Byla 2S-548-230/2012
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. Č. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-94-835/2012 pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovams R. L., A. L., I. Č., trečiajam asmeniui Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro notarei Nijolei Liubamirskienei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovė G. B. pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį atsakovams R. L., A. L. ir I. Č. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

4Alytaus rajono apylinkės teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę ir nutarė padaryti Nekilnojamojo turto registre įrašą dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo šiam nekilnojamam turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ) pastatui/gyvenamajam namui, unikalus Nr. ( - ), pastatui/ūkiniam pastatui, unikalus Nr. ( - ) , pastatui/ūkiniam pastatui, unikalus Nr. ( - ); pastatui/garažui, unikalus Nr. ( - ) ; kitiems statiniams (inžineriniams) - šuliniui, unikalus Nr. ( - ), esantiems ( - ), Nekilnojamojo turto registre įregistruotam I. Č. vardu. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones išdėstytus argumentus bei kitas ieškinyje nurodytas aplinkybes, laikė, jog tikėtina, kad atsakovai, sužinoję apie ieškinio pareiškimą, gali nekilnojamąjį turtą nevaržomai perleisti tretiesiems asmenims, todėl padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kuri atitinka pareikšto reikalavimo esmę ir yra susijusi su sprendimo įvykdymu.

5Atsakovė I. Č. atskiruoju skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismo nutartis priimta neteisingai įvertinus bylos aplinkybes, ieškovė nenurodė, kuo pasunkės ar taps neįvykdomas teismo sprendimas, jei ginčo namas toliau liks jos nuosavybėje. Be to, ji yra sąžininga turto įgijėja, kadangi nežinojo apie jokias ginčijamas dovanojimo sutartis, nebuvo dovanojimo sandorių šalis ir turtą įsigijo notarine tvarka pagal įstatymą. Todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo jos, kaip teisėtos savininkės teises.

6Ieškovė G. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ieškinio reikalavimą ir susijusios su sprendimo įvykdymu, nes atsakovei perleidus turtą teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas.

7Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat teisę spręsti dėl būtinų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių ir jų masto. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

9Laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, būtų neapsunkintas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t.y. įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010). Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-330/2009 ir kt.). Atsakovė skunde nurodo, kad ieškovė nenurodė argumentų, kuo pasunkės ar taps neįvykdomas teismo sprendimas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ir kad šia nutartimi yra suvaržytos jos, kaip savininkės, teisės. Šie skundo argumentai atmestini, kaip nepaneigiantys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju proceso šaliai sukelia tam tikrus nepatogumus ar ribojimus, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Kadangi šioje byloje ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas ir yra ginčijami sandoriai, kurių pagrindu atsakovai (tame tarpe ir atsakovė I. Č.) įgijo (arba buvo įgiję) į jį nuosavybės teises, todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių tam, kad ginčo turtas iki bylos išnagrinėjimo nebūtų perleistas tretiesiems asmenims. Įrašo VĮ „Registrų centre“ dėl draudimo perleisti ginčo turtą padarymas šiuo atveju yra tikslinga ir proporcinga ieškovo pareikštų reikalavimų užtikrinimo priemonė. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių normų, numatančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Be to, pažymėtina, kad apeliantė turi teisę, remiantis CPK 146 straipsnio 1 dalimi, pateikti teismui pagrįstą prašymą dėl atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

10Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Atskirąjį skundą atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai