Byla e2-525-232/2017
Dėl piniginio reikalavimo, atsiradusio iš sutarties, priteisimo, trečiasis asmuo – Rimas Raudonius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, sekretoriaujant Eglei Čeponienei, dalyvaujant ieškovei N. M., ieškovės atstovui advokato padėjėjui A. G., atsakovo UAB „Rugija“ konsultacinė agentūra atstovui advokatui N. J., trečiajam asmeniui R. R.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui UAB „Rugija“ konsultacinei agentūrai ir atsakovo priešieškinį dėl piniginio reikalavimo, atsiradusio iš sutarties, priteisimo, trečiasis asmuo – Rimas Raudonius.

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. ieškovė N. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 210 814,41 Eur skolos; 5 proc. metinių palūkanų nuo pareiškimo išduoti teismo įsakymą įteikimo teismui dienos (t.y. nuo 2016-02-22) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2011-10-12 Vilniaus miesto 28-ajame notarų biure buvo patvirtinta Z. R. ir atsakovo UAB „Rugija“ konsultacinės agentūros sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (toliau tekste ginčo sutartis), kurios pagrindu Z. R. pardavė atsakovui 9279/16279 dalis žemės sklypo, esančio ( - ) (toliau tekste ginčo sklypo dalis). Pagal minėtos pirkimo-pardavimo sutarties 4.1. punktą Z. R. iki sutarties pasirašymo dienos sumokėta 200 000 Lt, likusią ginčo žemės sklypo dalies kainos dalį atsakovas įsipareigojo sumokėti iki 2013-12-31.
  3. 2015-06-11 ginčo žemės sklypo dalies pardavėja Z. R. mirė, palikimą po jos mirties priėmė D. D. ir N. M.. 2015-10-14 Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro pavedimu antstolio M. D. sudarytame paveldimo turto apyrašo 7 punkte nurodyta, kad pagal ginčo sutartį mirusiajai Z. R. priklausė reikalavimo teisė į nesumokėtą už sklypo dalį pinigų suma 210 814,41 Eur.
  4. 2015-12-21 notarine dovanojimo sutartimi D. D. savo paveldėjimo teises padovanojo N. M.. Aplinkybę, kad atsakovas iki šiol nėra įvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų mirusiajai pardavėjai, ir/ar jos įpėdinei (ieškovei), patvirtina išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, kuriame tebėra įregistruotos draudimas dėl atsakovo įsigytos 9279/16279 dalies ginčo žemės sklypo. Taip pat įrašas apie atsakovo įsiskolinimas už įsigytą turtą.
  1. Atsakovas UAB „Rugija“ konsultacinė agentūra atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad ginčo sutartimi su Z. R. sutarė, jog iki sutarties sudarymo, atsakovas sumokės 200 000 Lt, kas iš esmės atitinka žemės rinkos kainą, rengs detaliuosius planus, atliks projektavimo, statybos darbus, atidalins sklypus ir tik tada sumokės Z. R. 727 900 Lt. Tai, kad sumokėta suma iš esmės atitinka žemės sklypo dalies rinkos vertę (197 900 Lt), buvo nustatyta 2011 09 13 VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo atliktu duomenų sandoriui patikslinimu. Paaiškino, kad žemės sklypą įsigijo tikslu vystyti jame investicinį projektą, atlikti projektavimo darbus, parengti detalųjį planą, statyti statinius, atidalinti žemės sklypą į atskirus vienetus bei juos realizuoti. Dėl šios priežasties, į pirkimo-pardavimo sutartį, buvo įtraukta ir papildoma suma – 727 900 Lt, kurios sumokėjimas buvo atidėtas daugiau nei dvejiems metams, iki 2013 12 31.
  3. Teigė, po sutarties pasirašymo susidūręs su nenumatytomis kliūtimis, nes, ryšium su pablogėjusia sveikata, Z. R. ilgą laiką gulėjo ligoninėje, o atsakovui nebuvo žinoma jos buvimo vieta. Nurodė, kad atsakovas negalėjo įvykdyti prievolės dėl Z. R. sveikatos būklės, dėl tokios aplinkybės, už kurią nei viena šalis neatsako. Jeigu atsakovas būtų turėjęs galimybę vystyti savo investicinį projektą (kuriam buvo būtini Z. R. sutikimai/parašai), jis būtų įvykdęs prievolę ir sumokėjęs likusią sutartą sumą.
  4. Kadangi Z. R. sutikimų/parašų gauti nebuvo galimybės, atsakovas neturėjo galimybės įvykdyti investicinio projekto, todėl Z. R. liko perleistos žemės sklypo dalies rinkos kaina, 200 000 Lt.
  1. Atsakovas UAB „Rugija“ konsultacinė agentūra pateikė priešieškinį, kuriame prašė atleisti atsakovą nuo prievolės sumokėti 210 814,41 Eur (727 900 Lt) pagal ginčo sutartį vykdymo. Tuo atveju, jei teismas netenkintų reikalavimo, prašė pakeisti, sutarties 3.1. punktą taip „Pardavėjas turtą parduoda Pirkėjui už 200 000 (du šimtai tūkstančių) Lt (toliau Sutartyje - Turto kaina). Į Turto kainą įskaičiuoti visi mokesčiai, mokėtini pagal šią Sutartį.“; panaikinti sutarties 4.1.2. punktą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad ginčo sklypo dalį įsigijo tikslu vystyti investicinį projektą, atlikti projektavimo darbus, parengti detalųjį planą, statyti statinius, atidalinti žemės sklypą į atskirus vienetus bei juos realizuoti. Dėl šios priežasties, į pirkimo-pardavimo sutartį, buvo įtraukta ir papildoma suma – 727 900 Lt, kurios sumokėjimas buvo atidėtas daugiau nei dvejiems metams, iki 2013 12 31. Aplinkybę, kad papildoma 727 900 Lt suma buvo susijusi ne su realia sklypo dalies kaina patvirtina ir pačioje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta aplinkybė, jog 2011 09 13 VĮ „Registru centras“ Vilniaus filialo atliktu duomenų sandoriui patikslinimu, žemės sklypo dalies rinkos kaina buvo 197 900 Lt (sutarties 5.1. punktas).
  3. Paaiškino, kad pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį ir pradėjus pasirengimo darbus, atsakovas susidūrė su nuo jos nepriklausančiomis aplinkybėmis, pablogėjusia Z. R. sveikatos būkle, dėl kurios Z. R. ilgą laiką gulėjo ligoninėje, vėliau buvo perkelta gyventi pas ieškovę. Kadangi atsakovui nebuvo teikiama informacija apie Z. R. gyvenamosios vietos pasikeitimą, atsakovas neturėjo galimybės vykdyti investicinio projekto, atlikti projektavimo darbų, neturėjo galimybės vykdyti sutarties, gauti pelną ir sumokėti likusią sutartos sumos dalį. Kad likusi suma turėjo būti mokama tik atsakovui įgyvendinus investicinį projektą patvirtina ir aplinkybė, kad pati Z. R. (ar veikdama per faktinę globėją) po 2013 12 31 nei karto nesikreipė į atsakovą ir/ar teismą su reikalavimu sumokėti 727 900 Lt.
  4. Nurodė, kad be Z. R. atsakovas neturėjo galimybės net pradėti darbų, kadangi tiek projektavimo, statybos darbams, tiek detaliojo plano suderinimui yra būtinas sklypo bendrasavininkų sutikimas, kurio atsakovas gauti negalėjo. Atsakovas įsigijo tik dalį žemės sklypo, dalis jo liko Z. R. nuosavybėje. Z. R. mirus, atsakovo vadovas bandė tartis su ieškove, siūlyti sudaryti galimybę atsakovui atlikti darbus ir iš gauto pelno sumokėti likusią dalį, tačiau ieškovė kategoriškai atsisakė suteikti tokią galimybę ir ėmė reikalauti sumokėti likusią sumos dalį, nepaisydama to, kad likusi kainos dalis akivaizdžiai prasilenkia su realia turto kaina.
  5. Sutarties pasirašymo metu apie pablogėjusią Z. R. sveikatą negalima buvo protingai numanyti ir/ar kontroliuoti ir atsakovas tokios rizikos neprisiėmė. Atsakovas nebuvo informuotas apie Z. R. sveikatos būklės pablogėjimą ir jos perkėlimą į ligoninę, gyvenamosios vietos pasikeitimą, su atsakovu nebuvo bendradarbiaujama vykdant susitarimus. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kreditorius (Z. R.) pažeidė savo prievolę, dėl ko skolininkas (atsakovas) negali būti laikomas pažeidusiu sutartį.
  1. Ieškovė N. M. atsiliepimu į priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas perkamą žemės sklypo dalį perėmė sutarties pasirašymo dieną, su visais žemės naudojimo apribojimais buvo susipažinęs, išnagrinėjo visas galimybes keisti turto paskirtį. Pardavėjas atskleidė visas turto savybes ir davė savo išankstinį sutikimą pirkėjui turte projektuoti, statyti ir savo vardu registruoti statinius, atlikti detalųjį planavimą, organizuotų savo ūkinę veiklą ir kt. Tokiu būdu pirkėjui (atsakovui) buvo sudarytos visos sąlygos parduotame žemės sklype atlikti visus veiksmus ir pardavėjas negali būti atsakingas už pirkėjo ūkinę verslo riziką, kurią prisiėmė pats pirkėjas.
  2. Teigė, kad iš sklypo pardavimo kainos akivaizdu, kad pirkėjas siejo su perkamu sklypu dideles verslo perspektyvas, kurios nepasiteisino išimtinai dėl paties pirkėjo kaltės. Nurodė, kad kartu su priešieškiniu atsakovas nepateikia jokių įrodymų, jog verslo organizavimas nusipirktame žemės sklype nepavyko išimtinai dėl pardavėjos ar jos įpėdinių kaltės.
  3. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymu, jog galimai pasunkėjus sutarties įvykdymui, jis derėjosi (bandė derėtis) su pardavėju ar, kad būtų į jį kreipęsis dėl sutarties sąlygų pakeitimo.
  1. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir priimamo sprendimo argumentai
  1. Ginčo sutarties 3.1. punktu atsakovas kaip pirkėjas ir Z. R. kaip ginčo sklypo dalies pardavėja susitarė jog ginčo sklypo dalis parduodama už 927 00 Lt kainą, kuri turėjo būti sumokėta, sutarties 4.1. – 4.3. punktuose nustatyta tvarka. Ginčo sutarties 4.1.1. punkte užfiksuota, kad iki sutarties pasirašymo dienos ginčo sklypo dalies pardavėjai Z. R. buvo sumokėta 200 000 Lt dydžio kainos dalis, likusią kainos dalį - 727 900 Lt, remiantis sutarties 4.1.2. punktu atsakovas įsipareigojo sumokėti iki 2013-12-31 (imtinai).
  2. Ginčo sutarties 7.1 punktu šalys susitarė, jog pardavėjas perduoda pirkėjo nuosavybėn o pirkėjas priima turtą savo šia sutartimi jos pasirašymo ir notarinio patvirtinimo dieną, sutartis yra laikoma ir turo priėmimo perdavimo – aktu.
  3. Sutarties 8.1.6. punkte pirkėjas (ieškovas) patvirtino, kad jis išsamiai ir profesionaliai išnagrinėjo visas galimybes pakeisti esamą turto paskirtį ir/ar naudojimo paskirtį ir/ar naudojimo pobūdį, kita paskirtimi ir/ar naudojimo pobūdžiu ir prisiima visą riziką už verslo galimybes turte ribojančias sąlygas keičiant perkamo turto paskirtį ir/ar pobūdį.
  4. 8.1.9. punkte užfiksuota, jog pirkėjas patvirtina, kad jam žinoma, jog perkama sklypo dalis yra idealioji ir nėra nustatyta naudojimosi sklypu tvarka, sklypo dalis nėra apibrėžta konkrečiais taškais ir koordinatėmis, bei sutiko pirkti tokį turtą.
  5. Sutarties 8.2.11. punkte nurodyta, kad pardavėjas (Z. R.) sutinka, jog pirkėjui visiškai neatsiskaičius su pardavėju pagal sutartį, pirkėjas sklype projektuotų (įskaitant turto detaliojo planavimo organizavimą), statytų ir įregistruotų savo vardu statinį(ius), atidalintų turtą į kelis turtinius vienetus, įregistruotų naujai suformuotus turtinius vienetus VĮ Registrų centre, atliktų naujai suformuotų turtinių vienetų geodezinius matavimus ir juos įregistruotų, keistų turto ir naujai įregistruotų turtinių vienetų paskirtį ir įregistruotų šiuos pakeitimus. Savo nuožiūra tvarkytų ir naudotųsi turtu ir naujai suformuotais turtiniais vienetais bei jais disponuotų be atskiro pardavėjo sutikimo.
  6. Remiantis ginčo sutarties 9.5. punktu pardavėjo (Z. R.) nuosavybėje po sutarties sudarymo lieka 4000/16 279 dalys sklypo.

    4

  7. Byloje pateikta 2015 08 18 Vilniaus miesto 28 – ojo notarų biuro notarės Svetlanos Bazilienės išduoto liudijimo kopija patvirtina, jog po ginčo sklypo dalies pardavėjos Z. R. mirties 2015 06 11 pareiškimą dėl palikimo priėmimo padavė D. D. ir ieškovė N. M..
  8. 2015 10 14, vykdydamas 2015 08 18 notarės pavedimą Antstolis M. D. sudarė paveldimo turto apyrašą, kurio 7 punkte nurodyta, kad pagal 2011-10-12 notaro patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį mirusiajai Z. R. priklauso reikalavimo teisė į nesumokėtą pinigų 210 814,41 Eur (727 900 Lt) sumą.
  9. 2015 12 21 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi D. D. neatlygintinai perdavė ieškovės asmeninėn nuosavybėn visas, jai priklausančias paveldėjimo teises į turtą atsiradusias po Z. R. mirties.
  10. Kaip matyti iš byloje pateikto Nekilnojamo turto registro išrašo ieškovės teisės į Z. R. priklausiusias 4000/1629 sklypo dalis, likusias jai po pirkimo – pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, įregistruotos 2015 12 21 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 55428 pagrindu nuo 2015 12 30. Išrašo duomenimis Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra įregistruotos žymos - sąlyga neperleisti UAB „Rugija“ konsultacinei agentūrai įsigytos 9279/16279 dalies žemės sklypo, esančios Kryžiokų g. 176, Vilniaus m., taip pat įrašas, kad yra UAB „Rugija“ konsultacinės agentūros įsiskolinimas už įsigytą turtą.
  11. Ginčo, kad minėta sutartos kainos dalis liko nesumokėta tarp šalių nėra.
  12. Ginčas tarp šalių yra kilęs iš nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo santykių, dėl atsiskaitymo pagal nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį tvarkos ir sutarties sąlygų aiškinimo.
  13. Pasisakydamas dėl sutarčių aiškinimo taisyklių, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, aiškinant sutartį, turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kilus ginčui, būtina derinti subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Be to, CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminis sutarties aiškinimo principas reikalauja, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą. Sisteminis sutarties aiškinimo metodas, taip pat sutarties tikslų aiškinimas gali padėti nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, šalių tarpusavio teises ir pareigas Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. (LAT 2004 04 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004).
  14. Ieškovas teigia, kad su Z. R. buvo sutaręs, jog sutartyje likusią nesumokėtą sutartos kainos dalį sumokės tik po nekilnojamojo turto išvystymo plano įgyvendinimo. Tačiau tokio susitarimo niekaip neatspindi minėtos sutarties sąlygos. Sutarties 3.1. punkte aiškiai aptarta tvirta parduodamos sklypo dalies kaina, tvirta suma. Sutarties 4.1 punkte taip pat aiškiai nustatyta atsiskaitymo pagal sutartį tvarka nurodant, jog 200 000 Lt dydžio kainos dalis yra sumokėta prieš pasirašant sutartį, o likusi dalis turi būti sumokėta iki konkrečios nustatytos datos 2013 12 31 Lt.
  15. Taigi sistemiškai aiškinant įvardijamas sutarties sąlygas nėra pagrindo teigti, jog šalys buvo sutarę, kad parduodamos sklypo dalies kaina ir jos sumokėjimo terminai priklausys nuo pirkėjo ateityje sėkmingo nekilnojamojo turto vystymo plano įgyvendinimo. Beje pažymėtina, kad joks protingas ir apdairus asmuo ir nesutiktų su tokia sąlyga, kad jo parduodamo, perspektyvaus nekilnojamojo turto vystymo prasme, sklypo kainos sumokėjimas priklausytų nuo pirkėjo veiksmų vystant projektą efektyvumo.
  16. Sutarties 8.2.11. punkto turinys leidžia teigti, jog atsakovas buvo atskleidęs sklypo dalies pardavėjai savo tikslus atsidalinti nupirktąją idealiąją sklypo dalį padalinti ją į atskirus sklypus individualių namų statybai ir išvysčius projektą parduoti, o pardavėja Z. R. šiame sutarties punkte buvo davusi išankstinį savo kaip sklypo bendrasavininkės sutikimą tokiems atsakovo veiksmams, kuriems vystant nekilnojamojo turto projektą ateityje būtų reikalingas jos sutikimas. Bet šio punkto nuostatos taip pat nekeičia sutartyje numatytos atsiskaitymo už perkamą sklypo dalį tvarkos ir terminų.
  17. Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sutarties pagrindu atsiradusi prievolė turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis).
  18. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė vykdė sutartinius įsipareigojimus, pardavė 9279/16279 dalis žemės sklypo, atsakovas iki sutarties pasirašymo dienos yra sumokėjęs 200 000 Lt mirusiajai pardavėjai Z. R., tačiau likusios žemės sklypo kainos t.y. 210 814,41 Eur (727 900 Lt) sutartyje nustatytais terminais nėra sumokėjęs. Taigi atsakovas nėra įvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų mirusiajai pardavėjai ir/ar jos įpėdinei (ieškovei). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, CK 6.59, CK 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Atsakovas pažeidė šių straipsnių nuostatas, sutarties nevykdė, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nėra (CPK 178 straipsnis), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 210 814,41 Eur skolos. CK 6.37 straipsnis. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi viena iš sutarties šalių yra fizinis asmuo, CK 6.210 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
  19. Atsakovas priešieškiniu reiškia alternatyvius reikalavimus CK 204 straipsnio pagrindu pakeisti sutarties sąlygas arba atleisti jį nuo likusios kainos dalies sumokėjimo arba nustatyti, kad šalių sutarta sklypo dalies kaina yra 44 169.61 Eur (200 000 Lt).
  20. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Tai pacta sunt servanta principas, įtvirtintas ir CK 1.2 straipsnyje kaip vienas civilinių santykių reglamentavimo principų, reiškiantis, kad šalys privalo vykdyti prisiimtus tarpusavio įsipareigojimus. Tačiau kadangi ne visada griežtas šio principo laikymasis užtikriną šalių interesų pusiausvyrą visą sutarties vykdymo laikotarpį CK 6.204 straipsnis reglamentuoja situaciją, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį negu kitai. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu sutartį tampa sudėtinga vykdyti, ji turi būti ir toliau vykdoma, tačiau atsižvelgiant į ją sudarius pasikeitusias aplinkybes. Taikant nurodytą principą, pasikeitusių aplinkybių našta paskirstoma abiem sutarties šalims, o ne tenka tik vienai jų.
  21. Tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad tos aplinkybės atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, kai arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, tam, kad dėl šių aplinkybių būtų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos papildomos sąlygos: tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį; šalis ją sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos šalies valios, šalis negalėjo užkirsti kelio jų atsiradimui ir pan.); nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.
  22. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje reikalaujama išankstinio vienos šalies kreipimosi į kitą su prašymu susitarti dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Tik šiai atsisakius keisti sutartį arba neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar nutraukimo. Taip CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygos aiškinamos ir kasacinio teismo praktikoje (LAT 2006 04 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006; 2011 01 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011; 2011 05 31nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Taigi, spręsdamas tokio pobūdžio ginčus teismas turi aiškintis ne tik materialiąsias CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygas, bet ir tai, ar buvo laikytasi šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų.
  23. Pažymėtina jog atsakovas, nėra pateikęs jokių įrodymų, išskyrus jo paties paaiškinimus, kad buvo kreipęsis į Z. R. su kokiais nors prašymais dėl jos leidimo atlikti vienokius ar kitokius veiksmus, susijusius su įsigyto sklypo išvystymu, ar kad kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl tokių veiksmų atlikimo ir kad šios institucijos reikalavo papildomų Z. R. sutikimų (leidimų), nepaisant to, kad pirkimo pardavimo sutarties 8.2.11 tokie sutikimai aptarti.
  24. Ieškovas taip pat nėra pateikęs ir duomenų, kad būtų kreipęsis į teismą atlikti veiksmus be bendrasavininkės Z. R. sutikimo, nors tokią galimybę turėjo.
  25. Ieškovas taip pat nurodė, jog sutartyje numatyta sklypo kaina yra per didelė, o sumokėtoji kainos dalis atitinka nekilnojamojo turto registre nurodytą vertę. Tačiau reikia pažymėti, jog kaip pripažįsta pats atsakovas tokia kaina buvo suderėta dėl to, kad sklypą perspektyvoje buvo galimą išvysti. Ieškovas pasirašydamas sutartį veikė kaip verslininkas, užsiimantis nekilnojamojo turto vystymu, kuriam be abejojo keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Kaip jau minėta sutarties 8.1.6 punktu jis patvirtino, kad išsamiai ir profesionaliai išnagrinėjo visas galimybes pakeisti esamą turto paskirtį ir/ar naudojimo paskirtį ir/ar naudojimo pobūdį, kita paskirtimi ir/ar naudojimo pobūdžiu ir prisiima visą riziką už verslo galimybes turte ribojančias sąlygas keičiant perkamo turto paskirtį ir/ar pobūdį. Todėl laikytina, jog šiais klausimais veikė savo rizika.
  26. Remiantis išdėstytu ieškinys tenkinamas visiškai, priešieškinys atmetamas.
  27. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo žyminį mokestį ir išlaidas už advokato teisines paslaugas.

    5CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė yra sumokėjusi 641 Eur žyminio mokesčio paduodama pareiškimą dėl teismo įsakymo, atsakovui pareiškus prieštaravimus yra primokėjusi 730,66 Eur žyminio mokesčio, viso 1371, 66 Eur, paduodama ieškinio pareiškimą dokumentinio proceso tvarka, 2016 06 01 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovei gražinta žyminio mokesčio permoka 117,80 už ieškinį paduotą dokumentinio proceso tvarka, nes pusę mokėtinos už tokio tipo ieškinį sumos sudaro 1 224, 66 Eur. Panaikinus preliminarų sprendimą dėl to jog jis nebuvo įteiktas atsakovui, ieškovei likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas iki sprendimo priėmimo. Todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama jos sumokėta žyminio mokesčio dalis - 1 224,66 Eur, o likusi atidėtoji žyminio mokesčio dalis 1 224,66 Eur iš atsakovo priteisiama valstybės naudai.

  28. Ieškovė taip pat yra sumokėjusi 200 Eur už teismo pareiškimo dėl teismo įsakymo, parengimą 400 Eur už ieškinio parengimą 100 Eur už atstovavimą teisme bei 530 už atsiliepimo į priešieškinį bei atskirojo skundo paruošimą, kadangi atskirasis skundas buvo gražintas, kaip paduotas dėl neskundžiamos nutarties pastaroji suma mažintina iki 300 Lt (priteisiama tik už atsliepimo į priešieškinį paruošimą) viso iš atsakovo ieškovės naudai priteistiną sumą sudaro 1000 Eur atstovavimo išlaidų. Viso iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 2 224,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6Vadovaudamasis LR CPK 428 straipsniu, teismas

Nutarė

7ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

8Priteisti iš atsakovo UAB „Rugija“ konsultacinės agentūros (į.k. 126140341, Žalgirio g. 90,Vilniaus m.) ieškovės N. M. (a.k. ( - )) naudai 210 814,41 Eur (du šimtus dešimt tūkstančių aštuonis šimtus keturiolika eurų ir 41 euro centą) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 224,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9Priteisti iš atsakovo UAB „Rugija“ konsultacinės agentūros (į.k. 126140341, Žalgirio g. 90, valstybės naudai 1 224,66 Eur žyminio mokesčio.

10Sprendimas 30 dienų laikotarpiu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai