Byla e2A-1195-826/2017
Dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Sangresta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio

310 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-75-904/2017 pagal ieškovės UAB „Sangresta“ ieškinį atsakovei UAB „Dairanga“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Dairanga“ priešieškinį ieškovei UAB „Sangresta“ dėl nuostolių priteisimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės 9 659 Eur skolos, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
    1. Nurodo, kad ieškovė (subrangovas) ir atsakovė (generalinis rangovas) 2015-11-19 sudarė statybos subrangos sutartį, kurios pagrindu subrangovas įsipareigojo statybos objekte daugiabutyje gyvenamajame name, esančiame ( - ), Palangoje, atlikti vidaus apdailos darbus, detalizuotus sutarties priede Nr. 1 – „sąmata“ ir perduoti darbų rezultatą generaliniam rangovui sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, o generalinis rangovas įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti.
    2. Atsakovė (generalinis rangovas) 2015-02-04 raštu Nr. 1 informavo ieškovę (subrangovą), jog visi subrangovo atlikti darbai turi kokybės trūkumų. Generalinis rangovas, vadovaudamasis sutarties 6.3.2 punktu, 2016-01-27 nutarė vienašališkai nutraukti sutartį.
    3. 2016-02-08 raštu atsakovė nurodė ieškovei, kad pateikti atliktų darbų aktai neatitinka faktiškai atliktų darbų kiekių ir kokybės reikalavimų, todėl atsisako priimti ir pasirašyti ieškovės (subrangovo) pateiktus aktus bei PVM sąskaitas faktūras ir grąžino dokumentų kopijas ieškovei. Atsakovė sąmoningai nesuteikė termino trūkumams pašalinti ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie konkrečius trūkumus, apimtis, jų dydžius.
    4. Nurodo, kad 2016-02-08 surašytame dokumente negalėjo būti užfiksuota mažiau darbų nei buvo fiksuota anksčiau pačios atsakovės surašytame 2016-01-18 defektiniame akte. Atsakovės teiginių tikrovės neatitikimą patvirtina ir antstolio J. P. 2016-02-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 3. Minėtas protokolas patvirtina, kad ieškovė yra atlikusi sienų bei lubų glaistymo ir dažymo darbus, t. y. darbus, kuriuos atsakovė atsisakė priimti, nurodydama, kad jie nėra atlikti.
    5. 2015-11-19 ieškovė sudarė statybos subrangos sutartį su RAB „Kriptonstroi“, kuri registruota Baltarusijos Respublikoje. Visus darbus, kuriuos atsakovė atsisakė priimti, motyvuodama tuo, jog jie neva nėra atlikti, atliko ieškovės pasitelktas subrangovas.
    6. Atsakovė nepagristai nepasirašė atliktų darbų aktų, atsakovei kyla pareiga sumokėti už atliktus darbus, nurodytus ieškovės vienašališkai pasirašytuose atliktų darbų aktuose pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras už 12 659 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškovei buvo sumokėjusi 3 000 Eur dydžio avansą, iš atsakovės prašo priteisti 9 659 Eur sumą.
  1. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti ir priteisti iš ieškovės 4 427,10 Eur nuostolių, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
    1. Atsakovė 2016-01-18 surašė defektinį aktą, kuriame buvo aiškiai nurodyta, kokius defektus būtina pašalinti. Po defektinio akto surašymo ieškovė bandė ištaisyti nekokybiškai atliktus darbus, tačiau darbai vėl buvo atlikti nekokybiškai. Ieškovė klaidina teismą teigdama, jog atsakovė nesuteikė jokio termino darbų trūkumams pašalinti. Atsakovė 2016-01-28 ieškovei pateikė darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriame detalizuotai aprašė, kokie darbai kiekviename iš 9 butų buvo atlikti ir kokie trūkumai nustatyti. Ieškovės teiginys, jog tai, kad ieškovė priėmė visus darbus iš subrangovės RAB „Kriptonstroi“ bei pasirašė darbų priėmimo–perdavimo aktus, patvirtina kokybišką darbų atlikimą, yra nepagrįstas.
    2. Vadovaujantis priedu Nr. 1 ir atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 1-4 pagal atliktus apskaičiavimus priimtinų apdailos darbų vertė – 5 166,56 Eur be PVM. Atsakovė tokios apimties darbus sutiko priimti ir sumokėti ieškovei už objekte atliktus apdailos darbus. Atsakovė iki ieškovės darbų atlikimo pradžios buvo sumokėjusi ieškovei 3 000 Eur avansą. Ieškovei sutikus pasirašyti 2016-01-28 darbų perdavimo ir priėmimo aktą su priedu Nr. 1 ir atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1-4 atsakovė pagal statybos subrangos sutartį, sudarytą 2015-11-19, ieškovei sutinka sumokėti 2 166,36 Eur.
    3. Priešieškiniu prašo priteisti 1 691,42 Eur defektų ištaisymui ir 2 735,68 Eur nuostolių už sugadintas medžiagas ieškovei netinkamai įvykdžius 2015-11-19 sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8

  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-04-10 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB ,,Dairanga“ ieškovei UAB ,,Sangresta“ 2 166,36 Eur skolos ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2016-03-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš ieškovės UAB ,,Sangresta“ atsakovei UAB ,,Dairanga“ 1 691,42 Eur nuostolių ir 8,05 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra 2016-03-30, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovės UAB ,,Dairanga“ ieškovei UAB ,,Sangresta“ 278 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės UAB ,,Sangresta“ atsakovei UAB ,,Dairanga“

    9691 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Sprendimui įsiteisėjus grąžino ieškovei UAB ,,Sangresta“ 2016-07-29 į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą 4 427,10 Eur užstatą. Sprendimui įsiteisėjus grąžino atsakovei UAB ,,Dairanga“ 2016-05-06 į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą 9 659 Eur užstatą.

  2. Teismas nustatė, kad ieškovė statybos žurnalo nepildė ir nefiksavo subrangovės RAB „Kriptonstroi“ atliktų darbų. Ieškovė taip pat nepaskyrė jokio atestuoto darbų vadovo statybos darbų priežiūrai bei kontrolei. Ieškovės nurodytų argumentų, jog ginčijamų statybos darbų kokybiškumą patvirtina 2016 m. sausio mėn. ieškovės ir RAB „Kriptonstroi“ sudarytas atliktų darbų aktas bei prie jo pridėtos sąskaitos faktūros, nelaikė pagristais.
  3. Teismas pripažino, jog atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. 2016-01-18 defektinis aktas, 2016-01-28 darbų perdavimo–priėmimo aktas, antstolės R. V. 2016-02-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pagrindžia faktines aplinkybes, jog ieškovės atlikti vidaus apdailos darbai buvo nekokybiški. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog sienos bei sienų angokraščiai turi akivaizdžių darbo kokybės trūkumų. Teismas pripažino, kad šiuos darbus sudarytos statybos rangos sutarties pagrindu privalėjo atlikti ieškovė.
  4. Teismas nusprendė, kad atsakovė UAB ,,Dairanga“ priėmė ieškovės atliktų darbų už 5 166,56 Eur be PVM pagal 2015-01-28 atliktų darbų priėmimo aktą, bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo šios sumos. Įvertinęs atsakovės sumokėtą 3 000 Eur avansą, ieškovei priteisė 2 166,36 Eur sumą.
  5. Spręsdamas dėl priešieškinio pagrįstumo nurodė, kad darbo broko šalinimui buvo atliekami papildomi darbai bei naudojamos papildomos medžiagos. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl statybos darbų trūkumų šalinimo už 1 691,42 Eur sumą tenkino visiškai.
  6. Spręsdamas klausimą dėl atsakovės reikalavimo priteisti 2 735,68 Eur nuostolių, atsiradusių dėl ieškovės statybinių medžiagų sugadinimo, kurį bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė sumažino iki 2 315,95 Eur, teismas konstatavo, kad atsakovė UAB ,,Dairanga“ šio priešieškinio reikalavimo neįrodė, todėl jį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokias statybines medžiagas ir kokius jų kiekius sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovė perdavė ieškovei, įrodymų, patvirtinančių statybinių medžiagų įsigijimo kainas bei jų apmokėjimą ir statybinių medžiagų pristatymo į ginčo objektą važtaraščių.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

11

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Sangresta“ prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-04-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: priteisti ieškovei iš atsakovės 9 659 Eur skolos, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priešieškinį atmesti visiškai. Priteisti ieškovei iš atsakovės 207 Eur žyminio mokesčio ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
    1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovė pagrįstai atsisakė priimti neva nekokybiškai apeliantės atliktus darbus. Atsakovė neginčijo, kad visi atliktų darbų aktuose nurodyti darbai buvo atlikti, o ginčijama tik darbų kokybė. Mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl priteistinos sumos dydžio. Atsakovė neįrodė atliktų darbų kiekio, t. y. jog apelianto netinkamai atliktų darbų vertė yra 7 492,44 Eur (12 659 – 5 166,56), nei apskritai defektų fakto.
    1. Atsakovė neįrodinėjo darbų kokybės trūkumų dydžio, nepateikė apskaičiavimų, kurie pagrįstų, kaip buvo apskaičiuota priimtinų darbų vertė, kaip buvo vertinami nekokybiški darbai bendrai priimtinų darbų vertės atžvilgiu. Iš nespalvotų antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo metu darytų nuotraukų neįmanoma nustatyti trūkumų fakto ir tariamų kokybės trūkumų apimties. Atsakovė posėdžio metu atsisakė pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo originalą.
    1. Bendra sąmatoje numatyta darbų vertė buvo 20 094 Eur, dalis darbų nebuvo baigti dėl to, kad buvo nutraukta sutartis ir apeliantė darbų baigti negalėjo. Mano, kad dėl sutarties nutraukimo nebaigti atlikti darbai, kurių apeliantė neįtraukė į atliktų darbų aktus, negali būti traktuojami kaip nebaigti atlikti darbai, už kuriuos atsakovė neturi sumokėti.
    2. Atsakovė pati pripažino, kad darbus, susijusius su keraminių plytelių grindų dangos įrengimu, kiek tai numatyta atliktų darbų akte už 2015 m. lapkričio mėn., apeliantė atliko. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo nekokybiškai atliktų darbų fakto ir dydžio, buvo apžiūrėti ne visi butai. Nurodo ir tai, kad tarp šalių nebuvo susitarta dėl angokraščių apdailos atlikimo.
    3. Nurodo, kad 2016-01-18 defektiniame akte ir 2016-01-28 darbų perdavimo–priėmimo akte pateikta informacija prieštaringa. 2016-01-28 akte nurodyta, kad butuose Nr. 1-7 nebuvo atlikti darbai, susiję su butų lubomis ir sienomis, tačiau šiuos teiginius paneigia atsakovo 2016-01-18 defektinis aktas, kuriame nurodoma, jog buvo vertinami ieškovės atlikti darbai – lubų gruntavimas, lubų glaistymas du kartus. Mano, kad 2016-02-08 surašytame dokumente negalėjo būti užfiksuota mažiau darbų nei buvo fiksuota anksčiau surašytame 2016-01-18 defektiniame akte. Be to, į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad lubos buvo sutrūkinėjusios. Darbų kokybės trūkumų šalinimo darbai atsakovės buvo atlikti gerokai prieš sutarties nutraukimą (2016-01-27), netgi prieš 2016-01-18 defektinio akto surašymą.
    4. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė darbų kokybės trūkumus pradėjo šalinti po

      122016-01-18, todėl visi darbai, nurodyti statybos darbų žurnale, iki 2016-01-18 buvo atlikti apeliantės ir yra atlikti kokybiškai. Pati atsakovė pripažino, kad 2016-02-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas dar atsakovui nepradėjus šalinti darbų kokybės trūkumų, todėl nelogiška teismo išvada, kad atsakovė 2016 m. sausio mėn. pradėjo ir vasario mėn. pabaigė visų 9 butų apdailos darbus.

    5. Nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas patenkino atsakovės priešieškinio dalį ir priteisė iš ieškovės 1 691,42 Eur nuostolių. Iš lokalinės sąmatos matyti, kad atsakovė prašė priteisti nuostolius už visą 365 kv. m ploto lubų paviršių parengimą, tačiau šias aplinkybes paneigia 2016-02-08 darbų priėmimo–perdavimo aktas, kuriame nurodoma, jog butuose 8 ir 9 lubos yra nuglaistytos ir išdažytos, pretenzijų nėra.
    6. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad lubose atsirado įtrūkimų. Statybos darbų žurnale nėra užfiksuoti nekokybiškai atlikti darbai. Lokalinė sąmata nepatvirtina atsakovės patirtų nuostolių fakto ir dydžio. Statybos darbų žurnalo įrašai nepatvirtina, kad atsakovė ištaisė apeliantės padarytus kokybės trūkumus. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad medžiagos, skirtos defektams šalinti, jai buvo pristatytos. Statybos darbų žurnale nėra įrašų dėl apeliantės vykdytų darbų kokybės.
    7. Atsakovei skundžiamu sprendimu nepagrįstai priteistos palūkanos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.
  1. Atsiliepimu į ieškovės UAB „Sangresta“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „Dairanga“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
    1. Nurodo, kad atsakovė tinkamai įrodinėjo darbų kokybės trūkumus, pateikė ieškovės nenuginčytus įrodymus dėl faktiškai ieškovės atliktų darbų apimties ir vertės.
    2. Aplinkybė, kad defektinį aktą atsakovė surašė 2016-01-18, nepaneigia, kad atsakovė darbus atliko, aktas surašytas sausio mėn., t. y. po to, kai ieškovė užbaigė jai leistus užbaigti butus Nr. 8-9.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

15Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

17Bylos faktinės aplinkybės ir apeliacinio skundo argumentai

  1. Ieškovė UAB „Sangresta“ ir atsakovė UAB „Dairanga“ 2015-11-19 sudarė Statybos subrangos sutartį, kurios pagrindu subrangovas (ieškovė) įsipareigojo statybos objekte daugiabutyje gyvenamajame name, esančiame ( - ), Palangoje, atlikti vidaus apdailos darbus, detalizuotus sutarties priede Nr. 1 „sąmata“, ir perduoti darbų rezultatą generaliniam rangovui (atsakovei) sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, o generalinis rangovas įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti. Bendra sutarties priede Nr. 1 „sąmata“ numatyta darbų vertė – 20 094 Eur, neįskaitant PVM.
  2. 2016-01-18 atsakovės parengtu defektiniu aktu buvo nustatyta ir 2016-01-27 pranešimu iš generalinio rangovo pusės užfiksuota, jog visi subrangovo atlikti darbai turi kokybės trūkumų. Minėtu raštu taip pat buvo pranešta, kad, įvertinus defektiniame akte konstatuotus defektus, jų apimtį, techninės priežiūros išvadas bei užsakovo UAB „Entoja” poziciją, generalinis rangovas, vadovaudamasis sutarties 6.3.2 punktu, priėmė sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį. Nurodoma, kad sutartis atsakovės sprendimu nutraukta nuo 2016-01-27. Minėtame rašte buvo reikalaujama parengti ir pateikti subrangovo iki 2016-01-27 atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus.
  3. 2016-01-25 raštu apeliantė informavo atsakovę, kad apeliantė yra atlikusi darbų, kurių vertė 9 659 Eur sumą, neįskaitant PVM, bei pateikė pažymas apie atliktų darbų vertę, atliktų darbų aktus už 2015 m. lapkričio ir 2016 m. sausio mėn. ir 2015-12-14 bei 2016-01-22 PVM sąskaitas faktūras.
  4. 2016-02-08 raštu atsakovė nurodė apeliantei, kad pateikti atliktų darbų aktai neatitinka faktiškai atliktų darbų kiekių, o atlikti darbai – kokybės reikalavimų, todėl atsisako priimti ir pasirašyti subrangovo pateiktus atliktų darbų aktus bei PVM sąskaitas faktūras ir grąžino dokumentų kopijas apeliantei.
  5. Ieškovė byloje įrodinėja, kad atėmus 3 000 Eur dydžio avansą, atsakovė už atliktus darbus liko skolinga ieškovei 9 659 Eur.
  1. 2015-11-19 ieškovė UAB ,,Sangresta“ sudarė statybos subrangos sutartį su RAB „Kriptonstroi“, jos pagrindu subrangovė įsipareigojo statybos subrangos sutartyje nustatytomis sąlygomis, savo jėgomis ir rizika statybos objekte daugiabutyje gyvenamajame name, adresu ( - ), Palangoje, atlikti sutarties priede Nr. 1 „Sąmata“ detalizuotus vidaus apdailos darbus ir perduoti darbų rezultatą ieškovei.

18Dėl skolos priteisimo

  1. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš dalies tenkintas jos ieškinys dėl skolos iš atsakovės priteisimo. Mano, kad teismo ieškovei priteista 2 166,36 Eur skolos suma turi būti padidinta iki 9 659 Eur sumos. Nurodo, kad atsakovė nepagristai nepasirašė atliktų darbų aktų, atsakovei kyla pareiga sumokėti už atliktus darbus, nurodytus ieškovės vienašališkai pasirašytuose atliktų darbų aktuose pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras.
  2. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (CK 6.695 straipsnio 1 dalis).
  3. Kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatinėjamos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių.
  4. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008).
  5. Pagal CK 6.684 straipsnio normas rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje. Reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvieji statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CPK 6.695 straipsnis); be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumų – pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).
  6. Užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2009).
  7. Užsakovui tenka pareiga įrodyti savo teiginius, kad darbų perdavimo–priėmimo aktuose nurodyti duomenys yra neteisingi ir dėl darbų rezultato trūkumų neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CPK 12, 178 straipsniai).
  8. Faktą, kad atlikti statybos darbai turėjo kokybės trūkumų, atsakovė įrodinėjo jos pačios parengtu 2016-01-28 darbų perdavimo–priėmimo aktu, 2016-01-18 defektiniu aktu bei lokaline sąmata, sudaryta 2015-10 kainų lygiu, su medžiagų ir darbų kainomis, kurios bus reikalingos darbų trūkumams pašalinti, taip pat antstolės R. V. 2016-02-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Pagal minėtą lokalinę sąmatą bendra suma, reikalinga apeliantės atliktų darbų kokybės trūkumams ištaisyti, sudaro 1 691,42 Eur.
  9. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad ieškovės atlikti apdailos darbai buvo nekokybiški, grindė 2016-01-18 defektiniu aktu ir 2016-01-28 darbų perdavimo–priėmimo aktu, kuriuos sudarė atsakovė nedalyvaujant ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2016-01-28 darbų priėmimo – perdavimo akte ir 2016-01-18 defektiniame akte pateikti duomenys yra prieštaringi. 2016-01-28 darbų perdavimo–priėmimo akte nurodyta, kad butuose Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 nebuvo atlikti jokie darbai, susiję su butų lubomis, tačiau 2016-01-18 defektiniame akte, kurį sudarė atsakovė, nedalyvaujant ieškovei, nurodoma, kad UAB „Dairanga“ įvertino UAB „Sangresta“ atliktą lubų gruntavimą ir lubų glaistymą. Defektiniame akte nustatyta, kad visuose II a. (9 butuose), glaistant lubas, nebuvo sudėta stiklo audinio juosta tarp GKP sandūrų, tarp sienos ir lubų sandūrų neteisingai sudėtos jungiančios juostos, dėl to atsirado trūkiai tarp GKP sandūrų, sienų ir lubų sujungimo. 2016-01-28 darbų priėmimo – perdavimo akto priede Nr.1 nurodoma, kad butuose 8 ir 9 lubos yra ne tik nuglaistytos, bet ir visiškai išdažytos bei šiems darbams nereiškiama jokių pretenzijų.
  10. Iš nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad nustatyti prieštaravimai 2016-01-28 atsakovės surašytame darbų perdavimo – priėmimo akte, atsakovės surašytame 2016-01-18 defektiniame akte ir 2016 m. kovo mėnesio atliktų priėmimo akte, pagal kurį pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovės atliktų darbų kiekį ir jų vertę, todėl byloje nebuvo nustatyta, kokius darbus ginčo objekte atliko ieškovė ir ar šie darbai buvo atlikti kokybiškai.
  11. Pažymėtina ir tai, kad nustatyti prieštaravimai tarp statybos darbų žurnalo duomenų, 2016-01-18 defektinio akto ir 2016-01-28 darbų perdavimo–priėmimo akto. Iš Statybos darbų žurnalo matyti, kad atsakovė nurodo, jog atliko darbus, susijusius su lubomis, visuose 9 butuose, bendras plotas – 365 m2, nors atsakovės parengtame 2016-01-18 defektiniame akte nurodyta, kad ieškovė atliko 83 m2 lubų dažymo darbų (butuose Nr. 8 ir 9).
  12. Darbus, susijusius su lubų kokybės trūkumų šalinimu, atsakovė nurodo atlikusi laikotarpiu nuo 2016-01-07 iki 2016-01-27, tačiau 2015-11-19 Statybos subrangos sutartis atsakovės buvo nutraukta nuo 2016-01-27, pati atsakovė nurodo, kad ieškovė šalino darbų trūkumus, todėl konstatuotina, jog darbų kokybės trūkumų šalinimo darbai atsakovės buvo atlikti prieš sutarties nutraukimą ir 2016-01-18 defektinio akto bei 2016-01-28 darbų priėmimo–perdavimo akto surašymą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės atlikto trūkumų šalinimo laiko prieštarauja statybos žurnalo duomenims.
  13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Polygrade L.L.C.“ ir kt. v. M. S. firma „Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-168/2008; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-375/2007; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. personalinė įmonė „RBPĮ“ v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-82/2005; ir kt.), kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
  14. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu byloje nėra nustatyta nei tikroji ieškovės atliktų darbų apimtis, nei galimi atliktų darbų trūkumai ir suma, galbūt reikalinga šiems trūkumams ištaisyti, jeigu tokie bylos nagrinėjimo metu būtų nustatyti. Byloje nebuvo nustatytos ir aplinkybės dėl šalių susitartų darbų apimčių, todėl pažymėtina, kad esant ginčui ir teismui kilus abejonių dėl atliktų darbų apimties ir kokybės byloje spręstinas teismo ekspertizės skyrimo klausimas (CPK 212 straipsnis).
  1. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visus anksčiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, byloje būtina surinkti papildomus įrodymus, todėl byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

19Dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą

  1. CPK 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.
  2. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neišnagrinėjo ir nenustatė, ar ginčo objekte dirbo tik ieškovė, ar ir kiti asmenys. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015-11-19 ieškovė UAB ,,Sangresta“ sudarė statybos subrangos sutartį su RAB „Kriptonstroi“, kurios pagrindu įsipareigojo statybos subrangos sutartyje nustatytomis sąlygomis, savo jėgomis ir rizika statybos objekte daugiabutyje gyvenamajame name, adresu ( - ), Palangoje, atlikti sutarties priede Nr. 1 „Sąmata“ detalizuotus vidaus apdailos darbus ir perduoti darbų rezultatą ieškovei. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad visus darbus, kuriuos atsakovė atsisakė priimti, motyvuodama tuo, jog jie neva nėra atlikti, atliko ieškovės pasitelktas subrangovas. Todėl pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme spręstinas RAB „Kriptonstroi“ įtraukimo į bylą klausimas, nes tokiu būdu būtų galima nustatyti, kokia apimtimi buvo atlikti ginčo darbai, be to, byloje priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos šio subrangovo teisėms ir pareigoms (CPK 266 straipsnis).

20Dėl papildomų įrodymų išreikalavimo

  1. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 7 straipsnio 2 dalis numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.
  2. 2015-11-19 Statybos subrangos sutarties 6.9 p. nurodyta, kad prie sutarties pridėti priedai yra neatskiriama sutarties dalis, tačiau į bylą nėra pateikti nurodyti priedai, todėl bylą nagrinėjant pakartotinai iš šalių išreikalautini nurodyti sutarties priedai.
  3. Tam, kad būtų nustatytas ieškovės atliktų darbų kiekis, pirmosios instancijos teismas šioje byloje nagrinėdamas bylą pakartotinai taip pat privalo nuspręsti dėl visų atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, sudarytų atsakovės (generalinės rangovės) UAB „Dairanga“ ir statytojo UAB „Entoja“, išreikalavimo.

21Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovės apeliaciniame skunde keliamas bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimas apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas. Dėl turėtų išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnis).

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

23Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai