Byla 2A-638/2013
Dėl teisės į bendrąją dalinę nuosavybę pripažinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo E. S. (E. S.) ieškinį atsakovei V. Ž. dėl teisės į bendrąją dalinę nuosavybę pripažinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio ( - ). Nurodė, kad su atsakove ieškovas gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį daugiau nei 12 metų. Santuokos įstatymo nustatyta tvarka neįregistravo, susilaukė vaiko E. S., gim. 1998 m. rugpjūčio 14 d. Rūpinosi tiek savo gyvenimo drauge V. Ž., tiek nepilnamečiu vaiku, siekdamas suteikti materialinį stabilumą. Atsakovė nuo bendro gyvenimo pradžios niekada nesimokė, nedirbo ir savo pajamų neturėjo. Ieškovas turėjo skolininką, užsienio kapitalo įmonę „Fulton Investments Limited“, kuri buvo išdavusi vekselį. Pareikalavus apmokėti vekselį skolininkas pasirodė esąs nemokus, todėl buvo areštuotas vienintelis jam priklausęs nekilnojamasis turtas – butas, esantis ( - ). Areštavus skolininko turtą, ieškovui bei skolininkui susitarus, 2004 m. vasario 27 d. butas buvo parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui - ieškovo gyvenimo draugei atsakovei V. Ž.. Nuosavybės įgyti savo vardu ieškovas negalėjo, o įgyti butą buvo finansiškai naudingiau V. Ž. dalyvaujant kaip skolininko pasiūlytai pirkėjai. Ginčo buto sandorio sudarymo metu ieškovas pasitikėjo savo drauge, juos siejo ilgalaikiai santykiai, todėl problemų dėl nuosavybės įregistravimo V. Ž. vardu jis nenumatė ir tokio klausimo nekėlė. Ieškovas iš pasiskolintų lėšų perdavė atsakovei 100 000 Lt, kad ši įgytų nuosavybę. Nuosavybė buvo įgyta ieškovo lėšomis, bet atsakovės vardu, ir buvo naudojama kaip ieškovo ir atsakovės šeimos gyvenamoji vieta. Atsakovė pajamų neturėjo, todėl neturėjo finansinių galimybių nuosavybės teise įgyti nekilnojamąjį turtą. Nors ieškovo ir atsakovės santuoka nebuvo įregistruota, tačiau vedamas bendras ūkis bei artimi santykiai atitiko faktinės šeimos sampratą. Kadangi su atsakove gyveno kaip faktinė šeima ir butą pirko turėdamas tikslą įgyti patalpą bendram šeimos gyvenimui, ieškovas reiškia reikalavimą tik į ½ dalį ginčo buto.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – pripažino ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio ( - ); priteisė ieškovui iš atsakovės 7 625 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 53,70 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.

7Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, konstatavo, kad ieškovas ir atsakovė gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, nors ir nebuvo įregistravę santuokos. Teismas aiškinosi, ar ieškovas, ar atsakovė iš asmeninių lėšų įsigijo ginčo butą. Atsakovės argumentą, kad 70 000 Lt jai davė motina ir seserys, teismas vertino kritiškai, nes iš byloje esančių įrodymų sprendė, kad tiek atsakovės motina, tiek seserys neturėjo realios galimybės skolinti tokios pinigų sumos. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovės parodymai ir liudytojų parodymai yra prieštaringi, atsakovės pozicija nenuosekli. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovės motina ir seserys teismo posėdžio metu teigė, kad išlaikė atsakovę, tačiau sprendė, kad šios aplinkybės neįrodytos, nepateikti įrodymai, kad atsakovei buvo reikalingas išlaikymas. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė su motina ir seserimis yra artimai susijusios bei atsakovės motina ir seserys yra suinteresuotos bylos baigtimi, todėl jų parodymus bei skolos raštelių išrašymo faktą vertino kritiškai. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė turėjo santaupų, taip pat nėra pateikti įrodymai apie gautas pajamas (CPK 178 str.), todėl nepripažino pagrįstais atsakovės paaiškinimų, jog iki pažinties su ieškovu dirbo keletą metų padavėja, pardavė butą (bendrabutį), todėl turėjo santaupų, kad vėliau niekur nedirbdama 12 metų išlaikė save ir dukrą. Teismas pripažino, kad ieškovas rašytiniais įrodymais pagrindė faktą, kokiu būdu gavo 100 000 Lt ginčo buto įgijimui. Vekseliu pagrįsta ir jo, kaip kreditoriaus, teisė į 100 000 Lt, kuriuos jis uždirbo bendradarbiaudamas su užsienio kapitalo įmone „Fulton Investments Limited“. Liudytojas L. V. patvirtino faktą, jog pinigus iš jo skolinosi bei juos grąžino ieškovas, o ne atsakovė (1 t., 48, 202 b. l., 2 t., 47-48 b. l.). Liudytojas S. Š. (S. Š.) taip pat patvirtino, jog 60 000 Lt paskolino buto įsigijimui, o 40 000 Lt (dabar 35 000 Lt) nebuvo grąžinta, kadangi ginčo bute ieškovas norėjo atlikti kapitalinį remontą (t. 1, b.l. 213-214). Byloje esančios nuotraukos, liudytojo P. P. parodymai patvirtina, jog ginčo bute ieškovo lėšomis atliktas kapitalinis remontas (2 t., 11-26, 88-89 b. l.). Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė neneigia fakto, jog būsto remonto išlaidas padengė ieškovas. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad atsakovės paaiškinimai nepagrįsti įrodymais, todėl priėjo prie išvados, jog atsakovė neturėjo pajamų asmeninės nuosavybės teise įgyti ginčo buto, esančio ( - ). Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais, sprendė, kad butas buvo įgytas ieškovo lėšomis, turint tikslą užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas. Išnagrinėjęs bylos medžiagą teismas padarė išvadą, kad ieškovą ir atsakovę siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, kurių metu tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudarytas susitarimas įgyti ginčo butą bendrosios dalinės nuosavybės teise bendro gyvenimo tikslams, t. y. bendro ūkio vedimui, geresnėms gyvenimo sąlygoms ieškovui, atsakovei bei jų nepilnamečiam vaikui užtikrinti. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas ieškinį tenkino ir pripažino ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teisė į ½ dalį buto, esančio ( - ).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti, priimti į bylą Vilniaus energijos pažymą apie už šilumos energijos tiekimo ginčo butui iki 2008 m. rugsėjo 1 d. susidariusį įsiskolinimą bei 205-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Ozas“ pažymą apie komunalinius įsiskolinimus (2 t., 113, 114 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 str. l d., 4 d.). Teismas neturėjo teisinio pagrindo susitarimą įgyti ginčo butą vertinti kaip jungtinės veiklos teisinius santykius, nes tokie santykiai nebuvo įforminti įsakmiai įstatyme nustatyta forma. Susitarimo veikti su ieškovu bendram tikslui nebuvo ir nėra sudariusi, tokie ketinimai nėra ir nebuvo įforminti įstatymo nustatyta forma.

112. Ieškovo pateiktos fotonuotraukos be datų nepatvirtina bendro ūkio vedimo fakto, nes bendravimas su ieškovu buvo epizodiškas, kartu tik pramogaudavo.

123. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais esą patvirtinamas pinigų gavimo faktas, kelia abejonių, nes jie yra prieštaringi ir neišsamūs. Objektyvus įrodymų tyrimas byloje nebuvo atliktas. Teismo sprendime atlikta jos ir jos pusės liudytojų turtinės padėties analizė, tačiau ieškovo pateikti įrodymai, jo paaiškinimai bei jo pusės liudytojų turtinė padėties analizė nebuvo atlikta.

134. Byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina ieškovo teiginių, kad jis išlaikė atsakovę ir jos dukrą. Ieškovo deklaruotos pajamos iš darbinės veiklos laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2004 m., neatskaičius mokesčių sudarė iš viso apie 42 700 Lt, t. y. vidutiniškai per mėnesį vos apie 395 Lt (l. t., 99-100 b. l.). Duomenų apie ieškovo pajamas laikotarpiui nuo 2005 m. byloje nėra. Byloje nėra rašytinių įrodymų apie ieškovo bute atliktą remontą. 2011 m. liepos 28 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra duomenys, jog remontas, nekalbant apie kapitalinį, kurį nurodo buvus ieškovas, bute nėra atliktas (2 t. 65-78 b. l.). Liudytojo R. P. teiginiai negali nepatvirtinti remonto atlikimo, nes jis nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog gavo ir deklaravo už esą atliktus darbus gautas pinigų sumas.

145. Ieškovas nurodė, kad reikiamus pinigus butui įgyti jis gavo iš L. V. (40 000 Lt) ir S. Š. (60 000 Lt). Šių ieškovo teiginių pagrįstumu yra pagrindas abejoti. Iš byloje esančio 2004 m. kovo 1 d. pavedimo matyti, kad L. V. įmokėjo antstolei 40 000 Lt pavedime nurodydamas, kad moka už ieškovę. Teisme išsakytais šio liudytojo parodymais yra pagrindas abejoti, nes liudytojas nesugebėjo tiksliai atsakyti apie visas su šia pinigų suma susijusias aplinkybes, tik nuolat kartojo ieškovo procesiniuose dokumentuose išsakytą poziciją esą manęs jis nepažinojo, negalėjo man skolinti. Netiesą liudytojas nurodo ir dėl pinigų grąžinimo, nes pinigus jam grąžino būtent ji. L. V. net negalėjo pasakyti, kada konkrečiai ieškovas jam pinigus grąžino, o jo raštiškas patvirtinimas esą pinigus jis atgavo, rašytas tik 2008 m. gruodžio 16 d., t. y. jau bylai esant teisme (l t. 48 b.l.).

156. Prieštaringi liudytojo S. Š. parodymai, kuriuos vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste, matyti, kad reali situacija buvo kita, nei bandoma įrodyti. Savo pirminiame ieškinyje ieškovas nenurodė konkrečių aplinkybių, susijusių su jo neva iš minėtų liudytojų gautais pinigais ginčo butui įgyti. Visi jo paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai, kuriais jis bandė pagrįsti savo reikalavimą, atsirado tik po jos pateikto atsiliepimo. Byloje yra keletas S. Š. ieškovo rašytų vekselių, kuriuose išdėstyta skirtinga informacija: 2004 m. vasario 27 d. vekselis 40 000 Lt ir 35 000 Lt (l t., 47 b. l., 2 t., 9 b. l.). Šių vekselių buvimas paneigia ieškovo išdėstytas aplinkybes, kad esą iš minėto liudytojo buvo skolinta 60 000 Lt. Ieškovo ir minėto liudytojo parodymai dėl pinigų sumų taip pat skirtingi: 2011 03 15 posėdžio metu ieškovas nurodė, kad S. Š. jis skolingas 30 000 Lt (l. t., 204 b. l.) ir kad skolingas 35 000 Lt (l t., 207 b. l.). Liudytojas S. Š. to paties posėdžio metu nurodė, kad skolino ieškovui grynais, kad ieškovas 20 000 Lt grąžino iš karto, kai tik gavo pinigus iš antstolės, dabar skolingas 35 000 Lt (l. t., 213 b. l.). Vekselio 60 000 Lt nėra. Teismas nesiaiškino, kodėl yra du vekseliai skirtingai sumai. Liko neaišku, kada ieškovas grąžino liudytojui 5 000 Lt. Liudytojo nurodytos aplinkybės dėl 20 000 Lt grąžinimo visiškai nesutampa su byloje esančiu rašytiniu įrodymu, kad pinigus iš antstolės ieškovas gavo tik 2004 m. kovo 24 d., taigi mėnesį prieš jų gavimą ieškovas negalėjo 20 000 Lt grąžinti liudytojui S. Š., kad pastarasis, kaip yra aiškinama, turėtų pagrindą perrašyti vekselį 40 000 Lt sumai. Ieškovo bei jo liudytojo paaiškinimai negali būti laikomi objektyviai pagrįstais. Liudytojo S. Š. turtinė padėtis nebuvo analizuojama.

167. Teismas netinkamai vykdė CPK 183 straipsnio nuostatas, neanalizavo ir nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, tik pasisakė, kad jie yra priimtini. Byloje yra aktualūs įrodymų pakankamumo ir įrodomosios reikšmės vertinimo klausimai. Teismas negali pagrįsti savo sprendimo įvairiomis prielaidomis, spėliojimais, kitokio pobūdžio išvedžiojimais apie bylos aplinkybes. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Byloje nebuvo atliktas visapusiškas, objektyvus bei logiškai pagrįstas pateiktų įrodymų vertinimas, kas sąlygojo nepagrįsto sprendimo priėmimą.

178. Ieškovui priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokatės paslaugoms apmokėti yra nepagrįstai didelės, nes įvertinus jos turtinę padėtį 4 000 Lt išmokėjimas sudarys jai nepakeliamų sunkumų.

18Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutinka. Prašo skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

191. Teismas ieškovo ir atsakovės santykius teisingai kvalifikavo kaip jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius ir dėl ginčo turto teisinio statuso sprendė pagal jungtinę veiklą bei bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą sukurti bendrąją dalinę nuosavybę.

202. Ieškovas ir atsakovė susitarė dėl bendros veiklos 1996 m., todėl sprendžiant dėl bylos šalių santykių teisinio kvalifikavimo, vadovaujamasi tokio susitarimo metu galiojusio 1964 m. CK normomis. Nors rašytinė jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau tokios sutarties sudarymas ir vykdymas patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

213. Apeliantės teiginiai dėl to, kad su ieškovu ji bendro ūkio nevedė yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos apeliantė neneigė bendro gyvenimo fakto, procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad su ieškovu gyveno 12 metų. Apeliantė savo poziciją dėl bendro gyvenimo fakto pakeitė tik 2011 m. kovo 15 d. įvykusio teismo posėdžio metu. Byloje surinkti įrodymai patvirtino, jog ieškovas su apeliante kartu gyveno 12 metų. Bendro gyvenimo faktą bylos nagrinėjimo metu paliudijo bendri ieškovo ir apeliantės draugai bei apeliantės motina ir seserys. Ieškovo, vienintelio dirbusio šeimoje, teikiamas visapusiškas išlaikymas Atsakovei ir dukrai, kelionių išlaidų apmokėjimas, būsto pagerinimo darbai, niekaip kitaip negali buti traktuojamas, kaip bendro ūkio vedimas.

224. Byloje pateikti įrodymai apie ginčo bute atliktą remontą t. y. nuotraukos darytos iki remonto, remonto metu ir po remonto, kurias padarė ginčo bute remonto darbus vykdę meistrai. Kapitalinio remonto darbų atlikimo faktas patvirtintas ir liudytojo – remonto darbus atlikusio meistro parodymais. Teismas pagrįstai nevertino apeliantės pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame atsakovės prašymu konstatuoti, kokie remonto darbai yra atlikti ginčo bute, kad apdailos medžiagos yra nevienodos, kad darbai neužbaigti, atlikti darbai nekokybiški (trūkinėja sienos, grindų sujungimai), kad bute yra baldų, kurie yra perdaryti. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir atsakovės paaiškinimais faktas, kad bute ieškovo lėšomis atliktas remontas, nebuvo paneigtas.

235. Apeliaciniame skunde iš naujo prašoma vertinti ieškovo pinigų butui įsigyti gavimo faktą kuris išsamiai išanalizuotas pirmosios instancijos teismo. Ieškovas leistinais įrodymais įrodė, jog jis sumokėjo už ginčo buto įsigijimą.

246. Atsakovė nurodo, kad byloje yra rašytiniai įrodymai patvirtinantys faktą, jog jos artimieji turėjo galimybes duoti pinigų atsakovei bei ją išlaikyti 12 metų. Apeliantė nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių turėtas santaupas, taip pat nepateikė įrodymų apie gautas pajamas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, jog tiek apeliantės motina, tiek seserys neturėjo realios galimybės skolinti tokios pinigų sumos, o taip pat ir 12 metų išlaikyti niekur nedirbančią apeliantę. Teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pagrįstai sprendė, jog ginčo butas įgytas ir pagerintas tik ieškovo lėšomis.

257. Apeliantė kartu su skundu pateikė pažymas apie įsiskolinimus, tačiau nenurodė jokių argumentų, kodėl šių pažymų negalėjo pateikti 3 metus, kuomet byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Taip pat nėra aišku, kokias aplinkybes patvirtina ar paneigia naujai pateikti įrodymai. Šie įrodymai nepaneigia fakto, jog ginčo butas nupirktas ir remontuotas ieškovo uždirbtomis lėšomis.

268. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas teismas atsižvelgė į visus nurodytus kriterijus, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl priteista išlaidų atlyginimo suma yra pagrįsta ir neprieštarauja protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijams.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

29Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė nuo 1996 m. dvylika metų gyveno neįregistravę santuokos, 1998 m. rugpjūčio 14 d. susilaukė dukters E. S.. Ieškovas turėjo skolininką, užsienio kapitalo įmonę „Fulton Investments Limited“, kuri ieškovui buvo išdavusi vekselį (1 t., 11, 12 b. l.). 2004 m. pareikalavus apmokėti vekselį skolininkas pasirodė esąs nemokus, todėl buvo areštuotas vienintelis skolininkui priklausęs nekilnojamasis turtas – ginčo butas, esantis ( - ). Ieškovui ir skolininkui susitarus, 2004 m. kovo 1 d. minėtas butas buvo parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui už 100 000 Lt, t. y. atsakovei V. Ž., nes ieškovas kaip išieškotojas savo vardu ginčo buto nuosavybės teise įgyti negalėjo (1 t., 15 b. l.).

30Dėl naujų įrodymų priėmimo

31CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų. Teismui taip pat numatyta pareiga kontroliuoti įrodymų pateikimą, t. y. spręsti dėl jų sąsajumo su nagrinėjama byla, taip užtikrinant, kad byloje nebūtų įrodymų, kurie nėra susiję su teisme sprendžiamu ginču. CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Byloje sprendžiamas klausimas dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir įgyto turto dalies pripažinimo ieškovo nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismui pateiktų pažymų duomenys apie tai, kad 2008 m. rugsėjo 1 dienai buvo mokesčių už ginčo butui tiekiamą šilumos energiją įsiskolinimas ir 2012 m. sausio 1 dienai yra skola už komunalines paslaugas, nėra reikšmingi nagrinėjamos bylos kontekste. Šie įrodymai nei patvirtina, nei paneigia tarp šalių jungtinės veiklos santykių egzistavimą ar ieškovo nuosavybės teisių į dalį įgyto turto, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių įrodymų nepasisako ir jų nevertina.

32Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

33Apeliantė teigia, kad teismas be pagrindo tarp ieškovo ir jos susiklosčiusius santykius pripažino jungtinės veiklos teisiniais santykiais. Nurodo, jog rašytinė jungtinės veiklos sutartis, kaip to reikalauja CK 6.969 straipsnio 4 dalis, tarp šalių niekada nebuvo sudaryta, todėl teismas nepagrįstai konstatavo jungtinės veiklos santykių tarp šalių buvimą.

34Byloje nustatyta, kad šalys kartu gyventi ir bendrą ūkį tvarkyti pradėjo 1996 metais. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu gyventi ir bendrą ūkį vesti pradėjo 1996 metais, kvalifikuojant tarp jų susiklosčiusius teisinius santykius taikytinos 1964 metų CK normos. Šio kodekso 472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui, nesukurdami naujo juridinio asmens. To paties kodekso 474 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė. 1964 m. CK 58 straipsnio, reglamentavusio sandorio negaliojimą dėl įstatymo nustatytos formos nesilaikymo, 2 dalyje buvo nustatytas draudimas remtis tik viena iš įrodinėjimo priemonių – liudytojų parodymais. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad draudimo remtis liudytojų parodymais, kai nesilaikyta įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės sandorio formos, laikymasis, jei gyvenusių kartu ir bendrai tvarkiusių namų ūkį nesusituokusių asmenų turtinės teisės liktų neapgintos vien dėl to, jog nėra jungtinę veiklą (partnerystę) patvirtinančios rašytinės sutarties, neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009). Nors ginčo šalių rašytinė jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau ieškovas šį faktą įrodinėjo kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais įrodymais). Dėl šių priežasčių atmestini apeliantės argumentai, kad nesant rašytinės jungtinės veiklos sutarties, nebuvo pagrindo konstatuoti jungtinės veiklos teisinių santykių tarp šalių buvimo.

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant šias normas, yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 straipsniai; 2000 m. CK 6.969, 6.971 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2004; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009).

36Teismas pripažino įrodytu faktą, kad tarp šalių buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, tačiau apeliantė su tokia išvada nesutinka. Nurodo, jog su ieškovu buvo daugelį metų pažįstama, tačiau bendro ūkio nevedė, pajamos ir išlaidos buvo atskiros. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Atsiliepime į ieškinį atsakovė neneigė aplinkybės, kad su atsakovu bendravo ir gyveno dvylika metų, kad rūpinos ieškovu. Triplike atsakovė taip pat dėstė aplinkybes, kad pasidalindavo bendro gyvenimo išlaidų apmokėjimą, rūpinosi buitimi, tačiau vėliau, 2011 m. kovo 15 d. vykusio teismo posėdžio metu, šią poziciją pakeitė, teigdama, kad su ieškovu tik pramogaudavo ir susitikdavo tik kelis kartus per mėnesį. Tokie atsakovės paaiškinimai vertintini kaip gynybinė pozicija, todėl atmestini. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, ieškovo pateiktas nuotraukas, pagrįstai pripažino, kad ieškovas ir atsakovė gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir turėjo tikslą kartu sukurti bendram gyvenimui patogias sąlygas. Dėl šių priežasčių atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė su ieškovu negyveno, bendro ūkio nevedė.

37Negalima sutikti su apeliantės teiginiais, kad byloje nebuvo atliktas objektyvus įrodymų tyrimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo buto įsigijimo aplinkybes, išsamiai tyrė su tuo susijusius faktus, ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, liudytojų S. Š., L. V., V. G., V. D., S. Ž., D. Macijauskienės parodymus. Ieškovo ir atsakovės paaiškinimai apie 100 000 Lt gavimo ginčo butui įsigyti aplinkybes buvo skirtingi, todėl teismas vertino abiejų šalių ir liudytojų paaiškinimus bei padarė išvadas dėl šių paaiškinimų patikimumo ir pagrįstumo. Teismas turėjo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog 70 000 Lt jai paskolino motina su seserimis. Teismas, atsižvelgęs į į tai, kad raštelius apie dovanotas pinigų sumas pasirašė atsakovės motina ir seserys, t. y. artimos atsakovės giminaitės, kad atsakovės motina buvo pensinio amžiaus, jos pensija sudarė apie 400 Lt per mėnesį, kitos seserys nebuvo finansiškai pajėgios dovanoti didelės pinigų sumos, nustatė, kad tik V. D. turėjo galimybę duoti pinigų, tačiau įvertinęs tai, kad pagal atsakovės ir jos liudytojų paaiškinimus 70 000 Lt atsakovei davė ne viena V. D., bet kartu su kitomis seserimis ir motina, kritiškai vertino teismui pateiktus skolos raštelius, pažymėdamas, kad giminaitės yra suinteresuotos bylos baigtimi atsakovės naudai. Teismas padarė teisingas išvadas, kad liudytojų, artimais giminystės ryšiais susijusių su atsakove, parodymai ir surašyti pinigų dovanojimo rašteliai, pripažintini neobjektyviais.

38Buto įsigijimo aplinkybės taip pat sudaro pagrindą spręsti, kad butą ieškovas ir atsakovė siekė įgyti kartu. Ieškovas pats negalėjo būti buto pirkėju, kadangi buvo skolininko, kuriam nuosavybės teise priklauso ginčo butas, kreditorius, todėl sandoris sudarytas atsakovės vardu. Teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su L. V. 40 000 Lt sumokėjimu antstolei už ieškovę jai įsigyjant butą. L. V. buvo ieškovo motinos sugyventinis, todėl tikėtina, kad norėjo padėti savo gyvenimo draugės sūnui paskolindamas pinigų. Atsakovės versija, kad L. V. pinigus paskolina jai ir ji šiuos pinigus jam grąžino asmeniškai, mažai tikėtina. L. V. atsakovės nepažinojo, nebuvo susijęs su ja jokiais ryšiais, todėl teismas pagrįstai vadovavosi ieškovo ir L. V. paaiškinimais, susijusiais su 40 000 Lt paskolinimu ieškovui.

39Atsakovės argumentai, kad ieškovo deklaruojamos pajamos iš darbinės veiklos laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2004 m. sudarė apie 42 700 Lt, t. y. vidutiniškai per mėnesį apie 395 Lt, nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovas išlaikė šeimą, bute atliktas remontas padarytas ieškovo lėšomis. Atsakovė pati savo procesiniuose dokumentuose yra nurodžiusi, kad ieškovas negailėdavo pinigų kelionėms, išlaikydavo dukrą, taip pat teikė išlaikymą savo vaikams iš kitos santuokos, todėl vertinant ieškovo per mėnesį gautų pajamų dydį negalima atsižvelgti tik į deklaruotas ieškovo pajamas. Byloje nustatyta, kad atsakovė, gyvendama su ieškovu dvylika metų, per šį laikotarpį niekada nedirbo. Įrodymų, kad turėjo santaupų, kurių pakaktų 12 metų save ir dukrą išlaikyti, atsakovė nepateikė, taip pat neįrodyta, kad ją išlaikė motina ir seserys. Tai, kad ieškovas bute atliko remontą, teismas sprendė atsižvelgdamas į pateiktas nuotraukas, liudytojo P. P. parodymus, be to, pati ieškovė neneigė fakto, kad būsto remonto išlaidas padengė ieškovas.

40Dėl įrodymų vertinimo

41Negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad byloje esantys tos pačios dienos skirtingos sumos vekseliai paneigia ieškovo dėstomas aplinkybes, kad iš S. Š. jis pasiskolino 60 000 Lt. Tiek ieškovas, tiek liudytojas S. Š. paaiškino, kodėl yra pateikti skirtingų sumų vekseliai. Apeliantė nurodo, kad nėra aišku, kada ieškovas grąžino S. Š. 5 000 Lt, tačiau pažymėtina, kad byloje nenustatinėjamas ieškovo skolos dydis S. Š., todėl ši aplinkybė nagrinėjamam ginčui neturi reikšmės.

42Ieškovas pinigų gavimo faktą įrodinėjo S. Š. išrašytu 40 000 Lt vekseliu. Apeliantė nurodo, jog teismas nevertino S. Š. galimybių suteikti nurodyto dydžio pinigų sumą, nors jos liudytojų finansinę situaciją tyrė. Teisėjų kolegija sutinka, kad byloje nebuvo pateikta duomenų apie S. Š. turtinę padėtį, tačiau atsakovė tokių duomenų išreikalauti neprašė. Teismui nekilo abejonių dėl S. Š. galimybės paskolinti tokią pinigų sumą. Kadangi teismas savo iniciatyva šioje byloje neturi pagrindo rinkti įrodymų, vadovavosi byloje esančiu vekseliu ir ieškovo bei S. Š. paaiškinimais bei nustatė faktą, kad ieškovas iš atsakovo gavo 60 000 Lt, vėliau 20 000 Lt grąžino, likdamas skolingas 40 000 Lt (dabar 35 000 Lt).

43Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008). Nagrinėjamoje byloje esančių duomenų pakako pirmosios instancijos teismui suformuoti įsitikinimą, kad ginčo butas buvo įgytas ieškovo asmeninėmis lėšomis, kad šalys vedė bendrą ūkį ir turėjo tikslą kurti bendras gyvenimo sąlygas.

44Atsižvelgdama į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje esančius įrodymus, nuo kasacinio teismo suformuotos įrodymų vertinimo praktikos nenukrypo, įrodymus vertino tinkamai, o padarytos išvados atitinka byloje nustatytus faktus. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina teismo išvadą, kad tarp šalių susiklostę santykiai pripažintini jungtinės veiklos sutartimi. Dėl to teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

45Dėl bylinėjimosi išlaidų

46Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai ieškovui iš jos priteisė 4 000 Lt išlaidas už advokato teisinę pagalbą, kadangi tokios sumos išmokėjimas sudarys jai nepakeliamų sunkumų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas byloje pateikė ieškinį, dubliką, papildomus dokumentus ir įrodymus, kad byloje vyko septyni teismo posėdžiai (Rekomendacijų 8.2., 8.3., 8.16., 8.18. punktai), teismo priteisti 4 000 Lt neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už advokato teisinę pagalbą, todėl nėra pagrindo mažinti ieškovui iš atsakovės priteistų išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

47Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.).

48Ieškovas prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos įrodymų apie šias išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

49Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

50Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti bendrosios dalinės... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, konstatavo,... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio... 10. 1. Jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais... 11. 2. Ieškovo pateiktos fotonuotraukos be datų nepatvirtina bendro ūkio vedimo... 12. 3. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais esą patvirtinamas pinigų... 13. 4. Byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina ieškovo teiginių, kad... 14. 5. Ieškovas nurodė, kad reikiamus pinigus butui įgyti jis gavo iš L. V. (40... 15. 6. Prieštaringi liudytojo S. Š. parodymai, kuriuos vertinant byloje esančių... 16. 7. Teismas netinkamai vykdė CPK 183 straipsnio nuostatas, neanalizavo ir... 17. 8. Ieškovui priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokatės... 18. Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutinka. Prašo skundą atmesti, sprendimą... 19. 1. Teismas ieškovo ir atsakovės santykius teisingai kvalifikavo kaip... 20. 2. Ieškovas ir atsakovė susitarė dėl bendros veiklos 1996 m., todėl... 21. 3. Apeliantės teiginiai dėl to, kad su ieškovu ji bendro ūkio nevedė yra... 22. 4. Byloje pateikti įrodymai apie ginčo bute atliktą remontą t. y.... 23. 5. Apeliaciniame skunde iš naujo prašoma vertinti ieškovo pinigų butui... 24. 6. Atsakovė nurodo, kad byloje yra rašytiniai įrodymai patvirtinantys... 25. 7. Apeliantė kartu su skundu pateikė pažymas apie įsiskolinimus, tačiau... 26. 8. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas teismas atsižvelgė į visus nurodytus... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 28. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 29. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė nuo 1996 m. dvylika metų gyveno... 30. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 31. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 32. Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo... 33. Apeliantė teigia, kad teismas be pagrindo tarp ieškovo ir jos... 34. Byloje nustatyta, kad šalys kartu gyventi ir bendrą ūkį tvarkyti pradėjo... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant šias normas, yra... 36. Teismas pripažino įrodytu faktą, kad tarp šalių buvo susiklostę... 37. Negalima sutikti su apeliantės teiginiais, kad byloje nebuvo atliktas... 38. Buto įsigijimo aplinkybės taip pat sudaro pagrindą spręsti, kad butą... 39. Atsakovės argumentai, kad ieškovo deklaruojamos pajamos iš darbinės veiklos... 40. Dėl įrodymų vertinimo ... 41. Negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad byloje esantys tos pačios... 42. Ieškovas pinigų gavimo faktą įrodinėjo S. Š. išrašytu 40 000 Lt... 43. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 44. Atsižvelgdama į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką,... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 46. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai ieškovui iš jos priteisė 4 000 Lt... 47. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės apeliacinės instancijos teisme... 48. Ieškovas prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas... 49. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti...