Byla 2A-457/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-734-622/2013 pagal ieškovo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus ieškinį atsakovams bendrovės Ergo Insurance SE Lietuvos filialui, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Minrūvita“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atnaujinti ieškinio dėl žalos, susidariusios išmokėjus socialinio draudimo išmokas R. J. ir P. P., senaties terminą ir priteisti solidariai iš atsakovų bendrovės Ergo Insurance SE Lietuvos filialo, BUAB „Minrūvita“ 180 220,12 Lt žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2006-11-10 eismo įvykio metu žuvo A. J., gim. 1983-01-22, o V. S., gim. 1952-06-12 ir P. P., gim. 1951-05-27 buvo sužaloti. Dėl šio įvykio kaltu buvo pripažintas A. J., kuris vairavo transporto priemonę VW LT, v/n ( - ) priklaususią BUAB „Minrūvita“ ir apdraustą ADB „Ergo Lietuva“ pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Ieškovui išmokėjus socialinio draudimo išmokas, jam atsirado regreso teisė į žalą padariusį asmenį. Dėl įvykio ieškovui iki 2010-10-08 buvo padaryta 180 220,12 Lt žala, kuri nėra atlyginta, todėl ji priteistina iš atsakovų. Ieškovas 2008-03-07 ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydamas priteisti iš atsakovų žalos, susidariusios išmokėjus R. J. ir P. P. socialinio draudimo išmokas, atlyginimą. Klaipėdos apygardos teismo 2012-09-18 nutartimi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, nes į teismo posėdį neatvyko ieškovas, o atsakovai neprašė priimti sprendimo už akių. Tai sąlygojo ieškinio senaties termino tęsimąsi ir dėl šios priežasties ieškinio senaties terminas (1 metai) jau yra suėjęs. Civilinės bylos Nr. 2-31-538/2012 nagrinėjimo metu ieškovas tinkamai ir sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis bei operatyviai vykdė teismo pavedimus. Senaties termino praleidimą iš esmės nulėmė užsitęsęs bylos nagrinėjimas. Bylos nagrinėjimo sustabdymus inicijavo atsakovas ADB „Ergo Lietuva“. Atnaujinus bylos nagrinėjimą paaiškėdavo, kad aplinkybės, dėl kurių buvo stabdomas bylos nagrinėjimas, neturėjo lemiamos įtakos sprendžiant ginčą. Ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis turėtų būti atnaujintas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPD įstatymas) 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad dėl to būtų iš esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalą, o, nukentėjusiam asmeniui per nurodytą terminą nepareiškus reikalavimo žalą padariusio asmens draudikui, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prarastų draudimo sutarties teikiamą apsaugą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Seesam Lietuva“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, bylos Nr. 3K-7-368/2012). Toks išaiškinimas reiškia, kad minėtoje normoje nurodytas pretenzinių terminų praleidimas nepašalina ir nepanaikina draudikui prievolės mokėti draudimo išmoką, todėl tai nėra pagrindas atsisakyti sumokėti regreso tvarka reikalaujamų sumų. Tačiau pretenzinis terminas nėra ieškinio senaties terminas. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Tokiu būdu tokiems santykiams turi būti taikoma CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Todėl teismas nurodė, kad nepagrįstas ieškovo teiginys, jog 2010-11-16 P. P. išmokėtų išmokų atžvilgiu ieškinio senaties terminas baigiasi 2013-11-16. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas su analogišku ieškiniu į teismą kreipėsi 2008-03-12. Civilinėje byloje Nr. 2-31-538/2012 Klaipėdos apygardos teismas ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu remdamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Šio pagrindo taikymas yra susijęs su ieškovo neatvykimu į teismo posėdį. Ieškovo dalyvavimas teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės žodinio proceso tvarka yra jo teisė, o ne pareiga, nebent teismas pripažįsta ieškovo dalyvavimą būtinu (CPK 160 str. 1 d. 1 p., 246 str. 5 d.). Teismas nurodė, jog neturi pagrindo abejoti ieškovo atstovo paaiškinimais, kad į 2012-09-18 vykusį teismo posėdį ieškovo atstovai negalėjo atvykti dėl užimtumo, todėl jei ieškovo atstovai neturėjo galimybės atvykti į teismo posėdį, ieškovas galėjo teikti teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ar bylos išnagrinėjimo ieškovui nedalyvaujant. Be to, ieškovas nepasinaudojo galimybe skųsti teismo procesinį sprendimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir kelti klausimą, ar adekvačiai pasielgė teismas, užbaigdamas bylą nepriimant sprendimo po to, kai byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama daugiau kaip keturis metus. CK 1.130 straipsnio 4 dalis nustato, kad ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Vienas iš ieškinio senaties instituto tikslų yra užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistas teises. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodytos priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, įsiteisėjusia teismo nutartimi yra pripažinta ieškovo kaltė dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Atsižvelgdamas į tai, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas ir nėra pagrindo jo atnaujinimui, esant atsakovo prašymui taikyti ieškinį senatį, teismas konstatavo, kad ieškinys turi būti atmestas (CK 1.131 str. 1 d.).

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Ieškovas VSDFV Šilalės skyrius apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatytas vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusiojo ar valstybinio socialinio draudimo įstaigų materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš žalą padariusio draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas prieš nukentėjusįjį pagal deliktinės atsakomybės taisykles, t. y. net ir praleidus vienerių metų terminą, žalą atsakovas vis tiek privalo atlyginti, nes priešingas normų aiškinimas iš esmės prieštarautų Lietuvos Respublikos transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatose įtvirtinto privalomojo civilinės atsakomybės draudimo esmei bei tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012). Atsižvelgiant į tai, kad dėl 2006-11-10 eismo įvykio nukentėjusiam P. P. 2010-11-16 buvo baigtas socialinio draudimo išmokų mokėjimas, į tai, kad atsakovai po gautų pretenzijų neatlygino susidariusios žalos gera valia, ieškinio dalyje, susijusioje su P. P. išmokėtų išmokų socialinio draudimo išmokų išieškojimu taikomas bendras 3 metų žalos atlyginimo ieškinio senaties terminas, kuris šioje byloje dar nebuvo pasibaigęs. Be to, ieškovas pretenzijas dėl žalos atlyginimo reiškė tiek draudimo bendrovei ERGO, tiek BUAB ,,Minrūvita“. Atsakovams atsisakius atlyginti žalą, buvo inicijuota civilinė byla dėl žalos atlyginimo priteisimo. Jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 str.). Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimis, sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Tokiu būdu ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo (susidariusi P. P. išmokėjus socialinio draudimo išmokas) atsakovo BUAB ,,Minrūvita“ atžvilgiu dar nėra pasibaigęs.

102. Ieškinio senaties termino praleidimą sąlygojo ne tik ieškovo, bet ir atsakovo ERGO veiksmai, į kuriuos teismas nepagrįstai neatsižvelgė. Ieškovo neatvykimas į analogiškos civilinės bylos Nr. 2-31-538/2012, 2012-09-18 teismo posėdį, sąlygojo šio civilinio ieškinio senaties termino užsitęsimą ir jo pasibaigimą. Ieškovas į teismo posėdį neatvyko dėl didelio užimtumo. Užsitęsusį minėtos bylos nagrinėjimą sąlygojo atsakovo ERGO veiksmai, nes jo iniciatyva bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas net 3 kartus. Visais atvejais civilinė byla buvo sustabdyta iš esmės nepagrįstai.

11Atsakovas bendrovės Ergo Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, o ieškovo nurodomos svarbios priežastys, lėmusios ieškinio senaties termino praleidimą, neatitinka objektyviai svarbių priežasčių.

12Atsakovas BUAB ,,Minrūvita“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas visapusiškai įvertino visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą.

13IV. Apeliacinio teismo argumentai

14Apeliacinis skundas netenkintinas.

15Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

16Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl socialinio draudimo įstaigos teisės, sumokėjus žalą patyrusiems asmenims draudimo išmokas, pareikšti reikalavimą jas grąžinti iš žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko ieškinio senaties termino bei šio termino atnaujinimo.

17Socialinio draudimo įstaigai, išmokėjus žalą patyrusiam asmeniui draudimo išmokas, atsiranda teisė vietoj jo reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, o jo nesant, iš žalą padariusio asmens (CK 6.290 str. 3 d., TPVCAPD įstatymo 19 str. 10 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus v. UAB DB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012).

18CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). Sprendžiant ieškinio senaties termino pradžios klausimą, taikytinos CK 1.127 straipsnio nuostatos, pagal kurios 1 dalyje įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; ši taisyklė taikoma tada, kai kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų pradžios nustatymo tvarkos.

19TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta reikalavimo teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimo procedūra, kurios nukentėjęs asmuo turi laikytis, siekdamas, kad jo reikalavimo teisė būtų patenkinta nesikreipiant į teismą dėl žalos atlyginimo. Teisė į draudimo išmokos sumokėjimą įgyvendinama per TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus (vienerius metus, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos) pateikiant pretenziją draudikui. Pretenzijos tikslas – pareikalauti, kad draudikas įvykdytų jam iš draudimo sutarties kylančią prievolę. Draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą, šį pareiškusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo subjektinė teisė – teisė į žalos atlyginimą – yra pažeista. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. P. v. VĮ Anykščių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-133/2013, konstatuota, kad materialiniame teisiniame santykyje, kai nukentėjusysis reiškia reikalavimą atlyginti žalą draudikui, nukentėjusio asmens subjektinės teisės pažeidimas prasideda tada, kai draudikas atsisako tokį reikalavimą patenkinti, todėl ieškinio senaties terminas tokiu atveju prasideda nuo tos dienos, kai žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo apie tai sužinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje If P&C Insurance v Lietuvos draudimas, bylos Nr. 3K-3-15/2013, taip pat konstatuota, kad kai draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, TPVCAPD įstatymo nustatyta tvarka pateikia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui pretenziją, kurioje reikalaujama grąžinti sumokėtas sumas, o šis motyvuotu atsakymu (TPVCAPD įstatymo 2 str. 11 d.) atsisako ją tenkinti, ieškinio senaties terminas draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, prasideda nuo jo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie atsisakymą tenkinti jo pretenziją dienos (CK 1.127 str. 1 d). Nuo šio momento prasideda CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino eiga.

20Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-11-10 eismo įvykio metu žuvo A. J., o V. S. ir P. P. buvo sužaloti. Dėl šio įvykio kaltu buvo pripažintas A. J., kuris vairavo transporto priemonę, priklaususią BUAB „Minrūvita“ ir apdraustą ADB „Ergo Lietuva“ pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (civilinė byla Nr. 2-31-538/2012 t. 1, b. l. 7). Dėl 2006-11-10 eismo įvykio nukentėjusiems asmenims R. J. socialinio draudimo išmoka buvo išmokėta 2007-02-22 (121200 Lt) ir P. P. socialinio draudimo išmokos buvo išmokėtos iki 2010-11-16 (59 020,12 Lt).

21Ieškovas pretenziją atsakovui bendrovei Ergo Insurance SE Lietuvos filialui dėl žalos atlyginimo 138 436,31 Lt pareiškė 2007-11-14, 2007-12-29 bei 2008-01-25 raštais (civilinė byla Nr. 2-31-538/2012 t. 1, b. l. 16-20). Atsakovas 2008-01-18 ir 2008-02-08 raštais ieškovo pretenziją atsisakė tenkinti (civilinė byla Nr. 2-31-538/2012 t. 1, b. l. 8-13). Dėl šių priežasčių ieškovas 2008-03-07 su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 142 856,92 Lt žalos atlyginimą. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovo reikalavimas buvo padidintas iki 180 220,12 Lt. Klaipėdos apygardos teismas 2012-09-18 nutartimi ieškovo VSDFV Šilalės skyrius ieškinį atsakovams ADB ,,ERGO Lietuva“ (šiuo metu - bendrovė E. I. SE) bei BUAB „Minrūvita“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka paliko nenagrinėtą, nes į teismo posėdį neatvyko ieškovas (civilinė byla Nr. 2-31-538/2012, t. 2, b. l. 191).

22Nagrinėjamu atveju ieškovas VSDFV Šilalės skyrius 2012-10-09 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su analogišku ieškiniu. Ieškovas neginčija aplinkybės, kad šiuo atveju jis yra praleidęs ieškinio senaties terminą šiam ieškiniu pateikti, tačiau prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti, nurodydamas, kad aplinkybė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2012-09-18 nutartimi ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, sąlygojo ieškinio senaties termino tęsimąsi ir dėl šios priežasties ieškinio senaties terminas jau yra suėjęs.

23Ieškinio senaties instituto tikslas – tiek sudaryti realią galimybę asmeniui per tam tikrą laiką apginti savo pažeistą teisę, tiek ir skatinti asmenis kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, taip užtikrinant civilinių santykių stabilumą. Ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti, nes, praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Taigi ieškinio senaties institutas atitinka tiek ieškovo, tiek atsakovo interesus. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių buvimo. Kasacinio teisimo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Strimaitis v. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,LRG farmacija“ v. UAB ,,Limedika“, bylos Nr. 3K-3-393/2012; kt.). Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-170/2010).

24Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-31-538/2012 Klaipėdos apygardos teismas, analogišką šioje byloje ieškovo pareikštam ieškiniu, ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovui neatvykus į teismo posėdį. Neatvykimo į Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. posėdį priežastimi ieškovas nurodė didelį VSDFV Šilalės skyriaus darbuotojų užimtumą.

25Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau priimtų teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Nors bylos duomenimis nepaneigti ieškovo argumentai, kad į teismo posėdį jis neatvyko dėl didelio užimtumo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šalys neprivalo dalyvauti teismo posėdyje (išskyrus kai kurių kategorijų bylas) ir gali vesti bylą per atstovus arba prašyti teismą bylą išnagrinėti joms nedalyvaujant. Kad nepageidauja bylos vesti per atstovą ir dalyvauti teismo posėdyje, šalis privalo iš anksto informuoti teismą. Jeigu šalis pageidauja, tačiau dėl svarbių priežasčių teismo posėdyje negali dalyvauti arba dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti jos atstovas, jie iš anksto iki teismo posėdžio pradžios turi pateikti teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir dokumentus, pateisinančius jų neatvykimą į teismo posėdį. Tačiau iš civilinės bylos Nr. 2-31-538/2012 medžiagos matyti, kad ieškovas tokių prašymų ir duomenų teismui nepateikė. Be to, ieškovas nepasinaudojo galimybe skųsti teismo procesinį sprendimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu.

26Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatyta svarbių priežasčių praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Kadangi ieškovas praleido įstatymo nustatytą terminą ieškiniui draudikui bendrovei Ergo Insurance SE Lietuvos filialui pareikšti, kurio nėra pagrindo atnaujinti, tai sudaro pagrindą ieškinio reikalavimą šiam atsakovui atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).

27socialinio draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisė pagal TPVCAPD įstatymo 19 straipsnio 10 dalį yra nustatyta taip, kad ši regreso teisė nukreipta į atsakingą draudiką, ir tik kai atsakingo draudiko nėra, – į žalą padariusį asmenį (bendrovė Ergo Insurance SE), o atsakovui UAB ,,Minrūvita“ ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo (P. P. išmokėjus socialinio draudimo išmokas) atsakovo BUAB ,,Minrūvita“ atžvilgiu dar nėra pasibaigęs, yra teisiškai nereikšmingas.

28Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nei procesinės nei materialiosios teisės normų nepažeidė ir bylą išnagrinėjo teisingai, todėl teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

29Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje yra pateikti duomenys, kad atsakovas bendrovė Ergo Insurance SE Lietuvos filialui turėjo 1 815 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 131). Nurodyta suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų maksimalų 8.11 p. numatytą dydį, todėl jo prašomas užmokesčio dydis mažintinas ir iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 1 500 Lt suma advokato teisinei pagalbai apmokėti.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

31Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti iš ieškovo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus (į. k. 190895432) atsakovui bendrovei Ergo Insurance SE Lietuvos filialui (į. k. 10017013) 1 500 Lt (tūkstantį penkis šimtus litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 8. Ieškovas VSDFV Šilalės skyrius apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos... 9. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatytas... 10. 2. Ieškinio senaties termino praleidimą sąlygojo ne tik ieškovo, bet ir... 11. Atsakovas bendrovės Ergo Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepimu į... 12. Atsakovas BUAB ,,Minrūvita“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 13. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl socialinio draudimo įstaigos teisės,... 17. Socialinio draudimo įstaigai, išmokėjus žalą patyrusiam asmeniui draudimo... 18. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iš draudimo teisinių santykių... 19. TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta reikalavimo teisės į... 20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-11-10 eismo įvykio metu žuvo A. J., o V.... 21. Ieškovas pretenziją atsakovui bendrovei Ergo Insurance SE Lietuvos filialui... 22. Nagrinėjamu atveju ieškovas VSDFV Šilalės skyrius 2012-10-09 kreipėsi į... 23. Ieškinio senaties instituto tikslas – tiek sudaryti realią galimybę... 24. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-31-538/2012 Klaipėdos... 25. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis... 26. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 27. socialinio draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos... 28. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 29. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 31. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti... 32. Priteisti iš ieškovo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės...