Byla 2A-1102-163/2016
Dėl nepagrįstai gautų sumų ir nuostolių priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų R. Ž. ir I. Ž. bei ieškovų V. K. ir D. G. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir D. G. patikslintą ieškinį atsakovams R. Ž. ir I. Ž. dėl nepagrįstai gautų sumų ir nuostolių priteisimo,

Nustatė

2ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, jog 2012-03-07 tarp atsakovų R. Ž. ir I. Ž. bei V. K., D. G. ir R. L. buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamųjų daiktų bei žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal sutarties 2.1 p. atsakovai įsipareigojo su ieškovais ir R. L. iki 2012-03-30 sudaryti atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto – stalių dirbtuvių, dirbtuvių, sandėlio, gaterinės, džiovyklos, pjuvenų bunkerio, kitų inžinerinių statinių, bei 0,5619 ha žemės sklypo, esančių Rietavo m., ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovai ir R. L. susitarė, jog įsigys turtą tokiomis dalimis: R. L. – 1/2, V. K. – 1/4 ir D. G. – 1/4, pagal sutarties 3.1 atitinkamomis dalimis sumokėjo atsakovams 22500 Lt sumą sutarčiai užtikrinti. 2013-02-14 tarp R. L. bei ieškovų buvo sudaryta Teisių ir pareigų pagal 2012-03-07 sutartį perleidimo sutartis, pagal kurią R. L. perleido ieškovams visas savo teises ir pareigas, atsiradusias jam pasirašius 2012-03-07 preliminariąją sutartį, lygiomis dalimis. Apie šios sutarties sudarymą atsakovai buvo informuoti. Sudarydamos preliminariąją sutartį šalys susitarė, jog turtas bus parduotas už 450 000 Lt, prieš pasirašant sutartį, ieškovai ir R. L. sumokėjo atsakovams 22500 Lt tokiomis dalimis: R. L. sumokėjo 11250 Lt, ieškovai po 5625 Lt, kas rodo, jog ieškovai sutarties sąlygas įvykdė. Atsakovai sutartimi įsipareigojo įsigyti nuosavybės teises į žemės sklypą ir iki 2012-03-30 parduoti visą turtą, įskaitant žemės sklypą, tačiau to nepadarė, tuo pažeidė sutarties 2.1 ir 4.3 p. nuostatas. Be to, neprašė pratęsti sutarties termino ir negrąžino sutarčiai užtikrinti sumokėtų 22500 Lt. Ieškovai 2013-02-27 kreipėsi į atsakovus su pretenzija, kurioje nurodė, jog per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia ir atsakovams kyla pareiga grąžinti 22500 Lt sumą bei, remiantis sutarties 6.1 p., sumokėti ieškovams 22500 Lt baudą už prievolių nevykdymą, kas laikytina ieškovų patirtais minimaliais nuostoliais. Sutartis akivaizdžiai buvo neįgyvendinta dėl atsakovų kaltės, 22500 Lt suma kaip atsakovų įgyta be teisinio pagrindo priteistina ieškovams. Be to, sutarties neįgyvendinus dėl atsakovų kaltės, atsakovams kyla pareiga atlyginti ieškovams padarytus nuostolius. Po to, kai buvo pasirašyta preliminarioji sutartis, ieškovai sudarė 2012-03-15 preliminariąją nekilnojamojo turto nuomos sutartį, kuria susitarė nuo 2012-04-16 išnuomoti, kaip ieškovai tikėjosi, iki šios datos jų nuosavybėn pereisiantį turtą už 3000 Lt per mėnesį. Kadangi sutartis dėl atsakovų kaltės nebuvo sudaryta, ieškovai nuo 2012-04-16 iki 2013-02-27 patyrė 31500 Lt žalos, t. y. tiek planuotų pajamų jie negavo už turto nuomą dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų. Prašė priteisti iš atsakovų solidariai be teisinio pagrindo gautą 22500 Lt sumą ieškovams V. K. ir D. G. lygiomis dalimis – po 11250 Lt kiekvienam, taip pat priteisti 31500 Lt patirtų nuostolių ieškovams lygiomis dalimis, kiekvienam po 15750 Lt, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo kiekvienam iš ieškovų priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei solidariai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3Plungės rajono apylinkės teismas 2016-03-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti iš R. Ž. ir I. Ž. solidariai 3258,23 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme

42014-01-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo V. K.; priteisti iš atsakovų R. Ž. ir I. Ž. solidariai 3258,23 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-01-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo D. G.; likusią ieškinio dalį atmesti. Priteisė iš V. K. ir D. G. lygiomis dalimis 41,87 Eur bylinėjimosi išlaidų R. Ž. ir priteisė iš V. K. ir D. G. lygiomis dalimis 41,87 Eur bylinėjimosi išlaidų I. Ž..

5Teismas byloje nustatė, kad ieškovai savo reikalavimus atsakovams kelia iš 2012-03-07 sudarytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kurią atsakovai įsipareigojo iki 2012-03-30 parduoti jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – stalių dirbtuves, dirbtuves, sandėlį, gaterinę, džiovyklą, pjuvenų bunkerį, kitus inžinerinius statinius bei 0,5619 ha žemės sklypą, esančius Rietavo m., ( - ), o ieškovai ir R. L. už 450000 Lt (130329 Eur) sumą įsipareigojo šį turtą nupirkti, ieškovai ir D. L., patvirtindami savo ketinimą pirkti minėtą turtą, perdavė atsakovams 22500 Lt (6516,45 Eur). Tokios sutarties sąlygos atitinka CK 6.165 str. įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą. 2013-02-14 Teisių ir pareigų pagal 2012-03-07 sutartį perleidimo sutartimi R. L. perleido ieškovams savo teises ir pareigas, atsiradusias jam pasirašius 2012-03-07 preliminariąją sutartį, lygiomis dalimis. Byloje taip pat nustatyta, kad iki sutartyje nurodyto termino, t. y. 2012-03-30, šalių sutarta pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ieškovai 2013-02-27 kreipėsi į atsakovus su pretenzija, kurioje nurodė, jog per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė. Teismas iš byloje pateiktų šalių paaiškinimų padarė išvadą, jog aplinkybė dėl pastato įtraukimo į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą tiek ieškovams, tiek atsakovams paaiškėjo rengiant preliminariosios sutarties projektą ir toks punktas buvo įtrauktas į sutartį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtino, kad šalių sudarytos preliminariosios sutarties objektas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Šių aplinkybių, kurios nepriklauso nuo sutarties šalių valios ir veiksmų, buvimas sukelia preliminariosios sutarties šalims 2.10 p. šalių susitarimu numatytas pasekmes – sutartis yra nutraukiama ir nesukelia šalims jokių teisių ir pareigų, išskyrus ketinamo parduoti turto savininkų pareigą grąžinti šios sutarties 3.1 p. nurodytą iš būsimųjų pirkėjų gautą sumą. Nesudarius pirkimo–pardavimo sutarties, atsakovai netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami ieškovams kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 str. 2 d.).

6Pirmosios instancijos teismas taip pat pasisakė dėl atsakovų argumento, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovų kaltės, bei nustatė, kad atsakovai pagal preliminariosios sutarties 4.3 p. įsipareigojo iki sutarties 2.1 p. nurodyto termino pabaigos (2012-03-30) įsigyti nuosavybės teisę į žemės sklypą ir įregistruoti savo nuosavybės teisę į sklypą viešame registre. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog atsakovai šios sutartyje numatytos sąlygos nevykdė, žemė yra valstybės nuosavybė. Vien ta aplinkybė, jog 2012-04-11 atsakovas R. Ž. sumokėjo 1/2 dalį žemės sklypo kainos, neleidžia daryti išvados, jog atsakovai tinkamai įvykdė preliminariojoje sutartyje numatytą įsipareigojimą. Taigi teismas, įvertinęs įrodymų visetą, nusprendė, kad tiek ieškovai, tiek atsakovai nebuvo pakankamai aktyvūs siekdami sudaryti pagrindinę sutartį, nesikreipė į notarą, nesiuntė oficialaus pranešimo vienas kitam dėl sutarties sudarymo, neparengė pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Ieškovų ieškinys dėl sumokėtos sumos grąžinimo galėtų būti atmestas tik atsakovams įrodžius, kad ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ir jam taikytina civilinė atsakomybė netesybų forma. Todėl, pripažinus, jog abi šalys nepakankamai bendradarbiavo, ieškovams iš atsakovų turi būti priteisti sumokėti 22500 Lt (6516,45 Eur). Dėl ieškovų reikalavimo atlyginti nuostolius pagal sudarytą 2012-03-15 preliminariąją nekilnojamojo turto nuomos sutartį, pagal kurią ieškovai susitarė nuo 2012-04-16 išnuomoti, kaip ieškovai tikėjosi, jų nuosavybėn pereisiantį turtą už 3000 Lt per mėnesį UAB „Rampini“, pirkimo–pardavimo sutarties nesudarius, ieškovai nuo 2012-04-16 iki 2013-02-27 negavo 31500 Lt pajamų už turto nuomą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog sudarant preliminariąją sutartį, šalims paaiškėjo kliūtis dėl galimybių šią sutartį įgyvendinti – sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ieškovai vis vien sudarė preliminariąją nuomos sutartį, o tai rodo, jog patys ieškovai nebuvo pakankamai atidūs ir atsakingi ir galėjo bei turėjo numatyti galimus padarinius, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į konstatuotą abiejų šalių kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovai nėra atsakingi už ieškovų nuostolių dėl negautų pajamų už pastatų nuomą atlyginimą.

7Atsakovai R. Ž. ir I. Ž. pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2016-03-29 sprendimo dalį, kuria nuspręsta ieškinį tenkinti, ir ieškinį atmesti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai nurodo, kad šalys dar prieš pasirašant sutartį sužinojo, kad siekiamas parduoti žemės sklypas yra įtrauktas į nekilnojamųjų vertybių teritorijos apsaugos zoną, ir ieškovai prisiėmė pareigą ieškoti galimybių statyti žemės sklype prekybos centrą, t. y. ieškovai prisiėmė riziką dėl preliminariosios sutarties sudarymo. Taigi formalus sutarties tekstas iš tiesų ne visiškai atspindėjo šalių suderintą valią, todėl 2.10 punkto sąlyga jau sudarymo metu buvo žinoma. Taigi ši aplinkybė, kad 2012-03-07 preliminariosios sutarties 2.10 punktą, įskaitant jame nurodytą sąlygą, jog ketinamo parduoti turto savininkai tokiu atveju privalo grąžinti šios sutarties 3.1 punkte nurodytą sumą ne vėliau kaip per vieną dieną nuo šios sutarties nutraukimo dėl šiame punkte nurodytų pagrindų, daro niekinę (CK 1.68 str. 1 d.) ir teismas turėjo tai pripažinti ex officio. Todėl šioje byloje buvo būtina nustatyti esminę pagrindinės sutarties nesudarymo priežastį, o ją nustačius, taikyti sutartyje numatytas netesybas. Neteisinga teigti, kad būtent dėl atsakovų kaltės nebuvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis, kad atsakovai vengė bendradarbiauti su ieškovais, nes atsakovai dar derybų metu norėdami ir siekdami parduoti sklypą bei įrodyti savo ketinimų rimtumą (konkrečiai atsakovas R. Ž.) sumokėjo pusę sklypo kainos – 12650 Lt (3663,70 Eur) Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Dėl atsakovų nenoro bendradarbiauti, nutraukus derybas, kita sumos dalis iki šiol liko nesumokėta. Taigi, dar iki sutarties sudarymo atsakovai jau turėjo įgiję teisę pirkti valstybinės žemės sklypą ir netrukus po sutarties pasirašymo sumokėjo dalį šios sumos. Pažymima, kad, pagal sutarties 6.2 punktą, jeigu būsimieji pirkėjai atsisakys šioje sutartyje aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, tai ketinamo parduoti turto savininkų reikalavimu ši sutartis nutraukiama, o šios sutarties 3.1 punkte nurodyta 22500 Lt (6516,45 Eur) suma pasilieka ketinamo parduoti turto savininkams kaip būsimųjų pirkėjų mokėtina bauda už būsimųjų pirkėjų prievolių pagal šią sutartį neįvykdymą, o būsimieji pirkėjai neturi teisės reikalauti, kad ketinamo parduoti turto savininkai grąžintų nurodytą 22500 Lt (6516,45 Eur) sumą.

8Ieškovai V. K. ir D. G. pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atmesto ieškovų reikalavimo priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų naudai 9123,03 Eur nuostolių; priteisti iš atsakovų solidariai 9123,03 Eur nuostolių ieškovams lygiomis dalimis, t. y. po 4561,52 Eur kiekvienam iš ieškovų už prisiimtų prievolių pagal 2012-03-07 sudarytą preliminariąją sutartį nevykdymą; priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų naudai 5 procentus palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovams iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9Ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiek ieškovai, tiek atsakovai nedėjo pakankamai pastangų įgyvendinti preliminariąją sutartį, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas nevykdė preliminariosios sutarties 4.3 punkte numatyto sąlygos, kuri įpareigojo atsakovą iki pagrindinės sutarties sudarymo momento įsigyti nuosavybės teisę į preliminariosios sutarties 2.3.1 punkte nurodytą žemės sklypą, kuris tuo metu priklausė Lietuvos Respublikai. Taip pat ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo pasireiškė pastariesiems nebūnant pakankamai aktyviems siekiant sudaryti pagrindinę sutartį (nesikreipiant į notarą, nesiunčiant oficialaus pranešimo atsakovams dėl sutarties sudarymo, neparengiant pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties ir t. t.). Pažymėtina, jog remiantis preliminariosios sutarties 4.7 punktu būtent ketinamo parduoti turto savininkai, t. y. atsakovai, privalėjo iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos savo lėšomis gauti ir sutartį tvirtinsiančiam notarui pateikti visus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (teisės aktus) sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus, tarp jų ir patvirtinančius žemės nuosavybę. Ieškovai sąžiningai vykdė preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, sumokėjo atsakovams preliminariosios sutarties 3.1 punkte numatytą avansą, tokiu būdu ne tik patvirtindami savo ketinimus įsigyti iš atsakovų parduodamus nekilnojamo turto objektus, bet ir suteikdami atsakovams beveik visas būtinas finansines lėšas, kad pastarieji galėtų išpirkti iš valstybės preliminariosios sutarties 2.3.1 punkte nurodytą žemės sklypą ir tokiu būdu tinkamai įvykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kurių tinkamas įvykdymas yra neatsiejamai susijęs su galimybe iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino (2012-03-30) sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai taikė įstatymo nuostatas, apibrėžiančias asmens kaltę, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir priimdamas ginčijamą sprendimo dalį visiškai nepagrįstai konstatavo abipusę šalių kaltę dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo. Ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo ieškovams priteisti nuostolius – negautas pajamas (31 500,00 Lt), kadangi būtent dėl atsakovų kaltės, t. y. netinkamų preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, ketinamo išnuomoti turto ieškovai ne tik negalėjo numatytu laiku įsigyti iš atsakovų, bet ir remiantis preliminariosios nekilnojamojo turto nuomos sutarties sąlygomis numatytu laiku (2012-04-16) išnuomoti tretiesiems asmenims ir iš šios veiklos gauti iš anksto numatytų pajamų, todėl, ieškovų nuomone, akivaizdžiai egzistuoja visi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatyti negautų pajamų priteisimui būtini kriterijai. Taigi vienintelė kliūtis, trukdžiusi sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, buvo tai, jog žemės sklypas, kuriame esančius nekilnojamojo turto objektus ieškovai ketino įsigyti iš atsakovų, iki šiol tebepriklauso Lietuvos Respublikai, o ne atsakovams.

10Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, juo prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dėl šalių kaltės ir neįvykusio sandorio atsakovai nurodo, kad jie buvo rūpestingi ir apdairūs tiek, kiek tai buvo būtina, siekiant apsaugoti save ir savo turtinius interesus, nepatiriant papildomai žalos. Atsakovai dar derybų metu norėdami ir siekdami parduoti sklypą bei įrodyti savo ketinimų rimtumą (konkrečiai atsakovas R. Ž.) sumokėjo pusę sklypo kainos – 12650 Lt (3663,70 Eur) Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Be to, šalys buvo žodžiu suderinusios tikrąją valią dėl preliminariosios sutarties sudarymo, atsakovai pasirašė sutartį, pasitikėdami ieškovais. Tai, kad formalus sutarties tekstas iš tikrųjų nevisiškai tiksliai atspindėjo šalių suderintą valią, patvirtina ir tai, kad į sutartį buvo įtraukta 2.10 punkte minima sutarties sudarymo metu buvusi ir žinoma sąlyga (CK 1.68 str. 1 d.). Pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, yra sklypo priklausymas nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos apsaugos zonai bei sklype esanti kultūros vertybė. Atsakovai nesutinka su ieškovų reikalavimu dėl negautų pajamų už žemės sklypo nuomą priteisimo, kadangi preliminarioji nekilnojamojo turto nuomos sutartis yra galbūt sudaryta fiktyviai. Be to, ieškovai, sudarydami nuomos sutartį, veikė savo verslo rizika ir prisiėmė įsipareigojimus prieš trečiuosius asmenis nebūdami turto savininkais, todėl apskritai žalos atlyginimas nėra atsakovų atsakomybė ir toks reikalavimas, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, laikytinas nepagrįstu.

11Ieškovai pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, juo prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešingai, nei savo apeliaciniame skunde teigia atsakovai, parengtą pirminę preliminariąją sutartį notaras atsisakė patvirtinti ne todėl, kad sklypas buvo įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos apsaugos zoną ir ieškovams dėl to vėliau galėjo kilti problemų dėl neva ketinamo jame statyti prekybos centro, o todėl, kad notarui neturint tikslių duomenų apie tai, ar sklypas yra priskirtas prie privatizuotinos žemės, kilo pagristų abejonių, ar šis sklypas apskritai gali būti atsakovų privatizuotas, o vėliau parduotas ieškovams. Dėl 2012-03-07 preliminariosios sutarties 2.10 punkto pripažinimo niekiniu ieškovai nurodo, kad ieškovams nebuvo ir negalėjo būti žinomos aplinkybės, nurodytos preliminariosios sutarties 2.10 punkte, todėl šis sutarties punktas, remiantis LR CK 1.68 str. 1 d., negali būti pripažintas niekiniu. Iš notaro gautų duomenų ieškovams paaiškėjo tik aplinkybė, jog sklypas 2008-07-04 apskrities viršininko įsakymu Nr. Pl.Ž-1257 yra įtrauktas i nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir (ar) jos apsaugos zoną, t. y. iš įrašo Nekilnojamojo turto registre, nesurenkant papildomų duomenų, iš viso nebuvo aišku, kokio pobūdžio tai nekilnojamoji kultūros vertybė, ar sklypas yra dalis teritorijos, kuri yra kultūros vertybė, pvz., dalis istorijos, archeologijos draustinio ar pan., ar pačiame sklype yra kultūros vertybė, o sklypas priskirtas šios vertybės apsaugos zonai. Šias aplinkybes labai aiškiai įrodo lakoniškas įrašas Nekilnojamojo turto registro išraše, iš kurio nebuvo įmanoma nustatyti minėtų aplinkybių.

12Dėl pareigos panaikinti sklypo naudojimui taikomus apribojimus ieškovai nurodo, kad ieškovams tapo žinoma tik aplinkybė, jog remiantis 2008-07-04 apskrities viršininko įsakymu Nr. Pl.Z-1257 sklypas, kurį ketina įsigyti ieškovai, yra įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos apsaugos zoną, todėl iš šių aplinkybių ieškovai niekaip negalėjo sužinoti preliminariosios sutarties 2.10 punkte nurodytų aplinkybių. Tokiu atveju, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta anksčiau, tampa akivaizdu, jog nežinodami minėtų aplinkybių ieškovai niekaip negalėjo pateikti atsakovams pasirašyti tikrosios šalių valios neatitinkančios preliminariosios sutarties, patys sumokėti atsakovams 22 500 Lt, o po to patyrę dideles išlaidas preliminariosios sutarties užtikrinimui, siekė nesąžiningai pasipelnyti iš atsakovų.

13Dėl ieškovų kaltės dėl neįvykusio sandorio ieškovai nurodo, kad atsakovai preliminariosios sutarties 4.3 punktu įsipareigojo iki pagrindinės sutarties sudarymo momento, t. y. iki 2012-03-30, įsigyti nuosavybės teise preliminariosios sutarties 2.3.1 punkte nurodytą žemės sklypą, kuris tuo metu priklausė Lietuvos Respublikai, tačiau šio savo įsipareigojimo taip ir neįvykdė, todėl atsakovų teiginiai, jog pastarieji sumokėdami pusę sklypo kainos 12 650 Lt siekė įrodyti savo ketinimų rimtumą, apskritai turėtų būti laikomi niekiniais, nes atsakovai neturėjo įrodinėti savo ketinimų rimtumo, o turėjo vykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

14Apeliaciniai skundai atmestini.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

17Byloje nagrinėjamas klausimas dėl preliminariosios sutarties nevykdymo, avanso grąžinimo ir nuostolių – negautų pajamų priteisimo. Ieškovai pateikė ieškinį su reikalavimu priteisti iš atsakovų solidariai be teisinio pagrindo gautą 22 500 Lt sumą ieškovams lygiomis dalimis – po

1811 250 Lt kiekvienam, taip pat priteisti 31 500 Lt patirtų nuostolių ieškovams lygiomis dalimis, kiekvienam po 15 750 Lt, priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo kiekvienam iš ieškovų priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei solidariai turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2012-03-07 tarp atsakovų bei ieškovų buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamųjų daiktų bei žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Iki sutartyje nurodyto termino – 2012-03-30 šalių pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ieškovai kreipėsi į atsakovus su pretenzija įvykdyti preliminariojoje sutartyje nurodytus įsipareigojimus. Atsakovai su pretenzija nesutiko. Ieškovai pateikė ieškinį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Tiek ieškovai, tiek atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu – pateikė apeliacinius skundus.

19Dėl preliminariosios sutarties sudarymo, šalių tikrosios valios ir sutarties nevykdymo

20Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad šalys dar prieš pasirašydamos sutartį sužinojo, kad siekiamas parduoti žemės sklypas yra įtrauktas į nekilnojamųjų vertybių teritorijos apsaugos zoną, ir ieškovai prisiėmė pareigą ieškoti galimybių statyti žemės sklype prekybos centrą, t. y. ieškovai prisiėmė riziką dėl preliminariosios sutarties sudarymo. Taigi formalus sutarties tekstas iš tiesų ne visiškai atspindėjo šalių suderintą valią, todėl 2.10 punkto sąlyga jau sudarymo metu buvo žinoma. Taigi ši aplinkybė, kad 2012-03-07 preliminariosios sutarties 2.10 punktą, įskaitant jame nurodytą sąlygą, jog ketinamo parduoti turto savininkai tokiu atveju privalo grąžinti šios sutarties 3.1 punkte nurodytą sumą ne vėliau kaip per vieną dieną nuo šios sutarties nutraukimo dėl šiame punkte nurodytų pagrindų, daro niekinę (CK 1.68 str. 1 d.) ir teismas turėjo tai pripažinti ex officio. Todėl šioje byloje buvo būtina nustatyti esminę pagrindinės sutarties nesudarymo priežastį, o ją nustačius, taikyti sutartyje numatytas netesybas.

21Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovai nevykdė preliminariosios sutarties 4.3 punkte numatytos sąlygos, kuri įpareigojo atsakovą iki pagrindinės sutarties sudarymo momento įsigyti nuosavybės teisę į preliminariosios sutarties 2.3.1 punkte nurodytą žemės sklypą, kuris tuo metu priklausė Lietuvos Respublikai. Taip pat preliminarios sutarties 4.7 punktu būtent ketinamo parduoti turto savininkai, t. y. atsakovai, privalėjo iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos savo lėšomis gauti ir sutartį tvirtinsiančiam notarui pateikti visus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (teisės aktus) sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus, tarp jų ir patvirtinančius žemės nuosavybę.

22Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą išskirtini tokie šios sutarties bruožai: 1) aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; 2) aptariami būsimos pagrindinės sutarties dalykas ir esminės pagrindinės sutarties sąlygos; 3) nurodomas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; 4) susitarimas įforminamas raštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; kt.). Taigi, preliminarioji sutartis yra organizacinė, jos objektas yra būsima pagrindinė sutartis, o pagrindinės sutarties objektas yra turtinė vertybė, dėl kurios šalys sudaro sutartį. Preliminarioji sutartis įprastai šalims nesukuria teisės teismo tvarka reikalauti, kad kita šalis sudarytų pagrindinę sutartį, t. y. per sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, pasibaigia šalių sutartiniai santykiai dėl sutartyje sulygto daikto pirkimo ir pardavimo. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį civilinė atsakomybė kyla preliminariosios sutarties šaliai, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016). Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties turinio, ji aiškinama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutartį, turi būti nagrinėjami tikrieji jos šalių ketinimai (valia) sutarties sudarymo metu, atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį ir aplinkybes po sutarties sudarymo, ją vykdant, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracija v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. BUAB „Atkirtos būstas“, kt., bylos Nr. 3K-3-134/2014).

23Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktos 2012-03-07 preliminariosios sutarties teksto matyti, kad ieškovai ir atsakovai sutarė iki 2012-03-30 sudaryti ketinamo parduoti turto pirkimo–pardavimo sutartį. Šis susitarimas įformintas raštu. Šalys sutartyje susitarė dėl sutarties objekto, turto savininkų teisių ir pareigų, būsimųjų pirkėjų teisių ir pareigų bei šalių atsakomybės. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, preliminariosios sutarties 2.10 p. numato, jog šalys besąlygiškai susitaria, kad jeigu iki sutarties 2.1 p. nurodyto termino (2013-03-30) paaiškėja, kad bet kuris iš pastatų ar bet kurio iš pastatų dalis yra laikomi (laikytini) nekilnojamąja kultūros vertybe ir dėl to bet kurio iš pastatų ar bet kurio iš pastatų dalies visiškas nugriovimas nėra galimas, arba jeigu paaiškėja, kad sklypas yra bet kokios nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje, ši sutartis yra nutraukiama ir nesukelia šalims jokių teisių ir pareigų, išskyrus ketinamo parduoti turto savininkų pareigą grąžinti šios sutarties 3.1 p. nurodytą iš būsimųjų pirkėjų gautą sumą. Ketinamo parduoti turto savininkai tokiu atveju privalo grąžinti šios sutarties 3.1 p. nurodytą sumą ne vėliau kaip 1 dieną nuo šios sutarties nutraukimo dėl šiame punkte nurodytų priežasčių. Tačiau atsakovai nurodo, kad formalusis sutarties tekstas, t. y. preliminariosios sutarties 2.10 p., neatitinka tikrosios šalių valios, kadangi jau prieš pasirašydamos šią sutartį, šalys jau turėjo žinių, kad ketinamas parduoti ir pirkti turtas yra nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje. Su tokia išreikšta atsakovų – apeliantų pozicija sutikti negalima, kadangi iš šalių pateiktų paaiškinimų matyti, kad abi šalys suvokė, jog siekiant parduoti ir įsigyti nekilnojamąjį turtą, preliminariosios sutarties sudarymo metu, tiek Nekilnojamojo turto registre, tiek notaro pateiktuose nekilnojamojo turto dokumentuose buvo matyti įrašas, jog sklypas, dėl kurios pirkimo ir pardavimo preliminariai tarėsi šalys, yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, tačiau tuo pačiu pirkėjai patvirtino, jog tikėjosi ir dėjo pastangas išsiaiškinti detales dėl tikslaus sklypo, kaip valstybės saugomos kultūros vertybės, statuso ir tikėjosi ateityje sudaryti sutartį nepaisant to, kad ketinamas pirkti objektas yra saugoma kultūros vertybė. Taigi įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad nors abi šalys ir žinojo, jog preliminariosios sutarties objektas yra valstybės saugoma kultūros vertybė, tačiau sąmoningai, laisva valia įtraukė minėtą 2.10 preliminariosios sutarties punktą su aiškiai išreikštu ketinimu išsiaiškinti detales dėl perkamo ir parduodamo žemės sklypo, tolesniu ketinimu toje teritorijoje vykdyti statybas ar tiesiog ketinimu pakeisti sklypo statusą ateityje turint tikslą naudoti sklypą pagal būsimo pirkėjo ketinimus. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti sutarties sąlygą (preliminarios sutarties 2.10 p.) niekine ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento.

24Abi šalys apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad abi sutarties šalys yra kaltos dėl neįvykdytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties. Su tokia išreikšta apeliantų pozicija sutikti negalima. Analizuojant ieškovų elgesį preliminariosios sutarties vykdymo metu, atkreiptinas dėmesys, kad preliminariosios sutarties 5.3 punktas numato, kad būsimieji pirkėjai iki pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos privalo savo lėšomis gauti ir sutartį tvirtinsiančiam notarui pateikti visus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (teisės aktus) pagrindinei turto pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus, t. y. sutarties tekstas patvirtina ieškovų ir atsakovų parodymus, kad ieškovai turėjo siekį pakeisti žemės sklypo, saugomo kaip kultūros vertybės, statusą ar išsiaiškinę kitas detales apie ketinamą pirkti žemės sklypą, įsigiję žemės sklypą vykdyti numatytas statybas. Šių dokumentų ieškovė iki preliminariojoje sutartyje numatyto termino nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovai taip pat iki galo neįvykdė preliminariosios sutarties sąlygų, t. y. 4.3 sutarties punkto, numatančio, kad ketinamo parduoti turto savininkai patvirtina, kad sklypas preliminariosios sutarties pasirašymo dieną priklauso Lietuvos Respublikai, kad ketinamo parduoti turto savininkai turi teisę nupirkti šios sutarties 2.3 punkte nurodytą valstybės žemės sklypą. Ketinamo parduoti turto savininkai įsipareigoja ir privalo iki preliminariosios sutarties 2.1 punkte nurodyto termino pabaigos įgyti nuosavybės teisę į sklypą ir įregistruoti savo nuosavybės teisę į sklypą viešajame registre. Šios sutarties nuostatos atsakovai neįvykdė iki šios dienos, o vien ta aplinkybė, jog 2012-04-11 atsakovas R. Ž. sumokėjo 1/2 dalį žemės sklypo kainos, neleidžia daryti išvados, jog atsakovai tinkamai įvykdė preliminariojoje sutartyje numatytą įsipareigojimą. Be to, pažymėtina, jog sutarties 4.7 p. numatė, jog būtent ketinamo parduoti turto savininkai privalo iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos savo lėšomis gauti ir sutartį tvirtinsiančiam notarui pateikti visus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (teisės aktus) sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus, tarp jų ir patvirtinančius žemės nuosavybę, ko atsakovai nepadarė. Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad atsakovai nesudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, nes realiai neturėdami nuosavybės teisės į preliminariojoje sutartyje nurodytą žemės sklypą (jis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai), negalėjo jo perleisti ieškovams. Taigi teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad preliminariosios sutarties objekto pirkimo–pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta dėl to, kad atsakovai neturi nuosavybės teisių į žemės sklypą, kuris yra valstybės saugomas kultūros objektas. Įvertinus sutarties sąlygų visetą, atmestinas atsakovų argumentas, kad sutarties 2.10 punktas turi būti pripažintas niekiniu, kadangi iš tiesų neatitinka tikrosios šalių valios, tačiau įvertinus šalių parodymus bei kitas sutarties sąlygas, matyti, kad abi šalys susitarė bendradarbiauti siekdamos įgyvendinti preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau abi sutarties šalys nedėjo pakankamai pastangų atlikti savo pareigas. Taigi pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Obelynė“ v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-534/2011; kt.). Todėl, pripažinus, jog abi šalys nepakankamai bendradarbiavo, ieškovams iš atsakovų turi būti priteisti sumokėti 6516,45 Eur (22500 Lt).

25Dėl nuostolių priteisimo

26Ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo ieškovams priteisti nuostolių – negautų pajamų (31 500,00 Lt), kadangi būtent dėl atsakovų kaltės, t. y. netinkamų preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, ketinamo išnuomoti turto ieškovai ne tik negalėjo numatytu laiku įsigyti iš atsakovų, bet ir remdamiesi preliminariosios nekilnojamojo turto nuomos sutarties sąlygomis numatytu laiku (2012-04-16) išnuomoti tretiesiems asmenims ir iš šios veiklos gauti iš anksto numatytų pajamų.

27Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais (kai derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi ikisutartinių santykių šalis savo elgesiu sukuria kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta) gali būti pagrindas spręsti ne tik dėl tiesioginių išlaidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, priteisimo nukentėjusiai sąžiningai preliminariosios sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; kt.). Svarbu pažymėti, kad sąžiningos preliminariosios sutarties šalies praradimai dėl prarastos galimybės nėra preziumuojami. Dėl to asmuo, teigiantis patyręs tokius praradimus, remiantis rungimosi principu (CPK 12 straipsnis), turi juos įrodyti (CPK 178 straipsnis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimus padarinius, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad kai nukentėjusi dėl pagrindinės sutarties nesudarymo preliminariosios sutarties šalis savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, kitos šalies atsakomybė dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013).

28Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl nuostolių – negautų pajamų atlyginimo, įvertinus abiejų šalių elgesį vykdant preliminariąją sutartį, konstatuota jų abiejų kaltė dėl sutarties neįvykdymo, t. y. jau sudarant preliminariąją sutartį, šalims paaiškėjo kliūtis šią sutartį įgyvendinti – sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, tai patvirtina į preliminariąją sutartį šalių įtrauktas 2.10 punktas. Įvertinus šią aplinkybę, ieškovų veiksmai – sudarius preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo, po savaitės laiko sudaryti planuojamo įsigyti turto nuomos sutartį, leidžia daryti prielaidą, kad ieškovai nebuvo pakankamai atidūs, rūpestingi ir galėjo bei turėjo numatyti galimus padarinius, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į konstatuotą abiejų šalių kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai nėra atsakingi už ieškovų nuostolių dėl negautų pajamų už pastatų nuomą atlyginimą.

29Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

32Abi šalys pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau įvertinus tai, kad abiejų šalių apeliaciniai skundai atmestini, nėra pagrindo pasisakyti dėl apeliantų patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl abi šalys paliktinos prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

34palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą nepakeistą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, jog 2012-03-07 tarp atsakovų 3. Plungės rajono apylinkės teismas 2016-03-29 sprendimu ieškinį tenkino iš... 4. 2014-01-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo V. K.;... 5. Teismas byloje nustatė, kad ieškovai savo reikalavimus atsakovams kelia iš... 6. Pirmosios instancijos teismas taip pat pasisakė dėl atsakovų argumento, kad... 7. Atsakovai R. Ž. ir I. Ž. pateikė... 8. Ieškovai V. K. ir D. G. pateikė... 9. Ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiek... 10. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, juo prašo... 11. Ieškovai pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, juo prašo... 12. Dėl pareigos panaikinti sklypo naudojimui taikomus apribojimus ieškovai... 13. Dėl ieškovų kaltės dėl neįvykusio sandorio ieškovai nurodo, kad... 14. Apeliaciniai skundai atmestini.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 16. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio... 17. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl preliminariosios sutarties nevykdymo,... 18. 11 250 Lt kiekvienam, taip pat priteisti 31 500 Lt patirtų nuostolių... 19. Dėl preliminariosios sutarties sudarymo, šalių tikrosios valios ir sutarties... 20. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad šalys dar prieš pasirašydamos... 21. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovai nevykdė preliminariosios... 22. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą... 23. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktos 2012-03-07 preliminariosios sutarties... 24. Abi šalys apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 25. Dėl nuostolių priteisimo... 26. Ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo... 27. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tam... 28. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl nuostolių – negautų pajamų... 29. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 31. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 32. Abi šalys pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 34. palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą...