Byla 2A-783/2014
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo bei skolos priteisimo (tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Čia“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Vilokta“)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Alvydo Poškaus ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-271-585/2013, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovų akcinės bendrovės DNB banko ir akcinės bendrovės DNB lizingo ieškinys atsakovams G. K. ir D. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo bei skolos priteisimo (tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Čia“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Vilokta“).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai akcinė bendrovė (toliau – ir AB) DNB bankas ir AB DNB lizingas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) pripažinti negaliojančia 2010 m. vasario 4 d. turto pasidalijimo sutarties Nr. 256, sudarytos tarp atsakovų G. K. ir D. K., dalį, pagal kurią atsakovės D. K. asmeninėn nuosavybėn atiteko žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys ( - ), ir taikyti restituciją natūra, grąžinant nurodytą turtą atsakovo nuosavybėn; 2) priteisti ieškovui AB DNB bankui iš atsakovo G. K. negrąžintą 260 658 eurų kreditą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovui AB DNB lizingui iš atsakovo G. K. 216 433,97 Lt skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Ieškovai nurodė, kad atsakovas G. K. pagal su ieškovais sudarytas laidavimo sutartis yra laiduotojas, solidariai atsakingas ieškovams trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Čia“ neįvykdžius sutartinių piniginių prievolių (iš jų – ir pagal ieškovo AB DNB lizingo ir UAB „Čia“ sudarytas 2006 m. rugsėjo 13 d. Lizingo sutartį Nr. 2006/09-L886, 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102, 2007 m. liepos 11 d. Lizingo sutartį Nr. 200707F-111, 2007 m. liepos 13 d. Lizingo sutartį Nr. 200707F-150 ir 2007 m. rugpjūčio 20 d. Lizingo sutartį Nr. 200708F-712).

6Taip pat ieškovai nurodė, kad ginčija atsakovų 2010 m. vasario 4 d. turto pasidalijimo sutartį Nr. 256, nes ji sudaryta siekiant išvengti G. K. prievolių vykdymo trečiojo asmens UAB „Čia“ kreditoriams (ieškovams AB DNB bankui ir AB DNB lizingui), šia sutartimi paliekant atsakovą G. K. be turto, į kurį gali būti efektyviai nukreiptas vykdymas, todėl tokia sutartis pažeidžia ieškovų, kaip trečiojo asmens UAB „Čia“ kreditorių, interesus.

7Vilniaus apygardos teismas byloje 2013 m. gegužės 28 d. priėmė dalinį sprendimą, kuriuo AB DNB banko ieškinį tenkino iš dalies – priteisė AB DNB bankui iš G. K. 21 012,47 eurų kreditą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 21 012,47 eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2010 m. rugsėjo 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 842,22 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; taip pat priėmė AB DNB lizingo ieškinio dalies dėl 95 941,20 Lt skolos iš G. K. priteisimo atsisakymą ir šią bylos dalį pagal AB DNB lizingo reikalavimą G. K. dėl 95 941,20 Lt skolos priteisimo nutraukė, o bylos nagrinėjimą dėl kitų AB DNB lizingas reikalavimų atnaujino.

8Tarp šalių ginčas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. daliniu sprendimu atnaujintoje bylos dalyje iš esmės kilo dėl atsakovų G. K. ir D. K. 2010 m. vasario 4 d. sudarytos Turto pasidalijimo sutarties Nr. 256 dalies galiojimo ir dėl trečiajam asmeniui UAB „Čia“ neįvykdžius 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutarties Nr. 2007/06-TG102 ir 2006 m. rugsėjo 13 d. Lizingo sutarties Nr. 2006/09-L886 laiduotojui atsakovui G. K. atsiradusių pasekmių nustatymo.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovui AB DNB lizingui iš G. K. priteisė 65 395,45 Lt, o likusią ieškovo AB DNB lizingo ieškinio dalį atmetė.

11Teismas nurodė, kad ieškovas AB DNB lizingas teismo posėdyje pareiškė, jog nepalaiko savo reikalavimo dėl 88 836,15 Lt nesumokėtų lizingo įmokų priteisimo, tačiau teismas sprendė, kad toks pareiškimas nereiškia ieškinio atsisakymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalis) arba jo atsiėmimo (CPK 139 straipsnis), todėl teismas šį reikalavimą nagrinėjo iš esmės.

12Teismas nustatė, kad 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutarties Nr. 2007/06-TG102 objektas – plovykla „Washtec Rack 2“ yra perduota ieškovui. Pagal minėtos sutarties 10.6 punktą lizingo davėjas turėjo teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą atsiimti lizingo objektą, prieš tai pranešęs lizingo gavėjui paštu. Teismas nustatė, kad šalys lizingo sutartimi susitarė, jog lizingo gavėjas moka lizingo įmokas, kurias sudaro ir lizingo objekto vertės dengimo įmokos, po kurių (ir kitų privalomų pagal sutartį įmokų) sumokėjimo lizingo objektas turi būti perduotas lizingo gavėjo nuosavybėn (lizingo sutarties 10.1 punktas). Kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti jam grąžinti lizingo objektą, sumokėti skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo, o taip pat – sumokėti 30 procentų nuo neapmokėtos lizingo objekto vertės baudą (sutarties 10.6 punktas). Teismas sprendė, kad šios aplinkybės paneigia ieškovo teisę gauti visą 88 836,15 Lt sumą kaip nesumokėtų lizingo mokėjimų už negrąžintą lizingo objektą sumą.

13Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė įrodymus, jog atsiimto lizingo objekto rinkos vertė priverstinio pardavimo atveju yra 37 520 Lt (pagal UAB „Marleksa“ 2013 m. birželio 18 d. turto vertintojo ataskaitą), todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas AB DNB lizingas turi teisę tik į tokią sumą, kurios nepadengia sugrąžinto turto vertė, nes taip įvykdomas įstatyme nustatytas principas grąžinti lizingo davėją į tokią padėtį, kuri būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.574 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad iš atsakovo ieškovui priteistina 51 316,15 Lt (88 836,15 Lt – 37 520 Lt). Taip pat teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 5 303,64 Lt pradelstų lizingo įmokų pagal 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102 ir 352,13 Lt delspinigių už delsimą mokėti įmokas.

14Taip pat teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovui priteisė 684,90 Lt pagal 2006 m. rugsėjo 13 d. Lizingo sutartį Nr. 2006/09-L886 bei 7 738,63 Lt pradelstų įmokų ir delspinigių pagal 2007 m. liepos 11 d., 2007 m. liepos 13 d. ir 2007 m. rugpjūčio 20 d. lizingo sutartis, o ieškovo actio Pauliana pagrindu pareikštą reikalavimą dėl atsakovų 2010 m. vasario 4 d. sudarytos nekilnojamojo turto pasidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės sutarties dalies pripažinimo negaliojančia atmetė.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Atsakovas G. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kurioje iš atsakovo G. K. ieškovui AB DNB lizingui priteista 65 395,45 Lt, priteistinos sumos dydį sumažinant 51 316,15 Lt ir iš atsakovo G. K. ieškovui AB DNB lizingui priteisiant 14 079,30 Lt. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Spręsdamas dėl ieškovo AB DNB lizingo reikalavimų pagal 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102, teismas, pažeisdamas CPK 178–185 straipsnių nuostatas, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos teismų praktikos ir dėl šių pažeidimų išsprendė bylos dalį neteisingai priimdamas joje nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas turi teisę tik į tokią sumą, kurios nepadengia sugrąžinto turto (lizingo objekto) vertė, nes taip įvykdomas įstatyme nustatytas principas grąžinti lizingo davėją į tokią padėtį, kuri būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis). Tačiau, apskaičiuodamas sumą, kurios nepadengia grąžinto turto vertė, pirmosios instancijos teismas nevertino visų byloje pateiktų įrodymų bei nepagrįstai rėmėsi ieškovo į paskutinį teismo posėdį pateikta 2013 m. birželio 18 d. turto vertinimo ataskaita.
  2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas lizingo sutartis nutraukė nuo bankroto bylos UAB „Čia“ iškėlimo. Nutraukus lizingo sutartis ieškovas atsiėmė lizingo objektus (tiek pagal šią, tiek pagal kitas sutartis) ir skolininkui 2010 m. gegužės 10 d. išrašė 81 754,26 Lt dydžio kreditinę PVM sąskaitą faktūrą (serija GR Nr. 0403536), kurios mokėjimo paskirtyje nurodyta: „mokėjimas pagal sutartį 2007/06-TG102-1 už turtą: savitarnos plovykla“. Ieškovas 2010 m. gegužės 10 d. išrašydamas kreditinę PVM sąskaitą faktūrą įformino pagal lizingo sutartį perduoto turto atsiėmimą ir skolininko prievolių dydžio sumažinimą atsiimto turto verte, t. y. pats ieškovas patvirtino, jog jo atsiimto turto vertė jo perėmimo momentu buvo lygi 81 754,26 Lt, ir šia suma sumažino skolininko prievoles pagal lizingo sutartį. Taigi ieškovui atsiėmus lizingo sutarties objektą, jo vertei atsiėmimo momentu esant lygiai neįmokėtų lizingo įmokų pagal sutartį sumai (81 754,26 Lt) ir šiai sumai išrašius kreditinę PVM sąskaitą faktūrą – priteistinų sumų, kurių nepadengtų atsiimto lizingo objekto vertė, – neliko.
  3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo atsiimto turto vertė priverstinio pardavimo atveju laikytina lygi 37 520 Lt ir tuo remdamasis priteisė iš atsakovo 51 316,15 Lt. Tokia atsiimto turto priverstinio realizavimo vertė ieškovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta 2013 m. birželio 18 d., t. y. praėjus daugiau nei trims metams nuo to, kai ieškovas atsiėmė turtą ir išrašė skolininkui kreditinę sąskaitą. Net jeigu atsiimtas turtas ieškovui tris metus jo nerealizuojant ir nuvertėjo iki 37 520 Lt – skolininkui ar jo laiduotojui negali būti priskiriamos šios neigiamos pasekmės. Lizingo davėjo reikalautinos sumos nustatomos sutarties nutraukimo ir turto atsiėmimo dieną (CK 6.574 straipsnis). Nuo teisinio turto perėmimo, nepriklausomai nuo to, kur turtas yra laikomas faktiškai, turto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo, nuvertėjimo rizika tenka jo savininkui – šiuo atveju AB DNB lizingui. Priešingu atveju, būtų iškreipti sąžiningumo, ekonomiškumo principai bei sudarytos prielaidos lizingo davėjui piktnaudžiauti savo padėtimi – atsiėmęs didelės vertės lizingo objektą lizingo davėjas galėtų savo nuožiūra ilgą laiką nesirūpinti jo išsaugojimu ir realizavimu, o iš skolininko prisiteisti nuvertėjimo skirtumą.
  4. Teismas, nustatinėdamas lizingo mokėjimų sumą, kurios nepadengia susigrąžinto turto vertė, neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo vadovautis 2013 m. birželio 18 d. UAB „Marleksa“ turto vertinimo ataskaita, kadangi joje turto vertė nustatyta ne lizingo sutarties nutraukimo, turto atsiėmimo dieną, o trejais metais vėlesnei datai – 2013 m. birželio 18 d. Be to, ataskaitoje nurodyta turto vertė yra nepagrįstai maža, tačiau atsakovui nebuvo sudaryta galimybė ją paneigti, užsakant ir atliekant kitą nepriklausomą turto vertinimą, nes šiuos įrodymus į bylą ieškovas pateikė pačioje bylos nagrinėjimo pabaigoje, nors procesas tęsiasi jau nuo 2010 metų.
  5. Ieškovas į paskutinį teismo posėdį pateiktuose 2013 m. rugpjūčio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose yra suskaičiavęs, kad maksimali, pagal 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102 reikalaujama suma yra lygi 30 182,05 Lt. Taigi teismas visiškai nepagrįstai priteisė net didesnę, nei pats ieškovas nurodė patyręs, nuostolių sumą (51 316,15 Lt).
  6. Ieškovui atsiėmus turtą pagal kitas byloje analizuotas lizingo sutartis (2007 m. liepos 11 d. Lizingo sutartį Nr. 200707F-111, 2007 m. liepos 13 d. Lizingo sutartį Nr. 200707F-150, 2007 m. rugpjūčio 20 d. Lizingo sutartį Nr. 200708F-712) – pagal jas nesumokėtos lizingo mokėjimų sumos nebuvo priteistos –Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu priteisė tik iki šių sutarčių nutraukimo pradelstas įmokas ir delspinigius. Taigi, byloje esant pateiktiems duomenims, jog ieškovas atsiėmė turtą ir pagal 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-T102 ir tuo pagrindu išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, teismas, analogiškai turėjo teisinį pagrindą priteisti ieškovui iš atsakovo pagal šią sutartį tik pradelstų lizingo mokėjimų (5 303,64 Lt) ir delspinigių (352,13 Lt) sumą – viso 5 655,77 Lt. Tokiu būdu bendra iš atsakovo ieškovui priteistina suma pagal visas lizingo sutartis yra lygi 14 079,30 Lt (684,90 Lt pagal 2006 m. rugsėjo 13 d. Lizingo sutartį Nr. 2006/09-L886) + 5 655,77 Lt (pagal 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-T102) + 2 812,57 Lt (pagal 2007 m. liepos 11 d. Lizingo sutartį Nr. 200707F-111) + 2 233,16 Lt (pagal 2007 m. liepos 13 d. Lizingo sutartį Nr. 200707F-150) + 2 692,9 Lt (pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. Lizingo sutartį Nr. 200708F-712)).

17Ieškovas AB DNB lizingas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

  1. Teismas pagrįstai vadovavosi lizingo objekto likvidacine 37 520 Lt (priverstinio turto pardavimo) verte, kadangi ieškovas vykdo lizingo, o ne prekybos veiklą, todėl iš lizingo gavėjų perimto lizingo sutartimi perduoto turto pardavimo kaina įprastai neatitinka jo rinkos vertės.
  2. Teismas teisingai ieškovo nuostolius apskaičiavo kaip sumą, kurios nepadengia sugrąžinto turto vertė, t. y. pagrįstai iš likusios neapmokėtos lizingo objekto vertės 88 836,15 Lt atėmė turto likvidacinę vertę 37 520 Lt, tokiu būdu priteisdamas ieškovui 51 316,15 Lt nuostolio sumą, motyvuodamas, kad taip vykdomas įstatyme nustatytas principas grąžinti lizingo davėją į tokią padėtį, kuri būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis).
  3. Apeliantas nepagrįstai 2010 m. gegužės 10 d. kreditinės PVM sąskaitos faktūros (serija GR Nr. 0403536) UAB „Čia“ išrašymą 81 754,26 Lt likusiai neapmokėtai lizingo objekto vertei apmokėti vertina kaip faktinį lizingo objekto susigrąžinimą. Kreditinės PVM sąskaitos faktūros išrašymas nėra lizingo objekto atsiėmimo faktas ir nėra turto perdavimo lizingo bendrovei įforminimo dokumentas. Lizingo bendrovių praktikoje yra įprasta situacija, kai PVM mokėtojas kreditinę PVM sąskaitą faktūrą išrašo tada, kai yra nutraukiama lizingo sutartis, o pati prekė yra grąžinama vėliau. Todėl kreditinės sąskaitos faktūros išrašymas negali būti sutapatinamas su turto lizingo įmonei faktiniu perdavimo momentu, neįrodo aktualios turto vertės, nes lizingo objektas gali būti lizingo davėjui sugrąžinamas ir vėliau, kaip yra šios bylos nagrinėjamu atveju. Reikšminga šiuo atveju yra tai, kad UAB „Čia“ kreditinės 2010 m. gegužės 10 d. 81 754,26 Lt PVM sąskaitos faktūros (serija GR Nr. 0403536) neapmokėjo, o lizingo objektas (savitarnos plovyklos „Washtec Rack-2“) ieškovui buvo perduotas tik bylos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjimo metu, dėl ko ieškovas nedelsdamas kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus (UAB „Marleksa“ 2013 m. birželio 18 d. turto vertinimo ataskaita) dėl susigrąžintos plovyklos vertės nustatymo ir sumažino pradinio ieškinio reikalavimus, atsisakydamas reikalavimo priteisti likusią neapmokėtą negrąžintos plovyklos vertę.
  4. Vadovautis lizingo objekto verte lizingo sutarties nutraukimo metu, esant byloje rašytiniams įrodymams apie žymiai mažesnę esamą susigrąžinto lizingo objekto vertę, būtų nesąžininga ir nepagrįsta, be to, būtų nukrypta nuo CK 6.574 ir 6.251 straipsniuose įtvirtintos esmės kompensuoti sutarties šalies patirtus nuostolius dėl to, kad kita šalis tinkamai neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, taip pat būtų nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos dėl lizingo davėjo teisės į nuostolius, kurie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.
  5. Lizingo gavėjas UAB „Čia“ pareigą grąžinti ieškovui lizingo objektą pagal 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102 turėjo vykdyti nedelsdamas, ieškovui pareikalavus grąžinti turtą, nes tokią lizingo gavėjo pareigą numato tiek CK 6.574 straipsnis, tiek lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 10.6 punktas. Neigiamos teisinės pasekmės už lizingo sutartyje numatytos pareigos grąžinti lizingo objektą lizingo davėjui nevykdymą (neįvykdymą laiku) tenka lizingo gavėjui, kuriam naudojimuisi turtas buvo perduotas. CK 6.571 straipsnis nustato, kad nuo daikto perdavimo lizingo gavėjui momento jam tenka visos lizingo objekto išlaikymo, remonto išlaidos, sugedimo, atsitiktinio žuvimo rizika. Dėl šių priežasčių užtrukęs faktinis savitarnos plovyklos „Washtec Rack-2“ sugrąžinimas ieškovui ir iš to kylančios neigiamos teisinės pasekmės tenka būtent lizingo gavėjui, o skaičiuojant faktinius ieškovo patirtus nuostolius, reikia atsižvelgti į aktualią 2013 m. birželio 18 d. nustatytą nepriklausomo turto vertintojo likvidacinę plovyklos vertę. Lizingo gavėjas BUAB „Čia“ iki šiol nepasirašo / atsisako įforminti lizingo objekto ieškovui sugrąžinimą, nors ieškovas to reikalauja netgi po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo.
  6. Netgi vadovaujantis apelianto argumentais, kad turėtų būti vadovaujamasi ne susigrąžinto lizingo objekto aktualia (2013 m. birželio 18 d.) verte, bet lizingo sutarties nutraukimo metu (2010 m. balandžio 6 d.) buvusia lizingo objekto verte pagal išrašytą kreditinę sąskaitą faktūrą (81 754,26 Lt), tai skirtumą tarp lizingo gavėjo UAB „Čia“ sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas AB DNB lizingas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį, sudarytų ne mažiau kaip 12 385,54 Lt (130 418,50 Lt – (36 278,70 Lt + 81 754,26 Lt)). Dėl šių priežasčių apelianto argumentai, kad ieškovas visiškai nepatyrė jokių nuostolių dėl UAB „Čia“ 2007 m. birželio 4 d. lizingo sutarties Nr. 2007/06-TG102 neįvykdymo, yra nepagrįsti. Ieškovas pažymi, kad apeliantas jokių įrodymų, paneigiančių rašytinius ieškovo skolos apskaičiavimus, nepateikė, todėl skolos dydžio nepaneigė (CPK 178 straipsnis).

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

21Šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos esminis dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovui AB DNB lizingui pagal 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102 ir 2007 m. birželio 4 d. laidavimo sutartį Nr. 2007/06-TG102-G3 iš laiduotojo atsakovo G. K. priteisė 51 316,15 Lt, pagrįstumas ir teisėtumas.

22Byloje nustatyta, kad 2007 m. birželio 4 d. ieškovas UAB DnB NORD lizingas (dabar AB DNB lizingas) ir trečiasis asmuo UAB „Čia“ sudarė Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102, pagal kurią ieškovas UAB DnB NORD lizingas (dabar AB DNB lizingas) įsigijo nuosavybės teise savitarnos plovyklą „Washtec Rack-2“ ir perdavė ją trečiajam asmeniui UAB „Čia“ valdyti ir naudoti, o trečiasis asmuo UAB „Čia“ įsipareigojo 96 mėnesius mokėti mokėjimo grafike nustatytus lizingo mokėjimus. Šia sutartimi ieškovas UAB DnB NORD lizingas (dabar AB DNB lizingas) ir trečiasis asmuo UAB „Čia“ taip pat susitarė, kad trečiajam asmeniui UAB „Čia“ įvykdžius sutarties sąlygas lizingo objektas (savitarnos plovykla „Washtec Rack-2“) bus perduotas trečiajam asmeniui UAB „Čia“ nuosavybėn (I t., b. l. 40-45). 2007 m. birželio 4 d. laidavimo sutartimi Nr. 2007/06-TG102-G3 atsakovas G. K. įsipareigojo atsakyti ieškovui UAB DnB NORD lizingui (dabar AB DNB lizingas) ta pačia apimtimi kaip ir trečiasis asmuo UAB „Čia“ už 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartyje Nr. 2007/06-TG102 numatytų įsipareigojimų vykdymą (I t., b. l. 46). Dėl šios aplinkybės byloje nėra ginčo.

23Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB „Čia“ iškėlė bankroto bylą, trečiojo asmens bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“ (I t., b. l. 89). Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 16 straipsnį nuo bankroto bylos iškėlimo laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra suėję. Trečiasis asmuo BUAB „Čia“ savo įsipareigojimų ieškovui pagal sudarytas lizingo sutartis (tarp jų ir pagal 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102) neįvykdė. Iš šalių pateiktų paaiškinimų ir byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu sudarytas lizingo sutartis (tarp jų ir 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102) nutraukė po bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo ir apie tai trečiąjį asmenį informavo 2010 m. spalio 7 d. raštu (IV t., b. l. 16). Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.

24Lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas teikia finansavimo paslaugas lizingo gavėjui, kad pastarasis galėtų valdyti ir naudoti daiktą, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką. CK 6.567 straipsnio 1 dalis apibrėžia finansinės nuomos sutarties sampratą, pagal kurią viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Taigi, lizingo davėjas visą sutarties laikotarpį išlaiko nuosavybės teisę į daiktą, neatsižvelgiant į tai, ar lizingo gavėjas sėkmingai veikia ar bankrutuoja. Jeigu finansinis lizingas nutraukiamas dar nepasibaigus nustatytam lizingo laikotarpiui, lizingo davėjas turi teisę į investuotų lėšų kompensaciją, kad galėtų atgauti negrąžintas kapitalo investicijas ir kitas išlaidas bei pelną, nesvarbu, ar lizingo sutarties terminas buvo nutrauktas lizingo gavėjo pageidavimu, ar dėl to, kad lizingo gavėjas neįvykdė įsipareigojimų. Tokią išvadą suponuoja CK 6.574 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios lizingo sutarties nutraukimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2013).

25Kasacinis teismas yra nurodęs, kad lizingo sutarties nutraukimo padarinius reglamentuojančioje CK 6.574 straipsnio normoje nustatytas lizingo davėjo nuostolių dydžio kriterijus: nuostolių turi būti atlyginta tiek, kad jie grąžintų lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Lizingo sutartyje šalys gali susitarti dėl kitokios nuostolių nustatymo tvarkos, bet jos negali susitarti dėl nuostolių dydžio, kuris gerokai viršytų komentuojamoje normoje nustatytą nuostolių sumą. Lizingo davėjo patirtų nuostolių dydžio nustatymo klausimas spręstinas atsižvelgiant į tai, kad pagal lizingo sutartį mokamų įmokų sandara yra daugianarė ir priklauso nuo konkrečioje lizingo sutartyje šalių susitartų sąlygų. Visais atvejais įmokos apima palūkanas už naudojimąsi daiktu, kurios yra lizingo davėjo pelnas, bet taip pat, priklausomai nuo šalių susitarimo ir lizingo sutarties rūšies, lizingo įmokos gali būti skirtos lizingo davėjo patirtoms daikto įsigijimo, pristatymo išlaidoms kompensuoti, jos gali dengti daikto vertės mažėjimą, kompensuoti sutarties administravimo išlaidas ir kt. Šios įmokos skirtos lizingo davėjo patirtoms išlaidoms kompensuoti bei atlyginti už suteiktą finansavimą. Tačiau jeigu lizingo sutartyje numatyta, kad lizingo gavėjui pereina lizingo dalyko nuosavybės teisė, tai dalį įmokų sudaro daikto vertei išpirkti skirti mokėjimai, kurie turi kitokią paskirtį nei pirmiau nurodytos įmokos, nes tai nėra lizingo davėjo nuostolių kompensacija ar pelnas. Tokiais atvejais atsiranda lizingo gavėjo teisė reikalauti grąžinti šias įmokas pagal dvišalės restitucijos taisykles (CK 6.222 straipsnis), tačiau ne daugiau nei tiek, kiek šios įmokos viršija lizingo davėjo patirtus nuostolius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012).

26Be to, pažymėtina, kad lizingo gavėjas neturi nuosavybės teisės į daiktą, tačiau turi iš lizingo sutarties kylančias prievolines teises, kurių vertė priklauso nuo daikto vertės rinkoje ir įmokėtų įmokų pagal sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012).

27Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutarties Nr. 2007/06-TG102 pagrindu 2007 m. birželio 26 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 2007/06-TG102-P ieškovas UAB DnB NORD lizingas (dabar AB DNB lizingas) iš UAB „Cosmica“ Servisas už 143 206,51 Lt nupirko savitarnos plovyklą „Washtec Rack-2“ (I t., b. l. 44). 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutarties Nr. 2007/06-TG102 specialiosios dalies F.1 punktas nustato, kad lizingo gavėjui UAB „Čia“ nereikia mokėti pradinės 33 000 Lt įmokos, nes šia sutartimi lizingo gavėjas perleidžia lizingo davėjui ieškovui AB DNB lizingui visas teises į šią sumą, kurią lizingo gavėjas sumokėjo pardavėjui UAB „Cosmica“ Servisui už lizingo objektą pagal 2005 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 050720/1 (I t., b. l. 40). Iš ieškovo pateiktų apskaičiavimų matyti, kad pagal 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102 ieškovas AB DNB lizingas turėjo gauti 130 418,50 Lt, tačiau trečiasis asmuo BUAB „Čia“ sumokėjo 36 278,70 Lt, pradelsė sumokėti 5 303,64 Lt, o likusių mokėjimų suma sudaro 88 836,15 Lt (IV t., b. l. 49-51). Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo G. K. pagal 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102 priteisė 5 303,64 Lt pradelstų lizingo įmokų ir 352,13 Lt delspinigių. Atsakovas G. K. šių priteistų sumų apeliaciniame skunde neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas jų pagrįstumo nevertina.

28Atsakovas G. K. apeliaciniame skunde teigia, kad nutraukęs 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102 ieškovas AB DNB lizingas atsiėmė lizingo objektą ir trečiajam asmeniui BUAB „Čia“ 2010 m. gegužės 10 d. išrašydamas 81 754,26 Lt dydžio kreditinę PVM sąskaitą faktūrą (serija GR Nr. 0403536) (IV t., b. l. 32) įformino pagal lizingo sutartį perduoto turto (savitarnos plovyklos „Washtec Rack-2“) atsiėmimą bei patvirtino, jog jo atsiimto turto vertė perėmimo momentu buvo lygi 81 754,26 Lt. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Vertindama šį atsakovo argumentą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 780 2.1 punkto ir šiuo nutarimu patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 3 skyriaus nuostatų matyti, kad PVM sąskaita faktūra yra apskaitos dokumentas, patvirtinantis ūkinę operaciją ir turintis nustatytus privalomus rekvizitus. Tuo tarpu turto priėmimo–perdavimo aktas yra dokumentas, skirtas išimtinai įforminti materialių objektų perdavimo faktą. Atsižvelgiant į tai, 2010 m. gegužės 10 d. kreditinė PVM sąskaita faktūra (serija GR Nr. 0403536) negali būti prilyginta turto perdavimo–priėmimo aktui, nes šių dokumentų paskirtis ir statusas yra skirtingi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad PVM sąskaita faktūra gali leisti daryti tik prielaidą, jog joje nurodytas turtas buvo perduotas, tačiau civilinėje byloje sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą ši prielaida turi būti patvirtinama arba paneigiama tik įvertinus ir visus kitus byloje esančius įrodymus.

29Nagrinėjamu atveju byloje esantis trečiojo asmens BUAB „Čia“ 2010 m. balandžio 23 d. turto perdavimo–priėmimo aktas patvirtina, kad savitarnos plovykla „Washtec Rack-2“, esanti Parodų gatvėje, Vilniuje, buvo perduota bankroto administratoriui UAB „Admivita“ (IV t. b. l. 23-25). 2010 m. spalio 20 d. raštu trečiojo asmens BUAB „Čia“ administratorius UAB „Admivita“ informavo ieškovą, kad iki iškeliant bankroto bylą trečiajam asmeniui, 2010 m. vasario 25 d. tarp UAB „Čia“ ir UAB „Karalaitis“ buvo sudarytos dvi nuomos sutartys, kuriomis buvo išnuomotos degalinės ir dalis ieškovui AB DNB lizingui nuosavybės teise priklausančių įrengimų, kurie yra degalinėse adresu Parodų g. 1A, Vilniuje, bei Likiškėlių g. 104D, Alytuje (III t., b. l. 153). Taigi, vien šis UAB „Admivita“ raštas patvirtina, kad savitarnos plovykla „Washtec Rack-2“ nebuvo perduota ieškovui 2010 m. gegužės 10 d., ir paneigia atsakovo G. K. argumentus. Be to, pirmosios instancijos teismo 2013 m. gegužės 8 d. posėdyje ieškovo AB DNB lizingo ir atsakovo G. K. atstovai nurodė, kad savitarnos plovykla „Washtec Rack-2“ dar nėra perduota ieškovui (III t., b. l. 227, 228-229). Pirmosios instancijos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. posėdyje ieškovo AB DNB lizingo atstovė informavo, kad Lizingo sutarties Nr. 2007/06-TG102 objektas savitarnos plovykla „Washtec Rack-2“ ieškovui buvo perduota tik 2013 m. birželio mėnesį, jau po Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. dalinio sprendimo priėmimo. Tikslios turto perėmimo datos nurodyti ieškovo atstovas negalėjo, nes nebuvo pasirašyti turto perdavimo–priėmimo aktai (IV t., b. l. 75). Tame pačiame pirmosios instancijos teismo posėdyje trečiojo asmens BUAB „Čia“ atstovas nurodė, kad savitarnos plovykla „Washtec Rack-2“ buvo naudojama bankrutuojančios įmonės veikloje ir buvo parduota kartu su degaline, kurioje ji buvo įrengta (IV t., b. l. 79-80). Atsižvelgdama į visa tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad savitarnos plovykla „Washtec Rack-2“ ieškovui buvo perduota ne 2010 m. gegužės 10 d., kaip teigia apeliantas, o tik 2013 m. birželio mėnesį.

30Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atsakovo G. K. apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovui atsiėmus lizinguojamą turtą pagal kitas byloje analizuotas lizingo sutartis (2007 m. liepos 11 d. Lizingo sutartį Nr. 200707F-111, 2007 m. liepos 13 d. Lizingo sutartį Nr. 200707F-150, 2007 m. rugpjūčio 20 d. Lizingo sutartį Nr. 200708F-712), pagal jas nesumokėtos lizingo mokėjimų sumos ieškovui nebuvo priteistos, todėl ieškovui atsiėmus turtą ir pagal 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-T102 pirmosios instancijos teismas analogiškai turėjo teisinį pagrindą pagal šią sutartį ieškovui iš atsakovo priteisti tik pradelstų lizingo mokėjimų (5 303,64 Lt) ir delspinigių (352,13 Lt) sumą – viso 5 655,77 Lt. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. dalinio sprendimo, ieškovas AB DNB lizingas bylos nagrinėjimo metu atsisakė atsakovui G. K. pareikšto reikalavimo dalies dėl nesumokėtų 34 095,94 Lt lizingo mokėjimų pagal 2007 m. liepos 11 d. Lizingo sutartį Nr. 200707F-111, 2007 m. liepos 13 d. Lizingo sutartį Nr. 200707F-150 ir 2007 m. rugpjūčio 20 d. Lizingo sutartį Nr. 200708F-712, o teismas remdamasis CPK 140 straipsnio 1 dalimi šį atsisakymą priėmė (III t., b. l. 244). Tuo tarpu byloje duomenų, kad ieškovas analogišku būdu būtų atsisakęs savo reikalavimų dalies pagal 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102, nėra. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepripažino ieškovo AB DNB lizingas pareiškimo nepalaikyti savo reikalavimo dėl 88 836,15 Lt nesumokėtų lizingo įmokų priteisimo ieškinio atsisakymu (CPK 140 straipsnio 1 dalis) arba jo atsiėmimu (CPK 139 straipsnis) ir nagrinėjo ieškovo reikalavimą iš esmės.

31Atsakovas G. K. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas, nustatinėdamas lizingo mokėjimų sumą, kurios nepadengia susigrąžinto turto vertė, nepagrįstai rėmėsi 2013 m. birželio 18 d. UAB „Marleksa“ turto vertinimo ataskaita, kadangi joje turto vertė nustatyta ne lizingo sutarties nutraukimo, turto atsiėmimo dieną, o trejais metais vėlesnei datai – 2013 m. birželio 18 d. Vertindama šį apelianto argumentą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog turto vertė lizingo sutarties nutraukimo metu ir turto grąžinimo momentu būtų reikšminga tik tuo atveju, jei lizingo davėjas pasirinktų kitokį turto naudojimo būdą, o ne imtųsi priemonių jį parduoti. Tuo atveju, kai lizingo davėjas grąžintą turtą parduoda, jo patirtų nuostolių dydį sudaro ne turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grąžinimo momentu, o skirtumas tarp sumažėjusios dėl dalinio lizingo sutartimi prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2013). Plėtodamas šią praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grąžinimo momentu yra reikšminga kaip orientacinė vertė, galinti palengvinti įrodinėjimo procesą sprendžiant ginčus dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013). Be to, kai lizingo sutarties nutraukimo ir lizingo sutarties dalyko sugrąžinimo momentai nesutampa, reikšminga tampa daikto vertė jo sugrąžinimo momentu, nes tik nuo sugrąžinimo momento lizingo davėjas įgyja galimybę naudoti, valdyti ir disponuoti lizingo dalyku kaip savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2013).

32Nagrinėjamu atveju byloje esanti UAB „Marleksa“ 2013 m. birželio 18 d. Turto vertės nustatymo pažyma patvirtina, kad savitarnos plovyklos „Washtec Rack-2“ rinkos vertė 2013 m. birželio 18 d. buvo 53 600 Lt, o rinkos vertė priverstinio pardavimo atveju 2013 m. birželio 18 d. buvo 37 500 Lt (IV t., b. l. 56-63). Atsižvelgdama į pirmiau nustatytą aplinkybę, kad savitarnos plovykla „Washtec Rack-2“ ieškovui buvo perduota 2013 m. birželio mėnesį, bei įvertinusi turto vertinimo atlikimo datą (2013 m. birželio 18 d.), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog minėtoje turto vertės nustatymo pažymoje nustatyta savitarnos plovyklos „Washtec Rack-2“ rinkos vertė yra aktuali šioje byloje sprendžiant dėl ieškovo AB DNB lizingo patirtų nuostolių pagal 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102 dydžio. Pažymėtina, kad 2010 m. gegužės 10 d. kreditinėje PVM sąskaitoje faktūroje (serija GR Nr. 0403536) nurodyta 81 754,26 Lt suma negali būti pripažinta Lizingo sutarties Nr. 2007/06-TG102 objekto verte, nes ji yra apskaičiuota remiantis tik pagal minėtą lizingo sutartį trečiojo asmens BUAB „Čia“ likusią neapmokėtą pradinę šio turto vertę (IV t., b. l. 49-51), t. y. nėra įvertintas šio turto nusidėvėjimas, reali jo būklė. Jokių kitų duomenų apie savitarnos plovyklos „Washtec Rack-2“ rinkos vertę byloje nėra. Atsakovas pirmosios instancijos teismui neteikė prašymų, kad jam būtų suteikta galimybė pateikti įrodymus dėl savitarnos plovyklos „Washtec Rack-2“ rinkos vertės, t. y. įrodymus, paneigiančius 2013 m. birželio 18 d. UAB „Marleksa“ turto vertinimo ataskaitą, o apeliacinės instancijos teismui taip pat neteikė papildomų įrodymų, susijusių su šio turto rinkos verte.

33Atsakovas G. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas yra suskaičiavęs, jog maksimali, pagal 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102 reikalaujama suma yra lygi 30 182,05 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė net didesnę, nei pats ieškovas nurodė patyręs, nuostolių sumą. Su šiuo atsakovo argumentu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka. Išanalizavus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus matyti, kad teismas, vertindamas ieškovo AB DNB lizingo patirtų nuostolių dydį ir siekdamas grąžinti jį į padėtį, kurioje ieškovas būtų buvęs, jei trečiasis asmuo BUAB „Čia“ būtų tinkamai įvykdęs 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102, iš atsakovo G. K. 51 316,15 Lt priteistiną sumą apskaičiavo iš 88 836,15 Lt trečiojo asmens BUAB „Čia“ nesumokėtų lizingo įmokų atimdamas UAB „Marleksa“ 2013 m. birželio 18 d. Turto vertės nustatymo pažymoje nustatytą savitarnos plovyklos „Washtec Rack-2“ priverstinio pardavimo rinkos kainą 37 520 Lt. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo nurodoma 30 182,05 Lt suma yra ne ieškovo turėti nuostoliai, o pagal minėtos lizingo sutarties nuostatas apskaičiuota BUAB „Čia“ iki sutarties nutraukimo susidariusi skola – į šią sumą įtraukiant pradelstus lizingo mokėjimus, delspinigius ir baudą, bet neįtraukiant pagal šią sutartį nesumokėtų lizingo įmokų (IV t., b. l. 33), tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.574 straipsnio nuostatomis, pagal kurias lizingo davėjas turi būti grąžintas į padėtį, kurioje būtų buvęs, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs lizingo sutartį. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo iš atsakovo G. K. ieškovui priteistinų nuostolių dydį.

34Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priteistiną sumą apskaičiavo iš likusių trečiojo asmens BUAB „Čia“ nesumokėtų lizingo įmokų atimdamas lizingo objekto savitarnos plovyklos „Washtec Rack-2“ rinkos vertę ir nei viena iš šalių tokio priteistinos sumos apskaičiavimo būdo neginčija. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad savitarnos plovykla „Washtec Rack-2“ šiuo metu nėra parduota. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje susidariusią situaciją, pabrėžia, kad vien tai, jog ieškovas ketina parduoti savitarnos plovyklą „Washtec Rack-2“, nėra pakankamas pagrindas taikyti priverstinio pardavimo atvejui nustatytą šio turto kainą. Kreditorius turi elgtis sąžiningai prieš skolininką ir vengti savo veiksmais padidinti dėl skolininko prievolės pažeidimo atsiradusią žalą, taigi susigrąžintas lizingo dalykas turi būti realizuojamas dedant visas protingas pastangas gauti maksimalią jo rinkos kainą. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas jau mėgino susigrąžintą turtą parduoti už nustatytą rinkos vertę ir kad jam to nepavyko padaryti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes ir remdamasi pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, konstatuoja, kad apskaičiuojant ieškovui priteistinos sumos, kuria jis būtų grąžintas į padėtį, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs lizingo sutartį, dydį, nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi ne UAB „Marleksa“ 2013 m. birželio 18 d. Turto vertės nustatymo pažymoje nustatyta priverstinio pardavimo rinkos kaina, o šioje pažymoje nurodyta vidutine ieškovui perduotos savitarnos plovyklos „Washtec Rack-2“ rinkos verte, t. y. 53 600 Lt, todėl ieškovui AB DNB lizingui galėtų būti priteista 51 316,15 Lt suma, o 35 236,15 Lt (88 836,15 Lt – 53 600 Lt) suma. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.259 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Pagal CK 6.259 straipsnio 2 dalį ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Taigi, šios nuostatos įtvirtina kreditoriaus pareigą elgtis sąžiningai skolininko atžvilgiu ir imtis aktyvių veiksmų, nereikalaujančių neprotingų laiko ar finansinių sąnaudų, nuostoliams sumažinti, taip pat nustato, kad kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus.

35Byloje nustatyta, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu BUAB „Čia“ sudarytą 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102 nutraukė po bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo ir apie tai trečiąjį asmenį informavo 2010 m. spalio 7 d. raštu (IV t., b. l. 16). 2010 m. spalio 20 d. raštu trečiojo asmens BUAB „Čia“ administratorius UAB „Admivita“ informavo ieškovą, kad dalis ieškovui AB DNB lizingui nuosavybės teise priklausančių įrengimų yra išnuomoti UAB „Karalaitis“, kartu su degalinėmis, kuriose jie yra. Šiame rašte buvo nurodyta įrengimų buvimo vieta – Parodų g. 1A, Vilniuje, bei Likiškėlių g. 104D, Alytuje, bei informuota, kad bet kuriuo metu įrengimai gali būti apžiūrėti bei atliktas jų perdavimas savininkui (III t., b. l. 153). Tuo tarpu ieškovas AB DNB lizingas savitarnos plovyklą „Washtec Rack-2“ perėmė tik 2013 m. birželio mėnesį, t. y. po dvejų metų ir aštuonių mėnesių nuo sužinojimo apie šio turto buvimo vietą bei kad šis turtas yra toliau naudojamas, t. y. kad jis dėvisi ir jo vertė nuolat mažėja. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas, nedėjo visų reikiamų pastangų kuo greičiau susigrąžinti 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartimi Nr. 2007/06-TG102 trečiajam asmeniui BUAB „Čia“ perduotą turtą, t. y. nebuvo pakankamai sąžiningas ir apdairus kreditorius.

36Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas G. K. buvo trečiojo asmens BUAB „Čia“ akcininkas, UAB „Karalaitis“, kuriai buvo nuomojamas turtas, direktorius, todėl akivaizdu, kad jam buvo žinoma, jog 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartimi Nr. 2007/06-TG102, kurios tinkamą įvykdymą jis užtikrino savo laidavimu, trečiajam asmeniui BUAB „Čia“ perduotas turtas – savitarnos plovykla „Washtec Rack-2“ nėra grąžintas savininkui ieškovui AB DNB lizingui, tačiau jokių veiksmų, kad užtikrintų kuo skubesnį šio turto perdavimą ieškovui ir tokiu būdu išvengtų nuostolių padidėjimo visą šį laiką nesiėmė (I t., b. l. 174-178).

37Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, sprendžia, kad dėl netinkamo 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutarties Nr. 2007/06-TG102 vykdymo ieškovui AB DNB lizingui atsiradę nuostoliai turi būti lygiomis dalimis paskirstyti ieškovui ir atsakovui G. K., t. y. grąžinant ieškovą į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartis Nr. 2007/06-TG102 būtų įvykdyta tinkamai (CK 6.574 straipsnis), iš atsakovo turi būti priteista 17 618,08 Lt (35 236,15 Lt / 2), o iš atsakovo G. K. skundžiamu sprendimu priteista suma turi būti sumažinta 33 698,07 Lt (51 316,15 Lt – 17 618,08 Lt). Bendra ieškovui AB DNB lizingui iš atsakovo G. K. pagal visas lizingo sutartis priteistina suma yra 31 697,38 Lt (65 395,45 Lt – 33 698,07 Lt).

38Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ieškovui AB DNB lizingui iš atsakovo G. K. pagal 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutartį Nr. 2007/06-TG102 priteistiną sumą, todėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimas pakeistinas, t. y. ieškovui AB DNB lizingui priteistą iš atsakovo G. K. 65 395,45 Lt sumą sumažinant iki 31 697,38 Lt, o kitą sprendimo dalį paliekant galioti nepakeistą.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

40Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalies nuostatą apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu daliniu sprendimu proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai ieškovui priteisė iš atsakovo G. K. 1 962 Lt žyminio mokesčio dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš atsakovo G. K. pirmosios instancijos teismo priteistą sumą sumažino iki 31 697,38 Lt, ieškovui AB DNB lizingui iš atsakovo G. K. priteista bylinėjimosi išlaidų suma (žyminio mokesčio suma) mažinama iki 951 Lt.

41Apeliacinės instancijos teismui iš dalies patenkinus atsakovo G. K. apeliacinį skundą, šalys įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimą: atsakovas G. K. – proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, o ieškovas AB DNB lizingas – proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje esantys įrodymai (2014 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra serija KV Nr. 0041, 2014 m. kovo 31 d. Kasos pajamų orderis serija KV Nr. 038) patvirtina, kad atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 1 539 Lt žyminio mokesčio (IV t., b. l. 93). Jokių kitų atsakovo turėtų išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, kad iš dalies patenkinus apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovui priteisiama suma yra sumažinama 33 698,07 Lt (65 395,45 Lt – 31 697,38 Lt), proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai atsakovui G. K. iš ieškovo AB DNB lizingo priklauso gauti 1 011 Lt (33 698,07 Lt x 3 procentai) bylinėjimosi išlaidų.

42Ieškovas AB DNB lizingas už advokatų teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą 2013 m. lapkričio 4 d. vietinio lėšų perdavimo pavedimu Nr. M2-01317 sumokėjo 1 936 Lt (IV t., b. l. 120). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punktą už advokato rengtą atsiliepimą į ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 MMA, t. y. 1 500 Lt. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą ir apimtį, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą iš atsakovo priteistina suma turi būti skaičiuojama pagal maksimalų Rekomendacijose numatytą užmokesčio dydį, t. y. už 1 500 Lt. Konstatavus, kad buvo atmesta 34,33 procento dydžio (100 procentų – (33 698,07 Lt / 51 316,15 Lt x 100 procentų) apeliacinio skundo dalis, ieškovui AB DNB lizingui iš atsakovo G. K. priklausytų gauti 514,95 Lt (1 500 Lt x 34,33 procento) bylinėjimosi išlaidų.

43Atlikus iš šalių viena kitai priteistinų sumų tarpusavio įskaitymą, atsakovui G. K. iš ieškovo AB DNB lizingo priteisiama 496,05 Lt (1 011 Lt – 514,95 Lt) apeliacinėje instancijoje turėtų bylinėjimosi išlaidų.

44Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

45Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimą pakeisti.

46Ieškovui akcinei bendrovei DNB lizingui iš atsakovo G. K. priteistą 65 395,45 Lt sumą sumažinti iki 31 697,38 Lt (trisdešimt vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt septynių litų ir 38 ct) ir priteistą 1 962 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 951 Lt (devynių šimtų penkiasdešimt vieno lito).

47Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

48Priteisti atsakovui G. K. iš ieškovo akcinės bendrovės DNB lizingo 496,05 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt šešis litus ir 5 ct) apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai akcinė bendrovė (toliau – ir AB) DNB bankas ir AB DNB lizingas... 5. Ieškovai nurodė, kad atsakovas G. K. pagal su ieškovais sudarytas laidavimo... 6. Taip pat ieškovai nurodė, kad ginčija atsakovų 2010 m. vasario 4 d. turto... 7. Vilniaus apygardos teismas byloje 2013 m. gegužės 28 d. priėmė dalinį... 8. Tarp šalių ginčas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. daliniu... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino... 11. Teismas nurodė, kad ieškovas AB DNB lizingas teismo posėdyje pareiškė, jog... 12. Teismas nustatė, kad 2007 m. birželio 4 d. Lizingo sutarties Nr.... 13. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė įrodymus, jog atsiimto lizingo objekto... 14. Taip pat teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, iš atsakovo... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Atsakovas G. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo... 17. Ieškovas AB DNB lizingas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos esminis dalykas – pirmosios... 22. Byloje nustatyta, kad 2007 m. birželio 4 d. ieškovas UAB DnB NORD lizingas... 23. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB... 24. Lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas teikia... 25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad lizingo sutarties nutraukimo padarinius... 26. Be to, pažymėtina, kad lizingo gavėjas neturi nuosavybės teisės į... 27. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2007 m. birželio 4 d. Lizingo... 28. Atsakovas G. K. apeliaciniame skunde teigia, kad nutraukęs 2007 m. birželio 4... 29. Nagrinėjamu atveju byloje esantis trečiojo asmens BUAB „Čia“ 2010 m.... 30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atsakovo G. K. apeliacinio... 31. Atsakovas G. K. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas,... 32. Nagrinėjamu atveju byloje esanti UAB „Marleksa“ 2013 m. birželio 18 d.... 33. Atsakovas G. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas yra suskaičiavęs,... 34. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priteistiną sumą apskaičiavo... 35. Byloje nustatyta, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu BUAB „Čia“ sudarytą... 36. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas G. K. buvo trečiojo asmens... 37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau... 38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 40. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalies nuostatą apeliacinės instancijos teismui... 41. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies patenkinus atsakovo G. K.... 42. Ieškovas AB DNB lizingas už advokatų teisinę pagalbą surašant... 43. Atlikus iš šalių viena kitai priteistinų sumų tarpusavio įskaitymą,... 44. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimą pakeisti.... 46. Ieškovui akcinei bendrovei DNB lizingui iš atsakovo G. K. priteistą 65... 47. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 48. Priteisti atsakovui G. K. iš ieškovo akcinės bendrovės DNB lizingo 496,05...