Byla 3K-3-375/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno, Janinos Stripeikienės (kolegijos pranešėja) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. P. teisių perėmėjos D. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. K. ieškinį atsakovui J. P. dėl sumokėto pagal preliminariąją sutartį avanso ir palūkanų priteisimo ir pagal atsakovo J. P. priešieškinį ieškovei Ž. K. dėl nuostolių priteisimo; trečiasis asmuo – R. Važinskio individuali įmonė „Mondo statyba“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo neįvykdžius preliminariosios sutarties sąlygos sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

6Pagal 2007 m. gegužės 23 d. preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas įsipareigojo ieškovei parduoti 0,12 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už 180 000 Lt.

7Ieškovė nurodė, kad pagal preliminariąją sutartį galutinė, notariškai patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta ne vėliau, kai atsakovas parengs ir bus patvirtintas žemės sklypo detalusis planas. Pasirašant preliminariąją sutartį ir vėliau ieškovė atsakovui sumokėjo 27 000 Lt avansą. Ieškovė nurodė 2010 m. birželio 17 d. sužinojusi, kad žemės sklypą atsakovas pardavė kitam asmeniui, o avanso jai negrąžino.

8Tuo remdamasi ieškovė prašė teismo priteisti jai iš atsakovo 27 000 Lt avanso, 3825 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 23 d. iki 2010 m. birželio 8 d. ir 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 30 825 Lt už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Atsakovo teigimu, apie 2007 m. lapkričio 30 d. patvirtintą detalųjį planą jis tų pačių metų gruodžio mėnesį informavo ieškovę ir jai pasiūlė sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nesutiko sudaryti pagrindinės sutarties, vilkino jos sudarymą. Atsakovas 2010 m. gegužės 21 d. žemės sklypą pardavė kitam asmeniui už 75 000 Lt, t. y. už mažesnę negu sutarta preliminariojoje sutartyje, kainą. Dėl to atsakovas priešieškiniu prašė teismo priteisti iš ieškovės 78 000 Lt nuostolių atlyginimo.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu atmetė ieškinį ir priešieškinį.

12Byloje nustatyta, kad pagal sudarytą trišalę ieškovės Ž. K., atsakovo J. P. ir trečiojo asmens R. Važinskio individualios įmonės „Mondo statyba“ žemės sklypo preliminariąją sutartį ieškovė ir atsakovas įsipareigoja pasirašyti pagrindinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ne vėliau, kada bus patvirtintas sklypo detalusis planas. Sklypo detalusis planas patvirtintas 2007 m. lapkričio 30 d. Tačiau preliminarioji sutartis liko neįvykdyta šalims nesudarius sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Ieškovė sumokėjo avansą už būsimą žemės sklypą 18 000 Lt ir 9000 Lt. Pagal 2010 m. gegužės 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį sklypą atsakovas už 75 000 Lt pardavė A. L. Atsakovui mirus 2011 m. vasario 11 d. jo turtą 2011 m. gegužės 18 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu paveldėjo D. P.

13Teismas nurodė, kad pagal CK 6.165 straipsnį, jei terminas preliminariojoje sutartyje nenustatytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Preliminariąją sutartį pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Ieškovė nebuvo pakankamai sąžininga siekdama pasirašyti pagrindinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir neišnaudojo visų galimų priemonių šiam tikslui pasiekti. Ieškovė žinojo, kad žemės sklypo dokumentai yra tvarkomi, tačiau buvo nepakankamai atidi, rūpestinga, apdairi, nes ji nepasinaudojo viešo registro duomenimis ir nesidomėjo, ar sklypas yra atidalytas, nesiekė susitikti su atsakovu. Atsakovas galėjo kreiptis į notarą arba siųsti oficialų pranešimą ieškovei dėl pagrindinės sutarties sudarymo, bet to nepadarė. Taip pat ir ieškovė nesiėmė šių veiksmų, kuriais būtų galima įrodyti faktą, kad atsakovas vengė sudaryti pagrindinę sutartį ir tik dėl jo kaltės ji nebuvo sudaryta. Taigi abi šalys neveikė taip, kad pasiektų pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

14Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovės Ž. K. apeliacinis skundas iš dalies tenkintas, atsakovo J. P. teisių perėmėjos D. P. apeliacinis skundas netenkintas, nutarta Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeisti, jį išdėstant taip: ieškinį iš dalies tenkinti, priteisti ieškovei Ž. K. iš atsakovo J. P. teisių perėmėjos D. P. 27 000 Lt avansą ir nuo šios sumos 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dienos (2012 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmesti.

15Teismas konstatavo, kad avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigus sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Byloje abi šalys sutinka, kad mokėjimų tikslas buvo išankstinis apmokėjimas (avansas), įskaitytinas į būsimo pirkimo–pardavimo sandorio kainą. Kadangi preliminariosios sutarties tikslas byloje nagrinėjamu atveju nepasiektas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, pripažintina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl ieškovei jie grąžintini vadovaujantis CK 6.237 straipsniu. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. UAB ,,Helenos kolekcija” ir kt., bylos Nr. 3K-3-809/2003, 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. G. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2006).

16Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Dėl to ieškovė nepagrįstai prašė priteisti 3825 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 23 d. iki 2010 m. birželio 8 d. ir 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (CK 1.5 straipsnis).

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad, sprendžiant klausimą dėl atsakovo reikalaujamų nuostolių kaip prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo, turi būti įvertintas abiejų šalies elgesys. Jeigu nuostolius prašanti atlyginti šalis pati elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, tai kitos šalies atsakomybė dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo gali būti sumažinta arba ši šalis gali būti visiškai atleista nuo pareigos atlyginti nuostolius. Turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis atsakingo asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių ryšys. Turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. jo atidumas, rūpestingumas, galėjimas numatyti galimus padarinius, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis, ir kt. Be to, turi būti įvertinti ir objektyvūs, t. y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai, t. y. šalyje vykstantys ekonominiai procesai (pvz., nekilnojamojo turto rinkoje vykstanti kainų kaita, kurią gali lemti tiek šalies vidiniai, tiek regioniniai ar net pasauliniu mastu vykstantys procesai, kaip antai ekonominė krizė ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Sąžiningos preliminariosios sutarties šalies praradimai dėl prarastos galimybės nepreziumuojami; asmuo, teigiantis patyręs tokių praradimų, turi juos įrodyti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, neišnaudojo visų teisinių priemonių – nesikreipė į notarą, nesiuntė oficialaus pranešimo ieškovei dėl pagrindinės sutarties sudarymo, taigi neveikė pakankamai aktyviai siekdamas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas nereiškė reikalavimo priteisti sutartyje numatytą baudą.

18III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu atsakovo J. P. teisių perėmėja D. P. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

20Preliminariąją sutartį pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė šio straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006, aiškindama CK 6.165 straipsnio 4 dalies normą, nurodė, kad ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai gali būti kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Prarastos galimybės piniginė vertė gali būti nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą. Taikant civilinę atsakomybę bei kainų skirtumo principą yra vertinamas ir nukentėjusios šalies elgesys. Nustačius, kad ši šalis savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, kitos šalies atsakomybė dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šių nuostolių dalies atlyginimo.

21Byloje teismai konstatavo ieškovės kaltę dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo nesudarymo, taip pat tai, kad atsakovas nesiėmė visų reikalingų veiksmų tokios sutarties sudarymui pasiekti. Pagal CK 6.259 straipsnio l dalį teismai turėjo pagrindą esant nustatytoms aplinkybėms sumažinti prašomus priteisti nuostolius, o ne atmesti priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Sprendžiant dėl kreditoriaus kaltės svarbu nustatyti kaltės formą: ar kreditorius prie prievolės neįvykdymo, netinkamo įvykdymo bei nuostolių atsiradimo prisidėjo tyčiniais veiksmais ar dėl neatsargumo. Išvadai dėl atsakovo veiksmų įvertinimo yra reikšmingos ir tokios teismų neįvertintos aplinkybės, kaip antai: atsakovo išsilavinimas, teisinių žinių ir patirties nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriuose neturėjimas, ilgas laikotarpis nuo preliminariosios sutarties iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo su kitu asmeniu. Ieškovė turėjo patirties nekilnojamojo turto prekybos veikloje, veikė kaip verslininkė, todėl jai taikytini didesni rūpestingumo bei atidumo reikalavimai. Be to, teismų neįvertintas žemės sklypo vertės sumažėjimas dėl nekilnojamojo turto rinkos nuosmukio, prasidėjusio 2008 m. antroje pusėje.

22Dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarties motyvo, kad atsakovas nereiškė reikalavimo priteisti sutartyje nustatytą baudą, kasatorė nurodo, kad priešieškiniu iškėlus reikalavimą priteisti 78 000 Lt nuostolių atlyginimą sutartyje nurodytas baudos 36 000 Lt dydis buvo įskaičiuotas į reikalavimą atlyginti nuostolius.

23Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė Ž. K. prašo atmesti kasacinį skundą, palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį. Atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

24Ieškovė 27 000 Lt avansą perdavė žemės sklypo pirkimui, tačiau, nesudarius pagrindinės sutarties, pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jie turi būti grąžinti CK 6.237 straipsnio pagrindu, t. y. kai asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo grąžinti visa tai asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.

25Preliminariąja sutartimi šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį, kai bus parengtas ir patvirtintas sklypo detalusis planas. Taip šalys susitarė šalių teisių ir pareigų atsiradimo priklausymą nuo atidedamosios sąlygos, t. y. nuo detaliojo plano patvirtinimo, kurio įvykimas nebuvo šalims iš anksto žinomas. Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Taigi, kad būtų nustatytas civilinės atsakomybės faktinis pagrindas pagal preliminariąją sutartį, būtina konstatuoti juridiškai reikšmingus faktus: sutarties šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį faktą ir dėl to kitos šalies patirtų nuostolių faktą. Byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai padarė išvadą, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis per vienerių metų laikotarpį nuo preliminariosios sutarties pasirašymo nesudaryta dėl abiejų šalių kaltės, t. y. dėl jų pasyvaus elgesio. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad atsakovas būtų atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus, siekdamas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, apie pasirengimo sudaryti pagrindinę sutartį ieškovės neinformavo, jokių pretenzijų nereiškė, dėl to nepagrįstai byloje reikalauja atlyginti nuostolius.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Dėl nuostolių prarastos galimybės vertės forma atlyginimo ikisutartiniuose santykiuose

29Kasaciniame skunde suformuluotas teisės aiškinimo klausimas, kaip turi būti atlyginama prarastos galimybės vertė, kai, pirkėjui pagal preliminariąją sutartį jos neįvykdžius, pardavėjas sudaro ją pakeičiančią nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį su kitu asmeniu už mažesnę kainą, negu kaina, buvusi numatyta preliminariojoje sutartyje. Šiuo teisės klausimu pasisako bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

30Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti.

31CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama galimybė atlyginti nuostolius negautų pajamų forma, kai neįvykdoma dėl sutarties kurios nors šalies kaltės preliminarioji sutartis, tačiau negautų pajamų apskaičiavimas ikisutartiniuose santykiuose turi savitumų, palyginti su jų apskaičiavimu pagrindinių sutarčių neįvykdymo atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006, konstatavo, kad preliminariosios sutarties nevykdymo atveju tiesioginės žalos dydis nustatomas pagal dydį pagrindžiančius įrodymus, o netiesioginės žalos dydį nustatyti dažnai yra sudėtinga. Ir ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę. Prarastos galimybės piniginė vertė galėtų būti nustatoma taikant ir CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą, jį taikant kiekvienu individualiu atveju reikia įvertinti ir nukentėjusios šalies elgesį. Įvertintini ir objektyvūs, t. y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai – valstybėje vykstantys ekonominiai procesai (pvz., sparti ir ne visada prognozuojama kainų kaita, ypač nekilnojamojo turto rinkoje).

32Plėtodamas plenarinės sesijos nutarime suformuotą praktiką dėl prarastos galimybės vertės atlyginimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vėlesnėse bylose yra konstatavęs, kad be tiesioginių nuostolių, sąžiningos preliminariosios sutarties šalies nuostoliais taip pat gali būti pripažinta prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimus padarinius, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis. Taikant ikisutartinę atsakomybę siekiama nukentėjusią šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t. y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų sudaryta. Kainų skirtumas (t. y. prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė) nustatoma palyginus kainą, kuria pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta su trečiaisiais asmenimis, jei nebūtų vykusios derybos su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi, ir sudarytos pagrindinės sutarties kainą. Taikant kainų skirtumo principą, sutartis turi būti sudaroma per protingą terminą ir protingomis sąlygomis, t. y. turi būti įvertintas ir nukentėjusios šalies elgesys. Pažymėtina, kad kainų skirtumo principas yra tik vienas, bet ne vienintelis galimų prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB ,,Pajūrio viešbučiai“, bylos Nr. 3K-3-126/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č.-Š. v. UAB „Pakruojo parketas“, bylos Nr. 3K-3-82/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autovygreda“ v. UAB „Baltik vairas“, bylos Nr. 3K-3-279/2010).

33Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priimtuose procesiniuose sprendimuose įvertino abiejų šalių elgesį vykdant preliminariąją sutartį ir konstatavo jų abiejų kaltę dėl sutarties neįvykdymo. Įvertinus bylos įrodymus konstatuota, kad ieškovė turėjo patirties nekilnojamojo turto rinkoje, vertėsi nekilnojamųjų daiktų prekyba, žinojo, kad atsakovas tvarko žemės sklypo dokumentus, o juos sutvarkius, nesiėmė jokių veiksmų sklypo pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, vengė susitikti su atsakovu ir su juo sudaryti pagrindinę sutartį. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nebuvo pakankamai aktyvūs siekdami sudaryti pagrindinę sutartį, nesikreipė į notarą, nesiuntė oficialaus pranešimo vienas kitam dėl sutarties sudarymo, neparengė pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo sprendime pripažintos patvirtinančiomis ieškovės kaltę ir jos nesąžiningumą jai iš tikrųjų neketinant pasirašyti pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Atsakovas, nebūdamas pakankamai aktyvus, neinicijuodamas pagrindinės sutarties su ieškove sudarymo, prisidėjo prie nuostolių padidėjimo, uždelsęs sklypo pardavimą, uždelsimo laikotarpiu sumažėjus nekilnojamojo turto rinkos kainoms ir dėl to sudaręs sklypo pirkimo–pardavimo sutartį su kitu asmeniu už mažesnę kainą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo ketinimai parduoti žemės sklypą po preliminariosios sutarties sudarymo išliko, jis nuosekliai siekė pardavimo, pirmiausia atliko veiksmus dėl sklypo detaliojo plano parengimo, jo patvirtinimo, po to, nesant galimybės sklypo parduoti ieškovei, ketino ir siekė parduoti sklypą, šį pardavinėjo, kol galiausiai pardavė už mažesnę kainą, praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo dienos, t. y. kada turėjo būti, tačiau liko nesudaryta sklypo pirkimo–pardavimo sutartis su ieškove. Preliminariojoje sutartyje terminas, kada turi būti sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, apibrėžtas įvykiu – žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimu – nuo kurio atsiradimo šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę šio sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau jos nesudarė neveikdamos ir nesiekdamos sudaryti tokios sutarties. Šią teisinę situaciją, esant abiejų preliminariosios sutarties šalių kaltei dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, nuostolių atsiradimo, jų padidėjimo, aiškindamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad kai nukentėjusi dėl pagrindinės sutarties nesudarymo preliminariosios sutarties šalis savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, kitos šalies atsakomybė dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija ne visiškai sutinka su aptariamos teisės aiškinimo taisyklės taikymu apeliacinės instancijos teismo nutartyje, nes pagal byloje konstatuotą faktinę padėtį ieškovės atsakomybė turėjo būti sumažinta, tačiau ji negalėjo būti visiškai atleista nuo nuostolių atlyginimo.

34Atsakovas priešieškinio reikalavimą ieškovei atlyginti nuostolius jų dydį grindė prarastos galimybės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo verte, t. y. sklypo pardavimo kainų, nurodytų preliminariojoje ir pagrindinėje su kitu asmeniu sutartyse, skirtumu. Pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad kainų skirtumo principas yra vienas, bet ne vienintelis galimų prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimo būdų (CK 6.258 straipsnio 5 dalis). Šį būdą pasitelkiant kaip kriterijų siekiama apskaičiuoti tikrus ir realius nuostolius dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo. Tam, kad būtų galima taikyti šį kriterijų, be kita ko, būtina sąlyga, neįvykdžius preliminariosios sutarties, yra su kitu pirkėju pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas. Teismo turi būti vertinama, ar tokia su kitu asmeniu sutartis sudaryta per protingą laiką nuo preliminariosios sutarties neįvykdymo ir ar joje nurodyta kaina atitiko jos sudarymo metu buvusią padėtį rinkoje, t. y. ar kaina nebuvo dirbtinai sumažinta ir ar dėl to atsiradęs kainų skirtumo dydis adekvatus padėčiai rinkoje. Pagal tai sprendžiama, ar kainų skirtumas gali pagrįsti tikrą ir realų pardavėjo pagal preliminariąją sutartį nuostolių dydį dėl to, kad pirkėjas nepagrįstai ir nesąžiningai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Be to, turi būti aiškinamos priežastys, lėmusios prarastos galimybės vertę – kurie veiksniai nulėmė prarastą galimybę dėl turto nuvertėjimo. Nagrinėjamoje byloje ne vien ieškovės vengimas sudaryti pagrindinę sutartį nulėmė atsakovo nuostolius, bet ir atsakovo neveiklumo laikotarpis, dėl kurio padidėjo jo nuostoliai ir per kurį sumažėjo nekilnojamojo turto rinkos kainos. Dėl šių priežasčių atsakovo prašomas nuostolių atlyginimas, jį grindžiant kainų skirtumu, negali būti visa apimtimi taikomas ir turi būti sumažinamas, tačiau ne atmetamas visa apimtimi, paneigiant atsakovo teisę į jam atsiradusių nuostolių kompensavimą.

35Konstatuodamas atsakovo teisę į prarastos galimybės vertės atlyginimą ir atsižvelgdamas į abiejų šalių kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, taip pat į nuostolių pagrindžiančio kainų skirtumo susidarymo nurodytas subjektyvias ir objektyvias priežastis teismas sprendžia, kad ieškovė yra atsakinga už atsakovo nuostolių dėl kainų skirtumo kaip prarastos galimybės atlyginimą, tačiau, esant ir atsakovo kaltei dėl atsiradusių nuostolių, ieškovės atsakomybė sumažintina CK 6.259 straipsnio pagrindu. Dėl nurodytų aplinkybių, kasacinio teismo vertinimu, atsakovo prarastos galimybės kompensavimui taikytinas kainų skirtumas sumažintinas iki 27 000 Lt ieškovės sumokėto avanso pagal preliminariąją sutartį, kurio dydžiu ieškovei tenka atsakomybė kompensuoti atsakovo praradimus dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo.

36Ieškovės sumokėtą avanso sumą įskaičius į atlygintinus atsakovo nuostolius konstatuotina, kad byloje pareikšti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai netenkintini, dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikintina ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys ir priešieškinis atmesti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis atmesti, tai jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

39Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Iš atsakovo J. P. teisių perėmėjos D. P. priteistinas 1170 Lt Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi atidėtas žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) sudaro 42,45 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. birželio 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Jos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo ir atsakovo teisių perėmėjos D. P. lygiomis dalimis iš kiekvieno po 21,22 Lt.

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

41Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą.

42Priteisti iš atsakovės D. P. 1191,22 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt vieną litą 22 ct) ir ieškovės Ž. K. 21,22 Lt (dvidešimt vieną litą 22 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo.

43Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

44Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo neįvykdžius preliminariosios... 6. Pagal 2007 m. gegužės 23 d. preliminariąją žemės sklypo... 7. Ieškovė nurodė, kad pagal preliminariąją sutartį galutinė, notariškai... 8. Tuo remdamasi ieškovė prašė teismo priteisti jai iš atsakovo 27 000 Lt... 9. Atsakovo teigimu, apie 2007 m. lapkričio 30 d. patvirtintą detalųjį planą... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 11. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu atmetė... 12. Byloje nustatyta, kad pagal sudarytą trišalę ieškovės Ž. K., atsakovo J.... 13. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.165 straipsnį, jei terminas preliminariojoje... 14. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 15. Teismas konstatavo, kad avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui... 16. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad, sprendžiant klausimą dėl... 18. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 19. Kasaciniu skundu atsakovo J. P. teisių perėmėja D. P. prašo panaikinti... 20. Preliminariąją sutartį pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai šaliai... 21. Byloje teismai konstatavo ieškovės kaltę dėl pagrindinės... 22. Dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarties motyvo, kad atsakovas nereiškė... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė Ž. K. prašo atmesti kasacinį... 24. Ieškovė 27 000 Lt avansą perdavė žemės sklypo pirkimui, tačiau,... 25. Preliminariąja sutartimi šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį,... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Dėl nuostolių prarastos galimybės vertės forma atlyginimo ikisutartiniuose... 29. Kasaciniame skunde suformuluotas teisės aiškinimo klausimas, kaip turi būti... 30. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi... 31. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos,... 32. Plėtodamas plenarinės sesijos nutarime suformuotą praktiką dėl prarastos... 33. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priimtuose... 34. Atsakovas priešieškinio reikalavimą ieškovei atlyginti nuostolius jų dydį... 35. Konstatuodamas atsakovo teisę į prarastos galimybės vertės atlyginimą ir... 36. Ieškovės sumokėtą avanso sumą įskaičius į atlygintinus atsakovo... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 39. Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 42. Priteisti iš atsakovės D. P. 1191,22 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą... 43. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos,... 44. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...