Byla 2A-1346-259/2015
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. R. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2104-945/2015 pagal ieškovo E. R. Z. ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS Lietuvos filialui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė panaikinti 2013 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. ĮS-P103-2013 nuo pasirašymo momento, laikyti ieškovą atleistu iš darbo teismo sprendimo įvykdymo dieną, priteisti ieškovui iš atsakovo 5 mėnesių darbo užmokesčio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį (1.548,01 Lt) už priverstinės pravaikštos laiką su 0,07% delspinigiais už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigoti atsakovą išleisti ieškovą kasmetinių atostogų pratęsiant atleidimo iš darbo momentą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti ieškovui iš atsakovo 11.240 Lt darbo vietos įsteigimo ir 26.903,40 Lt darbo vietos eksploatacijos išlaidų atlyginimo su 0,03% delspinigiais ir 5% palūkanomis nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 14.389,17 Lt už dirbtus viršvalandžius bei darbą švenčių ir poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2013 m. spalio 21 d. su 0,07% delspinigiais iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 2.007,81 Lt nesumokėtų išmokų už kasmetines atostogas laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2012 m. balandžio 3 d. su 0,07% delspinigiais iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nesumokėtas išmokas už kasmetines atostogas laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d. su 0,07% delspinigiais iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 40,05 Lt darbo užmokesčio priedą už draudimo sutartį Nr. 300 0369572 su 0,07% delspinigiais iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, vidutinį darbo užmokestį (1.548,01 Lt) už neapskaitytą nušalinimą nuo darbo laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d., 4% atlygio už parduotas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartis už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 27 d., 1.500.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą su 0,03% delspinigiais iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5Ieškovas nurodė, kad 2007 m. vasario 1 d. darbo sutarties Nr. 87 (b. l. 145-147, t. 2; b.l. 86-88, t. 3) pagrindu pradėjęs dirbti draudimo atstovu. Sutartis buvo nuotolinio darbo, savo darbo funkcijas ieškovas vykdė ne atsakovo buveinės adresu, bet dirbdamas adresu ( - ). Darbo vietos įrengimui ir išlaikymui ieškovas patyrė išlaidas, kurių atlyginimas jam priteistinas iš atsakovo. Tokios darbo sutarties sąlygos buvo suderintos su atsakovo generaliniu direktoriumi I. K., susitariant, jog darbo sutartį nutraukus ieškovui jo patirtos išlaidos bus atlygintos. Laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 23 d. buvo neteisėtai apribotos jo galimybės vykdyti darbo funkcijas atsakovui užblokavus prisijungimą prie programos „Saikas“, 2013 m. rugpjūčio 21 d. ieškovas neteisėtai atleistas iš darbo taikant jo atžvilgiu drausminę atsakomybę. Kadangi ieškovas dirbo savo paties išlaikomoje darbo vietoje, jo atžvilgiu nebuvo taikomos darbo tvarkos taisyklės, jam be pagrindo fiksuotos pravaikštos už neatvykimą į darbo vietą. Ieškovui suteikti prisijungimo prie sistemos duomenys negali būti vertinami kaip slapta informacija, kadangi ji buvo žinoma atsakovo darbuotojams (b.l. 171, t. 1), ieškovas nebuvo pasirašęs konfidencialumo sutarties, įpareigojančios atitinkamus duomenis laikyti paslaptyje, todėl šios informacijos atskleidimas taip pat nelaikytinas darbo drausmės pažeidimu. Ieškovas nebuvo informuotas nei apie nušalinimą nuo darbo, nei apie atleidimą iš darbo. Atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu, nepateikė atsakymų į 2013 m. liepos 24 d., 2013 m. liepos 26 d., 2013 m. liepos 29 d., 2013 m. liepos 30 d., 2013 m. rugpjūčio 1 d., 2013 m. rugpjūčio 2 d., 2013 m. rugpjūčio 8 d., 2013 m. rugpjūčio 12 d., 2013 m. rugpjūčio 14 d., 2013 m. rugpjūčio 19 d., 2013 m. rugpjūčio 20 d., 2013 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinius pranešimus (b.l. 50-58, 71-76, 157-162, t. 1; b.l. 92-100, t. 2; b.l. 33-38, t. 3; b.l. 147, t. 4). Tokiais veiksmais buvo siekiama susidoroti su ieškovu, perimti jo aptarnaujamą klientų rinką. Ieškovui nepagrįstai nepaskaičiuotas užmokestis už sudarytą sutartį Nr. 300 0369572, kurios pagrindu išrašytas 2013 m. liepos 26 d. kvitas Nr. KAUSI 0003248, kurį į sistemą be ieškovo sutikimo įvedė atsakovo darbuotojas V. M.. Ieškovui taip pat nebuvo mokamas darbo užmokestis už viršvalandžius, darbą švenčių ir poilsio dienomis, ką jis buvo susitaręs su atsakovo generaliniu direktoriumi, taip pat darbą kasmetinių atostogų metu. Pastarąją aplinkybę, ieškovo nuomone, patvirtina į bylą pateikti draudimo polisai, sutartys ir pinigų priėmimo kvitai, kurių išrašymo laikas- po darbo valandų (b.l. 89-97, 178-197, t. 1; b.l. 3-50, 83-91, t. 2; b.l. 159-164, t. 4). Prašomą priteisti atlygio už viršvalandinį darbą sumą ieškovas nurodo skaičiuojantis taikydamas 120 valandų per metus dydį, padaugintą iš 9,90 Lt (darbo užmokestis, padaugintas iš 1,5) ir prie šios sumos pridėdamas delspinigius už vėlavimo atsiskaityti laiką. Nepaskaičiavęs atlygio už viršvalandinį darbą, darbdavys netinkamai paskaičiavo ir atlyginimą už kasmetines atostogas. Be to, ieškovui dirbus septynias darbo dienas kasmetinių atostogų laikotarpiu, jam atitinkamos trukmės atostogos turėjo būti suteikiamos kitu laiku. Nesant ieškovo rašytinio sutikimo, jam nuo 2010 m. sausio 27 d. buvo neteisėtai 4% sumažintas už draudimo sutarčių sudarymą mokamas priedas. Už vėlavimą vykdyti finansinius įsipareigojimus atsakovas privalo mokėti delspinigius. Siekdamas apginti savo teises ieškovas 2013 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau skundas buvo nepagrįstai atmestas. Ieškovo šmeižimas ir diskriminacija lėmė jo patirtą neturtinę žalą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-36-19249/2013; priteisė ieškovui E. R. Z. iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo 45,33 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, šią sprendimo dalį leido vykdyti skubiai; priteisė ieškovui iš atsakovo 45,33 Eur už vėlavimo atsiskaityti laiką laikotarpiu nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo (2015 m. vasario 18 d.), 13,98 Eur (trylikos eurų 98 ct) vidutinį darbo užmokestį už vėlavimo atsiskaityti laiką už kiekvieną darbo dieną esant 5 darbo dienų savaitei už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo (2015 m. vasario 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; likusius ieškinio reikalavimus atmetė; priteisė atsakovui iš ieškovo 186,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8Dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo

9Nagrinėjamu atveju drausminės atsakomybės taikymo ieškovo atžvilgiu procedūra inicijuota ir ginčijamas 2013 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas (b.l. 49-50, t. 3; b.l. 44-45, t. 4) priimtas remiantis dviem įstatyme įtvirtintais savarankiškais šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo pagrindais: DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte apibrėžtu neatvykimu į darbą visą darbo dieną (pamainą) ir DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu komercinės paslapties atskleidimu.

10Ginčydamas pirmojo iš nurodytųjų pagrindo taikyti drausminę atsakomybę egzistavimo realumą ieškovas akcentavo, jog jis su atsakovu buvo sudaręs nuotolinio darbo sutartį ir visą laiką dirbo ne bendrovės patalpose, bet savo įsirengtoje darbo vietoje. Kaip matyti iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, darbo sutartį (b.l. 145-147, t. 2) ieškovas sudarė su ADB „Seesam Lietuva“, kurios teises ir pareigas nuo 2011 m. gruodžio 1 d. perėmė atsakovas (b.l. 10, 85, t. 3). Apie šį teisių perėmimą ieškovas buvo tinkamai informuotas (b.l. 168-169, t. 1; 149-150, t. 2), ši aplinkybė užfiksuota ir darbo sutartyje, ginčo dėl atsakovo, kaip tinkamo teisinių santykių subjekto, tarp šalių nėra. Darbo sutartimi šalys susitarė, jog ieškovas dirbs vieną valandą per savaitę (nuo 2007 m. balandžio 2 d.- vieną valandą kiekvieną darbo dieną). Darbo sutartyje nebuvo teisės aktuose numatytos privalomos nuorodos, jog darbas bus dirbamas kitose nei darbovietė darbuotojui priimtinose vietose (nuotolinis darbas arba, pagal darbo sutarties metu galiojusį teisinį reglamentavimą, namudinis darbas). Ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog dėl tokio pobūdžio darbo buvo tiesiogiai susitarta su tuometiniu atsakovo generaliniu direktoriumi I. K., pastarasis paneigė apklausiamas byloje liudytoju. I. K. ne tik nurodė dėl jokių išskirtinių ieškovo darbo sąlygų tiesiogiai nesitaręs, bet ir akcentavo, jog apie tokias sąlygas jam nebuvo žinoma. Šiuo aspektu reikšminga ir tai, jog ieškovas, ieškinyje akcentavęs tiesioginio susitarimo su generaliniu direktoriumi faktą, liudytojo apklausos metu neuždavė pastarajam jokių klausimų, susijusių su tiesioginio bendravimo aplinkybėmis, priešingai, savo procesinę poziciją pradėjo sieti su motyvu, jog generalinis direktorius negalėjo pasirašyti sutarties nepabendravęs su ieškovu, neįvertinęs visų darbo pobūdį lemiančių aplinkybių. Akcentuotina ir tai, jog gerų santykių su ieškovo tėvu faktą, o kartu ir aiškiai neigiamą požiūrį į atsakovą apklausiama liudytoja teismo posėdžio metu nurodžiusi darbo sutarties su ieškovu sudarymo metu Kauno atstovybės vadove buvusi R. Š. taip pat nepatvirtino susitarimo dėl išskirtinių darbo sąlygų fakto. Tokio pobūdžio susitarimo egzistavimo galimybę paneigia ir kitos reikšmingos faktinės aplinkybės. Tiek darbo sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1043 patvirtinti Darbo sutarties su namudininkais ypatumai, tiek ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1094 patvirtinti Nuotolinio darbo sutarties ypatumai numato būtinybę įvertinti profesinę riziką faktinėje darbuotojo darbo vietoje (nuo 2010 m. liepos 21 d. nustatyta šalių pareiga aiškiai identifikuoti nuotolinio darbo vietą (adresą), nurodant ją darbo sutartyje). Nagrinėjamu atveju jokiame dokumente ieškovo nurodoma jo faktinė darbo vieta nebuvo įvardinta, profesinė rizika šioje darbo vietoje nebuvo vertinama. Be to, nurodytuose teisės aktuose akcentuojama, jog esant nuotoliniam darbui darbuotojui netaikomos įmonės darbo tvarkos taisyklės. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo supažindintas ne tik su atsakovo darbo tvarkos taisyklėmis (b.l. 181-194, t. 2; b.l. 3-4, 135-150, t. 3), bet ir su draudimo atstovo pareiginiais nuostatais (b.l. 11-14, 89-92, t. 3), kuriuose aiškiai reglamentuojama, kad draudimo atstovui privalomi vidiniai dokumentai, įskaitant nuostatus ir darbo tvarkos taisykles (1.9 p.), kad draudimo atstovas darbo funkcijoms atlikti naudojasi bendra draudimo atstovams skirta darbo vieta bei joje esančia organizacine technika ir priemonėmis (1.6, 4.1 p.), taip pat su 2005 m. liepos 13 d. įsakymu dėl biuro užrakinimo tvarkos (b.l. 15, 93, t. 3). Kad tokios faktiškai įrengtos darbo vietos egzistavo, patvirtina atsakovo darbo ginčų komisijai teikti duomenys (b.l. 16-17, 94-95, t. 3), taip pat liudytoja apklaustos V. A. parodymai, į bylą pateikti šiose darbo vietose dirbančių asmenų paaiškinimai. Ieškovo atstovo argumentas, jog darbo vietų skaičius buvo mažesnis, nei darbuotojų skaičius, iš vienos pusės, nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais, iš kitos pusės, įvertinus faktą, jog dalis darbuotojų dirbo ne visą darbo dieną (ieškovo atveju- vieną valandą per dieną), neleidžia daryti išvados, jog ieškovui nebuvo užtikrinta galimybė darbo funkcijas vykdyti darbdavio patalpose. Kartu akcentuotina, jog eilės į bylą pateiktų dokumentų (tarp jų ir nurodytų darbo ginčų komisijai teiktų pažymų), kaip rašytinių įrodymų civilinėje byloje, statusą ieškovo atstovas E. Z. ginčijo nurodydamas, jog šie dokumentai nėra tinkamai apskaityti, jiems nesuteikti registracijos numeriai (analogiškai buvo vertinami ir ieškovui siųsti reikalavimai pasiaiškinti ir kiti dokumentai). Dėmesys atkreiptinas į tai, jog su raštvedyba susijusių taisyklių laikymasis ar nesilaikymas pats savaime negali turėti įtakos darbo teisinių santykių reglamentavimui. Dokumento neįregistravimas vidiniuose privataus juridinio asmens registruose ar atitinkamų registrų nebuvimas nedaro atitinkamo dokumento negaliojančiu, tegali, esant ginčui ir nesant jokių kitų duomenų, bendrame visų įrodymų kontekste tapti pagrindu kelti klausimą dėl tokio dokumento autentiškumo ir sudarymo aplinkybių. Vertinant darbdavio darbo ginčų komisijai teiktas pažymas akivaizdu, jog jomis tebuvo siekiama pateikti informaciją darbo ginčą nagrinėjančiam organui, dėl šios informacijos parengimo ir įforminimo aplinkybių nekyla jokių abejonių. Nurodytų aplinkybių visuma atskleidžia, jog bendrovėje buvo sukurta darbo santykių teisinio reglamentavimo sistema, pagal kurią darbuotojui buvo numatyta darbo vieta bendrovės patalpose, suteikiamos darbo priemonės, tačiau kartu leidžiama nustatyto reglamentavimo ribose savo nuožiūra pasirinkti darbo funkcijų atlikimo tvarką.

11Pastarosios išvados nepaneigia ir ieškovo atstovo į bylą pateiktas atsakovo darbuotojų sąrašas (b.l. 140-145, t. 4). Iš vienos pusės, iš šio dokumento turinio nėra aiškus nei sąrašo autentiškumas, nei šio dokumento paskirtis- ar jis skirtas išorės vartotojams, ar vidinei įmonės informacijai. Iš kitos pusės, dokumente šalia konkrečiai nurodytų Kauno skyriaus darbuotojų nurodytas įrašas „draudimo atstovams“, prie kurių priskirtinas ir ieškovas. Be to, vien faktas, jog sąraše nėra ieškovo pavardės, negali būti vertinamas kaip patvirtinantis, jog ieškovas nebuvo vertinamas kaip atsakovo darbuotojas (dėl to ginčo byloje nėra), jog ieškovas sąraše nenurodytas dėl to, jog jo darbo vieta buvo kita, nei nurodytas skyriaus adresas. Tokio juodraščio formos informacinio turinio su jokiomis iš darbo teisinių santykių susijusiomis prievolėmis nesusijusio sąrašo egzistavimas negali būti vertinamas kaip paneigiantis ar koreguojantis darbuotojo teises ir pareigas, numatytas oficialiuose, juridinę galią turinčiuose įmonės dokumentuose.

12Ieškovo argumentas, jog jis visą darbo laiko laikotarpį savo funkcijas vykdė ne bendrovės patalpose, bet savo įsirengtoje darbo vietoje, tegali būti vertinamas aiškinantis faktiškai, konkliudentiniais veiksmais besiklosčiusių santykių pobūdį. Nei liudytojais apklausti esami ar buvę atsakovo darbuotojai V. M., V. A., R. Š., I. B.- K., nei atsakovo atstovas negalėjo patvirtinti ar paneigti ieškovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovas nesinaudojo bendrovės patalpose įrengta darbo vieta. Tik iš paties ieškovo paaiškinimų galima spręsti, jog jis atvykdavo į bendrovės patalpas perduoti darbų ataskaitas, pasiimti darbo funkcijoms vykdyti reikalingų dokumentų (draudimo polisų ir taisyklių). Kaip matyti iš ieškovo pareigybės specifiškumo, taip pat darbo tvarkos taisyklių (b.l. 181-194, t. 2; b.l. 135-148, t. 3) 12 punkto, pareiginių nuostatų (b.l. 11-14, 89-92, t. 3) 1.7 punkto nuostatų, esant numatytai ieškovo teisei savo nuožiūra pasirinkti darbo laiką, kol neatsirado praktinio poreikio (objektyvios priežasties), ieškovo darbo funkcijų atlikimas nebuvo kontroliuojamas, jam buvo suteikta veiksmų laisvė. Kitaip tariant, ieškovui pateikiant duomenis apie faktinius darbo rezultatus, darbdavys neturėjo pagrindo manyti, jog ieškovas darbo funkcijų nevykdo, tuo tarpu klausimui dėl to, kur tos funkcijos buvo vykdomos, nesant konfliktinių situacijų ar objektyvaus poreikio rasti darbuotoją konkrečiu laiku konkrečioje vietoje, kelti taip pat nebuvo praktinės būtinybės. Iš kitos pusės, toks vienašalis ieškovo pasirinkimas negali būti vertinamas kaip pakoregavęs šalis siejusio teisinio santykio pobūdį. Jis tegalėjo sukurti teisėtą lūkestį ieškovui tikėtis, jog jo veiksmai darbo funkcijas atliekant neatvykus į darbo vietą nesukurs jam neigiamų teisinių pasekmių, tačiau nepaneigė darbdavio teisės reikalauti, jog darbuotojas dirbtų laikydamasis taisyklių, reglamentuojamų šalių sudarytoje darbo sutartyje ir bendrovės vidiniuose dokumentuose. Kitaip tariant, galimas sukurtų taisyklių neatitinkantis faktinio ieškovo elgesio ilgalaikis toleravimas neatleido ieškovo nuo pareigos laikytis darbo tvarkos taisyklių ar pareiginių nuostatų reikalavimų, tik galėjo sukurti jam teisėtą lūkestį manyti, jog atitinkamų reikalavimų nesilaikymas nėra darbdavio vertinamas kaip pažeidimas.

13Kaip matyti iš atsakovo atstovo paaiškinimų, aukščiau nurodytas objektyvus poreikis atsirado atsakovui, kaip ieškovo darbdaviui, 2013 m. liepos 19 d. gavus ieškovui įteiktiną šaukimą į teismo posėdį civilinėje byloje (b.l. 5, 190, t. 3). Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytu teisiniu reglamentavimu, atsakovas privalėjo šį dokumentą nedelsdamas perduoti ieškovui. Kaip matyti bylos medžiagos, nedelsiant buvo imtasi veiksmų, kuriais buvo siekiama surasti ieškovą ir įteikti jam siųstą procesinių dokumentą. Pastaroji aplinkybė ne tik patvirtina darbdavio iniciatyvos objektyvumą, bet ir paneigia ieškovo argumentą, jog darbdavio veiksmai buvo dirbtiniai, jog su ieškovu, kaip neparankiu, nereikalingu darbuotoju, buvo siekiama susidoroti.

14Vertinant tolesnių darbdavio veiksmų adekvatumą, reikšmingomis laikytinos kelios aplinkybės. Teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu ieškovas neneigė fakto, jog laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 22 d. (t.y. pirmos darbo dienos po teismo šaukimo darbdaviui įteikimo) iki pat atleidimo iš darbo dienos į bendrovės patalpas jis nebuvo atvykęs. Liudytoja apklausiama atsakovo personalo vadybininkė I. B.-K. nurodė, jog su ieškovu buvo bandoma susisiekti darbdaviui žinomu mobiliojo telefono numeriu, tačiau atsiliepė ne ieškovas, o vyresnis asmuo, kuris, prašomas, atsisakė atvykti. Atsakovo tiesioginio vadovo bei bendradarbių paaiškinimų ir tarnybinių pranešimų (b.l. 191-204, t. 3; b.l. 3-18, t. 4), taip pat darbdavio pateikto reikalavimo pateikti paaiškinimą (b.l. 205-208, t. 3) turinys atskleidžia, jog kartu dirbę asmenys ieškovo bendrovės patalpose nematė 2013 m. liepos 22-23 d., vėliau nurodė matę jį 2013 m. liepos 24-25 d., tačiau, darbdaviui pateikus ieškovo nuotraukas, tvirtino, jog buvo atvykęs ne ieškovas, o jiems žinomas vyresnio amžiaus asmuo, kuris prisistato kaip E. Z., taip pat patvirtino nematę ieškovo ir likusias darbo dienas iki pat 2013 m. rugpjūčio 21 d., t.y. dienos, kurią buvo įformintas darbo sutarties su ieškovu nutraukimas. Ieškovo vadovas V. M. 2013 m. rugpjūčio 2 d. tarnybiniame pranešime (b.l. 204, t. 3) papildomai nurodė 2013 m. liepos 30 d. ir rugpjūčio 1 d. susitikęs su ieškovo tėvu, kuris patvirtino, kad prisijungimo prie sistemos duomenimis naudojasi ieškovo šeimos nariai. Ieškovo atstovo argumentas, jog nurodyti dokumentai negali būti vertinami kaip rašytiniai įrodymai dėl jų neapskaitymo, atmestini analogiškais pagrindais, kaip ir aukščiau aptarti argumentai dėl darbdavio darbo ginčų komisijai teiktų dokumentų autentiškumo ir įrodomosios galios. Papildomai akcentuotina, jog pranešimų turinio realumą ir jų rengimo aplinkybes patvirtino ir į bylą ieškovo atstovo iniciatyva kviesti liudytojai V. M. ir V. A., nurodydami, jog iš jų buvo reikalauta pateikti informaciją, kurią jie ir pateikė, nurodydami tikrovę atspindinčias aplinkybes. Šie liudytojai nebėra susiję su atsakovu darbo santykiais, todėl abejoti jų parodymų objektyvumu nėra pagrindo. Papildomas dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog ieškovo atstovas E. Z., bylos nagrinėjimo metu akcentavęs paaiškinimus rašiusių ir tarnybinius pranešimus rengusių liudytojų atžvilgiu taikytą neteisėtą poveikį, V. M. atvykus liudyti į teismo posėdį jam net neuždavė su atitinkamomis aplinkybėmis susijusių klausimų, kuriuos buvo įvardijęs kaip pagrindą atitinkamam liudytojui iškviesti. Joks teisės aktas neriboja darbdavio teisės reikalauti, jog darbuotojas pateiktų jam žinomą su darbo santykiais susijusią informaciją, tuo tarpu neteisėto poveikio darbuotojų atžvilgiu ar darbuotojų pateiktos informacijos neatitikimo tikrovei faktus patvirtinantys įrodymai į bylą nebuvo pateikti, priešingai, jie yra paneigti bylos medžiagos visuma.

15Kaip negalintis turėti įtakos pateiktų paaiškinimų ir tarnybinių pranešimų, kaip tinkamų rašytinių įrodymų civilinėje byloje, statusui atmestinas ir ieškovo atstovo argumentas, jog šių dokumentų rengimą iniciavę (t.y. nurodymus darbuotojams davę) asmenys neturėjo tam įgaliojimų. Sistemiškai aiškinant CK 2.133 straipsnio 6 dalies, 2.136 straipsnio nuostatas, net jeigu asmuo ir veikia neturėdamas asmens, kurio vardu veiksmai atliekami, įgaliojimo, atstovaujamasis vėliau gali tokius veiksmus patvirtinti ir jie sukuria tokias pačias teisines pasekmes, kaip ir tinkamo atstovo atlikti veiksmai. Vien pastaroji aplinkybė leidžia spręsti, jog, atsakovui neginčijant jo vardu atliktų veiksmų tinkamumo, kelti klausimą dėl juridinio asmens vardu veikusių fizinių asmenų veiksmų teisėtumo atstovavimo teisinių santykių aspektu nėra pagrindo.

16Analogiškai vertintini ir ieškovo atstovo argumentai dėl veiksmų, kuriais buvo apribotos ieškovo prisijungimo prie duomenų bazės galimybės, ieškovui buvo siunčiami reikalavimai pasiaiškinti, teisėtumo. Jo vardu veikusių asmenų veiksmų atitikimą darbdavio valiai ir interesams patvirtino atsakovas tiek šių veiksmų pagrindu inicijuodamas drausminės atsakomybės ieškovo atžvilgiu taikymą, tiek ir nuosekliai palaikydamas savo poziciją viso civilinės bylos nagrinėjimo metu. Be to, nors nėra duomenų apie reikalavimų pasiaiškinti registravimą, su šių dokumentų išsiuntimu susiję veiksmai patvirtina dokumentų surašymo momentą. Darbdavio siekį, jog nekiltų jokių abejonių dėl jo atliekamų veiksmų pobūdžio ir darbuotojui siunčiamų dokumentų turinio, patvirtina ir faktas, jog buvo naudojamasi antstolio bei notaro paslaugomis.

17Kaip nurodė atsakovo atstovas, sprendimas apriboti ieškovo prisijungimo prie duomenų bazės galimybes buvo priimtas siekiant, jog ieškovas su darbdaviu susisiektų ir būtų galima išsiaiškinti, kur ieškovas yra, ir įpareigoti jį atvykti į bendrovės buveinę. Vėliau prisijungimas buvo blokuojamas kilus abejonių dėl to, ar ieškovas savo prisijungimo duomenų neatskleidė kitiems asmenims, tuo tarpu ieškovo ir jo atstovo elgesys tik patvirtino atsakovui kilusių abejonių realumą.

18Bylos nagrinėjimo metu nei ieškovas, nei ieškovo atstovas negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių ieškovas tiesiogiai nesusisiekė su darbdaviu atvykdamas į bendrovės patalpas. Į bylą nėra pateikti jokie įrodymai, kurie leistų spręsti, jog ieškovas buvo savo nurodomoje darbo vietoje ar savo gyvenamojoje vietoje, kuri, paties ieškovo tvirtinimu, sutampa su jo gyvenamąja vieta. Ieškovo vardu darbdaviui laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2013 m. rugpjūčio 25 d. tiek paštu, tiek elektroniniu paštu tebuvo siunčiami tarnybiniai pranešimai (b.l. 50-58, 71-76, 157-162, t. 1; b.l. 92-100, t. 2; b.l. 33-38, t. 3; b.l. 147, t. 4), kuriuose buvo reikalaujama panaikinti jo atžvilgiu taikomus apribojimus. Vertinant elektroninių laiškų autentiškumą dėmesys atkreiptinas į tai, jog apklausiamas teismo posėdžio metu ieškovas vengė atsakymo į klausimą, ar elektroninio pašto adresu, iš kurio siųsti laiškai, naudojasi jis vienas, ar juo tikrai nesinaudoja ieškovo tėvas E. Z. (būtent E. Z., o ne E. R. Z., duomenys nurodyti prie automatiškai generuojamų siunčiamų laiškų duomenų (b.l. 92-95, t. 2)). Be to, šalių atstovai patvirtino aplinkybę, jog 2013 m. rugpjūčio 6 d. į bendrovės buveinę buvo atvykęs ir su atsakovo atstovu M. B. bendravo ieškovo atstovu prisistatęs jo tėvas E. Z.. Šie duomenys, kartu su darbuotojų atsakovui nurodyta aplinkybe, jog 2013 m. liepos 24-25 d. į bendrovės patalpas buvo atvykęs, 2013 m. liepos 30 d. ir 2013 m. rugpjūčio 1 d. su V. M. bendravo ne E. R. Z., bet jo tėvas E. Z., leidžia daryti išvadą, jog ieškovas dėl neaiškių, subjektyvių priežasčių nurodytu laikotarpiu elgėsi pasyviai, jo vardu veiksmų ėmėsi jo tėvas E. Z..

19Nors byloje nėra ginčo dėl to, jog E. Z. turėjo ieškovo jam išduotą įgaliojimą veikti jo vardu, dėmesys atkreiptinas į tai, jog civiliniuose teisiniuose santykiuose įtvirtintas atstovavimo institutas negali būti visa apimtimi taikomas darbo santykiuose. DK 93 straipsnyje įtvirtintos darbuotojo pareigos dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai vertintinos kaip asmeninio pobūdžio, darbuotojas neturi teisės šių pareigų perduoti savo atstovams, t.y. joks darbuotojas negali atsisakyti vykdyti darbo funkcijų ar privalomų darbdavio įpareigojimų motyvuodamas tuo, kad tokius įpareigojimus atliks jo įgaliotas asmuo. Priešinga išvada paneigtų darbo teisinių santykių pobūdį ir esmę. Tai, jog ieškovas ir jį atstovavęs tėvas E. Z. netinkamai suprato atstovavimo teisinių santykių pobūdį ir apimtį, patvirtina ir teismui reikštos nepagrįstos, su CPK 56-57 straipsniuose kuriamu teisiniu reglamentavimu nesuderinamos, pretenzijos (b.l. 100-101, t. 4).

20Kartu akcentuotina, jog ieškovas nepriimdavo (neatsiimdavo) jo gyvenamosios vietos adresu (kuris, ieškovo tvirtinimu, sutapo su jo darbinės veiklos adresu) siunčiamos korespondencijos- tiek darbdavio siųstų ar net per antstolį bandytų įteikti reikalavimų pasiaiškinti, o vėliau ir ginčijamo įsakymo dėl darbo sutarties nutraukimo, tiek ir teismo siųstų procesinių dokumentų, kas parodo ieškovo nesąžiningumą, apribojusį darbdavio galimybes faktiškai informuoti ieškovą apie jo pareigas ir priemones, kurių jo atžvilgiu imasi darbdavys (iš vienos pusės, darbuotojui neatsiimant korespondencijos, kuri yra siunčiama jo paties deklaruojamu darbo funkcijų vykdymo adresu, kyla pagrįstos abejonės, ar darbuotojas faktiškai būna nurodytu adresu, iš kitos pusės, jeigu ieškovas nurodytu adresu faktiškai gyveno ir vykdė darbo funkcijas, tačiau nepriėmė jam siunčiamų laiškų, su tokiu piktybišku, su CK 2.17 straipsnio, CPK 121 straipsnio kuriamu reglamentavimu nesuderinamu, elgesiu susiję neigiamos pasekmės tenka būtent ieškovui ir negali būti vertinamos darbdavio nenaudai).

21Pastaroji aplinkybė lemia, jog, nors darbdavys ir galėjo papildomai savo poziciją ieškovui pateikti atsakydamas jam į elektroninius laiškus, tokio pobūdžio informavimas nelaikytinas darbdavio pareiga, nesant įrodymų, jog atitinkamu elektroninio pašto adresu naudojasi būtent ieškovas, o, priešingai, matant darbuotojo vengimą pačiam vykdyti darbdavio nurodymus, teikiant konfliktinio pobūdžio reikalavimus (akcentuotina, jog tarnybinių pranešimų turinys nebuvo siejamas su noru išsiaiškinti apribojimų priežastis, bet formuluojamas kaltinimų ir reikalavimų forma, kas leidžia spręsti, jog darbdavio iniciatyvos priežastys pranešimus rengusiam asmeniui buvo faktiškai žinomos arba nebuvo reikšmingos, jis, tevertindamas tokias priežastis kaip nepagrįstas, teikė darbdaviui reikalavimus, grasino kelsiantis darbdavio atsakomybės klausimą), siunčiant savo atstovą, galėtų tapti šalutiniu, papildomu informacijos perdavimo šaltiniu, nepasinaudojimas kuriuo įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visumą negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis ieškovo teises ar lemiantis atsakovo veiksmų neteisėtumą.

22Kaip minėta, liudytoja apklausiama I. B.- K. patvirtino nesėkmingai bandžiusi susisiekti su ieškovu telefonu, informaciją perdavusi vyresniam asmeniui, kurio balsas, kaip kad patvirtino teismo posėdžio metu, jai buvo panašus į ieškovo atstovo E. Z. balsą. Jau 2013 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime darbdaviui yra aiškiai siekiama atkreipti dėmesį į faktinę ieškovo darbo vietą, kas tokio pranešimo turinį leidžia susieti su siekiu įvardinti, dėl kokios priežasties nėra atvykstama į bendrovės patalpas. Be to, šiame pranešime taip pat užsimenama, jog ieškovo prisijungimo prie sistemos duomenys galimai žinomi kitiems asmenims. 2013 m. rugpjūčio 1 d. darbdavys parengė ir 2013 m. rugpjūčio 2 d. išsiuntė (kaip matyti iš siuntimo duomenų, dokumentai buvo siunčiami abiem ( - ) esančiais adresais, t.y. tiek ieškovo nurodomu jo gyvenamosios vietos adresu, tiek ir adresu, kuriame gyvena ir veiklą vykdo jo tėvas E. Z. ir galimai savo veiklą vykdo ieškovas) ieškovui reikalavimą pasiaiškinti (b.l. 21-26, t. 3; b.l. 22-27, t. 4), kuriame ne tik nurodoma, kokie ieškovo veiksmai vertinami kaip galimas darbo drausmės pažeidimas, bet ir pasisakoma dėl 2013 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, susijusių su faktine ieškovo darbo vieta, taip pat galimu prisijungimo duomenų saugumo pažeidimu, ieškovas įpareigojamas atvykti pasiimti jam adresuotus procesinius dokumentus. Nepavykus dokumentų įteikti ieškovui, taip pat paaiškėjus aplinkybėms, jog ieškovas ir toliau neatvyksta į bendrovės patalpas, 2013 m. rugpjūčio 5 d. parengti ir 2013 m. rugpjūčio 6 d. analogiškais adresais išsiųsti pakartotiniai pranešimai dėl pareigos pasiaiškinti (b.l. 27-30, t. 3; b.l. 28-31, t. 4), kuriuose papildomai nurodoma, jog ieškovo tėvas 2013 m. liepos 26 d., 2013 m. liepos 29 d., 2013 m. liepos 30 d. bei 2013 m. rugpjūčio 1 d. pasinaudodamas bendrovės patalpose esančiu kompiuteriu bei ieškovo prisijungimo duomenimis, nesėkmingai bandė prisijungti prie duomenų bazės, bei reikalaujama pasiaiškinti ir dėl šios aplinkybės bei tolesnio neatvykimo į darbą. Nepavykus įteikti ir šių pranešimų, 2013 m. rugpjūčio 9 d. reikalavimą pasiaiškinti darbdavys nesėkmingai bandė įteikti pasitelkdamas antstolį (b.l. 45-47, t. 3; b.l. 40-42, t. 4). Pastarajame dokumente papildomai nurodoma, jog ieškovo vardu pateiktame 2013 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, susiję su atsakovo atstovo M. B. su ieškovo atstovu vykusio 2013 m. rugpjūčio 6 d. susitikimo eiga, neatitinka tikrovės, pažymima, jog ieškovo pretenzijos dėl nereagavimo į jo siunčiamus tarnybinius pranešimus yra nepagrįstos. Kaip matyti iš antstolės padėjėjo 2013 m. rugpjūčio 16 d. rašto turinio (b.l. 48, t. 3; b.l. 43, t. 4), antstolės padėjėjui bandant susisiekti su ieškovu telefono numeriu, kurį teismo posėdžio metu nurodė ir liudytoja I. B.-K., atsiliepęs asmuo pripažino esantis E. R. Z., tačiau, sužinojęs apie norimus įteikti dokumentus, atvykti į antstolio kontorą atsisakė, neatsakė į klausimą, kokiu laiku jį galima rasti įteikiamuose dokumentuose nurodytais adresais. Antstolės padėjėjui nuvykus dokumentuose nurodytais adresais 2013 m. rugpjūčio 14 d. 14 val., durų niekas neatidarė. Atsakovas taip pat papildomai pateikė duomenis, jog 2013 m. rugpjūčio 13 d. reikalavimo pasiaiškinti turinys buvo patvirtintas notaro (b.l. 39-44, t. 3; b.l. 34-39, t. 4). Šiuo aspektu akcentuotina, jog notaras tvirtino ne siunčiamo dokumento turinio teisėtumą, bet jo autentiškumą. Ieškovo atstovo argumentai, jog notaras negalėjo aptartų dokumentų tvirtinti, o antstolis įteikinėti dėl to, jog dokumentai neturėjo registracijos duomenų, atmestini aukščiau nurodytais motyvais, jog tai nelemia darbdavio veiksmų neteisėtumo darbo santykių aspektu, tuo tarpu atlikdami nurodytus veiksmus antstolis ir notaras neturėjo pareigos vertinti dokumentų turinio raštvedybą reglamentuojančių teisės normų aspektu.

23Atsakovas į bylą taip pat pateikė ieškovo atstovo E. Z. ir atsakovo atstovo M. B. 2013 m. rugpjūčio 6 d. pokalbio garso įrašą ir šio pokalbio stenogramą (b.l. 96-134, t. 3). Teismas kaip nepagrįstą atmeta ieškovo atstovo argumentą, jog į bylą pateiktas įrašas negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas. CPK 220 straipsnyje garso įrašas yra įvardintas kaip viena iš įrodinėjimo priemonių. Nors CK 2.23 straipsnyje, BK 167 straipsnyje informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas vertinamas kaip neteisėtas veiksmas, nagrinėjamu atveju ieškovo atstovas neiniciavo atitinkamų savo teisių gynimo teisės aktuose nustatyta tvarka (šia teise pasinaudoti jam neužkirstas kelias), net ir teikdamas argumentus dėl įrodymų rinkimo priemonių netinkamumo neįvardijo, kaip buvo pažeista jo teisė į privatų gyvenimą. Iš kitos pusės, darbdavio veiksmų objektyvumą patvirtina faktas, jog buvo fiksuojamas ieškovo atstovo inicijuotas pokalbis atvykus į atsakovo buveinę, įrašų turinys apsiriboja ieškovą ir atsakovą, kaip darbo teisinių santykių subjektus, siejančios informacijos fiksavimu, jo panaudojimas ginant savo iš darbo santykių kylančias teises negali būti vertinamas kaip nepagrįstas piktnaudžiavimas.

24Susipažinus su pokalbio turiniu ir įvertinus jį kartu su kita į bylą pateikta medžiaga nėra abejonės nei dėl susitikime dalyvavusių asmenų, nei dėl to, jog susitikimas vyko Vilniuje būtent 2013 m. rugpjūčio 6 d. (apie šį pokalbį minima ieškovo vardu teiktame 2013 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniame pranešime). Akcentuotina ir tai, jog pokalbio metu atsakovo atstovas informavo ieškovo atstovą apie tai, jog ieškovui išsiųsti du reikalavimai pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimų, kad yra gauti procesiniai dokumentai, kuriuos pasiimti privalo atvykti ieškovas, kad darbdavys nesutinka su ieškovo pozicija dėl jo darbo vietos, kad laiko reikšmingu pažeidimu prisijungimo prie duomenų bazės slaptažodžio atskleidimą. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas, kurio vardu buvo parengtas 2013 m. rugpjūčio 8 d. tarnybinis pranešimas, kuriame minimas aptariamas pokalbis, arba faktiškai žinojo darbdavio poziciją ir reiškiamus reikalavimus ieškovo atžvilgiu, kas tik dar kartą parodytų jo tolimesnio elgesio neatvykstant į darbovietę nepagrįstumą (būtent pastaroji išvada atitinka ieškovo tvirtinimą, jog jis pats rengė ir siuntė darbdaviui tarnybinius pranešimus), arba nedalyvavo rengiant atitinkamus tarnybinius pranešimus, nes jo vardu veikė E. Z., kas paneigtų ieškovo poziciją, jog tuo metu, kai jam buvo fiksuojamos pravaikštos, ieškovas vykdė kokias nors darbo funkcijas. Tokia susiklosčiusi situacija, kartu su iš antstolio padėjėjo gauta informacija, jog ieškovas slapstosi ir neketina priimti jam skirtų dokumentų, leido darbdaviui spręsti, jog ieškovas neketina vykdyti darbdavio įpareigojimų ir neturi jokių papildomų argumentų savo elgesiui pateisinti.

25Akcentuotina ir tai, jog nuo prisijungimo duomenų užblokavimo iki ginčijamo įsakymo priėmimo praėjo mėnuo, t.y. darbdavys suteikė pakankamai laiko ir galimybių darbuotojui pačiam atvykti ir išspręsti su prisiimtomis darbo funkcijomis susijusius įsipareigojimus. Toks ieškovo elgesys, net ir tuo atveju, jeigu iki 2013 m. liepos 22 d. jam ir galėjo būti susiformavęs teisėtas lūkestis, jog darbdavys jo neatvykimo į darbo vietą nevertins kaip darbo drausmės pažeidimo, patvirtina akivaizdų jo, kaip darbuotojo, savo pareigų ignoravimą. Jeigu neatvykimas į darbą analogiškomis aplinkybėmis vieną ar dvi darbo dienas ir galėtų būti vertinamas kaip nesuteikiantis teisės darbdaviui taikyti drausminę atsakomybę, savo pareigų ignoravimas tokį ilgą laiko tarpą žinant darbdavio poziciją atitinkamu klausimu ar negalint jos nesuprasti parodo ieškovo veiksmų piktybiškumą.

26Nesutiktina ir su ieškovo pozicija, jog drausminės nuobaudos už ieškovo neatvykimą į darbą skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą paneigia darbdavio veiksmai pildant darbo laiko apskaitos dokumentus ir atsiskaitant su ieškovu už 2013 m. liepos mėn. Kaip matyti iš bylos medžiagos, darbdavys parengė du skirtingo turinio atitinkamo laikotarpio darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kurių viename pravaikštos ieškovui buvo fiksuojamos tik dvi dienas- liepos 22-23 dienomis, kitas dienas pažymint kaip darbo dienas (b.l. 171, t. 2; b.l. 158, t. 4; b.l. 37, 50, t. 5), tuo tarpu kitame pravaikštos fiksuotos visas darbo dienas nuo 2013 m. liepos 22 d. iki pat mėnesio pabaigos (b.l. 174, t. 2; b.l. 154, t. 4; b.l. 28, 33, t. 5). Kaip matyti iš darbuotojų atsakovui teiktų paaiškinimų ir tarnybinių pranešimų turinio ir išsidėstymo laike, 2013 m. liepos 22-25 d. buvo gauta informacija (b.l. 191-200, 203, t. 3), jog ieškovas nebuvo darbe 2013 m. liepos 23-24 d. Šios informacijos pagrindu darbdavys atitinkamomis dienomis ieškovui fiksavo pravaikštas. 2013 m. liepos 25 d. atsakovas iš darbuotojų gavo informaciją, kad ieškovas pasirodė darbe 2013 m. liepos 24 d. (b.l. 201-202, t. 3). Dėl nurodytos priežasties toliau darbo laiko apskaitos dokumentuose buvo fiksuojamas darbo laikas, atsiskaitymo lapelyje nurodytos tik dvi neapmokamos darbo dienos (b.l. 172, t. 2; b.l. 40, t. 5), remiantis atitinkamais duomenimis 2013 m. liepos 31 d. ieškovui pervestas darbo užmokestis (b.l. 173, t. 2; b.l. 41, t. 5). 2013 m. rugpjūčio 2 d. V. M. pakartotinai informavus (b.l. 204, t. 3), jog su ieškovu susisiekti nepavyko, jog bendrauta buvo su ieškovo tėvu E. Z., pareikalauta, jog darbuotojai patikslintų, ar jų 2013 m. liepos 24 d. matytas asmuo atitinka E. R. Z. duomenis (pridedamos ieškovo nuotraukos; b.l. 205-208, t. 3). Tą pačią dieną buvo gauta informacija, jog atvykęs buvo ne ieškovas, o ženkliai vyresnis asmuo, kuris prisistato E. Z.. Pastaroji aplinkybė, jai paaiškėjus (akcentuotina, kad šiuo sprendimu yra konstatuojamas faktas, jog ieškovas nebuvo atvykęs į darbovietę, jog iš tikrųjų buvo atvykęs E. Z.), tapo pagrindu patikslinti darbo laiko apskaitos dokumentus, užfiksuojant, jog ieškovas darbe po 2013 m. liepos 22 d. nebepasirodė (pravaikštos atitinkamai užfiksuotos ir 2013 m. rugpjūčio mėn.; b.l. 178, t. 2; b.l. 155, t. 4; b.l. 45, t. 5). Abejoti tokia įvykių seka, įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visumą, kaip ir vertinti darbdavio veiksmus, susijusius su apskaitos dokumentų patikslinimu, kaip neteisėtus nėra pagrindo. Kartu akcentuotina, jog ieškovo atstovas aptariamai aplinkybei įvertinti buvo pateikęs prašymą liudytoja į teismo posėdį kviesti buvusią atsakovo darbuotoją I. G.. Nors šis ieškovo atstovo prašymas buvo patenkintas, liudytoja liko neapklausta, kadangi ieškovo atstovas neįvykdė savo paties prisiimtos pareigos užtikrinti liudytojos dalyvavimą, tenurodė teismui jokiais įrodymais nepatvirtintą informaciją, jog liudytojos jos gyvenamosios vietos rasti nepavyko, jog liudytoja yra neribotam laikui išvykusi į užsienį.

27Vertinant kitą drausminės atsakomybės taikymo pagrindą-konfidencialios informacijos atskleidimą, nesutiktina su ieškovo atstovo pozicija, jog, šalims individualiai neaptarus sąlygų dėl informacijos neatskleidimo ir nesudarius tuo klausimu sutarties, ieškovo atžvilgiu reikalavimai dėl informacijos neatskleidimo ir su jos atskleidimu susiję pasekmės negali būti taikomi. Dėmesys atkreiptinas į tai, jog, vadovaujantis DK 93, 230, 232 straipsniuose kuriamu teisiniu reglamentavimu, ne visos darbo santykius reglamentuojančios taisyklės yra įtraukiamos į šalių sudaromą darbo sutartį. Darbuotoją supažindinus su darbdavio vidiniais dokumentais, reglamentuojančiais darbo funkcijas, darbuotojo pareigas ir darbo tvarką, visi atitinkamuose dokumentuose įtvirtinti reikalavimai darbuotojui tampa privalomi ir už jų pažeidimą jo atžvilgiu gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju draudimo atstovo pareiginiuose nuostatuose, su kuriais ieškovas supažindintas pasirašytinai (b.l. 11-14, 89-92, t. 3), tiesiogiai įtvirtina darbuotojo pareiga laikyti paslaptyje žinias, sudarančias bendrovės komercinę paslaptį ir nenaudoti jų asmeninei ar kitų asmenų naudai (3.10 p.). Be to, ieškovas buvo supažindintas ir su 2012 m. liepos 26 d. įsakymu dėl informacijos, sudarančios įmonės komercinę paslaptį, sąrašo patvirtinimo (b.l. 18-20, t. 3; b.l. 19-21, t. 4). Šiame įsakyme pateiktame komercinę paslaptį sudarančios informacijos sąraše nurodyti prisijungimo kodai ir slaptažodžiai (1.10 p.), taip pat bet kokia duomenų bazėse saugoma informacija (1.11 p.), aiškiai nurodoma, jog ši informacija be vadovo nurodymo ar sutikimo negali būti atskleidžiama jokiems asmenims, kurie neturi teisės su ja susipažinti (3, 6 p.), akcentuojama, jo pareigos neatskleisti informacijos nevykdymas ar netinkamas vykdymas vertinamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas (7 p.), už kurį griežčiausia drausminė nuobauda gali būti taikoma ir pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Kaip matyti iš į bylą pateiktų kitų draudimo bendrovių priklausomų draudimo tarpininkų sąrašų (b.l. 155-189, t. 3), E. Z. ir V. Z. dirba su atsakovo konkurentais. Kad šie du asmenys savo veiklą vykdė kartu su ieškovu, kad ieškovas jiems atskleidė savo prisijungimo prie atsakovo duomenų bazės duomenis, kad E. Z. faktiškai prisijungdavo prie šios duomenų bazės, 2013 m. rugpjūčio 6 d. pokalbio su atsakovo atstovu metu patvirtino pats E. Z.. Šio pokalbio metu E. Z. taip pat patvirtino V. M. tarnybiniame pranešime nurodytą faktą, jog jie buvo du kartus susitikę (jau minėta, jog, kaip nurodė savo tarnybiniame pranešime V. M. (b.l. 204, t. 3), E. Z. jam pripažino konfidencialios informacijos atskleidimo ir neteisėto naudojimosi ja faktą), bei atsakovo nurodytą aplinkybę, jog laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. į atsakovo patalpas Kaune buvo atvykęs ir prie kompiuterio naudodamasis ieškovo prisijungimo duomenimis prisijungti bandė ne ieškovas, o būtent E. Z.. Kartu E. Z. kelis kartus apie darbo santykių subjektą kalbėjo daugiskaita nurodydamas, kad „mes“ dirbame, „mums“ apribotos galimybės prisijungti prie duomenų bazės ir trukdoma dirbti, atsakydamas į atsakovo atstovo klausimus aiškiai patvirtino, jog ieškovą su atsakovu siejančius santykius vertina kaip jo šeimos verslo sudedamąją dalį, kurią vykdydamas ieškovas keičiasi informacija tiek su tėvu E. Z., tiek ir su seserimi V. Z. (aplinkybę, jog už ieškovą jo darbo funkcijas vykdydavo ir E. Z., patvirtina ir atsakovo atstovo į bylą pateikta 2013 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymo kopija (b.l. 24, t. 8), kurioje pasirašęs ne ieškovas, o „dr. E. Z.“). Kaip teisingai nurodė atsakovo atstovas, toks keitimasis konfidencialiais duomenimis vertintinas ne tik kaip grubus asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės normų pažeidimas, kai su darbo santykiais ar vykdoma veikla tiesiogiai susiję duomenys gali tapti prieinami su duomenų valdytoju ir tvarkytoju nesusijusiems asmenims (tokio E. Z. elgesio pavyzdys tapo akivaizdžiu ir teisminio proceso metu, kai, paprašęs liudytoja byloje kviesti buvusią atsakovo darbuotoją V. A. ir nurodęs jos asmens duomenis, kito posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, jog per klaidą teismui buvo pateikti ne tos V. A. duomenys, o pasidomėjus, kaip tokia klaida įvyko, ieškovo atstovas pripažino šiuos duomenis gavęs pasinaudodamas jam prieinamais duomenimis, susijusiais su draudimo bendrovių vykdoma veikla, t.y. vedinas savanaudiškų tikslų, nesusijusių su darbine veikla, pasinaudojęs jam prieinamais nesusijusio asmens duomenimis), ne tik galimai atitinka neteisėtos komercinės veiklos, nesuderinamos su Draudimo įstatymo 5 straipsnio, IX skyriaus reikalavimais, požymius, kas gali tapti pagrindu taikyti atsakomybę remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 straipsniu ar Baudžiamojo kodekso 202 straipsniu, bet ir, skirtingai nei savo baigiamojoje kalboje nurodė ieškovo atstovas advokatas J. K., lemia tiesioginę grėsmę atsakovo interesams (žinodami konfidencialią informaciją, susijusią su draudėjų asmens duomenimis ir draudimo sąlygomis, įskaitant draudimo laikotarpio pabaigą, pašaliniai asmenys gali manipuliuodami šia informacija savo iniciatyva pasirinkti, su kuriuo draudiku (įskaitant ir atsakovo konkurentus) klientui siūlyti sudaryti sutartį. Nurodytų aplinkybių visuma paneigia ieškovo atstovo pozicijos, jog aptariama informacija negali būti vertinama kaip konfidenciali, sudaranti komercinę paslaptį, pagrįstumą. Kartu akcentuotina, jog ieškovo atstovo nurodyta aplinkybė, jog prie duomenų bazės galėjo prisijungti kiti atsakovo darbuotojai, negali būti vertinama kaip paneigianti ieškovo pareigą neatskleisti pastarosios informacijos pašaliniams asmenims. Iš kitos pusės, kaip nurodė atsakovo atstovas, kiekvienas atsakovo darbuotojas turi savo prisijungimo prie duomenų bazės slaptažodžius, kurie turi būti laikomi paslaptyje ir pakeičiami pirmojo prisijungimo po atitinkamo slaptažodžio suteikimo metu (apie slaptažodžio keitimą minima ir ieškovo vardu pateiktame 2013 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime), todėl, galiojant pareigai neatskleisti savo prisijungimo duomenų, kaip nepagrįstas vertintinas ir ieškovo atstovo argumentas, jog situacija, kai atitinkami prisijungimo duomenys galimai žinomi ne tik ieškovui bet ir kitiems atsakovo darbuotojams, kas gali atsitikti tik dėl paties ieškovo kaltės, paneigia šios informacijos, kaip komercinės paslapties, statusą.

28Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertino kaip pakankamą pagrindą darbdaviui taikyti darbuotojo, grubiai pažeidusio savo pareigas ir padariusio du savarankiškus darbo drausmės pažeidimus, kurių kiekvienas pripažintinas šiurkščiu, bei ilgą laiką ignoravusio darbdavį, atžvilgiu griežčiausią drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo.

29Vertinant drausminės atsakomybės taikymo procedūrų atitikimą teisės aktų reikalavimams dėmesys atkreiptinas į tai, jog tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog nebuvo praleistas teisės aktuose numatytas terminas drausminei nuobaudai taikyti, įtvirtintas DK 241 straipsnyje. Aukščiau aptartos aplinkybės, susiję su bandymais įteikti reikalavimus pasiaiškinti, ieškovo atstovo informavimu apie inicijuojamą drausminės atsakomybės taikymo procedūrą, taip pat faktas, jog ir civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas neįvardijo jokių papildomų aplinkybių, kurių darbdavys neįvertino skirdamas drausminę nuobaudą, leidžia daryti išvadą, jog darbdavio veiksmai atitiko ir DK 240 straipsnio reikalavimus, susijusius su galimybės darbuotojui pateikti pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo suteikimu.

30Vertinant atsakovo atstovo argumentus, jog aptariamam reikalavimui turi būti taikoma ieškinio senatis, dėmesys atkreiptinas į tai, jog pradinis ieškinys šioje civilinėje byloje pareikštas 2013 m. rugsėjo 27 d. Vadovaujantis DK 300 straipsnio 1 dalimi, vieno mėnesio terminas ieškiniui dėl neteisėto atleidimo iš darbo pareikšti skaičiuojamas nuo dokumento, kuriuo įformintas darbo sutarties nutraukimas, įteikimo darbuotojui dienos. Nagrinėjamu atveju įsakymo kopija ieškovui išsiųsta 2013 m. rugpjūčio 21 d. (b.l. 51-52, t. 3; b.l. 46-47, t. 4), tačiau duomenų apie jos įteikimą byloje nėra. Net ir konstatavus, jog ieškovas elgėsi netinkamai, piktybiškai nepriimdamas jam siunčiamų dokumentų, laikyti, jog įsakymo įteikimo diena turi būti tapatinama su jo išsiuntimo diena, o ieškinio pateikimas nuo įsakymo priėmimo ir išsiuntimo praėjus vienam mėnesiui ir šešioms dienoms, nesant duomenų apie faktinį įsakymo įteikimą, yra netinkamas ir tuo pagrindu taikyti kitokį, nei nustatyta įstatyme, senaties termino pradžios momentą, nėra pagrindo.

31Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą atmesti ieškinio reikalavimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei su juo susijusius reikalavimus dėl atleidimo iš darbo datos perkėlimo, išeitinės išmokos ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ieškovui priteisimo.

32Dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ieškovo nušalinimą nuo darbo

33Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, darbdavys ne tik neiniciavo ieškovo nušalinimo nuo darbo ir neįvardijo jokio DK 123 straipsnyje įvardinto nušalinimo nuo darbo pagrindo, bet darbo ieškovui nesuteikė remdamasis kitu DK įtvirtintu pravaikštos pagrindu konstatuodamas, jog ieškovas nevykdo darbo funkcijų. Reikalavimas dėl pravaikštos neteisėtumo nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas. Iš kitos pusės, vadovaujantis DK 417-418 straipsniuose teismui suteikta diskrecijos teise, darbdavio veiksmų pagrįstumas nurodytu laikotarpiu negali likti neįvertintas.

34Kaip matyti iš ieškovo pozicijos, nušalinimą nuo darbo jis sieja su prisijungimo prie duomenų bazės blokavimu. Darbo laiko apskaitos prasme toks veiksmas pats savaime negali būti prilyginamas nušalinimui nuo darbo ar pravaikštai. Pravaikšta ieškovui buvo fiksuojama tik dėl to, jog ir po prisijungimo užblokavimo jis į darbovietę neatvyko. Darbdaviui gavus vėliau paneigtą informaciją apie ieškovo atvykimą, vietoj pravaikštos darbo laiko apskaitoje buvo fiksuojamas darbo funkcijų vykdymas. Pastaroji aplinkybė atskleidžia, jog darbo laiko apskaitoje duomenys buvo fiksuojami pagal tą informaciją, kuria konkrečiu momentu disponavo darbdavys. Kaip jau konstatuota šiame sprendime, darbdavys turėjo pagrindą blokuoti prisijungimo duomenis siekdamas, jog darbuotojas atvyktų į įstaigos vidiniuose dokumentuose nurodytą darbo vietą, taip pat siekdamas pašalinti kilusias abejones dėl netinkamo prisijungimo duomenų, o kartu ir pačioje duomenų bazėje esančios informacijos, naudojimo. Ieškovui ignoruojant atsakovo iniciatyvą susiklostė situacija, kai ieškovas darbo funkcijų nevykdė dėl savo paties kaltės (jeigu ieškovas būtų atvykęs į darbovietę ir paneigęs jo atžvilgiu reiškiamus kaltinimus, jog jis pats asmeniškai darbo funkcijų nevykdo, jog jis nepažeidė savo pareigos neatskleisti kitiems asmenims savo prisijungimo duomenų, darbdavys būtų nebeturėjęs pagrindo tęsti pravaikštos) ir jam pagrįstai buvo fiksuojamos pravaikštos (kaip jau konstatuota šiame sprendime, iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas pats asmeniškai, o ne jo vardu tėvas E. Z., buvo pasirengęs atitinkamu laikotarpiu vykdyti darbo funkcijas ir jas būtų vykdęs, jeigu darbdavys nebūtų apribojęs jo prisijungimo prie duomenų bazės galimybių). Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pravaikštos ieškovui buvo fiksuojamos pagrįstai, jų fiksavimą lėmė ieškovo elgesys, nesuderinamas su darbuotojo pareigomis, kas nulėmė ir drausminės atsakomybės ieškovo atžvilgiu taikymo pagrįstumą.

35Pripažinus, jog darbo laiką aptariamu laikotarpiu darbdavys apskaitė tinkamai, spręsti, jog darbuotojui priklauso kokios nors išmokos už atitinkamą laikotarpį, nėra pagrindo.

36Kartu akcentuotina, jog reikalavimas dėl nušalinimo nuo darbo pripažinimo neteisėtu buvo pareikštas ne tik nesant ieškovui įteikto, bet net ir nesant priimto sprendimo taikyti ieškovo atžvilgiu nušalinimą nuo darbo, todėl spręsti, jog atitinkamam reikalavimui pareikšti buvo praleistas DK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas senaties terminas, nėra pagrindo. Iš kitos pusės, ieškinio pareiškimo metu nebuvo suėjęs DK 289 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas individualaus darbo ginčo dėl su atitinkamu reikalavimu susijusių piniginių sumų priteisimo iniciavimo darbo ginčų komisijoje terminas.

37Dėl reikalavimo priteisti su darbo vietos įrengimu ir išlaikymu susijusių išlaidų atlyginimą

38Vertindamas pastarąjį ieškinio reikalavimą teismas reikšmingomis pripažino šias aplinkybes:

39Pirma, savo teisę į nurodytų išlaidų kompensavimą ieškovas sieja su nuotoliniu jo dirbto darbo pobūdžiu, t.y. faktu, jog ieškovui nebuvo suteikta darbo vieta, jog jis buvo pasiekęs susitarimą dėl nuotolinio darbo kitoje vietoje. Šis ieškovo argumentas jau buvo atmestas vertinant reikalavimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo konstatavus, jog nėra jokių duomenų apie atitinkamo susitarimo egzistavimą, priešingai, vidiniais įmonės dokumentais nustatyta ieškovo darbo vieta, kuri suteikta faktiškai. Aplinkybė, jog ieškovas savavališkai nusprendė šia darbo vieta nesinaudoti, nesuteikia jam teisės reikšti darbdaviui pretenzijas dėl su atitinkamais veiksmais susijusių išlaidų atlyginimo.

40Antra, net ir pripažinus, jog faktiškai ieškovas darbo funkcijas vykdė kitoje, nei darbovietės patalpos, vietoje, dėmesys atkreiptinas į tai, jog tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1043 patvirtintų Darbo sutarties su namudininkais ypatumų 6 punkte, tiek ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1094 patvirtintų Nuotolinio darbo sutarties ypatumų 5 punkte darbuotojo teisė reikalauti jo patirtų išlaidų atlyginimo tiesiogiai susieta su atitinkamo susitarimo įtvirtinimu darbo sutartyje. Nagrinėjamu atveju atitinkamo rašytinio susitarimo tarp šalių nebuvo. Be to, liudytoju apklausiamas tuometis atsakovo generalinis direktorius I. K. paneigė ir atitinkamo žodinio susitarimo galimybę, šios aplinkybės taip pat nepatvirtino ir liudytoja R. Š., tenurodžiusi, jog dirbęs ( - ), ieškovas pats apsirūpino darbo priemonėmis.

41Trečia, ieškovas neginčijo atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės, jog viso darbo laiko metu ieškovas nekėlė klausimo dėl atitinkamos darbdavio pareigos. Pastaroji aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog iki darbo sutarties nutraukimo savo galimų investicijų ieškovas nevertino kaip sąlygojančių jo teisių pažeidimus, reikalavimą teismui pareiškė tik siekdamas nesąžiningai pasipelnyti po darbo sutarties su juo nutraukimo.

42Ketvirta, kaip matyti iš ieškovo atstovo 2013 m. rugpjūčio 6 d. pokalbio su atsakovo atstovu turinio, ieškovo atstovas patvirtino, jog darbo vieta jo gyvenamosios vietos adresu buvo įrengta dar 1999 m., t.y. daug anksčiau, nei ieškovas sudarė darbo sutartį su atsakovu, jog toje vietoje dirbo ne tik ieškovas, bet ir jo tėvas bei sesuo. Be to, ieškovo atstovas patvirtino, jog ieškovas nesitarė su atsakovo vadovais dėl nurodytų išlaidų atlyginimo, suprato, jog šios išlaidos yra kompensuojamos ieškovui mokamu darbo užmokesčiu. Pastaroji aplinkybė dar kartą patvirtina ieškovo nesąžiningą elgesį reiškiant atitinkamą reikalavimą.

43Penkta, ieškovas, kuriam tenka pareiga įrodyti patirtų išlaidų dydį (skirtingai nei kitų su darbo santykiais susijusių reikalavimų atveju, kai įrodinėjimo pareiga perkeliama darbdaviui, šis reikalavimas yra susijęs su išimtinai ieškovo disponuojamais įrodymais, kurių pateikimui visa apimtimi taikytini rungimosi ir dispozityvumo principai). Ieškovas nepateikė teismui jokių faktines jo išlaidas patvirtinančių įrodymų.

44Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertino kaip pagrindą atitinkamam reikalavimui atmesti. Atmetus reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo, kartu nepagrįstais pripažino ir reikalavimus dėl sankcijos darbdaviui už vėlavimą vykdyti pagrindinį reikalavimą taikymo.

45Dėl atsiskaitymo už darbą tinkamumo

46Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo iniciatyva į teismą buvo išreikalauti duomenys apie visas ieškovo sudarytas sutartis (b.l. 5-32, t. 6), taip pat šių sutarčių pagrindu parengtas ataskaitas, ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir atsiskaitymo lapelius už visą ieškovo darbo laikotarpį (b.l. 58-63, t. 3; b.l. 146, 148-151, 156-157, t. 4; b.l. 37-38, 42-44, 46, 48-49, t. 5; b.l. 33-147, t. 6; b.l. 3-182, t. 7), neturėdamas pagrindo spręsti, jog šiuose dokumentuose egzistuoja kokie nors papildomi, ieškovo ir jo atstovų nenurodyti netikslumai, teismas pasisako tik dėl ieškovo ir jo atstovų įvardintų atsakovo atsiskaitymo su ieškovu trūkumų.

47Ieškinyje ieškovas nurodo, jog jam nebuvo sumokėtas 40,05 Lt darbo užmokesčio priedas už 2013 m. birželio 28 d. draudimo sutartį Nr. 300 0369572, kurios pagrindu išrašytas 2013 m. liepos 26 d. kvitas Nr. KAUSI 0003248, kurį į sistemą be ieškovo sutikimo įvedė atsakovo darbuotojas V. M.. Kaip matyti iš ieškovo pozicijos, šį reikalavimą ieškovas pareiškė atsižvelgdamas į tai, jog kvito pateikimo metu jam buvo apribotos prisijungimo prie duomenų bazės galimybės, dėl ko jis manė, jog darbdavys galėjo jam nepaskaičiuoti priedo už atliktą darbą. Šį ieškovo argumentą paneigia atsakovo į bylą pateikti darbo užmokesčio priedo paskaičiavimas (b.l. 163, t. 1; b.l. 57, t. 3; b.l. 51, 153, t. 4), kuriame nurodyta netgi didesnė (82,30 Lt), nei ieškovas prašo priteisti, priedo suma, taip pat 2013 m. rugpjūčio mėn. atsiskaitymo lapelis (b.l. 53, t. 4; b.l. 32, t. 5), į kurį ši suma įtraukta, bei 2013 m. rugpjūčio 21 d. mokėjimo nurodymo kopija (b.l. 52, t. 4), patvirtinanti atsiskaitymo lapelyje nurodytos sumos išmokėjimo faktą.

48Kartu akcentuotina, jog analogišką reikalavimą jau po kreipimosi į teismą dienos ieškovas pateikė ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai (toliau- Darbo ginčų komisija), kuris 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-36-19249/2013 buvo atmestas (b.l. 69-70, 151-154, t. 3). Įvertinęs faktą, jog ieškinys nagrinėjamoje byloje buvo priimtas Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi (b.l. 55-56, t. 2), bylos nagrinėjimo metu ieškovas palaikė visus ieškinyje pareikštus reikalavimus, teismas sprendžia, jog Darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nagrinėjamoje byloje vertintinas kaip atitinkantis DK 296 straipsniu kuriamą teisinį reglamentavimą, ir, atmesdamas atitinkamą ieškinio reikalavimą, kartu konstatuoja, jog yra pagrindas pripažinti pagrįsta ir teisėta ir atitinkamą Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį.

49Ieškovas taip pat nurodo, jog darbdavys, pažeisdamas pareigą su juo atsiskaityti laiku ir tinkamai, ne iš karto į darbo užmokesčio priedą įtraukdavo ir išmokėdavo ieškovui sumas, jam priklausiusias pagal į apskaitą įtrauktas sutartis. Ieškovas įvardijo keletą konkrečių atvejų, įvykusių 2009-2010 m. (b.l. 173-177, 198-200, t. 1; b.l. 51-54, t. 2). Vykdydamas teismo nustatytą įpareigojimą, darbdavys pateikė įrodymus (b.l. 20-23, t. 8), kurie atskleidžia, jog, pvz., pinigai už 2009 m. rugpjūčio mėn. sudarytas sutartis buvo gauti tik 2009 m. rugsėjo mėn., kas ir nulėmė, jog su tuo susiję išmokos buvo įtrauktos tik į 2009 m. rugsėjo mėn. parengtą ataskaitą. Kad priedų paskaičiavimai buvo siejami ne su sutarčių sudarymo momentu, bet ir su pinigų sumokėjimo ar sutarties nutraukimo faktu, patvirtina ir kiti į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (pvz., b.l. 51, t. 5).

50Be to, kaip teisingai nurodyta Darbo ginčų komisijos sprendime, ieškovas nesilaikė DK 289 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 3 mėnesių termino individualiam darbo ginčui atitinkamu klausimu inicijuoti. Dėmesys atkreiptinas į tai, jog aptariamu reikalavimu ieškovas prašo priteisti jam ne darbo užmokestį (ieškovas neginčija, jog priedas jam buvo išmokėtas, tesiekia įrodyti, jog darbdavys nepagrįstai vėlavo vykdyti savo finansinę prievolę), o įstatymines netesybas (taikyti sankciją darbdaviui). Šiam reikalavimui pareikšti ieškovas praleido ne tik DK 289 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrinį terminą, bet ir CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų priteisimo pareikšti bei DK 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąjį iš darbo teisinių santykių kylantiems reikalavimams taikomą 3 metų ieškinio senaties terminą (nei vienas ieškovo įvardintas atvejis nesiejamas su laikotarpiu po 2010 m. rugsėjo 27 d., t.y. trejų metų laikotarpiu iki pradinio ieškinio teismui pateikimo). Nurodyta aplinkybė, vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, pripažintina savarankišku pagrindu atitinkamam reikalavimui atmesti.

51Ieškovas taip pat akcentuoja, jog darbdavys nuo 2010 m. sausio 1 d. be pagrindo vienašališkai pakeitė ieškovui mokėtino priedo prie darbo užmokesčio dydį, sumažindamas jį 4%. Kaip matyti iš su ieškovu sudarytos darbo sutarties turinio (b.l. 145-147, t. 2), ieškovui turėjo būti mokamas minimalus darbo užmokestis ir priedas, priklausantis nuo darbo rezultatų. Į bylą pateikti įsakymai, kuriais buvo nustatomas darbuotojams mokamo darbo užmokesčio dydis (b.l. 149, t. 1; b.l. 53-55, t. 3; b.l. 48-50, t. 4; b.l. 8-19, t. 8), iš kurių turinio matyti, jog ieškovo darbo laikotarpiu priedų dydis buvo keičiamas kelis kartus, kiekvieną kartą su pakeitimu pasirašytinai supažindinant darbuotojus, įskaitant ieškovą. Siekdamas išvengti abejonių dėl supažindinimo realumo, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pateikė teismui ir šalims susipažinti į bylą pateiktų dokumentų originalus, iš kurių matyti, jog darbuotojų parašai, patvirtinantys supažindinimą, yra ne atskirame lape, o kitoje įsakymo, su kuriuo supažindinama, pusėje. Paskutiniu pakeitimu 2010 m. sausio 26 d. įsakymu nuo 2010 m. vasario 1 d. pritaikytas 8% priedas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims. Ieškovo priėmimo į darbą metu šioms sutartims 2006 m. balandžio 3 d. įsakymo pagrindu buvo taikomas 12% priedas, laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 1 d. šis priedas sudarė 15%, nuo 2008 m. gruodžio 1 d. buvo sumažintas iki 10%.

52Kaip teisingai nurodė atsakovo atstovas, DK 120 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata dėl būtinybės gauti rašytinį darbuotojo sutikimą keičiant apmokėjimo už darbą sąlygas visa apimtimi taikoma tik tuo atveju, jeigu keičiama sąlyga įtvirtinta tiesiogiai darbo sutartyje ar joje tiesiogiai identifikuotame dokumente (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007). Jeigu apmokėjimo už darbą sąlyga įtvirtinta savarankiškame, darbo sutartyje tiesiogiai nenurodytame dokumente, šios sąlygos pakeitimas galimas vienašališku darbdavio veiksmu, darbuotojo sutikimo su kuriuo faktas gali būti patvirtinamas ir konkliudentiniais darbuotojo veiksmais, t.y. faktu, jog darbuotojas, būdamas informuotas apie pakeitimus, toliau vykdė darbo funkcijas ir nereiškė darbdaviui pretenzijų. Su 2010 m. sausio 26 d. įsakymu, su kurio priėmimu, atsižvelgiant į laikotarpį, kurio metu, ieškovo tvirtinimu, priedas jam skaičiuotas netinkamai, ieškovas sieja jo teisių pažeidimą, ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas 2010 m. vasario 18 d. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog ieškovas iki jo atleidimo iš darbo dienos kėlė klausimą dėl atitinkamo pakeitimo teisėtumo, reiškė atsakovui pretenzijas atitinkamu klausimu. Tokiu savo elgesiu ieškovas patvirtino sutinkantis su darbo sąlygų pakeitimu. Darbuotojo elgesys, kai jis, žinodamas apie darbo sąlygų pakeitimą, neteikia darbdaviui jokių pretenzijų, toliau ilgą laiką vykdo darbo funkcijas, o vėliau reiškia reikalavimus taikyti anksčiau galiojusį darbo užmokesčio dydį už ilgą laikotarpį, negali būti pateisinamas ir vertinamas kaip atitinkantis sutartinių teisinių santykių šalių tarpusavio interesų pusiausvyros, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog savo elgesiu darbuotojas patvirtino darbo sąlygų pakeitimą, kas nulėmė tokių pakeistų sąlygų privalomumą ir darbdavio vadovavimosi pasikeitusiomis sąlygomis atitikimą šalių valios nulemtam darbo santykių reglamentavimui. Nurodyta aplinkybė leidžia atmesti kaip nepagrįstą aptariamą ieškinio reikalavimą.

53Kartu akcentuotina, jog, kaip ir reikalavimo priteisti netesybas už vėlavimą mokėti priedą atveju, reikalavimo dėl įsakymo, kuriuo darbo užmokesčio priedas sumažintas, pripažinimo negaliojančiu ieškovas nepareiškė nei per DK 289 straipsnio 1 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą, ką pagrįstai konstatavo Darbo ginčų komisija, nei per DK 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąjį iš darbo teisinių santykių kylantiems reikalavimams taikomą 3 metų ieškinio senaties terminą. Nurodyta aplinkybė, vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, pripažintina savarankišku pagrindu atitinkamam reikalavimui atmesti.

54Ieškovas nurodo, jog darbdavys nevykdė pareigos sumokėti jam 14.389,17 Lt darbo užmokestį už viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis. Vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių (b.l. 181-194, t. 2; b.l. 135-148, t. 3) 12 punktu, draudimo atstovai darbo laiką tvarko savo nuožiūra, standartinės darbo dienos- nuo pirmadienio iki penktadienio, pageidaujantis dirbti kitaip darbuotojas turi informuoti vadovą ir individualus susitarimas turi būti įtraukiamas į darbo sutartį. Draudimo atstovo pareiginių nuostatų (b.l. 11-14, 89-92, t. 3) 1.7 punkte nurodyta, jog draudimo atstovas dirba 1 val. per dieną paties pasirinktu ir su regiono vadovu suderintu laiku. Šios nuostatos įgyvendintos šalių sudarytoje darbo sutartyje (b.l. 145-147, t. 2; b.l. 86-88, t. 3) nurodžius, jog ieškovas dirbs po vieną valandą visomis mėnesio darbo dienomis. Tokiu susitarimu aiškiai nustatomos tiek dienos, kuriomis gali ir turi būti vykdomos darbo funkcijos, tiek ir dienos darbo laiko trukmė. Be to, į bylą nepateiktas joks įrodymas, kuris leistų spręsti, jog ieškovas buvo suderinęs su atsakovo vadovais galimybę dirbti poilsio ar švenčių dienomis, jog jam buvo suteikta teisė ar iš jo reikalaujama dirbti viršvalandžius.

55Vadovaujantis DK 150 straipsnyje kuriamu teisiniu reglamentavimu, viršvalandžiai gali būti dirbami tik išimtinais atvejais ir tik darbdavio iniciatyva. Darbuotojo buvimas darbe (darbo funkcijų vykdymas), viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę (nepriklausomai nuo to, ar ilgiau dirbama darbo dieną, ar darbo funkcijos vykdomos poilsio bei šventinę dieną, kas leidžia visus ieškovo nurodytus laikotarpius vertinti bendrai; pastarąją išvadą patvirtina ir ieškovo pateiktas jam priteistinos sumos paskaičiavimas, pagal kurį įsiskolinimas skaičiuojamas pagrindu imant maksimalų leistiną viršvalandžių skaičių), nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011). Priešinga išvada suteiktų darbuotojui teisę piktnaudžiauti, dirbtinai liekant darbe ilgiau, vilkinant darbo funkcijų vykdymą vien tam, kad darbdaviui atsirastų pareiga mokėti darbuotojui papildomą darbo užmokestį. Norėdamas dirbti ilgesnes darbo valandas arba matydamas, jog šalių sutartas darbo laikas nėra pakankamas darbo funkcijoms įvykdyti, darbuotojas gali inicijuoti darbo sąlygų pakeitimą arba atsisakyti dirbti faktinės padėties neatitinkančiomis sąlygomis, tačiau neturi teisės savo nuožiūra dirbti ilgiau ar nesilaikydamas nustatytų darbo sąlygų ir vėliau reikšti darbdaviui pretenzijas.

56Kartu dėmesys atkreiptinas į tai, jog viršvalandinio darbo faktą ieškovas įrodinėja po 17 val. sistemoje įregistruotomis jo sudarytomis sutartimis ar išrašytais su darbo funkcijų vykdymu susijusiais dokumentais. Kaip minėta, ieškovui buvo suteikta teisė darbo laiko režimą šalių nustatytose ribose reguliuoti savo nuožiūra. Aplinkybė, jog dirbama buvo vienu ar kitu paros metu, pati savaime neleidžia daryti išvados dėl darbo laiko vieną ar kitą darbo dieną trukmės. Be to, sutiktina ir su atsakovo atstovo argumentu, jog, ieškovo tėvui E. Z. pripažinus, kad tiek jam, tiek ir ieškovo seseriai buvo žinomi prisijungimo prie sistemos duomenys, nėra galimybės nustatyti, ar konkreti sutartis konkrečiu laiku sistemoje buvo užregistruota būtent ieškovo. Aplinkybę, jog už ieškovą jo darbo funkcijas vykdydavo ir E. Z., kaip minėta, patvirtina ir atsakovo atstovo į bylą pateikta 2013 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymo kopija (b.l. 24, t. 8), kurioje pasirašęs ne ieškovas, o „E. Z.“.

57Faktas, jog ieškovas, ar jo vardu kiti asmenys darbo funkcijas, neturint tam darbdavio leidimo, savo iniciatyva, pažeidžiant darbo sutartyje ir vidiniuose įstaigos dokumentuose nustatytą tvarką, atliko poilsio dienomis, taip pat negali būti vertinamas kaip sukurianti darbdaviui kokias nors finansines pareigas darbuotojo atžvilgiu. Dar kartą akcentuotina, jog ieškovas šioje byloje ne tik neįrodinėjo, jog iš jo buvo reikalaujama dirbti kitaip, nei nustatyta rašytiniuose dokumentuose, bet ir kad ieškovas kėlė klausimą dėl faktinės darbo laiko trukmės ar darbo laiko režimo neatitikimo šalių sutartoms darbo sąlygoms.

58Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu teismas padarė išvadą, jog ieškovo reikalavimas priteisti jam darbo užmokestį už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis negali būti tenkinamas nesant įrodymų, jog taip buvo dirbama darbdavio nurodymu ar bent su jo sutikimu.

59Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo ir kasmetinių atostogų suteikimo atleidžiant iš darbo

60Reikšdamas ieškinį ieškovas taip pat nurodė, jog jam turi būti priteista kompensacija už nepanaudotas atostogas, susidariusias už laikotarpį nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iš vienos pusės, šis reikalavimas negali būti tenkinamas jau vien dėl to, jog buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Iš kitos pusės, priverstinės pravaikštos laikas į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti, vadovaujantis DK 170 straipsnio 1 dalies 9 punktu, įtraukiamas tik neteisėtai atleisto darbuotojo grąžinimo į darbą atveju, tuo tarpu DK 300 straipsnio 4 dalies pagrindu pripažinus darbo sutartį nutraukta teismo sprendimu, ko prašė ieškovas, kaip kad nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2012, darbuotojo praradimus kompensuoja jam priteisiama išeitinė išmoka ir kompensacija už atitinkamo laikotarpio kasmetines atostogas darbuotojui negali būti priteisiama, t.y. du aptariami ieškovo ieškinyje pareikšti reikalavimai vertintini kaip nesuderinami tarpusavyje.

61Be to, reikalavimą dėl 2.007,81 Lt nesumokėtų išmokų už kasmetines atostogas laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2012 m. balandžio 3 d. su 0,07% delspinigiais iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovas nurodė reiškiantis atsižvelgdamas į tai, jog, darbdaviui atsisakius mokėti darbo užmokestį už viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis, ieškovui netinkamai buvo paskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, mokėtas jį išleidžiant kasmetinių atostogų. Šiuo teismo sprendimu atmetus kaip nepagrįstą ieškinio reikalavimą dėl atitinkamų darbo užmokesčio sumų priteisimo, kaip nepagrįstas atmestinas ir ieškovo reikalavimas perskaičiuoti darbo užmokestį už kasmetines atostogas bei priteisti ieškovui iš atsakovo šio užmokesčio skirtumą ir sankciją už vėlavimą vykdyti finansinę prievolę.

62Kartu ieškovas nurodo, jog darbdavys, atleisdamas ieškovą iš darbo, netinkamai paskaičiavo nepanaudotų kasmetinių atostogų trukmę. Atsakovas pateikė kasmetinių atostogų paskaičiavimus (b.l. 167, t. 1; b.l. 151, t. 2; b.l. 54-57, t. 4), jog ieškovui iš viso priklausė 182,79 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, faktiškai buvo suteikta 135 dienos, tuo tarpu už likusias 47,79 kalendorines dienas arba 33,45 darbo dienas išmokėta kompensacija atleidžiant iš darbo.

63Darbdavio argumentus, jog faktiškai ieškovui buvo suteiktos 135 dienos kasmetinių atostogų ir už jas tinkamai atsiskaityta, patvirtina į bylą pateikti ieškovo prašymai, darbdavio įsakymai, atsiskaitymo lapeliai už atitinkamus laikotarpius bei mokėjimo pavedimai (b.l. 164-166, 172, t. 1; b.l. 152-170, t. 2; b.l. 58-80, t. 4). Dėl nurodytos aplinkybės ginčo tarp šalių nėra, ieškovas tenurodo jam 2011 m. pabaigoje- 2012 m. pradžioje suteiktų kasmetinių atostogų metu kelias dienas (ieškovo tvirtinimu- 7 d.) faktiškai vykdęs darbo funkcijas. Ieškovo argumentas, jog nurodyta aplinkybė lemia atitinkamo skaičiaus atostogų neišnaudojimą, atmestinas kaip nepagrįstas analogiškais pagrindais, kaip ir reikalavimas priteisti darbo užmokestį už viršvalandžius ir darbą poilsio dienomis. Iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas informavo darbdavį apie darbą atostogų metu ir, juolab, atitinkamai elgėsi darbdavio reikalavimu, jog reiškė prašymą perkelti atostogas ar suteikti jas kokiu nors kitu metu. Net jeigu ieškovas ir išrašė draudimo dokumentus atostogų laiku, pastarasis faktas negali turėti įtakos atsakovo ir draudėjų tarpusavio santykiams, tuo tarpu vertinant darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykių aspektu tepatvirtina netinkamą darbuotojo elgesį, negalintį lemti darbdavio prievolių savo funkcijas netinkamai vykdžiusio darbuotojo atžvilgiu atsiradimą.

64Į bylą pateiktas 2013 m. rugpjūčio mėn. atsiskaitymo lapelis ir 2013 m. rugpjūčio mėn. mokėjimo nurodymas (b.l. 179-180, t. 2) taip pat patvirtina, jog ieškovui buvo paskaičiuota ir išmokėta darbdavio nurodyta kompensacija už nepanaudotas atostogas.

65Kartu dėmesys atkreiptinas į tai, jog, vadovaujantis DK 166 straipsnio 2 dalies 1 punktu, darbuotojui iki 18 metų suteikiamos ne 28 kalendorinių dienų, bet 35 kalendorinių dienų minimalios kasmetinės atostogas. Pilnametystės ieškovas sulaukė 2007 m. liepos 14 d., kas nulėmė, jog už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2007 m. liepos 14 d. jam priklausė 15,7 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų (164 dienos/ 365 dienų * 35 atostogų dienų), tuo tarpu už likusį pirmųjų darbo metų laikotarpį- 15,4 kalendorinės dienos (201 diena/ 365 dienų * 28 atostogų dienų), viso 31,1 kalendorinė atostogų diena. Už vėliau sekusius penkis kalendorinius darbo metus ieškovui priklausė 140 kalendorinių atostogų dienų. Kadangi, vadovaujantis DK 170 straipsnio 1 dalimi, pravaikštos laikas (nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d.) neįskaitomas į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti, už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. liepos 21 d. ieškovui priklausė 13,1 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų (171 diena/ 365 dienų * 28 atostogų dienų). Bendra suteiktinų atostogų trukmė- 184,2 kalendorinės dienos. Atėmus ieškovui faktiškai suteiktas 135 kalendorines dienas išeina, jog atleisdamas ieškovą iš darbo kompensaciją už nepanaudotas atostogas darbdavys privalėjo skaičiuoti už 49,2 kalendorines dienas, arba, taikant teisės aktuose nustatytą 0,7 koeficientą (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. A1-581), 34,44 darbo dienas. Darbdaviui paskaičiavus kompensaciją už 33,45 darbo dienas, akivaizdu, jog atleidžiant iš darbo ieškovui nebuvo kompensuota 0,99 darbo dienos trukmės kasmetinės atostogos.

66Apskaičiuojant ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydį atleidimo iš darbo dieną akcentuotina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.1 punktu, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas už 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Nurodyta aplinkybė lemia, jog vidutinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas už 2013 m. gegužės-liepos mėn. Kaip matyti iš į bylą pateiktų darbo laiko apskaitos dokumentų ir teismo išvadų dėl ieškovo darbo 2013 m. liepos mėn., iš viso nurodytu laikotarpiu ieškovas dirbo 56 dienas (valandas), 8 dienas jam fiksuotos pravaikštos, už šį laiką paskaičiuota 3.098,67 Lt darbo užmokesčio (analogiški duomenys matomi ir Sodros pažymose b.l. 9-10, 151-156, t. 1; b.l. 137-139, t. 4; b.l. 3-4, t. 8). Papildomą darbo valandą atsakovas, vadovaudamasis Valstybinės darbo inspekcijos išaiškinimu, darbuotojui paskaičiavo 2013 m. spalio 21 d. įsakymu, už ją pavesdamas išmokėti 39,25 Lt (b.l. 150, t. 1; b.l. 6-9, t. 3; b.l. 81-84, t. 4; b.l. 29-31, t. 5). Nurodytos aplinkybės lemia, jog vidutinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas 3.137,92 Lt darbo užmokestį padalinant iš 65 darbo valandų, kurias ieškovas faktiškai dirbo arba nedirbo be pateisinamos priežasties, ir sudaro 48,28 Lt. Kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l. 55, t. 4), kompensaciją už nepanaudotas atostogas atsakovas skaičiavo taikydamas mažesnį- 45,03 Lt dydį ir už 33,45 darbo dienas paskaičiavo 1.506,25 Lt. Taikant teismo nustatytą vidutinio darbo užmokesčio dydį už 34,44 darbo dienas kasmetinių atostogų gaunama 1.662,76 Lt suma. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atleidžiant iš darbo ieškovui nebuvo paskaičiuota 156,51 Lt arba 45,33 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas (priskaitytina suma), kuri priteistina iš atsakovo ieškovui. Kartu akcentuotina, jog šios kompensacijos priteisimo teisėtumui negali turėti įtakos atsakovo atstovo nurodytas argumentas, jog 2013 m. spalio 21 d. įsakymu paskaičiavus papildomą darbo užmokesčio sumą, darbuotojui už vėlavimą ją išmokėti paskaičiuota ir išmokėta pačią sumą daugiau nei šimtą kartų viršijanti kompensacija (įsiskolinimo suma- 39,25 Lt, tuo tarpu netesybų suma- 4.226,28 Lt). Dėmesys atkreiptinas į skirtingą atitinkamų išmokų pobūdį- kompensacija už nepanaudotas atostogas yra darbo santykių pagrindu mokėtina išmoka, prilyginama darbo užmokesčiui, tuo tarpu delspinigiai ir vidutinis darbo užmokestis už vėlavimo atsiskaityti laiką pripažintini netesybomis. Be to, teisės aktuose nenumatyta galimybė mažinti sumokėtas netesybas (CK 6.73 str. 2 d.) ar į jas įskaityti kitas mokėtinas sumas.

67Iš kitos pusės, aptariamas argumentas gali būti vertinamas kaip reikšmingas sprendžiant klausimą dėl sankcijos darbdavio atžvilgiu už vėlavimą atsiskaityti taikymo. Sistemiškai aiškinant DK 141 straipsnio 3 dalies, 207 straipsnio nuostatas darytina išvada, jog už laikotarpį po darbo sutarties nutraukimo įstatyminiai delspinigiai darbuotojui neskaičiuojami, bet taikoma speciali norma, reglamentuojanti pareigą mokėti vidutinį darbo užmokestį. Kartu pabrėžtina, jog viso vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimo atsiskaityti laiką priteisimas nagrinėjamu atveju neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principo dėl kelių priežasčių. Pirma, prie to, jog bylos nagrinėjimas užsitęsė, prisidėjo pats ieškovas po ieškinio teismui pateikimo nepriimdamas jam siunčiamų procesinių dokumentų ir nevykdydamas pareigos pašalinti teismo nustatytus ieškinio trūkumus, neatvykdamas į pirmą teismo posėdį, vėliau neįvykdęs įsipareigojimo užtikrinti liudytojų dalyvavimą teismo posėdyje, teikdamas teismui eilę nepagrįstų procesinių prašymų. Antra, teismo nustatyto pažeidimo pobūdis nebuvo įvardintas paties ieškovo teiktuose procesiniuose dokumentuose, teismas jį, vadovaudamasis CPK 417-418 straipsnių nuostatomis, konstatavo savo iniciatyva, todėl spręsti, jog šią prievolę darbdavys vengė įvykdyti piktybiškai, o ne dėl skaičiavimo apsirikimo, nėra pagrindo. Trečia, kaip minėta, darbdavys savo geranoriškumą sprendžiant bet kokius su galimu ieškovo teisių pažeidimu susijusius klausimus atskleidė ne tik ištaisydamas Valstybinės darbo inspekcijos nustatytą netikslumą, bet ir išmokėdamas už tai ieškovui ženklias netesybas. Ketvirta, vertinant atitinkamą darbdavio prievolę negalima neatsižvelgti ir į sumą, kurią buvo vėluojama sumokėti ir kuri yra ženkliai mažesnė už jo vidutinį mėnesio darbo užmokestį. Nurodytas aplinkybes teismas vertina kaip pagrindą pripažinti, jog ieškovo interesai bus tinkamai apginti priteisiant jam kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydžiui lygią 45,33 Eur sumą (akcentuotina, jog ši suma yra ženkliai didesnė už ieškovo prašomus priteisti įstatyminius delspinigius) už vėlavimo atsiskaityti laikotarpiu iki teismo sprendimo priėmimo laiką. Kartu teismas sprendžia, jog DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sankcija visa apimtimi darbdavio atžvilgiu taikytina už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokios sankcijos, t.y. 48,28 Lt arba 13,98 Eur už kiekvieną darbo dieną esant 5 darbo dienų savaitei už nurodytą laikotarpį, parinkimas užtikrins abu DK 141 straipsnio 3 dalies tikslus- taps kompensacija ieškovui už laiku negautus pinigus ir kartu skatins atsakovą finansinius įsipareigojimus įvykdyti kiek įmanoma greičiau.

68Nurodytas aplinkybes teismas vertino kaip pagrindą Darbo ginčų komisijos sprendimui pakeisti.

69Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

70Ieškinyje taip pat reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Asmens pareiga atlyginti savo veiksmais kitam asmeniui padarytą iš neteisėto darbo santykių nutraukimo kylančią neturtinę žalą įtvirtinta CK 6.245, 6.250 straipsniuose, DK 250 straipsnyje. Būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Kadangi neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė yra preziumuojama, ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo pareiškiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti likusių trijų sąlygų egzistavimo faktą. Vadovaujantis CPK 410 straipsnio 2 dalimi, darbo bylų nagrinėjimo ypatumai, tarp jų ir aktyvus teismo vaidmuo renkant įrodymus, netaikomi ginčams dėl žalos atlyginimo, todėl, skirtingai nei kitų reikalavimų atveju, reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrindą sudarančių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka išimtinai ieškovui. Nagrinėjamu atveju neteisėtų veiksmų faktas siejamas su iš darbo santykių kylančių ieškovo teisių pažeidimais. Kadangi šiuo teismo sprendimu buvo paneigtas beveik visų ieškovo teisių pažeidimo faktas, konstatuota, jog pats ieškovas atliko eilę darbo santykių pažeidimų, tuo tarpu atsakovo elgesys ieškovo atžvilgiu negali būti vertinamas kaip netinkamas, konstatuoti atitinkamos materialinės atsakomybės taikymo sąlygos egzistavimą nėra pagrindo. Vertinant darbdavio elgesį ieškovo atžvilgiu akcentuotina ir tai, jog ieškovo teiktų skundų (b.l. 70-82, 101-113, 115-133, t. 2) pagrindu Valstybinei darbo inspekcijai konstatavus (b.l. 137-142, t. 2) vienintelį galimą pažeidimą darbdavio veiksmuose- faktą, jog prieššventinę 2013 m. liepos 5 d., kurią darbo laikas turėjo būti trumpinamas viena valanda, darbdavys be pagrindo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje užfiksavo, jog ieškovas dirbo nesutrumpintą darbo laiką, atsakovas ne tik paskaičiavo ir išmokėjo už atitinkamą laiką, kaip už viršvalandžius, skaičiuotiną sumą, bet ir sumokėjo įstatymines netesybas už vėlavimo atsiskaityti laiką (b. l. 150, t. 1; b.l. 6-9, t. 3; b.l. 81-84, t. 4; b.l. 29-31, t. 5). Kartu akcentuotina, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti ieškovą dėl darbdavio veiksmų patyrus moralinę žalą. Savalaikis nedidelės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas neišmokėjimas, iš vienos pusės, negali būti vertinamas kaip pagrindas neturtinei žalai atsirasti (šiuo aspektu akcentuotina, jog ieškovas pats šio pažeidimo net neįvardijo, jis konstatuotas teismo sprendimu ir iniciatyva, todėl spręsti, jog ieškovas patyrė moralinę žalą dėl aplinkybės, kurios nežinojo, nėra pagrindo). Nesant įrodyto neteisėtų veiksmų fakto, nėra pagrindo kalbėti ir apie trečiosios materialinės atsakomybės taikymo sąlygos- priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos- egzistavimą.

71Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertino kaip pagrindą atmesti ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

72III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

73Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

74Apeliaciniame skunde (9 t. b. l. 3-116) keliami teismo sprendimo neišsamumo, neteisingumo ir neteisėtumo klausimai, apeliantas teigia, jog jis nėra reiškęs reikalavimo pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013 12 05 sprendimą, tačiau teismas prieš apelianto valią Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013 12 05 sprendimą pakeitė. Teigia, jog teismas skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime pažeidė Konstitucijos ginamus lygiateisiškumo, objektyvumo, realumo, skaidrumo principus, nevykdė pareigų, numatytų CK 2 str., 199 str. 4 d., nes neteisėtai neišdavė teismo liudijimo, neužtikrino ieškovui ir jo atstovui teisės būti išklausytam, nes pertraukinėjo jį ir atstovą teismo posėdžio metu duodant paaiškinimus, teismo sprendime buvo neatskleista objektyvi tiesa. Skunde taip pat teigiama, jog teismo sprendime neteisingai paskaičiuotos dienos, už kurias darbdavys nėra apmokėjęs atlyginimo, neįvertino darbo laikų apskaitos priedų prie darbo užmokesčio žiniaraščių. Skunde nurodoma, jog buvo nesunumeruoti bylos šeštasis ir septintasis tomai, ieškovas prašęs bylos nagrinėjimą atidėti, kol bus sunumeruoti bylos lapai. Teigia, jog teismas neatliko pareigos, nustatytos CK 2 straipsnyje, negynė ir neapgynė ieškovo pažeistų teisių ir įstatymo saugomų interesų, besimokančiojo viešojo intereso, neįsigilino į DK 229 straipsnio 3 dalį-į ieškovo faktinius poreikius, neišnagrinėjo namudinės darbo sutarties. Teigia, jog teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis hipotetinėmis spėlionėmis, klaidingomis ir ydingomis prielaidomis, šios prielaidos pažeidė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų numatytą CK 1. 5 straipsnyje. Skunde nurodo, kad teismas sprendime inkriminuoja hipotetines spėliones, pritemdamas liudytojų haliucinacijas, siekiant sukelti įspūdį, kas pavirtina klaidingą ir ydingą subjektinę teismo nuomonę, išdėstytą teismo sprendime. Skunde nurodoma, jog teismas neįvertino visų surinktų įrodymų sąsajume su kitais įrodymais arba juos įvertino neteisingai, todėl nepagrįstai negynė ieškovo teisės gauti darbo užmokestį, pasinaudoti atostogomis, teismas nepagrįstai nepriteisė moralinės žalos atlyginimo, nepagrįstai atmetė ieškinį dėl delspinigių priteisimo, dėl moralinės žalos atlyginimo. Apeliantas prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ieškinį patenkinti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

75Atsiliepimu į apeliacinį skundą (9 t. b.l. 124-131) atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

761. Apeliaciniame skunde reiškiami apelianto priekaištai dėl liudytojų neiškvietimo yra visiškai nepagrįsti. Apeliantas ieškinyje prašė iškviesti net 14 liudytojų, nors ir nenurodė, kokias bylai reikšmės turinčias aplinkybes jie turėtų paliudyti. Teismas net keliuose parengiamuosiuose posėdžiuose mėgino išsiaiškinti, kokias reikšmės bylai turinčias aplinkybes šie apelianto prašomi iškviesti liudytojai galėtų paliudyti, o 2014 m. kovo 5 d. parengiamojo posėdžio metu net padarė pertrauką, kad apeliantas galėtų apgalvoti savo argumentus ir išdėstyti juos raštu. Nepaisant to, apeliantas savo 2014 m. kovo 12 d. raštu jokių naujų aplinkybių nenurodė. Todėl akivaizdu, jog dalies liudytojų pirmosios instancijos teismas nekvietė - nes nepaisant visų teismo pastangų, taip ir nebuvo išsiaiškinta, kokias reikšmės bylai turinčias aplinkybes jie galėtų paliudyti. Teismas dėjo ypatingas pastangas, kad visi liudytojai būtų iškviesti ir apklausti - nepaisant visų ieškovo (apelianto) sukeltų procesinių trukdžių. Apelianto prašymas pripažinti atsakovo esamų ir buvusių darbuotojų B. E. B., V. N., V. G., I. B.-K. ir M. G. dalyvavimą procese būtinu yra nepagrįstas, kadangi nei vienas iš šių asmenų nėra byloje dalyvaujančiu asmeniu.

772. Teismas iš atsakovo išsireikalavo praktiškai visus apelianto ieškinyje prašytus egzistuojančius dokumentus, kurie gali būti reikšmingi bylai. Teismas atsisakė tenkinti ieškovo (apelianto) prašymus išreikalauti tik tokius dokumentus, kurie yra apskritai neegzistuojantys arba kurie yra akivaizdžiai nereikšmingi bylai (pvz., kitų darbuotojų pareiginės instrukcijos). 2014 m. kovo 5 d. parengiamajame teismo posėdyje pats ieškovas (apeliantas) pripažino žinąs, jog kai kurie jo reikalaujami dokumentai apskritai neegzistuoja. Nepaisant to, jis ir toliau jų reikalavo savo 2014 m. kovo 12 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose. Išreikalavęs ypač didelį kiekį dokumentų iš atsakovo jis toliau jais beveik nesirėmė, bet iš naujo reiškė prašymus išreikalauti neišreikalautus arba apskritai naujus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, atsakovas net kelis kartus papildomai teikė teismui dokumentus, siekiant patenkinti vis naujus ieškovo (apelianto) reiškiamus prašymus bei atsikirsti į vis naujus ieškovo (apelianto) keliamus reikalavimus.

783. Ieškovas apeliaciniame skunde pats iš esmės iškraipo faktines aplinkybes. Nors ieškovas teigia, kad liudytojas V. M. tariamai patvirtino, jog buvo gavęs nurodymą atleisti ieškovą (apeliantą), tačiau tai nėra tiesa. Šis liudytojas teismo posėdžio metu apskritai negalėjo prisiminti tikslių ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybių. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat iškraipo liudytojos V. A. liudijimą - priešingai nei teigia ieškovas, ši liudytoja neliudijo, kad jos tarnybiniai pranešimai buvo surašyti klastojant datas. Priešingai, ši liudytoja kaip tik patvirtino, kad darbdaviui rašyti jos tarnybiniai pranešimai buvo teisingi ir buvo surašyti tokiomis datomis, kaip juose ir nurodyta. Šios liudytojos apklausos metu Teismas skyrė ypatingą dėmesį aiškinantis jos tarnybinių pranešimų surašymo aplinkybes, todėl ieškovo apeliaciniame skunde dėstomos tiesos neatitinkančios aplinkybės negali būti aiškinamos kaip paprastas suklydimas, bet yra akivaizdus mėginimas suklaidinti apeliacinės instancijos teismą.

79Apeliantas teigia, kad nebuvo supažindintas su atsakovo darbo tvarkos taisyklėmis ir kitais atsakovo vidaus norminiais aktais, bet šį ieškovo teiginį akivaizdžiai paneigia byloje esantys įrodymai - ieškovas su visais darbdavio vidaus norminiais aktais buvo supažindintas pasirašytinai, t.y., ieškovas (apeliantas) pats savo parašais atitinkamuose dokumentuose patvirtino esąs su jais supažindintas. Siekiant išsklaidyti abejones, atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui apžiūrėti šių atsakovo vidaus norminių aktų originalus. Be to, ieškovas bylos nagrinėjimo metu niekada neginčijo šių savo parašų tikrumo, o priešingai, atsakinėdamas į atsakovo klausimus, pripažino, kad tai yra jo parašai.

80Apelianto teiginiai, kad jo sudaryta darbo sutartis buvo namudinio darbo sutartis, arba, kad su atsakovu buvo susitarta, jog ieškovui nebus taikomi darbdavio vidaus norminiai aktai, taip pat akivaizdžiai prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad su atsakovu buvo tartasi, ar kad atsakovui buvo apskritai žinoma, jog ieškovo (apelianto) darbo vieta bus jo tėvo namuose, arba kad jam negalios atsakovo vidaus norminiai aktai. Priešingai, ieškovas buvo pasirašytinai supažindinamas su visais atsakovo vidaus norminiais aktais, o to nebūtų buvę tikslo daryti, jei ieškovui jie būtų buvę netaikomi. Ieškovo darbo sutartyje taip pat nėra jokių įrašų nei apie atsakovo vidaus norminių aktų netaikymą, nei apie tariamai nuotolinį ieškovo darbą. Ieškovas taip pat buvo supažindintas ir su atsakovo direktoriaus potvarkiu „Dėl biuro užrakinimo tvarkos“, o tai taip pat papildomai įrodo, jog ieškovas turėjo dirbti atsakovo patalpose. Apeliaciniame skunde ieškovas (apeliantas) taip pat teigia, jog apie šiuos susitarimus buvo žinoma atsakovo vadovei B. E. B. bei regiono vadovui V. M.. Tačiau tai yra naujas teiginys, kurio ieškovas nebuvo išsakęs ir nemėgino įrodinėti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

81Apelianto teiginiai apie tariamai buvusius susitarimus atlyginti jo patirtas patalpų, adresu ( - ), įrengimo ir eksploatavimo išlaidas taip pat yra nepagrįsti. Byloje nėra nei vieno rašytinio lokį susitarimą patvirtinančio įrodymo. Tokio susitarimo buvimą paneigė ir liudytojas I. K., su kuriuo ieškovas savo ieškinyje teigė tariamai dėl šių sąlygų susitaręs. Dar daugiau, pats ieškovo tėvas 2013 m. rugpjūčio 06 d. susitikimo su M. B. metu pats patvirtino, kad tokių prašymų atlyginti minėtas išlaidas iš ieškovo pusės niekada nėra buvę. Galiausiai, byloje net nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovas tokias išlaidas būtu iš tikro patyręs.

824. Apelianto teiginiai, kad jam siųsti reikalavimai pasiaiškinti nebuvo apskaityti atsakovo siunčiamos korespondencijos registravimo žurnale, o taip pat, kad jie neatitinka Lietuvos Respublikos vyriausiojo archyvaro dokumentams nustatytų formos reikalavimų, yra nepagrįsti. Visų pirma, atsakovas reikalavimuose pasiaiškinti aiškiai nurodė, kam jie adresuojami, taip pat nurodė dokumentų datą, juose aiškiai išdėstė aplinkybes, dėl kurių darbuotojas prašomas pasiaiškinti, nustatė terminą pasiaiškinimui pateikti ir informavo apie pasiaiškinimo nepateikimo pasekmes, o juos pasirašė atsakovo vadovė. Todėl nėra pagrindo teigti, kad jie buvo negaliojantys. Antra, reikalavimų pasiaiškinti išsiuntimo ieškovui faktą patvirtina byloje esančios Lietuvos pašto pažymos apie ieškovui siųstus laiškus, pareiškimas Vilniaus 15-jam notaro biurui dėl pranešimų E. R. Z. persiuntimo, o taip pat prašymas antstolei A. A.įteikti dokumentus bei antstolės pažyma dėl dokumentų neįteikimo. Atsižvelgiant į šiuos įrodymus yra akivaizdžiai įrodytas ne tik laiškų ieškovui siuntimo faktas, bet ir tų laiškų turinys, o taip pat ir tai, kad ieškovas juos atsisakė priimti.

83Nors ieškovas neigia dirbęs kartu su savo šeimos nariais (t.y. tėvu ir seserimi) ar atskleidęs jiems atsakovo komercines paslaptis, šios faktinės aplinkybės yra akivaizdžiai įrodytos byloje esančiais įrodymais. Visų pirma, šią aplinkybę patvirtina regiono vadovo V. M. tarnybinis pranešimas. Be to, šią aplinkybę patvirtina 2013 m. rugpjūčio 6 d. ieškovo tėvo E. Z. pokalbio su atsakovo darbuotoju M. B. garso įrašas, kuriame ieškovo tėvas ne tik informavo, kad ieškovas yra šeimos nariams atskleidęs savo prisijungimo prie atsakovo kompiuterinės duomenų bazės vartotojo vardą ir slaptažodį, bet taip pat išsamiai paaiškino, kaip ieškovas su savo šeimos nariais bendrai vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą: kad jie visi dirba tose pačiose patalpose, kartu pardavinėja kelių draudimo bendrovių produktus, dirba vienas už kitą ir t.t.. Galiausiai, šias aplinkybes taip pat patvirtina 2013 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo į atsakovo sąskaitą pervestos iš draudėjų surinktos lėšos, ir kurį pasirašė ne ieškovas, bet jo tėvas „dr. E. Z.“ . Šiais veiksmais ieškovas ne tik padarė šiurkščius asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų bei atsakovo vidinių norminių aktų, reglamentuojančių komercinių paslapčių apsaugą, pažeidimus, bet ir sukėlė tiesioginę grėsmę atsakovo interesams (žinant atsakovo klientų asmens duomenis ir draudimo sutarčių sąlygas, konkuruojančiose draudimo bendrovėse dirbantys asmenys gali šia informacija manipuliuoti ir pasiūlyti atsakovo klientams kitų draudikų draudimo produktus). Tokie ieškovo veiksmai atsakovo vidiniuose norminiuose aktuose yra įvardinti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Tad nepaisant ieškovo deklaratyvaus šių akivaizdžiai įrodytų aplinkybių neigimo, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog ieškovas, atskleisdamas atsakovo komercines paslaptis savo šeimos nariams, dirbantiems su atsakovu konkuruojančiose draudimo bendrovėse, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą DK 235 str. 2 d. 2 p. Be to, ieškovas ne tik nevaikščiojo į darbą (kaip tai įrodo atsakovo darbuotojų tarnybiniai pranešimai bei liudytojų parodymai), bet ir apskritai atsisakė susitikti ar bet kaip kitaip prasmingai kontaktuoti su atsakovu.

84Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad atsakovas turėjo pakankamą pagrindą ieškovo atžvilgiu taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo - kadangi ieškovas padarė du savarankiškus darbo drausmės pažeidimus, kurių kiekvienas pripažintinas šiurkščiu, o taip pat ilgą laiką apskritai ignoravo darbdavį. Ieškovo grąžinimas į darbą tėra tik vienas iš jo tariamai pažeistų teisių gynimo būdų, kuris galėtų būti taikomas jei teismas būtų pripažinęs jo atleidimą iš darbo neteisėtu. Šiuo atveju teismui išsamiai išnagrinėjus darbo sutarties su ieškovu nutraukimo aplinkybes ir pripažinus, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta teisėtai, klausimas dėl ieškovo grąžinimo į darbą atskirai ir nebeturėjo būti nagrinėjamas - nesant teisės pažeidimo, nėra pagrindo taikyti ir pažeistos teisės gynimo būdo.

855. Apelianto teiginiai apie jo tariamai dirbtus viršvalandžius ir atsakovo prievolę už juos sumokėti papildomą darbo užmokestį ar suteikti papildomas atostogų dienas yra visiškai nepagrįsti. Apelianto darbo sutartyje buvo sulygta vienos valandos per dieną darbo trukmė visomis mėnesio darbo dienomis. Vadovaujantis įmonėje patvirtintų darbo tvarkos taisyklių 12 p., draudimo atstovo pareigybę užimantys darbuotojai darbo grafikų neturi, o savo darbo laiką tvarko savo nuožiūra. Priešingai nei teigia apeliantas, apie jokius tariamai dirbtus viršvalandžius ar pageidaujamus nustatyto darbo laiko režimo pakeitimus ieškovas atsakovo niekada neinformavo ir dėl jų nesitarė, ir byloje nėra jokių tokius susitarimus patvirtinančių dokumentų. Atsakovo personalo vadybininkė I. B.-K. ir buvęs generalinis direktorius I. K. liudydami pirmosios instancijos teisme taip pat paneigė, kad ieškovas derino savo tariamą viršvalandinį darbą su atsakovu. Tad net jei ieškovas kada nors ir dirbo ne nustatytomis valandomis arba poilsio dienomis, naktį ar atostogų metu, tai buvo daroma nesuderinus su atsakovu, be atsakovo išankstinės žinios ir pritarimo. Be to, kaip jau minėta, byloje yra pateikta visa eilė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas pagal darbo sutartį sulygtą darbą dirbo kartu su savo šeimos nariais. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog jokie prisijungimai prie atsakovo kompiuterinės duomenų bazės ar draudimo sutarčių joje formavimas neįrodo, jog tuo metu dirbo būtent ieškovas (apeliantas) - nes jo vartotojo vardas ir slaptažodis buvo atskleisti ir kitiems draudimo tarpininkavimo veikla užsiimantiems jo šeimos nariams.

866. Apeliantas teigia, kad atsakovas neteisėtai sumažino jo priedus prie darbo užmokesčio. Atsakovas pažymi, kad priedai prie darbo užmokesčio buvo nustatyti atsakovo vidaus norminiuose aktuose, kurie darbo sutarties su ieškovu galiojimo laikotarpiu buvo ne kartą keisti, ir kurie nebuvo tiesiogiai įvardinti ieškovo darbo sutartyje su atsakovu. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-300/2007, gauti rašytinį darbuotojo sutikimą keičiant apmokėjimo už darbą sąlygas yra būtina tik tuo atveju, jei keičiama sąlyga įtvirtinta tiesiogiai darbo sutartyje arba joje tiesiogiai identifikuotame dokumente. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas turėjo teisę vienašališkai keisti priedų prie darbo užmokesčio dydį. Be to, ieškovas per visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl priedų prie darbo užmokesčio pokyčių. Paskutinį kartą priedai prie darbo užmokesčio ieškovui buvo pakeisti 2010 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. ĮS-P-40-2010, kuris įsigaliojo 2010 m. vasario 1 d. Atsižvelgiant į tai, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas praleido tiek DK 289 str. 1 d. nurodytą 3 mėnesių terminą dėl savo pažeistų teisių kreiptis į Darbo ginčų komisiją, tiek DK 27 str. 2 d. nustatytą bendrąjį iš darbo teisinių santykių kylantiems reikalavimams taikomą 3 metų ieškinio senaties terminą, o tai taip pat yra atskiras pagrindas šiems ieškovo reikalavimams atmesti.

877. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip visiškai nepagrįstą. Visų pirma, atsakovo padaryti pažeidimai buvo nedideli, o juos nustačius atsakovas nedelsiant juos ištaisė, kartu išmokėdamas ir už šiuos pažeidimus reikšmingai didesnes įstatymines netesybas. Antra, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, būtent ieškovas pats padarė visą eilę šiurkščių darbo santykių pažeidimų. Trečia, atsakovo padarytas pažeidimas, kurį savo iniciatyva nustatė pirmosios instancijos teismas, net nebuvo žinomas apeliantui, dėl jo nebuvo reiškiama reikalavimų - todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą dėl aplinkybės, kurios pats nežinojo. Ketvirta, ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jo patirtą neturtinę žalą ir apsiribojo tik eile deklaratyvių teiginių. Galiausiai, net pats akivaizdžiai nepagrįstai didelis reikalavimo dydis rodo ieškovo siekį pasipelnyti, o ne gauti teisingą kompensaciją už tariamai patirtą žalą.

88IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

89Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl drausminės atsakomybės pagrindų buvimo ir nuobaudos skyrimo procedūrų laikymosi, darbuotojo teisių gynimo būdo parinkimo, išmokų susijusių su darbo santykiais priteisimo, darbo vietos įsteigimo ir darbo vietos eksploatacijos išlaidų atlyginimo, išmokų už kasmetines atostogas priteisimo, atlygio už parduotas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartis priteisimo, delspinigių priteisimo.

90Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas su atsakovu 2007 m. vasario 1 d. sudarė darbo sutartį Nr. 87 (b. l. 145-147, t. 2), kurios pagrindu ieškovas dirbo pas atsakovą draudimo atstovu. Darbdavio iniciatyva darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta LR DK 136straispnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Drausminė nuobauda atleidimas iš darbo buvo skirta darbdavio administracijos 2013 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu (b.l. 49-50, t. 3; b.l. 44-45, t. 4) ieškovui dviem įstatyme įtvirtintais savarankiškais šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo pagrindais: DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte apibrėžtu neatvykimu į darbą visą darbo dieną (pamainą) ir DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu komercinės paslapties atskleidimu. Ieškovas su paskirtąja drausmine nuobauda nesutiko, kreipėsi su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą, ieškinyje suformulavo reikalavimus: panaikinti 2013 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. ĮS-P103-2013 nuo pasirašymo momento, laikyti ieškovą atleistu iš darbo teismo sprendimo įvykdymo dieną, priteisti ieškovui iš atsakovo 5 mėnesių darbo užmokesčio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį (1.548,01 Lt) už priverstinės pravaikštos laiką su 0,07% delspinigiais už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigoti atsakovą išleisti ieškovą kasmetinių atostogų, pratęsiant atleidimo iš darbo momentą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti ieškovui iš atsakovo 11.240 Lt darbo vietos įsteigimo ir 26.903,40 Lt darbo vietos eksploatacijos išlaidų atlyginimo su 0,03% delspinigiais ir 5% palūkanomis nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 14.389,17 Lt už dirbtus viršvalandžius bei darbą švenčių ir poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2013 m. spalio 21 d. su 0,07% delspinigiais iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 2.007,81 Lt nesumokėtų išmokų už kasmetines atostogas laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 1 d. iki 2012 m. balandžio 3 d. su 0,07% delspinigiais iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nesumokėtas išmokas už kasmetines atostogas laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d. su 0,07% delspinigiais iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 40,05 Lt darbo užmokesčio priedą už draudimo sutartį Nr. 300 0369572 su 0,07% delspinigiais iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, vidutinį darbo užmokestį (1.548,01 Lt) už neapskaitytą nušalinimą nuo darbo laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d., 4% atlygio už parduotas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartis už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 27 d., 1.500.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą su 0,03% delspinigiais iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

91Kauno apylinkės teismas 2015 02 18 sprendimu (8 t. b.l. 49-90) pakeitė Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-36-19249/2013, priteisė ieškovui E. R. Z., asmens kodas ( - ) iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 302677744, 45,33 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 33 ct) (priskaitytina suma) kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Teismas šią sprendimo dalį pavedė vykdyti skubiai. Priteisė ieškovui E. R. Z., asmens kodas ( - ) iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 302677744, 45,33 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 33 ct) už vėlavimo atsiskaityti laiką laikotarpiu nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo (2015 m. vasario 18 d.), 13,98 Eur (trylikos eurų 98 ct) vidutinį darbo užmokestį už vėlavimo atsiskaityti laiką už kiekvieną darbo dieną esant 5 darbo dienų savaitei už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo (2015 m. vasario 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, likusius ieškinio reikalavimus atmetė.

92Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovas, apeliaciniame skunde keliami teismo sprendimo neišsamumo, neteisėtumo klausimai, teigiama, jog teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko šalių ginčą išsprendė iš esmės neteisingai.

93Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nustatė visas svarbias bylos aplinkybes, jas teisingai įvertino, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigų paskirstymo, įrodymų vertinimo principus ir pagrindus (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.), taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo drausminės atsakomybės sąlygas ir pagrindus, su darbo santykiais susijusių išmokų paskaičiavimo, mokėjimo principus ir tvarką, dėl ko buvo teisingai išspręstas šalių ginčas byloje, nes teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas aplinkybes byloje. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

94Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog pirmosios instancijos teismas, pakeitęs Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-36-19249/2013, išėjo iš ieškinio ribų, nes tokį reikalavimą sprendė nesant ieškovo prašymo. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog darbo ginčų komisijos yra individualius darbo ginčus nagrinėjantis organas (LR DK 286 str.). Kaip matyti iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo (3 t. b.l. 69-70), ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, ginčą su atsakovu dėl nuotolinės darbo sutarties, dėl darbo vietos įsteigimo išlaidų atlyginimo, dėl atlygio už dirbtus viršvalandžius, dėl įpareigojimo išleisti kasmetinių atostogų ir kt., sprendė kreipdamasis į darbo ginčų komisiją. Kadangi darbo ginčų komisija ieškovo prašymus atmetė, todėl teismas pagrįstai skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu pakeitė darbo ginčų komisijos sprendimą, dalinai patenkindamas ieškinį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į įstatymo leidėjo reglamentavimą, pagal kurį nagrinėjant darbo bylas teismui suteikta teisė viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą (LR DK 417 str.), taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą (LR DK 418 str.). Todėl ieškovo apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

95Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, kuriuose teigiama, jog teismas neiškvietė visų ieškovo prašomų liudytojų ir neišreikalavo visų ieškovo prašomų išreikalauti rašytinių įrodymų. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog apeliantas ieškinyje prašė iškviesti 14 liudytojų (2 t. b.l. 143), nors ir nenurodė, kokias bylai reikšmės turinčias aplinkybes jie turėtų paliudyti. Teismas net keliuose parengiamuosiuose posėdžiuose mėgino išsiaiškinti, kokias reikšmės bylai turinčias aplinkybes šie apelianto prašomi iškviesti liudytojai galėtų paliudyti, o 2014 m. kovo 5 d. parengiamojo posėdžio metu teismas padarė pertrauką, kad apeliantas galėtų apgalvoti savo argumentus ir išdėstyti juos raštu. Nepaisant to, apeliantas savo 2014 m. kovo 12 d. raštu jokių naujų aplinkybių nenurodė. Todėl akivaizdu, jog dalies liudytojų pirmosios instancijos teismas nekvietė - nes nepaisant visų teismo pastangų, taip ir nebuvo išsiaiškinta, kokias reikšmės bylai turinčias aplinkybes jie galėtų paliudyti. Teismas dėjo ypatingas pastangas, kad visi liudytojai būtų iškviesti ir apklausti - nepaisant visų ieškovo (apelianto) sukeltų procesinių trukdžių. Apelianto prašymas pripažinti atsakovo esamų ir buvusių darbuotojų B. E. B., V. N., V. G., I. B.-K. ir M. G. dalyvavimą procese būtinu yra nepagrįstas, kadangi nei vienas iš šių asmenų nėra byloje dalyvaujančiu asmeniu. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad teismas iš atsakovo išsireikalavo praktiškai visus apelianto ieškinyje prašytus egzistuojančius dokumentus, kurie gali būti reikšmingi bylai. Teismas atsisakė tenkinti ieškovo (apelianto) prašymus išreikalauti tik tokius dokumentus, kurie yra apskritai neegzistuojantys arba kurie yra akivaizdžiai nereikšmingi bylai (pvz., kitų darbuotojų pareiginės instrukcijos).

96Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas apeliaciniame skunde išvardija tas pačias aplinkybes, kurias nurodė tiek ieškinyje, išdėstė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, tačiau šias aplinkybes apeliaciniame skunde apeliantas vertina kitaip nei jas įvertino Kauno apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime. Teisėjų kolegija pažymi, jog suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais įtvirtinta, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką ir teisinį minėto santykio reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo aktyvus, rinko visus reikiamus įrodymus, reikšmingus bylos aplinkybėms nustatyti, tenkino visus pagrįstus šalių prašymus dėl papildomų įrodymų pateikimo, apklausė reikalingus išklausyti teismo posėdžio metu ir šalių prašytus apklausti liudytojus, išklausė šalių paaiškinimus ir šių įrodymų vertinimo pasėkoje padarė pagrįstas išvadas, išdėstytas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno miesto apylinkės teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedūras (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymų visumą, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių ir faktų, o siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardintos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei Kauno apylinkės teismo 2015 02 18 sprendime. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau šioje nutartyje nurodomi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl nurodomų proceso teisės normų pažeidimo.

97Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad negalima sutikti su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nemotyvavo kai kurių sprendimo dalių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šioje byloje ir tinkamai vertino įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai nurodė, koks yra ieškovo reikalavimas, įvertinęs pateiktus byloje įrodymus atsakė į ginčo šalių argumentus, išdėstė teisinius argumentus, teismo sprendimo motyvų išdėstymo eiliškumas nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka CPK 270 str. reikalavimų. Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo konstatuoti sprendimo negaliojimo CPK 329 straipsnio 1, 2 dalies įvardytu pagrindu. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 328 straipsnis draudžia naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ar nutartį vien formaliais pagrindais. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi šiuo procesiniu sprendimu ieškovo apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

98Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kur buvo konstatuota, jog atsakovas turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą ieškovo atžvilgiu taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo - kadangi ieškovas padarė du savarankiškus darbo drausmės pažeidimus, kurių kiekvienas pripažintinas šiurkščiu. Byloje nustatyta, kad ir pats ieškovas neneigė fakto, jog laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 22 d. (t.y. pirmos darbo dienos po teismo šaukimo darbdaviui įteikimo) iki pat atleidimo iš darbo dienos į bendrovės patalpas jis nebuvo atvykęs, jo nebuvo rasta ir gyvenamojoje vietoje, kurioje jis deklaravęs savo darbo vietą. Kauno apylinkės teismas tą faktinę aplinkybę, jog ieškovas be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą visą skirtą jam dirbti laiką, nustatė išanalizavęs surinktų byloje įrodymų visumą, įvertinęs ieškovo ir jo atstovo, bei atsakovo atstovo teiktus įrodymus ir liudytojų paaiškinimus.

99Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad pagrįsta yra Kauno apylinkės teismo sprendimo išvada, kad ieškovas atskleidė atsakovo konfidencialią informaciją, sudarančią komercinę paslaptį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog darbuotoją supažindinus su darbdavio vidiniais dokumentais, reglamentuojančiais darbo funkcijas, darbuotojo pareigas ir darbo tvarką, visi atitinkamuose dokumentuose įtvirtinti reikalavimai darbuotojui tampa privalomi ir už jų pažeidimą jo atžvilgiu gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju draudimo atstovo pareiginiuose nuostatuose, su kuriais ieškovas supažindintas pasirašytinai (b. l. 11-14, 89-92, t. 3), tiesiogiai įtvirtina darbuotojo pareiga laikyti paslaptyje žinias, sudarančias bendrovės komercinę paslaptį ir nenaudoti jų asmeninei ar kitų asmenų naudai (3.10 p.). Teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas buvo supažindintas ir su 2012 m. liepos 26 d. įsakymu dėl informacijos, sudarančios įmonės komercinę paslaptį, sąrašo patvirtinimo (b.l. 18-20, t. 3; b.l. 19-21, t. 4). Šiame įsakyme pateiktame komercinę paslaptį sudarančios informacijos sąraše nurodyti prisijungimo kodai ir slaptažodžiai (1.10 p.), taip pat bet kokia duomenų bazėse saugoma informacija (1.11 p.), aiškiai nurodoma, jog ši informacija be vadovo nurodymo ar sutikimo negali būti atskleidžiama jokiems asmenims, kurie neturi teisės su ja susipažinti (3, 6 p.). Šioje dalyje yra įtvirtinta, jog pareigos neatskleisti informacijos nevykdymas ar netinkamas vykdymas vertinamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas (7 p.), už kurį griežčiausia drausminė nuobauda gali būti taikoma ir pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Kaip matyti iš į bylą pateiktų kitų draudimo bendrovių priklausomų draudimo tarpininkų sąrašų (b.l. 155-189, t. 3) ieškovo atstovas byloje E. Z. ir V. Z. dirba su atsakovo konkurentais. Kad šie du asmenys savo veiklą vykdė kartu su ieškovu, kad ieškovas jiems atskleidė savo prisijungimo prie atsakovo duomenų bazės duomenis, kad E. Z. faktiškai prisijungdavo prie šios duomenų bazės. Kauno apylinkės teismas skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai pastebėjo, jog faktą apie konfidencialos informacijos paviešinimo faktą 2013 m. rugpjūčio 6 d. pokalbio su atsakovo atstovu metu patvirtino pats E. Z.. Šio pokalbio metu E. Z. taip pat patvirtino V. M. tarnybiniame pranešime nurodytą faktą, jog jie buvo du kartus susitikę, E. Z. jam pripažino konfidencialios informacijos atskleidimo ir neteisėto naudojimosi ja faktą, bei atsakovo nurodytą aplinkybę, jog laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. į atsakovo patalpas Kaune buvo atvykęs ir prie kompiuterio naudodamasis ieškovo prisijungimo duomenimis prisijungti bandė ne ieškovas, o būtent E. Z.. Kartu E. Z. kelis kartus apie darbo santykių subjektą kalbėjo daugiskaita nurodydamas, kad „mes“ dirbame, „mums“ apribotos galimybės prisijungti prie duomenų bazės ir trukdoma dirbti, atsakydamas į atsakovo atstovo klausimus aiškiai patvirtino, jog ieškovą su atsakovu siejančius santykius vertina kaip jo šeimos verslo sudedamąją dalį, kurią vykdydamas ieškovas keičiasi informacija tiek su tėvu E. Z., tiek ir su seserimi V. Z. (aplinkybę, jog už ieškovą jo darbo funkcijas vykdydavo ir E. Z., patvirtina ir atsakovo atstovo į bylą pateikta 2013 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymo kopija (b.l. 24, t. 8), kurioje pasirašęs ne ieškovas, o „E. Z.“).

100Teisėjų kolegija vertina, kad Kauno apylinkės teismas teisingai sprendė šalių ginčą, kilusį dėl atlyginimo už įrengtą darbo vietą priteisimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą nustatytą aplinkybę, kad nei sudarant darbo sutartį, nei kitokia forma darbuotojas ir darbdavys nėra susitarę, kad ieškovas privalo įrengti savo darbo vietą, o atsakovas įsipareigoja atlyginti darbo vietos įrengimo išlaidas. Pagrįstai todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, jog pareiga įrodyti patirtų išlaidų faktą ir dydį (skirtingai nei kitų su darbo santykiais susijusių reikalavimų atveju, kai įrodinėjimo pareiga perkeliama darbdaviui) išimtinai perkeliama ieškovui. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų savo reikalavimui pagrįsti, yra teisinga.

101Teisėjų kolegija visiškai sutinka su skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo motyvais ir išvadomis sprendžiant šalių ginčą dėl atsiskaitymo už ieškovo teigimu dirbtą viršvalandinį darbą. Todėl apelianto teiginiai apie jo tariamai dirbtus viršvalandžius ir atsakovo prievolę už juos sumokėti papildomą darbo užmokestį ar suteikti papildomas atostogų dienas yra visiškai nepagrįsti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog ieškovo darbo sutartyje (b. l. 145-147, t. 2) buvo sulygta darbuotojo vienos valandos per dieną darbo trukmė visomis mėnesio darbo dienomis. Vadovaujantis įmonėje patvirtintų darbo tvarkos taisyklių 12 p., draudimo atstovo pareigybę užimantys darbuotojai darbo grafikų neturi, o savo darbo laiką tvarko savo nuožiūra. Priešingai nei teigia apeliantas, apie jokius tariamai dirbtus viršvalandžius ar pageidaujamus nustatyto darbo laiko režimo pakeitimus ieškovas atsakovo niekada neinformavo ir dėl jų nesitarė, ir byloje nėra jokių tokius susitarimus patvirtinančių dokumentų. Kauno apylinkės teismas šioje dalyje pagrįstai ir teisingai nustatė, kad ieškovui už jo atliktą darbą atsakovas sumokėjo visas priklausančias sumas, todėl padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovo reikalavimas priteisti jam darbo užmokestį už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis negali būti tenkinamas nesant įrodymų, jog kažkoks viršvalandinis darbas buvo dirbamas darbdavio nurodymu ar bent su jo sutikimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog analogiška išvada pateikiama ir Darbo ginčų komisijos sprendime (3 t. b. l. 69-70).

102Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriuose teigiama, jog Kauno apylinkės teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dėl kompensacijos priteisimo už nepanaudotas atostogas, susidariusias už laikotarpį nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad toks ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas jau vien dėl to, jog skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Be to, priverstinės pravaikštos laikas į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti, vadovaujantis DK 170 straipsnio 1 dalies 9 punktu, įskaitomas tik neteisėtai atleisto darbuotojo grąžinimo į darbą atveju, tuo tarpu DK 300 straipsnio 4 dalies pagrindu pripažinus darbo sutartį nutraukta teismo sprendimu, ko prašė ieškovas, darbuotojo praradimus kompensuoja jam priteistina išeitinė išmoka ir kompensacija už atitinkamo laikotarpio kasmetines atostogas darbuotojui negali būti priteisiama. Teisėjų kolegija nustatė, jog byloje pateiktas 2013 m. rugpjūčio mėn. atsiskaitymo lapelis ir 2013 m. rugpjūčio mėn. mokėjimo nurodymas (b. l. 179-180, t. 2) taip pat patvirtina, jog ieškovui buvo paskaičiuota ir išmokėta darbdavio nurodyta kompensacija už nepanaudotas atostogas.

103Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo motyvus, kuriuose nurodoma, kad teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui iš darbdavio 1.500.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumą su 0,03% delspinigiais iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas ieškinį šioje reikalavimų dalyje grindė tomis aplinkybėmis, jog darbdavys pažeidė ieškovo teisę dirbti, gauti už darbą atlyginimą, nepagrįstai ir neteisėtai taikė jam drausminę atsakomybę, be pagrindo atleido iš darbo. Teisėjų kolegija nustatė, kad skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu buvo paneigtas beveik visų ieškovo teisių pažeidimo faktas, priešingai-buvo konstatuota, jog pats ieškovas atliko eilę darbo santykių pažeidimų, tuo tarpu atsakovo elgesys ieškovo atžvilgiu negali būti vertinamas kaip netinkamas, todėl Kauno apylinkės teismas sprendime pagrįstai sprendė, jog taikyti civilinę teisinę atsakomybę darbdaviui nėra pagrindo. Kauno apylinkės teismo nustatytas ieškovo teisių pažeidimas-darbdavio nedidelės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas neišmokėjimas, negali būti pagrindu taikyti atsakovui neturtinės žalos atlyginimo instituto, priteisiant ieškovui kokią tai neturtinės žalos atlyginimo sumą (LR CPK 178 str., 6.250 str.).

104Dėl kitų ieškovo prašymų, suformuluotų apeliaciniame skunde

105Apeliantas skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka ir forma. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

106Teisėjų kolegija taip pat netenkino todėl apelianto prašymo pripažinti atsakovės darbuotojų E. B., V. N., V. G., I. B., M. G. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, kadangi šie asmenys nėra nagrinėjamos bylos šalys ar šalių atstovai.

107Teisėjų kolegija netenkino ir apelianto prašymo išduoti teismo liudijimą E. R. Z., įgalinantį visas institucijas teikti dokumentus į bylą, kadangi toks prašymas suformuluotas netinkamai.

108Šalys bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisti neprašė.

109Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

110Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė panaikinti 2013 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr.... 5. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. vasario 1 d. darbo sutarties Nr. 87 (b. l.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį patenkino... 8. Dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo ... 9. Nagrinėjamu atveju drausminės atsakomybės taikymo ieškovo atžvilgiu... 10. Ginčydamas pirmojo iš nurodytųjų pagrindo taikyti drausminę atsakomybę... 11. Pastarosios išvados nepaneigia ir ieškovo atstovo į bylą pateiktas atsakovo... 12. Ieškovo argumentas, jog jis visą darbo laiko laikotarpį savo funkcijas... 13. Kaip matyti iš atsakovo atstovo paaiškinimų, aukščiau nurodytas objektyvus... 14. Vertinant tolesnių darbdavio veiksmų adekvatumą, reikšmingomis laikytinos... 15. Kaip negalintis turėti įtakos pateiktų paaiškinimų ir tarnybinių... 16. Analogiškai vertintini ir ieškovo atstovo argumentai dėl veiksmų, kuriais... 17. Kaip nurodė atsakovo atstovas, sprendimas apriboti ieškovo prisijungimo prie... 18. Bylos nagrinėjimo metu nei ieškovas, nei ieškovo atstovas negalėjo... 19. Nors byloje nėra ginčo dėl to, jog E. Z. turėjo ieškovo jam išduotą... 20. Kartu akcentuotina, jog ieškovas nepriimdavo (neatsiimdavo) jo gyvenamosios... 21. Pastaroji aplinkybė lemia, jog, nors darbdavys ir galėjo papildomai savo... 22. Kaip minėta, liudytoja apklausiama I. B.- K. patvirtino nesėkmingai... 23. Atsakovas į bylą taip pat pateikė ieškovo atstovo E. Z. ir atsakovo atstovo... 24. Susipažinus su pokalbio turiniu ir įvertinus jį kartu su kita į bylą... 25. Akcentuotina ir tai, jog nuo prisijungimo duomenų užblokavimo iki ginčijamo... 26. Nesutiktina ir su ieškovo pozicija, jog drausminės nuobaudos už ieškovo... 27. Vertinant kitą drausminės atsakomybės taikymo pagrindą-konfidencialios... 28. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertino kaip pakankamą pagrindą... 29. Vertinant drausminės atsakomybės taikymo procedūrų atitikimą teisės aktų... 30. Vertinant atsakovo atstovo argumentus, jog aptariamam reikalavimui turi būti... 31. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą atmesti ieškinio... 32. Dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ieškovo nušalinimą nuo darbo... 33. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, darbdavys ne tik neiniciavo... 34. Kaip matyti iš ieškovo pozicijos, nušalinimą nuo darbo jis sieja su... 35. Pripažinus, jog darbo laiką aptariamu laikotarpiu darbdavys apskaitė... 36. Kartu akcentuotina, jog reikalavimas dėl nušalinimo nuo darbo pripažinimo... 37. Dėl reikalavimo priteisti su darbo vietos įrengimu ir išlaikymu susijusių... 38. Vertindamas pastarąjį ieškinio reikalavimą teismas reikšmingomis... 39. Pirma, savo teisę į nurodytų išlaidų kompensavimą ieškovas sieja su... 40. Antra, net ir pripažinus, jog faktiškai ieškovas darbo funkcijas vykdė... 41. Trečia, ieškovas neginčijo atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės, jog viso... 42. Ketvirta, kaip matyti iš ieškovo atstovo 2013 m. rugpjūčio 6 d. pokalbio su... 43. Penkta, ieškovas, kuriam tenka pareiga įrodyti patirtų išlaidų dydį... 44. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertino kaip pagrindą atitinkamam... 45. Dėl atsiskaitymo už darbą tinkamumo... 46. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo iniciatyva į teismą buvo išreikalauti... 47. Ieškinyje ieškovas nurodo, jog jam nebuvo sumokėtas 40,05 Lt darbo... 48. Kartu akcentuotina, jog analogišką reikalavimą jau po kreipimosi į teismą... 49. Ieškovas taip pat nurodo, jog darbdavys, pažeisdamas pareigą su juo... 50. Be to, kaip teisingai nurodyta Darbo ginčų komisijos sprendime, ieškovas... 51. Ieškovas taip pat akcentuoja, jog darbdavys nuo 2010 m. sausio 1 d. be... 52. Kaip teisingai nurodė atsakovo atstovas, DK 120 straipsnio... 53. Kartu akcentuotina, jog, kaip ir reikalavimo priteisti netesybas už vėlavimą... 54. Ieškovas nurodo, jog darbdavys nevykdė pareigos sumokėti jam 14.389,17 Lt... 55. Vadovaujantis DK 150 straipsnyje kuriamu teisiniu... 56. Kartu dėmesys atkreiptinas į tai, jog viršvalandinio darbo faktą ieškovas... 57. Faktas, jog ieškovas, ar jo vardu kiti asmenys darbo funkcijas, neturint tam... 58. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu teismas padarė išvadą, jog ieškovo... 59. Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo ir kasmetinių... 60. Reikšdamas ieškinį ieškovas taip pat nurodė, jog jam turi būti priteista... 61. Be to, reikalavimą dėl 2.007,81 Lt nesumokėtų išmokų už kasmetines... 62. Kartu ieškovas nurodo, jog darbdavys, atleisdamas ieškovą iš darbo,... 63. Darbdavio argumentus, jog faktiškai ieškovui buvo suteiktos 135 dienos... 64. Į bylą pateiktas 2013 m. rugpjūčio mėn. atsiskaitymo lapelis ir 2013 m.... 65. Kartu dėmesys atkreiptinas į tai, jog, vadovaujantis DK 166... 66. Apskaičiuojant ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydį atleidimo iš darbo... 67. Iš kitos pusės, aptariamas argumentas gali būti vertinamas kaip reikšmingas... 68. Nurodytas aplinkybes teismas vertino kaip pagrindą Darbo ginčų komisijos... 69. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo... 70. Ieškinyje taip pat reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo... 71. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertino kaip pagrindą atmesti ieškinio... 72. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 73. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą... 74. Apeliaciniame skunde (9 t. b. l. 3-116) keliami teismo sprendimo neišsamumo,... 75. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (9 t. b.l. 124-131) atsakovas prašo... 76. 1. Apeliaciniame skunde reiškiami apelianto priekaištai dėl liudytojų... 77. 2. Teismas iš atsakovo išsireikalavo praktiškai visus apelianto ieškinyje... 78. 3. Ieškovas apeliaciniame skunde pats iš esmės iškraipo faktines... 79. Apeliantas teigia, kad nebuvo supažindintas su atsakovo darbo tvarkos... 80. Apelianto teiginiai, kad jo sudaryta darbo sutartis buvo namudinio darbo... 81. Apelianto teiginiai apie tariamai buvusius susitarimus atlyginti jo patirtas... 82. 4. Apelianto teiginiai, kad jam siųsti reikalavimai pasiaiškinti nebuvo... 83. Nors ieškovas neigia dirbęs kartu su savo šeimos nariais (t.y. tėvu ir... 84. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ieškovo atleidimo iš... 85. 5. Apelianto teiginiai apie jo tariamai dirbtus viršvalandžius ir atsakovo... 86. 6. Apeliantas teigia, kad atsakovas neteisėtai sumažino jo priedus prie darbo... 87. 7. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovo... 88. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 89. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl drausminės atsakomybės pagrindų... 90. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog... 91. Kauno apylinkės teismas 2015 02 18 sprendimu (8 t. b.l. 49-90) pakeitė... 92. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovas,... 93. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija sprendžia, jog... 94. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog pirmosios... 95. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, kuriuose teigiama, jog... 96. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas apeliaciniame skunde išvardija tas... 97. Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad negalima sutikti su apelianto... 98. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo... 99. Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad pagrįsta yra Kauno apylinkės teismo... 100. Teisėjų kolegija vertina, kad Kauno apylinkės teismas teisingai sprendė... 101. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su skundžiamo apeliacine tvarka teismo... 102. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriuose teigiama, jog... 103. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo motyvus, kuriuose... 104. Dėl kitų ieškovo prašymų, suformuluotų apeliaciniame skunde... 105. Apeliantas skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų... 106. Teisėjų kolegija taip pat netenkino todėl apelianto prašymo pripažinti... 107. Teisėjų kolegija netenkino ir apelianto prašymo išduoti teismo liudijimą... 108. Šalys bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės... 109. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 110. Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą....