėmus palikimą, sukėlė ne tik teisę paveldėti testamente nurodytą turtą (visus B. U. ir jo tėvų paveikslus), bet ir pareigą vykdyti testamentinę prievolę ieškovams, testatoriaus sūnums, padalyti testamentu paveldėtus B. U. ir jo tėvų paveikslus. Testatoriaus valia yra sudėtingas ir individualus reiškinys, ją gali sąlygoti, suformuoti ir netgi nulemti įvairiausi testatoriaus fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Kad ir kokia ji būtų nepalanki įpėdiniams pagal įstatymą, ją privalu gerbti, kaip ir apskritai asmens – testatoriaus – atminimą. Šios valios nuginčijimui turi būti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai. Įrodinėjimo pareiga tokiu atveju tenka asmeniui, užginčijusiam testamentą (CPK 178 str.). Teismas, įvertinęs testamento dalies, jo 2 punkto, ginčijimo teisinius ir faktinius pagrindus, sprendė, jog ši testamento dalis aiški ir suprantama, todėl nėra pagrindo šį testamento punktą laikyti ar pripažinti negaliojančiu. Sprendžiant dėl ginčijamos testamento dalies aiškumo ir suprantamumo, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193–6.195 str.), nes testamentas yra vienašalis sandoris, įvertintini trečiojo asmens notarės A. Bluškienės, tvirtinusios testamentą, ir prieš, ir jo sudarymo metu bendravusios su testatoriumi B. U., paaiškinimai bei kitos šalių panaudotos įrodinėjimo priemonės. Pagal sutarčių aiškinimo taisykles, svarbus yra ne tik aiškinamo sandorio turinys, bet ir tikrieji sandorio, šiuo atveju testatoriaus, ketinimai ir testamento sudarymo tikslas. Ieškovai nepaneigė notarės nurodytų aplinkybių, jog ginčijamo testamento sudarymo tikslas buvo ne ieškovų, testatoriaus vaikų, interesai, o būtent atsakovės, testatoriaus gyvenimo draugės, interesai. Šis tikslas įrodo ir patvirtina, kad ginčijamu testamento punktu testatorius siekė dalį turto (paveikslus) palikti konkrečiam asmeniui kaip įpėdiniui ir pavesti jam testamentinę išskirtinę savo nuožiūra padalyti paveldėtą turtą (paveikslus). Teismas vertino, jog net lingvistiniu vertinimu žodis „padalyti“ reiškia „duoti po dalį“, o ne visus išdalyti, priešingu atveju testatorius antrame ar kituose testamento punktuose turėjo galimybę kitą turtą – paveikslus padalyti konkretiems asmenims konkrečiomis dalimis. Teismas kritiškai vertino lietuvių kalbos specialisto išvadą dėl ginčijamo testamento punkto dalies turinio esmės, šią išvadą laikė formalia, nes lingvistiniu aspektu aiškinant tik dalį teksto, jo atskiras dalis, teksto turinio esmė negali būti iki galo atskleista (t. 2, b. l. 72). Teismas padarė išvadą, kad ginčijamo testamento 2 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad testatorius B. U. visus jam ir jo tėvams nuosavybės teise priklausančius paveikslus palieka atsakovei, nepriklausomai nuo turto nuosavybės įgijimo būdo. Būtent atsakovę testamente testatorius įrašo kaip jo ir jo tėvų paveikslų įpėdinę, t. y. priėmusi palikimą, ji tampa šio turto savininke. Pagal antrą šio punkto dalį, jau tapusi šio turto savininke, ji susiejama prievoliniais santykiais su ieškovais ne kaip testamento vykdytoja, o kaip testamentinės išskirtinės subjektas. Teismas vertino, jog ginčijamas testamento punktas visiškai atitinka testamentinės išskirtinės esmę ir turinį, net ir nesant objektyvių testamentinės išskirtinės objekto (turto) požymių, testamente nurodyti šie požymiai yra pakankami, siekiant įvykdyti testamentinę išskirtinę. Pažymėjo, jog atsakovė neatsisako vykdyti testamentinės išskirtinės, tačiau to objektyviai padaryti negali ir negali susiformuoti jos nuožiūra, kadangi dalį paveikslų valdo ieškovai ir, kol jie nėra grąžinti, atsakovė negali įvykdyti išskirtinės. Sprendė, jog atsakovė savo nuožiūra turi teisę pasirinkti paveldėto dalijamo turto (paveikslų) kiekį ir rūšį ir tai testamento antrame punkte nurodyta aiškiai ir suprantamai. Pažymėjo, kad ginčijamame testamento punkte išreikšta testatoriaus valia nekelia teismui jokių abejonių. Dėl to, kad ginčijamo punkto turinys neatitinka ieškovų interesų, jis negali būti pripažintas negaliojančiu tik formaliais pagrindais ieškovų naudai ir interesais. Nustatęs, jog dalis turto yra pas ieškovus, be to, patikslintu reikalavimu prašomą grąžinti turtą, ieškovų atstovo advokato teigimu, sudaro ne tik ginčijamoje testamento dalyje nurodytas turtas (paveikslai), bet ir kitas turtas, kurio negali nurodyti, padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti neaiškų ir neapibrėžtą antrąjį ieškinio reikalavimą. Ieškovai, prašydami įpareigoti atsakovę grąžinti jiems turtą, nenurodo turto rūšies, jo požymių, buvimo vietos, todėl ir ši aplinkybė akivaizdžiai įrodo tokio reikalavimo nepagrįstumą. Vadovavosi CPK8 8 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d. ir išsprendė bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo klausimą. Motyvavo, jog įsiteisėjus teismo sprendimui byloje, naikintinos 2013-07-11 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Apeliantai skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-04-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Argumentuoja, jog yra įsitikinę, kad iš notarės

10A. Bluškienės paaiškinimų nėra galimybės suprasti tikrosios testatoriaus valios. Notarės teigimu, nors ir įspėjus, kad būtent toks testamento 2 punkto formulavimas, koks jis yra, sukels painiavą ir ginčus, testatoriaus pageidavimu testamentas buvo suformuluotas būtent taip. Liudytojos E. D. parodymai yra aiškūs, t. y. tikrąją savo valią – paskirti atsakovę tik testamento vykdytoja – B. U. išaiškino atsakovei testamento sudarymo dieną, o atsakovė pareiškė, kad tokio testamento nevykdys. Atsakovė šios aplinkybės nepaneigė ir nebandė neigti. Kreipdamiesi į Lietuvių kalbos institutą ir prašydami atsakyti, ar asmuo, įvardytas kaip S., privalo testatoriaus vaikams padalyti kaip palikimą gautus: l) visus paveikslus, 2) dalį paveikslų, 3) turi teisę paveikslų visiškai nepadalyti, ieškovai pateikė institutui viso nuasmeninto testamento kopiją, paliko testamento 2 punkte vienintelį identifikavimo požymį – vardą S., todėl yra nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog specialistas savo išvadas pateikė aiškindamas tik dalį testamento teksto. Pažymi, kad atsakovė lietuvių kalbos specialisto išvados neginčijo. Nebūnant nei teisės, nei kitos srities specialistu yra aišku, kad testamento sudarymo dieną, t. y. 2010-08-20, testatoriaus tėvams – B. U. ir B. M. U. nuosavybės teise nepriklausė niekas, išskyrus atminimą, kadangi jie yra mirę (B. U. mirė ( - ), B. M. U. – ( - )). Todėl „aiškiai ir nedviprasmiškai“ teigti, jog B. U. testamentu paliko savo tėvams nuosavybės teise (o ne kaip autorių tapytus) priklausiusius paveikslus, yra drąsu, bet nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, ginčijamo punkto dalis „<...> ir savo tėvų paveikslus <...>“, kiek tai yra susiję su testamentu paliekamo turto apimtimi, yra visiškai neaiški ir be paties testatoriaus šios testamento dalies turinio niekas negali paaiškinti ir įrodyti. Tai, kad testatorius testamentu paskyrė atsakovę testamento vykdytoja, o ne įpėdine, patvirtina minėti liudytojos E. D. ir visų ieškovų parodymai. Kita vertus, dėl testamentinės išskirtinės egzistavimo ginčo testamente jau pasisakė Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija 2014-12-04 nutartimi, kurioje konstatavo, jog „testamento 2 punkte nėra identifikuota prievolės apimtis: nėra nurodyta nei vienetinė išraiška, nei procentinė apimtis, nei kitokiu būdu aprašyta ir nurodyta prievolės dalis, o tik nurodytas įsipareigojimas padalyti paveikslus savo nuožiūra testatoriaus vaikams. Minėtas neapibrėžtumas (savo nuožiūra) ir nurodytas teisinis reglamentavimas (įvykdyti testamentinę išskirtinę neviršijant savo paveldimo turto vertės) neleidžia konstatuoti testamento 2 punkte esančią testamentinę išskirtinę“. Ieškovai teismui paaiškino, jog priimant B. U. palikimą pagal testamentą palikimo atsiradimo vietos notarė A. Bluškienė nieko neaiškino apie testamentinę išskirtinę ir neprašė bei nereikalavo pareikšti nuomonę dėl testamentinės išskirtinės priėmimo, nors būtent iš notarės ieškovai privalėjo sužinoti apie testamentinės išskirtinės buvimą (CK 5.24 str. 1 d.) ir pareigą pranešti testamento vykdytojai (įpėdinei) arba notarei apie testamentinės išskirtinės priėmimą ar nepriėmimą (CK 5.24 str. 2 d.). Nurodyti argumentai pagrindžia ieškovų reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą.

11Atsakovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2015-04-14 sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su ieškovų argumentais ir teigia, kad, priešingai, nei nurodo ieškovai, testamente nustatyta, kad visi paveikslai palikti ieškovei, tačiau nėra nustatyta, kad atsakovė turi pareigą padalyti visus paveikslus ieškovams („Visus savo ir savo tėvų paveikslus aš palieku S. K., a. k. ( - ) Įpareigoju įpėdinę, priėmusią palikimą, padalinti paveikslus savo nuožiūrą mano vaikams.“). Nesutinka su apeliantų teiginiais, kad testatorius B. U. testamentu atsakovę paskyrė tik testamento vykdytoja, o ne įpėdine ir tai patvirtina ieškovų ir liudytojos E. D. parodymai. Sudarant ginčijamą testamentą, tikrąją valią testatorius išsakė ne ieškovams ar liudytojai E. D., o notarei A. Bluškienei. Testatorius neturi pareigos kitiems asmenims pranešti apie sudarytą testamentą, jo turinį, o jeigu ir pranešė, tai nereiškia, kad kitiems asmenims jis atskleidė tikrąją valią, išsakytą notarui. Tikroji valia pareiškiama notarui sudarant testamentą, todėl tiek ieškovų, tiek ir liudytojos E. D. parodymai negali turėti didesnės įrodomosios galios nei notarės, tvirtinusios testamentą, parodymai. Apklausta kaip liudytoja notarė parodė, kad B. U. valia buvo: nuosavybės teisę į visus mirusiam B. U. nuosavybės teise priklaususius paveikslus (tiek jo paties, tiek jo tėvų tapytus, tiek kitų autorių tapytus ir B. U. priklaususius nuosavybės teise) pagal testamentą palikti atsakovei, todėl ieškovai nepagrįstai teigia, jog atsakovė tėra testamento vykdytoja, o ne įpėdinė. Be to, teiginys, kad testatorius B. U. testamentu atsakovę paskyrė tik testamento vykdytoja, o ne įpėdine, prieštarauja pažodiniam testamento aiškinimui, nes testamente nurodyta: „Visus savo ir savo tėvų paveikslus aš palieku S. K., a. k. ( - ) Įpareigoju įpėdinę, priėmusią palikimą, padalinti paveikslus savo nuožiūrą mano vaikams.“ Lietuvių kalbos specialisto išvadą Nr. E-14-22 vertina kritiškai, teigia, jog ja negalima vadovautis, nes joje aiškinama tik dalis teksto, o vertinant tik dalį teksto, viso teksto turinio esmė negali būti iki galo atskleista. Nesutinka su apeliantų teiginiu, jog Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-04 nutartimi konstatuota ir prejudicinę galią turinti aplinkybė, jog ginčijamo testamento 2 punktas nėra testamentinė išskirtinė, nes toks aiškinimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2014). Be to, ieškovų atstovas advokatas teismo posėdyje buvo pareiškęs, kad atsisako teiginio, jog minėta aplinkybė yra pripažintina prejudiciniu faktu, tačiau apeliaciniame skunde vėl nurodo į minėtą Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-04 nutartį. Teigia, jog ginčijama testamento dalis yra aiški ir suprantama. Apeliantai testamento turinį aiškina taip, kaip jiems naudinga, tačiau jų aiškinimas prieštarauja tiek notarės parodymams, tiek ir pažodiniam testamento turinio aiškinimui. Aiškindami testamento turinį apeliantai mato tik tai, ką nori matyti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas ir nustatęs, kad ieškovai nepagrįstai reikalauja pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento B. U. 2010-08-20 sudaryto testamento, patvirtinto Palangos miesto 1-ajame notaro biure, notarinio registro Nr. 2-3602, 2-ąjį punktą bei įpareigoti atsakovę gražinti jiems atsakovės be pagrindo įgytą B. U. turtą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, buvo nešališkas ir pagrįstai ieškinį atmetė, t. y. priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

12Teismo posėdžio metu apeliantų atstovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog ginčijamą punktą prašė ir prašo pripažinti negaliojančiu CK 5.16 str. 1 d. 3 p. pagrindu, t. y. kaip nesuprantamą, neaiškų. Notarė byloje ne kartą pripažino, jog ginčijamas testamento punktas yra neaiškus. Kategoriškai teigti, jog ginčijamas testamento punktas yra aiškus, negalima. Nurodė, jog antrasis ieškinio reikalavimas apima turto tiek, kiek yra aprašyta antstolės L. N. sudarytame turto apyraše, į kurį yra įtraukti tik paveikslai. Paaiškino, jog ieškovų seneliai taip pat buvo dailininkai, jie turėjo ir kitų dailininkų darbų, kuriuos paveldėjo testatorius. B. U. tėvai yra mirę, todėl nesutinka, jog aiški sąlyga „visus savo ir savo tėvų paveikslus <...>“, t. y. neaišku, ar atsakovė, palikus galioti ginčijamą punktą, paveldėtų ir senųjų U. (dailininkų dinastijos), ir testatoriaus paveikslus.

13Teismo posėdžio metu ieškovas L. U. apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog antstolės sudarytas turto apyrašas dar turi būti tikslinamas, nes antstolei nebuvo sudarytos sąlygos aprašyti visą turtą, bet sutiko su atstovo advokato paaiškinimu, jog antrasis reikalavimas apima turto tiek, kiek nurodyta antstolės sudarytame turto apyraše. Apibūdino testatorių (savo tėvą) kaip spalvingą asmenybę, nurodydamas, jog apibūdinti jį vienu sakiniu sudėtinga. Gyvenime santykiai su tėvu buvo įvairūs, tačiau bendrą požiūrio tašką su juo rasdavo ir ypač prieš pat jo mirtį. Tėvo santykius su atsakove iš pat pradžių vertino iš esmės kritiškai ir galvojo, jog gali įvykti tai, kas vyksta dabar. Mano, jog tėvas atsakove labai pasitikėjo, tačiau galop buvo suklaidintas. Tėvas praeityje turėjo skaudžią patirtį dėl jo tėvų turto dalybų su seserimi, todėl šiuo atveju ir sudarė testamentą tam, kad sūnums būtų padalyti visi paveikslai, ir tam, kad jie negalėtų dėl to susipykti. Tėvas norėjo, jog visa paveikslų kolekcija būtų vienose rankose, ir norėjo išlaikyti paveikslus savo šeimoje. Tai patvirtina tiek liudytojų parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, tiek tai, jog jis norėjo ( - ), name, kuriame gyveno, įrengti muziejų. Taip pat paaiškino, jog testamento turinį žinojo, nes tėvas (testatorius) jam testamentą davė paskaityti. Dėl antrojo punkto turinio klausimų ieškovui nekilo, nes suprato, kad bet kuriuo atveju paveikslai liks šeimoje ir yra visiškai nesvarbu, po kiek ir kuriam iš trijų sūnų (ieškovų) jie bus padalyti. Testamento pagrindinė reikšmė, mintis buvo ta, kad paveikslai liktų šeimoje. Tėvas nuo savęs norėjo nusimesti naštą dalyti paveikslus vaikams pats. Po kiek kiekvienam iš vaikų ar kokie konkrečiai paveikslai bus sūnums padalyti, ieškovas tėvo neklausė, nes žinojo tėvo valią – paveikslai turi likti šeimoje.

14Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė apeliacinio skundo netenkinti. Paaiškino, jog testatorius atsakovei testamentu paliko visus jam nuosavybės teise priklaususius paveikslus. Pažodinis testamento aiškinimas patvirtina, jog atsakovė yra ne testamento vykdytoja, o būtent įpėdinė, ir tai patvirtina ginčijamame punkte esantys žodžiai „palieku“, „įpėdinė“. Be to, testamento vykdytojui turtas nėra paliekamas, jis gauna atlyginimą už tam tikrą darbą. Nesuprantamas ginčijamo testamento punktas yra tik ieškovams, nes abu kartus pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą ir ieškinį atmetė. Teigia, jog yra įsitikinęs, kad teismo sprendimas yra pagrįstas. Nurodo, jog su mirusiuoju advokatas yra bendravęs anksčiau, t. y. vedė ir jo bylą dėl paveldėto (kartu su seserimi) turto (namo ( - ) dalies pirkimo–pardavimo. Liudytojų parodymais šiuo atveju remtis negalima, nes tikrąją valią testatorius B. U. išsakė būtent notarei A. Bluškienei, kurios parodymais abejoti nėra jokio pagrindo. B. U. paliko paveikslus testamentu atsakovei būtent dėl to, jog turėjo minėtą karčią patirtį su seserimi (sesuo kitam asmeniui pardavė dalį paveldėto turto – namo dalį). Be to, ginčijamos byloje sąlygos (išskirtinės) būtų ir nereikėję, nes B. U. vaikai ir taip būtų paveldėję jo turtą pagal įstatymą. Ieškovai neginčija aplinkybių, jog atsakovė išgelbėjo testatoriui gyvybę, jų santykiai buvo šilti, artimi, pagarbūs. Iš to ir kilo B. U. noras palikti paveikslus atsakovei.

15Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo notarė A. Bluškienė palaikė atsakovės poziciją, prašė palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą. Teigia, jog apeliantai bando suklaidinti teismą, teigdami, jog neva notarė abejojo testamento turiniu. Visų pirma, notarė niekada neabejojo tuo, jog ginčijamas testamentas buvo sudarytas turint tikslą apginti moters, su kuria testatorius gyveno ir, kaip atviravo, ruošėsi tuoktis, interesus, nes jų nesaistė jokie teisiniai ryšiai ir B. U. mirus ji nebūtų gavusi nieko. Nekilnojamąjį turtą B. U. ginčo testamentu paliko ieškovams, o būtent paveikslus B. U. norėjo palikti ir paliko atsakovei S. K. ir tai yra aiškiai įvardyta ginčijamame testamento punkte – „Visus savo ir savo tėvų paveikslus aš palieku S. K., a. k. ( - ) B. U. norėjo, kad kaip jo atminimą savo nuožiūra atsakovė padalytų po kelis paveikslus jo vaikams (ieškovams). Į notarės klausimą, po kiek paveikslų S. K. turi duoti vaikams, ar po 1, ar 5, 8, 10, o gal 30, B. U. atsakė, jog nežino, kiek mirties dieną paveikslų jis turės – 500, 100 ar 50, todėl pasitikėjo atsakove, kuri savo nuožiūra duos tėvo palikimo vaikams – gal po 10, gal po 3, o gal po 1 paveikslą. Ieškovai ginčija 2 punktą, nes turtą tėvas paliko ne jiems, o atsakovei. Kiek ir kokį turtą atsakovė padalys testatoriaus vaikams, apima sąlyga „savo nuožiūra“ ir dėl to viskas notarei yra aišku. Atsakovei ginčo atveju yra duota testamentinė išskirtinė, t. y. duoti kažkiek paveikslų testatoriaus vaikams, ne išdalyti visus, o padalyti savo nuožiūra kaip tėvo atminimą. Nesutiko, jog atsakovė nevykdys testatoriaus valios ir nedalys po 3, 5 ar daugiau paveikslų testatoriaus vaikams, nes šiuo metu ji neturi visų paveldėtinų paveikslų. Nurodė, jog būtų nelogiška, jog atsakovė, priėmusi palikimą, sumokėjusi didelius mokesčius valstybei, turėtų visus paveikslus išdalyti. Notarės nuomone, atsakovei ieškovai yra nesvarūs, jai nesvarbu, kam iš ieškovų padalyti paveikslus. Sąlyga „savo nuožiūra“ reiškia duoti didesnį ar brangesnį vienam arba mažesnius, bet tris kitam ir pan. Ne vieną tokio turinio testamentą notarė yra tvirtinusi ir įgyvendinusi.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

17Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai.

19Faktinės bylos aplinkybės

20Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2010-08-20 testamentu B. U. jam priklausančias patalpas, esančias ( - ), visą dalį žemės sklypo ir pastatų, esančių ( - ), lygiomis dalimis paliko sūnums L. U., P. U. ir G. U.. Visus savo ir savo tėvų paveikslus B. U. paliko atsakovei S. K.. Įpareigojo įpėdinę, priėmusią palikimą, padalyti paveikslus savo nuožiūra jo vaikams (t. 1, b. l. 10). Palikėjas B. U. mirė ( - ) (t. 1, b. l. 42). Ieškovai yra testatoriaus B. U. sūnūs (t. 1, b. l. 43). Ieškovai priėmė tėvo palikimą, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą jiems 2013-05-22 išdavė Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarė A. Bluškienė (t. 1, b. l. 11), palikimo priėmimo faktas įregistruotas Testamentų registre 2013-02-25 (t. 1, b. l. 45). 2013-05-22 ieškovams išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, pagal jį ieškovai lygiomis dalimis paveldėjo B. U. pinigines lėšas bankų sąskaitose, senovinį laikrodį, bufetą, ąžuolinę spintą, skrynią pagal antstolės L. N. 2013-05-21 Turto apyrašą (t. 1, b. l. 18–19). Atsakovė 2013-03-04 pareiškimu Palangos miesto 1-ajam notaro biurui pareiškė, kad mirus B. U. po jo mirties likusį turtą priima pagal apyrašą, ir prašė išduoti vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (t. 1, b. l. 50). Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarė A. Bluškienė 2013-03-04 išdavė atsakovei vykdomąjį pavedimą „Dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo“ (t. 1, b. l. 53). 2013-05-21 antstolė L. N. pagal 2013-02-27 vykdomąjį pavedimą, išduotą įpėdiniui P. U. dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, sudarė patikslintą turto apyrašą B-81 (t. 1, b. l. 70–78). 2013-06-06 antstolė B. T. pagal 2013-03-04 vykdomąjį pavedimą, išduotą įpėdinei S. K. dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, sudarė palikimo apyrašą Nr. S-13015678 ir šio apyrašo papildymą Nr. S-13015678, kuriame surašytas mirusio B. U. turtas – paveikslai, kurie yra keliose vietose: ( - ), ir ( - ), iš viso 431 paveikslas, kurių autoriai yra B. U., B. U. vyresnysis, B. M. U., L. G., J. Z. ir kiti, taip pat kitas S. K. žinomas velionio B. U. turtas (t. 1, b. l. 79–87). Atsakovei paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas nėra išduotas.

21Teisinis ginčo situacijos aplinkybių vertinimas, argumentai, motyvai ir išvados

22Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų, – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 str. 1 d.). Taigi notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugant teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose. Notaras, prieš tvirtindamas sandorius, privalo imtis įmanomų priemonių tam, kad būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, būti maksimaliai atidus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2007).

23Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. S. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, bylos Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Šios nuostatos taikytinos ir nagrinėjamu atveju.

24Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t. y. įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento subjektas yra tik pats palikėjas, t. y. jo negalima sudaryti per atstovą. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Valia ir jos tinkama išraiška yra kitas labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 str. 1 d. įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, svarbu tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-405/2000; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. S. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-539/2011).

25Atsižvelgiant į tai, kad testamento teisiniai padariniai atsiranda tik po testatoriaus mirties ir, kilus ginčui dėl testamento turinio, sudarymo aplinkybių ir pan., nebegalima tiesiogiai išsiaiškinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios, testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama, o nustatytų reikalavimų nesilaikymas gali lemti testamento pripažinimą negaliojančiu. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 str.). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji (CK 5.28 str.).

26Byloje ginčijamo oficialaus testamento 2-ąjį punktą – „2. Visus savo ir savo tėvų paveikslus aš palieku S. K., a. k. ( - ) Įpareigoju įpėdinę, priėmusią palikimą, padalinti paveikslus savo nuožiūrą mano vaikams“, patvirtino Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarė A. Bluškienė. Ieškovai ginčija šį punktą kaip nesuprantamą CK 5.16 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Šioje teisės normoje, inter alia, reglamentuota, jog negalioja testamentas, kurio turinys nesuprantamas.

27Teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme notarė A. Bluškienė teigė, jog testamento 2-asis punktas yra aiškus ir suprantamas. Paaiškino, jog B. U. testamentas buvo patvirtintas tą pačią dieną, kai B. U. atvyko pas notarę testamento sudaryti, jog testamentą notarė rengė, dėl jo sąlygų su testatoriumi kalbėjosi apie 1 valandą. Pagrindo atsisakyti tvirtinti testamentą nematė. Nurodė, jog testatorių įspėjo, kad gali būti konfliktų dėl paveikslų padalijimo, jeigu bus įrašyta testatoriaus norima sąlyga „savo nuožiūra“, todėl patarė testatoriui tai konkretizuoti (plačiau įvardyti), nurodant procentine išraiška ar skaičiais dalytino turto (paveikslų) kiekį, tačiau testatorius nurodė, jog neatsisako sąlygos „savo nuožiūra“, nes ginčo ateityje neprognozuoja bei nežino, kiek paveikslų jis turės jo mirties dieną, ir pasitiki S. K., kuri padalys paveikslus savo nuožiūra jo vaikams kaip tėvo atminimą, t. y. duos vaikams po 10 ar 20 paveikslų. Gerbdama testatoriaus valią notarė patvirtino tokį testamentą, kokio testatorius pageidavo (LITEKO, 2014-11-05 teismo posėdžio garso įrašas).

28Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. G. v. I. Ž.-D., bylos Nr. 3K-3-453/2012). Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.) ir įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2010).

29Pagal kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimą (CK 5.2, 5.15–5.42 str.), kilus ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, šis turi būti nustatomas vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, būtina aiškintis tikruosius testatoriaus ketinimus, testamento sudarymo aplinkybes ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (mutatis mutandis, CK 6.193 str. 1, 2 d.). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į testamento prigimtį, esmę bei jo dalyką, reikšmė (mutatis mutandis, CK 6.193 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta byloje J. K. v. Č. K., bylos Nr. 3K-3-161/2011). Sprendžiant dėl tikrosios testatoriaus valios išraiškos ir dėl to, kokią reikšmę (šnekamosios ar specialiosios – teisės kalbos) priskirti testamente pavartotiems žodžiams bei sąvokoms, asmeninio testamento atveju atsižvelgtina į testamento turinio išdėstymo būdą, o visas testamento tekstas vertintinas kaip vientisas dokumentas.

30Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi notarės paaiškinimus dėl ginčijamo testamento

312-ojo punkto sudarymo aplinkybių, ginčijamo punkto turinį, atsižvelgdama į tai, jog šalys skirtingai aiškina ir supranta ginčijamo punkto turinį, daro išvadą, jog notarė, tvirtindama tokio turinio ginčijamo testamento punktą, pažeidė Notariato įstatymo 2 str. 1 d., 40 str. 1 d., nesivadovavo CK 5.19 str., o būtent šio straipsnio 4 d., nustatančia, jog „jeigu testatorius nenurodė, kokią turto dalį palieka kiekvienam iš įpėdinių pagal testamentą, turtas tarp jų dalijamas lygiomis dalimis“. Pažymėtina, jog įstatymo leidėjas CK 5.19 str. būtent išskyrė, reglamentavo palikėjo teisės palikti testamentu turtą savo nuožiūra turinį. Sisteminiu ir teleologiniu teisės aiškinimo metodais aiškinant šią materialinės teisės normą, darytina išvada, jog notarė įrašydama ir tvirtindama testatoriaus norimą sąlygą „savo nuožiūra“ per se užprogramavo galimybę kilti ginčui ateityje (po testatoriaus mirties) dėl dalytino turto (jo kiekio, dalių ir pan.), nors turėjo, galėjo bei privalėjo suprasti, jog tokia sąlyga prieštarauja įstatymui (CK 5.19 str. 4 d.), nes neužtikrina, jog bus aiški ir suprantama testatoriui nuosavybės teise priklausančio turto (paveikslų) padalijimo įpėdiniams pagal įstatymą bei testamentą – testatoriaus vaikams (ieškovams) tvarka. Be to, notarės paaiškinimas, jog ji įspėjo testatorių dėl galimo konflikto dalijant paveikslus, jeigu bus įrašyta testatoriaus norima sąlyga „savo nuožiūra“ ir kt., suponuoja neabejotiną apeliacinės instancijos teismo išvadą, jog notarė numatė, įžvelgė galimus tokios iš esmės neapibrėžtos testamento sąlygos įvykdymo trūkumus ateityje, todėl vien tai, jog testatorius norėjo tokios sąlygos, atsižvelgiant tiek į ginčijamo 2-ojo punkto turinį, tiek į viso testamento turinį, per se negalėjo būti pagrindas notarei tvirtinti tokio turinio testamento punktą ir (ar) tikėti testatoriumi, jog jis tiek pasitiki S. K., kad ji padalys paveikslus vaikams teisingai. Kolegijos vertimu, testamentas negali turėti pavedimo sutarties požymių, testatorius negali savo valios palikti turtą kitiems asmenims „perkelti“ vykdyti kitam asmeniui jo nuožiūra, testatoriaus valia negali būti pakeista kito asmens nuomone, net jeigu to pageidautų pats testatorius. Priešingu atveju būtu iškreiptas testamento teisinis reglamentavimas.

32Kilęs ginčas, šalių skirtingas ginčijamo punkto sąlygų aiškinimas ir supratimas taip pat patvirtina, jog šį testamento punktą vertinti kaip aiškų, suprantamą nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

33Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčijamo testamento 2-ame punkte yra abi ieškovų ginčijamos sąlygos (du sakiniai). Atsižvelgiant į tai, jog antroji sąlyga „įpareigoju įpėdinę, priėmusią palikimą, padalinti paveikslus savo nuožiūrą mano vaikams“ yra sudėtinė pirmosios sąlygos „visus savo ir savo tėvų paveikslus aš palieku S. K., a. k. ( - ) dalis, ši pirmoji testamento sąlyga objektyviai negali būti atskirta ir aiškinama atskirai nuo antrosios, nes tai iš esmės iškreiptų testatoriaus valią – padalyti paveikslus vaikams. Byloje įrodžius, jog testatoriaus valia dėl paveikslų padalijimo notarės įtvirtinta pažeidžiant įstatymą, nėra pagrindo pagrįstais vertinti atsakovės argumentus, jog atsakovė yra teisėta įpėdinė ir tai patvirtina pažodinis testamento punkto aiškinimas. Minėta, jog kilus ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, šis turi būti nustatomas remiantis ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu.

34Vien tai, kad atsakovė įvardijama kaip įpėdinė ir (ar) jai testatorius palieka visus savo ir savo tėvų paveikslus, kompleksiškai analizuojant ir vertinant abu ginčijamo punkto sakinius, taip pat remiantis 2014-12-01 Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos specialisto humanitarinių mokslų daktaro P. K. išvada (t. 2, b. l. 72), kuri, kolegijos įsitikinimu, įrodo, jog žodžio „paveikslus“ galininkas rodo paveikslų visumą (padalyti visus), nes dalį ar neapibrėžtą kiekį rodytų šio žodžio dalies kilmininkas – „paveikslų“, įvertinus tai, jog testamento 2-ojo punkto antrajame sakinyje ir yra įrašyta „padalinti paveikslus savo nuožiūra mano vaikams“, per se nepaneigia testatoriaus valios – pavesti (įpareigoti) atsakovei, priėmusiai palikimą, padalyti visus jo ir jo tėvų paveikslus testatoriaus vaikams, ir leidžia daryti išvadą, jog atsakovės įvardijimas testamente įpėdine yra nelogiškas. Ginčo atveju lieka neaišku, kodėl atsakovė, priėmusi ginčo turtą (neva įpėdinė), kartu visą šį turtą testatoriaus pavedimu padalydama testatoriaus vaikams, vis vien išliktų įpėdinės statusą turinčiu asmeniu. Kolegijos vertinimu, jeigu testatoriaus norėjo palikti dalį paveikslų atsakovei ir tuo pačiu paskyrė ją testamento vykdytoja, notarė privalėjo šią valią tinkamai įforminti, pvz., nurodyti, kiek konkrečiai ir kokių paveikslų (skaičiais) ir (ar) po kiek (bent) procentine išraiška testatorius nori, jog atsakovė padalytų jo vaikams ar pan. arba atsisakyti tvirtinti testamentą (Notariato įstatymo 40 str. 1 d.).

35Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Pagal CPK 176 straipsnio nuostatas, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę, ir teismas gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei jo nebuvo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010). Apeliacinės instancijos teismas šiomis įrodinėjimo taisyklėmis byloje vadovaujasi.

36Nustatyta, jog nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme notarė Alfreda Bluškienė neginčijo, neneigė ieškovų (jų atstovo) nurodytų aplinkybių, jog trečiasis asmuo notarė ir atsakovė yra geros pažįstamos, baigusios tą pačią mokyklą, notarė yra atsakovės medicinos klinikos klientė, jos gyvena visiškai greta (viename name), byloje ji aktyviai palaiko atsakovės poziciją, todėl notarės paaiškinimai greičiau turi subjektyvumo požymių. Taigi šiuo konkrečiu atveju notarės, kaip valstybės įgalioto asmens, atliekančio Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, paaiškinimai apie testatoriaus valią ir testamento turinio traktavimas yra nepatikimi įrodymai (CPK 185 str.).

37Šalys byloje neginčijo bei atsakovė pripažino, jog atsakovė su B. U. susipažino ir pradėjo bendrauti 2009 m., iš viso su juo gyveno apie 4,5 metų, ji buvo dailininko B. U. mūza, globėja, organizuodavo jo darbų parodas (suorganizavo apie 10 parodų), kartu į šias parodas su juo vykdavo, jog atsakovei B. U. gyvenimo su ja metu yra padovanojęs apie 10–20 paveikslų (įvairiomis progomis), taip pat jog atsakovė rūpinosi B. U. sveikata ir pan. Šios aplinkybės leidžia labiau tikėti, jog B. U. (testatorius) nebuvo abejingas atsakovei ir už rodytą dėmesį jam, jo darbams atsakovei atsidėkodavo, dovanodamas jai paveikslus, taigi vertino ir įvertino jos pastangas.

38Liudytojos E. D. (B. U. šiai liudytojai yra pirmos eilės pusbrolis) parodymai, jog atsakovė, sužinojusi testamento turinį, teigė, jog tokio testamento atsisakys ir pan., per se nepatvirtina, jog taip ir buvo atsakovės sureaguota, kadangi patikrinti šių parodymų turinio kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis nėra galimybės.

39Liudytojo R. B. (liudytojas teigia 17 m. pažinojęs testatorių, buvo jo geras draugas) parodymai, jog jis siūlė leisti paveikslus padalyti B. U. seseriai, tačiau šis dėl to supykęs, nes su seserimi anksčiau konfliktavo dėl namo ( - ), pirkimo–pardavimo sandorio, jog B. U. siekė name įsteigti memorialą, surinkti visų paveikslų kolekciją, jog didžioji dalis B. U. tėvų paveikslų buvo ( - ), pas atsakovę, o kita – name, kurį testatorius nusipirko, patvirtina, jog testatorius siekė išlaikyti paveikslus vienoje vietoje, juos rodyti žmonėms tam įrengtame name.

40Liudytojos L. B. (liudytoja teigė, jog B. U. yra geras jos pažįstamas, bendravo su juo daugiau kaip 10 m.) parodymai, jog B. U. dovanojo jai su sutuoktiniu paveikslą, jog jis svajojo ( - ) įkurti paveikslų galeriją, memorialinį muziejų, norėjo, jog paveikslai būtų vienoje vietoje, jog jo santykiai su atsakove buvo geri, jis atsakovei leido išrinkti paveikslą aukcionui labdaros tikslais, patvirtina, jog testatorius siekė išsaugoti savo šeimos, taip pat visos U. dinastijos tapytus paveikslus ir juos eksponuoti vienoje vietoje.

41Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į testatoriaus bei jo tėvų ir visos jo šeimos profesijos pobūdį (dailininkai), aplinkybę, jog ieškovas G. U. taip pat mokėsi, baigė Dailės akademiją, testatoriaus gyvenimo iki sutinkant atsakovę ir su ja aplinkybes, jo santykius su savo vaikais (ieškovais), draugais, pažįstamais, jo visuomeninę veiklą, žiniasklaidos publikacijas apie testatoriaus parodą (t. 2, b. l. 5–6), labiau tikėtina, jog B. U. siekė išsaugoti ne tik savo, bet visos U. šeimos palikimą, – įvairiais laikotarpiais tapytus visus savo ir savo tėvų paveikslus palikti būtent šeimoje, norėjo, jog šie visi paveikslai būtų eksponuojami galerijoje. Daryti vienareikšmišką išvadą, jog B. U. norėjo visus savo ir savo tėvų paveikslus palikti būtent gyvenimo draugei S. K., nėra pagrindo.

42Atsakovės bei trečiojo asmens notarės argumentai, jog testatorius nebūtų siekęs testamento sudarymo dėl paveikslų palikimo vaikams, nes ieškovai (jo vaikai) ir taip būtų paveldėję visą jo turtą pagal įstatymą lygiomis dalimis, vertinami kaip nepagrįsti. Byloje įrodyta, jog labiau tikėtina, kad testatorius siekė (jo valia buvo) įpareigoti atsakovę visus paveikslus padalyti vaikams, tačiau ši jo valia dėl minėtų notarės veiksmų liko neatskleista ir būtent tai sudarė pagrindą kilti šiam ginčui.

43Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, ne kartą yra konstatavęs, kad teismų sprendimai turi būti ne tik formaliai teisėti, bet ir teisingi. Daugybė teisės taisyklių yra ne kas kita, kaip moralės principai. Jeigu teisė nėra grindžiama morale, sunku tikėtis, kad tokios teisės bus laikomasi ir kad ji bus gerbiama. Teisingumas aiškintinas ir kaip moralinė kategorija. Minėta, jog kilus ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, šis turi būti nustatomas, inter alia, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais. Teisės ir moralės atskyrimas atima iš teisės jos moralinį autoritetą ir leidžia manipuliuoti teise bei teisės taikymu nebesibaiminant sulaukti neigiamo moralinio vertinimo ar pasmerkimo. Kartu tai veda prie amoralaus elgesio įteisinimo ir skatina visuomenės demoralizaciją.

44Remdamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo atliktu ginčo situacijos aplinkybių vertinimu ir padarytomis išvadomis, taip pat mano, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo testamento 2-ąjį punktą vertinti kaip testamentinę išskirtinę. Testamentine išskirtine testatorius turi teisę įpareigoti įpėdinį pagal testamentą įvykdyti kokią nors prievolę (testamentinę išskirtinę) vieno ar kelių asmenų naudai; šie asmenys įgyja teisę reikalauti tą prievolę įvykdyti; testatoriaus įpareigotas įpėdinis turi įvykdyti testamentinę išskirtinę neviršydamas savo paveldimo turto vertės, patenkinus palikėjo kreditorių reikalavimus (CK 5.23 str. 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija pažymi, kad testamento 2-ame punkte yra testamentinės išskirtinės požymių, nes nurodytas pavedimas (įpareigojimas) padalyti paveikslus, tačiau jame nėra identifikuota prievolės apimtis: nėra nurodyta nei vienetinė išraiška, nei procentinė apimtis, nei kitokiu būdu aprašyta ir nurodyta prievolės dalis. Toks neapibrėžtumas („savo nuožiūra“) ir nurodytas teisinis reguliavimas neleidžia vertinti testamento 2-ojo punkto testamentine išskirtine ir (ar) vertinti atsakovės atstovo nurodytos CK 5.25 str. 3 d. normos kontekste.

45Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmojo ieškinio reikalavimo, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai, formaliai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą, nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.

46Kadangi byloje surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti ir sprendimui priimti, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovų ieškinys tenkintinas iš dalies – pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento B. U., mirusio ( - ), 2010-08-20 sudaryto ir Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. Bluškienės patvirtinto (notarinio reg. Nr. 2-3602) testamento 2-asis punktas – „Visus savo ir savo tėvų paveikslus aš palieku S. K., a. k. ( - ) Įpareigoju įpėdinę, priėmusią palikimą, padalinti paveikslus savo nuožiūrą mano vaikams“ (CK 5.16 str. 1 d. 3 p., CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

47Įvertinusi bylos medžiagą, ieškovų (jų atstovo) paaiškinimus dėl ieškinio antrojo reikalavimo turinio, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvada, jog antrasis ieškinio reikalavimas – įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovams turtą, yra nepagrįstas, nes iš esmės ieškovai nenurodė ir negalėjo suformuluoti konkrečių faktinių ir teisinių tokio reikalavimo pagrindų, todėl toks reikalavimas vertintinas kaip nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai ir teisėtai atmestas (CPK 185 str.). Duomenų, jog atsakovei yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, byloje nėra ir teismas tokių duomenų nenustatė, taigi šioje proceso stadijoje ieškovai neturi reikalavimo teisės (CPK 2 str., 5 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovai neįrodė turintys reikalavimo teisę į prašomą grąžinti turtą, be to, negalėjo konkretizuoti neva grąžintino turto sudėties, požymių, kainos ir kt. Taigi, pirmosios instancijos teismo 2015-04-14 sprendimo dalis, kuria atmestas antrasis ieškinio reikalavimas, – įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovams be pagrindo įgytą B. U. turtą, paliktina nepakeista (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

48Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

49Priėmus naują sprendimą atitinkamai keistinas šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymas (CPK 93 str. 3, 5 d.).

50Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

51Ieškovai turėjo 2 664,79 Eur (9 201 Lt) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (iš jų 433 Lt sudaro sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį (t. 1, b. l. 7, 146, t. 2, b. l. 71, 73), 8 650 Lt – advokato paslaugos (už ieškinio parengimą, atstovavimą teisme (t. 1, b. l. 112, 147), 18 Lt – už kopijų padarymą (t. 1, b. l. 95), 100 Lt – už kalbinės ekspertizės atlikimą (t. 1, b. l. 46–47).

52Duomenų apie atsakovės, trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nepateikta.

53Valstybės išlaidas byloje sudaro 42,85 Eur korespondencijos (procesinių dokumentų) siuntimo išlaidos (t. 1, b. l. 113, t. 2, b. l. 87).

54Įvertinus tai, kad atmestų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 50 proc., tenkinta – 50 proc. ieškinio, kiekvienam ieškovui iš atsakovės priteistina po 444,13 Eur pirmosios instancijos teisme jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš viso – 1 332,40 Eur.

55Iš kiekvieno ieškovo priteistina po 7 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Priteistina iš atsakovės 21 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

56Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

57Apeliantų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, todėl proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai (50 proc.) kiekvienam ieškovui iš atsakovės priteistina po 7 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, iš viso – 21 Eur (t. 2, b. l. 97) (CPK 79 str. 1 d., 93 str. 2 d.).

58Atsakovė ir trečiasis asmuo įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

59Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

60Palangos miesto apylinkės teismo 2013-07-11 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovei disponuoti B. U., jo tėvų B. U. ir B. M. M. U. turtu, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.). Teisėjų kolegija atkreipia šalių dėmesį į tai, jog teismui pripažinus testamento 2-ąjį punktą negaliojančiu, atsakovei išlieka draudimas disponuoti B. U., jo tėvų B. U. ir B. M. M. U. turtu, todėl tikslinga minėta nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti.

61Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

62ieškovų apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

63Panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškovų ieškinio dalis dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovų tėvo B. U. 2010-08-20 sudaryto ir Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. Bluškienės patvirtinto testamento 2-ąjį punktą, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti – pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento B. U., asmens kodas ( - ) mirusio ( - ), 2010-08-20 sudaryto ir Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarės Alfredos Bluškienės patvirtinto (notarinio reg. Nr. 2-3602) testamento 2-ąjį punktą – „Visus savo ir savo tėvų paveikslus aš palieku S. K., a. k. ( - ) Įpareigoju įpėdinę, priėmusią palikimą, padalinti paveikslus savo nuožiūrą mano vaikams.“

64Pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme ir šią dalį išdėstyti taip:

65„Priteisti ieškovams L. U., P. U. ir G. U. iš atsakovės S. K. lygiomis dalimis, t. y. po 444,13 Eur, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

66Priteisti iš ieškovų P. U., L. U. ir G. U. po 7 Eur iš kiekvieno procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

67Priteisti iš atsakovės S. K. 21 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai“.

68Pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo tvarka, ir šią dalį išdėstyti taip:

69„Palangos miesto apylinkės teismo 2013-07-11 nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovei S. K. disponuoti B. U., jo tėvų B. U. ir B. M. M. U. turtu, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo“.

70Kitą Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

71Priteisti ieškovams L. U., P. U. ir G. U. iš atsakovės S. K. lygiomis dalimis, t. y. po 7 Eur, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovai L. U., P. U. ir G. U. teismo prašė pripažinti negaliojančiu nuo... 4. Atsakovė S. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Ginčijamą testamento... 5. Trečiasis asmuo notarė A. Bluškienė su ieškiniu nesutiko, palaikė... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Palangos miesto apylinkės teismas 2015-04-14 sprendimu ieškinį atmetė.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Apeliantai skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo... 10. A. Bluškienės paaiškinimų nėra galimybės suprasti tikrosios testatoriaus... 11. Atsakovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Palangos miesto... 12. Teismo posėdžio metu apeliantų atstovas apeliacinį skundą palaikė ir... 13. Teismo posėdžio metu ieškovas L. U. apeliacinį skundą palaikė ir prašė... 14. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė apeliacinio skundo... 15. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo notarė A. Bluškienė palaikė... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados... 17. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. ... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Faktinės bylos aplinkybės... 20. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2010-08-20 testamentu... 21. Teisinis ginčo situacijos aplinkybių vertinimas, argumentai, motyvai ir... 22. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai... 23. Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja... 24. Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio... 25. Atsižvelgiant į tai, kad testamento teisiniai padariniai atsiranda tik po... 26. Byloje ginčijamo oficialaus testamento 2-ąjį punktą – „2. Visus savo ir... 27. Teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme notarė A. Bluškienė... 28. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai,... 29. Pagal kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į testamento, kaip... 30. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi notarės paaiškinimus dėl... 31. 2-ojo punkto sudarymo aplinkybių, ginčijamo punkto turinį, atsižvelgdama į... 32. Kilęs ginčas, šalių skirtingas ginčijamo punkto sąlygų aiškinimas ir... 33. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčijamo testamento 2-ame punkte yra abi... 34. Vien tai, kad atsakovė įvardijama kaip įpėdinė ir (ar) jai testatorius... 35. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 36. Nustatyta, jog nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos... 37. Šalys byloje neginčijo bei atsakovė pripažino, jog atsakovė su B. U.... 38. Liudytojos E. D. (B. U. šiai liudytojai yra pirmos eilės pusbrolis)... 39. Liudytojo R. B. (liudytojas teigia 17 m. pažinojęs testatorių, buvo jo geras... 40. Liudytojos L. B. (liudytoja teigė, jog B. U. yra geras jos pažįstamas,... 41. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į testatoriaus bei jo... 42. Atsakovės bei trečiojo asmens notarės argumentai, jog testatorius nebūtų... 43. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 str. 1 d., kurioje... 44. Remdamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija nesutinka su... 45. Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios... 46. Kadangi byloje surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti ir... 47. Įvertinusi bylos medžiagą, ieškovų (jų atstovo) paaiškinimus dėl... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 49. Priėmus naują sprendimą atitinkamai keistinas šalių bylinėjimosi... 50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 51. Ieškovai turėjo 2 664,79 Eur (9 201 Lt) bylinėjimosi išlaidų pirmosios... 52. Duomenų apie atsakovės, trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas... 53. Valstybės išlaidas byloje sudaro 42,85 Eur korespondencijos (procesinių... 54. Įvertinus tai, kad atmestų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 50 proc.,... 55. Iš kiekvieno ieškovo priteistina po 7 Eur procesinių dokumentų įteikimo... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 57. Apeliantų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, todėl proporcingai... 58. Atsakovė ir trečiasis asmuo įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme... 59. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ... 60. Palangos miesto apylinkės teismo 2013-07-11 nutartimi byloje taikytas... 61. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų... 62. ieškovų apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 63. Panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo... 64. Pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo... 65. „Priteisti ieškovams L. U., P. U. ir G. U. iš atsakovės S. K. lygiomis... 66. Priteisti iš ieškovų P. U., L. U. ir G. U. po 7 Eur iš kiekvieno... 67. Priteisti iš atsakovės S. K. 21 Eur procesinių dokumentų įteikimo... 68. Pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo... 69. „Palangos miesto apylinkės teismo 2013-07-11 nutartimi šioje byloje... 70. Kitą Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo... 71. Priteisti ieškovams L. U., P. U. ir G. U. iš atsakovės S. K. lygiomis...