Byla 1A-426-885/2019

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Liudvinavičienės ir Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, Loretai Davenienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Šneideriui, nuteistajam R. G., jo gynėjui advokatui Vidmantui Martyšiui, nukentėjusiajam D. S., jo atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus (toliau – apelianto) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. G., asmens kodas ( - ) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus, paskirta galutinė subendrinta bausmė 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio bauda, kurią nustatyta sumokėti per 12 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jam iš R. G. 5 000 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 250 Eur proceso išlaidų. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas; priteista valstybės naudai iš R. G. 35,07 Eur proceso išlaidų.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

61.

7R. G. nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir suklastojo dokumentą bei juo disponavo. Jis veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, prisistatydamas UAB „S.“ akcininku (bendrovė registruota Kauno m. sav., įmonės kodas ( - )), susitarė su D. S. dėl kliuškinės fermos Švenčionių rajone pardavimo, išardymo, statybinių medžiagų pervežimo, naujos fermos suprojektavimo ir pastatymo už 13 200 Eur, tiksliai nenustatytu metu suklastojo tikrą dokumentą, o būtent, neturėdamas įgaliojimų, pasirašė pirkimo pardavimo sutartį Nr. SOL-16/02-08 A. A., kaip UAB „S.“ direktoriaus, vardu ir parašu, bei šį suklastotą dokumentą panaudojo, 2016 m. vasario 7 d. pateikdamas jį pasirašyti pirkėjui D. S.. Taip D. S. buvo suklaidintas, jog pateikta pirkimo pardavimo sutartis Nr. SOL-16/02-08 yra pasirašyta UAB „S.“ direktoriaus A. A. ir ji bus įvykdyta. D. S. pasirašė pirkimo pardavimo sutartį Nr. SOL-16/02-08 ir, vykdydamas sutartyje esančias sąlygas – pervesti į įmonės UAB „S.“ sąskaitą ( - ) 4 000 Eur avansą, o pervedus avansą, įmonė įsipareigojo nedelsiant pradėti demontavimo darbus, suprojektuoti bei gauti leidimus statybai ir pristatyti statybines medžiagas pirkėjui adresu ( - ), bei pastatyti kliuškinę fermą, 2016 m. vasario 8 d. pervedė 4 000 Eur avansą į sutartyje nurodytą sąskaitą Nr. ( - ). Be to, R. G. paskambinus telefonu ir paprašius pinigų už transportavimo išlaidas, 2016 m. vasario 29 d. į tą pačią įmonės sąskaitą pervedė 1 000 Eur avansą transporto išlaidoms, po ko R. G. sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdė ir tokiu būdu jis, suvokdamas, kad apgaule suklaidino D. S., savo naudai įgijo svetimą turtą – 5 000 Eur ir padarė D. S. 5 000 Eur turtinę žalą. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

82.

9Nuteistojo R. G. gynėjas advokatas V. Martyšius apeliaciniame skunde prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

102.1.

11Skunde nurodo, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neatribojo iš civilinio sandorio išplaukiančių baudžiamosios ir civilinės atsakomybės – ginčus dėl prievolės netinkamo vykdymo nepagrįstai kriminalizavo.

122.2.

13Dėl R. G. pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pažymėjo, kad nukentėjusysis D. S. avansą (2016 m. vasario 8 d., 4 000 Eur) už kliuškinės fermos statybą ir transportavimo išlaidas (2016 m. vasario 29 d., 1 000 eurų) pervedė į bendrovės „S.“ sąskaitą Nr. ( - ), o pagal baudžiamojoje byloje surinktus duomenis R. G. bendrovės „S.“ buhalterijos dokumentų ir kasos niekada netvarkė, todėl neįgijo jokio nukentėjusiojo D. S. turto. Pinigų (5 000 Eur) užvaldymo aplinkybių pirmos instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai netyrė. Atkreipė dėmesį, kad šios aplinkybės netyrimo faktą nurodė ir nukentėjusysis D. S. savo 2016 m. gruodžio 27 d. skunde Širvintų rajono apylinkės teismui (3 lapo, 3 pastraipa nuo viršaus). Teismo išvados dėl R. G. atsakomybės sąlygų yra padarytos neišsamiai išnagrinėjus visas baudžiamosios bylos aplinkybes, nes ikiteisminio tyrimo metu priimti sprendimai nebuvo nuoseklūs (buvo kardinaliai skirtingi), o pirmos instancijos teisme nebuvo įrodinėjamos ar nustatytos iš nukentėjusiojo D. S. gautų pinigų (5 000 Eur) panaudojimo aplinkybės.

142.3.

15Kauno miesto apylinkės teismas šį civilinį ginčą dėl 2016 m. vasario 7 d. sutarties Nr. SOL-16/02-08 išsprendė, 2016 m. liepos 29 d. teismo įsakymu, civilinėje byloje Nr. eL2-20452-1043/2016, išieškojo iš skolininko UAB „S.“ kreditoriaus D. S. naudai – 5 188 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 38 Eur žyminio mokesčio ir 150 Eur advokato pagalbai apmokėti.

162.4.

17Atkreipė dėmesį, kad paprastas pažado netesėjimas, dėl kliuškinės fermos statybų pradžios ir eigos, buvo susijęs su paties nukentėjusiojo D. S. ir gamtos sudarytomis kliūtimis (nukentėjusysis D. S. nebuvo paruošęs nuosavybės dokumentų, o dėl šlapio pavasarinio dirvožemio nebuvo galima įvažiuoti į statybos vietą) nesudaro apgaulės, sukčiavimo sudėtyje, požymio. Tam, kad būtų galima konstatuoti šioje baudžiamojoje byloje esant R. G. sukčiavimą, nepakanka susitarimo nevykdymo. Reikėjo nustatyti suklaidinimą dėl jo nusikalstamų ketinimų, o suklaidinimas dėl ketinimų turėjo būti lydimas apgaulės elementų, kurie apsunkintų R. G. ar bendrovės „S.“ identifikavimą ar paties 2016 m. vasario 7 d. sandorio įrodinėjimą. Nukentėjusiam D. S. R. G. asmenybė visada buvo žinoma, vadinasi, dėl jos nukentėjusysis D. S. nebuvo suklaidintas. Baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų ar dokumentų, kuriuose būtų nors minimaliai išreikštas nukentėjusiojo D. S. suklaidinimas, apsunkinantis patenkinti ar ginti nukentėjusiojo interesus civilinio proceso tvarka, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendyje aprašyta R. G. įprastinė darbinė veikla (kliuškinių fermų pardavimas ir statyba) bei su ta veikla kylančios įvairios problemos, negali būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas.

182.5.

19Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas pripažindamas R. G. kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nesilaikė teismų praktikos sukčiavimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-335/2010, 2K-346/2012, 2K-I61/2013, 2K-589/2013, 2K-273/2014). R. G. apgaulė tik deklaruojama, nes ji nepagrįsta jokiais objektyviais baudžiamosios bylos duomenimis (įrodymais). Be to, šioje baudžiamojoje byloje nėra objektyvių įrodymų, kad R. G. ar UAB „S.“ turėjo išankstinę tyčią pasisavinti svetimus pinigus ir nesuteikti kliuškinės fermos statybos paslaugų. Sandorio šalių sutartas atlygis už realiai suteiktas paslaugas (apie 70-80 procentų statybinių medžiagų suvežta į statybos vietą nukentėjusiojo žemės sklype) negali būti traktuojamas kaip neteisėtas pinigų pasisavinimas. Be to, nukentėjusiojo D. S. iniciatyva ginčas yra išspręstas civilinio proceso tvarka.

202.6.

21Apelianto įsitikinimu, sprendžiant, ar R. G. naudojo apgaulę, teisme buvo būtina įvertinti ir tai, ar: 1) apie bendrovės „S.“ teikiamas paslaugas buvo skelbiama viešai, aiškiai suformuluojant teikiamų paslaugų pobūdį; 2) nukentėjusysis D. S. pats bendrovę susirado ir kreipėsi dėl paslaugų, puikiai žinodamas, kokia veikla bendrovė užsiima ir pats pasirinko būtent tokį problemų sprendimo būdą; 3) už suteiktas paslaugas UAB „S.“ vardu buvo išrašomos sąskaitos. Pirmos instancijos teismo teiginiai, jog nukentėjusysis D. S. buvo apgautas, nes neva negavo jo 2016 m. vasario 7 d. pasirašytoje pirkimo pardavimo sutartyje Nr. SOL-16/02-08 aptartų kliuškinės fermos statybos paslaugų, visiškai neatitinka faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių, o melagingi (neobjektyvūs) argumentai prieš R. G. buvo naudojami, siekiant jį psichologiškai paveikti, kad jis kuo ilgiau negautų jam paskirtos, bet dėl šio ikiteisminio tyrimo suspenduotos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

222.7.

23Pirmos instancijos teismas pažeidė ir ultima ratio principą, todėl nepagrįstai kriminalizavo R. G. veiksmus, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju tarp jo, kaip bendrovės „S.“ akcininko (savininko) ir nukentėjusiojo D. S. susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo civiliniai teisiniai santykiai. Nukentėjusysis, būdamas nepatenkintas jam suteiktomis paslaugomis ir manydamas, kad paslaugos yra nekokybiškos, turėjo teisę ir galimybę civiline tvarka kreiptis į teismą dėl netinkamai suteiktų paslaugų. Šia teise nukentėjusysis D. S., padedamas advokato, netrukdomai ir pilnai pasinaudojo - jo teisėtų interesų gynyba civilinio proceso tvarka apsunkinta nebuvo. Be to, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai pilnai neįvykdyti kokiais nors R. G. nusikalstamais veiksmais.

242.8.

25Apelianto vertinimu, šio ikiteisminio tyrimo metu, nešališkai ir objektyviai, buvo nustatytos ir išaiškintos visos ikiteisminiam tyrimui reikšmingos aplinkybės, jų pagrindu padaryta motyvuota ir pagrįsta prokuroro D. Šneiderio išvada, kad šioje situacijoje nėra BK 182 straipsnio 1 dalyje uždraustų nusikalstamos veikos požymių, todėl prokuroro D. Šneiderio nutarime padaryta pagrįsta išvada, jog ikiteisminis tyrimas dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, nutraukiamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus vyriausiasis prokuroras G. V. 2018 m. liepos 17 d. nutarimu, tenkindamas nukentėjusiojo D. S. atstovo advokato Č. Bakasėno skundą, nepagrįstai panaikino prokuroro D. Šneiderio 2018 m. birželio 27 d. nutarimą.

262.9.

27Todėl, apelianto vertinimu, pagrindą šių aplinkybių išnagrinėjimui teisme turėjo sudaryti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys ir tinkamai pareikšti kaltinimai. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kitose) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Tai reiškia, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą neturėjo apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, kurias vienpusiai nurodė nukentėjusysis D. S., o privalėjo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos, baudžiamosios bylos, aplinkybės.

282.10.

29Dėl R. G. pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį apeliantas pateikia BK 300 straipsnio analizę ir teismų praktiką bei pažymėjo, kad viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme R. G. patvirtino, jog sutartyje Nr. SOL-16/02-08 žodžius „A. A.“ įrašė jis, tačiau kategoriškai paneigė aplinkybę, kad jis už A. A. sutartyje pasirašė. 2018 m. gegužės 14 d. specialisto išvadose Nr. 140-(1907)IS1 -2682 nurodyta, jog „<...> parašus esančius UAB „S.“ 2016 m. vasario 7 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. SOL-16/02-08 abiejuose lapuose, pasirašytus A. A. vardu, tikriausiai, pasirašė R. G.“. Gynyba, matydama ir vertindama visų surinktų duomenų prieštaringumą ir nenuoseklumą (dėl A. A. gyvenimo būdo ir jo, kaip buvusio bendrovės direktoriaus, daugelio parašų autentiškumo nustatymo problemų), tris kartus raštu prašė šį ikiteisminį tyrimą kuruojantį ir kontroliuojantį prokurorą D. Šneiderį skirti A. A. rašysenos ekspertizę arba ikiteisminį tyrimą (dalyje dėl jam inkriminuojamo BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo), R. G. nutraukti. Visi prašymai dėl A. A. rašysenos ekspertizės būtinumo, prokuroro D. Šneiderio nutarimais (2018-12-17, 2018-10-29, 2018-07-03) buvo atmesti. Taigi, neišnaudojus visų galimybių ištirti A. A. parašo autentiškumo, tenka konstatuoti, jog R. G. nurodyta aplinkybė, jog ant 2016 m. vasario 7 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. SOL-16/02-08 pasirašė A. A., nustatyta tvarka liko nepaneigta, todėl dėl šio kaltinimo dalies R. G. turėtų būti išteisintas.

302.11.

31Dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam D. S. apeliantas pateikia neturtinės žalos analizę ir teigia, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo D. S. turtinės teisės buvo apgintos civilinės teisės priemonėmis Kauno miesto apylinkės teisme – 2016 m. liepos 29 d., todėl 1 000 Eur neturtinės žalos formalus priteisimas nukentėjusiajam D. S. rodo, kad apylinkės teismas teisingumą pakartotinai įvykdė nesigilindamas į baudžiamosios bylos teisines subtilybes (apices iuris) ir neatriboję baudžiamosios ir civilinės atsakomybės už turtinių prievolių dalies netinkamą vykdymą.

322.

33Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

343.

35Teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti.

364.

37Teismo posėdyje apklausti R. G. bei D. S. iš esmės patvirtino savo parodymus duotus apylinkės teisme ir jokių naujų aplinkybių nenurodė. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmetamas.

385.

39Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Nagrinėjamu atveju nuteistojo R. G. gynėjas apeliaciniu skundu prašo skundžiamą nuosprendį dėl jo ginamojo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

406.

41Esminis apeliacinio skundo argumentas yra susijęs su netinkamu apgaulės kaip sukčiavimo objektyviojo ir subjektyviojo požymių aiškinimu, taigi ir netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu pripažįstant, jog R. G. veiksmuose nėra nei BK 300 straipsnio 1 dalyje, nei 182 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų požymių, kad nuteistąjį su nukentėjusiuoju sieja išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, kuriais nukentėjusysis pilnai pasinaudojo, jo teisėtų interesų gynyba civilinio proceso tvarka apsunkinta nebuvo.

42Dėl nustatytų byloje aplinkybių

437.

44Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui nuteistojo gynėjo pateiktus argumentus, dar kartą apklaustų R. G. ir D. S. parodymus, kitų proceso šalių pozicijas konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, baudžiamojo proceso teisės pažeidimų surinktus duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant nepadaryta, R. G. veika kvalifikuota tinkamai, pagrindo nuteistąjį išteisinti byloje nėra, jo kaltę patvirtina byloje nustatyti ir tinkamai įvertinti įrodymai.

45Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

468.

47Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino.

489.

49Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Sukčiavimo objektyvieji požymiai – apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar kitos turtinės naudos įgijimo būdas.

5010.

51Nagrinėjamoje byloje R. G. apgaulė pasireiškė tuo, kad jis pasinaudodamas nukentėjusiojo D. S. poreikiu pasistatyti fermą savo sklype, panaudojo tai savanaudiškam ir nusikalstamam tikslui, t.y. nukentėjusiajam pateikė pasirašyti suklastotą 2016 m. vasario 7 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. SOL-16/02-08, tai yra pateikė sutartį, kurios subjektais buvo nurodyta bendrovė UAB „S.“ ir ją atstovaujantis direktorius A. A. bei nukentėjusysis D. S., nors faktiškai sutarties sudarymo momentu A. A. minėtoje bendrovėje nedirbo, o realiai direktoriaus funkcijų niekada neatliko, nes buvo fiktyvus įmonės vadovas trumpą laiką, nebuvo įgijęs net vidurinio išsilavinimo, o bendrovėje anksčiau dirbo paprastu darbininku. Šį faktą patvirtina byloje esanti liudytojo A. A. apklausa bei apygardos teisme tą iš esmės patvirtino ir R. G.. Faktą, kad sutarties sudarymo metu A. A. bendrovėje jau nedirbo patvirtina byloje esantys duomenys, tai yra A. A. 2015 m. spalio 23 d. prašymas dėl atleidimo iš darbo, kuriame A. A. prašo atleisti jį iš direktoriaus pareigų savo noru nuo 2015 m. spalio 26 d. bei raštiški E. R. ir R. G. sutikimai šiuo klausimu. Be to, liudytoja bendrovės buhalterė S. L. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad A. A. buvo bendrovės vadovas, tačiau jis iš darbo išėjo, o vėliau bendrovei vadovavo E. R., taip pat nurodė, kad Sodrai buvo pranešta dėl A. A. atleidimo iš darbo. Apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas A. A. nurodė, kad po atleidimo iš darbo UAB „S.“ daugiau jis bendrovės teritorijoje nebuvo ir su R. G. nebendravo, taigi akivaizdu, jog apie nagrinėjamą pirkimo pardavimo sutartį nieko nežinojo. Tai paneigia R. G. keliamą versiją, kad A. A. galėjo atspausdinti minėtą sutartį ir ją pasirašyti. Šis byloje nustatytas faktas neabejotinai patvirtina aplinkybę, jog R. G. turėjo išankstinę tyčią aptariamos sutarties nevykdyti. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų sutarties sudarymo metu bedrovės UAB „S.“ vadovu dirbo E. R., kuris tuo pačiu buvo ir bendrovės akcininkas, o šio fakto negalėjo nežinoti kitas šios bendrovės akcininkas R. G.. Taigi, tyčinis iš anksto suplanuotas realiai nedirbančio direktoriaus A. A. įrašymas į sutartį sudaro pagrįstą manymą laikyti, kad sutartis buvo suklastota sąmoningai siekiant nuslėpti sandorį ir tikruosius realius ketinimus gauti finansinės naudos bendrovės naudai. Svarbu tai, kad E. R., t. y. faktinis bendrovės direktorius apie sudaromą sutartį nieko nežinojo, kadangi sandoryje nedalyvavo, nurodė, kad įmonė verčiasi metalo pirkimu – pardavimu, o fermų prekyba yra R. G. asmeninė veikla, nukentėjęs sudarant sutartį iš esmės bendravo tik su nuteistuoju R. G., kas patvirtina faktą, kad UAB „S.“ iš esmės jokių įsipareigojimų nukentėjusiojo atžvilgiu neprisiėmė, o sudaryta fermos pirkimo – pardavimo sutartimi buvo siekiama apgauti nukentėjusįjį D. S.. Nors apygardos teismo posėdyje R. G. nurodė, kad apie sudarytą sutartį žinojo įmonės akcininkai, tačiau tai laikytina jo gynybine versija, kurią paneigia anksčiau aptarti įrodymai.

5211.

53Apgaulė sukčiavime naudojama siekiant įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti. Jai būdingi požymiai: praeities ar dabarties faktų iškreipimas, ateities įvykių klaidingas pateikimas siekiant suklaidinti nukentėjusįjį ar asmenį, kuriam patikėtas turto ar turtinės teisės valdymas, ir pateikta apgaulė turi lemti svetimo turto, turtinės teisės perleidimą, panaikinimą ar išvengimą turtinės prievolės, o ne suklaidinimą dėl kitų aplinkybių. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų R. G. sudarytos sutarties su nukentėjusiuoju nevykdė, aptariamos sutarties įsipareigojimų vykdymą tik imitavo. Nuteistasis buvo UAB „S.“ akcininkas, tačiau jokių pareigų bendrovėje neturėjo. Po sudarytos sutarties su nukentėjusiuoju, šiam viso pervedus 5 000 Eur, nuteistasis savo įsipareigojimo pastatyti fermą nukentėjusiojo nurodytoje vietoje iki šiol neįvykdė, kaip matyti iš byloje esančios informacijos nebuvo įgyvendintos ir sutarties sąlygos dėl fermos projekto padarymo bei statybos jai statyti leidimo gavimo, statybinių medžiagų pervežimo, paimtų pinigų avansu nuteistasis taip pat negražino, nors parašė dėl to raštišką pasižadėjimą. Nuo sutarties sudarymo praėjo daugiau nei trys metai, kas visiškai paneigia nuteistojo pateiktą įvykių versiją dėl blogų oro sąlygų, žemės sklypo nuosavybės įteisinimo problemų, ginčo dėl objekto statybos kainos ir pan. Visiems nuteistojo pateiktiems argumentams pašalinti ar suderinti pastarasis turėjo ganėtinai ilgą laiko tarpą, be to, jis nepasinaudojo nukentėjusiojo suteikta galimybe nutraukti jam neįveikiamą įvykdyti susitarimą, grąžinant pastarajam paimtas avansu pinigines lėšas, kas iš esmės išspręstų kilusį ginčą, tačiau nuteistasis šia galimybe nepasinaudojo, akivaizdžiai demonstruodamas savo realius ketinimus, iš esmės nevykdyti sudarytos sutarties.

5412.

55Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad nukentėjusysis D. S. avansą (2016 m. vasario 8 d., 4 000 Eur) už kliuškinės fermos statybą ir transportavimo išlaidas (2016 m. vasario 29 d., 1 000 eurų) pervedė į bendrovės „S.“ sąskaitą, o R. G. bendrovės „S.“ buhalterijos dokumentų ir kasos niekada netvarkė, todėl neįgijo jokio nukentėjusiojo D. S. turto, tačiau iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad šie apelianto teiginiai prieštarauja byloje surinktiems objektyviems duomenims. Pažymėtina, kad liudytojas E. R. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad pinigai į bendrovės sąskaitą būdavo pervedami elektroniniu būdu, sąskaitų apmokėjimai taip pat buvo daromi per elektroninę bankininkystę. Kai jis ėjo direktoriaus pareigas, tai prie elektroninės bankininkystės prisijungimus turėjo jis, R. G. ir buhalterė, kiti du akcininkai tokių teisių neturėjo. L. S. L. duodama parodymus patvirtino, kad nuo 2016 m. ji negalėjo disponuoti bendrovės pinigais, tai galėjo daryti tik akcininkai, direktorius ir R. G.. Tuo tarpu apygardos teismo posėdžio metu R. G. nurodė, kad jis prieigos prie įmonės finansų neturėjo. Taigi byloje esanti informacija patvirtina, kad R. G. prisijungimus prie UAB „S.“ elektroninės bankininkystės turėjo, todėl turėjo visas galimybes valdyti bendrovėje gautas pinigines ir tai darė, tai yra įnešdavo, nuimdavo bendrovės sąskaitoje esančius pinigus.

5613.

57Apeliantas savo skunde apygardos teismui taip pat kelia nuteistojo atsakomybės atskyrimo nuo juridinio asmens (UAB „S.“) atsakomybės klausimą, nurodydamas, kad juridinio asmens kaltė negali būti susijusi su fizinio asmens kalte ir negali būti savaime perkelta bendrovės bendrasavininkui. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad juridinis asmuo yra ypatingas subjektas, kurio atsakomybė gali kilti tik esant fizinio asmens kaltei, o jos atsakomybė dėl kaltais veiksmais padarytų teisinių pasekmių negalima be fizinio asmens kaltės. Šiuo atveju juridinis asmuo buvo panaudotas kaip įrankis ar instrumentas nusikaltimui padaryti, todėl jo atsakomybės klausimas detaliau nagrinėjamas nebus. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad BK 182 straipsnio prasme turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, taip pat kai nei kaltininkas, nei trečiasis asmuo (šiuo atveju UAB „S.“), kurio naudai veikia kaltininkas, į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvia teise paremtų teisių ar turtinių reikalavimų. Byloje nustatyta, kad R. G. UAB „S.“ naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam D. S. priklausantį turtą, tai yra piniginį užmokestį, pervestą į UAB „S.“ sąskaitą. Taigi, šiuo atveju piniginės lėšos (5 000 Eur) pervestos į UAB „S.“ sąskaitą, pagrįstai pripažintos turtu, kuris R. G. buvo svetimas, nes nei jis, nei trečiasis asmuo, kurio naudai buvo veikiama, jokių teisių į jį neturėjo. Be to, byloje nustatyta, kad į UAB „S.“ sąskaitą buvo pervesti pinigai, kuriais turėjo galimybę naudotis nuteistasis ir disponuoti savo nuožiūra, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad BK 182 straipsnio 1 dalis pritaikyta netinkamai. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms apylinkės teismo išvada, kad nukentėjusiajam priklausantys pinigai buvo užvaldyti panaudojant apgaulę ir ji, panaudota prieš D. S., buvo esminė, yra teisinga.

5814.

59Apelianto įsitikinimu, nukentėjusiojo D. S. iniciatyva ginčas yra išspręstas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad BK 182 straipsnyje nurodytos veikos – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę – būna susijusios su sutartiniais santykiais, todėl teismų praktikoje dažnai tenka spręsti, ar tokios veikos peržengė civilinių santykių ribas ir ar kaltininkui būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę už jų padarymą. Svetimas, tai yra kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, turtas (ar turtinė teisė) gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Taigi, tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas.

6015.

61Iš tiesų, nors Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-20452-1043/2016, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „S.“ kreditoriui D. S. 5 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 188 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau minėto teismo įsakymo pagrindu skola išieškota nebuvo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, antstolė A. A. 2019 m. sausio 29 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-19-36-2651 CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tai yra, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, bei išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-19-36-2649. Pastarajame akte nurodyta, kad skolininkui siunčiami dokumentai grįžta neįteikti, kitos buveinės nustatyti nepavyko. Skolininko vardu piniginių lėšų, nekilnojamojo turto ir kito registruotino turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Įmonė finansinės atskaitomybės neteikia. Byloje esantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. lapkričio raštas dėl informacijos apie UAB „S.“ pateikimo, patvirtina kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 17 d. UAB „S.“ sumokėtų įmokų nėra. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų išieškojimas šiuo metu yra akivaizdžiai apsunkintas arba iš viso neįmanomas, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis turėtų turto į kurį galima būtų nukreipti skolos išieškojimą. Nuteistasis iki šiol nepadarė jokių veiksmų siekdamas iš tiesų grąžinti nukentėjusiajam priteistus pinigus, išskyrus deklaratyvius jo pažadus, taigi civilinės teisės atribojimo nuo baudžiamosios klausimas šiuo atveju nekelia abejonių. Taip pat svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės atsakomybės pažeidimo yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusiojo asmens savybėmis ir veiksmais, vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-161/2013, 2K-507/2012, 2K-263-696/2016). Byloje nėra duomenų, kad D. S. sutarties sudarymo metu elgėsi itin neatsakingai ar neapdairiai, suradęs internetinėje erdvėje skelbimą, jis su nuteistuoju susisiekė skelbime nurodytu telefonu, vėliau nuvyko į vietą apžiūrėti perkamos fermos, padarė fotonuotraukas, po to, buvo susipažinta ir pasirašyta rašytinės formos sutartis, kuri buvo patvirtinta direktoriaus parašu ir bendrovės anspaudu, šis atvejis nėra kažkuo ypatingas ar išskirtinis tokių sutarčių sudarymo praktikoje ir visuomenėje laikomas priimtinu. Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusysis buvo nepakankamai rūpestingas.

6216.

63Nors apeliaciniame skunde nurodyta keletas kasacinio teismo nutarčių, kuriose pasisakyta dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo, skunde pasisakoma, jog apylinkės teismas nepagrįstai pripažino R. G. kaltu dėl sukčiavimo, nesilaikė teismų praktikos sukčiavimo bylose, tačiau pažymėtina, kad apelianto nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse nuteistieji vis dėl to pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 182 straipsnio 1 ar 2 dalyje (2K-335/2010, 2K-346/2012, 2K-589/2013) arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo (2K-273/2014), kas šiuo atveju negali būti laikoma prieštaraujančiu ar analogišku atveju teismų praktikoje, išskyrus baudžiamąją bylą Nr.2K-161/2013, kurioje nuteistasis išteisintas dėl veikos numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, tačiau jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis vis tik nelaikytinas analogišku nagrinėjamai situacijai, kadangi joje buvo nagrinėjama klaidingai suteikta informacija dėl turto savininko sutikimo, o ne apgaulingų (klaidingų) duomenų nurodymas sutartyje, kaip nagrinėjamu atveju, todėl taip pat teisės taikymo prasme, nelaikytinas analogišku.

6417.

65Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į prokuroro D. Šneiderio savarankiškumą, kadangi ikiteisminio tyrimo metu, tas pats prokuroras padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad šioje situacijoje nėra BK 182 straipsnio 1 dalyje uždraustų nusikalstamos veikos požymių, todėl prokuroro D. Šneiderio nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos buvo nutrauktas, tačiau vėliau šis nutarimas aukštesniojo prokuroro buvo panaikintas. Atsakant į pastarąjį apeliacinio skundo argumentą pažymėtina, jog teismas negali nurodyti kaip prokuroras turi vertinti surinktus bylos duomenis, nes prokuroro statusas leidžia, o BPK prokurorą įpareigoja surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai bei nepriklausomai, ir būtent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimas (BPK 170 straipsnis). Prokuroras yra vienintelis baudžiamojo proceso subjektas, ikiteisminio tyrimo metu turintis išimtinę teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo ir tuo remdamasis, surašyti kaltinamąjį aktą bei jį kartu su baudžiamąja byla perduoti teismui arba esant bent vienam iš BPK 212 straipsnio nurodytų pagrindų, nutraukti ikiteisminį tyrimą. Kartu pažymėtina, kad prokurorui nėra privaloma nukentėjusiojo ar jo atstovo pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. BPK 170 straipsnio 5 dalyje yra įvirtinta nuostata, kad net aukštesnysis prokuroras, kuris šiaip turi teisę pavaldžiam prokurorui duoti privalomus nurodymus byloje (nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, panaikina neteisėtas ir nepagrįstus jų nutarimus) negali nurodyti, kokį konkrečiai procesinį sprendimą priimti. Taigi, nuspręsti apie duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei pagrįsti yra išimtinai bylą kontroliuojančio prokuroro kompetencija. Prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Nesutinkant su prokuroro priimtais sprendimais, įstatymų nustatyta tvarka, prokurorų priimtus nutarimus proceso šalys įgyvendindamos savo teises gali apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, šia teise apeliantas būdamas nuteistojo gynėju, kaip matyti iš bylos duomenų, pasinaudojo.

66Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

6718.

68R. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir juo disponavo, tai yra neturėdamas įgaliojimų pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SOL-16/02-08 A. A., kaip UAB „S.“ direktoriaus, vardu ir parašu, bei 2016 m. vasario 7 d. pateikė jį pasirašyti pirkėjui D. S., taip suklaidindamas jį, jog pateikta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. SOL-16/02-08 yra pasirašyta UAB „S.“ direktoriaus A. A..

6919.

70Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

7120.

72Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą ar panaudojimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan.

7321.

74Nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti.

7522.

76Apelianto teigimu, jo ginamasis kategoriškai nesutinka su apylinkės teismo nustatyta aplinkybe, jog aptariamoje sutartyje jis pasirašė už A. A., nurodo, kad byloje surinkti duomenys prieštaringi ir nenuoseklūs, mano, kad šiuo atveju reikalinga atlikti A. A. rašysenos ekspertizę, atkreipia teismo dėmesį, kad 2018 m. gegužės 14 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog parašus esančius sutartyje Nr. SOL-16/02-08 tikriausiai pasirašė R. G.. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuoti, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, kad šio teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl suklastoto tikro dokumento ir disponavimo juo nepagrįstos visų bylos faktinių aplinkybių analize bei byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu, nėra pagrindo.

7723.

78Byloje, remiantis Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. gegužės 14 d. specialisto išvada Nr. 140-(1907)-IS1-2682 nustatyta, kad parašus, esančius UAB „S.“ 2016 m. vasario 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr.SOL-16/02-08 abiejuose lapuose, pasirašytus A. A. vardu, tikriausiai pasirašė R. G., o rankraštinį įrašą „A. A.“ toje pačioje sutartyje parašė R. G.. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad dėl A. A. parašo specialisto išvada pateikta tikėtinoje formoje, tačiau svarbu pažymėti tai, kad atlikto tyrimo metu buvo nustatyti parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai, kurie sudaro pakankamą pagrindą laikyti, kad parašus esančius sutarties abejuose lapuose tikėtina padėjo R. G.. Kaip jau paminėta, bylos nagrinėjimo teisme metu A. A. patvirtino, jog nuo 2016 m. jis UAB „S.“ nedirbo, po jo atleidimo iš darbo metalo supirkimo bendrovėje nesilankė ir su nuteistuoju jis nebendravo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojui pateikus sutartį, pastarasis patvirtino, kad sutarties neskaitė ir jos nepasirašė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. A. iš UAB „S.“ direktoriaus pareigų atleistas savo noru nuo 2015 m. spalio 26 d. Iš 2015 m. spalio 26 d. darbo sutarties matyti, kad į UAB „S.“ direktoriaus pareigas nuo 2015 m. spalio 26 d. buvo priimtas E. R.. Be to, UAB „S.“ banko sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2017 m. spalio 1 d. patvirtina, kad būtent E. R., o ne A. A., buvo mokamas darbo užmokestis. Taigi akivaizdu, kad A. A. aptariamos sutarties ne tik, kad negalėjo pasirašyti, o nagrinėjamo įvykio metu apskritai UAB „S.“ nedirbo ir jos nematė. Apylinkės teismas išvadą, kad R. G. ne tik užrašė fiktyvaus realiai įmonėje nedirbančio vadovo A. A. pavardę ir vardą, bet ir šalia pasirašė parašu pirkimo – pardavimo sutartį A. A. vardu, neturėdamas tam įgaliojimų, padarė įvertinęs visus kitus byloje esančius įrodymus, iš kurių matyti, kad niekas kitas be R. G. pirkimo pardavimo sutarties pasirašyti negalėjo, nes niekas kitas minėtoje įmonėje neturėjo suinteresuotumo užsiimti sutartyje nurodyta veikla. Nėra abejonių, kad šį veiksmą nuteistasis padarė tyčia, sąmoningai, siekdamas asmeninės naudos sau. Kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą neturi pagrindo padaryti priešingos išvados.

7924.

80Dėl apeliaciniame skunde keliamo klausimo paskirti A. A. rašysenos ekspertizę pažymėtina, kad šio klausimo apeliantas nekėlė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu. Kaip matyti iš skundo, ekspertizės skyrimo klausimas buvo sprendžiamas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nepaisant šių duomenų konstatuotina, kad ekspertizės skyrimas nėra privalomas baudžiamojo proceso veiksmas. Teismas paprastai skiria ekspertizę tais atvejais, kai nusprendžia, kad ji būtina reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti arba kai specialisto išvados prieštarauja kitai bylos medžiagai ir tai kelia abejonių jų pagrįstumu. Šioje byloje A. A. rašysenos ekspertizė nebuvo skiriama, nes teismui, išnagrinėjusiam Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. gegužės 14 d. specialisto išvadą, paaiškinimus, liudytojų parodymus ir kitą bylos medžiagą, abejonių dėl specialisto išvados teisingumo ir jos pripažinimo tinkamu įrodymų šaltiniu nekilo, be to, kaip jau paminėta, bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu apeliantas to ir neprašė.

81Dėl neturtinės žalos

8225.

83Apeliantas nesutikdamas su jo ginamojo atžvilgiu priteista nukentėjusiajam atlyginti 1 000 Eur neturtine žala, nurodo, kad nukentėjusiojo turtinės teisės buvo apgintos civilinės teisės priemonėmis, todėl mano, kad teisingumas šiuo atveju buvo įvykdytas pakartotinai. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. teismo įsakymu buvo nuspręsta išieškoti iš nuteistojo R. G. 5 118 Eur nukentėjusiajam D. S. jo patirtai turtinei žalai atlyginti, o neturtinės žalos atlygimo klausimas pastaruoju procesiniu sprendimu nebuvo sprendžiamas, todėl apylinkės teismas visiškai pagristai priimdamas skundžiamą nuosprendį šį klausimą išsprendė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir motyvuotai pasisakė dėl priteistinos sumos dydžio, ko neginčija ir apeliantas. Patikrinus apylinkės teismo argumentus dėl priteistos neturtinės žalos dydžio kolegija neturi pagrindo nesutikti su padaryta išvada, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamų R. G. veiksmų patyrė 1000 neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad šioje nutartyje dėl baudžiamosios ir civilinės teisės atribojimo nagrinėjamu atveju jau pasisakyta, pakartotinai šis skundo argumentas analizuojamas nebus.

8426.

85Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nuteistojo R. G. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

86Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

87nuteistojo R. G. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. S. civilinis ieškinys tenkintas iš... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 6. 1.... 7. R. G. nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir... 8. 2.... 9. Nuteistojo R. G. gynėjas advokatas V. Martyšius apeliaciniame skunde prašo... 10. 2.1.... 11. Skunde nurodo, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neatribojo iš... 12. 2.2.... 13. Dėl R. G. pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pažymėjo, kad... 14. 2.3.... 15. Kauno miesto apylinkės teismas šį civilinį ginčą dėl 2016 m. vasario 7... 16. 2.4.... 17. Atkreipė dėmesį, kad paprastas pažado netesėjimas, dėl kliuškinės... 18. 2.5.... 19. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas pripažindamas R. G. kaltu pagal BK... 20. 2.6.... 21. Apelianto įsitikinimu, sprendžiant, ar R. G. naudojo apgaulę, teisme buvo... 22. 2.7.... 23. Pirmos instancijos teismas pažeidė ir ultima ratio principą, todėl... 24. 2.8.... 25. Apelianto vertinimu, šio ikiteisminio tyrimo metu, nešališkai ir... 26. 2.9.... 27. Todėl, apelianto vertinimu, pagrindą šių aplinkybių išnagrinėjimui... 28. 2.10.... 29. Dėl R. G. pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį apeliantas... 30. 2.11.... 31. Dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam D. S. apeliantas pateikia... 32. 2.... 33. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 34. 3.... 35. Teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį... 36. 4.... 37. Teismo posėdyje apklausti R. G. bei D. S. iš esmės patvirtino savo parodymus... 38. 5.... 39. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320... 40. 6.... 41. Esminis apeliacinio skundo argumentas yra susijęs su netinkamu apgaulės kaip... 42. Dėl nustatytų byloje aplinkybių ... 43. 7.... 44. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos... 45. Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo... 46. 8.... 47. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai... 48. 9.... 49. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau... 50. 10.... 51. Nagrinėjamoje byloje R. G. apgaulė pasireiškė tuo, kad jis pasinaudodamas... 52. 11.... 53. Apgaulė sukčiavime naudojama siekiant įgyti svetimą turtą ar turtinę... 54. 12.... 55. Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad nukentėjusysis D. S. avansą (2016 m.... 56. 13.... 57. Apeliantas savo skunde apygardos teismui taip pat kelia nuteistojo atsakomybės... 58. 14.... 59. Apelianto įsitikinimu, nukentėjusiojo D. S. iniciatyva ginčas yra... 60. 15.... 61. Iš tiesų, nors Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. priėmė teismo... 62. 16.... 63. Nors apeliaciniame skunde nurodyta keletas kasacinio teismo nutarčių, kuriose... 64. 17.... 65. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į prokuroro D. Šneiderio... 66. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo... 67. 18.... 68. R. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą... 69. 19.... 70. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino... 71. 20.... 72. Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius... 73. 21.... 74. Nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine... 75. 22.... 76. Apelianto teigimu, jo ginamasis kategoriškai nesutinka su apylinkės teismo... 77. 23.... 78. Byloje, remiantis Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m.... 79. 24.... 80. Dėl apeliaciniame skunde keliamo klausimo paskirti A. A. rašysenos... 81. Dėl neturtinės žalos... 82. 25.... 83. Apeliantas nesutikdamas su jo ginamojo atžvilgiu priteista nukentėjusiajam... 84. 26.... 85. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog Vilniaus regiono... 86. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 87. nuteistojo R. G. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliacinį skundą...