Byla e2A-340-265/2020
Dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius, Kretingos rajono savivaldybės administracija

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienes, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. A. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovei G. Z. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius, Kretingos rajono savivaldybės administracija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis per atsakovei G. Z. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (tarnaujantis daiktas), unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini., pagal individualios įmonės (toliau – IĮ) G. J. matininkų biuro 2018 m. balandžio 26 d. parengtą servitutų nustatymo planą; daiktas, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujantis daiktas), – ieškovei S. A. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kadastro Nr. Duomenys neskelbtini, adresu Duomenys neskelbtini. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, kadastro Nr. Duomenys neskelbtini, esantis Duomenys neskelbtini., skirtas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai. Šiame žemės sklype ieškovė ketina pradėti gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbus, tačiau prie minėto sklypo nėra galimybės įrengti privažiavimo. Ji kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrių ir 2017 m. birželio 7 d. buvo atliktas situacijos patikrinimas vietoje dėl valstybinės žemės juostos, kadastro Nr. Duomenys neskelbtini, kurioje yra suprojektuotas 5 m pločio bendro naudojimo kelias. Konstatuota, kad realiai suprojektuotu keliu naudotis nėra galimybės, kadangi žemės sklypo juostos plotas iki kanalo šlaito yra per siauras, pagal kanalo šlaitą yra įrengta elektros stulpų linija, todėl valstybinėje žemėje kelias netelpa. Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrius 2017 m. liepos 13 d. raštu nurodė, jog susidarius tokiai situacijai privažiavimo prie žemės sklypų klausimas turėtų būti sprendžiamas nustatant kelio servitutą, o kadangi gretimi žemės sklypai yra privatūs, siūloma privažiavimą prie ieškovės žemės sklypo spręsti sandorio būdu nustatant servitutą. 2018 m. kovo 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrius paaiškino, kad privažiavimo prie ieškovės žemės sklypo klausimas gali būti sprendžiamas nustatant servitutą nuo Duomenys neskelbtini. pagal upę R-2 tiek į šiaurės pusę iki Duomenys neskelbtini., tiek į pietų pusę iki Duomenys neskelbtini gatvės. Atsakovės žemės sklypas yra pietų pusėje, ieškovė ir šiuo metu patenka į savo sklypą būtent per atsakovės žemės sklypą, kuriame yra pravažinėtas kelias ir kuriam prašo nustatyti servitutą.

93.

10Ieškovė pasirinko variantą dėl servituto nustatymo pietų pusėje nuo Duomenys neskelbtini g. esančiame atsakovės žemės sklype, kadangi, norint įrengti kelią iš šiaurinės pusės, reiktų nustatinėti servitutą ne viename žemės sklype. Atsakovė nesutiko su servituto nustatymu jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, motyvuodama tuo, kad žemės sklype augina daržoves ir uogas bei nori, kad derlius būtų ekologiškas. Atsakovė pasiūlė įsirengti perlaidą per kanalą arba važiuoti valstybinės žemės sklypu į šiaurinę pusę, tačiau pirmasis atsakovės pasiūlytas variantas susijęs su ilgomis ir sudėtingomis teritorijų planavimo procedūromis, kadangi Kretingos rajono savivaldybės bendrajame plane toks objektas nėra numatytas, be to, įrengimas daug kainuotų, o atrasis pasiūlytas variantas netinkamas dėl jau minėtų Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus nurodytų priežasčių, nurodant, jog susidariusi situacija gali būti sprendžiama vieninteliu būdu – nustatant kelio servitutą.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13Plungės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei ir 6,86 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

145.

15Teismo vertinimu, ieškinys nepagrįstas visų pirma dėl to, kad kelias per atsakovės žemės sklypą nėra nei suprojektuotas, nei įrengtas, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovės žemės sklype koks nors kelias būtų identifikuotas atliekant kadastrinius matavimus. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota kelio nuosavybė ar kita valdymo teisė. Atsakovės žemės sklype yra tiesiog praktinis išvažinėtas pravažiavimas ir tai patvirtina byloje ieškovės pateiktos fotonuotraukos.

166.

17Nurodė, jog reikalavimas nustatyti servitutą atsakovės žemės sklype galėtų būti svarstomas, jeigu nebūtų kitos alternatyvos, tačiau šiuo atveju ieškovė atmetė net du atsakovės pasiūlytus realius privažiavimo prie ieškovės žemės sklypo būdus. Teismas pagrįstu vertino atsakovės siūlytą sprendimo būdą – mainų sutartimi šalims apsikeisti žemės sklypų dalimis, kad pageidaujamą atsakovės žemės sklypą įgytų ieškovė. Taip pat paminėjo, jog ieškovė nesprendė ginčo prašydama nustatyti atlygintinį servitutą.

187.

19Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kiek jai kainuotų kitokio įvažiavimo į jos sklypą įsirengimas, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, jog tokio įvažiavimo sąnaudos yra neprotingai didelės. Taip pat pastebėjo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad sprendė ir kaip sprendė klausimas su kitų sklypų savininkais dėl įvažiavimų tiek į jos, tiek į kitus sklypus. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovė gera valia leido naudotis savo žemės sklypu (leido pravažiuoti), tačiau nereikalavo pašalinti jos teisių pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, nereiškia, kad ieškovės reikalavimas nustatyti neatlygintinį servitutą – naudotis atsakovės žemės sklypu – yra pagrįstas.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

218.

22Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kartu su apeliaciniu skundu prideda nuotraukas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

238.1. Teismas ieškinį atmetė nepagrįstai neanalizavęs byloje esančių įrodymų, kurie paneigia atsakovės nurodytas hipotetines galimybes ieškovei patekti į jai nuosavybės teise priklausantį sklypą.

248.2. Pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrius nurodė, jog privažiavimo prie žemės sklypų klausimas turėtų būti sprendžiamas nustatant kelio servitutą, o kadangi gretimi žemės sklypai yra privatūs, siūloma privažiavimą prie ieškovės žemės sklypo spręsti sandorio būdu nustatant servitutą.

258.3. Bylos duomenys paneigia teismo motyvą, neva ieškovė, įsigydama žemės sklypą, nebuvo protingai apdairi ir nenumatė bei neįvertino privažiavimo prie jos sklypo problemos. Pateikti įrodymai taip pat paneigia, jog ieškovė nepateikė duomenų, kiek kainuotų alternatyvaus įvažiavimo į jos sklypą įsirengimas.

268.4. Šiuo atveju nėra ginčo, kad pati atsakovė į savo sklypą važinėja savo žemės dalimi, kuriai ieškovė ir prašo nustatyti servitutą, taigi akivaizdu, kad servituto nustatymas nepažeis atsakovės teisių daugiau, nei būtų pažeista ieškovės teisė, nesudarius jai galimybės turėti privažiavimą prie savo žemė sklypo.

278.5. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (planai, schemos) patvirtina, jog privažiavimui prie ieškovės žemės sklypo iš priešingos, t. y. šiaurinės, pusės reiktų nustatyti servitutus ne vienam, o keliems skirtingų savininkų žemės sklypams. Taip pat realiai nėra ir planuojamo servitutinio privažiavimo iš Duomenys neskelbtini gatvės link Duomenys neskelbtini gatvės palei plentą. Analogiška situacija ir dėl privažiavimo per sklypą, su kuriuo ribojasi ieškovės sklypo pietinė riba, – nėra realaus privažiavimo prie trečiojo asmens sklypo.

288.6. Teismo motyvas, jog atsakovės žemės sklype nėra kelio, nepaneigia galimybės nustatyti kelio servitutą. Šiuo atveju svarbu, kad atsakovės žemės sklype toks kelias realiai yra, yra naudojamas ilgą laiką tiek atsakovės, tiek ieškovės.

298.7. Priešingai nei nurodė teismas, aplinkybė, kad ieškovė į savo ieškinio reikalavimą neįtraukė kompensacijos, nesudaro kliūties nustatyti servitutą ir kompensacijos už jį.

308.8. Nesutiktina su teismo vertinimu, jog pagrįstas yra atsakovės siūlytas sprendimo būdas – mainų sutartimi šalims apsikeisti žemės sklypų dalimis, kad pageidaujamą atsakovės žemės sklypą įgytų ieškovė.

319.

32Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą prideda šiuos įrodymus: 2015 m. kovo 26 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-104, 2015 m. kovo 26 d. Nr. T2-104 gatvės koordinačių žiniaraštį, 2013 m. Kretingos rajono Kretingos seniūnijos Vydmantų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištrauką, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, fotolenteles. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

339.1. Ieškovės ir atsakovės žemės sklypai nesiriboja ir nėra greta. Tarp ieškovės sklypo rytinės ribos Pamiškės gatvėje iki atsakovei priklausančio sklypo vakarinės dalies yra keturi sklypai, priklausantys kitiems asmenims, o į pietų pusę ieškovei priklausantis sklypas ribojasi tik su vienu sklypu. Galimybę nusistatyti kelio servitutą į pietų pusę ieškovei nurodė ir žemėtvarkos specialistai.

349.2. Byloje pateikti įrodymai paneigia apeliantės argumentus, jog kelias atsakovės žemės sklype yra suformuotas, juo neva naudojasi pati atsakovė bei ieškovė.

359.3. Apeliacinio skundo argumentai, jog nėra prasmės kalbėtis su Duomenys neskelbtini gatvės sklypų savininkais dėl perlaidos per upelį įrengimo, nes preliminariai perlaidos statyba kainuotų apie 10 000–15 000 Eur, laikytini prielaidomis.

369.4. Pažymėtina, kad ieškovė nesikreipė į pateikto projekto autorę, kad ji patikrintų galimybę privažiuoti prie jos sklypo esamais suprojektuotais keliais arba pateiktų pasiūlymus dėl privažiuojamų kelių prie ieškovės žemės sklypo suprojektavimo ir / ar kelio servituto nustatymo.

379.5. Byloje esantys įrodymai leidžia teigti, jog ieškovė turi galimybę pravažiavusi tris sklypus tolyn vakarų kryptimi įvažiuoti į savo žemės sklypą per žemės sklypą, kurio šiaurinė riba sutampa su ieškovės pietine sklypo riba. Šis privažiavimas būtų du kartus trumpesnis ir mažiausiai suvaržytų tarnaujančiojo daikto savininko teises.

389.6. Teismas padarė teisingą išvadas, kad yra kitos patekimo į ieškovės žemės sklypą galimybės.

399.7. Patenkinus ieškinio reikalavimą, būtų užprogramuotas neišvengiamas konfliktas tarp šalių, neproporcingai varžomos atsakovės nuosavybės teisės, sumenkinta sklypo vertė, sužlugdytas atsakovės vykdomas ekologinio ūkio verslas. Apeliantės nurodyta nuostolių skaičiavimo metodika šiuo atveju nėra teisinga, kadangi nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma kita metodika.

4010.

41Trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti. Papildomai atkreipia dėmesį, jog ieškovė šiuo atveju siekia nustatyti neatlygintiną servitutą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas, t. y. visais atvejais viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos sau, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai.

4211.

43Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti. Pritaria teismo argumentams, kad ieškovė neįrodė servituto būtinumo ir svarbos privažiuoti prie jai nuosavybės teise valdomo žemės sklypo per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

44Teisėjų kolegija

konstatuoja:

45IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

4612.

47Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

48Dėl bylos nagrinėjimo formos

4913.

50Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

51Dėl naujų įrodymų pridėjimo

5214.

53Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

5415.

55Pažymėtina, kad ir apeliantės, ir atsakovės kartu su procesiniais dokumentais pateikti įrodymai jau yra byloje, tad pakartotinai nepridėtini.

56Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo

5716.

58Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nutarta netenkinti ieškovės reikalavimo dėl servituto nustatymo.

5917.

60Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatomas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

6118.

62Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010). Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Dėl to, siekiant apsaugoti nuosavybės teisę, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (objektyviai būtinas). Teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

6319.

64Ieškovė prašė nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis per atsakovei G. Z. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (tarnaujantis daiktas), unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini., pagal IĮ G. J. matininkų biuro 2018 m. balandžio 26 d. parengtą servitutų nustatymo planą.

6520.

66Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė neįrodė, kad nagrinėjamas atvejis yra išimtinis ir servitutas per atsakovės žemės sklypą yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti jos interesų įgyvendinimą, ieškovės ieškinį atmetė.

6721.

68Apeliaciniu skundu teigiama, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, motyvuotas teisinės reikšmės neturinčiomis aplinkybėmis ir prielaidomis, priimtas neįvertinus visų į bylą pateiktų įrodymų ir nukrypus nuo tokio pobūdžio bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl servituto esmės. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

6922.

70Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, nagrinėjamoje byloje būtent ieškovei, reikalaujančiai servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti tokias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas servituto nustatymo būtinumas (CPK 12 ir 178 straipsniai).

7123.

72Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė objektyvių įrodymų, teikiančių pagrindą konstatuoti, kad servitutas per atsakovės žemės sklypą yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti ieškovės interesų įgyvendinimą.

7324.

74Kaip nurodo atsakovė, vykdant žemės reformą, buvo parengtas Vydmantų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (toliau – Projektas), kuris patvirtintas 1999 m. birželio 30 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr.1392, galiojantis iki šiol su vėlesniais pakeitimais (t. 1, b. l. 177). Šio projekto dalis yra Duomenys neskelbtini kaimo laukai, suskirstyti sklypais po 1–3 ha kaip asmeninio ūkio žemė Duomenys neskelbtini seniūnijoje gyvenantiems ir dirbantiems asmenims. Projekte suplanuota 5 metrų pločio žemės juostos privažiavimui prie sklypų. Privažiavimo juostos neturi specialaus gruntinio pagrindo, tai yra dirvonuojanti žemė, skirta pravažiuoti žemės ūkio technikai. 2015 m. kovo 26 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-104 privažiavimui prie ieškovės žemės sklypo patvirtintas gatvės planas, gatvės koordinačių žiniaraštis ir suteiktas sklypui adresas – Duomenys neskelbtini. (t. 2, b. l. 46–50). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Duomenys neskelbtini g. prasideda nuo pagrindinio kelio – Duomenys neskelbtini gatvės, kerta upelį ir tęsiasi iki Projekto vakarinės dalies pabaigos.

7525.

76Nagrinėjamu atveju ieškovės netenkino privažiavimas, suprojektuotas minėtu Projektu, kadangi Kretingos rajono savivaldybė patvirtino Duomenys neskelbtini gatvės planą, tačiau neskyrė lėšų įrengti perlaidai per upelį ir pateikė duomenis, jog tokios perlaidos įrengimas kainuotų nuo 10 000–15 000 Eur. Apeliantės teigimu, apžiūrėjus įvažiavimus, suplanuotus žemės reformos žemėtvarkos projektu, matyti, jog visur dirvonuoja žemė, nėra suformuotų kelių, t. y. pravažiavimui suformuoti reikalingas gruntas, kuris brangiai kainuoja, o pravažiuoti upelio pakrante nėra galimybės, nes trukdo nutiesta elektros oro linija, užaugusi nenušienauta aukšta žolė. Kolegija šiuos argumentus vertina kritiškai.

7726.

78Pirma, teisėjų kolegijos vertinimu, 2018 m. sausio 23 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus rašte nurodyta perlaidos įrengimo kaina laikytina tik prielaida, kadangi nepagrįsta jokiais skaičiavimais (t. 1, b. l. 76). Antra, pastebėtina, jog Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius minėtame rašte nurodė, jog paprastai suinteresuoti asmenys patys savo lėšomis organizuoja jiems reikalingų vandens perlaidų statybą.

7927.

80Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, Duomenys neskelbtini gatvėje yra 18 sklypų, kurie priklauso fiziniams asmenims nuosavybės teise, visi sklypai tvarkomi, dirbami, vadinasi, prie jų yra privažiuojama. 2019 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (4.5.)L2-95 Duomenys neskelbtini seniūnijos seniūnas informavo teismą, kad niekas iš savininkų, kurių sklypai yra Duomenys neskelbtini., nesikreipė į Duomenys neskelbtini seniūniją dėl privažiavimo įrengiant perlaidą (t. 1, b. l. 69). Todėl nesant byloje duomenų, jog ieškovė kreipėsi į kitus suinteresuotus asmenis, t. y. Duomenys neskelbtini gatvės sklypų savininkus dėl perlaidos per upelį įrengimo ir sklypų savininkai išreiškė nesutikimus dėl pateikto pasiūlymo, negalima daryti neabejotinos išvados, jog šiuo atveju nėra realios galimybės įrengti perlaidą per upelį ir taip patekti į ieškovei nuosavybės teise priklausantį sklypą.

8128.

82Šioje byloje svarbu pažymėti ir tai, jog apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad kelias per atsakovės žemės sklypą nėra nei suprojektuotas, nei įrengtas, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovės žemės sklype koks nors kelias būtų identifikuotas atliekant kadastrinius matavimus. Tai yra, ieškovė prašė nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą argumentuodama, jog atsakovė šia išvažinėta sklypo dalimi naudojasi ir pati, todėl servituto nustatymas atsakovės teisių nepažeistų, ir nurodo kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, jog susiformavęs takas žemės sklype, kuris priklauso atsakovui, yra labai reikšminga servituto nustatymui sąlyga. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti ginčui aktualias aplinkybes.

8329.

84Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tai, jog tam tikroje vietoje yra matomos važiavimo vėžės, dar nereiškia, kad būtent ten turi būti nustatomas kelio servitutas. Taip pat yra nurodęs, kad nors realiai egzistuojantis kelias nepagrindžia servituto būtinybės, tačiau faktinis naudojimasis keliu gali būti reikšmingas parenkant servitutą iš kelių galimų variantų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014).

8530.

86Šioje nutartyje jau minėta, kad atsakovė užsiima ekologinio ūkio verslu. Kaip nurodo atsakovė, šiuo metu atsakovės žemės sklypas suplanuotas pagal sėjomainų keitimą, todėl įvažiavimas į sklypą suplanuotas iš pietų pusės pagal vakarinę sklypo ribą iki gretimybėje esančio sklypo šiaurinės ribos, nes darbai atliekami rankiniu būdu. Šiuo metu sklypo rytinė pusė paruošta ūkio pavasario darbams, o po penkerių metų sėjomaina vėl bus keičiama. Tai yra, aplinkybė, jog tam tikrą laiką ieškovė į jai nuosavybės teise priklausantį sklypą patekdavo važiuodama per atsakovės žemės sklypo dalį, kuri tuo metu nebuvo naudojama sėjomainai, nesudaro pagrindo išvadai, jog būtent toje vietoje turi būti nustatomas kelio servitutas.

8731.

88Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nenustačius ieškovės prašomo kelio servituto, ieškovė negalės patekti į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą), o aplinkybė, jog perlaidos per upelį įrengimas yra koplikuotas dėl susitarimų su kitais sklypų savininkais ir reikalaujantis investicijų, nesudaro teisinio pagrindo nustatyti servitutą per atsakovės sklypą, kadangi kelio servitutas nustatomas iškilus būtinumo, o ne patogumo poreikiui (CPK 178 straipsnis).

8932.

90Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybės apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje pateiktus įrodymus bei pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog servitutas per atsakovės žemės sklypą yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti jos interesų įgyvendinimą.

9133.

92Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

93Dėl bylos procesinės baigties

9434.

95Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso, materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

96Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

9735.

98Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

9936.

100Apeliantės skundo netenkinus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

10137.

102Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

103Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

104Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė nustatyti kelio servitutą... 7. 2.... 8. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas,... 9. 3.... 10. Ieškovė pasirinko variantą dėl servituto nustatymo pietų pusėje nuo... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 4.... 13. Plungės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį... 14. 5.... 15. Teismo vertinimu, ieškinys nepagrįstas visų pirma dėl to, kad kelias per... 16. 6.... 17. Nurodė, jog reikalavimas nustatyti servitutą atsakovės žemės sklype... 18. 7.... 19. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kiek jai kainuotų kitokio... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 21. 8.... 22. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019... 23. 8.1. Teismas ieškinį atmetė nepagrįstai neanalizavęs byloje esančių... 24. 8.2. Pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrius... 25. 8.3. Bylos duomenys paneigia teismo motyvą, neva ieškovė, įsigydama žemės... 26. 8.4. Šiuo atveju nėra ginčo, kad pati atsakovė į savo sklypą važinėja... 27. 8.5. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (planai, schemos) patvirtina, jog... 28. 8.6. Teismo motyvas, jog atsakovės žemės sklype nėra kelio, nepaneigia... 29. 8.7. Priešingai nei nurodė teismas, aplinkybė, kad ieškovė į savo... 30. 8.8. Nesutiktina su teismo vertinimu, jog pagrįstas yra atsakovės siūlytas... 31. 9.... 32. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo... 33. 9.1. Ieškovės ir atsakovės žemės sklypai nesiriboja ir nėra greta. Tarp... 34. 9.2. Byloje pateikti įrodymai paneigia apeliantės argumentus, jog kelias... 35. 9.3. Apeliacinio skundo argumentai, jog nėra prasmės kalbėtis su Duomenys... 36. 9.4. Pažymėtina, kad ieškovė nesikreipė į pateikto projekto autorę, kad... 37. 9.5. Byloje esantys įrodymai leidžia teigti, jog ieškovė turi galimybę... 38. 9.6. Teismas padarė teisingą išvadas, kad yra kitos patekimo į ieškovės... 39. 9.7. Patenkinus ieškinio reikalavimą, būtų užprogramuotas neišvengiamas... 40. 10.... 41. Trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija pateikė... 42. 11.... 43. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos... 44. Teisėjų kolegija... 45. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 46. 12.... 47. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 48. Dėl bylos nagrinėjimo formos... 49. 13.... 50. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis... 51. Dėl naujų įrodymų pridėjimo... 52. 14.... 53. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę... 54. 15.... 55. Pažymėtina, kad ir apeliantės, ir atsakovės kartu su procesiniais... 56. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo... 57. 16.... 58. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nutarta... 59. 17.... 60. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1... 61. 18.... 62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad asmuo gali kreiptis... 63. 19.... 64. Ieškovė prašė nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto... 65. 20.... 66. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė... 67. 21.... 68. Apeliaciniu skundu teigiama, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra... 69. 22.... 70. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad... 71. 23.... 72. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nei pirmosios instancijos teismui,... 73. 24.... 74. Kaip nurodo atsakovė, vykdant žemės reformą, buvo parengtas Vydmantų... 75. 25.... 76. Nagrinėjamu atveju ieškovės netenkino privažiavimas, suprojektuotas minėtu... 77. 26.... 78. Pirma, teisėjų kolegijos vertinimu, 2018 m. sausio 23 d. Kretingos rajono... 79. 27.... 80. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, Duomenys neskelbtini gatvėje yra 18... 81. 28.... 82. Šioje byloje svarbu pažymėti ir tai, jog apeliantė neginčija pirmosios... 83. 29.... 84. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tai, jog tam tikroje... 85. 30.... 86. Šioje nutartyje jau minėta, kad atsakovė užsiima ekologinio ūkio verslu.... 87. 31.... 88. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė į bylą... 89. 32.... 90. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybės apeliacinės instancijos teismo... 91. 33.... 92. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 93. Dėl bylos procesinės baigties... 94. 34.... 95. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių... 96. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme... 97. 35.... 98. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 99. 36.... 100. Apeliantės skundo netenkinus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos... 101. 37.... 102. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė bylinėjimosi išlaidas... 103. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 104. Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti...