Byla 2-698-513/2016
Dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo negalimu įvykdyti ir skolos, palūkanų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant D. K., dalyvaujant ieškovės BUAB „Gindera“ atstovei advokato padėjėjai S. B., atsakovės SAPLINGS OF SHROPSHIRE Ltd atstovui advokatui R. Č., 2016-03-29 viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Gindera“ ieškinį atsakovei SAPLINGS OF SHROPSHIRE Ltd dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo negalimu įvykdyti ir skolos, palūkanų priteisimo

Nustatė

22015-09-18 nutartimi teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės BUAB „Gindera“ ieškinį atsakovei SAPLINGS OF SHROPSHIRE Ltd, juo ieškovė prašo:

31) pripažinti 2009-05-04 sutartimi Nr. GS-09-04/01 sudarytą arbitražinį susitarimą tarp UAB „Gindera“ ir SAPLINGS OF SHROPSHIRE Ltd negalimu įvykdyti;

42) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 202 302,76 Eur skolos;

53) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 proc. procesines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Ieškinį grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė yra skolinga už prekes pagal 2009-05-04 sutartį Nr. GS 09-04/01. Skola susidarė iki 2014-01-01, mokėjimai buvo atliekami iki

72014-05-27. Atsakovė į 2015-05-06 raginimą sumokėti skolą neatsiliepė. Prašo pripažinti arbitražinį susitarimą negalimu įvykdyti, nes 2014-10-17 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ieškovei BUAB „Gindera“ buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2015-01-08, įmonė nemoki, pardavus įkeistą turtą papildomų lėšų nelieka, taigi nėra galimybės bylinėtis arbitraže.

82015-12-30 nutartimi byla skirta nagrinėti 2016-03-29 teismo posėdyje.

92016-03-24 (per EPP) gautas atsakovės prašymas ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Tai grindžia Komercinio arbitražo įstatymo 11 str. 1 d., 49 str. 7 d. nuostatomis, kasacinio teismo praktika (civilinės bylos Nr. 3K-3-62/2007, Nr. 3K-7-304/2011, Nr. 3K-3-593/2013, Nr. 3K-7-181/2013, Nr. 3K-3-431/2013, 3K-3-76-421/2016), 1958 m. Niujorko konvencijos (toliau – Konvencija), 2000-12-22 Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ 2 str. 1 d., 60 str. 1 d. ir pažymi, jog šalys 2009-05-04 sutarties GS 09-04/01 9 p. numatė, jog visi šalių ginčai bus sprendžiami remiantis Tarptautinių prekybos rūmų arbitražo taisyklėmis, vieno arbitro, arbitražo vieta bus Londonas, Didžioji Britanija, ir atsakovė šios sutarties nuostatos nėra atsisakiusi, ji nėra panaikinta ar negaliojanti, atsakovė reikalauja jos laikytis, ieškovės finansų trūkumas negali būti aplinkybė, pateisinanti šalių sutarties nevykdymą bei pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.212 str. 1 d.).

10Teismo posėdyje šalys (jų atstovai) palaikė pirmines pozicijas, išdėstytas jų procesiniuose dokumentuose. Ieškovės atstovė nesutiko su atsakovės prašymu dėl ieškinio palikimo nenagrinėto. Nurodė, jog įmonė neturi finansinių išteklių kreiptis į arbitražą.

11Ieškinys paliktinas nenagrinėtinas.

12Teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui (CPK 296 str. 1 d. 9 p.).

13Teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti. Jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį, teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 11 str. 1 d. (Žin., 1996, Nr. 39-961; 2012, Nr. 76-3932). Bankroto bylos iškėlimas arbitražinio susitarimo šaliai ar kitos bankroto procedūros arbitražinio susitarimo šaliai nedaro įtakos arbitražo procesui, arbitražinio susitarimo galiojimui ir taikymui, galimybei ginčą spręsti arbitraže ir arbitražo teismo kompetencijai spręsti ginčą, išskyrus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas išimtis (KAĮ 49 str. 7 d.).

142000 m. gruodžio 22 d. Europos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 44/2001) yra tiesioginio taikymo aktas, kuriuo remtis nacionaliniai teismai valstybėse – Europos Sąjungos narėse – privalo ex officio, t. y. nepriklausomai nuo to, ar šalys byloje remiasi šio teisės akto nuostatomis, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus. Tam, kad ginčo sprendimo vieta būtų lemiama Reglamento Nr. 44/2001, turi būti tenkinamos šios sąlygos: ratione loci (bent viena iš ginčo šalių reziduoja Europos Sąjungos valstybėse narėse), ratione tempori (teismo procesas turi kilti galiojant Reglamentui) ir ratione materia (ginčas kyla iš civilinių ir komercinių santykių). Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio, kuriame apibrėžta šio Reglamento taikymo sritis, 2 dalies d punkte nurodyta, kad Reglamentas netaikomas arbitražui. Bylose, kuriose tiesiogiai ar netiesiogiai keliamas arbitražinės išlygos galiojimo ar kitas su arbitražu susijęs klausimas, teismai privalo vertinti savo jurisdikciją ne tik pagal Reglamente Nr. 44/2001 nustatytas bendrosios, specialiosios alternatyvios ar išimtinės teismų jurisdikcijos taisykles, bet ir atsižvelgti į Reglamento Nr. 44/2001 nustatytas šio Reglamento taikymo išimtis. Kai šalys yra susitarusios tarpusavio ginčus perduoti arbitražui, teismas, sprendžiantis dėl savo jurisdikcijos Reglamento Nr. 44/2001 taikymo prasme, turi nustatyti: pirma, koks yra pagrindinis ginčo objektas; antra, ar šis ginčo objektas patenka į Reglamento taikymo sritį. Taigi Lietuvos teismai, spręsdami dėl savo jurisdikcijos arbitražinės išlygos pripažinimo negaliojančia klausimu Reglamento Nr. 44/2001 taikymo prasme, turi atsižvelgti tik į pagrindinio ginčo objektą. Be to, Reglamentas Nr. 44/2001 pakeitė 1968 m. rugsėjo 27 d. Briuselio konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo. Teisingumo Teismo pažymėta, kad Briuselio konvencijos netaikymas arbitražo naudai pagrįstas tuo, jog tarptautiniai susitarimai, būtent 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, nustato taisykles, taikytinas ne pačių arbitrų, o Susitariančiųjų valstybių teismų. Briuselio konvencijos Susitariančiosios šalys iš Briuselio konvencijos taikymo srities pašalino arbitražą kaip dalyką dėl to, kad šis jau yra reglamentuojamas tarptautinių susitarimų; iš Briuselio konvencijos taikymo srities arbitražas kaip dalykas pašalintas apskritai, įskaitant ir procesus dėl arbitražo, inicijuotus valstybės teismuose (Teisingumo Teismo 1991 m. liepos 25 d. SprendimasRich / Societ? Italiana Impianti, C-190/89, Rink. 1991, p. I-3855).

15Teismas gali atsisakyti priimti ieškinį tokiu klausimu, dėl kurio šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, arba palikti tokį ieškinį nenagrinėtą tik tuo atveju, jeigu įsitikina, kad tikrai yra arbitražinis susitarimas, galiojantis tiek turinio, tiek formos požiūriu. Apskritai arbitražo kompetencija jurisdikcijos klausimais nėra išimtinė; arbitražinio susitarimo šalys turi teisę ginčyti arbitražinį susitarimą teisme. Tačiau tuo atveju, kai arbitražinio susitarimo galiojimo klausimas iškeliamas arbitraže, šį klausimą Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka sprendžia arbitražas. Teismas turėtų nespręsti klausimo dėl arbitražo jurisdikcijos nagrinėti ginčą, taip pat ir dėl arbitražinio susitarimo galiojimo, kol šį klausimą išnagrinės arbitražas. Kai yra pradėtas arbitražo procesas, kuriame, be kita ko, ginčijama arbitražo jurisdikcija, kvestionuojant arbitražinio susitarimo galiojimą, teismas, kuriam vėliau pateikiamas ieškinys dėl šio arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu, turi atsisakyti priimti tokį ieškinį, o jeigu nurodyta aplinkybė paaiškėja po ieškinio priėmimo, – palikti ieškinį nenagrinėtą, nes vienu metu negalimi du procesai (arbitražo ir teismo) dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-181/2013. Teismų praktika. 2013, 40, p. 210–223).

16Taigi arbitražinis susitarimas yra sutartis, kuria šalys susitaria spręsti tarpusavio ginčus arbitražine, o ne teismine tvarka. Arbitražo procesas yra teismo proceso alternatyva. Ginčo sprendimo arbitražu būdo pasirinkimas reiškia, kad šalys susitaria nesikreipti dėl ginčo sprendimo į valstybės teismą ir paveda jų ginčą spręsti privatiems asmenims – arbitrams.

17Niujorko konvencijos II str. reglamentuota, jog: kiekviena Susitariančioji valstybė pripažįsta rašytinį susitarimą, pagal kurį pusės pasižada perduoti arbitražui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius arba galinčius kilti tarp jų dėl kurių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, galinčių būti arbitražo nagrinėjimo dalyku (1 d.); Susitariančiosios valstybės teismas, jeigu į jį patenka ieškinys tokiu klausimu, dėl kurio šalys sudarė šiame straipsnyje numatomą susitarimą, turi, vienai iš pusių prašant, pasiųsti puses į arbitražą, jeigu nenustato, kad minėtas susitarimas yra negaliojantis, neteko galios arba negali būti įvykdytas (3 d.).

18Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog šalių 2009-05-04 sutarties GS 09-04/01 9 punkte numatytas šalių susitarimas, jog „bet kokie ginčai ar nesutariami, susiję su šios Sutarties vykdymu, sprendžiami derybų keliu. Jeigu Sutarties šalys nesuranda bendro sprendimo, ginčai, atsirandantys iš šios sutarties arba susiję su šia sutartimi, bus galutinai sprendžiami remiantis Tarptautinių Prekybos Rūmų Arbitražo taisyklėmis, vieno arbitro, paskirto remiantis minėtomis taisyklėmis. Arbitražo vieta bus Londonas, Didžioji Britanija. Arbitražo kalba bus anglų kalba. Arbitražo sprendimas yra galutinis ir abi Šalys įsipareigoja jį vykdyti“, yra galiojantis, nepanaikintas, taigi yra ir turi teisinę reikšmę, sprendžiant šio ginčo (bylos) teismingumo klausimą.

19Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, sistemiškai aiškinant ir taikant nurodytą teisinį reguliavimą, šalių argumentus, darytina išvada, jog esant galiojančiai šalių 2009-05-04 sutarties GS 09-04/01 9 p. nuostatai, nustatančią šalių ginčų, susijusių su sutarties vykdymu, sprendimą (po derybų) būtent arbitraže ir nurodytai aplinkybei paaiškėjus po ieškinio priėmimo, yra faktinis ir teisinis pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d. 9 p. pagrindu.

20Aplinkybė, jog ieškovė – bankrutuojanti įmonė, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi. Pažymėtina, jog įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, negali sudaryti naujo arbitražinio susitarimo. Turtiniai reikalavimai arbitražinio susitarimo šaliai, kuriai iškelta bankroto byla, nagrinėjami bankroto bylą iškėlusiame teisme, kai to prašo visos arbitražinio susitarimo šalys, kurioms bankroto byla neiškelta (KAĮ 49 str. 8 d.). Ginčo atveju yra visiškai kitokia faktinė situacija, o būtent bankrutuojanti įmonė, kuri minėtą 2009-05-04 sutartį su atsakove sudarė iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo, reiškia turtinius reikalavimus atsakovei (CPK 185 str.). Be to, Įmonių bankroto įstatyme nėra reglamentuota kitokio teisinio tokio pobūdžio ginčų teismingumo reguliavimo ir (ar) nustatyta, jog aplinkybė dėl įmonės nemokumo turi teisinę reikšmę sprendžiant klausimą dėl bylų teismingumo, kai ieškinys, esant arbitražiniam susitarimui dėl ginčų sprendimo arbitraže, pareiškiamas bankrutuojančios įmonės ir pan. Taip pat sutiktina ir su atsakovės argumentu, jog faktas, kad bankrutavusi įmonė (2015-05-27 ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, CPK 179 str. 3 d.) šioje proceso stadijoje neturi lėšų bylinėtis arbitraže, nereiškia, kad jų neturės pardavus įmonės turtą, be to, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę nuspręsti reikalavimo teisę parduoti ir taip išvengti papildomų išlaidų (CK 1.5 str., 7–8 str., ĮBĮ 23 str. 18 p., 33 str. 1 d. 3 p.).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 str., 296 str. 1 d. 9 p., teismas

Nutarė

22ieškovės BUAB „Gindera“ ieškinį atsakovei SAPLINGS OF SHROPSHIRE Ltd dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo negalimu įvykdyti ir skolos, palūkanų priteisimo palikti nenagrinėtą.

23Nutartį per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,... 2. 2015-09-18 nutartimi teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės BUAB... 3. 1) pripažinti 2009-05-04 sutartimi Nr. GS-09-04/01 sudarytą arbitražinį... 4. 2) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 202 302,76 Eur skolos;... 5. 3) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 proc. procesines palūkanas už... 6. Ieškinį grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė yra skolinga už prekes pagal... 7. 2014-05-27. Atsakovė į 2015-05-06 raginimą sumokėti skolą neatsiliepė.... 8. 2015-12-30 nutartimi byla skirta nagrinėti 2016-03-29 teismo posėdyje.... 9. 2016-03-24 (per EPP) gautas atsakovės prašymas ieškovės ieškinį palikti... 10. Teismo posėdyje šalys (jų atstovai) palaikė pirmines pozicijas,... 11. Ieškinys paliktinas nenagrinėtinas.... 12. Teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu šalys yra sudariusios... 13. Teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios šio... 14. 2000 m. gruodžio 22 d. Europos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl... 15. Teismas gali atsisakyti priimti ieškinį tokiu klausimu, dėl kurio šalys yra... 16. Taigi arbitražinis susitarimas yra sutartis, kuria šalys susitaria spręsti... 17. Niujorko konvencijos II str. reglamentuota, jog: kiekviena Susitariančioji... 18. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog šalių 2009-05-04 sutarties GS 09-04/01... 19. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, sistemiškai aiškinant ir taikant... 20. Aplinkybė, jog ieškovė – bankrutuojanti įmonė, šiuo atveju teisinės... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 str.,... 22. ieškovės BUAB „Gindera“ ieškinį atsakovei SAPLINGS OF SHROPSHIRE Ltd... 23. Nutartį per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo galima apskųsti Lietuvos...