Byla 2-1185/2012

Dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4253-340/2012 pagal ieškovės E. N. ieškinį atsakovams antstoliui R. V., Š. B. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo bei dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki teismo sprendimo priėmimo.

5Ieškovė E. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kuriuo prašė pripažinti 2011 m. gegužės 6 d. varžytynių aktą Nr. 0179/11/00109 negaliojančiu bei taikyti restituciją natūra – grąžinti ieškovei ginčo butą.

6Ieškovė pateikė prašymus atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo šioje byloje bei atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovė nurodė, kad jos mėnesinės pajamos sudaro tik 400 Lt neatskaičius mokesčių, jos registruotas nekilnojamasis turtas yra areštuotas. Be to, visos turimos bankinės sąskaitos yra areštuotos, todėl piniginių lėšų ji neturi. Ieškovė pažymėjo, kad jos sunki turtinė padėtis yra laikina, kadangi ji įsidarbino ir bandomajam laikotarpiui pasibaigus, tikėtina gaus didesnį darbo užmokestį. Taip pat ji dėsianti visas pastangas, kad jos turtinė padėtis pagerėtų.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 30 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkino. Taip pat pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo tenkino iš dalies ir nustatė ieškovei dvidešimties dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą sumokėti 1 975 Lt dydžio žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus, taip pat nutarė likusios 6 375 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo.

9Teismas nurodė, kad apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose kitimo, taip pat gaunamo darbo užmokesčio, dividendų bei kitokio pobūdžio pajamų (nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010, 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012 ir kt.). Teismas pažymėjo, kad ieškovė išsamių įrodymų, patvirtinančių jos sunkią materialinę padėtį nepateikė. Ieškovė pateikė tik duomenis apie gaunamą darbo užmokestį, pažymą apie valstybinį socialinį draudimą, duomenis iš nekilnojamojo turto registro apie tai, kad ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas areštuotas, sąskaitų AB SEB banke išrašo kopija, kurie yra patvirtinti pačios ieškovės. Kadangi pateikti išrašai nėra išduoti ir patvirtinti pačių institucijų, todėl šiuo įrodymus teismas vertino kritiškai. Be to, teismas nurodė, kad pateikusi šiuos duomenis, ieškovė duomenų apie kitą turimą turtą (kilnojamąjį), pinigines lėšas kituose bankuose ar kitose kredito įstaigose, nepateikė.

10Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas neįpareigojo teismo, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio atidėjimo, reikalauti iš ieškovo papildomų įrodymų ir šiuo tikslu skirti terminą prašymo trūkumams šalinti. Todėl, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų viseto, kuris leistų visapusiškai ir objektyviai įvertinti ieškovės tikrąją turtinę padėtį ir nustatyti, jog ieškinio padavimo momentu ji iš tikrųjų neturėjo galimybės disponuoti piniginių lėšų suma, reikalinga žyminiam mokesčiui sumokėti. Iš pateiktų įrodymų teismas sprendė, jog negalima padaryti išvados, kad ieškovės turtinė padėtis yra tokia sunki, kad būtų pagrindas ją atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Tačiau atsižvelgęs į mokėtino žyminio mokesčio dydį, į pateiktus įrodymus, taip pat į ieškovės atžvilgiu pritaikytus nekilnojamojo turto bei sąskaitų, esančių AB SEB banke areštus, teismas sprendė, jog yra pagrindas ieškovei atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas sprendė, kad ieškovė būtų pajėgi sumokėti maždaug ketvirtadalį – 2 125 Lt, nuo mokėtino 8 500 Lt, žyminio mokesčio. Kadangi ieškovė sumokėjo tik 150 Lt žyminio mokesčio, todėl teismas įpareigojo ją sumokėti 1 975 Lt žyminio mokesčio ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Likusios dalies (6 375 Lt) žyminio mokesčio sumokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

11III. Atskirojo skundo argumentai

12Atskiruoju skundu ieškovė E. N. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir atleisti ją nuo 8 350 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo arba atidėti 8 350 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Nagrinėjamu atveju teismas klausimą dėl ieškovės atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo priėmė remdamasis ieškovės pateiktais dokumentais, nors nutartyje ir nurodė, kad pagal šiuos dokumentus ir negali realiai įvertinti ieškovės turtinės padėties. Todėl šiuo atveju teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti atitinkamus trūkumus, o tik nepašalinus nurodytų trūkumų, priimti procesinį sprendimą dėl asmens atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal pateiktus dokumentus.

142. Likusią dalį žyminio mokesčio ieškovei sumokėti yra neįmanoma, kadangi iš darbo santykių gaunamos pajamos sudaro tik 400 Lt (neatskaičius mokesčių) per mėnesį ir iš šių pajamų dar atliekami atskaitymai pagal vykdomuosius raštus. Kitų pajamų ieškovė negauna. Santaupų ir piniginių lėšų, kurios nebūtų suvaržytos, ieškovė neturi. Ieškovės vieninteliam turimam nekilnojamajam turtui bei turimoms bankinėms sąskaitoms yra pritaikyti areštai, o privalomai registruotino kilnojamojo turto ieškovė neturi.

153. Beruošiant atskirąjį skundą, ieškovė sužinojo, kad asmens sunki turtinė padėtis gali būti pagrindas jam gauti antrinę teisinę pagalbą. Tuo tarpu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka gavus tokią pagalbą, asmuo yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pateiktų procesinių dokumentų nagrinėjimą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.).

16IV. Apeliacinės teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

18Byloje kilo ginčas dėl to ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo atleisti nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo bei neatidėjo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

19Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau šios teisės įgyvendinimas ribojamas tam tikrų sąlygų buvimu, viena kurių yra įstatymo numatyto žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 80 str. 1 d.).

20Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.

21Byloje nustatyta, kad ieškovė už pareikštus reikalavimus turi sumokėti 8 500 Lt dydžio žyminį mokestį, tuo tarpu ji pateikdama ieškinį sumokėjo tik 150 Lt. Įrodinėdama savo sunkią turtinę padėtį, ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jos turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas ir areštuotas, o ieškovės darbo užmokestis 2012 m. vasario mėnesį, neatskaičius mokesčių, sudarė 400 Lt, iš kurio dar vykdomi kas mėnesiniai atskaitymai pagal vykdomuosius raštus, t. y. po 74,20 Lt kiekvieną mėnesį (b. l. 10, 11 – 14). Iš ieškovės pateiktų AB SEB banko sąskaitų išrašų matyti, kad rezervuotos sumos sudaro kelis šimtus tūkstančių litų (b. l. 15 – 30). Taip pat ieškovei „Swedbank“, AB yra suteikęs 209 623,07 Lt,

22190 000 Lt bei 27 941,90 Lt dydžio kreditus (b. l. 39 – 45). Be to, kreditų davėjas yra pradėjęs skolų išieškojimo iš nekilnojamojo turto procedūras ir ieškovės turimas nekilnojamasis turtas yra parduodamas iš varžytynių (b. l. 46 – 52).

23Pirmosios instancijos teismas minėtus įrodymus apie ieškovės turtinę padėtį vertino kritiškai, kadangi jų kopijos yra patvirtintos pačios ieškovės, tačiau atsižvelgęs į mokėtino žyminio mokesčio dydį, į pateiktus įrodymus, taip pat į ieškovės atžvilgiu pritaikytus nekilnojamojo turto bei sąskaitų, esančių AB SEB banke areštus, netenkino apeliantės prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, bet nustatė ieškovei terminą sumokėti 1 975 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį, taip pat nutarė likusios 6 375 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas padarė išvadą, kad apeliantės turtinė padėtis šiuo metu riboja jos galimybes sumokėti privalomą žyminį mokestį. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad šiuo metu neturi finansinių galimybių sumokėti tokio dydžio žyminį mokestį, dėl to, apeliantės nuomone, teismas turėjo atleisti nuo 8 350 Lt dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti minėtos dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė taip pat pateikė 2012 m. balandžio 13 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurio matyti, kad ieškovės mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, yra 400 Lt (b. l. 70). Taip pat ieškovė pateikė keleto dokumentų, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, originalus (b. l. 71 – 73). Be to, pateikė 2012 m. balandžio 16 d. pažymą apie įregistruotas transporto priemones, iš kurios matyti, kad ieškovė transporto priemonių neturi (b. l. 74). Taip pat pateikė 2012 m. balandžio 13 d. pažymą apie „Swedbank“, AB turimą banko sąskaitą, iš kurios matyti, kad ieškovės banko sąskaitos likutis minėtai dienai buvo minus 309 753,99 Lt (b. l. 76).

24Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pateikti duomenys įrodo, jog ieškovės turtinė padėtis nėra gera, o finansinės galimybės iš esmės suvaržytos dėl jos nekilnojamajam turtui bei piniginėms lėšoms pritaikytų areštų. Apeliantė teismui pateikė įrodymus apie tai, kad ji piniginių lėšų šiuo metu neturi. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu asmens turtinė būklė šiuo metu gana komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti (pvz., asmuo pradės dirbti, per tam tikrą laikotarpį gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą iš atitinkamų pajamų šaltinių, gaus autorinį atlyginimą, dividendų, priims palikimą; bus atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ir kt.), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-523/2009). Teismų praktikoje asmens, prašančio atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į tai, ar pagal gaunamas pajamas ir turimą turtą ieškinio pateikimo metu jis gali sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį, ar įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam nėra per sunki našta. Teisėjų kolegijos nuomone, esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir tokiai pateiktų įrodymų apie apeliantės turtinę padėtį apimčiai, atleisti apeliantę nuo beveik viso ar nuo didesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo nėra pakankamo pagrindo, tuo labiau, kad ir pati apeliantė procesiniuose dokumentuose yra suformulavusi alternatyvius prašymus, t. y. prašo ją atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

25Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pateiktų įrodymų, darytina išvada, kad įstatyme bei teismo nutartyje nustatyto dalies žyminio mokesčio sumokėjimas šiuo metu jai yra per didelė našta. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad reikalavimas sumokėti dalį žyminio mokesčio šiuo metu, kai ieškovė nėra pajėgi to padaryti, nepagrįstai ribotų asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį taip pat į tai, kad apeliantė nuo 2012 m. vasario mėnesio dirba UAB „Remava“ buhaltere ir kaip pati teigė, pasibaigus bandomajam laikotarpiui jos gaunamas darbo užmokestis bus persvarstomas, todėl tikėtina, jog šiuo metu apeliantė gauna didesnį darbo užmokestį nei ji gavo tuomet, kuomet pirmosios instancijos teismas sprendė auksčiau minėtus klausimus, todėl teisėjų kolegijos nuomone nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti klausimą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

26Atsižvelgiant į tai, iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantės turtinė padėtis artimiausiu laiku tikėtinai pagerės bei ateityje ji galimai sukaups žyminiam mokesčiui sumokėti reikiamą sumą, todėl sprendžia, kad yra pagrindas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 str., 178, 185 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia asmens nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pareigos.

27Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

28Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta auksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę sumokėti dalį žyminio mokesčio bei nepagrįstai neatidėjo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo iki teismo sprendimo byloje priėmimo, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl įpareigojimo sumokėti 1 975 Lt žyminio mokesčio dalį ir dalyje dėl 6 375 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo iki teismo sprendimo byloje priėmimo panaikintina bei klausimas išspręstinas iš esmės – 8 350 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtinas iki teismo sprendimo byloje priėmimo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartį dalyje dėl ieškovės įpareigojimo sumokėti 1 975 Lt žyminio mokesčio dalį ir dalyje dėl 6 375 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo iki teismo sprendimo byloje priėmimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti ieškovei 8 350 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo.