Byla 2K-507/2012
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Armano Abramavičiaus, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. nutarties.

3Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 8 MGL, t. y. 1040 Lt dydžio, bauda. Iš J. B. nukentėjusiajam P. B. priteista 13 010,33 Lt turtinei, 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1400 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

4Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. nutartimi nuteistojo J. B. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Ranonio pranešimą,

Nustatė

6J. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti tėvo P. B. pinigus, pasinaudodamas jo teisiniu neišprusimu, piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu, melagingai žadėdamas, kad padės atsidaryti P. B. vardu asmeninę banko sąskaitą pinigams saugoti ir kaupti, o iš tiesų iš anksto ketindamas pasisavinti jo pinigus, nuslėpė, jog ketina atidaryti bendrasavininkių sąskaitą, taip tyčia jį suklaidino, o P. B., paveiktas šių melagingų duomenų, 2010 m. balandžio 6 d. AB banko ,,Snoras“ Kauno filialo Taupomajame skyriuje Nr. 38, esančiame Kaune, Šiaurės pr. 91, pasirašė bendrasavininkių mokėjimo sąskaitos sutartį Nr. ( - ) dėl mokėjimo sąskaitos Nr. ( - ) atidarymo, terminuoto indėlio sutartį Nr. ( - ), dėl terminuoto indėlio sąskaitos Nr. ( - ) atidarymo, į kurią P. B. įnešė 13 000 Lt, ir šiomis sutartimis, pats to nesuprasdamas, leido disponuoti sąskaitose esančiomis lėšomis savo sūnui J. B., kuris 2010 m. gegužės 14 d. AB banko ,,Snoras“ Kauno filialo Taupomajame skyriuje Nr. 38, esančiame Kaune, Šiaurės pr. 91, mokėjimo sąskaitos sutarties Nr. ( - ) pagrindu atidarė asmeninę mokėjimo sąskaitą Nr. ( - ) ir terminuoto indėlio sutarties Nr. ( - ) pagrindu atidarė asmeninę terminuoto indėlio sąskaitą Nr. ( - ), į kurią padėjo P. B. priklausančius 13 000 Lt ir jų negrąžino; taip apgaule savo naudai įgijo svetimą P. B. priklausantį turtą – 13 000 Lt, padarydamas nukentėjusiajam 13 000 Lt turtinės žalos.

7Kasaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

8Skunde kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 182 straipsnio 1 dalį ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų.

9Jis teigia, kad tarp jo bei tėvo yra kilęs civilinis teisinis ginčas ir jo veiksmuose nėra BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.

10Pirmiausia, kasatoriaus nuomone, byloje nenustatytas pagrindinis sukčiavimo požymis – apgaulės panaudojimas užvaldant svetimą turtą. Nukentėjusysis P. B. gavo visą reikiamą informaciją apie disponavimą bendrasavininkių banko sąskaitoje esančiomis lėšomis ne tik iš kasatoriaus, bet ir iš banko darbuotojos. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Bendrosiomis AB banko „Snoras“ paslaugų teikimo taisyklėmis (forma F0122-100225, toliau – Taisyklės), banko sąskaitos atidarymas yra tarp kliento (klientų) ir Banko, o ne tarp klientų, susiklostantis teisinis santykis. Taigi, skirtingai nei manė teismai, kasatorius neturėjo jokios pareigos išaiškinti nukentėjusiajam tokios sąskaitos atidarymo ir disponavimo joje esančiomis lėšomis ypatumų, o šios „pareigos“ neįvykdymas atitinkamai negali būti laikomas apgaule. Liudytoja banko darbuotoja N. Č. patvirtino išaiškinusi abiem klientams sąskaitos atidarymo sąlygas. Kad nebuvo naudojama apgaulė, patvirtina ir tai, jog sudarant sutartis su banku kasatorius nurodė tikruosius savo duomenis, o sutarties turinys nuo jo nepriklausė. Mokėjimo sąskaitos sutarties sąlygų sudėtingumas ar neįsigilinimas į jas yra kliento ir banko tarpusavio reikalas. Darydami prielaidą, kad nukentėjusysis nesuprato, jog atidaroma bendrasavininkių sąskaita, teismai turėjo nustatyti konkrečius kasatoriaus veiksmus, kuriais jis nulėmė nukentėjusiojo apsirikimą. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad kasatorius būtų trukdęs nukentėjusiajam klausytis, kas jam buvo sakoma, arba perskaityti sutarties sąlygas. Aplinkybę, kad nukentėjusysis turėjo objektyvią galimybę suprasti atidaromos banko sąskaitos pobūdį, patvirtina jau minėtos liudytojos parodymai, rašytinė sutartis bei banko Taisyklės. Bylą nagrinėję teismai nenustatė kasatoriaus veiksmų, kuriais jis iš esmės suklaidino nukentėjusįjį dėl sudaromo sandorio pobūdžio. Teismai rėmėsi prielaidomis, kad būtent nukentėjusysis duoda teisingus parodymus. Jo parodymų teisingumas buvo patvirtintas ir tuo, kaip turėtų vykti pinigų dovanojimas, t. y. teismų nuomone, dovanojant pinigus dovanotojas pats neturėtų važiuoti į banką ir pasirašyti sutarties. Kasatorius taip pat tvirtina, kad pagal teismų formuojamą praktiką tais atvejais, kai kaltinamasis neigia kaltę, teismas turi skirti ypatingą dėmesį kaltinamojo iškeltos versijos paneigimui. Be to, teismai nenustatė, kokia forma – aktyvia ar pasyvia – reiškėsi apgaulė užvaldant nukentėjusiojo turtą. Pasyvios apgaulės (kai pasinaudojama nukentėjusiojo nežinojimu) panaudojimą visiškai paneigė liudytojos N. Č. parodymai, kad ji abiem vyriškiams išaiškino tai, jog bus atidaryta bendrasavininkių sąskaita, ir dispanavimo joje esančiomis lėšomis sąlygas. Teismai neatmetė kaip nepagrįstų šios liudytojos parodymų, taigi neturėjo pagrindo daryti išvados, kad nukentėjusysis sudarydamas sutartį negavo jam svarbios informacijos.

11Toliau kasaciniame skunde pasisakoma dėl bonus pater familias principo veikimo nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste. Kasatoriaus nuomone, šis principas galioja ne tik civilinėje, bet ir baudžiamoje teisėje, kur dažnai civiliniai teisiniai santykiai pereina į baudžiamuosius teisinius santykius. Pasak kasatoriaus, sudarydamas mokėjimo sąskaitos, terminuoto indėlio sąskaitos sutartis, nukentėjusysis turėjo galimybę išsiaiškinti jų turinį, nes buvo kartu su kasatoriumi banko poskyryje, girdėjo kasatoriaus ir banko darbuotojos pokalbį, matė, kaip kasatorius pasirašė sutartyse, be to, ir pats pasirašė po nukentėjusiojo parašu. Tačiau nukentėjusysis nepasinaudojo teise išsiaiškinti atliekamų veiksmų prasmės, nesidomėjo savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgėsi nerūpestingai ir neprotingai. Kasatorius negali būti atsakingas už nukentėjusiojo suvokimo galimybes, taigi BK 182 straipsnio 1 dalies inkriminavimas jam yra nepagrįstas.

12Taip pat kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad nukentėjusiojo galimybės atgauti savo pinigus civilinio proceso tvarka yra iš esmės pasunkintos ir be teisėsaugos institucijų pagalbos nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimas tampa problemiškas, o tai daro kasatoriaus veiką nusikalstama. Kasatorius pažymi, kad „objektyvaus pasunkinimo“ kategoriją apeliacinės instancijos teismas siejo su galimo teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimu, tačiau, nuteistojo nuomone, spėjamas teismo sprendimas negali būti laikomas objektyvia priežastimi, dėl kurios prarandama galimybė apginti pažeistus turtinius interesus. Negalėjimas arba didelis pasunkinimas atkurti pažeistas teises civilinio proceso tvarka siejamas su paties civilinio teisinio santykio turiniu (forma), o ne spėjamu teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju teismo spėjimas, kad civilinio proceso metu būtų remiamasi rašytine sutartimi, nėra pakankamai motyvuotas, įvertinant CK numatytų sandorių negaliojimo ir nuginčijimo pagrindus, bendrosios nuosavybės teisės institutą. Teismas, esant objektyviam pasunkinimui atkurti pažeistas teises civilinio proceso tvarka, privalo nustatyti realius veiksmus, kuriais kaltininkas pasunkino nukentėjusiojo galimybes atkurti pažeistas turtines teises civilinio proceso tvarka, bei tokio pasunkinimo laipsnį. Šioje byloje teismai to nepadarė.

13Be to, kasatorius mano, kad jo tėvo turtas negali būti laikomas jam svetimu, nes jį ir nukentėjusįjį siejo šeiminiai santykiai, kasatorius rūpinosi savo tėvo poreikiais, teikė jam pagalbą, taip pat jie turėjo bendrą (bendrasavininkių) sąskaitą ir kasatorius galėjo teisėtai vienas disponuoti toje sąskaitoje esančiomis lėšomis (CK 4.72 straipsnio 1 dalis), taigi jokių teisės aktų šiuo požiūriu nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas dėl svetimo turto požymio nepasisakė, todėl, neišnagrinėdamas vieno esminių apeliacinio skundo argumentų, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

14Taip pat skunde kasatorius nurodo, kad teismai priimtus sprendimus grindė prielaidomis ir nesilaikė in dubio pro reo principo – visas nepašalintas abejones aiškinti kaltinamojo naudai. Vienintelis kasatorių kaltinantis įrodymas buvo nukentėjusiojo parodymai, tačiau jie buvo nenuoseklūs, prieštaringi, jų nepatvirtino, priešingai, paneigė kiti bylos duomenys – rašytiniai įrodymai, liudytojų N. Č., J. B. parodymai. Vertinant nukentėjusiojo parodymus, liko nepašalintų abejonių dėl esminių bylos aplinkybių – kada buvo įvykdytas sukčiavimas, kokia apgaulės forma. Nukentėjusysis kelis kartus keitė parodymus apie tai, kada buvo apgautas. Anot kasatoriaus, byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad jis turėjo išankstinę tyčią užvaldyti turtą. Teismai nenustatė tyčios susiformavimo laiko ir apgaulės formos, nors tai yra būtinieji sukčiavimo sudėties požymiai.

15Skunde kasatorius taip pat teigia, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nenurodė svarių argumentų, kodėl nukentėjusiojo parodymus laikė patikimu įrodymu, ir nesiekė pašalinti tarp nukentėjusiojo ir kitų bylos įrodymų iškilusių prieštaravimų. Iš esmės teismai neanalizavo nukentėjusiojo parodymų prieštaravimų, nesiaiškino, kodėl nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina, o juos paneigia kiti įrodymai, ir didžiausią įrodomąją reikšmę suteikė suinteresuoto proceso baigtimi nukentėjusiojo parodymams. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, dėl kokių priežasčių atmetė liudytojų N. Č., J. B. parodymus, nesivadovavo rašytine sutartimi. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino rašytinės sutarties turinio, nesugretino liudytojų N. B. ir J. B. parodymų, nenurodė motyvų, kodėl liudytojos J. B. parodymus dėl jos galimo suinteresuotumo bylos baigtimi atmeta, o nukentėjusiojo parodymus vertina kritiškai, nors nukentėjusysis procesine prasme labiau suinteresuotas. Taip pat teismai loginiu aspektu nevertino nukentėjusiojo parodymų. Kasatoriaus nuomone, logikai prieštarauja nukentėjusiojo aiškinimas, kad jis, būdamas banko poskyryje, negirdėjo, ką sakė banko darbuotoja, bet girdėjo, ką sakė jo sūnus, taip pat tai, kad, matydamas sūnų pasirašant sutartis ir pats pasirašydamas po jo parašu, nesuprato, jog atidaroma bendrasavininkių banko sąskaita. Apibendrindamas kasatorius tvirtina, kad teismams nepatikrinus nukentėjusiojo parodymų logikos ir liečiamumo su kitais įrodymais aspektais, teismų sprendimai buvo grindžiami nepatikimais įrodymais.

16Toliau skunde teigiama, kad negalimas objektyvus asmens pakaltinimas, t. y. nuteisimas už veiką, nesant kaltės. Baudžiamąjai atsakomybei kilti būtina objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių visuma. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismai apsiribojo objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių nustatymu, o kasatoriaus psichinis santykis su veika nebuvo nustatytas. Teismai konstatavo, kad kasatorius užvaldė pinigus – iš bendrasavininkių sąskaitos pervedė į savo asmeninę banko sąskaitą, tačiau nenustatinėjo kasatoriaus kaltės, tikslo, motyvo, apgaulės formos. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jis nusivedė nukentėjusįjį į banko poskyrį, kur jis gavo visą išsamią informaciją apie atidaromos banko sąskaitos specifiką. Be to, kasatorius iš bendrasavininkių sąskaitos į savo sąskaitą pinigus pervedė ne iš karto, o tik po daugiau nei vieno mėnesio, pasibaigus termino indėlio sutarčiai. Teismai taip pat netyrė, kodėl nukentėjusysis keitė parodymus ir neteisingai nurodė pagrindines veikos aplinkybes – laiką, sumą, pinigų padėjimo į banko sąskaitą tikslą, o pažeistus turtinius interesus pradėjo ginti parėjus beveik aštuoniems mėnesiams po nusikalstamos veikos padarymo. Nukentėjusysis taip pat nenurodė, kaip kasatorius jį apgavęs. Esant tokiems nenuosekliais ir prieštaringiems nukentėjusiojo parodymams, nebuvo galima vadovautis jo versija, kad jis nesuteikė jokios teisės kasatoriui savo nuožiūra disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis, bei jais grįsti nuteistojo kaltę. Remdamiesi nukentėjusiojo parodymais teismai sprendė, kad nukentėjusysis nesuprato, jog pinigai padedami į bendrasavininkių sąskaitą ir kad jais galės disponuoti jo sūnus – kasatorius, tačiau teismai nenustatė, kokiu būdu kasatorius įtakojo nukentėjusiojo suvokimą ir ar pats suprato nukentėjusiojo apsirikimą.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo nuteistojo J. B. kasacinį skundą atmesti.

18Atsiliepime nurodoma, kad teismai tinkamai vertino bylos įrodymus, todėl nepadarė esminio BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo, o apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, pateikė pakankamai motyvuotas išvadas, todėl tinkamai vadovavosi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir nepažeidė BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Be to, teismai tinkamai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą ir teisingai nuteistojo veiksmus kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaip sukčiavimą.

19Atsakydamas į kasacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, prokuroras nurodo, kad J. B. kaltę apgaule savo naudai įgijus svetimą P. B. priklausantį turtą patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti bei nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Teismų išvados, kad J. B. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, pagrįstos nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, banko dokumentais, kita bylos medžiaga. Teismams nekilo abejonių dėl bylos įrodymų, kuriais buvo grindžiama nuteistojo kaltė, patikimumo. Nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys kitoms bylos aplinkybėms, todėl teismai pagrįstai jais tikėjo ir vadovavosi. Nukentėjusysis P. B. nuo pat bylos tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus ir tvirtino, kad pinigų sūnui J. B. nedovanojo, o tik sakė jam, jog nori pinigus padėti į banką. Liudytoja J. B. – nuteistojo sutuoktinė, todėl jos jokiais faktiniais duomenimis nepatvirtintus parodymus laikyti teisingais ir nuoširdžiais teismas neturėjo pagrindo. Liudytoja N. Č. parodė, kad aiškino klientams sutarties sąlygas, bet tai nepatvirtina, jog nukentėjusysis P. B. suprato sudaromų sutarčių esmę.

20Nuteistojo versija, kad nukentėjusysis P. B. pinigus dovanojo jam pinigus, buvo paneigta teisiamojo posėdžio metu nustatytomis aplinkybėmis – J. B. kartu su tėvu važiavo į Kauną įnešti pinigus į banką, būtent tėvas su savimi turėjo pinigus ir juos perdavė banko darbuotojai. Jeigu J. B. būtų įnešęs pinigus tik į savo asmeninę sąskaitą, tėvas iš karto tai būtų supratęs, nes jam nebūtų reikėję pasirašyti banko dokumentuose. J. B. aiškinimas, kad pinigus į bendrasavininkių sąskaitą padėjo tam, jog tėvui būtų ramiau – visiškai nelogiškas. Jeigu asmens tikroji valia yra dovanoti pinigus, dovaną priėmęs asmuo turi visiškai laisvą pasirinkimą, kaip disponuoti dovanotais pinigais. Šiuo atveju, akivaizdu, kad P. B. tokios valios neturėjo.

21Taip pat atsiliepime nurodoma, kad teismai tinkamai kvalifikavo J. B. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes J. B. apgaule įgijo svetimą P. B. priklausantį turtą – 13 000 Lt. Teismai atskleidė J. B. apgaulės turinį. Byloje neginčijamai įrodyta, kad J. B. suklaidino turto savininką P. B. piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu, nenurodydamas jam, jog pinigai įnešami ne į jo asmeninę banko sąskaitą, o į jų, kaip bendrasavininkių, sąskaitą.

22Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, P. B., pasitikėdamas sūnumi, nesigilino, į kokią sąskaitą pinigus įneša, sutarčių neskaitė ir nesidomėjo jų sąlygomis. Be to, J. B. tikslą įnešti pinigus būtent į bendrasavininkių sąskaitą įrodo ir ta aplinkybė, kad jis iš anksto (prieš atvykstant su tėvu į banką) aiškinosi bendrasavininkių sąskaitos atidarymo sąlygas. Nuteistojo išankstinę tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą neabejotinai įrodo ir tolesni jo veiksmai – pinigų pervedimas į savo asmeninę sąskaitą. Taigi J. B. turėjo tikslą pasisavinti svetimą turtą – savo tėvo P. B. santaupas – ir, pasinaudojęs jo pasitikėjimu, įvykdė šį savo sumanymą.

23Patikrinęs nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad J. B. veiksmuose yra visi būtinieji sukčiavimo veikos požymiai. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog J. B. siekė pasisavinti nukentėjusiojo pinigus ir tai padarė pasinaudodamas nukentėjusiojo pasitikėjimu. J. B. suklaidino savo tėvą, įtikindamas jį pasirašyti sutartį, kurios sąlygų ir naudojimosi ja padarinių šis akivaizdžiai nesuprato. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo P. B. amžių, teisinį neišprusimą, į jo pasitikėjimą savo sūnumi, kuris tarėsi jam padedantis, bei pasirašytos sutarties pakankamai sudėtingas sąlygas, būtų neprotinga teigti, kad nukentėjusysis turėjo nepasitikėti savo sūnumi.

24Prokuroro nuomone, neteisingas skundo motyvas, kad šiuo atveju ginčas sėkmingai galėjo būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Tuo atveju, kai susitarimo sąlygos neatitinka sutarties sąlygų, kilus ginčui, teismas ginčą sprendžia vadovaudamasis ne susitarimo, o raštiškai sudarytos sutarties sąlygomis. Taigi J. B. iš esmės pasunkino nukentėjusiojo galimybes atgauti savo pinigus civilinio proceso tvarka. Be teisėsaugos institucijų pagalbos nukentėjusiojo pažeistos teisės atkūrimas šioje byloje tampa problemiškas ir tai daro padarytą veiką nusikalstama.

25Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nevisiškai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą, pagrįstas vien tuo, jog teismas padarė ne tokias išvadas, kokių tikėjosi nuteistasis. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas detaliai neanalizavo apelianto motyvo, jog banke buvusios lėšos jam nebuvo svetimos, o tiesiog konstatavo įrodymų pakankamumą pirmosios instancijos teismo išvadoms pagrįsti, nereiškia, kad apeliacinis skundas nebuvo visiškai išnagrinėtas. Akivaizdu, kad apgaule į sąskaita įneštų lėšų pasisavinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

26Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusiojo P. B. atstovė advokatė Kristina Česnauskienė prašo nuteistojo J. B. kasacinį skundą atmesti, priteisti iš nuteistojo J. B. nukentėjusiajam P. B. 200 Lt už advokato paslaugas surašant atsiliepimą į nuteistojo kasacinį skundą.

27Atsiliepime nukentėjusiojo atstovė teigia, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus. Nuteistojo J. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Teismai nepažeidė BPK 20 straipsnio nuostatų. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas ne tik nukentėjusiojo, bet ir liudytojų parodymais, o nuteistojo prieštaringos gynybinės versijos paneigtos. Apeliacinės instancijos teismas laikėsi BPK 320 straipsnio reikalavimų.

28Nukentėjusiojo atstovės nuomone, skirtingai nei nurodoma kasaciniame skunde, J. B. panaudojo apgaulę užvaldydamas svetimą tėvui priklausantį turtą. Jis suklaidino garbingo amžiaus, ligotą, sunkiai girdintį tėvą, pateikdamas objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją ir kartu tam tikrą informaciją nutylėdamas. Byloje neginčijamai įrodyta, kad J. B. dar iki sutarčių su banku sudarymo buvo atvykęs į banką ir aiškinosi bendrasavininkių sutarties sudarymo sąlygas – šio fakto neneigė ir pats kasatorius. Vien ši aplinkybė patvirtina, kad J. B. turėjo išankstinę tyčią užvaldyti svetimus pinigus. Be to, teisme J. B. neparodė, kad jis tėvą informavo apie bendros sąskaitos atidarymą bei galimybę disponuoti lėšomis atskirai. Vien jau tai, kad kasaciniame skunde J. B. laiko savo seną bei ligotą tėvą nerūpestingu ir neprotingu, dar kartą patvirtina, kad jis veikė sąmoningai ir apgaulingai, sudarydamas klaidingą įspūdį apie pasirašytas sutartis. Taip pat nukentėjusiojo atstovė teigia, kad nuteistojo prieštaringos versijos dėl tariamo pinigų jam dovanojimo arba dėl pinigų jam perdavimo tėvo laidotuvėms ateityje apmokėti buvo pagrįstai atmestos kaip nelogiškos ir neatitinkančios kitų bylos įrodymų. Dovanojimo sandoris yra besąlyginis, todėl dovanas asmuo gali naudoti be dovanotojo valios. Jeigu P. B. iš tiesų pinigus būtų dovanojęs J. B., tai šis dovanotas lėšas būtų galėjęs tiesiogiai įnešti į savo sąskaitą banke. Bendrasavininkių sąskaitos atidarymas paneigia pinigų dovanojimo J. B. faktą. J. B. nurodymas banko darbuotojai nustatyti galimybę atskirai disponuoti sąskaita, patvirtina jo išankstinį sumanymą pasisavinti tėvo lėšas. Nusikalstamą sumanymą patvirtina ir tolesni nuteistojo veiksmai, kai jis, pasibaigus terminuoto indėlio sutarčiai, iš bendros sąskaitos paėmė 13 000 Lt kartu su priskaičiuotomis palūkanomis ir padėjo šiuos pinigus į savo asmeninę sąskaitą. Kitos versijos atveju (dėl pinigų perdavimo tėvui palaidoti) logiška būtų, jeigu lėšos būtų įneštos arba tiesiogiai į buvusią P. B. sąskaitą arba pasibaigus terminuoto indėlio sutarčiai be P. B. žinios pinigai nebūtų įnešti į kitą J. B. sąskaitą. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad sutarties pasirašymas esant tam tikroms sąlygoms gali iš civilinių teisinių santykių pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius. Nagrinėjamu atveju, jeigu nebūtų nustatyti tyčiniai aktyvūs J. B. veiksmai siekiant užvaldyti tėvo pinigus iki sutarties pasirašymo ir po to, tai sudarytos sutartys ir būtų vertinamos neišeinant už civilinių teisinių santykių ribų.

29Nuteistojo J. B. kasacinis skundas atmestinas.

30Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį

31Kasaciniame skunde nuteistasis J. B. ginčija bylos įrodymų vertinimą, akcentuodamas, jo nuomone, nepatikimus, nenuoseklius ir prieštaringus nukentėjusiojo parodymus, kurių nepatvirtino jokie kiti bylos duomenys – rašytinės sutartys, liudytojų J. B., N. Č. bei paties kasatoriaus parodymai. Tačiau pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) pagal pagrindus, nustatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Taigi kasacinės instancijos teismas bylos duomenų nerenka, netiria, jų nevertina bei naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, kasacinis teismas tik patikrina, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant šias aplinkybes nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai.

32Bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio nuostatos. Pagal šio straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

33Skirtingai nei teigiama kasaciniame skunde, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai išsamiai ištyrė bei įvertino visus bylos įrodymus, pateikė motyvuotas išvadas, kuriais įrodymais tiki, pripažįsta tinkamais, pakankamais ir remiasi nustatydami tikrąsias bylos aplinkybes ir kuriuos, kaip nepatikimus, atmeta. Skunde kasatorius dėsto savo nuomonę dėl bylos duomenų vertinimo, akcentuodamas vienų įrodymų patikimumą ir kitų – būtent nukentėjusiojo P. B. – nenuoseklumą, prieštaringumą, nelogiškumą. Tačiau, kolegijos nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo abejoti teismų sprendimuose pateiktų bylos įrodymų vertinimu bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kasatorius nukentėjusiojo parodymus vertina vadovaudamasis savo subjektyvia nuomone, akcentuodamas neturinčius didesnės reikšmės teismų išvadoms parodymų netikslumus, detales ir nesiedamas jų su kitais bylos duomenimis, sutampančiais su nukentėjusiojo parodymų esme. Nors pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje išdėstęs bylos įrodymus, konkrečiai nepasisakė, kaip vertina liudytojų J. B., N. Č. parodymus, tačiau dėl to pakankamai motyvuotas išvadas pateikė apeliacinės instancijos teismas, todėl, vertinant procesą kaip visumą, negalima daryti išvados, kad faktinės bylos aplinkybės buvo ištirtos neišsamiai, o įrodymai įvertinti pažeidžiant BPK reikalavimus.

34Už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

35Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sandorių pagrindu. Dėl to vien tik civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas arba ne pagal preliminarųjį susitarimą sandorio sudarymas neleidžia teigti, kad buvo padaryta sukčiavimo nusikalstamos veikos požymių turinti veika, kuri užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tokiais atvejais svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, kad kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pavyzdžiui, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio ir pan. Taigi esminiai sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymiai, skiriantys jį nuo civilinio delikto ir darantys turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kitos sandorio šalies galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis pasunkinimas arba panaikinimas.

36Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir jo turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė – pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą, padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą ir pan. Viena apgaulės formų – piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kuris yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą.

37Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis J. B. ir nukentėjusysis P. B. buvo šeimos nariai – sūnus ir tėvas. Nukentėjusysis P. B., pasitikėdamas savo sūnumi J. B., paprašė jo nuvykti kartu į banką ir į sąskaitą padėti jam asmeniškai priklausiusius pinigus. Tačiau jiems kartu nuvykus į banką buvo pasirašytos mokėjimo sąskaitos ir terminuoto indėlio sąskaitos sutartys, kurios suteikė teisę ne tik P. B., bet ir J. B., kaip bendrasavininkiui, disponuoti atidarytose sąskaitose esančiomis lėšomis, t. y. buvo atidarytos ne asmeninės P. B. sąskaitos, o bendrasavininkių P. B. ir J. B. sąskaitos. Vėliau, pasibaigus terminuoto indėlio sutarčiai, J. B. pinigus be tėvo leidimo paėmė iš bendros sąskaitos ir padėjo į savo asmeninę banko sąskaitą.

38Šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad, skirtingai nei teigia kasatorius, jo tėvui priklausiusios lėšos jam buvo svetimas turtas. Tai, kad jie buvo susiję šeimos ryšiais (tėvas ir sūnus) ir jis (kasatorius) rūpinosi savo tėvu, teikė jam pagalbą, neduoda jokio pagrindo teigti, kad jų turtas tapo bendras ir jis turėjo teisę juo disponuoti kaip savo. Nukentėjusiojo P. B. turtas nuteistajam J. B. nepriklausė nuosavybės teise, iki turto užvaldymo apgaule nebuvo jų bendra nuosavybė, nukentėjusiojo buvo įgytas asmeniškai, taigi nuteistajam jis buvo svetimas. Pagal teismų praktiką, kai turtą panaudodamas apgaulę įgyja šeimos narys, kuriam tas turtas nepriklauso bendrosios nuosavybės teise, tokia veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas.

39Taip pat byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad J. B. P. B. priklausantį turtą užvaldė panaudojęs apgaulę – piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu, pasinaudodamas jo teisiniu neišprusimu, melagingai žadėdamas, kad padės atsidaryti asmeninę banko sąskaitą pinigams saugoti ir kaupti. P. B., kaip tėvas, pasitikėjo savo sūnumi J. B. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis P. B. buvo senyvo amžiaus (gimęs 1925 m.), teisiškai neišprusęs, pykosi su kitais savo vaikais, o tai jį dar labiau skatino pasitikėti savo sūnumi. Būtent dėl šios priežasties nukentėjusysis nesigilino į sudaromų su banku sutarčių turinį. Su banko darbuotoja, dirbančia AB banko „Snoro“ padalinyje, bendravo ir dėl sutarčių sąlygų aiškinosi jo sūnus. Nukentėjusysis šio pokalbio gerai negirdėjo ir nesiklausė. Įrodyta ir tai, kad nukentėjusysis nedovanojo savo santaupų sūnui ir nesiekė kartu su juo atsidaryti bendrą sąskaitą banke. Tačiau dar iki sutarčių sudarymo ir sąskaitų banke atidarymo J. B. buvo nuvykęs į banką ir aiškinosi bendrasavininkių sąskaitos atidarymo bei disponavimo joje esančiomis lėšomis sąlygas. Šie ir vėlesni kasatoriaus veiksmai, kai jis be tėvo leidimo bendroje sąskaitoje esančius pinigus įnešė į savo asmeninę sąskaitą bei atsisakė grąžinti juos tėvui, tik patvirtino jo išankstinę tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą.

40Kasatorius pagrįstai teigia, kad banko sąskaitos atidarymas yra tarp kliento ir banko, o ne tarp klientų, susiklostantis civilinis teisinis santykis, taip pat jis teisingai nurodo, jog neturėjo teisinės pareigos aiškinti nukentėjusiajam, kaip banko klientui, sudaromų sutarčių sąlygų, tačiau tai nepaneigia apgaulės požymio jo veiksmuose, kai jis, suvokdamas, kad nukentėjusysis siekia savo asmenines lėšas padėtį į savo asmeninę sąskaitą ir jam šių lėšų nedovanojo, sąmoningai sudarė situaciją, kurioje turėjo galimybę piktnaudžiauti artimo žmogaus rodomu pasitikėjimui juo.

41Kasatorius teigia, kad nukentėjusiojo veiksmai neatitiko civilinėje teisėje galiojančio bonus pater familias principo, kuris reikalauja, jog asmuo elgtųsi apdairiai ir rūpestingai, t. y. domėtųsi, rūpintųsi savo nuosavybe ar kitais teisiniais pagrindais valdomu turtu.

42Kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais nukentėjusiojo elgesys turi reikšmės ir sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą. Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo. Tačiau nagrinėjamu atveju tokia situacija nenustatyta, priešingai, bylos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad senyvo amžiaus ir teisiškai neišprusęs nukentėjusysis turėjo pagrindą pasitikėti savo sūnumi J. B., taigi elgėsi pakankamai rūpestingai ir pateisinamai, o jo rodomas pasitikėjimas nešalina apgaulės požymio nuteistojo veiksmuose buvimo. Baudžiamojoje teisėje kaltė suprantama kaip asmens psichinis santykis su jo daroma veika ir kilusiais padariniais. Iš bylos duomenų teismai sprendė, kad nuteistasis J. B. numatė apgaule įgysiantis svetimą turtą ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia išvada.

43Taip pat nekyla abejonių, kad J. B., apgaule įgijęs svetimą P. B. priklausantį turtą, sąmoningai sukūrė situaciją, kurioje nukentėjusysis prarado galimybes (arba jos iš esmės buvo pasunkintos) civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises. Skirtingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino nukentėjusiojo pažeistų teisių gynimo galimybes ir perspektyvas civilinio proceso tvarka.

44Sukčiavimas įgyjant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra svetimas turtas, perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Bylos duomenimis, P. B. asmeniškai priklaususius pinigus – 13 000 Lt, paveiktas apgaulės, padėjo į bendrą savo bei J. B. sąskaitą. Būtent nuo šio momento kasatorius, kaip bendrasavininkis, įgijo teisę šias lėšas valdyti, jomis naudotis ar disponuoti (kartu su P. B. arba atskirai). Šios aplinkybės patvirtina sukčiavimo baigtumo momentą.

45Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismai tinkamai, nepažeisdami BPK reikalavimų, vertino bylos įrodymus, ir pagal nustatytas faktines aplinkybės teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 182 straipsnio 1 dalį.

46Dėl proceso išlaidų

47Nukentėjusiojo P. B. atstovė advokatė K. Česnauskienė prašo priteisti iš nuteistojo J. B. proceso išlaidas kasacinės instancijos teisme.

48Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis P. B. už atsiliepimo į nuteistojo J. B. kasacinį skundą, tiesiogiai susijusį su jo interesais byloje, surašymą sumokėjo advokatei 200 Lt. Nuteistojo kasacinis skundas atmetamas, todėl pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas jis privalo atlyginti nukentėjusiajam jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

50Atmesti nuteistojo J. B. kasacinį skundą.

51Priteisti iš J. B., a. k. ( - ), nukentėjusiojo P. B., a. k. ( - ), naudai 200 Lt išlaidoms už advokato paslaugas atlyginti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu J. B.... 4. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Ranonio pranešimą,... 6. J. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės... 8. Skunde kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai taikė... 9. Jis teigia, kad tarp jo bei tėvo yra kilęs civilinis teisinis ginčas ir jo... 10. Pirmiausia, kasatoriaus nuomone, byloje nenustatytas pagrindinis sukčiavimo... 11. Toliau kasaciniame skunde pasisakoma dėl bonus pater familias principo veikimo... 12. Taip pat kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis,... 13. Be to, kasatorius mano, kad jo tėvo turtas negali būti laikomas jam svetimu,... 14. Taip pat skunde kasatorius nurodo, kad teismai priimtus sprendimus grindė... 15. Skunde kasatorius taip pat teigia, kad nei pirmosios, nei apeliacinės... 16. Toliau skunde teigiama, kad negalimas objektyvus asmens pakaltinimas, t. y.... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 18. Atsiliepime nurodoma, kad teismai tinkamai vertino bylos įrodymus, todėl... 19. Atsakydamas į kasacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, prokuroras... 20. Nuteistojo versija, kad nukentėjusysis P. B. pinigus dovanojo jam pinigus,... 21. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad teismai tinkamai kvalifikavo J. B. padarytą... 22. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, P. B., pasitikėdamas sūnumi,... 23. Patikrinęs nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos... 24. Prokuroro nuomone, neteisingas skundo motyvas, kad šiuo atveju ginčas... 25. Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nevisiškai... 26. Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusiojo P. B. atstovė advokatė... 27. Atsiliepime nukentėjusiojo atstovė teigia, kad tiek pirmosios, tiek... 28. Nukentėjusiojo atstovės nuomone, skirtingai nei nurodoma kasaciniame skunde,... 29. Nuteistojo J. B. kasacinis skundas atmestinas.... 30. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1... 31. Kasaciniame skunde nuteistasis J. B. ginčija bylos įrodymų vertinimą,... 32. Bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio nuostatos.... 33. Skirtingai nei teigiama kasaciniame skunde, pirmosios ir apeliacinės... 34. Už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo... 35. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali... 36. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir jo turto... 37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis J. B. ir nukentėjusysis P. B.... 38. Šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad, skirtingai nei teigia... 39. Taip pat byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad J. B. P. B.... 40. Kasatorius pagrįstai teigia, kad banko sąskaitos atidarymas yra tarp kliento... 41. Kasatorius teigia, kad nukentėjusiojo veiksmai neatitiko civilinėje teisėje... 42. Kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais nukentėjusiojo elgesys turi... 43. Taip pat nekyla abejonių, kad J. B., apgaule įgijęs svetimą P. B.... 44. Sukčiavimas įgyjant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar... 45. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismai... 46. Dėl proceso išlaidų... 47. Nukentėjusiojo P. B. atstovė advokatė K. Česnauskienė prašo priteisti iš... 48. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis P. B. už atsiliepimo į... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 50. Atmesti nuteistojo J. B. kasacinį skundą.... 51. Priteisti iš J. B., a. k. ( - ), nukentėjusiojo P. B., a. k. ( - ), naudai...