Byla 2S-3-553/2012
Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-19 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

3Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) priteisti ieškovui iš atsakovo 56 133,20 Lt dydžio skolą, 1 986,38 Lt delspinigių, 873,56 Lt palūkanų; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo 8,49 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas; 4) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai – pingines lėšas, esančias atsakovui priklausančiose kredito įstaigose, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-08-19 priėmė nutartį ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Teismas pažymėjo, kad jam būtina nustatyti realų pavojų, kad ieškovo teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, t. y. kad atsakovas, sužinojęs apie ieškovo pareikštą ieškinį, gali imtis nesąžiningų veiksmų, sunkinančių ar darančių visai nebeįmanomą realų jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovas nenurodė pakankamų ir pagrįstų motyvų bei nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iš tikrųjų būtų galima daryti išvadą, jog jų nesiėmus pasunkės arba pasidarys negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Teismas nuomone, ieškovo motyvai pagrįsti tik prielaidomis. Ieškovo nurodoma ieškinio suma galėtų būti vertinama kaip didelė, tačiau teismas pažymėjo, kad nėra absoliuti prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikšto ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui, todėl ieškovas turi pareigą argumentuotai pagrįsti, jog ieškinio suma yra didelė atsakovui atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Teismas nustatė, kad jam nėra pateikta duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, o iš susiklosčiusios teismų praktikos darytina išvada, kad atsakovas yra ekonomiškai stiprus ūkio subjektas.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-19 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – areštuoti atsakovui UAB „Norfos mažmena“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai – pingines lėšas, esančias atsakovui priklausančiose kredito įstaigose, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos. Nurodo, kad:

  1. Lietuvos apeliacinis teismas ne vienoje savo nutarčių yra pabrėžęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas atsižvelgiant į didelę reikalavimo sumą (2007-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1656-48/2007, 2007-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-344/2007), o ieškovo reikalaujama 37 861,23 Lt suma yra didelė.
  2. Vien tai, kad atsakovas yra ūkinę – komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, nereiškia, jog skolos suma jo atžvilgiu nelaikytina didele, nes iš prie skundo pridedamų atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų galima matyti jo finansinės būklės pablogėjimą ir tai, kad bet kokie rinkos svyravimai ar ekonomikos pokyčiai neigiamai atsilieps atsakovo ūkinei – komercinei veiklai, todėl iškils grėsmė atsakovo veiklos tęstinumo galimybei, įskaitant ir galimybei atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantas pažymėjo, kad atsakovas daugelį savo veiklos vykdo svetimuose nuomojamose patalpose, turi trumpalaikio turto, o ilgalaikio turto nusidėvėjimas yra didelis. Be to, iš pridedamos UAB „Creditreform“ ataskaitos matyti, kad atsakovas šiuo metu turi daugiau nei 40 kreditorinių įsiskolinimų.
  3. Teismas netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių vien dėl to, kad atsakovas yra mažmeninės prekybos įmonė pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnį, kadangi šio straipsnio antroje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Teismas visiškai nevertino reikalaujamos 37 861,23 Lt sumos ieškovo atžvilgiu, kuri šiuo atveju laikytina didele ir netaikant laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo nevykdymas dar labiau apsunkintų ieškovą.
  4. Teismas neturėdamas pakankamai išsamios informacijos apie dabartinę atsakovo turtinę padėtį, atsakovo įsiskolinimus, negali objektyviai įvertinti, ar atsakovas iš tikrųjų yra moki įmonė. Apeliantas pažymėjo, kad visas atsakovo įsiskolinimas ieškovui siekia 1 101 730,61 Lt, dėl kurio priverstinio išieškojimo ieškovas jau kreipėsi į teismą, ir šis argumentas gali būti vertinamas tik kaip pagrindžiantis įrodymus, kad dabartinė atsakovo finansinė būklė yra sudėtinga.
  5. Iš Hipotekos registro išrašo matyti, kad atsakovas didžiąją dalį savo turimo turto daugiau kaip už 86 800 000 Lt yra įkeitęs už UAB „Rivona“ paskolas bankams. Atsakovas nuosavybės teise nevaldo jokio nekilnojamojo turto. Viena iš UAB „Rivona“ paskolų, kurios suma siekia 19 999 999,36 Lt kreditoriui Swedbank, AB turėjo būti grąžinta 2011-02-28, tačiau šiai dienai ji nėra laiku grąžinta. Be to, 2011-10-31 sueis terminas grąžinti 14 358 400 Lt dydžio paskolą kreditoriui UniCredit Bank.

8Atsakovas atsiliepimu prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad:

  1. Prieš kreipiantis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti įrodyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų dėl konkrečių faktų, leidžiančių daryti prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
  2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino UAB „Norfos mažmena“ turtinę padėtį, kadangi pareikšto ieškinio suma nėra didelė lyginant su atsakovo turtine padėtimi. Atsakovo pateikia 2010 m. finansinius duomenis, kurie patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis yra labai gera, ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą.
  3. Ieškovo teiginiai, kad neva UAB „Norfos mažmena“ yra įkeitusi turtą už neva savo dukterinės bendrovės paskolas 86 000 000 Lt sumai yra nepagrįsti.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas.

10Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai).

11Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011, 2010-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010 ir t.t.). Tačiau tuomet, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia objektyvios grėsmės būsimam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-37/2010, 2009-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-336/2009). Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi būti vertinama reali atsakovo turtinė padėtis. Ieškovas savo prašymą areštuoti atsakovui priklausantį turtą 37 861,23 Lt sumai, visų pirma grindžia 2009 metais pablogėjusi atsakovo finansine padėtimi. Atsakovas teismui pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2010 metus, pagal kuriuos matyti, kad 2010 metų pabaigoje įmonė iš viso turėjo turto už 134 730 309 Lt, įsipareigojimai sudarė 93 388 595 Lt, atsakovo pelnas sudarė 13 651 744 Lt, kuris palyginus su 2009 metų pelnu (2 303 316 Lt) išaugo beveik 6 kartus. Teismas neturi pagrindo pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis laikyti neteisingais ar neatitinkančiais tikrovės, todėl pateiktus dokumentus laiko tinkamais įrodymais, patvirtinančiais atsakovo finansinę padėtį. Šie atsakovo finansiniai duomenys įrodo, kad atsakovas yra pelningai veikianti įmonė, jo turtinė padėtis yra gera ir stabili, atsakovo turimas turtas daug kartų viršija pareikšto ieškinio sumą. Todėl ieškovo pareikšta ieškinio suma, lyginant ją su atsakovo nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, nelaikytina didele. Tai lemia, kad nėra grėsmės, jog, neareštavus atsakovo turto, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas byloje gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12Dėl apelianto argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino reikalaujamos priteisti sumos ieškovo atžvilgiu, pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios turtui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, todėl sprendžiant šį klausimą gali būti nagrinėjama, ar reikalavimo suma yra didelė atsakovui, bet ne ieškovui. Taigi, vien aplinkybė, jog reikalavimo suma yra didelė ieškovui, nėra ir negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui.

13Apelianto skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir apelianto nurodytos aplinkybės dėl atsakovo įsiskolinimų kitiems kreditoriams, pajamų mažėjimo ar turto įkeitimo garantuojant UAB „Rivona“ prievolių įvykdymą, nes, teismo nuomone, tai susiję su atsakovo UAB „Norfos mažmena“ vykdoma didelio masto prekybine veikla bei šalies ekonomikos svyravimais, kurie, atsižvelgiant į atsakovo veiklos rezultatus (pelningumą), nagrinėjamu atveju negali sąlygoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Be to, pažymėtina, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovui atsirado pareiga mokėti už UAB „Rivona“ įsipareigojimus (CPK 12 ir 178 straipsniai).

14Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

15Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-19 nutartis paliktina nepakeista. Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16Teismas, vadovaudamasi CPK 329, 331, 336 – 339 straipsniais,

Nutarė

17Atmesti ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą.

18Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-19 nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai