Byla 2S-2257-324/2011

1Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės ir įkeisto turto savininkės L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16658-285/2011 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ pareiškimą skolininkei ir įkeisto turto savininkei L. K. dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Nustatė

2Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi areštavo L. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą su rūsiu (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), įkeistą 2006 m. gruodžio 21 d. hipotekos lakštu (identifikavimo kodas ( - )), užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą UAB „Būsto paskolų draudimas“, įspėjo skolininkę ir įkeisto turto savininkę L. K., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių, uždraudė perleisti šį turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto. Nustatė, kad 2006 m. gruodžio 21 d. hipotekos lakštu L. K., užtikrindama 188 100 Lt paskolos, suteiktos pagal 2006 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį Nr. 06-103675-FA, grąžinimą „Swedbank“, AB, įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą su rūsiu, esantį ( - ), 2006 m. gruodžio 21 d. UAB „Būsto paskolų draudimas“ apdraudė minėto kredito grąžinimą. L. K. tinkamai ir laiku nevykdė prievolės „Swedbank“, AB, todėl pastarasis 2009 m. balandžio 14 d. vienašališkai nutraukė 2006 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį Nr. 06-103675-FA ir kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl 149 670,55 Lt draudimo išmokos. 2010 m. gegužės 15 d. UAB „Būsto paskolų draudimas“ išmokėjo „Swedbank“, AB 149 670,55 Lt draudimo išmoką. 2010 m. gegužės 17 d. reikalavimo perleidimo sutartimi „Swedbank“, AB perleido reikalavimo teises UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal 2006 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį Nr. 06-103675-FA ir 2006 m. gruodžio 21 d. hipotekos lakštą. L. K. negrąžinus skolos, kreditorius kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto.

3Atskiruoju skundu skolininkė ir įkeisto turto savininkė L. K. nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

4Kreditoriaus reikalavimas parduoti L. K. priklausantį turtą iš viešųjų varžytynių yra per griežtas bei neproporcingas susiklosčiusiai situacijai. Skolinio įsipareigojimo bendrovei „Swedbank“ L. K. nevykdė dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl itin sunkios materialinės padėties. Esant ekonomikos pakilimui, L. K. nesugebėjo tinkamai įvertinti, jog po kelerių metų valstybę ištiks krizė, ji praras darbą. L. K. augina nepilnametę dukrą (šiuo metu jai 7 metai), praradus darbą, vos užtekdavo lėšų jos išlaikymui. Pardavus butą iš varžytynių, L. K. ir jos nepilnametė dukra netektų vienintelio būsto. Šiuo metu L. K. dirba UAB „JYSK“, jos darbo užmokestis siekia apie 1500 Lt per mėnesį. L. K. per tam tikrą laiką gali sumokėti visą reikiamą sumą kreditoriui. Dėl to 2011 m. rugsėjo 2 d. kreditoriui L. K. pateikė prašymą dėl leidimo skolą susimokėti dalimis – 6 mėnesius mokant po 500 Lt kiekvieną mėnesį, vėliau – ir didesnes pinigų sumas.

5Prašo panaikinti nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo nutarties nekeisti.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Skolininkės skundo dėl pradinių išieškojimo iš įkeisto turto veiksmų faktinis pagrindas – neteisėtas kreditavimo sutarties nutraukimas.

9Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų - sprendimų analogiškose bylose. Pažymėjo, jog esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.

10Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjamo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Pagal šiame skyriuje įtvirtintas teisės normas hipoteka yra papildoma prievolė, priklausanti nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole, jis byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007). Vėlesnėje 2011 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sukūrė precedentą dėl hipotekos teisėjo pareigos ex officio kvalifikuoti ( priskirti atitinkamo įstatymo reguliavimo sferai) kreditavimo ir hipotekos sutartis, sąžiningumo aspektu vertinti jų nutraukimo tvarką nustatančias sąlygas (CK 6.188 straipsnis), pasisakyti dėl kreditavimo sutarties nutraukimo prieš terminą tinkamumo kaip sąlygos įgyvendinti hipotekos kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo. Ši taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (pavyzdžiui, sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos), yra sąžiningos (CK 6.188 straipsnis), ar sutartis nutraukta pagrįstai ir tinkamai.

11Vadovaujantis šiomis nuostatomis, teismas turi kvalifikuoti UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo pagrindu esančius sandorius bei pasisakyti dėl šio hipotekos kreditoriaus reikalavimo išieškoti skolą teisėtumo ir pagrįstumo.

12Iš bylos duomenų matyti, kad 2006 m. gruodžio 20 d. kredito sutartimi nr. 06-103675-FA ir 2006 m. gruodžio 20 d. papildomu susitarimu nr. 06-103675-FA-2 AB „Hansabankas“ suteikė L. K. buto, esančio ( - ), įsigijimui 188 100,00 Lt paskolą, kurios grąžinimo terminas nustatytas 2036 m. lapkričio 20 d. Prievolės įvykdymas buvo užtikrintas 2006 m. gruodžio 21 d. įregistruotu hipotekos lakštu nr. ( - ) ( įkeistas įsigytas butas). Šios sutarties sąlygos rodo, kad formaliai, nenagrinėjant ginčo dėl fakto, kredito sutarties duomenys leidžia daryti išvadą, jog tarp jos šalių buvo sudarytos kreditavimo ir hipotekos vartojimo sutartys ( Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis), tačiau šios sutartys nėra tiesioginis UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo skolininkei L. K. pagrindas.

132006 m. gruodžio 21 d. kredito gavėja ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta draudėjos L. K. prievolė naudos gavėjui AB “Hansabankui“ 100 procentų grąžinti būsto kreditą, sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka.

14Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad pagal vartotojų apsaugos srityje priimtas Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų normas sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos esminius požymius: prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; prekes ir paslaugas jis įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkint; prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais. Toks teisinis reguliavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą teisiškai kvalifikuojant sutartį nustatyti, koks asmuo, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, yra prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ir paslaugų įsigijimo tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Reikalavimo pagrindu esančia draudimo sutartimi UAB „Būsto paskolų draudimas“ ( draudikas) įsipareigojo už sutartyje nustatytą draudimo išmoką sumokėti trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, jeigu įvyks draudimo sutartyje nustatyta draudiminis įvykis. Taigi, prievolės grąžinti kreditą, gautą asmeninėms reikmėms reikalingo būsto pirkimui, draudimą asmeninių poreikių tenkinimui įsigijo fizinis asmuo, draudimo paslaugą suteikė būsto kreditų draudimu besiverčiantis juridinis asmuo. Nustačius minėtus požymius, kreditoriaus reikalavimo pagrindu esanti draudimo sutartis kvalifikuotina kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių.

152009 m. gegužės 18 d. AB „Swedbank“ pateikė draudikui paraišką draudimo išmokai pagal minėtą draudimo sutartį gauti. 2009 m. birželio 4 d. draudikas priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo. 2010 m. gegužės 17 d. UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB „Swedbank“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią bankas perleido draudikui visas reikalavimo teises, kylančias iš 2006 m. gruodžio 20 d. kredito sutarties nr. 06-103675-FA L. K. atžvilgiu, t.y. reikalavimo teises dėl 147 331,20 Lt negrąžintos kredito sumos, 2339,35 Lt priskaičiuotų palūkanų bei reikalavimo teises į sutarties 1.5 punkte nurodytą skolininko skolą pradiniam kreditoriui įsiskolinimo padengimo dieną ( 1324,24 Lt nesumokėtų palūkanų). UAB „Būsto paskolų draudimas“ kaip reikalavimo teisių perėmėjui perėjo visos teisės pagal kredito sutartį ir pagal 2006 m. gruodžio 21 d. hipotekos lakštą ( - ). Bankas patvirtino, kad naujasis kreditorius pagal sutarties priedu esantį grafiką sumokėjo bankui 149 670,55 Lt draudimo išmoką. Reikalavimo perleidimo sandorio šalys sutarties 1.4 punktu konstatavo, kad reikalavimo teisė perleidžiama į šią išmoką, o teisė į iki sutarties pasirašymo priskaičiuotas palūkanas ir delspinigius perleidžiama su sąlyga, kad jos bus padengtos pradiniam kreditoriui iš įkeisto turto vertės ar kitokiu būdu skolininko sąskaita, o to nepavykus padaryti, naujasis kreditorius įsipareigoja grąžinti šią reikalavimo teisės dalį ne vėliau kaip per 2 mėnesių laikotarpį nuo skolininko išieškotų sumų gavimo dienos.

16Minimi duomenys pagrindžia, kad kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo teisės pagrindas skolininkei yra draudėjos L. K. ir draudiko UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudaryta draudimo sutartis bei 2010 m. gegužės 17 d. AB „Swedbank“ ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis.

17Iš draudimo sutarties priedu esančių būsto kreditų draudimo taisyklių nr. 004, patvirtintų UAB „Būsto paskolų draudimas“ valdybos posėdžio 2008-12-19 protokolu nr. 35 ( 178) ( toliau tekste – „Taisyklės“) nustatyta, kad, sudarant draudėjos prievolės grąžinti būsto kreditą ir sumokėti palūkanas 2006-12-20 būsto kreditavimo sutartyje nr. 06-103675-FA nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka draudimo sutartį, draudikas ir draudėja susitarė, jog, draudikui išmokėjus draudimo išmoką, jam pereina visos naudos gavėjo turimos reikalavimo teisės į nekilnojamąjį turtą ir/ar kitą turtą, įkeistą pagal būsto kreditavimo sutartį ir kitos papildomos teisės ( „Taisyklių“ 64 p.). „Taisyklių“ 65 punktu šalys susitarė, kad 64-me punkte nurodytos reikalavimo teisės ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo draudimo išmokos išmokėjimo turi būti perleidžiamos draudikui kartu su visomis reikalavimus užtikrinančiomis priemonėmis, draudikui ir naudos gavėjui pasirašant reikalavimo perleidimo sutartį. Draudėjas ir naudos gavėjas privalo perduoti draudikui visą informaciją, kuri yra būtina, kad draudikas tinkamai įgyvendintų jam perėjusias reikalavimo teises. „Taisyklių“ 64-me punkte nustatytas reikalavimo teises draudikas regreso tvarka įgyja nuo reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo momento ( „Taisyklių“ 66-67 punktai).

18Taigi, nagrinėjamoje byloje kreditorių ir skolininkę sieja nauja regresinė prievolė, atsiradusi, draudikui už skolininkę įvykdžius prievolę pirminiam kreditoriui, o pradinė L. K. prievolė AB „Swedbank“ yra įvykdyta ( CK 6.123 str. 1 d.). Apie regresinę UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo prigimtį apygardos teismas sprendžia, atsižvelgdamas į „Taisyklėse“ apibrėžtą draudimo sutarties šalių susitarimą, CK 6.112 str. 4 punkte reglamentuotą reikalavimo perėjimo trečiajam asmeniui regreso tvarka pagrindą, CK 6.1015 straipsnyje įtvirtintą subrogacijos apibrėžimą, pagal kurį atgręžtinio reikalavimo teisė atsiranda, reikalavimo teisę perėmus iš draudėjo, o ne iš kitos asmens, regreso ir subrogacijos atskyrimą bei taikymą nustatančioje kasacinio teismo praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 10 d. nutartyje nr. 3K-3-46/2009, priimtoje civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams Viešosios policijos apsaugos tarnybai, UAB „BTA draudimas“ dėl nuostolių atlyginimo (trečiasis asmuo AB „Žiemys“) yra konstatavusi, kad „...regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri paprastai atsiranda trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininką: kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, skolininko prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) ir atsiranda nauja, t. y. regresinė, prievolė, kuri sieja skolininką ir skolininko prievolę įvykdžiusį asmenį. Tuo tarpu subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje. Tokia pozicija išdėstyta ir kasacinio teismo praktikoje, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas v. UAB „Ergo Lietuva ir UAB „Litranspeda“, bylos Nr. 3K-3-503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-76/2008, kt.“.

19Sąžiningumo aspektu ex oficio vertindamas draudimo sutarties sąlygas, apygardos teismas neįžvelgia jų prieštaravimo imperatyviems įstatymų reikalavimams.

20Kadangi pradinė L. K. prievolė AB „Swedbank“ yra įvykdyta, kreditavimo sutarties nutraukimo sąlygų vertinimas sąžiningumo aspektu neatliktinas. Toks vertinimas, teismo nuomone, nėra reikalingas dėl kreditoriaus ir išieškojimo pagrindo pasikeitimo. Be to, tai pažeistų byloje nedalyvaujančio pirminio kreditoriaus materialines ir procesines teises bei teisėtus lūkesčius ( nebūdamas hipotekos kreditoriumi, jam nepalankaus įvertinimo atveju pirminis kreditorius AB „Swedbank“ teismo išvadų negalėtų ginčyti CPK 558, 291, 334-335 straipsniuose nustatyta tvarka).

21Pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalies nuostatas reikalavimo teisės perleidimas neturi įtakos skolininko gynybai nuo pareikšto reikalavimo – skolininkas turi teisę pareikšti naujojo kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą, tačiau skolininkas neturi teisės atsikirsti naujajam kreditoriui, motyvuodamas perleidimo draudimu, šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju ( kai prievolei patvirtinti yra išduotas skolos dokumentas, o reikalavimas perleistas ir šis dokumentas perduotas ( tai atitinka hipotekos kreditoriaus reikalavimą). CK 6.107 str. 2 dalyje įtvirtinta materialinės teisės norma nustato ir tokio atsikirtimo galimumo sąlygą – kreditoriaus žinojimo arba negalėjimo žinoti apie, pvz., perleidimo draudimo aplinkybę, tačiau šių faktų nustatymas bet kokiu atveju yra susijęs ir su byloje nedalyvaujančio pradinio kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis nepriskirtina vartojimo sutarčių grupei, teismo iniciatyva tirtinai, ginant viešąjį interesą, todėl, kaip minėta, jos sąlygų įvertinimas ex officio įtakotų kreditoriaus ir ypatingosios teisenos byloje nedalyvaujančio reikalavimo teisės perleidėjo turtines teises ( sudarytų sąlygas grąžinti cesijos sandorio šalis į padėtį iki sandorio sudarymo, esant išmokėtai draudimo išmokai), būtų nuspręsta dėl byloje nedalyvaujančio asmens teisių ir pareigų.

22Apygardos teismas pažymi, jog kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumas turi esminę reikšmę vieno iš hipotekos kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo teisės pagrindų - reikalavimo perleidimo sutarties – teisėtumui ( pagal bylos duomenis ilgalaikę kreditavimo sutartį bankas vienašališkai nutraukė, vieną kartą įspėjęs skolininkę dėl santykinai mažos įmokos nesumokėjimo). CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti, t. y. patenkinti. Sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3, 4 dalys; 2008 m. birželio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų koelgijos nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-199/2008 pagal UAB „Arisanda“ ieškinį atsakovui UAB „2B Pack“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo; trečiasis asmuo UAB „CBUR“). Apeliacine tvarka peržiūrimoje byloje esančio cesijos sandorio 3.1 punktu pradinis kreditorius patvirtino, kad naujajam kreditoriui perleidžiamos reikalavimo teisės yra galiojančios. Tuo atveju, jei vienu iš CK 1.78 straipsnyje numatytų būdų kreditavimo sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos būtų pripažintos nesąžiningomis, o kreditavimo sutarties su L. K. nutraukimas - neteisėtu, teismas, esant ginčui, galėtų spręsti, ar pradinis kreditorius teisėtai perleido reikalavimą, kuriam pats neturėjo teisės.

23Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais apygardos apygardos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju kreditavimo sutarties nutraukimas ir reikalavimo teisės perleidimo teisėtumas turėtų būti vertinami ginčo teisenos tvarka pagal suinteresuoto asmens pareiškimą. Tokio ginčo nesant, šioje skolos hipotekos kreditoriui išieškojimo stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo sąlygas pradėti priverstinį išieškojimą kreditoriaus pareiškime nurodytu pagrindu, todėl apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

25Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio... 2. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi areštavo... 3. Atskiruoju skundu skolininkė ir įkeisto turto savininkė L. K. nurodo, kad... 4. Kreditoriaus reikalavimas parduoti L. K. priklausantį turtą iš viešųjų... 5. Prašo panaikinti nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui... 6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo nutarties nekeisti.... 7. Atskirasis skundas netenkintinas.... 8. Skolininkės skundo dėl pradinių išieškojimo iš įkeisto turto veiksmų... 9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime... 10. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos... 11. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, teismas turi kvalifikuoti UAB „Būsto... 12. Iš bylos duomenų matyti, kad 2006 m. gruodžio 20 d. kredito sutartimi nr.... 13. 2006 m. gruodžio 21 d. kredito gavėja ir UAB „Būsto paskolų draudimas“... 14. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad pagal vartotojų apsaugos... 15. 2009 m. gegužės 18 d. AB „Swedbank“ pateikė draudikui paraišką... 16. Minimi duomenys pagrindžia, kad kreditoriaus UAB „Būsto paskolų... 17. Iš draudimo sutarties priedu esančių būsto kreditų draudimo taisyklių nr.... 18. Taigi, nagrinėjamoje byloje kreditorių ir skolininkę sieja nauja regresinė... 19. Sąžiningumo aspektu ex oficio vertindamas draudimo sutarties sąlygas,... 20. Kadangi pradinė L. K. prievolė AB „Swedbank“ yra įvykdyta, kreditavimo... 21. Pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalies nuostatas reikalavimo teisės perleidimas... 22. Apygardos teismas pažymi, jog kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumas... 23. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais apygardos apygardos teismas... 24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu,... 25. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti...