Byla 1A-600-397-2014

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Juknevičiui, nuteistajam V. R., nuteistojo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, nukentėjusiajam S. J.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Alyaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., 145 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir nubaustas pagal BK 138 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 145 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 178 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama, įskaitant laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. bei įskaitytas į bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-07-23 iki 2013-07-25.

3Priteista iš nuteistojo V. R. 2857 (du tūkstančiai aštuoni šimtai penkiasdešimt septyni) litai 72 centai Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo S. J. gydymo išlaidoms atlyginti. Priteista iš nuteistojo V. R. 8000 (aštuoni tūkstančiai) litų nukentėjusiajam S. J. neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas. Priteista iš nuteistojo V. R. 3015 (trys tūkstančiai penkiolika) litų nukentėjusiajam N. R. turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas. Procesas nukentėjusiojo N. R. ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nutrauktas, nukentėjusiajam atsisakius nuo šios ieškinio dalies.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5V. R., a. k. ( - ) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. už tai, kad 2013 m. liepos 14 d. apie 18.00 val. ( - ), S. J. gyvenamojo namo kambaryje, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia sudavė vieną smūgį koja ant kėdės prie stalo sėdėjusiam S. J. į galvą, nukentėjusiajam nuo smūgio nukritus ant grindų, sudavė mažiausiai du smūgius koja į krūtinės ląstos dešinę pusę ir šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam S. J. trauminę galvos smegenų ligą bei dešinės pusės III,IV,V,VI,X,XI šonkaulių lūžimus, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės pusės III,IV,V,VI,X,XI šonkaulių lūžimo nukentėjusiojo S. J. sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

6Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 str. 1 d. už tai, kad 2013 m. liepos 26 d. apie 6 val., pokalbio metu mobiliojo ryšio telefonu su R. S. grasino ją nužudyti sakydamas: „papjausiu, paleisiu tau žarnas, ištaškysiu“ ir dėl ankstesnių konfliktinių santykių su V. R. nukentėjusiajai R. S. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

7Taip pat jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. už tai, kad 2013 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, pagrobė M. R. priklausančias ir sūnui N. R. perduotas saugoti statybines medžiagas, buvusias prie statomo namo ( - ), tai yra: 15 pakuočių akmens vatos, kurių pakuotės vertė 53 Lt, bendrai 795 Lt, sumai, 30 vnt. apšildymo putos, kurios vieneto vertė 17 Lt, bendrai 510 Lt, sumai, 150 vnt. apdailos plytų, kurių vienos vertė 2.10 Lt, bendrai 315 Lt, sumai, 150 vnt. statybinių blokelių „Solbet“, kurių vieno vertė 15.30 Lt, bendrai 2295 Lt, sumai, 6 kubinius metrus dvigubo pjovimo lentų, kurių kubinio metro kaina 600 Lt, bendrai 3600 Lt, sumai, tris kubinius metrus viengubo pjovimo lentų, kurių kubinio metro kaina 400 Lt, bendrai 1200 Lt, sumai tuo padarydamas nukentėjusiuoju byloje pripažintam (dėl M. R. išvykimo į užsienį) N. R. 8715 Lt turtinę žalą.

8Nuteistasis V. R. savo apeliaciniame skunde prašė pagal BK 145 str. 1 d., 178 str. 1 d. išteisinti, pagal BK 138 str. 1 d. prašė sumažinti arba atmesti S. J. prašymą atlyginti neturtinę žalą. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodė, kad dėl savo padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, tačiau, jo manymu, bylos aplinkybės ištirtos neobjektyviai, kadangi teismas visiškai nekreipė dėmesio į jo ir jam palankių liudytojų parodymus, todėl, nuteistojo nuomone, jis nuteistas per griežtai ir paskirta bausmė per didelė. Nuteistasis teigė, kad dar ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti veiksmai, kurių jis reikalavo – nepadarytos akistatos, tyrėja nepatikrino jo parodymų įvykio vietoje, nenustatytos padarytos žalos nukentėjusiesiems, todėl byla ikiteisminiame tyrime buvo tirta šališkai ir tuo nuo pat pradžių jam atimta galimybė įrodyti savo nekaltumą. Nuteistasis taip pat teigė, kad teismas parodė savo šališkumą tuo, kad jam pratęsė sankciją, kai jis nurodė, kad iš brolio jis medžiagų nevogė, nes medžiagos buvo ne jo, o teisėjo pasakymas, kad jis vis tiek kažką apvogė, rodo teismo šališkumą ir nusistatymą prieš jį, todėl tuo buvo pažeista jo teisė į nešališką teismą.

9Nuteistasis savo skunde taip pat teigė, kad jis su nukentėjusiuoju S. J. buvo sugalvoję istoriją, kad jį kažkas sumušė prie balos, kadangi jie buvo kalbėję, kad jį (V. R.) gali pasodinti į kalėjimą, o S. J. pabėgęs iš ligoninės, atvažiavo pas jį ir jiedu susitaikė bei bendrauja draugiškai. Tai patvirtina J. D. parodymai. Vėliau S. J. parodymus dėl artimųjų spaudimo pakeitė ir palaikė kaltinimą bei civilinį ieškinį. S. J. atžvilgiu jis jokio spaudimo nenaudojo, jo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos nepripažįsta. Nukentėjusysis nesugebėjo nurodyti kiek jam buvo sulaužyta šonkaulių, o teismas į tai ir nesigilino.

10Dėl veikos padarytos R. S. atžvilgiu, nuteistais skunde teigė, kad jis padėjo tyrimui ir viską nurodė pats. Nuteistojo nuomone, R. S. daug prifantazavo ir dauguma jos teiginių yra neteisingi ir melagingi. R. S. išsigalvojo tai, kad jis (V. R.) daug geria, kad kiti žmonės susidarytų apie jį blogą nuomonę. Ji taip pat teigė, kad jis (V. R.) norėjo padegti jos namus, tačiau jis degino tik šiukšles, dėl ko buvo nubaustas administracine tvarka. R. S. taip pat nurodė, kad V. R. degino žolę prie namų aplink ją ir grasino sudeginti ją, tačiau šis jos teiginys nepasitvirtino.

11Nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat nurodė pokalbio teiginius su teisėju po nuosprendžio paskelbimo dėl V. R. motinos buvimo vietos. Be to, jis siekęs, kad motina būtų apklausta teisme liudytoja ir kad jos pagalba būtų išaiškinta daugiau teisybės. Ši teisybė, kurią padėjo išsiaiškinti motina, yra neparanki R. S., kuri teismui nurodė, kad jis grasina ir reketuoja motiną laiškais, kad ji siųstų į kalėjimą jam pinigus, o ji jo bijo. Atvykus motinai į teismą, paaiškėjo, kad ji jo nebijo, o pinigus siunčia iš motiniškos pareigos. Todėl jokie R. S. teiginiai dėl grasinimų neturi pagrindo. Logiškiau būtų jei jis būtų grasinęs S. J., nes dėl jo teko 2 paras praleisti areštinėje, o ne dėl R. S., kuri su niekuo nesisijusi. Telefonu jis jai pasakęs kvailus ir neapgalvotus žodžius, kad atgauti benzopjūklą.

12Nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat ginčija savo kaltę dėl veikos numatytos BK 178 str. 1 d. padarymo ir nurodė, kad jis apšmeižtas. N. R. parašė pareiškimą, kad V. R. iš jo pagrobė medžiagas, N. R. nurodęs, kad tariamai jis turi kažkokį įgaliojimą medžiagas saugoti ir jomis disponuoti, vėliau teigęs, kad savininkas ne jis, o motina, o įgaliojimas tik žodinis, apie kurį niekas nežinojo. Nuteistojo nuomone, motina jokio pareiškimo nerašė ir niekad nesiruošė rašyti, nes ji nėra tų medžiagų savininkė. Nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme nebuvo nustatytas medžiagų savininkas ir tai niekam neįdomu, todėl jo atžvilgiu ir ši veika ištirta šališkai ir nekompetentingai. N. R. paprašė atlyginti turtinę žalą, kurią apskaičiavo mistiniais sugebėjimais, nes jis kaime negyvena, o, be to, ir niekas nežino kiek tų medžiagų buvo aplamai, kiek buvo jų sunaudota tvarkantis prie namo ir kiek jų sunaudojo kitas brolis J. R., o kadangi tik jis (V. R.) gyveno kaime su motina, tai jis disponavo tomis medžiagomis ir įrenginėjo namą, bei tai, kad jis dalį medžiagų parsidavė, esant pinigų būtinumui, neturi jokios reikšmės. Todėl, įsigilinus į šią situaciją, joks nusikaltimas padarytas nebuvo, o jis buvo primestas tik todėl, kad jam, pripažinus kaltę dėl kūno sužalojimo ir grasinimo, nebūtų taikytas 64 str., kuris numato bausmės švelninimą 1/3 dalimi.

13Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, nukentėjusįjį, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

14Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo V. R. nusikalstamas veikas, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 str.), tinkamai priteisė civilinius ieškinius. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

15Nuteistojo apeliacinis skundas turinio kontekste prieštaringas. Skunde dėl kūno sužalojimo kaltę iš dalies pripažįsta, nepripažįsta civilinio ieškinio, dėl grasinimo ir vagystės kaltę neigia, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

16Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistąjį V. R. kaltu pagal BK 138 str. 1 d., pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo S. J., liudytojų B. R., T. J.. J. D., J. D. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada bei kita rašytine bylos medžiaga – protokolu-pareiškimu, tarnybiniais pranešimais.

17Pirmosios instancijos teisme apklausto nukentėjusiojo S. J. parodymai ir liudytojų B. R., A. B. J. D. parodymai tarpusavyje vienas kitą papildė ir leido teismui pagrįstai spręsti apie V. R. padarytus veiksmus S. J. atžvilgiu. Tai, kad nukentėjusiojo S. J. atžvilgiu buvo pavartotas smurtas, patvirtina tarnybiniai pranešimai (t.1, b.l. 33-34), kuriuose nurodyta, kad į ligoninę paguldytas sužalotas S. J. bei teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 775/13(06), kurioje nurodyta, jog S. J. nustatyta dešinės pusės III, IV, V, VI, X, XI šonkaulių lūžimai ir lengvos formos trauminė galvos smegenų liga. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimų visuma kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

18Protokolas-pareiškimas (t.1, b.l. 8) patvirtina, kad dėl sumušimo S. J. kreipėsi į policiją, tačiau, prigrasintas V. R., nurodė kitas jo sužalojimo aplinkybes.

19Nuteistojo skundo teiginiai, kad jis su nukentėjusiuoju susitaikęs, gyvena draugiškai ir jis (nukentėjusysis) nežino kiek jam buvo sulaužyta šonkaulių, bei tai, kad jam psichologinį spaudimą daro artimieji dėl didelės 8000 litų neturtinės žalos, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi aplinkybių ar duomenų, paneigiančių V. R. nusikalstamus veiksmus S. J. atžvilgiu, byloje nėra.

20Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

21Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

22Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant teisingą neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą. Darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, turintis įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

23Nagrinėjamu atveju, dėl nusikalstamos veikos S. J. atžvilgiu, nukentėjusiojo prašyta pritesti 15 000 litų neturtinė žala. Teismo sprendimu neturtinė žala įvertinta atsižvelgiant į tai, kad S. J. padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas – sulaužyti šeši šonkauliai, patirta trauminė galvos smegenų liga. Teismas nenustatė, kad nukentėjusiajam būtų sukeltos negrįžtamos sveikatos pasekmės, o taip pat atsižvelgė į tai, kad pats nukentėjusysis įvykio metu taip pat buvo neblaivus. Teismas įvertino V. R. turtinę padėtį, kad jis bedarbis, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais ir pagrįstai neturtinę žalą įvertino 8000 Lt. Su šiuo neturtinės žalos vertinimu aukštesnysis teismas pilnai sutinka, kadangi jis, teismo nuomone, atitinka teisminę praktiką dėl šio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo, todėl apeliacinio skundo teiginys dėl netinkamai išspręsto neturtinės žalos dydžio, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atmestinas.

24Teismas, pripažindamas V. R. kaltu pagal BK 145 str. 1 d. rėmėsi nukentėjusiosios R. S., liudytojų O. P.. M. R. parodymais, rašytiniais įrodymais protokolu-pareiškimu, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos išklotinėmis.

25Nukentėjusiosios R. S. parodymais nustatyta, kad V. R. yra jos brolis, 2013-07-26 ryte apie 5-6 val. ryto, jis paskambino jai iš kaimynės O. P. mobilaus telefono ir grasino susidoroti, papjauti. Jo tonas buvo agresyvus Ji suprato, kad grasino dėl to, jog jam neatnešė „duoklės“ į areštinę, kai buvo sulaikytas dėl S. J. sužalojimo, tai yra nenunešė cigarečių. Jo grasinimas jai pasirodė realus ir ji bijo, kad jis bus įvykdytas, nes 2012 m. vasarą brolis jai pasakęs, kad ją sudegins. Tuo metu ji buvo savo motinos sodyboje ( - ), ir brolis padegė motinos namus. Tą pačią vasarą motinos sodyboje, joms su motina besėdint ant suoliuko, V. paėmęs į rankas peilį ir grasindamas, kad nužudys, metė peilį į ją su motina. Peilis įstrigo šalia jų į medinę namo sieną. Jis yra sumušęs ne vieną žmogų, grasinęs motinai. Motiną jis terorizuoja ir šiuo metu liepia jį išlaikyti. Visa tai ir sudarė sąlygas jai bijoti, kad savo grasinimą brolis gali įgyvendinti.

26Liudytojos O. P. parodymais nustatyta, kad V. R. buvo atėjęs pas ją telefono, norėjo pasiskambinti seseriai. Telefoną jinai davė ir jis lauke kalbėjo su seserimi. Ką kalbėjo ji negirdėjo, tačiau Rasa paskui pasakė jai, kad brolis jai grasino. Matė pas juos gaisrą, V. R. sakė, kad degino šiukšles. Jų motina yra miegojusi pas ją dėl V. R. elgesio.

27Liudytojos M. R. (V. R. motinos) parodymais nustatyta, kad V. žadėjo padegti namus, bet padegė tik šiukšles kurias, iškviesti gaisrininkai, užgesino. Jis metė ir peilį pagąsdinimui į dukrą, bet nepataikė. Girtas jis būna agresyvus, jai yra tekę nakvoti ir pas kaimynus, ir malkinėje. Baisiau jai būna vakare ir naktį, dieną ne taip baisu. Iš visų penkių vaikų vienas V. yra toks.

28Iš protokolo-pareiškimo (t.1, b.l. 53-54) matyti, kad nukentėjusioji R. S. kreipėsi į policiją dėl to, kad brolis V. R. 2013-07-26 ryte grasino ją nužudyti. Kadangi brolis tai daro ne pirmą kartą, nuolat ją terorizuoja, naudoja psichologinį smurtą bijo, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

29Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos išklotinės (t.1, b.l. 68-70) matyti, kad 2013-07-26 iš O. P. telefono Nr. ( - ) į R. S. telefoną Nr. ( - ) skambinta 5:55:47; 5:56:23; 6:12:08 laiku.

30Aukštesnysis teismas nesutinka su apelianto argumentais, kuriais jis neigia savo kaltę. Nuteistasis skunde nurodė aplinkybes dėl paskolos paėmimo, žolės deginimo prie sesers namų, motinos buvimo vietos. Šie skundo argumentai nėra susiję su nuteistojo padarytais nusikalstamais veiksmai R. S. atžvilgiu, todėl juos teismas palieka nenagrinėtus.

31Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo veika R. S. atžvilgiu teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d., kadangi šia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (AT nutartys baudž. bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014). Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusiąją. Nagrinėjamu atveju, teismas grasinimų realumą įvertino remdamasis ne tik nukentėjusiosios parodymais, bet ir liudytojų parodymais, kurie patvirtino V. R. elgesio agresyvumą, kas ir leido teismui spręsti apie jo veiksmų ir ketinimų pagrįstą realumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. R. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir apylinkės teisme ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

32Aukštesnysis teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu įvertintomis aplinkybėmis ir nuteistojo veikos kvalifikacija pagal BK 178 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas V. R. kaltę grindė iš dalies paties nuteistojo V. R. parodymais, o taip pat nukentėjusiojo N. R., liudytojų M. R., S. K., A. J. parodymais, rašytiniais bylos įrodymais.

33Nukentėjusiojo N. R. parodymais nustatyta, kad vietoje seno avarinio mamos namo buvo statomas kitas namas. Medžiagas, kurias namui pirko mama, žodiniu pavedimu pavedė jam naudoti, tvarkyti ir saugoti (disponuoti jomis), nes pati tuo metu buvo išvykusi. Grįžęs po vieno reiso užsuko pasižiūrėti prie statomo namo ir pamatė, kad išvogta mediena ir kitos statybinės medžiagos. Iš karto suprato, kad tai V. R. darbas. V. R. tik po kurio laiko prisipažino, kad pavogė medžiagas.

34Liudytojos M. R. (nuteistojo motinos) parodymais nustatyta, kad pardavė butą ir už tuos pinigus sūnūs J. ir N. padėjo supirkti statybines medžiagas naujo namo statybai. Prie statomo namo viską tvarkė ir prižiūrėjo N. R.. Jinai jam buvo pavedusi tai daryti ir viską patikėjusi kaip vyriausiam sūnui. Apie tai, kad V. pardavė statybines medžiagas jai pranešė N. ir kaimynai žinutę atsiuntė. Ji, pasitarusi su vaikais, bendrai nutarė kreiptis į policiją. Prašė, kad tai padarytų sūnus N.. Jinai pati N. pareiškimo nedubliavo, kad nesikartoti. N. pareikštą ieškinį palaiko ir prašo jam viską priteisti.

35Apylinkės teisme apklaustas liudytojo S. K. parodė, kad V. R. siūlė jam pirkti akmenų ir lentų. Jis nupirko, už kiek nepamena. Pinigus mokėjo V. R.. Liudytoja A. J. patviritno, kad 2013 m. vasarą V. R. pasiūlė jai pirkti mineralinės vatos. Teigia vieną ruloną pirkusi, tačiau po kelių dienų policijos pareigūnai jį paėmė.

36Apylinkės teismas dėl šios nusikalstamos veikos tinkamai įvertino ir rašytinius bylos duomenis – N. R. protokolą-pareiškimą, kuriuo patvirtinama, kad nuo statomo namo ( - ), dingo jo žinioje buvę statybinės medžiagos, įvykio vietos apžiūros protokolą ir foto nuotraukas, kuriuo apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta ( - ), prie statomo gyvenamojo namo, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolus ir foto nuotraukas, patvirtinančias, kad A. J. pateikė dalį nesunaudotos akmens vatos - 1 nepilną pakuotę, R. M. pateikė 106 vnt. dvigubo pjovimo lentų, S. K. pateikė apie 3 m³ dvigubo pjovimo lentų bei akmenis.

37Byloje nėra nustatyta jokių duomenų, patvirtinančių, kad V. R. šias medžiagas būtų pirkęs ar turėjęs teisę jomis disponuoti. Tai, kad M. R. yra nuteistojo motina bei tai, kad ji prašė kito sūnaus N. R. prižiūrėti prie statomo namo esančias medžiagas ir jomis pasirūpinti, esant jai išvykus į užsienį, jokia apimtimi nesudarė pagrindo ir galimybės V. R. su statybinėmis medžiagomis elgtis savo nuožiūra. Priešingai, būtent dėl nepasitikėjimo V. R., ji prižiūrėti statomą namą, esant jai išvykus, prašė vyriausiojo sūnaus N. R., kuris ir pastebėjo dingus dalį statybinių medžiagų. Todėl ir nuteistojo V. R. paaiškinimas, kad dėl pinigų poreikio, jis paėmė ir parsidavė statybinių medžiagų nuo statomo namo, nors medžiagos buvo pirktos ne jo, o motinos vardu, patvirtina, kad nuteistasis įvykdė statybinių medžiagų vagystę, kurios jam nepriklausė. O nagrinėjamu atveju nei pagrobtų statybinių medžiagų kiekis, nei susitarimo forma tarp M. R. ir N. R. dėl medžiagų disponavimo, jokios reikšmės nuteistojo V. R. padarytos nusikalstmos veikos kvalifikavimu neturi, juolab, kad ir apeliaciniame skunde nuteistasis neneigė, kad medžiagas pardavė jam skubiai prireikus pinigų.

38Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip V. R. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 1 d., 145 str. 1 d., 178 str. 1 d., įrodymus.

39Nuteistasis V. R. savo apeliaciniame skunde, nesutikdamas su ikiteisminio tyrimo taktika ir įrodymu vertinimu teisme, teigė kad jo atžvilgiu byla buvo ištirta šališkai ir nebuvo užtikrinta jo teisė į nešališką teismą.

40Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą.

41Nešališkumo reikalavimas turi subjektyvų aspektą, kad nei vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Pagal Europos Ž. T. Teismo praktiką asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo požiūris, nors ir svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010).

42Kolegijos nuomone, šiuo atveju teigti, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nėra pagrindo. Tos aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas sprendė apie konkrečių ikiteisminio tyrimo veiksmų reikalingumą bei būtinumą, kas yra jo kompetencijoje, bei tai, kad teismas pratęsė suėmimo terminą bei byloje įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, nepatvirtina teismo šališkumo ir nėra pagrindas teigti, kad teismas pažeidė Baudžiamojo proceso įstatymą ir nuteistojo atžvilgiu buvo šališkas.

43Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. R. nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad praeityje jis teistas tris kartus. Paskutinį kartą iš laisvės atėmimo vietos paleistas 2011-04-19, t. y. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, todėl BK 27 str. 1 d., prasme jis yra recidyvistas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad vieną iš nusikaltimų – nesunkų sveikatos sutrikdymą – padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Nusikaltimais padarytos žalos neatlygino, daug kartų baustas administracine tvarka, dalis nuobaudų yra galiojančios. Kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas tinkamai parinko bausmės rūšį bei trukmę ir padarė teisingą išvadą, kad tik laisvės atėmimo bausmė leis pasiekti bausmės tikslus.

44Įvertinus tai kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

45Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

46nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Priteista iš nuteistojo V. R. 2857 (du tūkstančiai aštuoni šimtai... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. V. R., a. k. ( - ) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. už... 6. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 str. 1 d. už tai, kad... 7. Taip pat jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. už tai,... 8. Nuteistasis V. R. savo apeliaciniame skunde prašė pagal BK 145 str. 1 d., 178... 9. Nuteistasis savo skunde taip pat teigė, kad jis su nukentėjusiuoju S. J. buvo... 10. Dėl veikos padarytos R. S. atžvilgiu, nuteistais skunde teigė, kad jis... 11. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat nurodė pokalbio teiginius su... 12. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat ginčija savo kaltę dėl veikos... 13. Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją,... 14. Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą,... 15. Nuteistojo apeliacinis skundas turinio kontekste prieštaringas. Skunde dėl... 16. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistąjį V. R. kaltu pagal BK... 17. Pirmosios instancijos teisme apklausto nukentėjusiojo S. J. parodymai ir... 18. Protokolas-pareiškimas (t.1, b.l. 8) patvirtina, kad dėl sumušimo S. J.... 19. Nuteistojo skundo teiginiai, kad jis su nukentėjusiuoju susitaikęs, gyvena... 20. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl... 21. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 22. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų,... 23. Nagrinėjamu atveju, dėl nusikalstamos veikos S. J. atžvilgiu,... 24. Teismas, pripažindamas V. R. kaltu pagal BK 145 str. 1 d. rėmėsi... 25. Nukentėjusiosios R. S. parodymais nustatyta, kad V. R. yra jos brolis,... 26. Liudytojos O. P. parodymais nustatyta, kad V. R. buvo atėjęs pas ją... 27. Liudytojos M. R. (V. R. motinos) parodymais nustatyta, kad V. žadėjo padegti... 28. Iš protokolo-pareiškimo (t.1, b.l. 53-54) matyti, kad nukentėjusioji R. S.... 29. Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos išklotinės (t.1, b.l.... 30. Aukštesnysis teismas nesutinka su apelianto argumentais, kuriais jis neigia... 31. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo veika R. S. atžvilgiu teisingai... 32. Aukštesnysis teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu... 33. Nukentėjusiojo N. R. parodymais nustatyta, kad vietoje seno avarinio mamos... 34. Liudytojos M. R. (nuteistojo motinos) parodymais nustatyta, kad pardavė butą... 35. Apylinkės teisme apklaustas liudytojo S. K. parodė, kad V. R. siūlė jam... 36. Apylinkės teismas dėl šios nusikalstamos veikos tinkamai įvertino ir... 37. Byloje nėra nustatyta jokių duomenų, patvirtinančių, kad V. R. šias... 38. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų... 39. Nuteistasis V. R. savo apeliaciniame skunde, nesutikdamas su ikiteisminio... 40. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir... 41. Nešališkumo reikalavimas turi subjektyvų aspektą, kad nei vienas teisėjas... 42. Kolegijos nuomone, šiuo atveju teigti, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek... 43. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. R. nepažeidė bendrųjų... 44. Įvertinus tai kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o... 45. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d.... 46. nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmesti....