Byla 3K-3-623/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Rimvydo Norkaus (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos primininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Evekas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui UAB „Evekas“ dėl piniginės skolos priteisimo ir transporto priemonių išreikalavimo bei pagal atsakovo UAB „Evekas“ priešieškinį ieškovui AB „SEB lizingas“ dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir lizingo sutarčių pakeitimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4AB „SEB lizingas“ ir UAB „Evekas“ 2005 – 2008 m. sudarė šešiolika finansinio lizingo bei išperkamosios nuomos sutarčių (toliau – Sutartys) dėl transporto priemonių (toliau – Turtas) finansavimo. Prie Sutarčių buvo sudaryti mokėjimų grafikai–sąskaitos, kuriuose buvo detalizuotos nuomininko UAB „Evekas“ piniginės prievolės ir jų vykdymo terminai. Nuo 2009 m. sausio mėnesio atsakovas ėmė nebevykdyti savo piniginių prievolių Sutartyse ir mokėjimų grafikuose nustatyta tvarka. Paskutinė įmoka iš atsakovo buvo gauta 2009 m. rugpjūčio 14 d., skola su delspinigiais sudarė 2 269 146,65 Lt. Ieškovas 2009 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 02-4737 kreipėsi į atsakovą ir pranešė, kad, nepadengus 2 269 146,65 Lt skolos iki 2009 m. spalio 1 d., ieškovas

52009 m. spalio 2 d. Sutartis vienašališkai nutrauks bei pareikalavo, kad atsakovas per tris darbo dienas nuo Sutarčių nutraukimo grąžintų Turtą. Nepaisant įspėjimo, atsakovas skolos negrąžino, todėl ieškovas 2009 m. spalio 2 d. Sutartis vienašališkai nutraukė, tačiau atsakovas Turto negrąžino. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl 2 269 146,65 Lt skolos bei delspinigių iš atsakovo priteisimo, taip pat Turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 21 d. nutartimi atsakovui UAB „Evekas“ pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo UAB „Evekas“ turtą ir iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas, įpareigojo perduoti ieškovui saugoti atsakovo pagal Sutartis valdomą Turtą.

6Atsakovas Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui 2009 m. spalio 27 d. pateikė ieškinį dėl Sutarčių sąlygų pakeitimo. 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė ieškovui atsiimti atsakovui pagal Sutartis perduotą Turtą ir pradėti išieškojimą iš atsakovo.

7Ieškovo nuomone, atsakovas taip sukūrė sau sąlygas net trejus metus neatlygintinai naudotis ieškovo turtu ir nemokėti įmokų.

82010 m. vasario 22 d. atsakovas Vilniaus apygardos teismui pateikė dar vieną ieškinį dėl neteisėto ir nepagrįsto Sutarčių nutraukimo, kuriuo prašė pripažinti jį neteisėtu. 2012 m. birželio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo civilinė byla

9Nr. 2-1939-129/2012 ir Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-4689-619/2012 buvo pridėtos prie Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-3343-160/2012.

102012 m. spalio 12 d. atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: pratęsti sutarčių galiojimo terminą iki 2016 m. gruodžio 20 d.; pakeisti palūkanų normą; kiekvieną finansinio lizingo sutartį vertinti kaip savarankiškas, viena nuo kitos nepriklausomas finansinio lizingo sutartis; leisti trečiajai šaliai išpirkti pagal finansinio lizingo sutartis K2007-010051 įgytą butą, esantį Vilniuje, Latvių g. 53-26, ir pagal finansinio lizingo sutartį K2007-010069 įgytą 8675/260000 žemės sklypo dalį. Už laikotarpį, kai ieškovui nebuvo pervedami jokie mokėjimai pagal Sutartis, atsakovas prašė teismo jį įpareigoti sumokėti ieškovui 277 003,13 Lt palūkanų, pervedant jas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

11Ieškovas su atsakovo ieškiniais bei priešieškiniais nesutiko ir prašė juos atmesti.

12II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

13Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, o atsakovo 2012 m. spalio 12 d. priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė pripažinti neteisėtu vienašališką Sutarčių nutraukimą, be to, pakeitė Sutartis nustatydamas, kad likusios skolos pradedamos mokėti nuo 2013 m. sausio 20 d. ir mokamos lygiomis dalimis kiekvieno mėnesio 20 dieną iki 2016 m. gruodžio 20 d., paskutiniu mokėjimu sumokant lizinguojamo turto likutinę vertę (pagal UAB „Evekas“ Vilniaus apygardos teismui pateiktuose grafikuose išdėstytus finansinio įsiskolinimo mokėjimus); pagal Sutartis iki 2009 m. spalio 6 d. nesumokėtų palūkanų skola, išskyrus sutartis K2007-010051 ir K2007-010069, sumokama per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; pagal Sutartis 1/2 palūkanų už 2009 m. spalio 7 d.–2013 m. sausio 19 d. laikotarpį sumokama per dvylika mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 1/2 dalis palūkanų už 2009 m. spalio 7 d. – 2013 m. sausio 19 d. laikotarpį sumokama per dvidešimt keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priešieškinio dalį dėl leidimo išsipirkti turtą pagal sutartis K2007-010051 ir K2007-010069 teismas paliko nenagrinėtą, o likusią priešieškinio dalį atmetė.

14Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo atlikto vienašališko Sutarčių nutraukimo teisėtumą, vadovavosi CK 6.574 straipsnio nuostata, kad tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma; pažymėjo, kad, sprendžiant klausimą, ar lizingo davėjas pagrįstai ir teisingai pritaikė šią įstatymo nuostatą, turi būti analizuojama, ar Sutartys buvo pažeistos iš esmės, ar lizingo gavėjui buvo suteiktas protingas terminas pašalinti pažeidimus, taip pat ar pažeidimo pašalinimas buvo įmanomas. Teismo nuomone, ieškovo 2009 m. rugsėjo 24 d. raštu nustatytas savaitės terminas įvykdyti didelio masto įsipareigojimus yra per trumpas. Be to, teismas nurodė, kad esminė sutarties sąlyga buvo pažeista ne dėl atsakovo kaltės, o dėl visuotinės ekonominės krizės. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo vienašališkas Sutarčių nutraukimas yra neteisėtas.

15Teismas nurodė, kad iš UAB „Evekas“ finansinių ataskaitų matyti, jog 2009 metais bendrovė dirbo nuostolingai, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 8 576 411 Lt, tačiau turtas – 34 507 607 Lt. Teismo manymu, įmonė, nors tuo metu nebuvo pajėgi sumokėti įmokų pagal Sutartis, tačiau turėjo galimybę gerėjant ekonominei situacijai toliau vykdyti ūkinę veiklą ir pakeitus sutarties sąlygas sumokėti lizingo davėjui gauto turto vertės mokestį bei užmokestį už finansinę paslaugą – palūkanas. Kadangi Turtas buvo skirtas bendrovės ūkinės veiklos plėtrai, teismo nuomone, Sutarčių nutraukimas, Turto grąžinimas lizingo davėjui ir nuostolių atlyginimas panaikintų bendrovės galimybę plėsti ūkinę veiklą, o įsipareigojimų įvykdymas iš karto (kai Sutarčių vykdymo laikas dar nebuvo pasibaigęs) reikštų įmonės bankrotą. Teismas pažymėjo, kad bendrovė nuo 2005 m. iki 2009 m. pradžios plėtojo veiklą, Sutarčių nepažeidė, lizingo davėjas susigrąžino didelę dalį suteikto finansavimo ir gavo palūkanas. Teismas nustatė, kad 2011 m. finansinės ataskaitos rodo, jog įmonės turtas yra 30 943 296 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 4 030 510 Lt, bendrovė turėjo

1649 238 Lt grynojo pelno. Tai, teismo vertinimu, įrodo, kad, sudarius tinkamas sąlygas skolai bei įmokoms pagal Sutartis padengti, įmonė būtų pajėgi įsipareigojimus įvykdyti. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl Sutarčių sąlygų pakeitimo.

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, jį tenkino iš dalies ir 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinys yra atmestas ir patenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Evekas“ priešieškinio reikalavimai dėl lizingo sutarčių pakeitimo, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 1 959 885,32 Lt skolos, 325 412,86 Lt delspinigių, 6 proc. metinių procesinių palūkanų, įpareigojo atsakovą perduoti Turtą. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinio reikalavimai leisti išpirkti turtą pagal sutartis K2007-010051 ir K2007-010069 palikti nenagrinėti, o likę priešieškinio reikalavimai atmesti, paliko nepakeistą bei priteisė bylinėjimosi išlaidas.

18Teismas konstatavo, kad Sutarčių 18.1.3 punkte šalys susitarė, jog vienas iš pagrindų vienašališkai nutraukti sutartį yra atvejis, kai klientas ilgiau kaip per dvidešimt kalendorinių dienų nuo mokėjimo dienos nesumoka bet kokių pagal sutartį jam tenkančių mokėjimų. Ieškovas Sutartis su atsakovu nutraukė 2009 m. spalio 2 d., t. y. praėjus devyniems mėnesiams nuo netinkamo atsakovo sutarčių vykdymo, todėl vienašalis nutraukimas yra teisėtas. Ieškovo atsakovui suteiktą savaitės terminą skoloms padengti teismas vertino kaip protingą, nes šalys taip buvo susitarusios (Sutarčių 18.4 punktas), o atsakovas realiai turėjo devynis mėnesius, per kuriuos vyko šalių derybos dėl Sutarčių pakeitimo, bent iš dalies padengti savo skolas, tačiau to nepadarė.

19Teismas nurodė, kad argumentai, jog atsakovas negalėjo vykdyti Sutarčių dėl ekonominės krizės, vertintini kritiškai, nes ekonominiai sunkumai nėra pagrindas nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, juolab, kad atsakovas yra patyręs verslininkas, turi būti atidus, rūpestingas bei įvertinti riziką prieš sutartinių įsipareigojimų prisiėmimą. Be to, atsakovas nepateikė konkrečių įrodymų, kad jis ateityje galėtų vykdyti Sutartis, padengti skolą ir atlikti nustatytus mokėjimus. Nors atsakovo turtas sudarė nuo 30 943 296 Lt iki 34 507 607 Lt, tačiau jo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iš esmės buvo lygūs visam įmonės turtui, įmonė patyrė iki

205 704 490 Lt nuostolių ir tik 2011 m. gavo 49 238 Lt pelno. Šios aplinkybės, teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, todėl mažai tikėtina, jog pakeitus Sutarčių sąlygas jis sugebės jas vykdyti.

21III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

22Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Evekas“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio

2317 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25Dėl nemotyvuoto sprendimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, be to, teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartyje Nr. 3K-3-206/2012, kuria byla buvo grąžinta iš naujo, esančiais išaiškinimais. Sutartinių santykių šalys, atsiradus aplinkybių, dėl kurių vienai jų ar abiem tolimesnis sutartimi prisiimtų prievolių vykdymas sutartyje nustatytomis sąlygomis tampa nepalankus, pažeidžia sutartinių santykių pusiausvyrą ir turi galimybę sutartinius santykius nutraukti ar juos pakeisti. CK 6.204 straipsnio nuostatomis visų pirma siekiama išsaugoti sutartinius santykius, t. y. kai sutarties šalis nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pirminėmis sutarties sąlygomis dėl aplinkybių, kurios atsirado ne dėl jos kaltės, ir kita sutarties šalis atsisako sutartį pakeisti, tai gali padaryti teismas ir sutartiniai santykiai tęsis toliau. Kai yra pareikštas reikalavimas pakeisti sutarties sąlygas CK 6.204 straipsnio pagrindu, visų pirma turi būti sprendžiama, ar nėra jo taikymo sąlygų, ir tik tada, kai nustatoma, kad šio straipsnio normos netaikytinos, sprendžiama dėl vienašališko sutarties nutraukimo pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas. Sprendžiant dėl sutarties nutraukimo, nenustačius, ar pasikeitusiomis aplinkybėmis nebuvo galima jos išsaugoti, yra pažeidžiamas favor contractus principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012). Apeliacinės instancijos teismas sprendė tik Sutarčių nutraukimo klausimą, tačiau nenagrinėjo galimybės išsaugoti šalių sutartinius santykius pakeičiant Sutarčių nuostatas abiem šalims priimtinu būdu ir sąlygomis, taigi, jo procesinis sprendimas laikytinas nemotyvuotu.

26Dėl CK 6.204 ir 6.217 straipsnių konkurencijos bei favor contractus principo pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodoma, kad ieškovas turėjo pagrindą nutraukti sutartis ir nepaisoma šioje byloje pareikšto atsakovo reikalavimo pakeisti Sutarčių sąlygas CK 6.204 straipsnio pagrindu. Taip teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią visų pirma turi būti sprendžiama dėl Sutarčių sąlygų pakeitimo pagal CK 6.204 straipsnį, ir tik nustačius, kad šio straipsnio normos netaikytinos, galima spręsti dėl vienašališko Sutarčių nutraukimo pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas.

27Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditorius neturi teisės vienašališkai nutraukdamas sutartį remtis sutarties pažeidimo faktu, kuris pasireiškė piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimu ir netinkamu prievolės įvykdymu (piniginė prievolė buvo vykdoma pavėluotai ir ne visa), nes teise vienašališkai nutraukti sutartį joje nurodytais pagrindais galima pasinaudoti esant normalioms, įprastinėms sutarčių įvykdymo sąlygoms. Pasikeitus sutarčių įvykdymo aplinkybėms, toks vienašališkas sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu, nes sutartis buvo nevykdoma ne dėl skolininko kaltės, o dėl iš esmės pasikeitusių sutartinių įsipareigojimų vykdymo aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012, 2012 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2012). Taigi, net ir nustačius iš esmės pasikeitusias aplinkybes, ieškovas neįgyja teisės automatiškai vienašališkai nutraukti Sutartis, jis turi bendradarbiauti su kita šalimi ir siekti išsaugoti sutartinius santykius.

28Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių ir visuotinės ekonominės krizės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad neišvengiamas ir spartus kainų kritimas nekilnojamojo turto rinkoje 2008–2009 metais yra objektyvus, nuo šalių valios nepriklausantis veiksnys, kuri nulėmė valstybėje vykstantys ekonominiai procesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2009). Ieškovo ir atsakovo sudarytose Sutartyse nėra nei tiesiogiai nurodyta, nei gali būti numanoma, kad atsakovas prisiima esminio visuotinio kainų pasikeitimo ir ekonominės krizės riziką, todėl turi būti vadovaujamasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią ekonominės krizės padariniai dėl sutarties vykdymo tenka abiem sutarties šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad Lietuvos apeliacinis teismas neteisingai aiškino iš esmės pasikeitusių aplinkybių (t. y. ekonominės krizės) įtaką vertindamas Sutarčių nutraukimo teisėtumą.

29Dėl Sutarčių savarankiškumo ir CK 6.222 bei 6.574 straipsnių sisteminio taikymo. Atsakovas prašė teismo visas Sutartis vertinti kaip savarankiškas ir viena nuo kitos nepriklausomas. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs Sutarčių vienašališką nutraukimą teisėtu, kiekvienos jų nutraukimo sąlygų neindividualizavo. Sistemiškai analizuojant CK 6.222 straipsnio, 6.217 straipsnio 1 dalies ir 6.256 straipsnio 2 dalies nuostatas darytina išvada, kad tais atvejais, kai sutartis nutraukiama dėl vienos iš sutarties šalių padaryto esminio jos pažeidimo, pagal sutarties nutraukimo padarinių bendrąją taisyklę vienos iš šalių reikalavimu gali būti taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į tokią padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo, jeigu tai neprieštarauja pačios sutarties esmei ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, o nukentėjusi šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, sumokėti netesybas. Taigi restitucijos ir civilinės atsakomybės (nuostolių atlyginimo) institutai sutarties nutraukimo atveju gali būti taikomi kartu, nes jie reglamentuoja skirtingus sutarties nutraukimo teisinius padarinius. Lizingo sutarties esminio pažeidimo teisiniai padariniai įtvirtinti CK 6.574 straipsnyje, kuriame aiškiai apibrėžiama lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis: lizingo davėjui turi būti atlyginta tiek nuostolių, kad jie grąžintų jį į tokią padėti, kokia būtų buvusi tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012). CK 6.574 straipsnio nuostata dėl vienašalės restitucijos aiškintina ir taikytina sistemiškai su 6.222 straipsniu, kuriame įtvirtintos bendrosios restitucijos taisyklės. Tais atvejais, kai lizingo sutartyje šalys susitarė ne tik dėl daikto valdymo bei naudojimo, bet ir dėl jo nuosavybės teisės perėjimo, vienašalė restitucija, nutraukus tokią lizingo sutarti, gali būti netaikoma, o taikoma dvišalė restitucija vadovaujantis CK 6.222 straipsniu. Taigi CK 6.222 straipsnio norma suteikia teisę lizingo gavėjui, kuris mokėjo įmokas pagal lizingo sutartį išpirkdamas daiktą nuosavybėn, reikalauti iš lizingo davėjo grąžinti šias įmokas po to, kai jis grąžino lizingo davėjui lizingo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012).

30Lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis savo nuosavybėn pasilieka lizingo dalyką. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtu gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012).

31Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas nes, pripažindamas Sutarčių vienašališką nutraukimą teisėtu, teismas nepateikė kiekvienos sutarties analizės, nedetalizavo ir neišaiškino, kokią įmokų dalį sudarė turto išpirkimo įmokos, kiek šių įmokų atsakovas yra sumokėjęs iki Sutarčių nutraukimo, taip pat kokia yra grąžintino turto vertė, dvišalės restitucijos taikymo galimybė ir pan. Visų Sutarčių nutraukimo vienu metu pripažinimas teisėtu reiškia akivaizdų atsakovo vykdomos veikios sužlugdymą ir bankrotą. Apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodyti Sutarčių nutraukimo padariniai yra akivaizdžiai neproporcingi ir neatitinka protingumo kriterijų.

32Ieškovas AB „SEB lizingas“ su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

33Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

34Dėl sprendimo motyvavimo. Atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi ir nesprendė Sutarčių pakeitimo klausimo. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad UAB „Evekas“ nepateikė jokių konkrečių įrodymų, jog jis ateityje galėtų vykdyti Sutartis, kokiu būdu galėtų padengti jau atsiradusią skolą ir toliau atlikti mokėjimus. UAB „Evekas“ turtinė padėtis yra sunki, todėl mažai tikėtina, jog pakeitus Sutarčių sąlygas atsakovas sugebės toliau jas vykdyti. Teismas konstatavo, kad nors įstatymų leidėjas teikia prioritetą sutarčių vykdymui, o ne jų nutraukimui, šiuo atveju Sutarčių išsaugoti neįmanoma. Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas ne tik pasisakė dėl galimybės keisti Sutartis, bet ir nurodė motyvus, kuriais rėmėsi darydamas išvadas, jog keisti Sutarčių nėra pagrindo.

35Apeliacinės instancijos teismas sprendime analizavo ir vertino Sutarčių pakeitimo galimybes, pakankamai aiškiai nurodė motyvus, kodėl jis laiko, kad keisti Sutarčių nėra pagrindo. Iš teismo sprendimo galima suprasti, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą, todėl vien faktas, kad motyvai yra glausti, nesudaro pagrindo sprendimą pripažinti absoliučiai negaliojančiu ir jį naikinti.

36Dėl sutarčių pakeitimo. Lietuvos apeliacinis teismas sprendime nurodė, kad UAB „Evekas“ turtinė padėtis yra sunki, todėl mažai tikėtina, kad jis vykdys pakeistas sutartis. Taigi, teismas pirmiausia įvertino Sutarčių pakeitimo galimybes ir tik po to, nusprendęs, kad jų keisti nėra pagrindo, konstatavo, kad jos buvo nutrauktos teisėtai ir pagrįstai. Iš to darytina išvada, kad nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 6.204 ir 6.217 straipsnių taikymo praktikos nukrypta nebuvo.

37CK 6.204 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai vienai iš sutarties šalių dėl pasikeitusių aplinkybių tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai, ji turi teisę reikalauti pakeisti sutartį. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia teisės nukentėjusiai šaliai sustabdyti sutarties vykdymą. Vienos šalies kreipimasis į teismą dėl sutarčių sąlygų pakeitimo nekliudo kreditoriui nutraukti sutarties, jeigu sutartis ir toliau nėra vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011). Nagrinėjamoje byloje kreditorius taikė savo sutartyje numatytą teisių pažeidimo gynimo būdą – vienašališką sutarties nutraukimą sutartyje nurodytu pagrindu, nes visą derybų laikotarpį, nepaisydamas CK 6.204 straipsnio 3 dalies nuostatų, atsakovas įmokų pagal Sutartis beveik nemokėjo. Be to, net ir po Sutarčių nutraukimo atsakovas jau daugiau kaip trejus metus naudojasi ieškovo transporto priemonėmis ir už tai nemoka jokių įmokų. Per visą šį laiką ieškovo negautos pajamos, t. y. atsakovo skola, nuo ieškinio pateikimo padidėjo mažiausiai tris kartus.

38Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, CK 6.204 straipsnio 1 dalyje kartu su pacta sunt servanda principu įtvirtintas rebus sic stantibus principas, reiškiantis, kad tuo atveju, jeigu sutartį tampa sudėtinga vykdyti, ji turi būti ir toliau vykdoma, tačiau atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes. Pagal CK 6.204 straipsnio 2 dalies nuostatas sutarties suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Taigi, CK 6.204 straipsnis gali būti taikomas tik tada, kai dėl tam tikrų pasikeitusių aplinkybių atsiranda esminis sutarties šalių teisių ir pareigų disbalansas. Nagrinėjamu atveju dėl sunkios ekonominės situacijos pasaulyje ar kitų aplinkybių atsakovo teisių ir pareigų apimtis pagal Sutartis nepasikeitė. Sutarčių pagrindu mokėtinų įmokų dydžiai liko tie patys, pasikeitė tik atsakovo finansinės galimybės vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Tačiau, kaip pažymima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sutarties šalies finansinės būklės pablogėjimas dėl ekonominės krizės savaime nėra pagrindas taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas. Tai nėra ir negali būti laikoma sutarties vykdymo suvaržymu CK 6.204 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2012). Nepakitusi išliko ir iš Sutarčių atsakovo gaunama nauda, t. y. įvykdymo kaina nepadidėjo, o gaunamas įvykdymas nesumažėjo, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnį.

39Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl pasikeitusios ekonominės situacijos vykdyti Sutartis jam tapo sudėtingiau nei ieškovui. Visi jo motyvai yra susiję su tuo, jog Sutartis vykdyti jam tapo sudėtingiau ir jis to nesitikėjo, o tai laikytina paties atsakovo rizika.

40Pažymėtina, kad prieš trejus metus vykusių derybų metu ir 2009 m. lapkričio 4 d. atsakovo ieškinyje dėl finansinio lizingo sutarčių sąlygų pakeitimo nebuvo kalbama apie palūkanų dydžio sumažinimą, atleidimą nuo dalies skolos ar mokėjimų atidėjimą tokiam ilgam terminui. Ieškovas Sutarčių sąlygas dėl palūkanų dydžio ir terminų paprašė pakeisti tik 2012 m. rugpjūčio 30 d. patikslintu ieškiniu. Tai patvirtina, kad priežastinio ryšio tarp 2009 m. ekonominės krizės ir atsakovo prašomų keisti sąlygų nėra. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl krizės jis daugiau kaip trejus metus negalėjo mokėti ieškovui jokių įmokų. Atsakovas pripažino, kad kitam kreditoriui (AB Ūkio bankui) įmokas mokėjo, todėl akivaizdu, kad ekonominė krizė jo galimybių vykdyti finansinius įsipareigojimus neapribojo, o įmokų ieškovui jis nemokėjo naudodamasis situacija ir pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nors Turtu intensyviai naudojasi komercinėje veikloje.

41Civilinėje teisėje galioja šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis), todėl negalima ginti tik vienos iš šalių interesų. Kiekvienas verslo subjektas turi prisiimti verslo riziką ir galimus nepasisekusio verslo padarinius. Ieškovas taip pat verčiasi komercine veikla ir yra suinteresuotas pajamų gavimu, ekonominė krizė jį taip pat paveikė neigiamai.

42Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, prašydamas pakeisti Sutartis, remiasi 2009 metais egzistavusiomis aplinkybėmis, kurios šiuo metu jau yra išnykusios. Keisti lizingo Sutarčių sąlygas remiantis nebeegzistuojančiomis aplinkybėmis negalima, nes tai neatitiktų CK 6.204 straipsnio paskirties. Be to, net ir pakeitus Sutartis, atsakovas negalėtų jų įvykdyti, nes jo metinis pelnas yra net tris kartus mažesnis už siūlomas mėnesines įmokas, turimi įsipareigojimai beveik lygūs turtui, kuris, be kita ko, dar įkeistas tretiesiems asmenims ir areštuotas.

43Be to, atsakovas su ieškiniu dėl Sutarčių pakeitimo kreipėsi nesilaikydamas CK 6.204 straipsnyje įtvirtintos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl jo ieškinys apskritai neturėjo būti priimtas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

44Dėl CK 6.217 straipsnio pažeidimo. Pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas šalims yra leidžiama susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį leidžiama vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, net ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis. Tai sutarčių laisvės principo išraiška.

45Lizingo teisinių santykių esmė yra ta, kad lizingo gavėjui yra perduodamas naudotis ir valdyti lizingo davėjo įsigytas nuosavybės teise turtas už tai, kad lizingo gavėjas sutarta tvarka moka periodines įmokas (CK 6.657 straipsnio 1 dalis), todėl periodinių įmokų mokėjimas lizingo davėjui yra esminė lizingo sandorio tinkamo vykdymo sąlyga. Atitinkamai yra ir išperkamosios nuomos atveju. Dėl šios priežasties svarbu ne tik atlikti sutartyse numatytus mokėjimus, bet ir laikytis jų terminų. Atsižvelgiant į tai Sutartyse buvo įtvirtinta ieškovo teisė vienašališkai nutraukti sutartį anksčiau termino, kai lizingo gavėjas daugiau kaip dvidešimt dienų nuo nustatomos mokėjimo dienos nemoka bet kokių jam pagal sutartį tenkančių mokėjimų. Dėl šių priežasčių laikytina, kad ieškovas Sutartis nutraukė pagrįstai, esant esminiam jų pažeidimui.

46Atsakovas kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ieškovo suteiktas savaitės laikas įvykdyti įsipareigojimus yra aiškiai per trumpas ar neprotingas. CK 6.218 straipsnyje nustatyta, kad nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą. Sutarčių 18.4 punkte įtvirtinta, kad sutartis laikoma nutraukta nuo rašte apie sutarties nutraukimą nurodytos datos, bet ne anksčiau kaip po vienos savaitės nuo šalies raštiško pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimo dienos. Taigi, Sutartyse šalys buvo aptarusios, ką laiko protingu įspėjimo apie Sutarties nutraukimą terminu, ieškovas šio termino laikėsi, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis buvo per trumpas. Be to, Sutartys buvo nutrauktos tik nuo 2009 m. spalio mėnesio, po devynis mėnesius trukusių derybų nepavykus rasti kompromiso, siekiant nebedidinti skolos ir kreditoriaus nuostolių, todėl ieškovas sutartiniuose santykiuose elgėsi sąžiningai ir protingai.

47Dėl Sutarčių savarankiškumo. Byloje ginčas kilo tik dėl skolos ir turto pagal Sutartis priteisimo, Sutarčių vienašališko nutraukimo teisėtumo ir jų sąlygų pakeitimo. Restitucijos klausimus teismas gali spręsti tada, kai reiškiamas reikalavimas nutraukti sutartis ar pripažinti jas negaliojančiomis, tačiau šiuo atveju tokio reikalavimo byloje nebuvo. Teismas negali peržengti ieškinio dalyko ir pagrindo ribų, todėl dvišalės restitucijos klausimas nespręstas pagrįstai.

48Atsakovas šioje byloje nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodinėjo, kad prašomo priteisti turto vertė ir sumokėtos įmokos yra didesnės už ieškovo nuostolius, t. y. kad jam taikoma neproporcinga atsakomybė, dėl ko būtų galimybė spręsti dėl dvišalės restitucijos. Tokius reikalavimus atsakovas pradėjo kelti tik kasaciniame skunde, nors kasacinėje instancijoje neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

49Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.222 straipsnio norma suteikia teisę lizingo gavėjui, kuris mokėjo įmokas pagal lizingo sutartį išpirkdamas daiktą nuosavybėn, reikalauti iš lizingo davėjo grąžinti šias įmokas tik po to, kai jis grąžino lizingo davėjui lizingo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2013). Kadangi atsakovas nėra gražinęs transporto priemonių ieškovui, tai jo nurodyta teismų praktika nagrinėjamu atveju netaikytina. Tiksliai apskaičiuoti, kokio dydžio nuostolius dėl Sutarčių nutraukimo patirs ieškovas, neįmanoma, nes tai paaiškės tik atgavus ir realizavus visas transporto priemones. Taigi, neįmanoma nustatyti ir to, ar atgauto turto vertė ir atsakovo sumokėtos įmokos viršys nuostolius.

50Šalių sudarytos sutartys yra susijusios tarpusavyje, pavyzdžiui, ieškovas gali nutraukti sutartį dėl esminio pažeidimo, jeigu klientas pažeidžia kitų su juo sudarytų sutarčių sąlygas, kurios yra pagrindas nutraukti tas sutartis anksčiau termino (Sutarčių bendrosios dalies 18.1.9 punktas), visos pagal sutartį gautos lėšos gali būti panaudotos ilgiausiai pradelstoms skoloms dengti, nepriklausomai nuo to, pagal kurią sutartį skola atsiradusi (Sutarčių bendrosios dalies 10.1.3 punktas). Dėl šios priežasties Sutartys negali būti vertinamos atskirai.

51Atsakovas prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bet jame nustatytas mokėjimų grafikas jau neaktualus, nes mokėjimo terminai yra suėję, be to, teismas yra netinkamai išsprendęs palūkanų grąžinimo klausimą, nepagrįstai atsisakęs priteisti delspinigius ir pažeidęs šalių lygiateisiškumo principą.

52Dėl piktnaudžiavimo teisėmis. Atsakovas, reikšdamas ieškinį dėl Sutarčių sąlygų pakeitimo ir nutraukimo pripažinimo neteisėtu, piktnaudžiauja savo teisėmis. Praktikoje gausu pavyzdžių, kai, kreditoriui nutraukus sutartį ir paprašius teismo priteisti skolą, skolininkas kreipiasi į kitą teismą pagal kreditoriaus buveinę su prašymu pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, sutartį pakeisti dėl sunkmečio laikinai atleidžiant skolininką nuo mokėjimų, sustabdyti išieškojimą arba leisti toliau naudotis be pagrindo valdomu kreditoriaus turtu. Teismui priėmus tokį skolininko ieškinį, atsiranda pagrindas sustabdyti kreditoriaus pradėtą bylą dėl skolos priteisimo (nes bylos akivaizdžiai susijusios), taip atidedant skolos priteisimą ne vieneriems metams. Teismai tokius skolininkų ieškinius vertina kaip neturtinius, todėl milijoninių skolų priteisimas ar brangaus turto išreikalavimas gali būti sustabdomas vien sumokėjus 100 Lt žyminį mokestį. Akivaizdu, kad tokie skolininkų veiksmai yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis

53Teisėjų kolegija

konstatuoja:

54IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

55Dėl teismo sprendimo motyvavimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo

56Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas sprendė tik Sutarčių nutraukimo klausimą, tačiau nenagrinėjo galimybės išsaugoti šalių sutartinius santykius pakeičiant Sutarčių nuostatas abiem šalims priimtinu būdu ir sąlygomis, todėl jo procesinis sprendimas laikytinas nemotyvuotu.

57Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Motyvų apeliacinės instancijos teismo sprendime (nutartyje) nebuvimas yra absoliutus tokio procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 340 straipsnio 5 dalis)

58Pasisakydamas dėl nurodytų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje privalo glausta forma nurodyti nustatytas bylos aplinkybes, įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas apie nustatytas aplinkybes, įvertinimą, argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymus ir kitus teisės aktus bei kitus teisinius argumentus, kuriais vadovavosi darydamas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Teismas turi teisę neanalizuoti tik tų apeliacinio skundo argumentų, kurie visiškai nesusiję su byla arba yra draudžiami, tačiau kiekvienu atveju atsisakymas analizuoti apeliacinio skundo argumentus turi būti motyvuotas. Motyvuota nutartimi galima pripažinti tik tokią apeliacinės instancijos teismo nutartį, kurioje argumentuotai įvertinti visi, t. y. tiek faktiniai, tiek ir teisiniai, apeliacinio skundo argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. v. UAB „Baltijos TV“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-1181/2003; 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „Lindra“ v. V. B. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-169/2005; 2006 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. ir kt. v. J. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-429/2006; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“; bylos Nr. 3K-3-231/2008; kt.).

59Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands, judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Š. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tikroji Vaivorykštė“ v. UAB „Lituanica“, bylos Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, kuriuose atskleista bylos esmė (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

60Atsižvelgiant į teismo sprendimo motyvavimui keliamus reikalavimus ir jų aptartą aiškinimo praktiką, pirmiau nurodytas kasacinio skundo argumentas nelaikytinas pagrįstu. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nurodė, kad UAB „Evekas“ nepateikė jokių konkrečių įrodymų, jog ateityje galėtų vykdyti Sutartis, padengti atsiradusią skolą ir toliau atlikti nustatytus mokėjimus. Iš UAB „Evekas“ 2009-2011 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iš esmės buvo lygūs visam įmonės turtui, todėl teismas sprendė, kad įmonės turtinė padėtis sunki ir mažai tikėtina, jog pakeitus Sutarčių sąlygas atsakovas sugebės toliau jas vykdyti. Teismas taip pat įvertino aplinkybę, kad atsakovas net ir po to, kai Sutartys Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu buvo pakeistos, savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui vis vien nevykdė. Dėl šių priežasčių teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju Sutarčių išsaugoti nėra įmanoma.

61Šios aplinkybės atskleidžia, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino Sutarčių tęstinumo aspektą ir nustatė konkrečias priežastis, kodėl, jo nuomone, galimybės nagrinėjamu atveju Sutartis pakeisti nėra, taigi, į esminius argumentus, susijusius su Sutarčių tęstinumu, buvo atsakyta. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad konstatuoti esminį apeliacinės instancijos teismo motyvacijos trūkumą pagrindo nėra.

62Dėl lizingo sutarties nutraukimą ir pakeitimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo

63Kasaciniame skunde nurodoma, kad ekonominės krizės padariniai dėl Sutarčių vykdymo turėtų tekti abiem sutarties šalims, todėl Lietuvos apeliacinis teismas, konstatuodamas, kad Sutartys buvo nutrauktos teisėtai, neteisingai aiškino iš esmės pasikeitusių aplinkybių (t. y. ekonominės krizės) įtaką.

64Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sutarties šalies finansinės būklės pablogėjimas dėl ekonominės krizės savaime nėra pagrindas taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas; lygiai taip pat konstatavimas, jog ir kita sutarties šalis patyrė neigiamų ekonominės krizės padarinių, nėra pagrindas šio straipsnio netaikyti. Kiekvienu atveju būtina nagrinėti, ar dėl šios priežasties iš esmės pasikeitė konkrečių sutartinių prievolių pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tamro vaistinė“ v. UAB „Gamafondas“, bylos Nr. 3K-3-150/2012). Ekonominės krizės situacija per se nereiškia sutartinių prievolių pusiausvyros pažeidimo, tačiau ji nepripažintina ir absoliučiu pagrindu, dėl kurio reikalavimai pripažinti jos įtaką sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimui visais atvejais turėtų būti atmetami. Kadangi ekonominė krizė nevienodai paveikia įvairius verslo sektorius, tai pasauliniu ir nacionaliniu mastu kilusios ekonominės krizės įtaka sutartiniams santykiams ir jos sukelti konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje nustatytini ir vertintini individualiai.

65Ekonominė krizė ar kitas sutarties vykdymo sąlygų pasikeitimas ne visada sudaro pagrindą keisti sutartį – ji gali būti keičiama, jeigu toks pasikeitimas yra itin reikšmingas – iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Pasikeitusių aplinkybių svarba pabrėžiama tiek nacionalinėje teisėje, tiek tarptautinėse kodifikacijose – Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto tarptautinių komercinių sutarčių principų (toliau – UNIDROIT) 6.2.2 straipsnyje sutarties vykdymo suvaržymo situacija apibrėžiama kaip įvykių, fundamentaliai pakeičiančių (angl. fundamentally alters) sutartinių prievolių pusiausvyrą, atsiradimas, Europos sutarčių teisės principų (toliau – PECL) 6:111 straipsnio 2 dalyje – kaip ekscesyvus sutarties vykdymo pasunkinimas (angl. excessively onerous). Tiek UNIDROIT, PECL, tiek CK nuostatų turinio ir praktinio taikymo analizė leidžia daryti išvadą, kad sutarties pakeitimas dėl pasikeitusių jos vykdymo sąlygų galimas tik konstatavus sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimą, kuris identifikuojamas pagal iš esmės padidėjusią įvykdymo kainą arba iš esmės sumažėjusią įvykdymo vertę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, jog atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko; šalis, prašanti keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Group“ v. UAB „Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011). Sutartinių prievolių pusiausvyros pokytis paprastai nustatomas pagal objektyvią planuoto (buvusio sutarties sudarymo metu) ir realaus prievolės įvykdymo pokyčių skaitinę išraišką (pavyzdžiui, įvykdymo kainos padidėjimo skaitinę išraišką). Tam tikrais atvejais šis pokytis taip pat gali būti nustatomas pagal netiesioginį įvykdymo kaštų padidėjimą arba įvykdymo vertės sumažėjimą ir kt. Ginčą dėl sutarties pakeitimo nagrinėjantis teismas turi nustatyti faktines aplinkybes dėl sutartinių prievolių pusiausvyros pokyčio egzistavimo, jo masto ir įvertinti, ar toks pasikeitimas vertintinas kaip iš esmės pakeitęs sutartinių prievolių pusiausvyrą bei sudarantis pagrindą pakeisti sutartį. Konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje vertintini individualiai, atsižvelgiant į nustatytą pokyčio mastą, sutartimi prisiimtos rizikos laipsnį, sutarties šalių statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. ir kt. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-523/2013). Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teiginius apie esminį šalių sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimą, todėl vienašalis Sutarčių nutraukimas pagrįstai buvo pripažintas teisėtu. Be to, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką aptariamuoju aspektu svarbu pažymėti ir tai, kad byloje jau yra konstatuota, jog atsakovas pakeistų Sutarčių negalėtų įvykdyti dėl savo sunkios finansinės padėties, todėl šiuo konkrečiu atveju net ir nustačius, kad ekonominė krizė lėmė esminį kasatoriaus Sutarčių vykdymo suvaržymą bei nesant galimybių vykdyti pakeistas Sutartis, neegzistuotų teisinis pagrindas Sutartis keisti.

66Dėl lizingo sutarties nutraukimo padarinių

67Lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas teikia finansavimo paslaugas lizingo gavėjui, kad pastarasis galėtų valdyti ir naudoti daiktą, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką. CK 6.567 straipsnio 1 dalis apibrėžia finansinės nuomos sutarties sampratą, pagal kurią viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Taigi, lizingo davėjas visą sutarties laikotarpį išlaiko nuosavybės teisę į daiktą, neatsižvelgiant į tai, ar lizingo gavėjas sėkmingai veikia ar bankrutuoja. Taip atspindima finansinės nuomos esmė, kai daikto savininkas yra vienas asmuo, o ekonominės naudos gavėjas – kitas. Šiuo atveju lizingo gavėjas visą sutarties laikotarpį neturi disponavimo daiktu teisės. Jeigu finansinis lizingas nutraukiamas dar nepasibaigus nustatytam lizingo laikotarpiui, lizingo davėjas turi teisę į investuotų lėšų kompensaciją, kad galėtų atgauti negrąžintas kapitalo investicijas ir kitas išlaidas bei pelną, nesvarbu, ar lizingo sutarties terminas buvo nutrauktas lizingo gavėjo pageidavimu, ar dėl to, kad lizingo gavėjas neįvykdė įsipareigojimų. Tokią išvadą suponuoja CK 6.574 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios lizingo sutarties nutraukimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. ir kt. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-523/2013).

68CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta, kad, lizingo gavėjui pažeidžiant sutartį, lizingo davėjas gali reikalauti, kad lizingo gavėjas pašalintų sutarties pažeidimą, o jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties objektą bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

69Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas kiekvienos sutarties kaip savarankiškos, pažeidė CK 6.222, CK 6.574 straipsnius. Kasatorius, be kita ko, remiasi kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012, kurioje konstatuota, kad tais atvejais, kai lizingo sutartyje, kurioje buvo numatytas nuosavybės teisės perėjimas lizingo gavėjui ir šio mokamų įmokų dalį sudarė turto išpirkimo įmokos, nustatyta, jog nutraukus sutartį sumokėtos įmokos negrąžinamos ir reikalaujama grąžinti daiktą, teismas, kilus ginčui, kad lizingo gavėjui taikoma neproporcinga atsiradusiems nuostoliams atsakomybė, turi nustatyti lizingo davėjo patirtų nuostolių dydį, atsiradusį dėl sutarties nutraukimo, bei grąžinto turto vertę, buvusią sutarties nutraukimo momentu (ar kitu šalių sutartyje nustatytu momentu, jeigu šalys susitarė kitaip). Nustačius šias aplinkybes, lizingo davėjo nuostolių dydis mažintinas jam grąžinto turto verte bei lizingo gavėjo sumokėtų įmokų dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012). Teisėjų kolegija pažymi, kad nei šioje kasacinio teismo nutartyje, nei kitoje kasacinio teismo praktikoje daikto vertė, buvusi sutarties nutraukimo momentu (ar kitu šalių sutartyje nustatytu momentu, jeigu šalys susitarė kitaip) nenustatyta kaip vienintelis kriterijus, sprendžiant dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių (lizingo gavėjo sumokėtų įmokų grąžinimo arba lizingo davėjo nuostolių atlyginimo). Priešingai, kasacinio teismo išaiškinta, kad turto vertė lizingo sutarties nutraukimo metu ir turto grąžinimo momentu būtų reikšminga tik tuo atveju, jei lizingo davėjas pasirinktų kitokį turto naudojimo būdą, o ne imtųsi priemonių jį parduoti. Tuo atveju, kai lizingo davėjas grąžintą turtą parduoda, jo patirtų nuostolių dydį sudaro ne turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grąžinimo momentu, o skirtumas tarp sumažėjusios dėl dalinio lizingo sutartimi prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. UAB „Altėja“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-397/2013). Plėtodama šią praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grąžinimo momentu yra reikšminga kaip orientacinė vertė, galinti palengvinti įrodinėjimo procesą sprendžiant ginčus dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių (pvz., sprendžiant klausimą dėl lizingo davėjo sąžiningumo ir jo kaltės realizuojant susigrąžintą lizingo sutarties dalyką, mutatis mutandis žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v.

70A. S., bylos Nr. 3K-3-367/2013). Be to, kai lizingo sutarties nutraukimo ir lizingo sutarties dalyko sugrąžinimo momentai nesutampa (taip yra nagrinėjamu atveju, kai praėjus ketveriems metams nuo Sutarčių nutraukimo lizinguojamas turtas nėra grąžintas lizingo bendrovei), reikšminga tampa daikto vertė jo sugrąžinimo momentu, nes tik nuo sugrąžinimo momento lizingo davėjas įgyja galimybę naudoti, valdyti ir disponuoti lizingo dalyku kaip savininkas. Tokią vertę nustatyti turėtų rūpestingos ir atidžios lizingo sutarties šalys, siekdamos išvengti dėl lizingo sutarties nutraukimo padarinių galinčių kilti ginčų arba palengvinti jų išsprendimą. Kartu pažymėtina, kad lizingo sutarties dalyko vertės nustatymas nėra būtina sąlyga tam, kad teismas galėtų priimti sprendimą dėl lizingo sutarties dalyko išreikalavimo, kai, lizingo davėjui nutraukus sutartį, lizingo gavėjas geruoju jo negrąžina.

71Byloje kasatorius nebuvo pareiškęs reikalavimo grąžinti turto išpirkimo įmokas. Pažymėtina, kad restitucijos pagrindu lizingo gavėjui turto išpirkimo įmokos ar jų dalis gali būti grąžinta tik išskaičius lizingo davėjo nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012). Kadangi nagrinėjamoje byloje lizingo sutarties dalykas lizingo davėjui nėra grąžintas, nėra aišku, kokio dydžio nuostoliai atsiras lizingo davėjui dėl sutarties nutraukimo, tai nesant pareikšto reikalavimo grąžinti turto išpirkimo įmokas ir nesant tokių įmokų apskaičiavimo, lizingo gavėjui negrąžinus lizingo dalyko lizingo davėjui ir nežinant, kokio dydžio nuostolius lizingo davėjas patirs dėl sutarties nutraukimo, teismas neturi pagrindo savo iniciatyva spręsti dėl turto išpirkimo įmokų grąžinimo lizingo gavėjui. Dvišalės restitucijos (turto išpirkimo įmokų, viršijančių lizingo davėjo nuostolius grąžinimo) klausimas gali būti sprendžiamas po to, kai bus apskaičiuoti lizingo davėjo nuostoliai, o kilus ginčui – teisme. Priešingas aiškinimas, kad lizingo davėjas negalėtų išreikalauti lizingo dalyko tol, kol nėra išspręstas turto išpirkimo įmokų grąžinimo klausimas, neleistų teismui operatyviai spręsti dėl reikalavimo grąžinti lizingo sutarties dalyką lizingo gavėjui pažeidus sutartį, sudarytų sąlygas lizingo gavėjui toliau naudoti lizingo sutarties dalyku esantį daiktą nebesant teisinio pagrindo tokiam naudojimui ir taip didintų lizingo davėjo patiriamus nuostolius (pvz., mažėjant naudojamo daikto vertei).

72Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasaciniame skunde pateikiant kasatoriaus argumentus dėl būtinybės kiekvieną nutrauktą sutartį vertinti kaip savarankišką nėra atskleista, kaip bendros nuostolių atlyginimo sumos priteisimas pagal visas nutrauktas lizingo sutartis pažeidžia kasatoriaus teises. Bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu kasatorius neginčijo ieškovo atlikto nuostolių apskaičiavimo. Byloje taip pat nustatyta, kad buvo pradelsti mokėjimai pagal kiekvieną iš lizingo sutarčių, o tai sudarė savarankišką pagrindą nutraukti kiekvieną lizingo sutartį atskirai. Be to, lizingo sutarčių bendrosios dalies 18.1.9 punkte esanti cross–default sąlyga, pagal kurią lizingo davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ankščiau termino, inter alia ir tais atvejais, kai klientas pažeidžia kitų sutarčių sąlygas, kurios yra pagrindas nutraukti tas sutartis anksčiau termino. Šios sąlygos teisėtumo kasatorius neginčijo. Minėta, kad lizingo sutarties dalyko grąžinimas lizingo davėjui nekliudo lizingo gavėjui reikalauti grąžinti lizingo davėjo nuostolius viršijančias turto išpirkimo įmokas. Lizingo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nėra draudimo lizingo davėjo nuostolius, atsirandančius iš vienos lizingo sutarties nutraukimo, įskaityti į lizingo gavėjui grąžintinas įmokas pagal kitą lizingo sutartį.

73Dėl bylinėjimosi išlaidų

74Kasacinis teismas patyrė 25,86 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

75Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 6564 Lt. Atmetus kasacinį skundą, vadovaujantis CPK 98 straipsniu, šios išlaidos ieškovui priteistinos iš kasatoriaus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta suma viršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų 8.14 punkte nustatytą dydį. Vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdama į tai, kad byla nėra labai sudėtinga, kad tas pats advokatas atstovavo žemesnės instancijos teisme, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo prašomi užmokesčio dydžiai mažintini ir jam už advokato suteiktas teisines paslaugas kasacinės instancijos teisme priteistina 2000 Lt.

76Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

77Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

78Priteisti iš atsakovo UAB „Evekas“ (duomenys neskelbtini) 25,86 Lt (dvidešimt penkis litus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės ir 2000 (du tūkstančius) Lt ieškovo AB „SEB lizingas“ (duomenys neskelbtini

79) naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

80Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. AB „SEB lizingas“ ir UAB „Evekas“ 2005 – 2008 m. sudarė šešiolika... 5. 2009 m. spalio 2 d. Sutartis vienašališkai nutrauks bei pareikalavo, kad... 6. Atsakovas Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui 2009 m. spalio 27 d.... 7. Ieškovo nuomone, atsakovas taip sukūrė sau sąlygas net trejus metus... 8. 2010 m. vasario 22 d. atsakovas Vilniaus apygardos teismui pateikė dar vieną... 9. Nr. 2-1939-129/2012 ir Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr.... 10. 2012 m. spalio 12 d. atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo... 11. Ieškovas su atsakovo ieškiniais bei priešieškiniais nesutiko ir prašė... 12. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 13. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 14. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo atlikto vienašališko... 15. Teismas nurodė, kad iš UAB „Evekas“ finansinių ataskaitų matyti, jog... 16. 49 238 Lt grynojo pelno. Tai, teismo vertinimu, įrodo, kad, sudarius tinkamas... 17. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 18. Teismas konstatavo, kad Sutarčių 18.1.3 punkte šalys susitarė, jog vienas... 19. Teismas nurodė, kad argumentai, jog atsakovas negalėjo vykdyti Sutarčių... 20. 5 704 490 Lt nuostolių ir tik 2011 m. gavo 49 238 Lt pelno. Šios aplinkybės,... 21. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 22. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Evekas“ prašo panaikinti Lietuvos... 23. 17 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 24. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 25. Dėl nemotyvuoto sprendimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.... 26. Dėl CK 6.204 ir 6.217 straipsnių konkurencijos bei favor contractus principo... 27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditorius neturi teisės vienašališkai... 28. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių ir visuotinės ekonominės krizės.... 29. Dėl Sutarčių savarankiškumo ir CK 6.222 bei 6.574 straipsnių sisteminio... 30. Lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai,... 31. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas nes, pripažindamas... 32. Ieškovas AB „SEB lizingas“ su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį... 33. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 34. Dėl sprendimo motyvavimo. Atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad Lietuvos... 35. Apeliacinės instancijos teismas sprendime analizavo ir vertino Sutarčių... 36. Dėl sutarčių pakeitimo. Lietuvos apeliacinis teismas sprendime nurodė, kad... 37. CK 6.204 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai vienai iš sutarties... 38. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, CK 6.204 straipsnio 1 dalyje kartu... 39. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl pasikeitusios ekonominės... 40. Pažymėtina, kad prieš trejus metus vykusių derybų metu ir 2009 m.... 41. Civilinėje teisėje galioja šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2... 42. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, prašydamas pakeisti Sutartis,... 43. Be to, atsakovas su ieškiniu dėl Sutarčių pakeitimo kreipėsi... 44. Dėl CK 6.217 straipsnio pažeidimo. Pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas... 45. Lizingo teisinių santykių esmė yra ta, kad lizingo gavėjui yra perduodamas... 46. Atsakovas kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ieškovo suteiktas... 47. Dėl Sutarčių savarankiškumo. Byloje ginčas kilo tik dėl skolos ir turto... 48. Atsakovas šioje byloje nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme... 49. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.222... 50. Šalių sudarytos sutartys yra susijusios tarpusavyje, pavyzdžiui, ieškovas... 51. Atsakovas prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bet... 52. Dėl piktnaudžiavimo teisėmis. Atsakovas, reikšdamas ieškinį dėl... 53. Teisėjų kolegija... 54. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 55. Dėl teismo sprendimo motyvavimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir... 56. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas sprendė tik... 57. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį apeliacinės... 58. Pasisakydamas dėl nurodytų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo... 59. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir... 60. Atsižvelgiant į teismo sprendimo motyvavimui keliamus reikalavimus ir jų... 61. Šios aplinkybės atskleidžia, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino... 62. Dėl lizingo sutarties nutraukimą ir pakeitimą reglamentuojančių normų... 63. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ekonominės krizės padariniai dėl Sutarčių... 64. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sutarties šalies... 65. Ekonominė krizė ar kitas sutarties vykdymo sąlygų pasikeitimas ne visada... 66. Dėl lizingo sutarties nutraukimo padarinių... 67. Lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas teikia... 68. CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta, kad, lizingo gavėjui pažeidžiant sutartį,... 69. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas... 70. A. S., bylos Nr. 3K-3-367/2013). Be to, kai lizingo sutarties nutraukimo... 71. Byloje kasatorius nebuvo pareiškęs reikalavimo grąžinti turto išpirkimo... 72. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasaciniame skunde pateikiant... 73. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 74. Kasacinis teismas patyrė 25,86 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 75. Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimą į... 76. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 77. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 78. Priteisti iš atsakovo UAB „Evekas“ (duomenys neskelbtini) 25,86 Lt... 79. ) naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių... 80. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...