Byla A-756-73-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

3dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui V. O. (O.),

4atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovei A. G. ,

5trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Sklypo servisas“ atstovui advokatui D. V. ,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. R. ir S. T. , trečiojo suinteresuoto asmens AB ,,Sklypo servisas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. R. ir S. T. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB ,,Sklypo servisas“, A. B. , R. B. , J. P. , M. M. , A. M. , R. M. , I. A. Č., I. Č. , dėl žalos atlyginimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybė neteisėtai išdavė statybos leidimą Nr. GN/1023/03-1119, o Vilniaus apskrities viršininko administracija, nevykdydama jai įstatymo priskirtų kontrolės funkcijų, nesustabdė neteisėto statybos leidimo galiojimo ir neteisėtos statybos, dėl ko namas adresu Rato g. 12A, Vilniuje, pastatytas pažeidžiant įstatymus ir pareiškėjų teisėtus interesus, tuo padarant jiems turtinę žalą ir priteisti pareiškėjui R. R. 229 000 Lt turtinės žalos atlyginimui, 3 865 Lt už teismo ekspertizės atlikimą, 1 590 Lt su žalos nustatymu susijusių išlaidų, 2 000 Lt sumokėtų už advokato pagalbą bei 5 proc. palūkanas nuo priteistinos sumos žalos atlyginimui už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, pareiškėjai S. T. priteisti 473 819 Lt turtinės žalos atlyginimui, 3 865 Lt už teismo ekspertizės atlikimą, 590 Lt su žalos nustatymu susijusių išlaidų, 2 000 Lt sumokėtų už advokato pagalbą bei 5 proc. palūkanas nuo priteistinos sumos žalos atlyginimui už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (b. l. 15-19, t. 5). Nurodė, kad 2003 m. rugpjūčio mėn. kaimynystėje esančiame žemės sklype Vilniuje, Rato g. 12, buvo pradėta gyvenamojo namo statyba ne detaliajame plane numatytoje vietoje. Dėl neteisėtos statybos pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau ir – VAVA), Aplinkos ministeriją, Vilniaus miesto merą. Iš pastarojo iki šiol jie negavo jokio atsakymo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pareiškėjų skundą persiuntė VAVA. Iš šios institucijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento gautas 2003 m. gruodžio 9 d. atsakymas, kuriame nurodyta, jog skundo tikrinimo metu nenustatyta jokių pažeidimų. Pareiškėjų teigimu, tai neatitinka tikrovės. Detalusis planas Rato g. 12 buvo patvirtintas 2001 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 388V. Pagal šio plano sprendinius buvo leista brėžinyje nurodytoje vietoje statyti vieno aukšto su mansarda gyvenamąjį namą, neviršijant 10 metrų aukščio iki stogo kraigo, užstatant 15 proc. sklypo ploto, t. y. 360 kv. m. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995 Nr. 107-2391) 19 straipsnio 2 dalimi, patvirtinti detaliojo plano sprendiniai įgauna juridinę galią ir gali būti keičiami tik iš naujo tvirtinant planą, laikantis procedūros. 2003 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas statytojui UAB „Sklypas“ išdavė specialiąsias projektavimo sąlygas statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti. Nustatant pastato aukštų skaičių, statytojui leista projektuoti cokolinį aukštą, nors to nėra numatyta detaliojo plano sprendiniuose. Nustatant maksimalų pastato aukštį, nusižengiant aplinkos ministro įsakymu Nr. 402 patvirtinto Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento (toliau – ir Detaliųjų planų sprendinių reglamentas, Reglamentas) 7.2 punkto reikalavimui, kaip aukščio atskaitos pagrindas nurodyta ne detaliojo plano žemės paviršiaus konkreti aukščio altitudė, o suformuluotas abstraktus reikalavimas „nuo privažiavimo pusės“. Tai leido statytojui, dirbtinai pakėlus žemės lygį nuo privažiavimo pusės, iškelti pastato fasadą iki 12 metrų ir įrengti visuose trijuose aukštuose vienodo aukštingumo butus. Pastatas buvo suprojektuotas kitoje sklypo vietoje, nei nurodyta detaliajame plane ir projektavimo sąlygose. Statytojas Miesto plėtros departamentui statybos metu pateikė ir gavo pritarimą dėl projekto korektūros, kuria įtvirtino jau pastatytą 3 aukštų daugiabutį namą, o ne vieno aukšto namą su mansarda. Stogą pakėlus 79 cm, žemiausia mansardos vieta tapo tokio pat aukščio, kaip ir po ja esantis „normalus“ aukštas. Suprojektuotas pusrūsis (cokolinis aukštas) visas pastatytas virš žemės paviršiaus, nors pagal statybos leidimą jis turi būti po žeme. Nustačius tokius pažeidimus, teisiškai leidžiama sustabdyti statybą ir reikalauti statybos leidimo panaikinimo. Tačiau, nepaisydamas akivaizdžių ir esminių detaliojo plano sprendinių, projektavimo sąlygų ir statybos leidimo pažeidimų, VAVA Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamentas nevykdė jam įstatymo priskirtų funkcijų, neužkirto kelio savavališkai statybai. Pareiškėjai nurodė, kad statydami namus investavo didelius pinigus, tačiau dabar atsidūrė 10 butų triaukščio namo, kurio fasadinė pusė atsukta tiesiai į jų namų kiemus, papėdėje. Prie pat pareiškėjų sklypų ribos suprojektuota vaikų žaidimo aikštelė, tikėtina, kad gretimame sklype bus statoma apie 20 automobilių. 24 arų sklypui tai labai aukštas užstatymo lygis, kuris taip pat neigiamai atsilieps pareiškėjų gyvenimo sąlygoms. Dėl išdėstytų aplinkybių krito ir pareiškėjams priklausančių būstų vertė.

10Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija pareiškėjų skundą prašė atmesti. Nurodė, kad skundžiamas Vilniaus miesto administracijos Miesto plėtros departamento sprendimas išduoti statybos leidimą Nr. GN/1023/03-1119 buvo priimtas 2003 m. liepos 21 d. ir jo pagrindu pradėta namo statyba. Pareiškėjai skunde patvirtino, kad 2003 m. rugpjūčio mėn. pastebėjo statybos pradžią. Pareiškėjai neneigia, kad gavo VAVA 2003 m. gruodžio 9 d. atsakymą Nr. 100-11.22-151 dėl statybų, tačiau per Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą į teismą nesikreipė, neprašė termino atnaujinti, todėl byla turėtų būti nutraukta. Daugiabučio gyvenamojo namo adresu Rato, g. 12A, Vilniuje, statyba nebuvo savavališka – statyba pradėta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2003 m. liepos 21 d. sprendimo išduoti statybos leidimą Nr. GN/1023/03-1119 pagrindu. Valstybinę priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai dėl statybos leidimo panaikinimo į teismą nesikreipė. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2003 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 06-01-2132 informavo statytoją UAB ,,Sklypo servisas“, kad projekte padaryti pakeitimai nėra esminiai, todėl peržiūrėti Nuolatinėje statybos komisijoje ir statybos leidime daryti žymų apie dalinį projekto pakeitimą nereikia. Taigi teisinio pagrindo stabdyti statybą nebuvo. Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmai, vykdant gyvenamojo namo statybos priežiūrą, negali būti vertinami kaip neteisėta veika ar neveikimas, VAVA jokių pažeidimų nepadarė ir tinkamai vykdė įstatymo priskirtas funkcijas. Be to, pareiškėjai neįrodė realios žalos buvimo fakto.

11Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas ir atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškėjų skundą prašė atmesti. Nurodė, kad gyvenamojo namo projektas parengtas pagal Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento specialiąsias projektavimo sąlygas, nustatančias maksimalų aukštingumą – vienas aukštas su mansarda, maksimalus aukštis nuo privažiavimo pusės iki kraigo - 10 metrų. Sąlygose numatyta ir cokolinio aukšto galimybė. Statybos leidimas išduotas vieno aukšto daugiabučio gyvenamojo namo statybai. Vilniaus apskrities viršininko administracija, vykdydama objekto statybos valstybinę priežiūrą, nukrypimų nuo projekto nenustatė. Atsakovo teigimu, pastatų statybos vieta yra priskiriama ne prie privalomųjų, o prie pasirinktųjų tvarkymo režimo reikalavimų. Statinio vietos pakitimas nepablogino trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, numatytų Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. Gyvenimo sąlygų komfortas, namų valdų jaukumas, gyventojų privatumas ir gražaus gamtovaizdžio matomumas, kurių netekimu pareiškėjai grindžia jiems priklausančių namų valdų vertės sumažėjimą, nei Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, nei kituose teisės aktuose kaip ginamos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos statybos procese nenurodytos. Šių interesų pažeidimai, kurių konstatavimas yra subjektyvus, priklausantis nuo skirtingų žmonių poreikių, norų, nuomonių, o ne nuo įstatymuose reglamentuotų apsaugos ribų, negali būti laikomi pagrindu Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodytai žalai skaičiuoti.

12Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ,,Sklypo servisas“ pareiškėjų skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėjai savo teisių pažeidimą iš esmės sieja su namo statybos vietos sklype pakeitimu ir sumažėjusiu kraštovaizdžiu. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, išduoto statybos leidimo pagrindu vykdoma gyvenamojo namo statyba nepažeidė kitų asmenų teisėtų interesų. Pareiškėjai negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, jog žemės sklype Rato g. 12A bus vykdoma individuali gyvenamųjų namų statyba, o ne mažaaukštė statyba. Nėra jokio priežastinio ryšio tarp pareiškėjų nurodomų teisės aktų pažeidimų ir jų žemės sklypų vertės kitimo, jeigu jis toks ir buvo. Pažymėtina, kad tik dalis gyvenamojo namo Rato 12A neatitinka Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 388V patvirtinto detaliojo plano užstatyti leidžiamos teritorijos ribų, užstatymo plotas ir statinio aukštis nėra viršyti (2004 m. spalio 22 d. techninės ekspertizės aktas Nr. I(9)-414/007E-2004). Atsižvelgiant į pareiškėjų žemės sklypų lygį, lyginant su gretimais sklypais, bet kurie pastatai užstotų kraštovaizdį iš pareiškėjų žemės sklypų. Eksperto išvados dėl turto vertės ir vertės kitimo grindžiamos bendražmogiškais principais, nesiremiant specialiomis žiniomis.

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies: priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 67 000 Lt R. R. naudai turtinei žalai atlyginti, 91 100 Lt S. T. naudai turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje pareiškėjų skundus atmetė. Teismas taip pat priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, R. R. naudai 2 070 Lt teismo išlaidoms atlyginti, S. T. naudai 2 070 Lt teismo išlaidoms atlyginti. Iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 2 017,47 Lt priteisė į Vilniaus apygardos administracinio teismo depozitinę sąskaitą Nr. ( - ) išlaidoms, susijusioms su ekspertizės atlikimu ir eksperto dalyvavimu teismo posėdyje, apmokėti. Iš R. R. ir S. T. priteisė po 1 008,73 Lt į Vilniaus apygardos administracinio teismo depozitinę sąskaitą Nr. ( - ) išlaidoms, susijusioms su ekspertizės atlikimu ir eksperto dalyvavimu teismo posėdyje, apmokėti.

15Teismas nurodė, kad teisę fiziniams ir juridiniams asmenims plėtoti veiklą žemės sklype suteikia detalieji planai (Teritorijų planavimo įstatymo (1995 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. I-1120 redakcija) 17 str. 2 d. 1 p., 18 str. 2 d., 3 d.). Patvirtinti detalieji planai įgauna juridinę galią ir šių detalių planų planuojamos teritorijos raidos programa ir sprendiniai yra privalomi tiek fiziniams ar juridiniams asmenims, vykdantiems veiklą žemės sklype, tiek viešojo administravimo subjektams, priimantiems sprendimus išduoti leidimus veiklai žemės sklype (Teritorijų planavimo įstatymo 19 str. 2 d.). Laikinasis detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamentas, patvirtintas aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 402, išskyrė privalomuosius teritorijos tvarkymo režimo reikalavimus (žemės sklypo (teritorijos) naudojimo būdas, statinių aukštis, užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas (Reglamento 7 punktas)) bei pasirinktuosius teritorijos tvarkymo režimo reikalavimus (pastatų (statinių) statybos vieta, statybos linija, statybos riba ir kiti reikalavimai, pažymėti detaliojo plano brėžinyje ( Reglamento 9-12 punktai)). Sklypo, Rato g.12, Vilniuje, dalies plano sprendiniai patvirtinti Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 388V. Kaip matyti iš detaliojo plano brėžinio bei aiškinamojo rašto, planuojamos teritorijos plotas yra 2 400 m2, užstatyti leidžiama teritorija (užstatymo tankis) – 15 proc., žemės naudojimo paskirtis – mažaaukštė gyvenamoji, statybos reglamentas ir teritorijos tvarkymo režimas – 1 aukšto su mansarda gyvenamasis namas, užstatymo intensyvumo koeficientas – 0,25, leistinas pastato aukštis – ne daugiau kaip 10 metrų aukščio iki kraigo. Detaliojo plano brėžinyje nurodyta detalaus plano galiojimo riba, esamos nekeičiamos sklypo ribos, užstatyti leidžiama teritorija ir užstatymo riba (b. l. 147, 148-149, 157-160, 173-174, t. 1). Statytojas, rengdamas daugiabučio gyvenamojo namo adresu Rato g. 12, Vilniuje, projektą privalėjo vadovautis privalomaisiais ir pasirinktaisiais sklypo Rato g. 12, Vilniuje, dalies tvarkymo režimo reikalavimais, patvirtintais Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 388V (Statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija) 20 str. 1 d. 1 p.). Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos posėdžio Nr. 28 protokolo Nr. 33 matyti, kad Nuolatinė statybos komisija be pastabų pritarė daugiabučio gyvenamojo namo adresu Rato g. 12, Vilniuje, statybai (b. l. 142, t. 1 ). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2003 m. liepos 21 d. išdavė UAB „Sklypas“ statybos leidimą Nr. GN/1023/03-1119 daugiabučio gyvenamojo namo, adresu Rato g. 12, Vilniuje, statybai. Statybos leidime nurodyti šie statinio techniniai rodikliai: bendras plotas 866,61 m2, naudingas plotas -866,61 m2, statinio tūris 3628,8 m3, aukštų skaičius - 1, po žeme - 1, su mansarda, gyvenamasis plotas - 828,36 m2, butų skaičius - 10 vnt. (b. l. 143, t. 1). Pagal UAB „Sklypo servisas“ prašymą, pasikeitus žemės sklypo savininkui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2003 m. rugpjūčio 22 d. išdavė UAB „Sklypo servisas“ statybos leidimą Nr. GN/1023/03-1119 daugiabučio gyvenamojo namo statybai adresu Rato g. 12 A, Vilniuje (b. l. 145, t. 1). Šiame statybos leidime nurodyti statinio techniniai rodikliai atitinka rodiklius, nurodytus statybos leidime, išduotame 2003 m. liepos 21 d. UAB „Sklypas“. Teismo teigimu, projektuojamo namo eksplikacija – brėžinys, pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kartu su prašymu išduoti statybos leidimą, akivaizdžiai patvirtina, kad numatoma gyvenamojo namo statyba žemės sklype Rato g. 12, Vilniuje, neatitiko Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 388V patvirtintame ginčo teritorijos detaliajame plane numatytų teritorijos tvarkymo režimo reikalavimų (b. l. 141, t. 1). Detaliojo plano brėžinyje nurodyta užstatyti leidžiama teritorija ir užstatymo riba pažeista. Šios aplinkybės konstatuotos ir techninės ekspertizės akte (b. l. 142-147, t. 2). Teismas abejoti techninės ekspertizės akto išvadomis neturi pagrindo. Specialisto 2004 m. kovo 2 d. išvadose taip pat nurodyta, kad daugiabutis gyvenamasis namas akivaizdžiai suprojektuotas ne toje teritorijoje, kuri detaliojo plano brėžinyje yra parodyta kaip užstatyti leidžiama zona (b. l. 9-13, t. 2). Aplinkybė, kad užstatyti leidžiama teritorija aiškinamajame rašte tiesiogiai neminima bei pasirinktųjų teritorijos tvarkymo režimų reikalavimų skaičius šablone pagal Reglamentą nenurodytas, nėra reikšminga, nes aiškinamasis raštas ir šablonas skirti tam, kad pasiektų kuo didesnį sprendinių, nurodytų brėžinyje, aiškumą. Tačiau šiuo atveju ir iš paties brėžinio aišku, kad užstatyti leidžiama teritorija yra numatyta kaip teritorijos planavimo sprendinys, kurio privalu laikytis. Kaip matyti iš spaudų, esančių brėžinyje, šis brėžinys Vilniaus miesto valdybos ir buvo patvirtintas. Statinio projekte numatyti sprendiniai neatitiko detaliuoju planu patvirtintų teritorijos užstatymo reglamentų. Tokiu būdu techninio projekto sprendiniuose buvo padidintas užstatymo intensyvumas, suprojektuotas namas neatitiko detaliajame plane patvirtintos užstatyti leidžiamos teritorijos ir užstatymo ribų. Taigi statinio projekte buvo numatoma keisti teritorijos užstatymo režimą, todėl pagal galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 6 punktą buvo būtina keisti detaliajame plane numatytus sprendinius.

16Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo adresu Rato g. 12, Vilniuje, statinio projektas neatitiko Specialiųjų projektavimo sąlygų statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti 3 punkto reikalavimų ( b. l. 139, t. 1) bei galiojančių detaliojo plano sprendinių, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinė statybos komisija be pastabų pritarė projektavimo sąlygų įvykdymui ir projekto atitikimui teritorijų planavimo dokumentams bei inžinierinių tinklų susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygų įvykdymui ir šio sprendimo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas išdavė statytojui neteisėtą leidimą statybai. Teismo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies ir Detaliųjų planų sprendinių reglamento 7 ir 9-11 punktų reikalavimus. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai, susiję su statybos leidimų išdavimu (Nuolatinės statybos komisijos protokolinis sprendimas bei jų pagrindų išduoti statybos leidimai) ne tik neatitiko įstatymų, bet ir buvo šališki. Tenkindama vieno privataus asmens interesus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalėjo atsižvelgti ir į kitų asmenų, gyvenančių ir taip pat turinčių privačius interesus dėl statybos gretimame sklype, interesus. Pareiškėjai, būdami namų valdų savininkais, pagrįstai tikėjosi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija veiks taip, kad bus užtikrintas statybą reglamentuojančių teisės aktų laikymasis (Statybos įstatymo 6 str. 4 d.). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai, išduodami statybos leidimus, neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal bendruosius viešojo administravimo principus (įstatymo viršenybės, objektyvumo) ir kitų įstatymų nuostatas.

17Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai neteisėtus veiksmus atliko 2003 metais. Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akte ir jo išvadose konstatuota, kad gyvenamųjų namų, esančių Mėlynių g. 3a ir Mėlynių g. 5, Vilniuje, rinkos vertėms neigiamą įtaką daro šalia pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas, kurio fasadinė pusė (langai, terasos, balkonai) yra tiesiogiai orientuota į priešais esančio gyvenamojo namo, Mėlynių g. 5, Vilniuje, ir dalinai orientuota į gyvenamojo namo, esančio Mėlynių g. 3 a, Vilniuje, fasadines puses ir vidinius kiemus, dėl to yra pažeistas vertinamų namų valdų jaukumas, gyventojų privatumas, gražaus gamtovaizdžio matomumas. Be to, ekspertizės akte pažymėta, kad daugiabutis gyvenamasis namas pastatytas aukštesnėje reljefo vietoje nei gyvenamieji namai Mėlynių g. 3a, Vilniuje, ir Mėlynių g. 5, Vilniuje, todėl pastarieji atsidūrė daugiabučio namo papėdėje. Pastačius daugiabutį gyvenamąjį namą adresu g. Rato g. 12A, Vilniuje, sumažėjo žemės sklypų Mėlynių g. 3a, Vilniuje ir Mėlynių g. 5, Vilniuje, ir juose esančių gyvenamųjų namų rinkos vertė. Įvertinus greta pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo, nesilaikant detaliojo plano sprendinių, neigiamą įtaką, žemės sklypo Mėlynių g. 3a, Vilniuje, ir jame esančio gyvenamojo namo rinkos vertės sumažėjimas procentine išraiška sudaro nuo 4 iki 6 procentų, o pinigine išraiška - nuo 44 600 Lt iki 67 000 Lt. Įvertinus greta pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo, nesilaikant detaliojo plano sprendinių, neigiamą įtaką, žemės sklypo, Mėlynių g. 5, Vilniuje, ir jame esančio gyvenamojo namo rinkos vertės sumažėjimas procentine išraiška sudaro 8,9 procento, o pinigine išraiška - 91 100 Lt (b. l. 78-97, t. 4). Kadangi pareiškėjams priklausančių žemės sklypų ir pastatų vertės sumažėjimą lėmė UAB ,,Sklypo servisas“ pastatytas namas, kuriam statybos leidimas išduotas neteisėtai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai pripažinti esantys tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pareiškėjams atsiradusia žala, t.y. jiems priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertės sumažėjimu. Šią žalą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, 6.273 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus miesto savivaldybė privalo atlyginti. Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akto duomenimis (b. l. 80-98, t. 4), R. R. priteisė 67 000 Lt, S. T. – 91 100 Lt turtinei žalai atlyginti.

18Teismas nusprendė, kad pareiškėjų veiksmai nepadėjo žalai atsirasti ir jai padidėti, todėl atleisti Vilniaus miesto savivaldybę nuo civilinės atsakomybės ar mažinti priteistinos žalos dydį nėra pagrindo (Civilinio kodekso 6.253 str. 5 d. , 6.282 str. 1 d.). Daugiabučio gyvenamojo namo Rato g. 12 A, Vilniuje, statyba pradėta 2003 metų rugsėjo mėnesį pagal Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 2003 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Sklypo servisas“ išduotą statybos leidimą Nr. GN/1023/03-1119. Byloje duomenų, jog pareiškėjai žinojo apie statybos leidimą, nėra. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad statomo statinio išsidėstymas žemės sklype paaiškėjo 2003 metų spalio mėnesį (nuotrauka Nr. 2, b. l. 25, t. 1). Pareiškėjai dėl neteisėtos statybos į įvairias institucijas kreipėsi 2003 metų spalio mėnesį (b. l. 205, 206207, 208, t. 4). Pareiškėjai 2003 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais gavę neigiamus atsakymus, 2004 m. sausio 12 d. pateikė skundą teismui dėl pažeistų teisių gynimo (b. l. 4-7, t.1; b. l. 12, t. 1; b. l. 31, t. 1; b. l. 206, t. 4). Taigi, sužinoję apie galimai pažeistas jų teises, pareiškėjai iš karto ėmėsi priemonių joms ginti.

19Pareiškėjų reikalavimą priteisti 5 procentus palūkanų nuo priteistinos sumos teismas atmetė, nurodęs, kad Civilinio kodekso 6.37 straipsnio nuostatos reglamentuoja mokėjimą palūkanų pagal prievoles. Pareiškėjai ir Vilniaus miesto savivaldybė jokių sandorių sudarę nebuvo.

20Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų reikalavimas apskaičiuoti žalą pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, yra nepagrįstas (Civilinio kodekso 6.249 str. 5 d.). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai neteisėtus veiksmus, kurie buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pareiškėjams padaryta žala, atliko 2003 metais. Pareiškėjai reikalavimo panaikinti neteisėtai 2003 metais išduotą statybos leidimą teisme nepalaikė. Pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą pastatyto statinio statyba įteisinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 30-715, patvirtinus sklypo Rato g. 12A, Vilniuje, detalųjį planą. Pareiškėjai šio įsakymo neginčija. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 11 dalimi, nuo detaliojo plano įsigaliojimo dienos suplanuotoje teritorijoje nustatyta tvarka netenka galios visi anksčiau priimti sprendimai dėl žemės naudojimo, užstatymo sąlygų, veiklos plėtojimo pobūdžio ir ribojimų.

21Teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, atlikdama statybos valstybinę priežiūrą Vilniaus apskrities lygiu, privalo tikrinti ar statinio statyba vykdoma pagal išduotą statybos leidimą ir ar statomas statinys atitinka statybos leidime nurodytus pagrindinius statinio techninius rodiklius bei statinio naudojimo paskirtį (Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 1 p., 4 d. 1 p.). Apskrities viršininko administracijos įgalioti pareigūnai, veikdami Statybos įstatymo 27 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytos kompetencijos ribose turi teisę sustabdyti statinio statybą ir kreiptis į teismą Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais. Vilniaus apskrities viršininko administracija Statybos įstatymo 23 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotus statybos leidimus informuota nebuvo (b. l. 6-11, t. 4; b. l. 40-41, t. 4). Vilniaus apskrities viršininko administracija, apie daugiabučio gyvenamojo namo statybą žemės sklype Rato g. 12, Vilniuje, buvo informuota tik 2003 metų spalio – lapkričio mėnesiais (b. l. 12, t. 1; b. l. 31, t. 1), kai gyvenamais namas iš esmės jau buvo pastatytas. Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija statybos žemės sklype Rato g. 12A, Vilniuje, valstybinės priežiūros nevykdė ne dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos įgaliotų pareigūnų kaltės. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei Statybos įstatymo 23 straipsnio 19 dalyje nurodytais pagrindais, turėjo pareigą sustabdyti daugiabučio gyvenamojo namo statybą Rato g. 12A, Vilniuje, nėra. Dėl išvardintų priežasčių teismas nusprendė, kad priteisti iš Lietuvos valstybės pareiškėjų reikalaujamą turtinę žalą nėra įstatyminio pagrindo (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

22Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjų skundas tenkintas iš dalies, neteisėtais pripažįstant Vilniaus apskrities viršininko administracijos tarnautojų veiksmus, teismas kiekvienam pareiškėjui iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, priteisė po 2 070 Lt teismo išlaidoms atlyginti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str.).

23Spręsdamas turto vertinimo ekspertizės apmokėjimo 3 394, 94 Lt sumai klausimą ( b. l. 95-96, t. 2) ir eksperto K. B. atvykimo ir dalyvavimo 2005 m. vasario 3 d. teismo posėdyje apmokėjimo 640 Lt sumai klausimą (b. l. 22-23, t. 3), teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 7 dalimi. Kadangi pareiškėjų skundas tenkintas iš dalies, neapmokėtas ekspertizės ir eksperto atvykimo ir dalyvavimo teismo posėdyje išlaidas proporcingai priteistos iš pareiškėjų R. R. ir S. T. bei iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.

24III.

25Apeliaciniu skundu pareiškėjai R. R. ir S. T. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują, tenkinant jų reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

261. Nemotyvuotai ir neteisėtai atmestas reikalavimas dėl statybos leidimo išdavimo pripažinimo neteisėtu. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalies, Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies normų prasmę reikalavimas pripažinti neteisėtu veiksmą gali būti formuluojamas atskirai ir net nereikalaujant pripažinti neteisėtu formalaus šio veiksmo rezultato (šiuo atveju – statybos leidimo).

272. Teismas nepagrįstai priteisdamas žalos atlyginimą vadovavosi ekspertų nustatytu jos dydžiu pagal 2003 metų kainų lygį. Civilinio kodekso 6. 249 straipsnio 5 dalis iš bendrosios taisyklės dėl žalos skaičiavimo sprendimo priėmimo dienos kainomis nustato tik dvi išimtis – jeigu įstatymai ar prievolės nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo metu. Pažymėtina, kad bylos iškėlimo metu galiojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 33 straipsnis nesiejo žalos reikalavimo teisės pasibaigimo su naujo detaliojo plano įsigaliojimu. Vėliau įsigaliojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnis dar labiau išplėtė galimybę ginti pažeistas teises. Dėl palūkanų nepriteisimo pareiškėjai pažymėjo, kad šis reikalavimas taip pat neteisėtai nepatenkintas. Prievolės atsiranda ne tik iš sandorių, bet ir kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Civilinio kodekso 6. 2 str.).

283. Teismas netinkamai įvertino Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmus. Teismo teiginiai apie tai, kad VAVA apie statybas pranešta neva pavėluotai – nepagrįsti. Be to, statybų stabdymas galimas bet kurioje jų stadijoje. Šios institucijos pareigūnai, leisdami UAB ,,Sklypo servisas“ įregistruoti nebaigtą statybą, vėliau pripažindami statinį tinkamu naudoti, sudarė sąlygas atsirasti, išlikti ir didėti padarytai žalai.

294. Teismas nepagrįstai nevisiškai priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei priteisė papildomai mokėti už ekspertizę. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjų prašymo mokėjimus už jų pateiktus namų valdų vertinimus su jų vertės sumažėjimu dėl neteisėtos statybos laikyti bylinėjimosi išlaidomis.

30Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą dalyje, kuria pareiškėjams priteistas turtinės žalos atlyginimas, taip pat priteistos bylinėjimosi išlaidos iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, panaikinti ir pareiškėjų skundą šioje dalyje atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

311. Ekspertai, kurių aktu rėmėsi teismas, pareiškėjų namų valdos vertės sumažėjimą lygino su faktine situacija, kai dabartinis žemės sklypas Rato g. 12A, Vilniuje, būtų apskritai neužstatytas, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartyje nurodė, kad toks tyrimas nėra tinkamas, nes šio žemės sklypo užstatymas gyvenamuoju namu buvo reglamentuotas ir leistas Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 388V patvirtintu sklypo dalies Rato g. 12 nedidelių veiklos mastų detaliuoju planu.

322. Teismas neįvertino abejonių dėl to, kad, pažeidžiant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos 20.4, 20.5 nuostatas, ekspertai nemotyvavo parinkto turto vertinimo metodo, nesilaikė Turto vertinimo metodikos 27, 28, 33 punktų reikalavimų – lygino ne namų valdas, o žemės sklypus, nepateikė aiškios jų charakteristikos, neišskyrė jokių nepanašių vertinimo ir palyginimo objektų savybių ir kt.

333. Gyvenimo sąlygų komfortas, namų valdų jaukumas, gyventojų privatumas ir gražaus gamtovaizdžio matomumas, kurių netekimu byloje grindžiamas pareiškėjų turimo nekilnojamojo turto vertės sumažėjimas, nei Statybos įstatyme, nei kituose teisės aktuose kaip ginamos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos statybos procese nenurodytos. Šių interesų pažeidimai, kurių konstatavimas yra subjektyvus, priklausantis nuo skirtingų žmonių poreikių, o ne nuo įstatymuose reglamentuotų apsaugos ribų, negalėjo būti pripažįstamas pagrindu Civiliniame kodekse nurodytai žalai skaičiuoti.

344. Pareiškėjų įrodinėjami nuostoliai, pasireiškę jų namų perkamosios vertės sumažėjimu, yra hipotetiniai, o ne realūs – į bylą nepateikta įrodymų, kad jų namų valdos buvo ar yra jų naudojamos pajamoms gauti.

355. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie tai, kad gindami savo teises pareiškėjai į teismą kreipėsi pavėluotai, tuo paveikdami ir jiems neva daromos žalos dydį.

366. Teismas netinkamai (neteisingai įvertinęs pareiškėjų patenkintų reikalavimų dalis) apskaičiavo iš atsakovų priteistų teismo išlaidų dydį bei sumą, kurią jis turėtų įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą už turto vertinimo ekspertizę ir eksperto atvykimą į teismo posėdį, neatkreipė dėmesio į tai, kad byloje išvis nėra jokių įrodymų, kad S. T. būtų sumokėjusi į Vilniaus apygardos administracinio teismo depozitinę sąskaitą 1 250 Lt už teismo ekspertų V. M. ir I. K. surašytą ekspertizės aktą.

37Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotas asmuo UAB ,,Sklypo servisas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą dalyje dėl priteisimo iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, turtinės žalos atlyginimo pareiškėjams ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų prašymą dėl žalos atlyginimo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

381. Teismas nemotyvuotai atmetė trečiojo suinteresuoto asmens pareikštą prašymą skirti pakartotinę ekspertizę, pavedant ekspertams atsakyti į 2006 m. sausio 30 d. nutartyje nurodytus klausimus.

392. Teismas nepasisakė dėl trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, jog pareiškėjai negalėjo turėti jokių pagrįstų lūkesčių, kad žemės sklype Rato g. 12A bus vykdoma individuali gyvenamųjų namų statyba ir nėra jokio priežastinio ryšio tarp pareiškėjų nurodomų teisės aktų pažeidimų ir pareiškėjų žemės sklypų vertės kitimo.

403. Teismas nepagrindė pareiškėjams priteisto turtinės žalos dydžio.

414. Jokiais įrodymais nepagrįstos teismo išvados dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų šališkumo.

425. Nepasisakyta dėl ekspertės I. K. teiginio, kad ji darydama ekspertizę nebuvo susipažinusi su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartyje nurodytais 2004 m. liepos 23 d. ekspertizės akto Nr. AL-59 trūkumais, ir negalėjo paaiškinti, kodėl nepagrindžia, ar ekspertizės akte nurodytos neigiamos aplinkybės būtų pašalintos, jeigu namas būtų pastatytas tiksliai pagal detaliojo plano reikalavimus, ar apskritai būtų pašalinti neigiami veiksniai.

43Atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Sklypo servisas“ apeliacinį skundą Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo jį atmesti.

44Atsiliepimais į trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Sklypo servisas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, pareiškėjai prašo juos atmesti.

45Atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo jį atmesti.

46Teisėjų kolegija

konstatuoja:

47IV.

48Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

49Dėl Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 5 dalies taikymo

50Apeliaciniame skunde (tomas 6, b. l. 1–5) pareiškėjai nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad jiems kompensuotinos žalos dydis apskaičiuotinas pagal 2003 metais galiojusią jiems priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertę. Savo reikalavimą pareiškėjai grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 5 dalimi, nustatančia, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną.

51Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 14 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą apskaičiuoti žalą pagal sprendimo priėmimo metu galiojusias kainas motyvuodamas tuo, kad pastarieji reikalavimo panaikinti 2003 m. neteisėtai išduotą statybos leidimą nepalaikė, o statinio statybą įteisinančio detalaus plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 30-715, neginčijo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 11 dalimi, iki minėto įsakymo galioję detaliojo plano sprendiniai bei juose nustatyti apribojimai neteko galios. Taigi, iš esmės pirmosios instancijos teismas atsisakymą tenkinti pareiškėjų prašymą priteistinos žalos dydį apskaičiuoti taikant sprendimo priėmimo metu galiojusias kainas, motyvavo aplinkybe, kad nebeliko pagrindo pripažinti, jog pastatytas daugiabutis prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Ši pirmosios instancijos teismo pozicija iš esmės yra teisinga.

52Nagrinėjamu atveju žala – nekilnojamojo turto objektų vertės sumažėjimas – pareiškėjams atsirado gretimame žemės sklype neteisėtai išduoto statybos leidimo, pažeidžiančio detaliojo plano sprendinius, pagrindu pastačius daugiabutį gyvenamąjį namą. Viešoji civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005). Nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėtas veikimas (neveikimas) pasireiškė prieštaraujančio detaliojo plano sprendiniams statybos leidimo išdavimu.

53Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII-2041 redakcija) 20 straipsnio 11 dalyje buvo nustatyta, kad nuo detaliojo plano įsigaliojimo dienos suplanuotoje teritorijoje nustatyta tvarka netenka galios visi anksčiau priimti sprendimai dėl žemės naudojimo, užstatymo sąlygų, veiklos plėtojimo pobūdžio ir ribojimų. Iš esmės analogiškas teisinis reglamentavimas yra įtvirtintas ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnyje. Pirmiausia pažymėtina, jog toks teisinis reglamentavimas bei aplinkybė, kad 2004 m. gegužės 10 d. įsakymu buvo patvirtintas naujas žemės sklypo, esančio Rato g. 12A, Vilniuje, detalusis planas, nepaneigia atsakovo atsakomybės už šioje administracinėje byloje nagrinėjamus neteisėtus veiksmus (neveikimą). Tačiau ši aplinkybė reikšminga tuo, kad po minėtu 2004 m. gegužės 10 d. įsakymu patvirtinto detaliojo plano (t. 4, b. l. 1-5) įsigaliojimo atsakovo veiksmai (neveikimas) teisės aktų nustatyta tvarka išduodant statybos leidimą, kuris savo turiniu būtų analogiškas išduotam 2003 m. liepos 21 d., negalėtų būti laikomi neteisėtais, kas savo ruožtu eliminuotų vieną iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Pareiškėjo turto vertė sumažėjo 2003 metais, kai buvo realizuoti 2003 m. rugpjūčio 22 d. statybos leidimo sprendiniai. Jei statybos leidimas būtų buvęs išduotas ir statybos įvykdytos galiojant 2004 m. gegužės 10 d. įsakymu patvirtintam naujam žemės sklypo, esančio Rato g. 12A, Vilniuje, detaliajam planui, toks pareiškėjų turto vertės sumažėjimas būtų teisėtas ir nebebūtų pagrindu žalai atlyginti. Duomenų, jog pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais būtų ginčiję minėtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 10 d. įsakymą byloje nėra. Taip pat pastebėtina, jog pareiškėjų kreipimosi į teismą metu, t. y. 2004 m sausio 14 d., daugiabutis namas Rato g. 12A, Vilniuje, iš esmės jau buvo pastatytas (t. 1, b. l. 25–27), ir atitinkamos neigiamos pasekmės pareiškėjams jau buvo atsiradusios.

54Be to, pareiškėjų prašoma atlyginti žala pasireiškė ne sunaikinant ar sužalojant turtą, ne paneigus jų teisę gauti tam tikras pajamas (negautos pajamos), o sumažinus turto, kaip visumos, vertę. Dėl turto nuvertėjimo atsirandantys nuostoliai yra turto vertės sumažėjimas (Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009, 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2007). Todėl žalos atlyginimas nagrinėjamoje byloje reiškia turto nuvertėjimo kompensavimą, t.y. turto visumos (jo vertės) atstatymą į padėtį, kuri būtų, jei nebūtų buvę pažeidimo. Civilinio Kodekso 6.249 straipsnio 5 dalies bendroji taisyklė, pagal kurią žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, skirta tam, kad gavęs žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo pasiektų restitutio in integrum, t.y. jo turto būklė būtų tokia, lyg pažeidimo nebūtų buvę. Tačiau turto vertė kinta priklausomai nuo rinkos sąlygų, turto būklės pokyčių ir kitų aplinkybių. Kintant turto vertei, kinta ir dėl neteisėtų veiksmų atsiradusi turto vertės sumažėjimo suma. Kadangi pareiškėjų turtas nebuvo nei sunaikintas, nei sužalotas, reikalaujama žalos atlyginimo suma nebūtų skirta turto fizinės būklės atstatymui į ankstesnę padėtį. Tuo tarpu vien dėl turto vertės pokyčių pakitusi turto nuvertėjimo suma leistų arba nepagrįstai praturtėti žalą patyrusiam asmeniui (jei turto vertė nuo žalos padarymo iki teismo sprendimo dienos padidėtų), arba, atvirkščiai, neatlygintų patirtos žalos (jei turto vertė nuo žalos padarymo iki teismo sprendimo dienos sumažėtų).

55Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju prievolės esmė reikalauja netaikyti kainų, buvusių teismo sprendimo priėmimo dieną, ir reikalauja taikyti kainas, buvusias žalos padarymo dieną. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjų patirtą žalą pagal 2003 metų kainas, šios bylos aplinkybėms tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl pareiškėjų argumentai, kad žalos atlyginimas turėjo būti apskaičiuotas pagal teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančias kainas, atmestini.

56Dėl 2007 m. birželio 28 d. ekspertizės akto išsamumo ir pripažinimo įrodymu

572005 m. rugsėjo 30 d. nutartimi šioje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija jau pripažino, kad išduodant statybos leidimą buvo padaryti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, todėl nagrinėjamu atveju ginčo dėl to nebėra (t. 3, b. l. 150–163). Minėtoje nutartyje, išplėstinė teisėjų kolegija grąžindama bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat nurodė, kad byloje nepakanka nustatyti pareiškėjų turto vertės sumažėjimą pastačius minėtą statinį, o būtina tokį sumažėjimą susieti su konkrečiais neteisėtais atsakovų veiksmais (neveikimu), todėl turi būti pagrindžiamas turto vertės sumažėjimas dėl konkrečių pažeidimų padarymo, t.y. dėl statinio statybos vietos, statybos linijos, statybos ribos nesilaikymo ir leistino užstatymo intensyvumo viršijimo. Siekdamas išsiaiškinti minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skyrė teismo ekspertizę, kurios rezultatai buvo įtvirtinti 2007 m. birželio 28 d. ekspertizės akte (t. 4, b. l. 78–98).

58Nagrinėjamos kategorijos bylose teismo ekspertizės išvada yra reikšmingas įrodymas specialių mokslo, meno, technikos ir amato srities žinių reikalaujančiais klausimais. Teismui, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 62 straipsnio 5 dalimi, eksperto išvada neprivaloma, tačiau nesutikimas su ja turi būti motyvuojamas. Taigi, eksperto išvada, kaip ir jokie kiti įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.). Šios aplinkybės lemia, kad teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais.

59Vertinant minėtą ekspertizės aktą, atkreiptinas dėmesys į jo 2.8 punktą, kuriame nurodoma, jog neigiamą įtaką pareiškėjų turto vertei daro šalia pastatytas daugiabutis namas, kurio fasadinė pusė (langai, balkonai, terasos) yra tiesiogiai orientuotos į priešais esančio namo Mėlynių g. 5 ir iš dalies Mėlynių g. 3a vidinius kiemus ir pagrindinius namų fasadus. Ekspertų teigimu, šios aplinkybės sąlygoja sumažėjusį šių namų gamtovaizdžio matomumą, pažeistą namų jaukumą, gyventojų privatumą, gražaus gamtovaizdžio matomumą. Neigiamą poveikį minėtų nekilnojamojo turto objektų vertei ekspertų teigimu lėmė ir aplinkybė, kad pareiškėjų nuosavybės teisėmis valdomi žemės sklypai atsidūrė daugiabučio namo papėdėje. Remdamiesi šiomis aplinkybėmis, ekspertai išvadose iš esmės konstatavo, kad detaliojo plano sprendinių pažeidimai lėmė minėtų neigiamų faktorių atsiradimą ir tuo pačiu – pareiškėjų nekilnojamojo turto objektų vertės sumažėjimą.

60Pažymėtina, kad pagal statybos leidimo išdavimo metu galiojusius detaliojo plano sprendinius, žemės sklype, esančiame Rato g. 12A, Vilniuje, buvo numatyta iš esmės tokio paties aukščio gyvenamojo namo statyba, o pastatyto daugiabučio namo užstatymo ribos atitinka apie 50 procentų detaliajame plane nustatytos užstatymo zonos (t. 3, b. l. 24). Tai leidžia teigti, kad net pastačius statinį laikantis detaliajame plane nustatytos užstatymo ribos, dalis pastato vis tiek būtų toje pačioje vietoje, kaip ir šiuo metu pastatytas daugiabutis namas, kas taip pat sąlygotų (ar galėtų sąlygoti) gamtovaizdžio matomumo sumažėjimą. Be to, iš detaliojo plano brėžinio (t. 1, b. l. 48) matyti, kad užstatymo zona taip pat buvo reljefiškai aukštesnėje vietoje, nei pareiškėjams priklausantys žemės sklypai. Pastebėtina ir tai, kad detaliojo plano sprendiniuose nėra nustatomi tokie statinio reikalavimai, kaip langų, balkonų, terasų kryptis.

61Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – ir Teismo ekspertizės įstatymas) 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma: ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai, atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės, gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismo ekspertizės akto išvadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus (Teismo ekspertizės įstatymo 24 str. 3 d.).

62Vertinamo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nėra aprašyti atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės, siekiant nustatyti ar minėti faktoriai (sumažėjęs gamtovaizdžio matomumas, pažeistas namų jaukumas, gyventojų privatumas), nulėmę pareiškėjų turto vertės sumažėjimą būtų eliminuoti, jei nebūtų padaryta su užstatymo ribos ir intensyvumo nesilaikymu susijusių pažeidimų. Nenurodyti ir kokie buvo atlikti tyrimai, siekiant nustatyti pareiškėjų nekilnojamojo turto objektų galimos vertės pokyčius tokio paties aukščio statinį pastačius detaliojo plano brėžinyje nurodytoje užstatymo zonoje. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad, kaip ir 2004 m. liepos 23 d. ekspertizės akte (t. 2, b. l. 97–127), 2007 m. birželio 28 d. ekspertizės akte statinio statybos, nepažeidžiant detaliojo plano sprendinių, pasekmės gretimų sklypų bei juose esančių nekilnojamojo turto objektų rinkos vertei iš esmės jokiomis objektyviomis aplinkybėmis nemotyvuojamos. Be to, tai, kad siekiant įvertinti minėtų neigiamų faktorių įtaką nekilnojamojo turto vertei buvo vertinami: 1) žemės sklypai su atsiveriančiu gražiu vietovaizdžiu ir esantys ramioje aplinkoje bei 2) žemės sklypai be išskirtinio gamtovaizdžio, esantys labiau urbanizuotose (triukšmingesnėse) teritorijose, turinčiose mažesnį komfortą ir jaukumą, leidžia pagrįstai manyti, kad, kaip ir nurodo atsakovas, pareiškėjų nekilnojamojo turto objektų vertės pokyčiai iš esmės buvo vertinami darant prielaidą, jog žemės sklypas, esantis Rato g. 12 A, Vilniuje, visiškai neužstatytas.

63Kaip jau buvo minėta, teismo ekspertizės akto išvadose turi būti pateikiami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus. Sistemiškai analizuojant Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio nuostatas galima daryti išvadą, jog pateikiami atsakymai į teismo užduotus klausimus (išvados), turi būti motyvuojami atliktais tyrimais. Kadangi teismo ekspertai iš esmės netyrė aptariamo statinio, jei jis būtų pastatytas laikantis detaliojo plano sprendinių (užstatymo ribos ir intensyvumo), poveikio pareiškėjų nekilnojamojo turto objektų vertei, ekspertų išvados, kuriose atsakoma į teismo klausimus dėl turto vertės pokyčių vykdant detaliojo plano sprendinius pažeidžiančią statybą, laikytinos nepagrįstomis.

64Visos šios aplinkybės leidžia abejoti atliktos ekspertizės išsamumu bei apskaičiuoto pareiškėjų nekilnojamojo turto vertės, Rato g. 12A, Vilniuje, esančiame sklype pastačius detaliojo plano sprendinių neatitinkantį statinį, sumažėjimo teisingumu. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos pareiškėjams R. R. ir S. T. sumos turtinei žalai atlyginti vertintinos kaip nepagrįstos.

65Teisėjų kolegija dar kartą pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartyje nurodė, jog pareiškėjų nekilnojamojo turto vertės sumažėjimas turi būti siejamas su konkrečiais pažeidimais (t.y. statinio statybos vietos, statybos linijos, statybos ribos nesilaikymu ir leistino užstatymo intensyvumo viršijimu), taigi byloje būtina nustatyti, ar tuo atveju, jei gyvenamasis namas būtų pastatytas laikantis 2001 m. kovo 1 d. detaliojo plano sprendinių, jis pareiškėjų nekilnojamojo turto rinkos vertei neturėtų įtakos, o jei turėtų, kokios būtent. Kaip jau buvo minėta, 2007 m. birželio 28 d. ekspertizės akte šis esminis klausimas netirtas, taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties argumentai, dėl kurių byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui, nerealizuoti. Todėl nurodytoms esminėms aplinkybėms išsiaiškinti, be kurių tinkamai išspręsti byloje kilusį ginčą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą neįmanoma, taigi ir naujiems įrodymams surinkti bei įvertinti, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikinus skundžiamą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 str. 1 d. 2 p.).

66Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo)

67Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija Statybos įstatymo 23 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotus statybos leidimus informuota nebuvo (t. 4, b. l. 6-11, 40-41), o apie daugiabučio gyvenamojo namo statybą žemės sklype Rato g. 12, Vilniuje, buvo informuota tik 2003 metų spalio–lapkričio mėnesiais (t. 1, b. l. 12, 31), nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija statybos, žemės sklype Rato g. 12a, Vilniuje, valstybinės priežiūros nevykdė ne dėl jos įgaliotų pareigūnų kaltės. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog priteisti iš Lietuvos valstybės pareiškėjų reikalaujamą turtinę žalą nėra įstatyminio pagrindo (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

68Statybos įstatymo 23 straipsnio 14 dalis be kita ko nustato, kad jei statybos leidimą išduoda savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas), jis per 3 dienas nuo šio leidimo išdavimo leidimo kopiją pateikia apskrities viršininko administracijai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepateikė minėto statybos leidimo kopijos Statybos įstatymo 23 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka ir terminais, o iš bylos medžiagos nėra pagrindo abejoti šia aplinkybe.

69Nagrinėjamam ginčui aktualaus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2003 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. IX-1780) (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 straipsnio 3 dalis nustatė, kad apskrities viršininko administracija atlieka visų statinių statybos valstybinę priežiūrą. Apskrities viršininko pareigos atliekant statybos valstybinę priežiūrą yra nustatytos to paties straipsnio 4 dalyje, kurios 2 punkte be kita ko nurodyta, jog apskrities viršininkas privalo tikrinti, ar statinio statyba nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų, kai jie yra privalomi. Tačiau, kaip matyti iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2003 m. lapkričio 24 d. (t. 1, b. l. 31) ir 2003 m. gruodžio 9 d. (t. 1, b. l. 12) raštų, nagrinėdami gyventojų skundą dėl daugiabučio namo statybos Rato g. 12A, Vilniuje, Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnai iš esmės tikrino tik tai, ar statyba vykdoma pagal išduotą statybos leidimą ir, ar statomas statinys atitinka šiame leidime nurodytus pagrindinius statinio techninius rodiklius bei statinio naudojimo paskirtį (Statybos įstatymo 27 str. 4 d. 1 p.), kai tuo tarpu pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, privalėjo patikrinti ir tai, ar statinio statyba minėtame žemės sklype nepažeidžia teritorijų planavimo dokumentų, juolab prielaidą apie galimus detaliojo plano pažeidimus galima buvo daryti iš minėtų gyventojų raštų turinio.

70Apskrities viršininko administracijos įgalioti pareigūnai, veikdami Statybos įstatymo 27 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytos kompetencijos ribose turi teisę sustabdyti statinio statybą ir kreiptis į teismą Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais (Statybos įstatymo 27 str. 6 d. 1 p.). Sustabdyti statinio statybą turi teisę bet kuris statybos valstybinę priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas (nurodydamas statybos ar griovimo sustabdymo terminą), kai yra pateiktas prašymas (pareiškimas) teismui dėl statybos leidimo panaikinimo pagal šio Įstatymo 23 straipsnio 19 dalį (Statybos įstatymo 33 str. 2 d. 2 p.). Pagal šioje nuostatoje nurodytą Statybos įstatymo 23 straipsnio 19 dalį, apskrities viršininko administracija arba Vyriausybės atstovas, arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos turi teisę sustabdyti savivaldybės mero (jo įgalioto savivaldybės administratoriaus ar kito savivaldybės administracijos tarnautojo) išduoto statybos leidimo galiojimą nuo prašymo (pareiškimo) dėl šio leidimo panaikinimo pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo, jei šie viešojo administravimo subjektai kreipėsi į teismą dėl leidimo panaikinimo. Lingvistiniu teisės aiškinimo metodu analizuojant pastarąją Statybos įstatymo nuostatą, darytina išvada, jog būtent šioje nuostatoje yra įtvirtinta apskrities viršininko teisė, o šią nuostatą vertinant sisteminiu teisės aiškinimo metodu Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 2 punkto kontekste, ir pareiga, kreiptis į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo, kai statinio statyba pažeidžia teritorijų planavimo dokumentus bei sustabdyti statybos leidimo galiojimą ir tuo pačiu vykdomus statybos darbus.

71Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstytais motyvais nepagrįstai nepripažino Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų neveikimą, susijusį su Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalis 2 punkte nurodytos pareigos nevykdymu, neteisėtu.

72Dėl palūkanų pareiškėjams priteisimo

73Apeliaciniame skunde pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytas palūkanas. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų reikalavimą priteisti 5 procentus palūkanų nuo priteistinos sumos atmetė, nurodydamas, jog Civilinio kodekso 6.37 straipsnio nuostatos reglamentuoja mokėjimą palūkanų pagal prievoles, tuo tarpu pareiškėjai ir atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė jokių sandorių sudarę nebuvo, o iki bylos iškėlimo teisme juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus Vilniaus miesto savivaldybei būtų sukūrę prievolinius santykius, neįvyko.

74Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl atsakovams kilusios deliktinės civilinės atsakomybės už žalą atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų (neveikimo) (Civilinio kodekso 6.271).

75Civilinės teisės ir pareigos atsiranda Civilinio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (Civilinio kodekso 1.136 str. 1 d.). Vadovaujantis šia nuostata, civilinės teisės ir pareigos be kita ko atsiranda ir dėl žalos padarymo (Civilinio kodekso 1.136 str. 2 d. 5 p.). Civilinės atsakomybės samprata yra pateikiama Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalyje, kurioje ji apibrėžiama, kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (Civilinio kodekso 6.245 str. 4 d.)

76Iš paminėtų Civilinio kodekso nuostatų matyti, jog žalos padarymo faktas, esant kitoms deliktinės civilinės atsakomybės sąlygoms, yra pagrindas atsirasti deliktinei civilinei atsakomybei, kaip turtinei prievolei. Todėl darytina išvada, kad deliktinė civilinė atsakomybė laikytina pareiga atlyginti žalą, kuri atsiranda nuo žalos padarymo momento, bet ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, jog ši nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek jame nustatytas procesinių palūkanų dydis, tačiau juo negalima remtis, nustatant procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžią, nes šis terminas imperatyviai ir vienareikšmiškai nustatytas minėtoje Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje. Tuo pačiu pažymėtina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir, kaip jau minėta, tai daroma nuo bylos iškėlimo (teismo sprendimo priėmimo) iki visiško prievolės įvykdymo, nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjai, nagrinėjamu atveju, pareiškė reikalavimą priteisti palūkanas patikslindami skundą.

77Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant procesines palūkanas reglamentuojančias Civilinio kodekso nuostatas (2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007).

78Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias procesines palūkanas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą ir dalyje dėl palūkanų pareiškėjams priteisimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 str.).

79Dėl visų anksčiau išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

80Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

81Apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

82Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

83Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,... 3. dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui V. O. (O.),... 4. atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovei A. G. ,... 5. trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Sklypo servisas“ atstovui advokatui D.... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti, kad Vilniaus miesto... 10. Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas Vilniaus apskrities viršininko... 11. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas ir atsakovas Vilniaus miesto... 12. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ,,Sklypo servisas“ pareiškėjų skundą... 13. II.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 14 d. sprendimu... 15. Teismas nurodė, kad teisę fiziniams ir juridiniams asmenims plėtoti veiklą... 16. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo... 17. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai... 18. Teismas nusprendė, kad pareiškėjų veiksmai nepadėjo žalai atsirasti ir... 19. Pareiškėjų reikalavimą priteisti 5 procentus palūkanų nuo priteistinos... 20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų reikalavimas apskaičiuoti žalą pagal... 21. Teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, atlikdama... 22. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjų skundas tenkintas iš dalies,... 23. Spręsdamas turto vertinimo ekspertizės apmokėjimo 3 394, 94 Lt sumai... 24. III.... 25. Apeliaciniu skundu pareiškėjai R. R. ir S. T. prašo Vilniaus apygardos... 26. 1. Nemotyvuotai ir neteisėtai atmestas reikalavimas dėl statybos leidimo... 27. 2. Teismas nepagrįstai priteisdamas žalos atlyginimą vadovavosi ekspertų... 28. 3. Teismas netinkamai įvertino Vilniaus apskrities viršininko administracijos... 29. 4. Teismas nepagrįstai nevisiškai priteisė bylinėjimosi išlaidų... 30. Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto... 31. 1. Ekspertai, kurių aktu rėmėsi teismas, pareiškėjų namų valdos vertės... 32. 2. Teismas neįvertino abejonių dėl to, kad, pažeidžiant Turto ir verslo... 33. 3. Gyvenimo sąlygų komfortas, namų valdų jaukumas, gyventojų privatumas ir... 34. 4. Pareiškėjų įrodinėjami nuostoliai, pasireiškę jų namų perkamosios... 35. 5. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie tai, kad... 36. 6. Teismas netinkamai (neteisingai įvertinęs pareiškėjų patenkintų... 37. Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotas asmuo UAB ,,Sklypo servisas“... 38. 1. Teismas nemotyvuotai atmetė trečiojo suinteresuoto asmens pareikštą... 39. 2. Teismas nepasisakė dėl trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, jog... 40. 3. Teismas nepagrindė pareiškėjams priteisto turtinės žalos dydžio.... 41. 4. Jokiais įrodymais nepagrįstos teismo išvados dėl Vilniaus miesto... 42. 5. Nepasisakyta dėl ekspertės I. K. teiginio, kad ji darydama ekspertizę... 43. Atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Sklypo servisas“... 44. Atsiliepimais į trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Sklypo servisas“ ir... 45. Atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybė,... 46. Teisėjų kolegija... 47. IV.... 48. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Pirmosios instancijos teismo... 49. Dėl Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 5 dalies taikymo... 50. Apeliaciniame skunde (tomas 6, b. l. 1–5) pareiškėjai nurodo, jog nesutinka... 51. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 14 d. sprendimu... 52. Nagrinėjamu atveju žala – nekilnojamojo turto objektų vertės... 53. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2000 m. spalio 12 d.... 54. Be to, pareiškėjų prašoma atlyginti žala pasireiškė ne sunaikinant ar... 55. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju prievolės esmė reikalauja... 56. Dėl 2007 m. birželio 28 d. ekspertizės akto išsamumo ir pripažinimo... 57. 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartimi šioje administracinėje byloje Lietuvos... 58. Nagrinėjamos kategorijos bylose teismo ekspertizės išvada yra reikšmingas... 59. Vertinant minėtą ekspertizės aktą, atkreiptinas dėmesys į jo 2.8 punktą,... 60. Pažymėtina, kad pagal statybos leidimo išdavimo metu galiojusius detaliojo... 61. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – ir Teismo... 62. Vertinamo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nėra aprašyti atlikti tyrimai,... 63. Kaip jau buvo minėta, teismo ekspertizės akto išvadose turi būti pateikiami... 64. Visos šios aplinkybės leidžia abejoti atliktos ekspertizės išsamumu bei... 65. Teisėjų kolegija dar kartą pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo... 66. Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų veiksmų... 67. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apskrities... 68. Statybos įstatymo 23 straipsnio 14 dalis be kita ko nustato, kad jei statybos... 69. Nagrinėjamam ginčui aktualaus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2003... 70. Apskrities viršininko administracijos įgalioti pareigūnai, veikdami Statybos... 71. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios... 72. Dėl palūkanų pareiškėjams priteisimo... 73. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 74. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolės... 75. Civilinės teisės ir pareigos atsiranda Civilinio kodekso ir kitų įstatymų... 76. Iš paminėtų Civilinio kodekso nuostatų matyti, jog žalos padarymo faktas,... 77. Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo... 78. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos... 79. Dėl visų anksčiau išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo... 80. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 81. Apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.... 82. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimą... 83. Nutartis neskundžiama....