Byla 2K-161/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui, nuteistajam A. B., nuteistojo gynėjui advokatui Arvydui Verpečinskui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. išteisinamasis nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis – A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, įpareigojant jį nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie šios bausmės visiškai pridėta 2011 m. gruodžio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas dešimčiai mėnesių, įpareigojant nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, ir 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda.

2Iš A. B. nukentėjusiajam G. S. priteista 20 000 Lt turtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimo, nuteistojo A. B. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, paaiškinimų,

Nustatė

4Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu A. B. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, t. y. nenustačius būtinų šio nusikaltimo požymių: subjektyviojo požymio – tyčios ir objektyviojo požymio – apgaulės.

5Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžiu panaikintas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis ir A. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. lapkričio 10 d., apie 13.00 val., Kauno rajono savivaldybės kavinėje, esančioje Kaune, Savanorių pr. 369, suklaidinęs nukentėjusįjį G. S., jog neva turi I. O. V. sutikimą pirmumo teise iš jos įgyti 4,01 ha žemės sklypą, esantį ( - ), kurį vėliau parduos G. S., apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – pinigus, su G. S. sudarydamas preliminariąją minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir paimdamas iš G. S. 20 000 Lt.

6Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 12 d. nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

7Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas byloje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jo veikoje nebuvo būtinų sukčiavimo požymių, t. y. tyčios ir apgaulės.

8Nuteistojo teigimu, bylos įrodymai patvirtina, kad jis nesiruošė sukčiauti, nes susitikęs su G. S. būtent tuo metu, kai buvo gavęs įgaliojimą tvarkyti I. O. V. tikėtina paveldėto 4,01 ha žemės sklypo nuosavybės atstatymo dokumentus, vertėsi nekilnojamojo turto – žemės pirkimu-pardavimu, nuosavybės atkūrimo dokumentų tvarkymu. Tuo laikotarpiu šios žemės aras kainavo 10 000-12 000 Lt. Todėl žinodamas, kad G. S. vertėsi nekilnojamojo turto verslu, jam kaip pirmam pirkėjui, kuris buvo susidomėjęs šia žeme, nuteistasis pasisiūlė pirkti visą, tikėtina ateityje atgautą I. O. V. žemę, ir jie sutarė kainą po 3 500 Lt už arą, iš viso 1 400 000 Lt. G. S. buvo suinteresuotas nupirkti žemę už gerą kainą, todėl paskolino 20 000 Lt dokumentams tvarkyti ir įgijo teisę pirmas pirkti žemės sklypą. Liudytojas K. J. parodė, kad nuteistąjį pažįsta septynerius metus, kad anksčiau reikalų neturėjo, bet žinojo, kad vienas jo kolega su nuteistuoju turėjo reikalų dėl nekilnojamojo turto. Jis konsultuodavo dėl nekilnojamo turto, yra ekspertas, jo darbas – dokumentų tvarkymas, žemės paskirties pakeitimai. Iš nuteistojo pokalbio su G. S. liudytojas suprato, kad nuteistasis ruošiasi parduoti G. S. žemės sklypą, buvusį Vaišvydavoje. Pastarasis davė nuteistajam 20 000 Lt. Pasak K. J., visi žinojo, kad tai biznis, o kiekvienas verslas turi savo specifiką. Būdavo tokių atvejų, kai pardavinėdavo žemę, kurios dar neturėjo. Jei būtų viskas pavykę, G. S. būtų iš to sandorio uždirbęs.

9Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis kasatorius teigia, kad neturėjo tikslo sukčiauti, t. y. jo veikoje nebuvo būtinojo BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymio – tyčios. Be to, nuteistasis pažymi, kad nuketėjusysis puikiai žinojo, jog yra rizika, kad žemės nuosavybės teisės nebus atkurtos, tačiau norėjo uždirbti ir todėl rizikavo.

10Kasacinis skundas tenkintinas.

11Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo

12Sukčiavimo (BK 182 straipsnio 1 dalis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-255/2012). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t.y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.

13Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t.y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti.

14Šios bylos kontekste svarbūs ir kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar tarp asmenų susiklosto civiliniai santykiai, ar veika perauga į nusikalstamą. Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-299/2011, 2K-239/2011, 2K-507/2012). Taigi, tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas.

15Nagrinėjamos bylos kontekste, sprendžiant dėl apeliacinės instancijos teismo A. B. priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, svarbu nustatyti, ar teisingai buvo nustatytos ir įvertintos bylos aplinkybės, pagrindžiančios BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo būtinųjų sudėties požymių – tyčios ir apgaulės – buvimą nuteistojo A. B. veikoje.

16Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. B. pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nustatė, kad A. B. suklaidinęs nukentėjusįjį G. S., jog neva turi I. O. V. sutikimą pirmumo teise iš jos įgyti 4,01 ha žemės sklypą, kurį vėliau parduos G. S., apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 20 000 Lt, kuriuos iš nukentėjusiojo gavo sudarydamas su juo preliminariąją minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

17Pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, apgaulė šiuo atveju pasireiškė tuo, kad A. B. pagal preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį paimdamas iš nukentėjusiojo 20 000 Lt, šį suklaidino nurodydamas, jog turi šio žemės sklypo būsimos savininkės sutikimą pirmumo teise iš jos įgyti sklypą atkūrus jai nuosavybės teises, nors tokio sutikimo neturėjo. Teismas, nustatydamas apgaulės ir tyčios požymius A. B. veikoje, rėmėsi šiais įrodymais: 1) nukentėjusiojo G. S. parodymais; 2) I. O. V. parodymais apie tai, kad ji A. B. buvo įgaliojusi tik sutvarkyti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo dokumentus, tačiau įgaliojimo parduoti žemę ar ją įgyti pirmumo teise nesuteikė; 3) 2006 m. lapkričio 3 d. įgaliojimu, iš kurio turinio matyti, kad jame nenurodyta apie teisę parduoti arba pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą; 4) 2006 m. lapkričio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi; 5) faktu, kad I. O. V. įsipareigojimas dėl sklypo A. B. buvo surašytas 2007 m. gegužės 4 d., t. y. jau po pirkimo-pardavimo sutarties su nukentėjusiuoju pasirašymo. Pažymėtina, kad remdamasis šiais įrodymais apeliacinės instancijos teismas motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje konstatavo, kad įrodyta, jog A. B. 2006 m. lapkričio 10 d. pasirašydamas sutartį apgaule suklaidino G. S., įtikindamas jį, kad į sklypą greitu laiku bus atkurtos nuosavybės teisės ir po to jis sklypą parduos G. S., nors nuosavybės teisė į sklypą taip ir nebuvo atkurta. Teismo nuomone, ši apgaulė buvo esminė, suklaidinimas turėjo lemiamos įtakos G. S. apsisprendimui dėl 20 000 Lt sumokėjimo A. B..

18Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados yra prieštaringos, nepagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, paremtos prielaidomis ir neįrodo, kad A. B. veikoje yra visi BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

19Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pateikė prieštaringas išvadas dėl apgaulės požymio buvimo nuteistojo A. B. veiksmuose. Antai, šio teismo nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodoma, kad apgaulė pasireiškė tuo, jog A. B. nukentėjusįjį suklaidino pasakydamas jam, kad turi I. O. V. sutikimą pirmumo teise iš jos įgyti žemės sklypą. Tuo tarpu nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje daroma išvada, kad apgaulė pasireiškė nukentėjusiojo G. S. suklaidinimu, įtikinant jį, jog į sklypą greitu laiku bus atkurtos nuosavybės teisės ir po to A. B. sklypą parduos G. S., nors nuosavybės teisė į sklypą taip ir nebuvo atkurta.

20Antra, pažymėtina ir tai, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas tyčios ir apgaulės, kaip būtinųjų sukčiavimo sudėties požymių buvimą A. B. veiksmuose, rėmėsi tik pirmiau nurodytais įrodymais, tačiau išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų neatskleidė ir nepalygino su kitais bylos įrodymais ir faktiškai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Antai apeliacinės instancijos teismas nevertino pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų faktų, kad A. B. preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį su nukentėjusiuoju sudarė po to, kai gavo I. O. V. įgaliojimą tvarkyti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo dokumentus; kad nukentėjusysis G. S. žinojo, jog nuosavybės teisės į žemę preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu dar nėra atkurtos; kad po minėtos sutarties sudarymo buvo kreiptasi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl praleisto termino pateikti prašymą ir reikalingus dokumentus dėl nuosavybės teisių atnaujinimo. Sprendžiant, ar nuteistojo A. B. veikoje yra sukčiavimo požymių, neįvertinta ir paties nukentėjusiojo G. S. asmenybė, t. y. tai, kad jis nuo 2002 m. vertėsi prekyba nekilnojamuoju turtu, buvo nekilnojamojo turto ekspertas ir dėl to suvokė ar bent turėjo ir galėjo suvokti sudaromo sandorio riziką, tačiau nepaisydamas to sudarė minėtą sutartį. Nors apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad A. B. I. O. V. sutikimą pirmumo teise iš jos įgyti žemę gavo jau po preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties su G. S. sudarymo ir šią aplinkybę įvertino kaip patvirtinančią apgaulės požymį, tačiau ši aplinkybė leidžia daryti priešingą išvadą, t. y. kad A. B. taip siekė užtikrinti su nukentėjusiuoju sudarytos preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties vykdymą. Apkaltinamajame nuosprendyje nustatant BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius nutylėtas ir faktas, jog A. B. I. O. V. buvo nurodęs, kad jos žemė maksimaliai verta 100 000 Lt, tuo tarpu su nukentėjusiuoju buvo sutaręs šią žemę parduoti jam už 1 400 000 Lt. Ši, taip pat ir kitos pirmiau nurodytos aplinkybės yra reikšmingos nustatant tikruosius preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties šalių ketinimus sudarant šią sutartį, o kartu ir sprendžiant, ar A. B. veiksmai gali būti pripažinti svetimo turto įgijimu panaudojant apgaulę. Pirmiau nurodytos aplinkybės taip pat reikšmingos ir sprendžiant dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviojo požymio – tyčios buvimo A. B. veiksmuose.

21Pažymėtina, kad, priešingai nei apeliacinės instancijos teismas, išteisinamąjį nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės detaliai aptaręs pirmiau nurodytus esminius bylos įrodymus, atskleidė jų turinį ir įvertino patikimumą bei pakankamumą, padarė motyvuotas išvadas dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių – apgaulės ir tyčios – nebuvimo A. B. veikoje.

22Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. B. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos – sukčiavimo sudėties – požymius ir jį neteisėtai nuteisė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už svetimo turto įgijimą apgaule. Nagrinėjamoje byloje apgaulė ir tyčia, esantys būtinaisiais sukčiavimo sudėties požymiais, neįrodyti objektyviais duomenimis. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, A. B. ir G. S. sudarytos preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsirado civiliniai teisiniai santykiai, todėl A. B. veika atitinka civilinės teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių sritį. Vertinant nukentėjusiojo G. S. pažeistų teisių gynimo civiline tvarka perspektyvą, siekiant atriboti civilinės ir baudžiamosios atsakomybės taikymą, akivaizdu, kad jo teisė gintis civilinio proceso tvarka nebuvo esmingai pasunkinta, priešingai, nukentėjusysis turėjo galimybę ją įgyvendinti ir tą siekė padaryti. Pažymėtina ir tai, kad byloje nenustatyta, jog A. B. tyčia būtų kaip nors sudaręs situaciją, kuri neleistų nukentėjusiajam G. S. civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų tiek pasunkintas, kad iš esmės taptų neįmanomas.

23Esant šioms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismas, pripažindamas A. B. kaltu padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, išdėstė argumentus, paremtus ne išsamiu visų bylos aplinkybių įvertinimu, ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatas ir netinkamai pritaikė BK 182 straipsnio 1 dalį.

24Dėl to apeliacinės instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis naikintinas BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pagrindais ir paliktinas galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. išteisinamasis nuosprendis be pakeitimų.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

26Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 12 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendį be pakeitimų.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Iš A. B. nukentėjusiajam G. S. priteista 20 000 Lt turtinės žalos... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimo,... 4. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu A. B.... 5. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 7. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas byloje netinkamai... 8. Nuteistojo teigimu, bylos įrodymai patvirtina, kad jis nesiruošė sukčiauti,... 9. Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis kasatorius teigia, kad neturėjo... 10. Kasacinis skundas tenkintinas.... 11. Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo... 12. Sukčiavimo (BK 182 straipsnio 1 dalis) esmė – tai neteisėtas turtinės... 13. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo... 14. Šios bylos kontekste svarbūs ir kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar... 15. Nagrinėjamos bylos kontekste, sprendžiant dėl apeliacinės instancijos... 16. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo... 17. Pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, apgaulė šiuo... 18. Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados yra prieštaringos,... 19. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas... 20. Antra, pažymėtina ir tai, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas,... 21. Pažymėtina, kad, priešingai nei apeliacinės instancijos teismas,... 22. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su... 23. Esant šioms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija... 24. Dėl to apeliacinės instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 26. Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...