Byla 3K-3-367/2013
Dėl skolos ir nuostolių priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Simniškio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovei A. S., dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutuojančiai UAB „SAAS Capital Management Group“, dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiama, ar lizingo davėjo, vienašališkai nutraukusio lizingo sutartį dėl lizingo gavėjo padaryto esminio jos pažeidimo, vėlesni veiksmai atitiko sąžiningumo kriterijus ir įstatymo nuostatas, susijusias su sutarties nutraukimo neigiamų padarinių išvengimu ar sumažinimu.

5Ieškovas AB „SEB lizingas“ prašė priteisti iš atsakovės A. S. 156,96 Lt skolos, 118,13 Lt delspinigių, 10 221,21 Lt nuostolių ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Ieškinys grindžiamas tokiomis aplinkybėmis. Ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB „SAAS Capital Management Group“ sudarė automobilio lizingo sutartį, o su atsakove – laidavimo sutartį. Skolininkui iš esmės pažeidus sutartį, ieškovas ją vienašališkai nutraukė ir susigrąžintą automobilį realizavo patirdamas 10 221,21 Lt nuostolių. Skolininkui iškelta bankroto byla, todėl nuostolius turi atlyginti laiduotoja – atsakovė A. S.

7Byloje nustatytos tokios aplinkybės. Ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB „SAAS Capital Management Group“ 2007 m. rugsėjo 12 d. sudarė transporto priemonės Finansinio lizingo sutartį Nr. L2007-090067, o su atsakove – Laidavimo sutartį Nr. L2007-090067, kuria atsakovė įsipareigojo kaip solidarioji bendraskolė atsakyti ieškovui, jei skolininkas neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal Lizingo sutartį. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartimi UAB „SAAS Capital Management Group“ iškelta bankroto byla. Ieškovas 2010 m. vasario 11 d. raštu Nr. 02-1039 informavo trečiąjį asmenį, kad, jam nepadengus skolų iki 2010 m. vasario 18 d., Lizingo sutartis vienašališkai nutraukiama nuo 2010 m. vasario 19 d.; taip pat kreipėsi raštu į atsakovę (laiduotoją) dėl pradelstų įmokų ir delspinigių padengimo bei nuostolių atlyginimo už skolininką. Atsakovė 2010 m. kovo 25 d. kreipėsi į ieškovą, prašydama finansuojamą turtą ir įsipareigojimus perleisti jos vardu. Ieškovas 2010 m. kovo 30 d. raštu nurodė, kad atsakovės prašymas bus svarstomas, kai ieškovui bus grąžintas lizingo dalykas – automobilis „BMW 730“. Automobilį ieškovui 2010 m. balandžio 12 d. grąžino R. S. Ieškovas 2010 m. gegužės 3 d. automobilį pardavė UAB „Krasta auto“ už 65 000 Lt; be to, šiai bendrovei pagal 2010 m. gegužės 28 d. PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo 1880,16 Lt už tarpininkavimą parduodant automobilį. Kitai bendrovei – UAB „Turto rizikos sprendimai“ – ieškovas pagal 2010 m. balandžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo 1500 Lt už automobilio paiešką ir atgabenimą. Atsakovė 2010 m. gegužės 27 d. raštu kreipėsi į ieškovą, prašydama atleisti ją nuo laidavimo pareigos, paaiškėjus, kad automobilis buvo parduotas ne jai, nors ji to prašė, o kitam asmeniui. Ieškovas 2010 m. liepos 8 d. raštu atsisakė patenkinti ieškovės prašymą ir pareikalavo vykdyti laidavimo sutartį – sumokėti 9278,13 Lt skolą, kurią sudaro 156,96 Lt pradelstų įmokų, 139,63 Lt delspinigių ir 8981,54 Lt nuostolių iš automobilio pardavimo. Ieškinyje teismui ieškovas nurodo, kad atsakovės skolą sudaro: 156,96 Lt pagrindinės skolos, 118,13 Lt delspinigių ir 10 221,21 Lt nuostolių, iš jų 7101,38 Lt nuostolių, apskaičiuotų iš susigrąžinto automobilio realizavimo kainos atėmus jo likutinę vertę, 1880,16 Lt sumokėta UAB „Krasta auto“ už tarpininkavimą parduodant automobilį, o 1500 Lt – UAB „Turto rizikos sprendimai“ už automobilio paiešką ir pristatymą.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. gegužės 5 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovui iš atsakovės 156,96 Lt skolos, 118,13 Lt delspinigių, 10 221,21 Lt nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 10 496,30 Lt sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2011 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuos teismas priėmė.

11Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 23 d. galutiniu sprendimu 2011 m. gegužės 5 d. preliminarų sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: priteisė ieškovui iš atsakovės 156,96 Lt skolos, 118,13 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 275,09 Lt sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2011 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

12Teismas nustatė, kad skolos ir delspinigių dydžių apskaičiavimas atitinka ieškovo ir trečiojo asmens lizingo sutarties bei įstatymų nuostatas, o atsakovė, kaip solidarioji bendraskolė, yra atsakinga už reikalaujamą priteisti skolą bei delspinigius, todėl ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 156,96 Lt pradelstų įmokų ir 118,13 Lt delspinigių pripažino pagrįstu ir patenkino.

13Spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti 10 221,21 Lt nuostolių pagrįstumo, teismas iš bylos įrodymų konstatavo, kad nuo pat sutarties nutraukimo momento ieškovas elgėsi nesąžiningai bei neprotingai ir dėl tokio savo elgesio patyrė nuostolių, kurių atsakovė atlyginti neturi (CK 6.253 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šią išvadą teismas grindė aplinkybe, kad atsakovė dar 2010 m. kovo 25 d. kreipėsi į ieškovą, prašydama finansuojamą turtą ir įsipareigojimus perleisti jos vardu, tačiau ieškovas, nors ir pranešė atsakovei, jog jos prašymas bus apsvarstytas, to nepadarė. Apklaustas kaip liudytojas ieškovo darbuotojas patvirtino, kad bendravo ir susitikinėjo su atsakovės buvusiu sutuoktiniu A. S., kuris ieškojo galimybių išsipirkti automobilį. Taigi ieškovas turėjo galimybių spręsti klausimus dėl finansuojamo turto ir įsipareigojimų perleidimo atsakovei ir išvengti su turto pardavimu susijusių nuostolių. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovo pasirinktas situacijos sprendimo būdas – automobilio pardavimas UAB „Krasta auto“ – buvo ekonomiškiausias ir šalims priimtiniausias (CK 6.38 straipsnio 3 dalis).

14Iš bylos duomenų teismas padarė išvadą, kad ieškovas nesiėmė tinkamų priemonių automobilio rinkos vertei nustatyti. UAB „SEB lizingas“ valdybos 2010 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 29.1 patvirtintos Kilnojamojo turto atsiėmimo ir pardavimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5.2.1 punkte nurodyta, kad jeigu turtas yra kelių transporto priemonė, jo pardavimo kaina nustatoma vadovaujantis „Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka“, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ir finansų ministrų 2000 m. balandžio 17 d./2000 m. balandžio 14 d. įsakymais Nr. 120/Nr. 101. Pagal Tvarkos 5.4 punktą turto pardavimo kainos nustatymas įforminamas Turto valdymo skyriaus darbuotojo ant Turto priėmimo–perdavimo akto kopijos įrašant Turto kainos nustatymo žymą arba Turto vertės nustatymo aktu. Nagrinėjamu atveju Turto vertės nustatymo aktas nebuvo surašytas. Grąžintą automobilį įvertino ieškovo darbuotojas V. J., teismo posėdžio metu paaiškinęs, kad kainą nustatė vadovaudamasis internete paskelbtais pasiūlymais ir savo patirtimi. 2010 m. balandžio 12 d. Lengvojo automobilio priėmimo–perdavimo akte pažymėta, kad automobilio rinkos vertė yra apie 65 000 Lt. Nors automobilis buvo perduotas ieškovui 2010 m. balandžio 12 d., iš teismui pateikto 2010 m. balandžio 16 d. protokolo matyti, kad jam jau buvo surastas pirkėjas, tačiau šiam negavus finansavimo automobilį sutiko pirkti UAB „Krasta auto“. Šios bendrovės darbuotojas N. M., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad automobilis „BMW 730“ buvo parduotas per labai trumpą laiką; buvo netgi sudarytas suinteresuotų asmenų sąrašas. Ieškovo Turto valdymo skyriaus darbuotojas V. K. parodė, kad iš skolininkų susigrąžintų automobilių, parduodamų Lietuvoje, realizavimą organizuodavo pati lizingo bendrovė, o pardavimas užsienio pirkėjams vyko per tarpininkus; lizingo bendrovė pati nustatydavo parduodamo turto kainą ir griežtai kontroliuodavo, kad net ir per tarpininką realizuojamo turto kaina nebūtų didinama.

15Ieškovo teiginį, kad jis sumokėjo 1500 Lt UAB „Turto rizikos sprendimai“ už automobilio „BMW 730“ suradimą ir pristatymą į Klaipėdą, teismo nuomone, paneigė liudytojo P. V. (UAB „Turto rizikos sprendimai“ darbuotojo) parodymai, jog automobilį į UAB „Krasta auto“ saloną pristatė R. S. Šią aplinkybę patvirtina ir 2010 m. balandžio 12 d. Lengvojo automobilio priėmimo–perdavimo aktas. Teismas taip pat nurodė, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog automobilis buvo slepiamas. Liudytojas P. V. parodė, kad tik vieną kartą bendravo telefonu su R. S., jie buvo susitarę, jog R. S. pristatys automobilį į nurodytą vietą, tą jis ir padarė, jokių automobilio paieškos veiksmų P. V. neatliko. Iš šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad ieškovas, kreipdamasis į UAB „Turto rizikos sprendimai“ tuo metu, kai dar vyko susirašinėjimas su atsakove dėl prievolių pagal lizingo sutartį perėmimo, ir sumokėdamas šiai bendrovei 1500 Lt, pats prisiėmė papildomų nuostolių atsiradimo riziką.

16Dėl ieškovo nurodytos 1880,16 Lt sumos, kurią šis teigė sumokėjęs UAB „Krasta auto“ už automobilio pardavimą, teismas pažymėjo, kad 2010 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi automobilis buvo parduotas būtent UAB „Krasta auto“, todėl reikalavimas papildomai priteisti 1880,16 Lt yra nepagrįstas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad UAB Krasta auto“ suteikė jam kokių nors paslaugų realizuojant automobilį „BMW 730“, atitinkančių šalių 2009 m. liepos 13 d. pasirašytos Bendradarbiavimo sutarties sąlygas.

17Remdamasis nurodytais argumentais, teismas sprendė, kad ieškovas nuostolių patyrė dėl savo kaltės ir nepakankamo bendradarbiavimo su atsakove, todėl reikalavimą priteisti iš atsakovės 10 221,21 Lt nuostolių atmetė kaip nepagrįstą (CPK 178 straipsnis, CK 6.253 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

18Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ apeliacinį skundą, 2012 m. spalio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. galutinį sprendimą paliko nepakeistą.

19Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, kad atsisakymą priteisti nuostolius iš turto pardavimo ir papildomai patirtas išlaidas pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, jog jis turėjo pareigą perkelti įsipareigojimus pagal lizingo sutartį atsakovei. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje įrašyti teiginiai – kad ieškovas turėjo galimybių spręsti klausimus dėl finansuojamo turto bei įsipareigojimų perleidimo atsakovei ir išvengti su turto pardavimu susijusių nuostolių; kad negalima teigti, jog ieškovas, nusprendęs parduoti automobilį UAB „Krasta auto”, pasirinko ekonomiškiausią ir abiem šalims priimtiniausią situacijos sprendimo būdą – nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą perkelti įsipareigojimus atsakovei ir taip pažeidė sutarčių laisvės principą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą atmetė konstatavęs, kad ieškovas nuostolių patyrė dėl savo kaltės – nepakankamo bendradarbiavimo su atsakove, tinkamų ir pakankamų priemonių atsiimto automobilio rinkos vertei nustatyti nesiėmimo ir tarpininkų suteiktų paslaugų neįrodytumo. Teisėjų kolegija šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritarė, nurodžiusi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pakankamą ieškovo bendradarbiavimą su atsakove – kad svarstė jos prašymą perleisti turtą ir įsipareigojimus, kad siūlė jai ar jos buvusiam sutuoktiniui pirkti lizingo objektu buvusį automobilį, kad derino su atsakove turto pardavimo kainą, nors turėjo duomenų, kad šie asmenys siekė įsigyti automobilį, taip pat kad ieškojo kitų būdų, kaip su mažiausiais nuostoliais tiek pačiam ieškovui, tiek ir atsakovei atgauti savo investuotas lėšas į lizingo dalyku buvusį ir iš trečiojo asmens atsiimtą automobilį.

20Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, kad automobilis buvo įvertintas laikantis Kilnojamojo turto atsiėmimo ir pardavimo tvarkos (patvirtintos UAB „SEB lizingas“ valdybos nutarimu) bei Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos (patvirtintos susisiekimo ir finansų ministro įsakymu) reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal šiuos aktus, nustatant transporto priemonės vertę rinkoje, turi būti lyginamos tapačių transporto priemonių sandorių kainos. Tačiau liudytojas V. J. parodė, kad, nustatinėdamas automobilio „BMW 730“ rinkos vertę, rėmėsi www.autoplius.lt skelbimais, duomenų bazėmis ir pardavimų patirtimi, nors pagal pirmiau nurodytą instrukciją turėjo remtis transporto priemonių sandorių kainomis. Akivaizdu, kad skelbimai www.autoplius.lt internetiniame puslapyje sandorių kainos nepatvirtina, be to, byloje nėra įrodymų, kad V. J. turi reikiamą kvalifikaciją (sertifikatą, pažymėjimą ar pan.) kilnojamųjų daiktų rinkos vertei nustatyti. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovas teismui nepateikė duomenų, jog automobilio pardavimo kaina ar jo rinkos vertė buvo nustatyta tinkamai pagal pirmiau nurodytas Tvarkas. Atsakovei pirmosios instancijos teisme ginčijant automobilio kainos nustatymo būdą, ieškovas turėjo pareigą pateikti atsakovės teiginius paneigiančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas turėjo siekti, jog automobilio pardavimo kaina apimtų tiek automobilio rinkos kainą, tiek jo patirtus nuostolius dėl automobilio pardavimo. Bylos duomenimis, tokią galimybę ieškovas turėjo, nes buvo suinteresuotų įsigyti automobilį asmenų, tačiau automobilis buvo parduotas labai greitai. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovas, nors ir turėdamas interesą atgauti kuo daugiau į automobilį investuotų lėšų, nedėjo pakankamai pastangų parduoti jį brangiau nei rinkos kaina ir taip patirti kuo mažiau nuostolių. Ieškovas automobilį pardavė jo rinkos kaina, kurios nustatymo tinkamumo byloje nepagrindė įrodymais, nors turėjo jį parduoti už nustatytą pardavimo kainą (Kilnojamojo turto atsiėmimo ir pardavimo tvarkos 2.4 ir 5.4 punktai). Taigi automobilio kaina nebuvo nustatyta tinkamai.

21III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

22Kasaciniu skundu ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 10 221,21 Lt nuostolių atlyginimo, panaikinti ir nauju sprendimu šį ieškinio reikalavimą patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

231. Dėl įsipareigojimų pagal lizingo sutartį perkėlimo atsakovei. Byloje esantis atsakovės 2010 m. kovo 25 d. prašymas, adresuotas kasatoriui, patvirtina, kad atsakovė prašė ne parduoti jai ginčo turtą, bet perkelti teises ir pareigas pagal lizingo sutartį. Teismų teiginys, kad kasatorius privalėjo perkelti trečiojo asmens įsipareigojimus atsakovei, prieštarauja sutarčių laisvės principui ir materialiosios teisės normoms, reglamentuojančioms skolos perkėlimą, t. y. CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalims, 6.116 straipsnio 1 daliai. Įstatyme nustatyta kreditoriaus teisė, bet ne pareiga sutikti su siūlomu skolos perkėlimu (CK 6.116 straipsnio 1 dalis), todėl kreditoriui, pasinaudojusiam CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalyse bei 6.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise atsisakyti sudaryti skolos perkėlimo sutartį su naujuoju skolininku, negali tekti neigiami skolininko įsipareigojimų neįvykdymo padariniai. Teismai turėjo vertinti ne tik tai, ar lizingo davėjo atsisakymas perkelti skolą buvo pagrįstas ir kokius padarinius sukėlė, bet ir tai, ar atsakovė turėjo realių galimybių įvykdyti prievoles. Šios aplinkybės turėjo būti vertinamos atsižvelgiant į lizingo sutarties, kaip sutarties, kurioje lizingo davėjas atlieka finansavimo funkciją, specifiką, taip pat į Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punktą, pagal kurį finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą dėl skolinimo klientui, turi įsitikinti, jog kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad jis sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Kasatorius bylos nagrinėjimo metu nurodė aplinkybes, patvirtinančias, kad atsakovė neturėjo realių galimybių įvykdyti lizingo sutarties prievolių (t. y. kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarties pagrindu buvo taikomas 1 960 000 Lt dydžio areštas atsakovės turtui, taip pat kad ieškovas atsakovės, kaip laiduotojos, reikalavo iki 2010 m. balandžio 6 d. padengti 2367,77 Lt skolą, tačiau ji to nepadarė), tačiau teismai į jas neatsižvelgė. Be to, pagal CPK 178 straipsnį pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius atsakovės realias finansines galimybes įvykdyti iš lizingo sutarties kylančias prievoles, tenka atsakovei, tačiau ji jokių įrodymų nepateikė.

242. Dėl nepagrįsto įrodinėjimo pareigos perkėlimo kasatoriui. Teismai nepagrįstai sprendė, kad pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog automobilis buvo parduotas už pagrįstą kainą, tenka kasatoriui. Kasatorius, prašydamas priteisti nuostolius, patirtus realizavus atsiimtą automobilį, turėjo įrodyti tik tai, kad šie nuostoliai buvo realiai patirti; tai jis ir padarė pateikdamas pažymą, iš kurios matyti, kad automobilio neišmokėta vertė buvo 60 820,39 Lt, o jis parduotas už 53 719,01 Lt. Aplinkybėmis, kad automobilio pardavimo kaina buvo nepagrįstai maža ir kad jo rinkos vertė buvo nustatyta netinkamai, rėmėsi atsakovė atsikirsdama į ieškinį, taigi jai ir tenka šių aplinkybių įrodinėjimo našta (CPK 178 straipsnis).

253. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Teismai, atsisakydami kasatoriui priteisti 1880,16 Lt tarpininkavimo išlaidų, nevertino byloje esančių įrodymų viseto: bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos kasatoriaus ir UAB „Krasta auto“, 5 straipsnio 6 punkto, pagal kurį tuo atveju, jei UAB „Krasta auto“ suranda turtui pirkėją, kurio buveinė yra ne Lietuvos Respublikoje, UAB „Krasta auto“ pati nuperka turtą iš kasatoriaus už iš anksto suderintą kainą. Tokias pat aplinkybes nurodė ir kaip liudytojai apklausti kasatoriaus bei UAB „Krasta auto“ darbuotojai. Tai, kad automobilį įsigijo pirkėjas iš užsienio, patvirtina kasatoriaus pateikta 2010 m. gegužės 5 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, iš kurios matyti, jog užsienio pirkėjui UAB „Krasta auto“ automobilį pardavė už tą pačią kainą. Šie įrodymai patvirtina, kad automobilis buvo parduotas ne UAB „Krasta auto“, o šios bendrovės surastam pirkėjui, tačiau teismai to neįvertino. Taip pat dėl netinkamo įrodymų vertinimo teismai atsisakė priteisti kasatoriui 1500 Lt išlaidų, sumokėtų UAB „Turto rizikos sprendimai“ už automobilio paiešką. Teismai nenurodė argumentų, kodėl atmetė kasatoriaus pateiktus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, patvirtinančius nurodytų paslaugų suteikimą. Turtas turėjo būti grąžintas 2010 m. vasario 24 d. (t. y. per tris darbo dienas nuo sutarties nutraukimo), tačiau buvo grąžintas tik 2010 m. balandžio 12 d., taigi kasatorius turėjo pagrindą manyti, kad jis yra slepiamas. UAB „Turto rizikos sprendimai“ darbuotojas, apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad šios bendrovės ir kasatoriaus sudarytoje sutartyje nustatytos paslaugos kasatoriui buvo suteiktos. Kadangi turtas buvo grąžintas būtent dėl UAB „Turto rizikos sprendimai“ veiksmų (įtikinus R. S. turtą grąžinti), t. y. paslauga buvo suteikta, tai teismai neturėjo pagrindo atmesti ieškovo pateiktų įrodymų ir nesivadovauti aplinkybėmis, patvirtintomis liudytojų parodymais.

26Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė A. S. prašo skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą; nurodo tokius argumentus:

271. Dėl įsipareigojimų pagal lizingo sutartį perkėlimo atsakovei. Kasatorius, teigdamas, kad teismai pasisakė, jog jis turėjo sutikti perkelti atsakovei teises ir pareigas pagal lizingo sutartį, iškreipia teismų argumentus. Teismai tik konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog kasatorius, nusprendęs parduoti automobilį UAB „Krasta auto“, pasirinko ekonomiškiausią ir abiem šalims priimtiniausią situacijos sprendimo būdą. Byloje kilo šalių ginčas ne dėl kasatoriaus atsisakymo perkelti lizingo gavėjo įsipareigojimus laiduotojui (atsakovei), bet dėl jo nepakankamo bendradarbiavimo bei principo, kad sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, pažeidimo. Byloje nėra duomenų apie kasatoriaus bendravimą su atsakove: kasatorius nenurodė, kad svarstė jos prašymą perleisti jai turtą ir įsipareigojimus, kad siūlė atsakovei ar jos buvusiam sutuoktiniui pirkti lizingo dalyku buvusį automobilį, kad derino su atsakove turto pardavimo kainą, nors iš bylos matyti, jog šie asmenys siekė įsigyti automobilį, taip pat kad ieškojo kitų būdų, kaip mažiausiais nuostoliais atgauti investuotas lėšas į lizingo dalyku buvusį automobilį.

282. Dėl nepagrįsto įrodinėjimo pareigos perkėlimo kasatoriui. Šis kasacinio skundo argumentas nepagrįstas. Atsakovė teigė, kad posėdžių metu kasatoriaus atstovas, pateikdamas paaiškinimus, patvirtino, jog automobilio pardavimo kaina buvo nustatyta nesiremiant jokia metodika ar rinkos dėsniais. Byloje nėra įrodymų, kad automobilio vertė būtų nustatyta kompetentingų vertintojų; automobilio rinkos vertę nustatė kasatoriaus darbuotojas, ją užrašydamas ranka ant automobilio priėmimo–perdavimo akto. Taigi kasatorius nepateikė duomenų, kad automobilio pardavimo kaina ar jo rinkos vertė buvo nustatyta tinkamai. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, kasatorius privalėjo pateikti įrodymų, kurie paneigtų teismų nustatytas aplinkybes, jos jis pats savo neapdairiais veiksmais sukūrė prielaidas nuostoliams atsirasti (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Kasatorius turėjo ne įrodinėti parduoto automobilio kainos pagrįstumą, bet paneigti netinkamą automobilio kainos nustatymo būdą ir įrodyti, kad kaina buvo nustatyta tinkamai.

293. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Iš byloje surinktų įrodymų (liudytojų parodymų, 2010 m. balandžio 12 d. priėmimo–perdavimo akto ir kt.) viseto matyti, kad automobilį jo naudotojas R. S. pristatė į UAB „Krasta auto“ aikštelę, taigi akivaizdu, kad UAB „Turto rizikos sprendimai“ neatliko jokių veiksmų, susijusių su ginčo automobilio paieška, todėl kasatorius nepagrįstai sumokėjo šiai bendrovei 1500 Lt. Be to, apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kasatorius bendradarbiavimo sutartį su UAB „Turto rizikos sprendimai“ pasirašė 2011 m. sausio 25 d., t. y. jau po automobilio grąžinimo, todėl negali remtis šia sutartimi įrodinėdamas UAB „Turto rizikos sprendimai“ suteiktas paslaugas. Kasatoriaus argumentas, kad automobilį įsigijo pirkėjas iš užsienio, neturi teisinės reikšmės nagrinėjant šį kasacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tai nepatvirtina fakto, jog kasatorius patyrė papildomų tarpininkavimo išlaidų. Iš bylos duomenų matyti, kad kasatorius 2010 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi automobilį pardavė būtent UAB „Krasta auto“; automobiliui tapus šio juridinio asmens nuosavybe, vėlesni UAB „Krasta auto“ veiksmai, realizuojant šį turtą, nėra susiję su nagrinėjamu ginču.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

32Byloje sprendžiamas klausimas dėl nuostolių, kuriuos gali patirti lizingo davėjas, nutraukęs lizingo sutartį dėl lizingo gavėjo padaryto esminio jos pažeidimo, susidarymo priežasčių ir dydžio nustatymo bei lizingo davėjo teisės į šių nuostolių atlyginimą santykio su jo elgesiu po sutarties nutraukimo.

33Dėl lizingo sutarties nutraukimo padarinių

34CK 6.574 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia lizingo sutartį ir per kreditoriaus papildomai nustatytą terminą pažeidimo neištaiso, lizingo davėjas gali pasirinkti vieną iš dviejų savo pažeistų teisių gynimo būdų, t. y. jis turi teisę arba reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą, arba vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje normoje apibrėžtas lizingo davėjo nuostolių ir atitinkamai – lizingo gavėjo civilinės atsakomybės dydžio kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012) , t. y. lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad jie padengtų lizingo davėjo išlaidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktą finansavimą, atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą.

35Sprendžiant, iš ko susideda lizingo davėjui dėl lizingo sutarties nutraukimo galintys atsirasti nuostoliai, atsižvelgtina į lizingo sutarties šalių interesų ir siekiamų tikslų ypatumus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad lizingo davėjo (finansuotojo) interesas yra gauti užmokestį už lizingo gavėjui suteiktą valdyti ir naudotis turtą; toks užmokestis palūkanų forma apskaičiuojamas nuo daikto įsigijimui išleistų pinigų sumos; o lizingo gavėjo interesas – įsigyti verslui reikalingą daiktą, jį valdyti ir naudotis taip gaunant pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „4 vėjai ir KO“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-99/2012; kt.). Taigi lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi grynai finansinį interesą gauti pelną (palūkanų forma) iš investuotų lėšų, bet neturi siekio įsigyti nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyku esantį daiktą. Lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyką atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkciją: lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius galėtų padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką. Tačiau lizingo sutarties nutraukimo atveju susigrąžinto sutarties dalyko pardavimas ar antrinis išnuomojimas nėra lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sąnaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-1/2012). Iš išdėstytų lizingo sutarties subjektų siekiamų tikslų matyti, kad lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi tik finansinį, bet ne nuosavybės interesą. Taigi tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukta, jis, siekdamas susigrąžinti atliktas pinigines investicijas, paprastai imasi priemonių realizuoti iš lizingo gavėjo atgautą daiktą, buvusį lizingo sutarties dalyku. Kadangi daikto realizavimo kaina mažinami dėl lizingo sutarties nutraukimo galimi lizingo davėjo nuostoliai, tai akivaizdu, kad kuo brangiau daiktas parduodamas, tuo mažiau nuostolių patiria lizingo davėjas ir tuo mažesnė atsakomybė dėl sutarties nutraukimo tenka lizingo gavėjui. Tuo atveju, kai lizingo davėjas nusprendžia susigrąžintą lizingo dalyką realizuoti, jo sąžiningas elgesys ir siekis parduoti daiktą už kuo didesnę kainą yra itin svarbus skolininkui, nes turi tiesioginę įtaką jo civilinės atsakomybės apimčiai.

36Iš to, kas išdėstyta, konstatuotina, kad sąžiningumo reikalavimas, kaip fundamentalus civilinės teisės ir konkrečiai – sutarčių teisės principas (CK 6.158 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis), saisto lizingo sutarties šalis ne tik sutarties sudarymo ar vykdymo metu, bet ir po sutarties nutraukimo, nes nuostolių dėl sutarties nutraukimo atsiradimas ir jų dydis gali priklausyti ne tik nuo objektyvių aplinkybių, kurių šalys negali pakeisti, bet ir nuo jų sąžiningo elgesio viena kitos teisių ir pareigų atžvilgiu. Lizingo sutarties šalių elgesys po sutarties nutraukimo dėl skolininko kaltės pripažįstamas sąžiningu, jeigu lizingo gavėjas nevilkina lizingo sutarties dalyku buvusio daikto grąžinimo lizingo davėjui, bet, priešingai, imasi būtinų priemonių operatyviai sugrąžinti daiktą jo teisėtam savininkui, o lizingo davėjas deda visas būtinas ir protingas pastangas daiktui realizuoti už didžiausią įmanomą kainą arba naujai lizingo sutarčiai dėl paties daikto sudaryti ir taip sumažinti savo galimus nuostolius ir pan. Taigi šalys po sutarties nutraukimo turi imtis protingų priemonių nuostoliams išvengti, juos sumažinti ar neleisti jiems padidėti. Lizingo davėjo teisė į nuostolių, patirtų dėl to, kad jis pats elgėsi neapdairiai, atlyginimą negali būti ginama.

37Dėl lizingo davėjo (kreditoriaus) kaltės dėl nuostolių atsiradimo ar padidėjimo

38Sąžiningumo principo reikalavimų nesilaikymas gali reikšti kreditoriaus kaltę dėl nuostolių atsiradimo ir atitinkamai – skolininko teisę reikalauti sumažinti iš jo priteistinų nuostolių atlyginimą arba apskritai atmesti kreditoriaus reikalavimą atlyginti nuostolius. Kreditoriaus kaltė dėl nuostolių atsiradimo gali būti konstatuota, kai kreditoriaus nesąžiningas, neteisėtas elgesys lėmė (visiškai ar iš dalies) nuostolių atsiradimą, taip pat kai kreditorius nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių nuostoliams sumažinti arba užkirsti galimybę jiems padidėti. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Ši norma yra bendroji civilinės atsakomybės norma, kuri detalizuojama specialiąja sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančia CK 6.259 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Šiose normose įtvirtinta kreditoriaus pareiga elgtis sąžiningai skolininko atžvilgiu ir vengti savo veiksmais padidinti dėl skolininko prievolės pažeidimo atsiradusią žalą, taip pat imtis aktyvių veiksmų, nereikalaujančių neprotingų laiko ar finansinių sąnaudų, nuostoliams sumažinti. Kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus.

39Nagrinėjamoje byloje kilęs šalių ginčas dėl kasatoriaus (kreditoriaus) prisidėjimo prie nuostolių, susijusių su lizingo sutarties nutraukimu, atsiradimo, spręstinas taikant pirmiau nurodytas CK normas, nustatančias kreditoriaus atsakomybę, bei vertinant kasatoriaus elgesį po sutarties nutraukimo sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos požiūriu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama, nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. Taigi kreditoriaus kaltę pagal CPK 178 straipsnį privalo įrodyti skolininkas, kuris remiasi šia aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Parama“ v. UAB „Klaipėdos keliai“, bylos Nr. 3K-3-370/2007; 2011 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. T. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2011).

40Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo principo

41Viena iš sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje – sutarties šalių pareiga bendradarbiauti ir kooperuotis, siekti sutartines prievoles atlikti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis). Ji reiškia šalių pareigą padėti viena kitai įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti apie atsiradusias sąlygas, kliudančias vykdyti prievoles, siekti išvengti ar sumažinti galimus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. UAB „Remada“, bylos Nr. 3K-3-277/2009; kt.). Ši pareiga saisto sutarties šalis per visą sutartinių santykių laikotarpį, įskaitant ir santykius, susiklostančius po sutarties nutraukimo, susijusius su sutarties nutraukimo padarinių išvengimu, sumažinimu ir pan. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties šaliai, reikšminga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo, o nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltijos investicijos“ v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2011; kt.).

42Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad kasatorius (kreditorius) pažeidė bendradarbiavimo su skolininke pareigą, todėl pripažino jo kaltę dėl nuostolių atsiradimo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija su šia išvada iš esmės sutinka. Byloje nustatyta, kad atsakovė, laidavusi už skolininką, o šiam neįvykdžius prievolių tapusi solidariąja bendraskole, praėjus mėnesiui po lizingo sutarties nutraukimo, t. y. 2010 m. kovo 25 d., kreipėsi į kasatorių, prašydama finansuojamą turtą ir įsipareigojimus perleisti jos vardu. Kasatorius pranešė ieškovei, kad svarstys jos prašymą, tačiau to nepadarė. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad skolininkės (atsakovės A. S.) prašymas būtų buvęs svarstytas, dėl jo priimtas koks nors sprendimas, apie tai pranešta skolininkei ir pan. Iš bylos duomenų teismai taip pat nustatė, kad kreditoriaus darbuotojai derėjosi su skolininkės buvusiu sutuoktiniu A. S., kuris buvo išreiškęs norą įsigyti automobilį, tačiau jokių sprendimų dėl to taip pat nebuvo priimta, nedėta pakankamų pastangų rasti bendrą susidariusios situacijos sprendimą, o automobilis 2010 m. gegužės 3 d. nuostolingai parduotas UAB „Krasta auto“. Tokį kreditoriaus elgesį teismai pagrįstai įvertino kaip bendradarbiavimo pareigos pažeidimą, lėmusį tai, kad buvo prarasta galimybė rasti abiem šalims priimtiniausią ir ekonomiškiausią susidariusios situacijos sprendimo būdą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su teismų argumentais, kad konstatuotas kasatoriaus bendradarbiavimo pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai, jog dėl atsiradusių nuostolių yra ir jo kaltės, nes jis nesiėmė jam prieinamų priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti (CK 6.259 straipsnio 2 dalis).

43Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, jog teismai, pažeisdami sutarčių laisvės principą ir skolos perkėlimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, įpareigojo kasatorių perkelti iš lizingo sutarties kylančias teises ir pareigas atsakovei. Į šį argumentą išsamiai atsakė apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, jog ieškovas turėjo galimybių spręsti finansuojamo turto bei įsipareigojimų perleidimo atsakovei klausimus ir galėjo išvengti su turto pardavimu susijusių nuostolių ir kad negalima teigti, jog nusprendęs parduoti automobilį UAB „Krasta auto“ ieškovas pasirinko ekonomiškiausią ir abiem šalims priimtiniausią situacijos sprendimo būdą, nesudaro pagrindo išvadai, kad kasatorius buvo įpareigotas perkelti prievoles iš lizingo sutarties atsakovei, o tik reiškia, jog teismas konstatavo bendradarbiavimo pareigos pažeidimą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja bei pažymi, kad kasacinio skundo argumentai jų pagrįstumo nepaneigia.

44Dėl lizingo dalyko vertės nustatymo ir realizavimo kainos, šių aplinkybių įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims

45Kita aplinkybė, kurios pagrindu teismai konstatavo kreditoriaus kaltę dėl atsiradusių nuostolių nutraukus lizingo sutartį, yra ta, kad kreditorius neįrodė, jog tinkamai nustatė parduodamo automobilio kainą, todėl, teismų vertinimu, nepaneigta, jog automobilis galėjo būti parduotas brangiau ir taip išvengta nuostolių arba jie sumažinti.

46Šioje nutartyje pirmiau konstatuota, kad kreditoriaus kaltė dėl nuostolių atsiradimo nepreziumuojama, taigi ją turi įrodyti skolininkas. Šiuo atveju atsakovė iš esmės atsikirtinėjo į ieškinį tuo, kad automobilis buvo parduotas už per mažą kainą, tačiau bylos nagrinėjimo metu realios pardavimo kainos neįrodinėjo, o teiginius dėl nepagrįstos sandorio kainos grindė automobilio vertės ir pardavimo kainos nustatymo procedūrų nesilaikymu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, atsakovei pirmosios instancijos teisme ginčijant automobilio kainos nustatymo būdą, ieškovas turėjo pareigą pateikti atsakovės teiginius paneigiančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Kasatorius ginčija šiuos teismų argumentus, teigdamas, kad teismai netinkamai paskirstė šalims su automobilio pardavimo kaina susijusių aplinkybių įrodinėjimo pareigą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

47Esminė aplinkybė, patvirtinanti arba paneigiant kreditoriaus sąžiningą elgesį siekiant išvengti nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, yra ta, ar susigrąžintas lizingo dalykas buvo realizuotas dedant visas protingas pastangas gauti maksimalią jo rinkos kainą. Šią aplinkybę turėjo įrodyti atsakovė, kuri rėmėsi tuo, kad automobilis galėjo būti parduotas brangiau. Automobilio rinkos vertės nustatymo procedūrų laikymasis ar pažeidimas savaime nei paneigia, nei patvirtina tinkamos automobilio pardavimo kainos, todėl vien iš šios aplinkybės nėra pagrindo daryti išvadų dėl kreditoriaus sąžiningo ar nesąžiningo elgesio realizuojant turtą. Be to, pažymėtina, kad turto vertės nustatymą reglamentuojančių aktų pažeidimai, konstatuoti teismų, nėra esminiai. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai uždėjo kasatoriui pareigą parduoti turtą už didesnę kainą nei jo rinkos vertė; toks teismo argumentas prieštarauja rinkos dėsniams. Parduodamo daikto vertę viršijanti jo pardavimo kaina gali būti siekiamybė, tačiau ne pardavėjo pareiga, kurios neįvykdymas sukeltų jam neigiamus padarinius. Taip pat kritikuotinas apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad turto vertinimą atlikęs kasatoriaus darbuotojas negalėjo remtis skelbimais internetiniuose tinklalapiuose, nes jie esą nepatvirtina vertinamo turto sandorių kainos, kuri yra turto vertinimo kriterijus pagal susisiekimo ir finansų ministrų 2000 m. balandžio 17 d./2000 m. balandžio 14 d. įsakymais Nr. 120/Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos reikalavimus. Pažymėtina, kad sandorių kainos paprastai yra mažesnės nei skelbimuose nurodomos pardavimo kainos, todėl aplinkybė, kad turto vertintojas rėmėsi skelbimų analize, negali būti pagrindas išvadai, jog turtas įvertintas pigiau, nei turėtų būti įvertintas laikantis Tvarkos reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog automobilis buvo parduotas greitai, savaime nereiškia skolininko teisių pažeidimo, priešingai, kreditorius, imdamasis priemonių operatyviai realizuoti turtą, gali siekti išvengti turto išlaikymo išlaidų ir galimų papildomų nuostolių dėl turto nuvertėjimo. Tačiau šie apeliacinės instancijos teismo argumentavimo netikslumai nėra reikšmingi vertinant kreditoriaus elgesį sąžiningumo požiūriu bei sprendžiant, ar kreditorius buvo pakankamai rūpestingas organizuodamas bei vykdydamas automobilio pardavimą ir ar automobilis buvo parduotas už tokią kainą, kuri leido išvengti nuostolių ar maksimaliai juos sumažinti. Esminė aplinkybė, minėta, yra tai, ar automobilis buvo parduotas už realią rinkos kainą ir ar kreditorius ėmėsi visų jam prieinamų priemonių sąžiningai siekdamas parduoti turtą už maksimalią galimą kainą, taip sumažindamas nuostolius.

48Dėl konstatuotų įrodinėjimo dalyko nustatymo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo pažeidimų teismų išvados, susijusios su automobilio pardavimo aplinkybėmis ir jų reikšme nustatant kreditoriaus kaltę, pripažintinos nepagrįstomis. Byloje nėra duomenų tokios išvadoms padaryti. Teismai, automobilio kainos nustatymo būdui suteikę lemiamą reikšmę ir dėl to konstatavę kreditoriaus kaltę dėl visų nuostolių, kuriuos sudaro automobilio likusios neišmokėtos vertės ir pardavimo kainos skirtumas (7101,38 Lt), atsiradimo bei atmetę ieškinio reikalavimą atlyginti šiuos nuostolius, nebeturėjo pagrindo spręsti šių nuostolių dydžio klausimo, todėl netyrė ir nevertino juos pagrindžiančių įrodymų, kreditoriaus pateiktų skaičiavimų. Iš bylos duomenų matyti, kad nuostolių, kuriuos AB „SEB lizingas“ ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovės, ir nuostolių, dėl kurių atlyginimo jis buvo pareiškęs atsakovei pretenziją iki bylos iškėlimo teisme, dydžiai nesutampa, todėl jų apskaičiavimo teisingumas kelia pagrįstų abejonių. Tačiau tai yra faktinių aplinkybių nustatinėjimo klausimas, dėl to kasacinio teismo teisėjų kolegija jo nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

49Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai pagrįstai nustatė kasatoriaus bendradarbiavimo pareigos pažeidimą ir įvertino tai kaip pagrindą jo kaltei dėl nuostolių atsiradimo konstatuoti, tačiau netinkamai taikė proceso teisės normas, apibrėžiančias įrodinėjimo dalyką ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą, spręsdami dėl automobilio pardavimo aplinkybių ir jų reikšmės kreditoriaus kaltei konstatuoti. Nepaneigus automobilio pardavimo kainos pagrįstumo, t. y. neįrodžius, kad automobilis galėjo būti parduotas už didesnę kainą (pažymėtina, kad šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei A. S.), nebūtų pagrindo išvadai, jog kreditorius šiais savo veiksmais taip pat prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar padidėjimo. Atsižvelgiant į tai, turi būti iš naujo nustatytas kreditoriaus kaltės nulemtų nuostolių dydis, už kurį skolininkė neatsako. Kadangi ši aplinkybė turi būti nustatinėjama pakartotinai, be to, byloje nespręsta dėl kreditoriaus reikalaujamų priteisti nuostolių, susidariusių dėl likusios neišpirktos automobilio vertės ir jo pardavimo kainos skirtumo, dydžio teisingo apskaičiavimo ir pagrįstumo, o šioms faktinėms aplinkybėms nustatyti kasacinis teismas neturi kompetencijos (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tai byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo metu atsakovė turės procesinę galimybę pateikti įrodymų, kad automobilis realiai galėjo būti parduotas už didesnę kainą (tokia galimybė atsakovei pripažintina, nes, teismams netinkamai nustačius įrodinėjimo dalyką ir neteisingai paskirsčius šalims įrodinėjimo pareigas, atsakovės įrodinėjimo teisė nebuvo tinkamai įgyvendinta).

50Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su kasatoriaus patirtomis išlaidomis už tarpininkavimą surandant automobilį ir jį parduodant, kasacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes jais keliami fakto klausimai, kurie, minėta, neįeina į kasacinio teismo kompetenciją.

51Grąžindama bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes šis klausimas spręstinas išnagrinėjus bylą iš esmės.

52Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

53Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.

54Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiama, ar lizingo davėjo, vienašališkai nutraukusio lizingo... 5. Ieškovas AB „SEB lizingas“ prašė priteisti iš atsakovės A. S. 156,96... 6. Ieškinys grindžiamas tokiomis aplinkybėmis. Ieškovas su trečiuoju asmeniu... 7. Byloje nustatytos tokios aplinkybės. Ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. gegužės 5 d. preliminariu... 10. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuos... 11. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 23 d. galutiniu... 12. Teismas nustatė, kad skolos ir delspinigių dydžių apskaičiavimas atitinka... 13. Spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti 10 221,21 Lt nuostolių pagrįstumo,... 14. Iš bylos duomenų teismas padarė išvadą, kad ieškovas nesiėmė tinkamų... 15. Ieškovo teiginį, kad jis sumokėjo 1500 Lt UAB „Turto rizikos sprendimai“... 16. Dėl ieškovo nurodytos 1880,16 Lt sumos, kurią šis teigė sumokėjęs UAB... 17. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas sprendė, kad ieškovas nuostolių... 18. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 19. Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, kad... 20. Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, kad... 21. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 22. Kasaciniu skundu ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo pirmosios instancijos... 23. 1. Dėl įsipareigojimų pagal lizingo sutartį perkėlimo atsakovei. Byloje... 24. 2. Dėl nepagrįsto įrodinėjimo pareigos perkėlimo kasatoriui. Teismai... 25. 3. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Teismai, atsisakydami kasatoriui... 26. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė A. S. prašo skundą atmesti, o... 27. 1. Dėl įsipareigojimų pagal lizingo sutartį perkėlimo atsakovei.... 28. 2. Dėl nepagrįsto įrodinėjimo pareigos perkėlimo kasatoriui. Šis... 29. 3. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Iš byloje surinktų įrodymų... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 32. Byloje sprendžiamas klausimas dėl nuostolių, kuriuos gali patirti lizingo... 33. Dėl lizingo sutarties nutraukimo padarinių... 34. CK 6.574 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai lizingo gavėjas iš... 35. Sprendžiant, iš ko susideda lizingo davėjui dėl lizingo sutarties... 36. Iš to, kas išdėstyta, konstatuotina, kad sąžiningumo reikalavimas, kaip... 37. Dėl lizingo davėjo (kreditoriaus) kaltės dėl nuostolių atsiradimo ar... 38. Sąžiningumo principo reikalavimų nesilaikymas gali reikšti kreditoriaus... 39. Nagrinėjamoje byloje kilęs šalių ginčas dėl kasatoriaus (kreditoriaus)... 40. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo principo... 41. Viena iš sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje – sutarties... 42. Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad kasatorius (kreditorius)... 43. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, jog... 44. Dėl lizingo dalyko vertės nustatymo ir realizavimo kainos, šių aplinkybių... 45. Kita aplinkybė, kurios pagrindu teismai konstatavo kreditoriaus kaltę dėl... 46. Šioje nutartyje pirmiau konstatuota, kad kreditoriaus kaltė dėl nuostolių... 47. Esminė aplinkybė, patvirtinanti arba paneigiant kreditoriaus sąžiningą... 48. Dėl konstatuotų įrodinėjimo dalyko nustatymo ir įrodinėjimo pareigos... 49. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija... 50. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su kasatoriaus patirtomis... 51. Grąžindama bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui,... 52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 53. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 54. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...