Byla 2K-414/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Viktoro Aiduko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. T. kasacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per tris mėnesius įmokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 650 Lt (5 MGL dydžio), įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Nukentėjusiajam N. B. pripažinta teisė į civilinį ieškinį, nagrinėjant jį civilinio proceso tvarka.

2Skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 22 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo G. T. ir jo gynėjo advokato Ž. Mišeikio apeliacinis skundas.

3Minėtu nuosprendžiu taip pat nuteistas A. B., tačiau dėl jo nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

5G. T. nuteistas už tai, kad kartu su A. B. 2007 m. spalio 28 d., apie 2 val., Jurbarko r., Girdžių sen. ir k., prie klubo „Mituva“, veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje, pažeisdami visuomenės tvarką, įžūliais veiksmais – nepaisydami visuotinai priimtų nusistovėjusių visuomenės normų bei sutrikdydami visuomenės rimtį – pašalinių asmenų ramybę ir laisvalaikį, t. y. dėl chuliganiškų paskatų tyčia sudavė kelis smūgius rankomis ir kojomis N. B. į galvą, padarydami jam poodines kraujosruvas veide, dešinės akies vokuose, odos nubrozdijimus bei sumušimus veide ir galvoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdyta mažiau nei dešimčiai dienų.

6Kasaciniu skundu nuteistasis G. T. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartį ir jo baudžiamąją bylą nutraukti.

7Nuteistasis nurodo, kad buvo iš esmės apribota jo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, nes kaltinamajame akte nebuvo detalizuota, kokiais konkrečiais veiksmais sutrikdyta viešoji tvarka, kaip reiškėsi jo chuliganiškos paskatos (BPK 44 straipsnio 7 dalis). Kaltinamasis aktas surašytas, neturint pakankamai duomenų apie tai, kad buvo padaryta konkreti nusikalstama veika ir kad dėl jos kaltas būtent G. T. Kaltinamajame akte formaliai perrašyti liudytojų parodymai ir kiti bylos duomenys, tačiau jie neįvertinti bendrame kontekste. Kasatoriaus nuomone, kaltinimas nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis ir neabejotinais įrodymais, o neturėdamas detalios informacijos apie jam pareikštų kaltinimų apimtį, jis neturėjo galimybės efektyviai gintis. Nuteistojo manymu, kaltinamasis aktas turi trūkumų, kurie trukdo nagrinėti bylą, ir jie negali būti ištaisomi, nagrinėjant bylą teisme (BPK 219 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas deklaratyviai nurodė, kad kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio nuostatas, todėl, kasatoriaus nuomone, šiuo aspektu apeliacinis skundas nebuvo išnagrinėtas.

8Kasatorius pažymi, kad teismai pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, nes kaltinimus grindė prielaidomis, prieštaringais liudytojo R. G. parodymais, neatsižvelgdami į kitų byloje dalyvavusių asmenų nurodytas aplinkybes, nevertindami byloje esančių įrodymų visumos, taip pažeisdami ir BPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles. Teismai kaip patikimą įrodymą vertino liudytojo R. G. parodymus, kurie prieštarauja kitų byloje apklaustų asmenų (nukentėjusiojo N. B. ) parodymams. Kauno apygardos teismas nurodė, kad liudytojo R. G. parodymus neva patvirtina liudytojų K. M. ir I. M. parodymai bei specialisto išvada Nr. G 377/07(10). Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad K. M. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nepatvirtino aplinkybės, jog būtent jis, G. T., sudavė smūgius nukentėjusiajam. Tai, kad liudytoja I. M. nurodė, jog prieš nukentėjusįjį smurtavo keli asmenys, neleidžia daryti išvados, kad smurtą naudojo būtent G. T. Minėtoje specialisto išvadoje tik nurodyta, kad nukentėjusiajam N. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojai E. J., S. T., M. S., L. D. parodė nematę, jog G. T. būtų atlikęs kokius nors smurtinius veiksmus. Taigi, kasatoriaus nuomone, liudytojo R. G. parodymai prieštarauja nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymams, tačiau teismai nesiėmė priemonių prieštaravimams pašalinti. Nuteistojo nekaltumą įrodančios aplinkybės nebuvo ištirtos, motyvai dėl jų neišdėstyti. Kasatoriaus manymu, teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes neteisingai įvertino surinktus įrodymus, nepatikrino kiekvieno įrodymo tikrumo, liečiamumo, leistinumo, įrodymų pakankamumo, jų tarpusavio ryšio, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teismų praktikos, pagal kurią visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1, 3.1.8 punktai).

9Kasatorius nurodo ir tai, kad apeliaciniame skunde buvo teigiama, jog pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis, nes nėra įrodymų, patvirtinančių, kad G. T. būtų „tyčia sudavęs kelis smūgius rankomis ir kojomis N. B.“. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio argumento, deklaratyviai nurodė, kad abu „nuteistieji veikė bendrai, abu sudavė smūgius“. Šis teismas, darydamas tokią išvadą, nepagrįstai rėmėsi prieštaringais liudytojų R. G., K. M. ir I. M. parodymais, kurie nepatvirtina, kad jis, kasatorius, sudavė smūgius nukentėjusiajam.

10Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta kiekvieno asmens teisė, kad jo bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Kasatorius mano, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo šališkumą patvirtina tas faktas, jog teismai neįvertino to, kad liudytojai E. J., S. T., M. S., L. D., nukentėjusysis N. B., priešingai nei liudytojas R. G., nurodė, jog nematė jo, nuteistojo, įvykio vietoje. Teismai rėmėsi tik vieno liudytojo – R. G. – parodymais, kurie yra prieštaringi ir neatitinka kitų liudytojų duotų parodymų. Tai, kad teismai vadovavosi ne visų surinktų įrodymų visuma, o tik vieno liudytojo nurodytomis aplinkybėmis, sukelia abejonių dėl teismų šališkumo. Be to, apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas, 2008 m. lapkričio 10 d. posėdžio metu nutaręs iškviesti keletą liudytojų, tarp jų – ir T. K., 2009 m. spalio 28 d. posėdžio metu pakeitė savo poziciją ir nutarė, kad liudytojo T. K. apklausa nėra būtina, nes „nė vieno šaukimo jis neatsiėmęs“. Kasatoriaus nuomone, taip teismas veikė nenuosekliai ir prieštaringai, pažeidė teisminio proceso nuoseklumo ir teisinio apibrėžtumo principus, sukėlė abejones teismo nešališkumu. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo analogiško apeliacinio skundo argumento. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojo T. K. apklausa galėjo iš esmės pakeisti teismo nuosprendį, nes faktiškai 2007 m. spalio 28 d. įvykęs incidentas susijęs būtent su šiuo asmeniu. Neišnagrinėjus minėtų aplinkybių buvo pažeista jo, G. T., teisė į gynybą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis, BPK 20 straipsnio 5 dalies, 22 straipsnio nuostatos. Be to, kasatoriaus nuomone, apylinkės teismas, savo iniciatyva, o ne prokuroro prašymu paskyręs baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, peržengė teisingumo vykdymo ribas, išreiškė dėl jo, G. T., savo šališkumą ir neobjektyvumą.

11Apeliaciniame skunde buvo keliamos abejonės dėl to, ar Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas R. Klimaitis galėjo objektyviai išnagrinėti šią baudžiamąją bylą bei priimti teisėtą ir teisingą sprendimą. Tokią abejonę sustiprina aplinkybė, kad šis teisėjas anksčiau kaip valstybinį kaltinimą palaikantis asmuo (prokuroras) tame pačiame apylinkės teisme dalyvavo baudžiamojoje byloje, kurioje jam, G. T., buvo pareikšti kaltinimai. Dėl to yra pagrindas manyti, kad teisėjas R. Klimaitis, nagrinėdamas šią bylą, galėjo būti saistomas savo ankstesnio nusistatymo dėl nuteistojo. Į šį argumentą apeliacinės instancijos teismas atsakė deklaratyviai.

12Nuteistasis dar nurodo, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. būtina nustatyti, kad nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Subjektyvusis viešosios tvarkos sutrikdymo požymis pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. viešosios tvarkos pažeidimo atveju kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir nori šių padarinių. Teismai nustatė, kad jo, G. T., elgesys neva pasireiškė įžūliais veiksmais, kurie apibūdinti kaip visuotinai priimtų nusistovėjusių visuomenės normų nepaisymas. Tačiau, kasatoriaus manymu, teismai nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais buvo nepaisoma visuomenės normų bei kokie veiksmai buvo įžūlūs. Nėra neginčytinai nustatyta, kad jis, kasatorius, sudavė smūgį nukentėjusiajam. Kasatorius teigia, kad jis negalėjo sutrikdyti viešosios tvarkos ir rimties, nes viešoji tvarka jau buvo sutrikdyta iki tariamo konflikto su nukentėjusiuoju (anksčiau įvyko konfliktas, susijęs su T. K.). Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis kaltinamas tuo, jog sutrikdė pašalinių asmenų ramybę ir laisvalaikį, nors incidentas įvyko apie 2 val. nakties, o remiantis liudytojo K. M. parodymais, klubas, kuriame įvyko incidentas, uždaromas 2 val., todėl pašalinių asmenų laisvalaikis negalėjo būti sutrikdytas. Be to, byloje nenustatyta, kad žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis, kilo sumaištis ar buvo nutrauktas renginys bei kitų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti realų viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymą. Viešoji tvarka ir rimtis kito nuteistojo A. B. konflikto su nukentėjusiuoju N. B. metu jau buvo sutrikdyta dėl trečiųjų asmenų ankstesnių veiksmų – smurto prieš T. K., todėl, kasatoriaus nuomone, nėra jokio priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių. Be to, byloje nėra įrodinėjamas subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis, nors kaltinime ir nurodyta, kad jis, G. T., veikė dėl chuliganiškų paskatų, tyčia. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad klaidinga Kauno apygardos teismo išvada, jog kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai.

13Nuteistasis dar nurodo, kad teismo sprendimas pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinį ieškinį yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes nukentėjusiojo pateiktame civiliniame ieškinyje buvo prašoma priteisti tam tikrą pinigų sumą. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį teismas privalėjo priimti sprendimą, kuriuo turėjo arba patenkinti, arba atmesti nukentėjusiojo civilinį ieškinį. Taip teismai pademonstravo savo palankumą nukentėjusiajam ir pažeidė jo, G. T., teisę į teisingą, objektyvų ir nepriklausomą teismo procesą.

14Kasaciniame skunde taip pat nurodyta, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog pats nukentėjusysis N. B., pirmasis sudavęs smūgį nuteistajam A. B., sukėlė konfliktą. Tai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose. Be to, teismas neatsižvelgė į kasatoriaus asmenybę, elgesį ir jį apibūdinančią medžiagą. Nuo inkriminuotos veikos padarymo jis, G. T., nepadarė jokio teisės pažeidimo, susirado darbą, darbe apibūdinamas teigiamai, sukūrė šeimą, ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu netrukdė baudžiamosios bylos eigai, dėjo pastangas, kad byla būtų kuo greičiau ir teisingiau išnagrinėta. Dėl to, kasatoriaus nuomone, nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes netinkamai pritaikytos BK 36, 41, 54 straipsnių nuostatos, o jam paskirta per didelė bausmė. Bausmės tikslai gali būti pasiekti, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendžiu jam paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimo nuo bausmės rūšis. Kadangi jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, o jam paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo paskirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės.

15Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Arūnas Verenius prašo jį atmesti. Prokuroras nurodo, kad nepagrįstas nuteistojo G. T. argumentas, jog nagrinėjant apeliacinį skundą Kauno apygardos teisme buvo pažeisti BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai, nes teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde. Bylą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, atmesdama nuteistojo G. T. apeliacinį skundą, laikėsi BPK reikalavimų ir teismų praktikos, reglamentuojančios baudžiamųjų bylų nagrinėjimą apeliaciniame procese. Apygardos teismas pasisakė dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų ir juos motyvuotai atmetė.

16Prokuroras nurodo, kad kasaciniame skunde taip pat teigiama, jog abi teismų instancijos pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nes G. T. kaltę pagrindė tik abejotinais liudytojo R. G. parodymais. Tačiau Kauno apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad G. T. kaltė pagrįsta ne tik nuosekliais minėto liudytojo parodymais, bet ir liudytojų K. M., I. M. parodymais, asmenų atpažinimo, akistatų protokolais, teismo medicinos specialisto išvada. Kasatorius tik deklaratyviai teigia, kad liudytojo R. G. parodymai yra nepatikimi, nepateikdamas dėl to jokių argumentų. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki įvykio tarp R. G. ir G. T. asmeninių kontaktų ar priešiškumo nebuvo, liudytojas jo nepažinojo. Kasatoriaus teiginys, kad teismas be pagrindo jo kaltę pagrindė netiesioginiu įrodymu – teismo medicinos specialisto išvada – yra nepagrįstas, nes BPK nesuteikia pranašumo tiesioginiams įrodymams prieš netiesioginius, svarbu, kad įrodymas patvirtina arba paneigia svarbias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam N. B. buvo padaryti kūno sužalojimai. Teismas savo išvadas pagrindė ištirtų įrodymų visuma, juos tarpusavyje sugretindamas, laikydamasis BPK 20 straipsnio nuostatų, nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnyje keliamus reikalavimus.

17Prokuroras pažymi, kad kasatorius pernelyg plačiai traktuoja rungimosi principo sampratą, siedamas jį su teismo ištirtų įrodymų vertinimu. Kasacinės instancijos teismas tikrina baudžiamojo įstatymo taikymą, remdamasis teismų sprendimuose nustatytomis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o pats šių aplinkybių nenustato, taip pat iš naujo nevertina teismų įvertintų įrodymų. Todėl kasacinio skundo argumentai, kuriuose prašoma iš naujo įvertinti baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, yra nenagrinėtini.

18Atsiliepime dar pažymima, kad kasatorius taip pat mano, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų ir nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl šio procesinio dokumento pagrįstumo ir teisėtumo. G. T. kasaciniame skunde kaip ir savo apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja tuos pačius argumentus dėl kaltinamojo akto. Tačiau jie yra paneigti Kauno apygardos teismo nutartyje ir kaltinimas su teismo pozicija sutinka. Prokuroras pažymi, kad nuteistasis ir jo gynėjas pirmosios instancijos teisme kaltinamojo akto atitikties BPK 219 straipsnio nuostatoms neginčijo. Be to, G. T. pirmosios instancijos teismo proceso metu išreiškė savo poziciją, kad supranta, kuo yra kaltinamas, tačiau kaltu neprisipažįsta.

19Prokuroras nurodo, kad nuteistasis taip pat nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Kasatorius ir jo gynėjas proceso metu pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjusiam teisėjui. Jų prašymai buvo išnagrinėti, vadovaujantis BPK 59 straipsnio nuostatomis. Kasatorius teismo šališkumą sieja ir su tuo, kad pirmosios instancijos teismo proceso metu nebuvo apklaustas liudytojas T. K. Teismas ėmėsi visų procesinių priemonių, kad užtikrintų minėto liudytojo dalyvavimą, o jas išnaudojęs, priėmė sprendimą šio liudytojo neapklausti, jo parodymus paskelbti BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka. Prokuroras pažymi, kad šis liudytojas negalėjo patvirtinti ar paneigti jokių esminių įvykio aplinkybių, nes pats buvo sužalotas, o teismas jo parodymais nuosprendžio išvadų negrindė. G. T. teismo šališkumą nepagrįstai įžvelgia ir dėl to, kad teismas paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai dėl to pasisakė ir kaltinimas su tuo visiškai sutinka.

20Prokuroras taip pat pažymi, kad nuteistasis nepagrįstai teigia, jog buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Teismų išvados, kad G. T. ir A. B. nukentėjusįjį N. B. sužalojo bendrais veiksmais, suduodami smūgius į galvos sritį, yra pagrįstos byloje išnagrinėtais įrodymais. Įžūlūs G. T. veiksmai pasireiškė smurto naudojimu prieš N. B. kitų asmenų akivaizdoje, dėl to teko nutraukti aktyvų žmonių poilsį. Nuteistojo veika turėjo neigiamų padarinių visuomenei, o ne tik nukentėjusiajam. Šiuos veiksmus nuteistasis atliko neapibrėžtos tyčios forma, nekonkretizuodamas, kokį poveikį visuomenei turės jo ir bendrininko veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatydamas, kad bus sutrikdyta viešoji tvarka.

21Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas G. T. laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, pritaikęs BK 75 straipsnį, atidėjo, tinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas, nes įvertino jo asmenybę, padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus dėl bausmės rūšies ir dydžio paskyrimo G. T. motyvuotai atmetė. Kasatoriaus reikalavimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, skiriasi nuo suformuotos teismų praktikos dėl šios normos taikymo, nes nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios paneigtų, kad BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Kasatoriaus skunde keliamas klausimas dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo taip pat yra nepagrįstas ir nepaneigia apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų šiuo klausimu bei BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatų sampratos.

22Nuteistojo G. T. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

23Dėl kaltinamojo akto

24

25Nuteistasis nurodo, kad iš esmės buvo apribota jo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, nes kaltinamajame akte nebuvo detalizuota, kokiais konkrečiais jo veiksmais sutrikdyta viešoji tvarka, kaip reiškėsi chuliganiškos paskatos; kaltinimas nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis ir neabejotinais įrodymais; kaltinamasis aktas turi trūkumų, kurie trukdo nagrinėti bylą, ir jie negali būti ištaisomi, nagrinėjant bylą teisme.

26Pastebėtina, kad kasaciniame skunde yra teiginių, kurių nebuvo apeliaciniame skunde, t. y. kad kaltinamasis aktas turi trūkumų, kurie trukdo nagrinėti bylą, ir jie negali būti ištaisomi, nagrinėjant bylą teisme. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo

27Nr. X-1236 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. sausio 1 d.) kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Minėti kasatoriaus teiginiai yra nauji, nes jie nebuvo išdėstyti apeliaciniame skunde ir nagrinėti apeliacinės instancijos teismo. Dėl to šie argumentai, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

28Iš nuteistojo G. T. ir jo gynėjo advokato Ž. Mišeikio apeliacinio skundo turinio spręstina, kad apeliantai skundė kaltinamojo akto pagrįstumą, teigdami, jog šis procesinis dokumentas buvo surašytas, neturint pakankamai duomenų apie tai, kad buvo padaryta konkreti nusikalstama veika ir kad dėl jos kaltas G. T. (nes tai tvirtina tik liudytojas R. G.), kad jame nenurodyta, kokiais G. T. veiksmais padaryta veika.

29Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nutartyje pažymėjo, kad: kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio nuostatas, nes jame išdėstyti įstatyme numatyti duomenys (nusikalstamos veikos aprašymas, pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir kt.); viešosios tvarkos pažeidimas padarytas, nuteistiesiems veikiant bendrininkų grupe – nukentėjusiajam smūgius sudavė tiek G. T., tiek A. B.; dėl bendro dalyvavimo atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams.

30Pagal BPK 219 straipsnio 3, 4 punktus kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Kaltinamasis aktas neatitinka 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) ir kt. Tais atvejais, kai nusikalstamą veiką padaro keli asmenys, jų veika procesiniuose dokumentuose aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.3 punktas) („Teismų praktika“ Nr. 19, p. 204).

31Pripažintina, kad šios baudžiamosios bylos kaltinamajame akte nebuvo išsamiau detalizuota, kokius konkrečius veiksmus padarė abu nusikalstamos veikos dalyviai – G. T. ir A. B. Kaltinamajame akte tik nurodyta, kad G. T., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. B., dėl chuliganiškų paskatų tyčia sudavė kelis smūgius rankomis ir kojomis N. B. į galvą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai laikytina kaltinamojo akto trūkumu, nes, kaip spręstina iš bylos duomenų, buvo nustatyti kiekvieno nuteistojo atlikti neteisėti veiksmai: G. T. sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam į galvą, nuo kurio šis nugriuvo, A. B. spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į galvą. Tokios aplinkybės nurodytos kaltinamojo akto dalyje, kurioje išdėstyti kaltinimą pagrindžiantys duomenys, aprašant liudytojų R. M., R. G. duotus parodymus. Tokie nuteistųjų veiksmai pasitvirtino nagrinėjant bylą teisme ir tai konstatuojama nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje.

32Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog šis kaltinamojo akto trūkumas iš esmės pažeidė nuteistojo teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir teisę į gynybą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu G. T. įteikus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, dalyvaujant gynėjui advokatui E. Pangoniui, jis neteigė, jog nesupranta, kuo yra įtariamas, ar kad pareikštas įtarimas yra nekonkretus (T. 1, b. l. 103–105). G. T., susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, prašymų dėl jo papildymo taip pat nepateikė (T. 2, b. l. 21). Nagrinėjant bylą teisme G. T. pareiškė suprantąs, kuo yra kaltinamas, tačiau kaltu neprisipažįsta (T. 2, b. l. 111). Taigi nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme kaltinamojo akto atitikimo BPK 219 straipsnio nuostatoms neginčijo. Pastebėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu G. T. iš viso neigė buvęs įvykio vietoje inkriminuotu metu ir atlikęs bet kokius neteisėtus veiksmus. Taigi ta aplinkybė, kad pareikšto kaltinimo formuluotėje nebuvo išdėstyta, kokius konkrečius veiksmus G. T., veikdamas bendrininkų grupe su A. B., padarė, nesutrukdė jam gintis nuo įtarimo ir kaltinimo, pasirenkant nedalyvavimo nusikalstamoje veikoje gynybinę taktiką. Priešingai kasatoriaus tvirtinimui kaltinamajame akte išdėstyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Kaltinamasis aktas yra prokuroro kaip vienos iš proceso šalių užimama pozicija, kuriuo užbaigiama ikiteisminio tyrimo stadija ir išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai; jame nesprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį. Dėl to kasatoriaus argumentas, kad kaltinamajame akte išdėstyti duomenys neįvertinti bendrame bylos kontekste, yra atmestinas, nes duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Pagal teismų praktiką kaltinamajame akte nurodomos nusikalstamos veikos aplinkybės tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalies dispoziciją asmens veikimo paskatos nėra būtinasis šios veikos sudėties požymis, todėl jų nedetalizavimas kaltinamajame akte nereiškia netinkamo jo surašymo. Įvertinus šias aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo apribota nuteistojo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, ir dėl to suvaržyta jo teisė į gynybą.

33

34Dėl įrodymų vertinimo

35

36Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismai pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, 20 straipsnio 5 dalį, nes nepatikrino kiekvieno įrodymo tikrumo, liečiamumo, leistinumo, įrodymų pakankamumo, jų tarpusavio ryšio, nevertino įrodymų visumos, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teismų praktikos. Rungimosi principas reiškia, kad byla turi būti sprendžiama ginčo keliu, t. y. tiek kaltinimo, tiek gynybos šalys turi lygias teises reikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, reikšti prašymus ir kt. Tačiau kasatorius tokių pažeidimų nenurodė, rungimosi principo pažeidimą susiedamas vien su netinkamu įrodymų vertinimu.

37Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtinančius įrodymus bei jų vertinimo (priimtinumo ar atmetimo aspektu) motyvus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalies 3 punktas). Nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismas privalo tiesiogiai ištirti įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis) ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Asmenų parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis), tačiau jie neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. apžvalga dėl Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje; išvadų 4 punktas).

38Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje patikrindamas byloje surinktus duomenis, t. y. apklausė kaltinamuosius G. T. ir A. B., nukentėjusįjį N. B., liudytojus K. M., I. M., E. J., S. T., I. B., R. G., M. S., nusprendė iškviesti ir apklausė papildomus liudytojus L. D. ir D. P., kitiems įrodymams patikrinti, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė posėdyje nedalyvavusio liudytojo T. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ištyrė rašytinius įrodymus: teismo medicinos specialisto išvadą, patvirtinančią nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pobūdį ir sunkumą, parodymo atpažinti pagal nuotrauką, asmenų parodymo atpažinti, akistatos protokolus ir kitus dokumentus. Priešingai kasatoriaus tvirtinimui, teismas, vertindamas įrodymus, vertino jų visetą – tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus.

39Kasatorius teigia, kad jis pripažintas kaltu remiantis vienintelio liudytojo R. G. parodymais, kurie prieštarauja nukentėjusiojo N. B. parodymams, jog R. G. teigė, kad nukentėjusysis traukėsi atbulas ir „buvo veidu“ į jam trenkusius asmenis, o nukentėjusysis N. B. patvirtino, jog jis iš nugaros pajuto smūgį į galvą metaliniu daiktu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu R. G., apklausiamas kaip liudytojas, patvirtino, kad matė, kaip G. T. iš nugaros sudavė smūgį N. B., kuris nugriuvo (T. 1, b. l. 28–29). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, akistatos su G. T. metu R. G. patvirtino, kad G. T. sudavė smūgį nukentėjusiajam į galvą, nuo kurio šis pargriuvo, nedetalizuodamas smūgio sudavimo aplinkybių (T 1, b. l. 51–52, 64–65). Teisiamojo posėdžio, vykusio 2008 m. lapkričio 28 d., metu R. G. taip pat kategoriškai teigė, kad G. T. pirmas trenkė nukentėjusiajam, o A. B. antras, teigdamas, jog nukentėjusysis „traukėsi atbulas“. Nors liudytojo R. G. nurodyta aplinkybė apie nukentėjusiojo poziciją smūgio metu skyrėsi nuo jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau atsižvelgus į tai, kad teisme šis liudytojas davė parodymus praėjus daugiau nei metams nuo įvykio, bei į tai, kad nesutapimas parodymų nesutapimas yra neesminis, nebuvo pagrindo atmesti juos kaip abejotinus.

40Įrodymų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Pagal BPK 301 straipsnio 2 dalį apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais; šių asmenų parodymais galima grįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Tokios aplinkybės šiuo atveju nėra. Teismas, nustatydamas faktines veikos padarymo aplinkybes, pagrįstai vadovavosi liudytojo R. G. parodymais, nes jie buvo kategoriški ir iš esmės nekeliantys abejonių. Šis liudytojas išsamiai apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltinamasis bei jo gynėjas turėjo galimybę užduoti jam klausimų ir aiškintis jiems svarbias aplinkybes, tai ir buvo padaryta.

41Kasatorius nepagrįstai teigia, kad liudytojų R. G., K. M. ir I. M. parodymai buvo prieštaringi ir teismas jais rėmėsi, nepašalinęs šių prieštaravimų. Ta aplinkybė, kad liudytojai K. M. ir I. M. nedavė parodymų apie tai, jog G. T. sudavė smūgį nukentėjusiajam, nereiškia, kad jų ir liudytojo R. G. parodymai yra prieštaringi. K. M. patvirtino, kad įvykio vietoje jis matė G. T., ir tai, kad A. B. spyrė vieną du smūgius nukentėjusiajam į galvą. Vadinasi, K. M. patvirtino dalį R. G. nurodytų aplinkybių. Aplinkybė, kad sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti būtent veido ir galvos srityje, patvirtinta ir teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 377/07(10). Liudytoja I. M. patvirtino, kad prieš nukentėjusįjį smurtą naudojo keli asmenys, tarp jų buvo ir A. B.

42Pastebėtina, kad kasaciniame skunde yra prieštaringų teiginių: teigiama, kad liudytojai E. J., S. T., M. S., L. D. parodė nematę, jog G. T. būtų atlikęs kokius nors smurtinius veiksmus, taip pat kad šie liudytojai bei nukentėjusysis N. B., priešingai nei liudytojas R. G., nurodė, jog nematė jo, G. T., įvykio vietoje. Tai, kad minėti liudytojai nedavė parodymų, jog G. T. sudavė smūgį nukentėjusiajam, nepaneigia priešingo liudytojo R. G. tvirtinimo. Pažymėtina, kad liudytojų E. J. ir S. T. parodymai apie tai, kad nuteistasis A. B. konfliktavo su nukentėjusiuoju N. B., tačiau šis nebuvo nugriuvęs ant žemės, prieštaravo liudytojų K. M. ir I. M. parodymams. Be to, ikiteisminio tyrimo metu E. J. teigė, kad tą vakarą G. T. iš viso nebuvo klube, o S. T. – kad G. T. nematė.

43Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos aplinkybės buvo išsamiai ir nešališkai ištirtos, teismų sprendimai pagrįsti tinkamai įvertintais įrodymais, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, tiriant ir vertinant byloje surinktus įrodymus, nenustatyta.

44

45Dėl teismo šališkumo

46Kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismo šališkumą patvirtina šios aplinkybės:

471) teismai neįvertino to, kad liudytojai E. J., S. T., M. S., L. D., nukentėjusysis N. B. nurodė, jog nematė jo, nuteistojo, įvykio vietoje, o rėmėsi tik vieno liudytojo R. G. nurodytomis aplinkybėmis;

482) Jurbarko rajono apylinkės teismas, 2008 m. lapkričio 10 d. posėdžio metu nutaręs iškviesti liudytoją T. K., 2009 m. spalio 28 d. posėdžio metu pakeitė savo poziciją ir nutarė, kad šio liudytojo apklausa nėra būtina, nes „nė vieno šaukimo jis neatsiėmęs“;

493) apylinkės teismas savo iniciatyva, o ne prokuroro prašymu paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą;

504) bylą nagrinėjęs teisėjas R. Klimaitis anksčiau kaip valstybinį kaltinimą palaikantis asmuo (prokuroras) tame pačiame apylinkės teisme dalyvavo baudžiamojoje byloje, kurioje jam, G. T., buvo pareikšti kaltinimai.

51Analogiški argumentai buvo išdėstyti ir nuteistojo G. T. bei gynėjo advokato Ž. Mišeikio apeliaciniame skunde. Kauno apygardos teismas apeliacinio skundo argumentus dėl teismo šališkumo atmetė pažymėdamas, kad: duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas, neatitinkantis nuteistojo lūkesčių, nėra teismo šališkumą patvirtinančios aplinkybės; teismas perskaitė liudytojo T. K. parodymus, tačiau jais nuosprendis ir jo išvados nebuvo grindžiamas, nes jie nei patvirtina, nei paneigia esmines įvykio aplinkybes, todėl šio liudytojo neapklausimas teisme esminės įtakos neturėjo; teismas skiria bausmę, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes, jis nėra saistomas prokuroro išsakyta pozicija palaikant byloje valstybinį kaltinimą; pagal BPK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis tame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, gynėjas, todėl aplinkybė, kad teisėjas R. Klimaitis kaip prokuroras dalyvavo kitame procese nereiškia, jog nuosprendį priėmęs teismas buvo šališkas.

52Teisėjų kolegija, pritardama šioms apeliacinės instancijos teismo išvadoms, sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog šią bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

53Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje.

54Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių (žr. Daktaras prieš Lietuvą (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000); kaip naujesnį šaltinį – Micallef prieš Maltą (Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009). Nurodyta prezumpcija dažnai yra sunkiai paneigiama, taigi svarbias tolesnes garantijas užtikrina objektyvaus nešališkumo reikalavimas (Micallef v. Malta).

55Antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Kartu pažymėtina, kad objektyvus nešališkumo aspektas neturėtų būti aiškinamas pernelyg plačiai, pripažįstant, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net ir esminiai, visada rodo šio teismo šališkumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-202/2005, Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009). Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (pvz., Fey v. Austria, no. 14396/88, judgement of 24 February 1993; Vera Fern?ndez-Huidobro c. Espagne, no 74181/01, arr?t du 6 janvier 2010).

56Šioje byloje kasatorius G. T. nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų rodyti bylą išnagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą, o iškėlė abejones dėl teismo nešališkumo objektyviąja prasme. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltinamojo gynėjas advokatas Ž. Mišeikis pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui R. Klimaičiui, argumentuodamas tuo, kad teisėjas, dirbdamas prokuroru, palaikė kaltinimą kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje G. T. buvo pripažintas kaltu. Teisėjas, vadovaudamasis BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 59 straipsnio 1, 4 dalimis, nušalinimo netenkino. Jau minėta, kad pagal BPK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu jis tame pačiame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, gynėjas. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, todėl R. Klimaičio kaip prokuroro dalyvavimas ankstesniame kito ikiteisminio tyrimo procese, kuriame buvo kaltinamas G. T., nėra aplinkybė, rodanti teismo šališkumą objektyviąja prasme (žr. mutatis mutandis kasacinę nutartį Nr. 2K-27/2006; taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus Craxi prieš Italiją (Craxi c. Italie, n° 63226/00, décision du 14 juin 2001); Puolitaival ir Pirttiaho prieš Suomiją (Puolitaival and Pirttiaho v. Finland, no. 54857/00, 23 November 2004); Parlov-Tkalčić prieš Kroatiją (Parlov-Tkalčić v. Croatia, no. 24810/06, 22 December 2009).

57Atmestini kasatoriaus argumentai dėl teismo šališkumo, nes netinkamai įvertinti įrodymai (kaltė grindžiama tik liudytojo R. G. parodymais), neapklaustas liudytojas T. K. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas dėjo pastangas apklausti kaip liudytoją T. K., tačiau to padaryti nepavyko, nes arba jam nebūdavo įteikiami šaukimai, arba jis neatvykdavo į teisiamąjį posėdį. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgus į tai, kad šio liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo informatyvūs, teismo sprendimas bylą išnagrinėti be šio liudytojo, balsu perskaitant jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, neprieštaravo įstatymo nuostatoms ir nereiškia teismo šališkumo. Ta aplinkybė, kad bylos įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, taip pat nepatvirtina teismo šališkumo, nes teismo nuosprendis atitinka įstatymo reikalavimus, jame išdėstyti įrodymai, kuriais vadovaujantis buvo nustatytos faktinės veikos padarymo aplinkybės, bei motyvai, kuriais remiantis buvo atmesti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Teisingumo vykdymas yra išimtinė teismo kompetencija; teismas, nagrinėdamas bylą, remiasi tik įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalis); skirtingus interesus byloje turintys proceso dalyviai turi teisę siūlyti teismui bylos sprendimą, todėl kasatoriaus argumentas, kad teismas savo iniciatyva, o ne prokuroro prašymu paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę, taip pat nerodo teismo šališkumo.

58

59Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

60

61Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismai nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais buvo nepaisoma visuomenės normų bei kokie veiksmai buvo įžūlūs.

62Nuosprendžiu nustatyta, kad G. T. ir A. B. viešoje vietoje, pažeisdami visuomenės tvarką, įžūliais veiksmais – nepaisydami visuotinai priimtų nusistovėjusių visuomenės normų bei sutrikdydami visuomenės rimtį – pašalinių asmenų ramybę ir laisvalaikį, t. y. dėl chuliganiškų paskatų tyčia sudavė kelis smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam N. B. į galvą.

63Pagal nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes nuteistojo G. T. veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

64BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

65Teismų praktika pripažįsta, kad įžūlus elgesys yra tais atvejais, kai panaudojamas fizinis smurtas, vandališki veiksmai, sunaikinamas, sugadinamas turtas. Visuomenės tvarkos ir rimties sutrikdymu pripažįstami tokie atvejai, kai sutrinka įmonės, įstaigos, organizacijos įprastinis darbo, veiklos ritmas, viešosios vietos rimtis ir tvarka (kasacinės nutartys Nr. 2K-34/2008, 2K-180/2008, 2K-311/2009).

66Teismas nustatė, kad nuteistojo veiksmai atlikti viešoje vietoje – prie klubo „Mituva“, jie buvo įžūlūs, nes buvo naudojamas fizinis smurtas, o tai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms, dėl jų kilo neigiami padariniai – sutrikdyta visuomenės rimtis, klube buvusių asmenų laisvalaikis. Ta aplinkybė, kad viešoji tvarka jau buvo sutrikdyta iki konflikto su nukentėjusiuoju, nes anksčiau įvyko konfliktas, susijęs su T. K. – šis taip pat buvo sumuštas, neturi reikšmės nuteistojo veiksmų vertinimui, nes jo veiksmai pratęsė viešosios tvarkos sutrikdymą. Tai, ar dėl neteisėtų veiksmų buvo nutrauktas klubo darbas, veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, nes nustatyta, kad atsirado kiti padariniai – buvo sutrikdytas poilsio vakare klube dalyvavusių žmonių laisvalaikis. Be to, nenustatyta, to netvirtina ir kasatorius, kad veikos padarymo metu klubas jau nebedirbo. Taigi tarp nuteistojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl nustatyti visi būtini objektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

67Nuosprendyje konstatuota, kad nuteistasis veikė tyčia. Pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko prisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet jis nustatomas tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-353/2006). Viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad G. T. kitų žmonių akivaizdoje suduodamas smūgį nukentėjusiajam bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo.

68Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad klaidinga Kauno apygardos teismo išvada, jog kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Nusikalstamos veikos motyvas ar tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. Tik tokiu atveju, nenustačius BK straipsnio dispozicijoje nurodyto veikos motyvo ar tikslo, konstatuojama, kad asmuo nepadarė nusikalstamos veikos arba kad padarė kitą veiką, nereikalaujančią atitinkamo motyvo ar tikslo. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nenurodytas veikos motyvas. Taigi kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos padarymo motyvai neturi reikšmės – jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai (kasacinės nutartys Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009). Šioje byloje teismas nustatė, kad G. T. su bendrininku veikė dėl chuliganiškų paskatų.

69

70Dėl bausmės

71

72Nuteistasis teigia, kad netinkamai pritaikytos BK 36, 41, 54 straipsnių nuostatos ir jam paskirta per didelė bausmė; bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

73Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Šioje nutartyje pasisakyta, kad nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl bausmės, neturi pagrindo pripažinti, kad teismas, paskirdamas G. T. šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant vieneriems metams šešiems mėnesiams, bei baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nesilaikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą.

74Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į nusikaltimo pobūdį, pavojingumą visuomenei – buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, į nuteistojo asmenybę apibūdinančią medžiagą – G. T. vieną kartą teistas, teistumas neišnykęs, po bausmės atlikimo kitų teisės pažeidimų nepadarė, dirba, nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

75Pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, nes pagal teismų praktiką tyčinį nusikaltimą padariusiam asmeniui, kuris yra recidyvistas, teismai paprastai skiria terminuoto laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga; išvadų 9 punktas) („Teismų praktika“ Nr. 27, p. 314). Pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas G. T. yra recidyvistas, nes Jurbarko rajono apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu jis buvo teistas už tyčinius nusikaltimus ir, teistumui neišnykus, vėl padarė tyčinį nusikaltimą.

76Nuteistasis teigia, kad jam nepagrįstai nepritaikytas BK 36 straipsnis, tačiau toks teiginys nebuvo išdėstytas apeliaciniame skunde ir nagrinėtas apeliacinės instancijos teismo, todėl, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, paliekamas nenagrinėtas.

77Atmestinas kasatoriaus tvirtinimas, kad teismas negalėjo paskirti baudžiamojo poveikio priemonės, nes pagal BK 67 straipsnio 2 dalį šio priemonės taikomos, kai pilnametis asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, o šiuo atveju jam bausmės vykdymas atidėtas. Pagal 75 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija nuo 2007 m. liepos 21 d.) atidėdamas bausmės vykdymą teismas paskiria nuteistajam šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus. Ši įstatymo norma yra nauja, nes pagal ankstesnę redakciją asmeniui, kuriam atidėtas bausmės vykdymas, buvo privalu skirti tik BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytus įpareigojimus. Baudžiamajame įstatyme nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių (BK 67 straipsnis), įpareigojimų atidedant bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 2 dalis) sąrašai yra išsamūs, todėl teismams įstatymas nesuteikia teisės, taikant BK 75 straipsnį, skirti šiuose sąrašuose neišvardytų priemonių ir (ar) įpareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalga (Baudžiamojo kodekso 75 ir 92 straipsniai); išvadų 15 punktas) („Teismų praktika“ Nr. 28, p. 367). Šiuo atveju teismas tinkamai pritaikė BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 75 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas.

78Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog pats nukentėjusysis N. B., pirmasis sudavęs smūgį nuteistajam A. B., sukėlė konfliktą ir tai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam pirmiausia sudavė G. T. ir tik po jo – A. B., todėl nukentėjusysis negalėjo būti konflikto su A. B. iniciatorius. Priešingai kasatoriaus tvirtinimui, teismas atsižvelgė į jo asmenybę apibūdinančią medžiagą.

79Nepagrįstas ir kasatoriaus tvirtinimas, kad ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu jis netrukdė baudžiamosios bylos eigai, dėjo pastangas, kad byla kuo greičiau ir teisingiau būtų išnagrinėta. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu G. T. iš viso neigė, jog inkriminuotu metu buvo klube, kuriame buvo padaryta nusikalstama veika. Ir teisiamajame posėdyje jis teigė, kad tiksliai neprisimena, ar buvo tą vakarą klube, visiškai neigdamas savo kaltę.

80Teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamojo įstatymo normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, šioje byloje buvo pritaikytos tinkamai.

81Dėl civilinio ieškinio

82

83Kasatorius nurodo, kad teismo sprendimas pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinį ieškinį yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes nukentėjusiojo pateiktame civiliniame ieškinyje buvo prašoma priteisti tam tikrą pinigų sumą, todėl pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį teismas privalėjo priimti sprendimą, kuriuo turėjo arba patenkinti, arba atmesti nukentėjusiojo civilinį ieškinį.

84Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusysis N. B. pareiškė 10 000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių dokumentų, todėl pripažino nukentėjusiojo teisę į civilinį ieškinį, jo dydžio klausimą palikdamas spręsti civilinio proceso tvarka.

85BPK 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Pagal teismų praktiką teismams pateikiamas civilinis ieškinys savo forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai); ieškinį pareiškęs asmuo civilinio ieškovo teises ir pareigas įgyja ne nuo civilinio ieškinio padavimo, o nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo (teisėjo) atskiro procesinio sprendimo priėmimo (BPK 110 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga; išvadų 2, 3 punktai) („Teismų praktika“ Nr. 29, p. 494).

86Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis N. B. nebuvo pareiškęs civilinio ieškinio. Byloje yra tik nutarimas pripažinti jį nukentėjusiuoju, nes nusikalstama veika jam padaryta fizinė žala. 2008 m. lapkričio 10 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusysis, duodamas parodymus, atsakydamas į teisėjo klausimą, pareiškė, kad „10 000 Lt iš abiejų (kaltinamųjų) prašau. Dokumentų, patvirtinančių turtinę žalą, neturiu, todėl turtinės žalos nereikalauju“ (T. 2, b. l. 113). Toks žodinis pareiškimas pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį nelaikytinas savo forma ir turiniu tinkamai pareikštu civiliniu ieškiniu, nes jis neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų. Be to, toks prašymas buvo pareikštas įrodymų tyrimo metu, teisėjui nepriėmus procesinio sprendimo pripažinti nukentėjusiojo civiliniu ieškovu. Taigi teismas neturėjo pagrindo tokio nukentėjusiojo pareiškimo laikyti civiliniu ieškiniu ir dėl jo priimti sprendimą. Esant šioms aplinkybėms naikintina teismų sprendimų dalis, kuria pasisakyta dėl civilinio ieškinio.

87Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo

88

89Kasatorius nepagrįstai teigia, kad Kauno apygardos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus (dėl kaltinamojo akto, įrodymų vertinimo, teismo šališkumo, nusikalstamos veikos sudėties, civilinio ieškinio, bausmės), išdėstydamas dėl jų motyvuotas išvadas, surašė nutartį, kuri atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus.

90Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

91Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 22 d. nutartį. Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalį, kuria nukentėjusiajam N. B. pripažinta teisė į civilinį ieškinį, nagrinėjant jį civilinio proceso tvarka.

92Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 3. Minėtu nuosprendžiu taip pat nuteistas A. B., tačiau dėl jo nuteisimo... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 5. G. T. nuteistas už tai, kad kartu su A. B. 2007 m. spalio 28 d., apie 2 val.,... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis G. T. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės... 7. Nuteistasis nurodo, kad buvo iš esmės apribota jo teisė žinoti, kuo yra... 8. Kasatorius pažymi, kad teismai pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą... 9. Kasatorius nurodo ir tai, kad apeliaciniame skunde buvo teigiama, jog pirmosios... 10. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje,... 11. Apeliaciniame skunde buvo keliamos abejonės dėl to, ar Jurbarko rajono... 12. Nuteistasis dar nurodo, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos... 13. Nuteistasis dar nurodo, kad teismo sprendimas pripažinti nukentėjusiajam... 14. Kasaciniame skunde taip pat nurodyta, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė... 15. Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 16. Prokuroras nurodo, kad kasaciniame skunde taip pat teigiama, jog abi teismų... 17. Prokuroras pažymi, kad kasatorius pernelyg plačiai traktuoja rungimosi... 18. Atsiliepime dar pažymima, kad kasatorius taip pat mano, jog kaltinamasis aktas... 19. Prokuroras nurodo, kad nuteistasis taip pat nepagrįstai teigia, jog pirmosios... 20. Prokuroras taip pat pažymi, kad nuteistasis nepagrįstai teigia, jog buvo... 21. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas G. T.... 22. Nuteistojo G. T. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 23. Dėl kaltinamojo akto... 24. ... 25. Nuteistasis nurodo, kad iš esmės buvo apribota jo teisė žinoti, kuo yra... 26. Pastebėtina, kad kasaciniame skunde yra teiginių, kurių nebuvo apeliaciniame... 27. Nr. X-1236 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. sausio 1 d.) kasacine tvarka... 28. Iš nuteistojo G. T. ir jo gynėjo advokato Ž. Mišeikio apeliacinio skundo... 29. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nutartyje... 30. Pagal BPK 219 straipsnio 3, 4 punktus kaltinamajame akte nurodomas... 31. Pripažintina, kad šios baudžiamosios bylos kaltinamajame akte nebuvo... 32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog... 33. ... 34. Dėl įrodymų vertinimo... 35. ... 36. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismai pažeidė BPK 7 straipsnyje... 37. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti nusikalstamos veikos... 38. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 39. Kasatorius teigia, kad jis pripažintas kaltu remiantis vienintelio liudytojo... 40. Įrodymų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų... 41. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad liudytojų R. G., K. M. ir I. M. parodymai... 42. Pastebėtina, kad kasaciniame skunde yra prieštaringų teiginių: teigiama,... 43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos aplinkybės buvo išsamiai ir... 44. ... 45. Dėl teismo šališkumo... 46. Kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismo šališkumą patvirtina šios... 47. 1) teismai neįvertino to, kad liudytojai E. J., S. T., M. S., L. D.,... 48. 2) Jurbarko rajono apylinkės teismas, 2008 m. lapkričio 10 d. posėdžio metu... 49. 3) apylinkės teismas savo iniciatyva, o ne prokuroro prašymu paskyrė... 50. 4) bylą nagrinėjęs teisėjas R. Klimaitis anksčiau kaip valstybinį... 51. Analogiški argumentai buvo išdėstyti ir nuteistojo G. T. bei gynėjo... 52. Teisėjų kolegija, pritardama šioms apeliacinės instancijos teismo... 53. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos... 54. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas... 55. Antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. turi pateikti... 56. Šioje byloje kasatorius G. T. nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų... 57. Atmestini kasatoriaus argumentai dėl teismo šališkumo, nes netinkamai... 58. ... 59. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ... 60. ... 61. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismai nenurodė, kokiais konkrečiais... 62. Nuosprendžiu nustatyta, kad G. T. ir A. B. viešoje vietoje, pažeisdami... 63. Pagal nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes nuteistojo G. T. veiksmai... 64. BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris... 65. Teismų praktika pripažįsta, kad įžūlus elgesys yra tais atvejais, kai... 66. Teismas nustatė, kad nuteistojo veiksmai atlikti viešoje vietoje – prie... 67. Nuosprendyje konstatuota, kad nuteistasis veikė tyčia. Pagal teismų... 68. Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad klaidinga Kauno apygardos teismo išvada,... 69. ... 70. Dėl bausmės ... 71. ... 72. Nuteistasis teigia, kad netinkamai pritaikytos BK 36, 41, 54 straipsnių... 73. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali... 74. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į nusikaltimo pobūdį, pavojingumą... 75. Pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, nes pagal teismų praktiką... 76. Nuteistasis teigia, kad jam nepagrįstai nepritaikytas BK 36 straipsnis,... 77. Atmestinas kasatoriaus tvirtinimas, kad teismas negalėjo paskirti baudžiamojo... 78. Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į... 79. Nepagrįstas ir kasatoriaus tvirtinimas, kad ikiteisminio tyrimo bei bylos... 80. Teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamojo įstatymo normos,... 81. Dėl civilinio ieškinio... 82. ... 83. Kasatorius nurodo, kad teismo sprendimas pripažinti nukentėjusiajam teisę į... 84. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusysis N. B. pareiškė 10... 85. BPK 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas... 86. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis N. B.... 87. Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo... 88. ... 89. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad Kauno apygardos teismas nepatikrino bylos... 90. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,... 91. Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d.... 92. Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas....