Byla e2A-1008-794/2019
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, restitucijos ir civilinės atsakomybės taikymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Rusakalnis“ ieškinį atsakovams E. K. ir T. U. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, restitucijos ir civilinės atsakomybės taikymo.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas tarp UAB „Rusakalnis“ ir atsakovo E. K. 2017 m. rugpjūčio 21, 23 ir 25 dienomis sudarytus skolų grąžinimo sandorius bendrai 20 272,00 EUR sumai pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, taikyti restituciją bei priteisti ieškovui iš atsakovo E. K. 20 272,00 EUR, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taikyti juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovui iš atsakovo T. U. subsidiariai 20 272,00 EUR, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad UAB „Rusakalnis“ pastaruosius kelerius metus finansinė situacija prastėjo. Tą rodo Vilniaus apygardos teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1671-560/2015 dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nesilaikant restruktūrizavimo plano, Vilniaus apygardos teismo 2017-08-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1439-866/2017 bendrovės restruktūrizavimo byla buvo nutraukta. Po restruktūrizavimo bylos nutraukimo, esant akivaizdžiai prastai bendrovės finansinei padėčiai, bendrovei esant nemokiai, prieš pat nutraukiant bendrovės veiklą, buvęs bendrovės vadovas T. U. kasos išlaidų orderių pagrindu išmokėjo dideles piniginių lėšų sumas vienam iš buvusių restruktūrizuojamos bendrovės kreditorių E. K.: 2017-08-21 – 7 000 EUR, 2017-08-23 – 7 000 EUR, 2017-08-25 – 6 272 EUR. Bendrovės restruktūrizavimo planas nebuvo vykdomas, todėl didžioji dalis bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių yra tie patys, kurie buvo įtraukti į UAB „Rusakalnis“ kreditorių sąrašą restruktūrizavimo byloje. Atsakovai, žinodami bendrovės įsipareigojimų mastą, faktą, kad bendrovė nevykdo veiklos ir nėra pajėgi atsiskaityti su visais savo kreditoriais, apie bendrovės restruktūrizavimo bylos nutraukimą, faktą, kad bendrovė yra tiek faktiškai, tiek teisiškai nemoki, elgdamiesi nesąžiningai sudarė nurodytus sandorius, kuriais bendrovė, atstovaujama direktoriaus, patenkino išimtinai vieno bendrovės kreditoriaus reikalavimą į bendrovę, taip pažeisdami CK nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais skolininkui esant sunkioje ekonominėje padėtyje, eilę, ir tokiais veiksmais padarė bendrovei ir likusiems jos kreditoriams 20 272 EUR dydžio žalą. Bendrovės restruktūrizavimo byla buvo nutraukta 2017-08-08 (nutartis įsiteisėjo 2017-08-16). Ginčo sandoriai sudaryti 2017 m. rugpjūčio 21–25 d., o 2017-08-31 direktorius jau pateikė pareiškimą Vilniaus apygardos teismui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Ieškovo teigimu, nustatytinos visos būtinos sąlygos siekiant nurodytus sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Pritaikius restituciją, ieškovo reikalavimas šioje byloje yra nukreiptinas į skolos grąžinimo sandoriais atsakovui E. K. išmokėtą 20 272 EUR sumą. Administratoriaus įsitikinimu, dėl nesąžiningų skolų grąžinimo sandorių atsakomybė tenka tiek direktoriui, kaip bendrovės vadovui, tiek ir atsakovui, kuriam bendrovė grąžino skolą, kadangi atsakovas, būdamas sąžiningu ir žinodamas, kad bendrovė turi daug (ir aukštesnės eilės) kreditorių, negalėjo sudaryti tokių sandorių, kuriais gali būti pažeisti kitų kreditorių interesai. Direktorius pažeidė CK 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymo su kreditoriais tvarką.

103.

11Atsakovas T. U. atsiliepime prašė netenkinti ieškinio. Nurodė, kad atsakovas E. K. yra ieškovo kreditorius nuo 2011 metų, tai yra daug metų iki buvo iškelta restruktūrizavimo ir bankroto byla. Suma, kurią sumokėjo atsakovas, yra avansas už ketinamus atlikti statybos rangos darbus. Pažymėjo, kad jam buvo žinoma apie tai, kad ieškovas turi daugiau kreditorių, o ne tik atsakovą, tačiau rėmėsi tuo, jog grąžinama suma, kurios terminai yra suėję anksčiausiai. Grąžinta buvo tik pagrindinė skola, o ne netesybos. Su atsakovu E. K. nesieja giminystės ar asmeniniai ryšiai. Nurodė, kad neatliko neteisėtų veiksmų, o veikė kreditorių interesais. Aplinkybė, kad praėjus trumpam laikui kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, yra tik sutapimas.

124.

13Atsakovas E. K. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad 2015 metais ieškovas informavo, jog turi laikinų finansinių bėdų ir, kad jas išspręsti pradeda įmonės restruktūrizaciją, tačiau nieko nežinojo apie restruktūrizaciją. 2017 m. vasarą ieškovas informavo, kad restrutūrizacija baigta ir grąžins dar 2011 metais sumokėtą avansą. Suma grąžinta dalimis 2017 m. rugpjūčio mėnesį.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškovo ieškinį atsakovams E. K. ir T. U. tenkino iš dalies. Teismas pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento tarp UAB „Rusakalnis“ ir atsakovo E. K. 2017 m. rugpjūčio 21, 23 ir 25 dienomis sudarytus skolų grąžinimo sandorius bendrai 20 272,00 EUR sumai, taikė restituciją bei priteisė ieškovui iš atsakovo E. K. 20 272 EUR, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (20 272 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-04-05) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o likusius ieškovo reikalavimus atmetė.

186.

19Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas sutikti su ieškovo atstovo argumentais, kad egzistuoja visos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą, todėl tenkino ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento tarp UAB „Rusakalnis“ ir atsakovo E. K. 2017 m. rugpjūčio 21, 23 ir 25 dienomis sudarytus skolų grąžinimo sandorius bendrai 20 272,00 EUR sumai ir taikė restitucija bei iš ieškovui atsakovo E. K. priteisė 20 272,00 EUR. Pirma, teismas nustatė, kad kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Antra, ginčijami sandoriai (atlikti mokėjimai) pažeidė kitų kreditorių teises, nes vienam kreditoriui atsakovui E. K. buvo suteiktas išimtinis pirmumas prieš kitus kreditorius, nors kai kurių jų reikalavimai tenkintini pirmąją (aukštesne) eile, o E. K. trečiąja eile. Trečia, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, kai skolininkas buvo skolingas ir aukštesnės eilės kreditoriams, išimtinai sumų grąžinimas tik ieškovo pasirinktam kreditoriui, teismui leido daryti išvadą, jog nurodytomis aplinkybėmis skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Ketvirta, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina tai, kad įmonės vadovas, sudarydamas ginčijamus sandorius, buvo nesąžiningas, nes žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromi pinigų grąžinimo sandoriai išimtinai vienam kreditoriui pažeis kitų kreditorių teises. Buvęs įmonės vadovas T. U. atsiliepime pažymėjo, kad jam buvo žinoma apie tai, kad ieškovas turi daugiau kreditorių, o ne tik atsakovą, tačiau rėmėsi tuo, jog grąžinama suma, kurios terminai yra suėję anksčiausiai. Penkta, vertinant trečiojo asmens (šioje byloje atsakovo E. K.) nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad jis žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą Teismo teigimu, sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai ir kt. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovo E. K. veiksmai atitiko kasacinio teismo praktikoje suformuotus kontrahento sąžiningumo apibrėžties standartus – prieinamomis priemonėmis pasidomėti dėl UAB „Rusakalnis“ mokumo būsenos (įsipareigojimų kreditoriams) sudarant ginčijamą sandorį. Be to, atsakovas E. K. nurodė, kad jis buvo informuotas apie įmonei pradedamą restruktūrizaciją. Kai skolininkas nemokus, visiškas atsiskaitymas su vienu ar keletu kreditorių, taip išskiriant juos iš kitų, neatitinka sąžiningo elgesio standartų, todėl sandorio šalių, žinojusių apie nurodytą situaciją, sudarymas sandorio, kaip pagrindo atsiskaityti tik su pasirinktu kreditoriumi, reiškia jų nesąžiningumą.

207.

21Dėl civilinės atsakomybės taikymo vadovui teismas pažymėjo, kad kreditorių eiliškumo pažeidimas atsiskaitant tik su atsakovu E. K. galėjo lemti aplinkybę, kad kitų kreditorių galimybė išreikalauti įsiskolinimo sumų sumažėjo, tačiau vien dėl šios aplinkybės negalima daryti išvados, kad tuo buvo padaryta žala pačiai bendrovei (ieškovui), o aplinkybė, kad kitų kreditorių reikalavimai negalėjo būti patenkinti, nes pirmiau buvo patenkintas kito kreditoriaus (atsakovo E. K. reikalavimas), vadovo atsakomybei CK 2.87 straipsnio pagrindu kilti nelaikytina žala bendrovei, nes bendrovė ir iki neteisėtų veiksmų atlikimo turėjo tokio pat dydžio kreditorinius įsipareigojimus, kaip ir po jų atlikimo, bendras jos įsipareigojimų dydis nekito. Pagal bylos duomenis atsiskaitymas su atsakovu E. K. vyko pagal galiojančią (rangos) sutartį, todėl nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė žalos fakto, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Be to, pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais ir pritaikius restituciją, t. y. priteisus iš atsakovo E. K. grąžinti ieškovui tai, ką jis iš ieškovo gavo pagal pripažintus negaliojančiais sandorius, yra apginamos pažeistos ieškovo ir jo kreditorių teisės, todėl ieškovo reikalavimą taikyti juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę teismas atmetė.

22III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

238.

24Atsakovas E. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 rugsėjo 24 d. sprendimą dalyje, kuria teismas pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento tarp UAB „Rusakalnis“ ir atsakovo E. K. 2017 m. rugpjūčio 21, 23 ir 25 dienomis sudarytus skolų grąžinimo sandorius bendrai 20 272,00 EUR sumai, bei taikė restituciją ir priteisė ieškovui iš atsakovo E. K. 20 272 EUR, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

259.

26Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

279.1.

28Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai UAB „Rusakalnis“ 2017 m. rugpjūčio 21, 23 ir 25 atliktus atsiskaitymus kreditoriui E. K. pripažino negaliojančiais vadovaudamasis specialiuoju sandorių negaliojimo pagrindu – actio Pauliana, kadangi jie per se, laikytini vienašaliais sandoriais, todėl jie gali būti ginčijami tik bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Be to, tiek LR CK 6.66 straipsnio nuostatos, tiek kasacinės instancijos teismo praktika aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog actio Pauliana pagrindu gali būti ginčijami tik dvišaliai sandoriai, todėl pirmosios instancijos teismui ginčijamu sprendimu actio Pauliana pagrindu negaliojančiais pripažinus UAB „Rusakalnis“ sudarytus vienašalius sandorius, buvo iškreiptas actio Pauliana instuto tikslas bei paskirtis.

299.2.

30Pirmosios instancijos teismas pripažindamas vienašalius atsiskaitymus, privalėjo nustatyti ar egziztuoja viena iš actio Paulina taikymo sąlygų t. y. aplinkybę, jog BUAB „Rusakalnis“ neturėjo pareigos atsiskaityti su atsakovu E. K.. Apelianto teigimu, ieškovo pareiga grąžinti skolą (avansą) atsakovui byloje net nebuvo ginčijama, o atsakovo E. K. kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas BUAB „Rusakalnis“ restruktūrizavimo byloje. Dėl šių aplinkybių byloje ginčas nekilo ir ieškovas ieškiniu tai pripažino ir neneigė. Be to, kitų kreditorių buvimas, nepaisant to, kad tie kreditoriai ir aukštesnės eilės, niekaip nepaneigia ieškovo pareigos atsiskaityti su atsakovu.

319.3.

32Teismas pripažindamas ieškovo atliktus atiskaitymus negaliojančiai bei spręsdamas apie atsakovo nesąžiningumą nenurodė ir nenustatė absoliučiai jokių atsakovo nesąžiningumą liudijančių aplinkybių. Apelianto teigimu, jis žinodamas, kad ieškovas yra jam skolingas, tiek objektyviuoju, tiek subjektyviuoju požiūriu laikytinas sąžiningu, kadangi būtent BUAB „Rusakalnis“ ir turėjo pareigą atsiskaityti atsakovu. Priešingas aiškinimas reikštų, kad kreditorius gaudamas atsiskaitymą iš savo skolininko pagal sudarytą sandorį dar papildomai privalėtų imtis kokių nors ypatingų priemonių tam, kad įsitikinti, jog jo skolininkas neturi kitų skolininkų, o nustačius, kad yra kitų skolininkų, vengti skolininko prievolės įvykdymo. Be kita ko, toks aiškinimas paneigtų civilinėje apyvartoje dalyvaujančių subjektų teisėtus lūkesčius ir teisinio tikrumo principą, kadangi kiekvieną kartą asmuo gaudamas prievolės įvykdymą pagal sudarytą sandorį negalėtų būti tikras, ar tokiais veiksmais nėra pažeidžiami kitų asmenų interesai. Tai reikštų, kad civilinės apyvartos subjektai gaudami atsiskaitymus nuolat būtų teisinio neapibrėžtumo būsenoje, ir būtų paneigiamas civilinių teisinių santykių stabilumas.

3310.

34Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Rusakalnis“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

3511.

36Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3711.1.

38Pinigų išmokėjimas – tai vienašalis sandoris, kurio metu jį atliekantis asmuo išreiškia savo valią išmokėti lėšas kitam asmeniui, tokiu būdu sukurdamas, pakeisdamas arba panaikindamas savo civilines teises ir pareigas, todėl įmonės atlikti ginčo mokėjimai (atsiskaitymai su atsakovu) pripažintini vienašaliais sandoriais, kuriuos galima ginčyti CK numatyta sandorių ginčijimo tvarka ir pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.

3911.2.

40Actio Pauliana ieškinio taikymo sąlyga dėl pinigų išmokėjimo atsakovui neprivalomumo yra įrodyta, kadangi pinigų išmokėjimo sandoriais nebuvo siekiama gaivinti įmonę, tęsti jos veiklą, atlikti mokėjimai nebuvo orientuoti į įmonės veiklos tęstinumą. Be to, šie sandoriai įvykdyti prieš pat bankroto bylos ieškovui iškėlimą, kas patvirtinta, jog šiais sandoriais buvo siekiama sumažinti įmonės turto vertę ir tokiu būdu panaikinti galimybę kitiems kreditoriams atgauti skolas neišvengiamo įmonės bankroto atveju.

4111.3.

42Atsakovas melagingai teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, liudijančių apie atsakovo nesąžiningumą, kai pats nurodė, kad jis buvo informuotas apie įmonės restruktūrizavimą, kad yra įtrauktas į įmonės kreditorių sąrašą, kartu su kitais kreditoriais. Atsakovui be jokios abejonės buvo žinoma ir tai, kad restruktūrizuojant ieškovą, jis neturi teisės reikalauti, kad įmonė įsiskolinimą padengtų greičiau nei numatyta įmonės restruktūrizavimo plane, o nutraukus restruktūrizavimo bylą atsiras galimybė (nors ir neteisėta) atgauti skolą greičiau nepaisant kitų ieškovo kreditorių interesų. Taigi actio Pauliana ieškinio taikymo sąlyga dėl atsakovo nesąžiningumo taip pat yra įrodyta.

43Teisėjų kolegija

konstatuoja:

44IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

45Apeliacinis skundas netenkintinas

46Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

4712.

48Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4913.

50Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

5114.

52Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

5315.

54Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

5516.

56Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovo BUAB „Rusakalnis“ ir atsakovo E. K. 2017 m. rugpjūčio 21, 23 ir 25 dienomis sudarytų skolų grąžinimo sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana).

5717.

58Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, jog byloje nustatytos visos actio Pauliana sąlygos ir iš dalies tenkino ieškovo BUAB „Rusakalnis“ bankroto administratoriaus ieškinį, pripažinęs negaliojančiais nuo jų sudarymo momento tarp UAB „Rusakalnis“ ir atsakovo E. K. 2017 m. rugpjūčio 21, 23 ir 25 dienomis sudarytus skolų grąžinimo sandorius bendrai 20 272,00 EUR sumai, taikydamas restituciją bei priteisdamas ieškovui iš atsakovo E. K. 20 272 EUR. Apeliantas (atsakovas) E. K. nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad atsiskaitymai, kaip vienašaliai sandoriai, negali būti ginčijami remiantis actio Pauliana institutu. Be to, teismas netinkamai sprendė, kad BUAB „Rusakalnis“ ginčo atveju neturėjo pareigos atsiskaityti su atsakovu, bei nepagrįstai konstatavo atsakovo nesąžiningumą kaip vienus iš būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų. Taigi apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento tarp UAB „Rusakalnis“ ir atsakovo E. K. 2017 m. rugpjūčio 21, 23 ir 25 dienomis sudarytus skolų grąžinimo sandorius bendrai 20 272,00 EUR sumai, taikė restituciją bei priteisė ieškovui iš atsakovo E. K. 20 272 EUR, teisėtumo ir pagrįstumo.

59Dėl galimybės ginčyti atsiskaitymo sandorius actio Pauliana pagrindu

6018.

61Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento tarp UAB „Rusakalnis“ ir atsakovo E. K. 2017 m. rugpjūčio 21, 23 ir 25 dienomis sudarytus skolų grąžinimo sandorius bendrai 20 272,00 EUR sumai, taikyti restituciją bei priteisti ieškovui iš atsakovo E. K. 20 272 EUR, apeliantas nurodo, jog atsiskaitymai, kaip vienašaliai sandoriai, gali būti ginčijami tik bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, o ne remiantis actio Pauliana institutu, todėl pirmosios instancijos teismui actio Pauliana pagrindu negaliojančiais pripažinus UAB „Rusakalnis“ sudarytus vienašalius sandorius, buvo iškreiptas actio Pauliana instuto tikslas bei paskirtis. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti dėl toliau nurodomų priežasčių.

6219.

63Actio Pauliana – tai specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis – kompensavimas: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

6420.

65Kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu.

6621.

67Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Pastebėtina, jog ĮBĮ nereglamentuoja savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik akcentuoja ginčytinų sandorių požymius – priešingumą įmonės veiklos tikslams ir (arba) galimą įtaką įmonės mokumui.

6822.

69Sandoriai yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Kaip teisingai nurodo apeliantas, sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai arba daugiašaliai CK 1.63 str. 1 ir 2 d.). Pagal CK 1.63 straipsnio 3 dalį, vienašaliu sandoriu laikomas toks sandoris, kuriam sudaryti pakanka vienos šalies valios.

7023.

71Atsiskaitymai gali būti vykdomi grynaisiais ir negrynaisiais pinigais įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (CK 6.929 str. 1 ir 2 d.). Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad įmonė atsiskaitė su atsakovu, išrašydama kasos išlaidų orderius, aktualios Taisyklių nuostatos. Taisyklių 4 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Pagal Taisyklių 5 punktą, jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas šio fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje.

7224.

73Atsižvelgdama į atsiskaitymo negrynaisiais pinigais teisinį reglamentavimą bei, remdamasi kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasos išlaidų orderio išdavimas ir pinigų išmokėjimas jo pagrindu yra pripažįstamas vienašaliu sandoriu, o kasos išlaidų orderis tėra tik finansinę operaciją patvirtinantis dokumentas ir pats savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia. Šioje byloje jis vertintinas kaip rašytinis įrodymas, įrodantis, kad buvo atliktas veiksmas, atsakovui buvo išmokėtos lėšos iš įmonės kasos. Tuo tarpu ginčo šioje byloje esmę sudaro klausimas ar toks skolos gražinimas nepažeidė kitų kreditorių teisių ir ar nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatas, pripažįstant skolos gražinimą negaliojančiu dėl to, kad jis pažeidė kitų kreditorių teises atgauti savo skolas.

7425.

75Taigi remiantis aukščiau išdėstytu, kasos išlaidų orderio išdavimas bei pinigų išmokėjimas jo pagrindu – tai vienašalis sandoris, kurio metu jį išduodantis asmuo išreiškia savo valią išmokėti lėšas kitam asmeniui, tokiu būdu sukurdamas, pakeisdamas arba panaikindamas savo civilines teises ir pareigas, todėl įmonės atlikti ginčo mokėjimai (atsiskaitymai su atsakovu) pripažintini vienašaliais sandoriais, kuriuos galima ginčyti CK numatyta sandorių ginčijimo tvarka ir pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Pastebėtina, jog tokia linkme yra formuojama ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-597/2010), todėl atsakovo argumentus, jog atsiskaitymai, kaip vienašaliai sandoriai, negali būti ginčijami remiantis actio Pauliana institutu, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

76Dėl ginčijamų sandorių (atliktų pinigų išmokėjimų) sudarymo (ne)privalomumo, kaip būtinos actio Pauliana sąlygos

7726.

78Viena actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Iš esmės ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014). Be kita ko, tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Turi būti atsižvelgiama į tai, kad ir įmonės nemokumo situacijoje skolininkas privalo vykdyti įstatymų reikalavimus (pavyzdžiui, dėl skolų padengimo eiliškumo, atsiskaitymo tvarkos), o atsiskaitydamas su vienu kreditoriumi turi paisyti kitų kreditorių teisių ir interesų, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymo nuostatų nesilaikymas yra nesuderinamas su protingo asmens elgesio standartu. Pranašumo vienam kreditoriui teikimas yra draudžiamas pagal baudžiamuosius įstatymus, taip pat vertinamas kaip kreditoriaus teisių pažeidimas, net ir esant susiklosčiusioms svarbioms faktinėms aplinkybėms skolininkas turi vadovautis įstatymais ir pagal juos spręsti dėl būtinumo sudaryti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

7927.

80Apeliantas privalėjimą sudaryti 2017 m. rugpjūčio 21, 23 ir 25 dienų skolų grąžinimo sandorius (t. y. atlikti pinigų išmokėjimus) bendrai 20 272 EUR sumai motyvuoja tuo, jog ieškovas, kaip skolininkas, turėjo skolinių įsipareigojimų atsakovui. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, prievolių turėjimas atsakovui nepagrindžia būtinumo sudaryti ginčijamus sandorius. Pastebėtina, jog kad tarp ieškovo ir apelianto sudaryti pinigų išmokėjimo sandoriai negalėjo būti laikomi labiau privalomais kitų kreditorių reikalavimų atžvilgiu, t. y. atsakovo reikalavimas negalėjo būti iškeltas aukščiau už kitų kreditorių reikalavimus, kadangi kaip matyti iš byloje esančių duomenų, BUAB „Rusakalnis“ pinigų išmokėjimo atsakovui metu jau turėjo didelių finansinių įsipareigojimų aukštesnės eilės kreditoriams – VMI ir VSDFV. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, 2017 m. rugpjūčio 21, 23 ir 25 dienomis atliktas pinigų išmokėjimas ieškovo finansinės padėties niekaip nepagerino, neužtikrino galimybės ieškovui atkurti savo mokumą ir sėkmingai toliau vykdyti komercinę veiklą, atsiskaityti su kitais savo kreditoriais. Apeliantui šių byloje nustatytų aplinkybių nepaneigus ir nenuginčijus, akivaizdu, jog ginčijami pinigų išmokėjimo sandoriai buvo naudingi tik atsakovui.

8128.

82Šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad skolininkas, net ir turėdamas pareigą sudaryti sandorį, ją turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditoriaus interesams, nes galimi tokie atvejai, kai skolininkas gali piktnaudžiauti šia pareiga, siekdamas išvengti atsiskaitymo su tam tikrais kreditoriais arba suteikti pranašumą tik vienam ar keletui jų. Jis turi pasirinkti tokį sandorį ar tokias jo sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis nepasunkintų atsiskaitymo su kitais kreditoriais ir taip nepažeistų jų teisių ar interesų. Be to, pareiga sudaryti sandorius su kitais kreditoriais turi būti atskirta nuo skolininko noro pasirinkti, kam pirmiau atlyginti skolą, nes skolininkas actio Pauliana taikymo kontekste neturi visiškos laisvės pasirinkti, kam jis pirma įvykdys prievolę. Skolininkas skirtingas prievoles turi vykdyti atsižvelgdamas į jų turinį ir terminus bei padarydamas kuo mažiau žalos atskiriems kreditoriams. Skolininko diskreciją ypač riboja tai, kad už nepateisinamą, nesąžiningą ir žalos sukėlusį kreditorių diskriminavimą gali kilti ne tik civilinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė (BK 208 straipsnis). Pareiga sudaryti sandorius su kitais kreditoriais turi būti atskirta nuo skolininko noro pasirinkti, kam pirmiau įvykdyti prievolę, nes skolininkas actio Pauliana kontekste neturi visiškos laisvės pasirinkti, kam jis pirma jvykdys prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012). Pažymėtina ir tai, jog teismas konkrečiu atveju nustato ir vertina, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir pagal šias sutartis būtų visiškai atsiskaityta su kreditoriais.

8329.

84Teisėjų kolegija išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog nagrinėjamu atveju 2017 m. rugpjūčio 21, 23 ir 25 dienomis atliktais pinigų išmokėjimais nebuvo siekiama gaivinti įmonę, tęsti jos veiklą, atlikti mokėjimai nebuvo orientuoti į įmonės veiklos tęstinumą. Akcentuotina ir tai, kad šie sandoriai įvykdyti prieš pat bankroto bylos įmonei iškėlimą, kas taip pat patvirtinta tai, jog šiais sandoriais buvo siekiama sumažinti BUAB „Rusakalnis“ turto vertę ir tokiu būdu panaikinti galimybę kitiems kreditoriams atgauti skolas neišvengiamo įmonės bankroto atveju.

8530.

86Įvertinusi šias aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti ginčijamos actio Pauliana taikymo sąlygos – atsakovo neprivalėjimo sudaryti ginčijamų sandorių – egzistavimą, todėl atsakovo argumentai šioje dalyje taip pat atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

87Dėl apelianto nesąžiningumo sudarant ginčijamus sandorius (atliktus pinigų išmokėjimus), kaip būtinos actio Pauliana sąlygos

8831.

89CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriama actio Pauliana taikymo sąlyga – trečiojo asmens (nagrinėjamu atveju atsakovo) nesąžiningumas, t. y. kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad ir trečiasis asmuo, sudarydamas atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas, jis žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

9032.

91Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

9233.

93Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad CK 6.67 straipsnyje yra nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga. Nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos negali būti aiškinamos per plačiai, nes jos nustato išimtį iš bendros taisyklės, kad skolininko nesąžiningumą turi įrodyti kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas).

9434.

95Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių remtis CK 6.67 straipsnyje įtvirtintomis nesąžiningumo prezumpcijomis, todėl trečiojo asmens (t. y. apelianto) (ne)sąžiningumas turėjo būti įvertintas, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą. Pažymėtina, jog sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia.

9635.

97Teisėjų kolegijos teigimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas detaliai vertino visus byloje esančius duomenis apie 2017 m. rugpjūčio 21, 23 ir 25 dienų skolų grąžinimo sandorių sudarymo aplinkybes, apelianto ir skolininko UAB „Rusakalnis“ bendradarbiavimą ginčijamų sandorių sudarymo metu ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovas jam prieinamomis priemonėmis visiškai nesidomėjo įmone, jos esamų įsipareigojimų kreditoriams dydžiu sudarant ginčijamus sandorius, kas liudija apie tai, kad atsakovo, žinojusio apie BUAB „Rusakalnis“ restruktūrizavimą, siekiai buvo tik susigrąžinti pinigines lėšas, kai pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai ir kt.

9836.

99Akcentuotina, kad sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, minėta, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Atidus ir rūpestingas asmuo turėtų pasidomėti, kaip baigėsi teisminiai ginčai dėl būsimos sandorio šalies įsipareigojimų (ne tik dėl sandoriu perleidžiamo turto), ar nėra įsipareigojimų, kuriems įvykdyti būtų panaudotas turtas kaip vienintelė skolininko įsipareigojimų užtikrinimo priemonė, nors daiktinės teisės neapribotos specialia tvarka (turto areštu, įkeitimu, hipoteka).Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kurią sustiprina šio asmens statusas, pvz., verslininkas ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. IĮ ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „ Vikata ir Ko“ v. UAB „ Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009).

10037.

101Taigi turto pagal būsimą sandorį įgijėjui, siekiant nepažeisti galimo kreditoriaus interesų, reikia būti apdairiam tokia apimtimi: 1) protingomis priemonėmis išsiaiškinti, ar būsima sandorio šalis nėra skolininkė; 2) konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus pažeisti skolininko kreditoriaus interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002). Kitaip tariant, turi būti nustatoma, ar turto įgijėjams buvo prieinama informacija apie skolininką, ar turto įgijėjai dėl savo nepakankamo atidumo, net nesidomėdami apie kitą sutarties šalį, kaip skolininkę, nesielgė neapdairiai ir dėl to, ar jie turi būti pripažinti nesąžiningais turto įgijėjais. Nustatant skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumą užtenka, kad šis reikštųsi neatsargia forma, kai skolininkas ar turto įgijėjas žino ar turi žinoti, kad toks sudaromas sandoris gali sukelti ar sustiprinti skolininko nemokumą, t. y. nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

10238.

103Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto argumentus, kad byloje nėra jokių įrodymų, liudijančių apie atsakovo nesąžiningumą, nors tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek bylą ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ne kartą buvo nurodęs, kad jis yra informuotas apie UAB „Rusakalnis“ restruktūrizavimą, kad yra įtrauktas į įmonės kreditorių sąrašą, kartu su kitais kreditoriais. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog atsakovui buvo žinoma ir tai, kad restruktūrizuojant įmonę, jis neturi teisės reikalauti, kad UAB „Rusakalnis“ įsiskolinimą padengtų greičiau nei numatyta įmonės restruktūrizavimo plane, o nutraukus restruktūrizavimo bylą atsiras galimybė (nors ir neteisėta) atgauti skolą greičiau nepaisant kitų įmonės kreditorių interesų. Be kita ko, kaip teisingai akcentavo ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantui taip pat buvo žinoma ir apie tai, dėl kokių priežasčių buvo nutraukta UAB „Rusakalnis“ restruktūrizavimo byla, o būtent dėl numatytų pajamų negavimo, dėl įsiskolinimo Sodrai, valstybės biudžetui ženklaus augimo, dėl eiliškumo nesilaikymo atsiskaitant su kreditoriais, dėl nesavalaikių atsiskaitymų su kreditoriais ir kt., kadangi šios priežastys yra aiškiai nurodytos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje dėl UAB „Rusakalnis“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo ( 1 t., b. l. 86-88), kurią atsakovas yra gavęs, ką ir patvirtina šioje civilinėje byloje esantys įrodymai (1t., b. l. 182-183). Pastebėtina, kad apeliantas niekada neneigė, kad minėtą nutartį yra gavęs iš restruktūrizavimo administratoriaus, kas tik įrodo, jog jam buvo žinoma apie priežastis, dėl kurių buvo nutraukta restruktūrizavimo byla. Taigi būdamas atsakingu, protingu ir apdairiu, t. y sąžiningu, kreditoriumi, jis tikrai žinojo tiek apie esančius aukštesnės eilės kreditorius, kurių reikalavimai nėra patenkinti, tiek apie įmonės įsipareigojimų mastą, tiek apie faktą, kad įmonė nevykdo veiklos ir nėra pajėgi atsiskaityti su visais savo kreditoriais, tiek apie UAB „Rusakalnis“ restruktūrizavimo bylos nutraukimą, tiek ir apie faktą, kad įmonės yra tiek faktiškai, tiek teisiškai nemoki, ir elgdamasis nesąžiningai, pirmenybės teise atsiimdamas įmonei sumokėtus pinigus, pažeidė kitų, aukštesnės eilės, kreditorių interesus.

10439.

105Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovas 2017 m. rugpjūčio 21,23 ir 25 dienomis sudarydamas skolų grąžinimo sandorius su UAB „Rusakalnis“ buvo nesąžiningas. Taigi egzistavo apelianto ginčijama actio Pauliana taikymo sąlyga – atsakovo nesąžiningumas.

10640.

107Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis taip pat pažymi, kad apeliantas skunde iš esmės pakartoja ankstesniuose savo procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, iš esmės nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės normų taikymo klaidų. Nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia pakartotinio bylos ar atskiro procesinio klausimo nagrinėjimo. Įvertinus skundžiamo sprendimo turinį, akivaizdu, kad visos apelianto nurodomos aplinkybės dėl ginčijamų sandorių sudarymo, buvo aptartos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Taigi vien apelianto nesutikimas su tuo, kaip šias aplinkybes įvertino teismas, nesuponuoja išvados, jog teismas priėmė netinkamą sprendimą. Apeliantas, skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių faktinių aplinkybių bei įrodymų turinio. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir faktinių aplinkybių neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, šio teismo išdėstytų faktinių aplinkybių bei jų vertinimo ir motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai teismo nebuvo įvertinti.

10841.

109Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja visos, tarp jų ir apelianto ginčijamos, actio Pauliana taikymo sąlygos. Esant visoms būtinoms sąlygoms, teisėtai ir pagrįstai taikytas CK 6.66 straipsnis ir ginčijami tarp UAB „Rusakalnis“ ir atsakovo E. K. 2017 m. rugpjūčio 21, 23 ir 25 dienomis sudaryti skolų grąžinimo sandoriai bendrai 20 272 EUR sumai pagrįstai pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu nuo jų sudarymo momento.

110Dėl procesinės bylos baigties

11142.

112Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prieina išvados, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Vertindamas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo sandoriais buvo pažeistos BUAB „Rusakalnis“ kreditorių teisės ir teisėti interesai, atsakovas ginčo sandorių sudaryti neprivalėjo, taip pat pagrįstai sprendė, kad atsakovas 2017 m. rugpjūčio 21,23 ir 25 dienomis sudarydamas skolų grąžinimo sandorius su UAB „Rusakalnis“ buvo nesąžiningas. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apelianto teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.

113Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

11443.

115CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

11644.

117Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl apelianto prašymas priteisti iš ieškovo jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas atmetamas.

11845.

119Nors ieškovas teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad apeliacinės instancijos teisme būtų turėjęs bylinėjimosi išlaidų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui nespręstinas.

12046.

121Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

122Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

123atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

124Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

125Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas tarp UAB... 8. 2.... 9. Nurodė, kad UAB „Rusakalnis“ pastaruosius kelerius metus finansinė... 10. 3.... 11. Atsakovas T. U. atsiliepime prašė netenkinti ieškinio. Nurodė, kad... 12. 4.... 13. Atsakovas E. K. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad 2015... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškovo... 18. 6.... 19. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas sutikti su ieškovo... 20. 7.... 21. Dėl civilinės atsakomybės taikymo vadovui teismas pažymėjo, kad... 22. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 23. 8.... 24. Atsakovas E. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 25. 9.... 26. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 27. 9.1.... 28. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai UAB „Rusakalnis“ 2017 m.... 29. 9.2.... 30. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas vienašalius atsiskaitymus,... 31. 9.3.... 32. Teismas pripažindamas ieškovo atliktus atiskaitymus negaliojančiai bei... 33. 10.... 34. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Rusakalnis“ Vilniaus... 35. 11.... 36. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais... 37. 11.1.... 38. Pinigų išmokėjimas – tai vienašalis sandoris, kurio metu jį atliekantis... 39. 11.2.... 40. Actio Pauliana ieškinio taikymo sąlyga dėl pinigų išmokėjimo atsakovui... 41. 11.3.... 42. Atsakovas melagingai teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, liudijančių... 43. Teisėjų kolegija... 44. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 45. Apeliacinis skundas netenkintinas... 46. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės... 47. 12.... 48. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 49. 13.... 50. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 51. 14.... 52. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 53. 15.... 54. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra... 55. 16.... 56. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovo BUAB „Rusakalnis“ ir... 57. 17.... 58. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, jog byloje... 59. Dėl galimybės ginčyti atsiskaitymo sandorius actio Pauliana pagrindu ... 60. 18.... 61. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti... 62. 19.... 63. Actio Pauliana – tai specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu... 64. 20.... 65. Kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias... 66. 21.... 67. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vien tik... 68. 22.... 69. Sandoriai yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba... 70. 23.... 71. Atsiskaitymai gali būti vykdomi grynaisiais ir negrynaisiais pinigais... 72. 24.... 73. Atsižvelgdama į atsiskaitymo negrynaisiais pinigais teisinį reglamentavimą... 74. 25.... 75. Taigi remiantis aukščiau išdėstytu, kasos išlaidų orderio išdavimas bei... 76. Dėl ginčijamų sandorių (atliktų pinigų išmokėjimų) sudarymo... 77. 26.... 78. Viena actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti... 79. 27.... 80. Apeliantas privalėjimą sudaryti 2017 m. rugpjūčio 21, 23 ir 25 dienų... 81. 28.... 82. Šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad skolininkas,... 83. 29.... 84. Teisėjų kolegija išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su... 85. 30.... 86. Įvertinusi šias aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 87. Dėl apelianto nesąžiningumo sudarant ginčijamus sandorius (atliktus pinigų... 88. 31.... 89. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 90. 32.... 91. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas... 92. 33.... 93. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad CK 6.67 straipsnyje yra... 94. 34.... 95. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių remtis CK... 96. 35.... 97. Teisėjų kolegijos teigimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas... 98. 36.... 99. Akcentuotina, kad sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra... 100. 37.... 101. Taigi turto pagal būsimą sandorį įgijėjui, siekiant nepažeisti galimo... 102. 38.... 103. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto argumentus, kad... 104. 39.... 105. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų... 106. 40.... 107. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį,... 108. 41.... 109. Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 110. Dėl procesinės bylos baigties... 111. 42.... 112. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių... 113. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme... 114. 43.... 115. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas... 116. 44.... 117. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovo apeliacinis... 118. 45.... 119. Nors ieškovas teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau nepateikė... 120. 46.... 121. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 122. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 123. atsakovo apeliacinį skundą atmesti.... 124. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti... 125. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....