Byla 2A-1633-826/2016
Dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių, tretieji asmenys UAB „Saulės amuletas“, A. J. D

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Gailevičienės ir Giedrės Seselskytės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui E. K. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių ir atsakovo E. K. priešieškinį ieškovei L. K. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių, tretieji asmenys UAB „Saulės amuletas“, A. J. D..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:
    1. nutraukti santuoką, sudarytą 1985 m. birželio 15 d. Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 154, dėl atsakovo kaltės;
    2. panaikinti 1998 m. gruodžio 14 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovui padovanojo 1/2 dalį buto, esančio ( - ), Gargžduose, ir taikyti restituciją;
    3. padalyti santuokoje įgytą turtą, pripažįstant ieškovei nuosavybės teises į šį turtą: butą, adresu ( - ), Gargždai; negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, adresas ( - ), Gargždai; žemės sklypą, 5,0500 ha, adresas ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; lengvąjį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. ( - ), 50 vnt. paprastųjų vardinių 28,96 Eur (100,00 Lt) nominalios vertės UAB „Saulės amuletas“ akcijų. Iš viso ieškovei priteisti turto ir vertybinių popierių už 99 629,29 Eur (344 000,00 Lt);
    4. atsakovui po santuokos nutraukimo pripažinti nuosavybės teisę į šį turtą: žemės sklypą, 0,2866 ha dydžio, su gyvenamuoju namu, garažu, sandėliu, tvartu, daržine, malkine, sandėliu-garažu, šiltnamiu, kitais kiemo statiniais (kiemo aikštelė, tvora), adresu ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, 0,2866 ha dydžio, adresas ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, 01900 ha dydžio, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, 1,3500 ha dydžio, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, 1,0600 ha dydžio, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, 1,0000 ha dydžio, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, 0,7500 ha dydžio, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, 0,5900 ha dydžio, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, 0,4900 ha dydžio, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; transporto priemonę – priekabą DO MA 131K, valst. Nr. AM216; 50 vnt. paprastųjų vardinių 28,96 Eur (100,00 Lt) nominalios vertės UAB „Saulės amuletas“ akcijų. Iš viso atsakovui nekilnojamojo turto ir vertybinių popierių priteisti už 89 782,21 Eur (310000,00 Lt);
    5. priteisti ieškovei iš atsakovo 50 683,50 Eur (175 000,00 Lt) kompensaciją už pinigines santaupas;
    6. įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei 7 vnt. deimantų arba priteisti už šį turtą ekvivalentą – 579,24 Eur (2 000,00 Lt);
    7. priteisti iš atsakovo ieškovei 14 481,00 Eur (50 000,00 Lt) dydžio piniginę kompensaciją už aukso laužą ir aukso gaminius, buvusius seife;
    8. pripažinti ieškovei reikalavimo teisę į 143 361,91 Eur (495 000,00 Lt) pagal paskolos sutartis iš UAB „Saulės amuletas“, į. k. 163733636;
    9. po santuokos nutraukimo palikti pavardes K., K..
  2. Nurodė, kad su atsakovu santuokoje pragyveno 27 metus, vaikų nesusilaukė. Šeima iširo dėl atsakovo neištikimybės. Parduotuvėje pradėjo dirbti nauja pardavėja, kuriai atsakovas rodė išskirtinį dėmesį, pradėjo leisti vakarus darbe. Į pastabas sutuoktinis reaguodavo piktai, o paskui išėjo iš namų. Dabar su juo susitinka tik darbe, tačiau tarp jų tvyro įtampa.
  3. Nurodė, kad butą, adresu ( - ), Gargždai, nusipirko 1998 m. birželio 6 d., kiekvienam priklausė po 1/2 šio turto dalį. Atsakovui įregistravus individualiąją įmonę, ji 1998 m. gruodžio 14 d. savo 1/2 buto dalį padovanojo sutuoktiniui. Šiose patalpose buvo įrengta bendra juvelyrinių dirbinių parduotuvė. Pasikeitus faktinėmis aplinkybėms, dovanojimo sandoris turi būti panaikintas ir turtas grąžintas į bendrąją jungtinę nuosavybę, butas priteistas jai.
  4. Nurodė, kad ji tvarkė šeimos pinigines santaupas, jos buvo laikomos darbe, t. y. prekybinėse patalpose, kadangi ten buvo seifas, įrengta signalizacija. Seife buvo laikomas ir aukso laužas, brangakmeniai, aukso gaminiai. Seifo raktus turėjo abu sutuoktiniai, tačiau po to, kai atsakovas išėjo iš namų, jis pakeitė seifo spyną ir ieškovė nuo tada neturėjo galimybės pasiimti daiktų ir pinigų. Seife turėjo būti apie 72 405,00 Eur (250 000,00 Lt) santaupų, 13 vnt. deimantų, aukso laužo už 28 962,00 Eur (100 000,00 Lt). Atvykus antstoliui atsakovas atsisakė atidaryti seifą.
  5. Nurodė, kad gyvenant santuokoje iš bendrų lėšų įmonei UAB „Saulės amuletas“ buvo skolinami pinigai, nes trūko apyvartinių lėšų, iš viso paskolinta ir negrąžinta 990 000,00 Lt, paskolos sutartys buvo sudarytos atsakovo vardu. Po santuokos nutraukimo jai turi būti pripažinta reikalavimo teisė į 143 361,91 Eur (495 000,00 Lt) bendrovei paskolintų lėšų.
  6. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė:
    1. nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl ieškovės kaltės;
    2. padalyti santuokoje įgytą turtą atsakovui pripažįstant nuosavybės teisę į šį turtą: butą, adresu ( - ), Gargždai; žemės sklypą, 5,0500 ha, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, 0,1900 ha dydžio, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, 1,3500 ha dydžio, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, 1,0600 ha dydžio, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, 1,0000 ha dydžio, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, 0,7500 ha dydžio, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, 0,5900 ha dydžio, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, 0,4900 ha dydžio, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; transporto priemonę – automobilio priekabą, valst. Nr. AM216; 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Saulės amuletas“ akcijų, kurių vertė 2 896,20 Eur, iš vertės atėmus 1 488,10 Eur (iš asmeninių lėšų išmokant kompensaciją ieškovei), likusi vertė 1 488,10 Eur; reikalavimo teisę pagal paskolos sutartį su UAB „Saulės amuletas“ į 158 315,00 Eur sumą. Iš viso atsakovas prašo priteisti turto už 252 291,00 Eur;
    3. negyvenamosios patalpos – prekybos patalpos, esančios ( - ), Gargžduose, priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, todėl prašė jų nedalyti;
    4. ieškovei po santuokos nutraukimo pripažinti nuosavybės teisę į šį turtą: žemės sklypą, 0,2866 ha dydžio, su gyvenamuoju namu, garažu, sandėliu, tvartu, daržine, malkine, sandėliu-garažu, šiltnamiu, kitais kiemo statiniais (kiemo aikštelė, tvora), adresu ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; santaupas ieškovės sąskaitoje – 17 666,00 Eur, gautas už patalpų, esančių ( - ), Gargžduose, nuomą; lengvąjį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. ( - ) 1 448,10 Eur kompensaciją už 50 procentų UAB „Saulės amuletas“ akcijų; reikalavimo teisę pagal paskolos sutartį su UAB „Saulės amuletas“ į 128 409,00 Eur sumą Bendra ieškovei priteistino turto vertė – 252 390,00 Eur;
    5. asmeninius skolinius įsipareigojimus padalyti taip: įsipareigojimą pagal 2013 m. kovo 4 d. preliminariąją negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), Gargžduose, pirkimo–pardavimo sutartį su J. A. D. priskirti atsakovui asmeniškai;
    6. priteisti iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  7. Nurodė, kad ieškovės teiginiai apie jo neištikimybę, ieškovės terorizavimą, nepagarbų elgesį yra išgalvoti. Ji jam rodo nepagarbą, žemina, tyčia bei sąmoningai provokuoja jį smurtauti. Konfliktų būdavo su ja ne tik namie, bet ir darbe. Ieškovė savavališkai keletą kartų iš parduotuvės kasos be jo žinios pasiėmė pinigų, kurių negrąžino. Būdama parduotuvės vedėja ji reguliariai pažeidinėjo darbo drausmę, neatlikdavo jai pavestų užduočių, kada panorėjusi atvykdavo ir išvykdavo iš darbo. Ieškovė kenkia verslui, taip mažindama bendro turto vertę.
  8. Nesutinka, kad būtų panaikintas dovanojimo sandoris, kadangi ieškovė savo 1/2 dalį buto padovanojo gera valia, siekdama sustiprinti tarpusavio pasitikėjimą bei plėtoti verslą.
  9. Ieškovei palieka gyvenamąjį namą, automobilį, santaupas, reikalavimo teisę pagal paskolos sutartį bei įsipareigoja iš asmeninių lėšų sumokėti ieškovei kompensaciją už įmonės akcijas. Pažymėjo, kad jokių bendrų ar asmeninių piniginių lėšų, brangakmenių ar kitų juvelyrinių dirbinių, aukso laužo įmonės seife nebuvo. Nurodytu laikotarpiu UAB „Saulės amuletas“ apskaitoje ir sandėlyje buvo 1 auksinis žiedas (0,6 g), 2 auksiniai auskarai (1,86 g), iš viso 2,46 g aukso, 33,89 Eur (117,00 Lt) vertės. Sutinka su ieškovės reikalavimo teisės padalijimu.
  10. Jis turi asmeninį kreditinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui J. A. D. pagal 2013 m. kovo 4 d. pasirašytą preliminariąją sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo iki 2013 m. birželio 3 d. parduoti atsakovui priklausančias patalpas, esančias ( - ), Gargžduose, ir už tai atsakovas yra gavęs 43 443,00 Eur (150 000,00 Lt) avansą. Nurodė, kad parduodamos patalpos priklauso jam asmeniškai, todėl santuokos nutraukimo metu nėra dalytinos. Prievolė kreditoriui lieka jam vykdyti asmeniškai. Atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimo teisės padalijimu.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:
    1. Nutraukė santuoką, įregistruotą 1985 m. birželio 15 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 154) tarp E. K. ir L. K., dėl abiejų sutuoktių kaltės.
    2. Po santuokos nutraukimo E. K. paliko pavardę K., L. K. – K..
    3. Po santuokos nutraukimo ieškovei L. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė: žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 0,2866 ha ploto; pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – garažą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. ( - ), pastatą – tvartą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – daržinę, unikalus Nr. ( - ), pastatą – malkinę, unikalus Nr. ( - ), pastatą – sandėlį-garažą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. ( - ), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (kiemo aikštelę, tvorą), unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.
    4. Po santuokos nutraukimo ieškovei L. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. ( - ).
    5. Po santuokos nutraukimo ieškovei L. K. nustatė 143 362,00 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „Saulės amuletas“ 286 724,00 Eur dydžio skolą.
    6. Po santuokos nutraukimo atsakovui E. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė: žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 0,1900 ha ploto, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 1,0600 ha ploto, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 1,3500 ha ploto, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 1,0000 ha ploto, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 0,7500 ha, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 0,5900 ha ploto, esantį Girininkų k., Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 0,4900 ha ploto, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 5,0500 ha ploto, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; butą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), Gargždai; transporto priemonę – priekabą DO MA 131K, valstybinis Nr. AM216; graižtvinį šautuvą MAZALAT, 7,62x54 R, Nr. M97387, lygiavamzdį šautuvą IZH 24 M, 12x70, Nr. 9901112; 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Saulės amuletas“ akcijų.
    7. Po santuokos nutraukimo atsakovui E. K. nustatė 143 362,00 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „Saulės amuletas“ 286 724,00 Eur dydžio skolą.
    8. Nustatė, jog negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), Gargžduose, priklauso atsakovui E. K. asmeninės nuosavybės teise, todėl nedalytinos.
    9. Priteisė iš ieškovės L. K. 8 754,00 Eur piniginę kompensaciją atsakovui E. K. už ieškovei tenkančią atsakovo nekilnojamojo turto dalį, nustatė, kad priteistos kompensacijos suma turi būti sumokėta per dvejų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikotarpį.
    10. Po santuokos nutraukimo prievolę pagal 2013 m. kovo 4 d. preliminariąją negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), Gargžduose, pirkimo–pardavimo sutartį su J. A. D. pripažino atsakovo E. K. asmenine prievole.
    11. Priteisė iš ieškovės L. K. 3 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui E. K..
    12. Priteisė iš ieškovės L. K. 40,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
    13. Priteisė iš atsakovo E. K. 7,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
    14. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad nė viena iš šalių neįrodė, kad dėl santuokos nutraukimo kalta kita šalis, todėl sprendė, kad yra pagrindas teigti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, dėl to pablogėjo tarpusavio bendravimas, abu nesiaiškino nepasitikėjimo vienas kitu aplinkybių ir priežasčių, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius.
  3. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas grąžinti dovanotą daiktą yra nepagrįstas, nes nuo dovanojimo sutarties sudarymo yra praėję daugiau kaip dešimt metų. Nesutiko su ieškovės pozicija dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.70 straipsnio 4 dalį įstatymo leidėjas senaties termino pradžią skaičiuoja ,,nuo dovanojimo sutarties sudarymo momento, o ne nuo ieškovės interesų pažeidimo momento“.
  4. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti jai 175 000,00 Lt kompensaciją už pinigines santaupas, 2 000,00 Lt kompensaciją už 7 vnt. deimantų, 50 000,00 Lt kompensaciją už aukso laužą ir aukso gaminius, buvusius seife, nes ji neįrodė, kad santuokos metu buvo įgytos tokio dydžio santaupos bei nurodytas turtas. Atsakovas žodžiu patikino, jog seife buvo apie 6 950,88 Eur (24 000,00 Lt) bendrų piniginių santaupų, kurios buvo išleistos automobilio pirkimui, kuriuo iki šiol naudojasi ieškovė.
  5. Teismas atsakovo E. K. priešieškinio reikalavimo pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe 17 666,00 Eur, gautus už patalpų, esančių ( - ), Gargžduose, nuomą, ir šią pinigų sumą įtraukti į dalytino turto balansą netenkino motyvuodamas tuo, kad sutuoktiniai gyvena atskirai nuo 2012 m. birželio 10 d., bendro ūkio nebeveda, atsakovo nurodytos piniginės lėšos, ieškovės gautos už patalpų nuomą, buvo panaudotos gyvenamojo namo priežiūrai ir šios piniginės lėšos neišliko, todėl į dalytino turto balansą neįtrauktinos.
  6. Teismas nutarė priteisti ieškovei namą su pagalbinėse patalpose esančiais daiktais motyvuodamas tuo, kad nuo 2012 m. birželio 10 d. šiame name gyvena tik ieškovė, ji rūpinasi ir prižiūri pastatus, naudojasi name bei pagalbinėse patalpose esančiais daiktais, namo priežiūrai ir išlaikymui yra išleidusi, kaip pati patvirtino, 17 000,00 Lt. Manytina, jog toks šio turto padalijimas užkirstų kelią ateityje tarp šalių kilti ginčams dėl šio turto tinkamos priežiūros, eksploatacijos, jame buvusių daiktų išsaugojimo. Šalių susitarimu gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypu įvertintas 101 367,00 Eur. Ieškovė šios vertės neginčijo.
  7. Teismas nutarė priteisti atsakovui žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 5,0500 ha ploto, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r., 14 481,00 Eur vertės, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė žemės sklypais iki šiol visiškai nesirūpino, juos prižiūri ir jais naudojasi atsakovas, yra įgijęs ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą, vykdo ūkinę veiklą.
  8. Teismas nutarė priteisti atsakovui butą, adresu ( - ), Gargždai, unikalus Nr. ( - ), atsižvelgęs į tai, jog ieškovei priteistas daug didesnę vertę turintis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais, žemės sklypas bei automobilis. Siekiama turtą padalyti, kiek galima, lygiomis dalimis natūra.
  9. Teismas nutarė UAB ,,Saulės amuletas“ visas akcijas priteisti atsakovui, nes iš faktinių aplinkybių matyti, jog santykiai tarp šalių yra įtemti, konfliktiški, ginčai tarp šalių vyksta darbe, todėl siekiant užkirsti kelią naujiems galimiems šalių ginčams dėl UAB ,,Saulės amuletas“ veiklos, tikslinga įmonės akcijas priteisti vienam iš sutuoktinių. Atsakovas yra UAB ,,Saulės amuletas“ steigėjas ir įmonės direktorius, jis vadovauja įmonės veiklai.
  10. Teismas priteisė ieškovei 1 488,10 Eur kompensaciją už atsakovui priteistus 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Saulės amuletas“ akcijų, kurių vertė 2 896,20 Eur. Nors ieškovė ginčijo šių akcijų vertę, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių didesnę UAB ,,Saulės amuletas“ akcijų vertę, nei nurodė atsakovas remdamasis buhalteriniais įmonės dokumentais, ekspertizės pati atsisakė.
  11. Teismas priteisė iš ieškovės 8 754,00 Eur kompensaciją atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Nurodė, kad ieškovei nutarta priteisti turto už 106 001,00 Eur (gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypu – 101 367,00 Eur, automobilis – 4 634,00 Eur) ir 1 488,00 Eur kompensaciją už 50 procentų UAB ,,Saulės amuletas“ akcijų. Atsakovui nutarta priteisti turto už 95 759,00 Eur (žemės sklypai – 33 885,00 Eur, butas – 57 924,00 Eur, transporto priemonė – priekaba – 724,00 Eur, šaunamieji ginklai – 330,00 Eur, 100 procentų įmonės akcijų – 2 896,00 Eur vertės).
  12. Teismas tenkino šalių prašymus po santuokos nutraukimo kiekvienam sutuoktiniui pripažinti reikalavimo teisę į 143 362,00 Eur (495 000 Lt) bendrovei priklausančių lėšų. Nurodė, kad ginčo tarp šalių šiuo klausimus nėra.
  13. Teismas tenkino atsakovo prašymą pripažinti jo asmenine prievole įsipareigojimus pagal 2013 m. kovo 4 d. preliminariąją negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), Gargžduose, pirkimo–pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu J. A. D., nes ieškovė neprieštaravo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimo, prašė jį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškinį iš dalies, t. y.:
    1. Priteisti po santuokos nutraukimo butą, adresu unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Gargždai, 35 912,00 Eur vertės.
    2. Priteisti negyvenamąsias patalpas – prekybos patalpas, adresas ( - ), Gargždai, unikalus Nr. ( - ), 42 863,00 Eur vertės.
    3. Priteisti žemės sklypą, 5,0500 ha dydžio, adresas ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. ( - ), 14 770,00 Eur vertės.
    4. Priteisti lengvąjį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. ( - ) 3 270,00 Eur vertės.
    5. Priteisti 49 vnt. paprastųjų vardinių 100,00 Lt nominalios vertės UAB „Saulės amuletas“ akcijų, 1 419,00 Eur vertės.
  2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog jų santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje esančios pateiktos telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina atsakovo neištikimybę. Teismas nesigilino ir neanalizavo šių įrodymų turinio, todėl padarė neteisingą išvadą. Atsakovas nedėjo pastangų išsaugoti šeimos, išėjo iš namų, pradėjo elgtis nepagarbiai, ją žemino.
  3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padalydamas bendrą turtą nesivadovavo kasacinio teismo suformuluota praktika, todėl nepagrįstai buvo pažeistos jos teisės.

1026.1. Teismas priteisė visus žemės sklypus tik atsakovui, tačiau jis nepateikė jokių įrodymų, kad žemės sklypas, 5,0500 ha, unikalus Nr. ( - ), paskirtis – žemės ūkio, adresas ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r., yra išnuomotas ar yra kitų priežasčių, dėl ko nors vienas žemės sklypas negalėtų būti perleistas ieškovei.

1126.2. Teismas priteisė jai namą natūra, tačiau ji neturi finansinių galimybių jo išlaikyti, atsakovas ją atleido iš darbo, viena gyventi tokiame name ji negali. Pagal jos finansines galimybes jai turėjo būti priteistas butas, adresu ( - ), Gargždai.

1226.3. Teismas nustatydamas dalyto turto vertę atsižvelgė į šalių pateiktus turto vertinimus, atliktas 2013 m. kovo 12 d. ir 2014 m. lapkričio 19 d. to paties UAB „Oberhaus“ vertintojo R. Z. konsultacijas. Šis asmuo negalėjo turto vertinti abiem šalims, nes yra priešingas interesas. Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir nepasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus ar skirti ekspertizę.

1326.4. Teismas nepagrįstai priteisė visas UAB „Saulės amuletas“ akcijas atsakovui. Verslas buvo kuriamas kartu, visas santuokos metu įgytas turtas buvo nupirktas iš šio verslo gaunamo pelno. Nustatyti tikrosios akcijos vertės nėra galimybės, nes atsakovas, būdamas šios įmonės direktoriumi, nuo 2010 m. neleisdamas susipažinti su įmonės buhalteriniais dokumentais, įmonės veiklą vykdo taip, kad pelnas mažėtų, o ne didėtų. Būdama įmonės akcininke galės stebėti įmonės veiklą ir ją kontroliuoti.

1426.5. Teismas neteisingai nurodė priteistino automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. ( - ) vertę. Sprendimo priėmimo dieną jo vertė buvo 3 270,00 Eur, o ne 4 633,92 Eur.

  1. Teismas nepanaikindamas 1998 m. gruodžio 14 d. dovanojimo sutarties neatsižvelgė į tai, kad šis sandoris buvo tariamas, juo nebuvo siekiama sukurti teisinių pasekmių. Patalpos buvo suremontuotos iš bendrų lėšų, tačiau reikšdama ieškinį dėl savo pažeistų teisių ji negalėjo prašyti panaikinti šį sandorį ir prašyti priteisti kompensaciją.
  2. Teismas neteisingai vertino senaties termino prasidėjimo momentą, pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, 10 metų terminas skaičiuojamas nuo teisės pažeidimo dienos, t. y. kai atsakovas pradėjo ginčyti, kad šį sandorį sudarė tik todėl, kad reikėjo pakeisti patalpų paskirtį, įregistruoti parduotuvę ir UAB „Saulės amuletas“.
  3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.
    1. Atsakovas patikslindamas priešieškinio reikalavimus padidino priešieškinio sumą nuo 69 074,00 Eur (238 500,00 Lt) iki 252 291,00 Eur, tačiau žyminio mokesčio neprimokėjo, o teismas šio klausimo nesprendė.
    2. Teismas tenkino ieškinio reikalavimus iš dalies, tačiau nepriteisė iš atsakovo jos turėtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
  4. Kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, t. y. VšĮ „Emprekis“ 2016 m. liepos mėn. pažymą apie automobilio vidutinę rinkos kainą Lietuvoje, UAB „Lituka ir Ko“ namų valdos ( - ), Vėžaičių sen., turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. LLO-60726. Prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
  5. Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
  6. Nurodė, kad teismas nutraukdamas jų santuoką atsižvelgė į abiejų šalių elgesį ir pateiktus rašytinius duomenis byloje, t. y. skambučių išklotines, 2016 m. gegužės 11 d. specialisto išvadą Nr. G 870/2016(03), todėl pagrįstai nurodė, jog santuoka nutraukta dėl abiejų kaltės.
  7. Pirmosios instancijos teismas teisingai padalijo turtą natūra, atsižvelgęs į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis.

1533.1. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad UAB „Saulės amuletas“ akcijų vertė yra daug didesnė, nei įvertino teismas. Įmonė visą laiką vykdė normalią įmonės veiklą, išlaikė patalpas, atsiskaitinėjo su darbuotojais, atsakovas pats gyveno iš gaunamų pajamų. Jokių įrodymų ieškovė nepateikė, todėl teismas pagrįstai priteisė visas akcijas tik jam ir nustatė kompensacijos sumą, kuri atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus.

1633.2. Visi byloje esantys duomenys patvirtina, jog priteisti įmonės akcijų natūra ieškovei nėra galimybės. Tarp buvusių sutuoktinių nėra įmanomas bendro verslo valdymas, turėjimas ar vystymas. Ieškovė nesugebėjo eiti jai paskirtų įmonės vadovo pareigų, pažeidinėjo darbo drausmę, dėl ko, kai buvo skirtos drausminės nuobaudos – papeikimai, neatliko jai pavestų užduočių, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-417/2015 ji pripažinta kalta dėl suklastotų dokumentų gabenimo, laikymo bei panaudojimo, jai pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 68-1-00436-14 dėl didelės vertės svetimo turto vagystės.

1733.3. Teismas teisingai priteisė namą natūra ieškovei, nes ji nuo 2012 m. jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi, dalį daiktų, buvusių name, ji perleido tretiesiems asmenims, nesutiko parduoti namo, kai jai buvo siūloma.

1833.4. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad nėra byloje duomenų, kad jis verčiasi ūkine veikla, kad iš šių sklypų jis gauna išmokas, jog visais žemės sklypais rūpinasi jis.

1933.5. Teismas nustatydamas dalytino turto vertę rėmėsi šalių pateiktais įrodymais, kurių buvo pakankamai teisingai turto vertei nustatyti. Nors ieškovė nurodė, kad byloje yra to paties asmens atliktos turto vertinimo ataskaitos ir jos kelia abejonių, tačiau nepateikė duomenų, kad „Oberhaus“ specialistas R. Z. būtų šališkas. Skiriasi vertinimo atlikimo laikas (intervalas 1 metai 8 mėnesiai).

2033.6. Ieškovė nekėlė klausimo dėl automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. ( - ) vertės visos bylos nagrinėjimo metu. Teismo posėdžio metu pripažino tokią teismo nustatytą vertę ir tik apeliacinės instancijos teisme iškėlė šį klausimą.

  1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepanaikino 1998 m. gruodžio 14 d. dovanojimo sutarties.

2134.1. Perleista buto dalis buvo naudojama vystant įsteigtą verslą, todėl sutartis nebuvo tariamasis sandoris ir sukūrė šalims civilines teises ir pareigas, teisines pasekmes, kurių sudarant sutartį buvo siekiama.

2234.2. Byloje esantys Statybinių darbų rangos sutartis Nr. 43 SD/05, sudaryta tarp K. A. K. ir UAB „Saulės amuletas“, bei 2003 m. kovo 31 d. UAB „Saulės amuletas“ aktas dėl pastato atliktų remonto darbų patvirtina, kad statybiniai darbai, remontas buvo atlikti UAB „Saulės amuletas“ lėšomis, o ne, kaip teigė ieškovė, bendrais šeimos pinigais.

2334.3. 10 metų senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo ieškovės sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t. y. nuo tada, kai atsakovas pradėjo naudotis dovanota buto dalimi kaip savo nuosavybe. Sutartis sudaryta 1998 m. gruodžio 14 d., todėl senaties terminas suėjęs.

  1. Nesutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad jis pateikdamas patikslintą priešieškinį neprimokėjo žyminio mokesčio. Jis nepadidino, o patikslino priešieškinio reikalavimus, atsižvelgdamas į pasikeitusias kainas rinkoje.
  2. Nesutinka su tuo, kad teismas 2016 m. liepos 29 d. nutartimi iš dalies atleido ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinį skundą. Ieškovė nepateikė pagrįsto prašymo, o teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą.
  3. Kartu su atsiliepimu pateikė prašymą pridėti naujus įrodymus, t. y. duomenis apie įmonės 2014–2016 m. sausio–birželio mėn. pardavimus, prekių likučių ir savikainos suvestinę, 2016 m. lapkričio 21 d. antstolio A. S. faktinių aplinkybių protokolą Nr. 58. Šie duomenys patvirtina ieškovės buvimo įmonėje neigiamus padarinius UAB „Saulės amuletas“ veiklai.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

26Dėl naujų įrodymų pateikimo

27

  1. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  2. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, t. y. VšĮ „Emprekis“ 2016 m. liepos mėn. pažymą apie automobilio vidutinę rinkos kainą Lietuvoje, UAB „Lituka ir Ko“ namų valdos ( - ), Vėžaičių sen., turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. LLO-60726. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė dalytino turto vertę ir šie įrodymai pagrindžia nurodytas aplinkybes. Atsakovas teismui pateikė paaiškinimą, kuriuo prašė nepridėti ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų rašytinių įrodymų, nes ji turėjo tokią galimybę nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė. Ji sutiko su dalytino turto verte ir jos neginčijo, todėl jos prašymas pridėti naujus įrodymus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme yra nepagrįstas. Ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis, numatytomis CPK 43 straipsnio 1 dalyje, pažeidžia sąžiningumo pareigą, numatytą CPK 42 straipsnio 5 dalyje, tokiu būdu siekdama užvilkinti bylos nagrinėjimą.
  3. Iš nagrinėjamos rašytinės bylos medžiagos matyti, kad apeliantė aktyviai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jai atstovavo kvalifikuotas teisininkas. Ji teismui teikė prašymus, konsultaciją dėl galimos namo kainos, prašymą dėl ekspertizės skyrimo UAB „Saulės amuletas“ akcijų vertei nustatyti. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis matyti, kad apeliantė turėjo visas galimybes šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Duomenų, kodėl ši būtinybė iškilo vėliau, apeliantė nenurodė. Todėl teisėjų kolegija mano, kad yra pagrindas atsisakyti priimti šiuos naujus įrodymus ir juos vertinti.
  4. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė prašymą pridėti naujus įrodymus, t. y. duomenis apie įmonės 2014–2016 m. sausio–birželio mėn. pardavimus, prekių likučių ir savikainos suvestinę. Šie duomenys patvirtina ieškovės buvimo įmonėje neigiamus padarinius UAB „Saulės amuletas“ veiklai. Taip pat prašė pridėti 2016 m. lapkričio 21 d. antstolio A. S. faktinių aplinkybių protokolą Nr. 58, kuris pagrindžia ieškovės prašomų pridėti papildomų įrodymų neteisėtumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nepriimti apeliantės nauji įrodymai, o atsakovo pateikti nauji įrodymai ginčija naujų teikiamų įrodymų teisėtumą, atsisako priimti ir atsakovo pateiktus naujus įrodymus ir juos vertinti.

28Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

29

  1. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Taigi iš minėtų normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė.
  2. Atsakovė apeliaciniame skunde pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad teismui priėmus naujus įrodymus dėl dalytino turto vertės nustatymo, žodinio bylos nagrinėjimo metu bus galima išsiaiškinti aplinkybes, kurių pirmosios instancijos teismas neanalizavo.
  3. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014, 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013, kt.).
  4. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo beveik trejus metus žodinio proceso tvarka, apeliantė dalyvavo teismo posėdžiuose, jos interesams atstovavo kvalifikuotas teisininkas, ji teikė paaiškinimus ir įrodymus, taigi jos teisė būti išklausytai buvo įgyvendinta. Teisėjų kolegija nutarė atsisakyti priimti jos pateiktus naujus rašytinius įrodymus ir juos vertinti, kitų pagrindų, kodėl bylą apeliacinės instancijos teisme būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, nepateikta. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

30Dėl santuokos nutraukimo

31

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes jis buvo jai neištikimas, o atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti šią santuoką dėl ieškovės kaltės – jos amoralaus ir žeminamo elgesio su juo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad santuoka nutraukta dėl abiejų kaltės, nes abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, dėl to pablogėjo tarpusavio bendravimas, abu nesiaiškino nepasitikėjimo vienas kitu aplinkybių ir priežasčių, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius.
  2. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Atsakovas su ieškovės argumentais nesutinka. Nurodė, kad santuoka nutrauktina dėl pačios ieškovės kaltės, tačiau teismo sprendimo neginčijo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus šalių įrodymus, bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais.
  3. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Pažymėtina, kad CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, o teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014).
  4. Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nors vieno sutuoktinio kaltė ir nesiejama su faktu, dėl kurio kaltė būtų preziumuojama, tačiau net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatytas neištikimybės faktas, tai savaime kitos šalies kaltės ir teismo išvados, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepaneigia. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Paminėtina, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013).
  5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad 1985 m. birželio 15 d. E. K. ir L. K. sudarė santuoką Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 154. Santuokos metu šalys vaikų nesusilaukė. Ieškovė su atsakovu nuo 2012 m. birželio 10 d. kartu nebegyvena. Šios faktinės aplinkybės nustatytos ir šalių neginčijamos.
  6. Apeliantė nurodė, kad atsakovas ją paliko dėl kitos moters. Šiuos argumentus apeliantė grindė telefoninių pokalbių išklotinėmis. Atsakovas E. K. nesutiko su šiais ieškovės argumentais paaiškindamas, jog su darbuotoja telefonu bendravo darbo reikalais, santykiai buvo dalykiški bei kolegiški, ieškovė neturėjo pagrindo pavyduliauti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad telefoniniai pokalbių išklotinės patvirtina, kad atsakovas bendravo su savo darbuotoja telefonu, tačiau nesant kitų įrodymų, iš šių duomenų negalima matyti atsakovo ir jo darbuotojos santykių turinio. Šie duomenys nepatvirtina atsakovo neištikimybės fakto. Tą patį patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. V. (CPK 189 straipsnis). Aplinkybių, dėl kurių šio liudytojo parodymais teismas neturėtų vadovautis, ieškovė nenurodė. Kitų duomenų, kurie pagrįstų atsakovo neištikimybę, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė atsakovo neištikimybės.
  7. Atsakovas E. K. priešieškiniu įrodinėjo, kad ieškovė kalta dėl santuokos nutraukimo, nes nepagrįstai kaltino jį neištikimybe, jį terorizavo, rodė nepagarbą, provokavo konfliktus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp šalių vyksta nuolatiniai konfliktai. Abi šalys to neginčija. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad konfliktas parduotuvėje ,,Amuletas“, ( - ), Gargžduose, kai sutuoktinė L. K. apdraskė nagais veidą ir spyrė į koją, įvyko jau pradėjus gyventi sutuoktiniams skyrium. Teisėjų kolegijos nuomone, šis įvykis nebuvo santuokos iširimo priežastimi, kadangi tuo metu šalys kartu jau nebegyveno. Iš byloje esančių duomenų negalima tiksliai nustatyti, kuris sutuoktinis labiau kaltas dėl santuokos nutraukimo. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Remiantis šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 str.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada, kuri, priešingai, nei teigia apeliantė, padaryta tinkamai vadovaujantis įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino esant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo: ieškovė neįrodė atsakovo neištikimybės fakto (įvertinti šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai); atsakovas neįrodė nuolatinio smurto prieš jį; abu sutuoktiniai iki santuokos iširimo nebuvo lojalūs, tolerantiški vienas kitam, jų tarpusavio elgesys buvo nepagarbus. Šios faktinės aplinkybės, vertinant jas visų bylos duomenų kontekste, suponuoja išvadą, kad santuoka iširo, nes abu sutuoktiniai prisidėjo prie to, pažeisdami CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatytas savo, kaip sutuoktinių, lojalumo bei pagarbos vienas kitam pareigas.

32Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia

33

  1. Ieškovė prašė panaikinti 1998 m. gruodžio 14 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią ji atsakovui padovanojo 1/2 dalį buto, esančio ( - ), Gargžduose, ir taikyti restituciją.
  2. CK 3.70 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtina, kad jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip dešimt metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims. Taigi, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, tam, kad dovanotojas galėtų pasinaudoti CK 3.70 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teise atsiimti dovanas, turi būti tam tikrų aplinkybių visetas: 1) šalys turi būti sutuoktiniai ir dovanojimo sutartis turi būti sudaryta santuokos metu; 2) reikalauti grąžinti dovaną galima tik tada, jei santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 3) reikalauti grąžinti galima tik padovanotus nekilnojamuosius daiktus; 4) nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki reikalavimo grąžinti dovaną pareiškimo teisme turi būti praėję ne daugiau kaip dešimt metų (šis terminas priskirtinas prie naikinamųjų terminų (CK 3.70 straipsnio 4 dalis, 1.117 straipsnio 6 dalis); 5) nekilnojamasis daiktas – dovana – apdovanotojo neturi būti perleistas tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2010). Teisėjų kolegija, įvertinusi santuokos nutraukimo priežastis, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl apeliantė nagrinėjamu atveju gali pasinaudoti CK 3.70 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teise reikalauti iš atsakovo grąžinti jai padovanotą nekilnojamojo turto dalį, tačiau būtina nustatyti kitas faktines aplinkybes.
  3. Bylos medžiaga patvirtina, kad 1998 m. gruodžio 14 d. dovanojimo sutartimi ieškovė padovanojo sutuoktiniui asmeninėn nuosavybėn 1/2 dalį buto, esančio ( - ), Gargžduose. Ieškovė reikalavimą grąžinti atsakovui 1998 m. gruodžio 14 d. dovanotą 1/2 nekilnojamojo turto dalį grindė tuo, jog ji tai padarė įkalbinėjama atsakovo, sudarytas sandoris buvo apsimestinis. Atsakovas E. K. nurodė, jog ieškovė savo 1/2 dalį buto padovanojo jam gera valia, turėdama tikslą plėtoti verslą, siekdama sustiprinti tarpusavio pasitikėjimą bei verslo santykius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dovanos davimo motyvai sprendžiant dovanoto nekilnojamojo daikto grąžinimo klausimą pagal CK 3.70 straipsnio 4 dalį yra nereikšmingi, todėl apeliantės nurodyti argumentai nereikšmingi sprendžiant klausimą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo.
  4. Bylos duomenimis, šalių santuoka buvo įregistruota 1985 m. birželio 15 d., o dovanojimo sutartis buvo sudaryta 1998 m. gruodžio 14 d., taigi šalys dovanojimo sutarties sudarymo metu buvo sutuoktiniai. Teisėjų kolegija nustatė, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ginčo dovanos objektas šioje byloje yra nekilnojamasis turtas. Apeliantė nurodė, kad teismas neteisingai vertino senaties termino prasidėjimo momentą, pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį 10 metų terminas skaičiuojamas nuo teisės pažeidimo dienos, t. y. kai atsakovas pradėjo ginčyti, kad šis sandoris sudarytas tik todėl, kad reikėjo pakeisti patalpų paskirtį, įregistruoti parduotuvę ir UAB „Saulės amuletas“. Su tokiu skundo argumentų teisėjų kolegija nesutinka. CK 3.70 straipsnio 4 dalyje numatytas terminas yra siejamas ne su ieškovės teisių pažeidimo momentu, o su dovanojimo sutarties sudarymo momentu. Kadangi ieškovė 2013 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į teismą dėl dovanos, atsakovo gautos 1998 m. gruodžio 14 d., grąžinimo, akivaizdu, jog nuo dovanos perdavimo praėjo daugiau kaip dešimt metų. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patenkinti ieškovės prašymą ir įpareigoti atsakovą dovaną grąžinti, suėjus ieškinio senaties terminui.

34Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

35

  1. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su dalytino sutuoktinių bendro turto verte, kuria remdamasis pirmosios instancijos teismas padalijo santuokoje įgytą turtą natūra, taip pat nesutinka su teismo nustatytu turto padalijimo būdu. Apeliantė teigia, kad dėl šios dalies priimdamas sprendimą teismas nustatė neteisingai dalytino turto vertę. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai ir įrodymų vertinimą bei įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.
  2. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymą.
  3. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-566/2012). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendro turto ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-686/2013).
  4. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas, turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).
  5. Nagrinėjamojoje byloje iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad santuokos metu įgyti nekilnojamieji daiktai: butas, esantis ( - ), Gargžduose, unikalus Nr. ( - ); pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), pastatas – garažas, unikalus Nr. ( - ), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. ( - ), pastatas – tvartas, unikalus Nr. ( - ), pastatas – daržinė, unikalus Nr. ( - ); pastatas – malkinė, unikalus Nr. ( - ), pastatas – sandėlis – garažas, unikalus Nr. ( - ), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. ( - ), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. ( - ), 0,0591 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; 0,1900 ha žemės sklypas, esantis ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. ( - ); 1,0600 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. ( - ); 1,3500 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. ( - ); 1,0000 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. ( - ); 0,7500 ha žemės sklypas, esantis ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. ( - ); 0,5900 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. ( - ); 0,4900 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. ( - ); 5,0500 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. ( - ). VĮ Registrų centro duomenimis, santuokos metu 1998 m. gruodžio 14 d. atsakovui E. K. buvo padovanota 1/2 patalpų dalis, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Gargždai.
  6. Iš 2013 m. sausio 15 d. VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo pažymų nustatyta, kad atsakovo E. K. vardu įregistruota transporto priemonė – priekaba DO MA 131K, valst. Nr. AM216. Ieškovės L. K. vardu įregistruota transporto priemonė – automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. ( - ).
  7. Atsakovui nuosavybės teise priklauso graižtvinis šautuvas MAZALAT, 7,62*54 R, Nr. M97387, vertė – 180,00 Eur, lygiavamzdis šautuvas IZH 24 M, 12*70, Nr. 9901112, vertė – 150,00 Eur.
  8. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
  9. Pirmosios instancijos teismas po santuokos nutraukimo ieškovei L. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė: žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 0,2866 ha ploto; pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – garažą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. ( - ), pastatą – tvartą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – daržinę, unikalus Nr. ( - ), pastatą – malkinę, unikalus Nr. ( - ), pastatą – sandėlį-garažą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. ( - ), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (kiemo aikštelę, tvorą), unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. ( - ). Atsakovui E. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 0,1900 ha ploto, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 1,0600 ha ploto, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 1,3500 ha ploto, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 1,0000 ha ploto, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 0,7500 ha, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 0,5900 ha ploto, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 0,4900 ha ploto, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 5,0500 ha ploto, esantį ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r.; butą, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), Gargždai; transporto priemonę – priekabą DO MA 131K, valstybinis Nr. AM216; graižtvinį šautuvą MAZALAT, 7,62x54 R, Nr. M97387; lygiavamzdį šautuvą IZH 24 M, 12x70, Nr. 9901112; 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Saulės amuletas“ akcijų. Teismas nurodė, kad ieškovei atitenka turto už 106 000,92 Eur, atsakovui – už 95 759,00 Eur, todėl atsakovui priteisė kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.
  10. Byloje ginčas kilo dėl gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo padalijimo. Ieškovė nesutinka, kad šis turtas būtų priteistas jai. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tas aplinkybes, jog ji gyvena viena, vienai jai sunku išlaikyti šį turtą. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog gyvenamojo namo priežiūrai išleido 17 000,00 Lt, kurie buvo gauti už buto, esančio ( - ), Gargžduose, nuomą. Pagal jos finansines galimybes jai turėjo būti priteistas butas, adresu ( - ), Gargždai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas šiame name negyvena nuo 2012 m. birželio 10 d., t. y. daugiau nei ketverius metus. Išeidamas iš namų ieškovei paliko visus daiktus, buvusius gyvenamajame name bei pagalbinėse patalpose. Nuo išėjimo iš namų gyvenamuoju namu bei jame esančiais daiktais rūpinosi ieškovė. Butas, adresu ( - ), Gargždai, yra nuomojamas. Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu manytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė priteisti žemės sklypą su gyvenamuoju namu natūra apeliantei.
  11. Apeliantė nurodė, kad teismas neteisingai nurodė šio dalytino turto vertę, nes vadovavosi subjektyviai to paties vertintojo atliktomis konsultacijomis ir nepasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus ar skirti ekspertizę. Su tokiu skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.
  12. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Taigi kiekvienoje byloje teismas turėtų individualizuoti būtinybę patvirtinančias faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ir netaptų taisykle visoms šeimos byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-505/2014).
  13. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo pateiktos 2013 m. kovo 12 d. ir 2014 m. lapkričio 19 d. to paties UAB „Oberhaus“ vertintojo R. Z. atliktos turto vertinimo konsultacijos. Apeliantė pirmosios instancijos teisme sutiko su 2014 m. lapkričio 19 d. UAB „Oberhaus“ vertintojo R. Z. konsultacijoje nurodyta turto verte, t. y. 101 367,00 Eur. Ieškovė nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepateikė duomenų, kad R. Z. yra subjektyvus ar neteisingai atliko konsultacijas. Apeliantė sutiko su tokia turto verte, kurią teismas ir nurodė sprendime. Prašymo dėl ekspertizės skyrimo nekilnojamojo turto vertei nustatyti nepateikė. Kad ieškovė suprato savo procesinę teisę prašyti skirti ekspertizę dėl turto vertės nustatymo, patvirtina tas faktas, jog ji kreipėsi į teismą dėl ekspertizės skyrimo nustatant UAB „Saulės amuletas“ akcijų vertę. Kitų duomenų, dėl kurių būtų galima abejoti turto vertintojo kvalifikacija, nėra. Remiantis šiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas nustatinėdamas dalytino turto vertę pagrįstai rėmėsi 2014 m. lapkričio 19 d. UAB „Oberhaus“ turto vertintojo R. Z. konsultacija ir nurodė, jog ieškovei priteistino žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), su priklausiniais, adresu ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r., vertė – 101 367,00 Eur.
  14. Teismas priteisė apeliantei automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. ( - ) 4 633,92 Eur (16 000,00 Lt) vertės. Apeliantė skunde nurodė, kad teismas neteisingai nustatė jai priteisto automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. ( - ) vertę. Sprendimo priėmimo dieną jo vertė buvo 3 270,00 Eur, o ne 4 633,92 Eur. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą faktą, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nurodyta automobilio vertė nebuvo ginčijama ieškovės. Teismas sprendimo priėmimo metu vadovavosi šalių pateiktais rašytiniais įrodymais ir šalių nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgus į tai, kad apeliantė bylos nagrinėjimo metu sutiko su tuo ir ieškinyje teigė, kad nurodyto automobilio vertė yra 4633,92 Eur, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad automobilio vertė yra 4 633,92 Eur.
  15. Taip pat tarp šalių kilo ginčas kilo dėl 5,0500 ha žemės sklypo, esančio ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. ( - ), 14 481,00 Eur vertės, ir buto, adresu ( - ), Gargždai, unikalus Nr. ( - ), 57 924,00 Eur vidutinės rinkos vertės, padalijimo. Ieškovė prašė anksčiau nurodytą žemės sklypą bei butą priteisti jai, atsakovas – šį turtą priteisti jam. Pirmosios instancijos teismas dalydamas turtą atsižvelgė į aplinkybes, kad šiuo turtu naudojasi atsakovas. Butas ir šis žemės sklypas išnuomotas ir iš jo gaunamos išmokos iš valstybės. Sutiktina su skundo argumentu, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas šį 5,0500 ha žemės sklypą, adresu ( - ), Vėžaičių sen., Klaipėdos r., unikalus Nr. ( - ), nuomoja ar gauna socialines išmokas. Tačiau teismas dalydamas turtą sudaro turto balansą ir atidalija turtą natūra, kiek tai yra įmanoma pagal esamą situaciją. Nagrinėjamu atveju apeliantei priteistas namas su priklausiniais ir žemės sklypu, kurio vertė 101 367,00 Eur. Tuo tarpu visų sklypų vertė – 33 884,00 Eur. Buto, kuriame gyvena atsakovas, vertė 57 924,00 Eur. Nagrinėjamu atveju turtas padalytas atsižvelgus į tai, kas tuo turtu naudojasi, ir galimybę turtą atidalyti natūra.
  16. Kitos sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas nepriteisė 50 683,50 Eur

    36(175 000,00 Lt) kompensacijos už pinigines santaupas, dėl atsakovui priteistos transporto priemonės – priekabos (724,00 Eur vertės), šaunamųjų ginklų – graižtvinio šautuvo MAZALAT, 7,62x54 R, Nr. M97387, (180,00 Eur vertės), lygiavamzdžio šautuvo IZH 24 M, 12x70, Nr. 9901112 (150,00 Eur vertės), apeliantė neskundė, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako.

37Dėl UAB „Saulės amuletas“ akcijų

38

  1. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Saulės amuletas“ įregistruota 2002 m. gegužės 30 d., direktorius – E. K., bendrovės įstatinis kapitalas – 2 896,20 Eur (10 000,00 Lt), bendrovės įstatus pasirašė – steigėjas E. K..
  2. Ieškovė prašė priteisti 50 vnt. UAB „Saulės amuletas“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos vertė 28,62 Eur (100,00 Lt). Atsakovas prašė jam priteisti 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Saulės amuletas“ akcijų, kurių bendra vertė 2 896,20 Eur. Už tenkančią didesnę įmonės akcijų vertę atsakovas įsipareigoja ieškovei sumokėti 1 488,10 Eur kompensaciją (už 50 vnt. įmonės akcijų). Pirmosios instancijos teismas priteisė visas įmonės akcijas atsakovui, kartu jį įpareigojo sumokėti piniginę kompensaciją ieškovei, motyvuodamas tuo, kad turto padalyti natūra negalima, nes tarp šalių nuolat vyksta konfliktai, todėl abu kartu negali valdyti įmonės. Apeliantė nurodė, kad teismas neteisingai priteisė visas akcijas UAB „Saulės amuletas“ atsakovui, sutinka, kad jai būtų priteistos 49 akcijos. Verslas buvo kuriamas kartu, visas santuokos metu įgytas turtas buvo nupirktas iš šio verslo gaunamo pelno. Nustatyti tikrosios akcijos vertės nėra galimybės, nes atsakovas, būdamas šios įmonės direktoriumi, nuo 2010 m. neleisdamas susipažinti su įmonės buhalteriniais dokumentais, įmonės veiklą vykdo taip, kad pelnas mažėtų, o ne didėtų. Būdama įmonės akcininke galės stebėti įmonės veiklą ir ją kontroliuoti.
  3. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2015 m. spalio 22 d. Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti 2015 m. gegužės 26 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo L. K. pripažinta kalta ir nuteista už tai, jog žinodama, kad dokumentai yra suklastoti, gabeno, laikė bei panaudojo juos civilinėje byloje Nr. 2-127-838/2014, kurioje buvo ginčijamas UAB ,,Saulės amuletas“ direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymas atleisti L. K. iš darbo. Atsakovas pateikė UAB ,,Saulės amuletas“ direktoriaus E. K. 2016 m. birželio 3 d. priimtą įsakymą Nr. NS 16/02 dėl darbuotojai L. K. drausminės nuobaudos – papeikimo skyrimo. Įsakyme nurodoma, jog L. K. eidama parduotuvės vedėjo pareigas parduotuvėje ,,Amuletas“, lygiagrečiai eina ir UAB ,,Žomenos juvelyrika“, kuri užsiima panašia kaip ir UAB ,,Saulės amuletas“ veikla, direktoriaus pareigas. Apie užimamas antraeiles pareigas UAB ,,Saulės amuletas“ direktorius E. K. nebuvo informuotas. Atsakovas pateikė UAB ,,Saulės amuletas“ direktoriaus E. K. 2016 m. gegužės 18 d. priimtą įsakymą Nr. NS 16/01 dėl darbuotojai L. K. drausminės nuobaudos – papeikimo skyrimo. Įsakyme nurodoma, jog L. K., eidama parduotuvės vedėjo pareigas parduotuvėje ,,Amuletas“, 2016 m. balandžio 19 d. ir 2016 m. gegužės 6 d. po dvi valandas neatvyko į darbo vietą ir neatliko tiesioginių savo darbo pareigų be pateisinamos priežasties, apie neatvykimą neinformavo UAB ,,Saulės amuletas“ direktoriaus E. K.. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas E. K. paaiškino, jog 2016 m. gegužės 10 d. 12.00 val. darbe parduotuvėje ,,Amuletas“ sutuoktinė L. K. apdraskė nagais jam veidą, spyrė į koją. Pateikė teismo medicinos specialistų išvadą, kurioje nurodoma, jog dėl 2016 m. gegužės 10 d. patirtų sužalojimų jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad dėl vykstančio konflikto tarp šalių padalyti įmonę natūra nėra galimybės, bendra veikla ir bendras verslas tarp šalių nėra įmanomas, kadangi tikėtina, kad ateityje gali kilti naujų teisinių ginčų.
  4. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas atsakovui 100 procentų UAB ,,Saulės amuletas“ akcijų, priteisė apeliantei 1 448,10 Eur kompensaciją už 50 šios įmonės akcijų. Apeliantė nurodė, kad tikrosios įmonės vertės neįmanoma nustatyti, nes atsakovas slepia tikrus įmonės duomenis. Su tokiu skundo argumentu nesutiktina. Paminėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismų išvados dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo, sąsajumo ir leistinumo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Todėl aplinkybė, kad tuos pačius įrodymus apeliantė vertina kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą ar netinkamai vertino pateiktus įrodymus.
  5. Iš byloje esančio 2015 m. kovo 10 d. A. M. komercinio pasiūlymo Nr. 01/15 matyti, jog akcijų vertė, t. y. 249 633,10 Eur, apskaičiuota pagal direktoriaus K. K. pateiktus buhalterinius duomenis, esamus prekių likučius bei ilgalaikį įmonės turtą (2 t., b. 1. 43). Įmonės pelnas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. buvo 63 559,00 Eur (3 t., b. l. 63). Įmonės pelnas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 96 897,00 Eur (3 t., b. l. 72). Įmonės pelnas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 108 940,00 Eur (3 t., b. l. 78). Šie dokumentai kelia abejonių dėl tikrosios įmonės akcijų vertės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamu sprendimu teismas nustatė ieškovei ir atsakovui po 143 362,00 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „Saulės amuletas“ 286 724,00 Eur skolą. Šie reikalavimai iš esmės mažina įmonės vertę. Be to, iš atsakovo pateiktų duomenų apie įmonės pardavimus laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2016 m. birželio mėn. matyti, kad UAB „Saulės amuletas“ pardavimai sumažėjo. Be to, iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad teismas tenkino ieškovės prašymą ir 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi paskyrė teismo verslo ekspertizę siekdamas nustatyti UAB ,,Saulės amuletas“ 100 procentų akcijų paketo rinkos vertę. Teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, nes apeliantė pateikė prašymą, kuriuo atsisakė atlikti paskirtą ekspertizę. Vadinasi, apeliantė pati atsisakė ekspertizės dėl įmonės akcijų paketo rinkos vertės nustatymo. Kitų duomenų, kurie pagrįstų kitokią akcijų vertę, nei nurodyta teismo sprendime, ieškovė nepateikė, be to, pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde apeliantė, reikšdama reikalavimą dėl 49 proc. akcijų priteisimo, nurodo, kad šių akcijų vertė yra 1 419 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančiais duomenimis nustatydamas UAB „Saulės amuletas“ akcijų vertę ir priteisė apeliantei 1488,10 Eur kompensaciją už 50 vnt. įmonės akcijų.
  6. Dėl išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad santuokoje įgyto ir dalytino bendro turto vertė sudaro 201 760,12 Eur (namas su žemės sklypu, žemės sklypai, butas, automobilis, ginklai, akcijos). Kadangi šalių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei ir atsakovui tenkanti turto dalis sudarytų po 100 880,06 Eur. Teismas priteisė apeliantei gyvenamąjį namą su statiniais ir žemės sklypu, kurio vertė 101 367,00 Eur, ir automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. ( - ), kurio vertė 4 633,92 Eur, vadinasi, apeliantei teismas priteisė 106 000,92 Eur, o atsakovui – 95 759,20 Eur, t. y. 10 241,72 Eur mažiau nei apeliantei. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė atsakovui turi sumokėti 8 754,00 Eur kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas tikslina priteistinos kompensacijos dydį, t. y. atsakovui iš ieškovės priteistina 5 120,86 Eur kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį ((106 000,92 Eur – 95 759,20 Eur) / 2 = 5 120,86 Eur).
  7. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje

    39Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

  8. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą ir turto padalijimą, tačiau skaičiuodamas atsakovui priteistiną kompensaciją, padarė skaičiavimo klaidą, todėl teismo procesinis sprendimas tikslintas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo pakeisti ar panaikinti šį procesinį sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

41

  1. Apeliantė teigia, kad teismas neteisingai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas patikslindamas priešieškinio reikalavimus padidino priešieškinio sumą nuo 69 074,00 Eur (238 500,00 Lt) iki 252 291,00 Eur, tačiau žyminio mokesčio neprimokėjo, o teismas šio klausimo nesprendė.
  1. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį) mokamas žyminis mokestis turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų sumos iki aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų –aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus; nuo didesnės kaip aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų sumos – du tūkstančiai dvidešimt septyni eurai plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios aštuoniasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti dvylikos tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų.
  1. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2013 m. balandžio 29 d. teismui pateikė priešieškinį, kurio suma 238 500,00 Lt, 2013 m. balandžio 8 d. sumokėjo 1 700,00 Lt žyminio mokesčio, 2013 m. gegužės 7 d. primokėjo 5 732,00 Lt žyminio mokesčio. 2016 m. sausio 11 d. atsakovas teismui pateikė patikslintą priešieškinį, kurio suma 252 291,00 Eur. Mokėtinas žyminis mokestis – 3 681,00 Eur už turtinį reikalavimą ir 41,00 Eur už neturtinį reikalavimą, bendra suma – 3 722,00 Eur. Šiuo atveju atsakovas buvo sumokėjęs 2 149,88 Eur žyminio mokesčio, todėl teismas turėjo įpareigoti atsakovą primokėti 1 572,12 Eur. Nagrinėjamu atveju, atsakovui pateikus patikslintą priešieškinį, pirmosios instancijos teismas turėjo apskaičiuoti mokėtiną žyminio mokesčio dydį ir atsakovą įpareigoti primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl perskaičiuotinos pirmosios instancijos teismo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
  1. Iš rašytinių bylos duomenų matyti, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 3 693,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 570,00 Eur (5 420,00 Lt) teisinio atstovavimo išlaidos, 2 123,00 Eur žyminis mokestis (1 500,00 Lt žyminis mokestis, 5 830,00 Lt žyminis mokestis).
  1. Atsakovas rašytiniais įrodymais pagrindė 3 647,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1495,00 Eur teisinio atstovavimo išlaidos ir 2 152,00 Eur žyminis mokestis.
  1. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei patenkinta 10 procentų ieškinio reikalavimų, atsakovui – 93 procentai priešieškinio reikalavimų, todėl proporcingai ieškovei iš atsakovo priteistina 369,30 Eur, atsakovui iš ieškovės – 3 461,46 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymus atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteista 3 092,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nesant atsakovo apeliacinio skundo negali būti bloginama apeliantės padėtis, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma paliktina

    423 000,00 Eur. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 1 572,12 Eur nesumokėto žyminio mokesčio dalis.

  1. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas pagrįstai ieškovės nurodytas 163,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už įmonės akcijų paketo vertės nustatymą (160,00 Eur atlygis ekspertui D. M. už duomenų analizę ir 3,00 Eur (9,75 Lt) už dokumentų kopijas ekspertams) pripažino nepagrįstomis, kadangi ieškovė L. K. atsisakė nuo anksčiau nurodytos ekspertizės atlikimo.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44

  1. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo patenkinta ieškovės apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Paduodant apeliacinį skundą teismui žyminis mokestis už reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo nėra mokamas, todėl konstatuojama, kad apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos sumokėjus žyminį mokestį, neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  1. Atsakovas teismui pateikė duomenis, kad jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra 1 790,20 Eur už advokato teisinę pagalbą. Teisinės paslaugos nekonkretizuotos, tik 2016 m. spalio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. DTL Nr. 16/10-91 nurodyta – teisinės paslaugos santuokos nutraukimo byloje 2016 m. liepos–lapkričio mėn., todėl nustatant pagrįstą bylinėjimosi išlaidų dydį atsižvelgtina į byloje esančius duomenis apie advokato suteiktas teisines paslaugas byloje. Atsakovo atstovas byloje parengė atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė atsiliepimą į apeliantės prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo. Atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba, viršija Rekomendacijų maksimalius dydžius, kadangi vien už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (8.11 p.) maksimali priteistina suma yra 972,40 Eur, o už pateiktą atsikirtimą į apeliantės prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo (8.16 p.) maksimali priteistina suma yra 308,76 Eur, todėl maksimali priteistina suma yra 1281,16 Eur. Nors apeliantės apeliacinis skundas iš esmės atmestas, tik patikslintas iš jos priteistinos kompensacijos dydis, kuris sumažėjo 3 633,14 Eur (4 proc. nuo visos apeliaciniu skundu ginčijamos sumos), atsakovui iš apeliantės priteistina 1 229,91 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

45Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

46Atsisakyti priimti ir vertinti šalių pateiktus papildomus rašytinius įrodymus.

47Patikslinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimu atsakovui iš ieškovės priteistą kompensacijos sumą, nurodant, kad atsakovui E. K. iš ieškovės L. K. priteisiama 5 120,86 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

48Priteisti iš atsakovo E. K. į valstybės biudžetą 1 572,12 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt du Eur 12 ct) nesumokėto žyminio mokesčio.

49Priteisti atsakovui E. K. iš ieškovės L. K. 1 229,91 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. K. apeliacinį... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9.
      1. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl... 10. 26.1. Teismas priteisė visus žemės sklypus tik atsakovui, tačiau jis... 11. 26.2. Teismas priteisė jai namą natūra, tačiau ji neturi finansinių... 12. 26.3. Teismas nustatydamas dalyto turto vertę atsižvelgė į šalių... 13. 26.4. Teismas nepagrįstai priteisė visas UAB „Saulės amuletas“ akcijas... 14. 26.5. Teismas neteisingai nurodė priteistino automobilio „Toyota Corolla“,... 15. 33.1. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad UAB „Saulės amuletas“ akcijų... 16. 33.2. Visi byloje esantys duomenys patvirtina, jog priteisti įmonės akcijų... 17. 33.3. Teismas teisingai priteisė namą natūra ieškovei, nes ji nuo 2012 m.... 18. 33.4. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad nėra byloje duomenų, kad jis... 19. 33.5. Teismas nustatydamas dalytino turto vertę rėmėsi šalių pateiktais... 20. 33.6. Ieškovė nekėlė klausimo dėl automobilio „Toyota Corolla“, valst.... 21. 34.1. Perleista buto dalis buvo naudojama vystant įsteigtą verslą, todėl... 22. 34.2. Byloje esantys Statybinių darbų rangos sutartis Nr. 43 SD/05, sudaryta... 23. 34.3. 10 metų senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo ieškovės... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 25.
        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 26. Dėl naujų įrodymų pateikimo... 27.
          1. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos... 28. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 29.
            1. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę... 30. Dėl santuokos nutraukimo... 31.
              1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu... 32. Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia... 33.
                1. Ieškovė prašė panaikinti 1998 m. gruodžio 14... 34. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo... 35.
                  1. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su... 36. (175 000,00 Lt) kompensacijos už pinigines santaupas, dėl atsakovui... 37. Dėl UAB „Saulės amuletas“ akcijų... 38.
                    1. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB... 39. Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).
                    2. Apibendrindama tai, kas išdėstyta,... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 41.
                      1. Apeliantė teigia, kad teismas neteisingai... 42. 3 000,00 Eur. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 1 572,12 Eur... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 44.
                        1. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme... 45. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 46. Atsisakyti priimti ir vertinti šalių pateiktus papildomus rašytinius... 47. Patikslinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d.... 48. Priteisti iš atsakovo E. K. į valstybės biudžetą 1 572,12 Eur (vieną... 49. Priteisti atsakovui E. K. iš ieškovės L. K. 1 229,91 Eur apeliacinės...