Byla e2-1173-516/2016
Dėl žalos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, civilinėje byloje Nr. e2-1793-173/2016 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei L. Ž. dėl žalos priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei laikinai einančiai Kauno apylinkės teismo pirmininkės pareigas L. Ž. dėl žalos priteisimo ir įpareigojimo skaitmenizuoti civilinę bylą.
  2. Ieškovė nurodė, kad nėra tenkinami jos prašymai skaitmenizuoti civilinę bylą Nr. A2-2444-375/2016. Ieškovės teigimu, byla nėra skaitmenizuojama dėl laikinai einančios teismo pirmininkės L. Ž. valios.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
  2. Teismas nurodė, kad dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu, todėl ieškinys dėl žalos, kuri atsirado dėl neteisėtų teismo ar teisėjo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareikštas tik valstybei, o ne teismui bei teisėjams ir ieškovė atsakove byloje turėtų nurodyti Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Teisingumo ministerijos. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškinys turi būti pateiktas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę arba pagal ieškovės gyvenamąją vietą ir teikiant ieškinį būtina atsižvelgti į rūšinį bylos teismingumą, todėl ieškinį atsisakytina priimti, kaip neteismingą Kauno apygardos teismui.
  3. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad reikalavimas įpareigoti suskaitmenizuoti civilinę bylą Nr. A2-2444-375/2016 negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, todėl ieškinys šioje dalyje atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme.

6III. Atskirojo skundo argumentai

7

  1. Ieškovė V. F. atskirajame skunde prašo išspręsti ieškovės ieškinį iš esmės. Ieškovė nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartį į elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP) sistemą įkėlė tik 2016 m. gegužės 2 d. ir jau ją įteisino. Ieškovės įsitikinimu, tai yra grubus ieškovės teisių pažeidimas, nes dokumentas laikomas įteiktu, jeigu asmuo registruotą laišką gavo pasirašytinai, o ne vien pagal išsiuntimo faktą, nes per EPP sistemą galimą „esą išsiųsti nutartį, tačiau ji gali būti taip patalpinta, kad yra net nesuskaitmeninta“. Be to, apeliantė pažymėjo, kad nutartyje niekaip teisiškai neargumentuojama, kodėl reikalavimas įpareigoti skaitmenizuoti civilinę bylą Nr. A2-244-375/2016 negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, todėl ieškinys šioje dalyje atsisakytinas priimti be jokios akivaizdžios įstatyminės priežastis. Ieškovė taip pat pareiškė nesanti tikra, kad, kai teisėja pažeidžia jos, kaip proceso dalyvės teises, reiškiant reikalavimą dėl žalos priteisimo tinkama atsakove byloje laikytina valstybė.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
  2. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovės teises, nes skundžiamą 2016 m. balandžio 15 d. nutartį įkėlė į EPP sistemą tik 2016 m. gegužės 2 d. ir jau laikė ją įsiteisėjusia. Be to, apeliantės teigimu, ieškinį dalyje dėl reikalavimo skaitmenizuoti kitą civilinę bylą atsisakyta priimti nagrinėti be aiškios įstatyminės priežasties.
  3. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis buvo įkelta į sistemą tą pačią dieną (balandžio 15 d.) 11.35 val., o jau 15.02 val. per EPP sistemą nutartis kartu su lydraščiu išsiųsta ieškovei. Tačiau skiltyje „Pristatymo data, laikas“ nėra duomenų apie tai, kad ieškovė prisijungė prie savo Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – ir LITEKO VEP) paslaugų gavėjo paskyros ir su jai pateikta nutartimi susipažino.
  4. Pažymėtina, kad pagal CPK 1751 straipsnio 10 dalį šio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Taigi atsakomybė už tai, kad su laiku įkeltu teismo procesiniu dokumentu (nutartimi) ieškovė pati nesusipažino, prisijungdama prie savo LITEKO VEP paslaugų gavėjo paskyros, tenka pačiai ieškovei, todėl ta aplinkybė, jog 2016 m. balandžio 15 d. nutarties nuasmeninta versija buvo įkelta į EPP sistemą iš tikrųjų 2016 m. gegužės 2 d., niekaip nepažeidė ieškovės, kuriai buvo sudaryta galimybė susipažinti su nutartimi dar 2016 m. balandžio 15 d., teisių ir teisėtų interesų.
  5. Kita vertus, atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad jos atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties, kuris buvo pateiktas tik 2016 m. gegužės 2 d., buvo priimtas ir persiųstas apeliacinės instancijos teismui nagrinėti, todėl net jeigu, kaip kad teigia ieškovė, 2016 m. balandžio 15 d. patalpintos nutarties ji negalėjo peržiūrėti, nes ji neva nebuvo tinkamai suskaitmeninta, ši aplinkybė de facto niekaip nepažeidė ieškovės teisių, be kita ko jos teisės į apeliaciją.
  6. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su ieškovės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, be jokio akivaizdaus teisinio pagrindo atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl įpareigojimo suskaitmeninti bylą.
  7. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismų gaunama ir siunčiama rašytinės formos informacija yra skaitmeninama, kai vedama elektroninė byla. Kitaip tariant, teismas yra įpareigotas skaitmeninti gaunamus rašytinius dokumentus tuo atveju, jei byla vedama vien elektroninė forma, savo ruožtu popierinėje byloje pateikti popieriniai dokumentai privalomai nėra skaitmeninami ir per VEP posistemę nesiunčiami, nebent bylą nagrinėjantis teisėjas nuspręstų kitaip. Popierine forma vedamos bylos nesuskaitmeninimas, priešingai nei mano apeliantė, nereiškia proceso dalyvio teisės susipažinti su byla pažeidimo, nes CPK yra aiškiai įtvirtinta popierinės bylos dokumentų įteikimo ir susipažinimo su jais tvarka (CPK 117-134 straipsniai), kurioje nėra įtvirtinta proceso dalyvio teisė į popierinės bylos medžiagos suskaitmeninimą ir galimybės susipažinti su visa medžiaga per EPP sistemą sudarymą.
  8. Tokio procedūrinio (administracinio) pobūdžio klausimas (dėl prašymo suskaitmeninti bylą) negali būti atskiros civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nelaikytinas materialiniu teisiniu reikalavimu. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Teismams nagrinėti priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 22 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir motyvuotai nurodė, kad ieškovės ieškinys dalyje dėl reikalavimo suskaitmeninti bylą atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  9. Galiausiai, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė ieškovei, jog pagal CPK 6.272 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybe, būtent valstybė ieškovės ieškinyje turi būti nurodyta atsakove, savo ruožtu ieškovė, skunde abejodama teismo išvada, nepateikė jokių jos abejones pagrindžiančių argumentų ir įrodymų, todėl ieškovės atskirojo skundo teiginiai nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
  10. Remdamasis nustatytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai