Byla e2S-867-553/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-08 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei, UAB „Misionierių namai“ dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir padarinių pašalinimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Vilniaus arkivyskupija, institucijos, duodančios išvadą byloje Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisija ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas.

3Teisėja,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pareiškė civilinėje byloje savarankiškus reikalavimus ir prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojai UAB „Misionierių namai“ 2017-01-11 išduotą leidimą Nr. LSNS-01-170111-00041; įpareigoti atsakovę UAB „Misionierių namai“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti statybos, kuriai buvo išduotas leidimas Nr. LSNS-01-170111-00041, atliktos žemės sklype adresu ( - ), padarinius – nugriauti naujai statomą statinį bei rekonstruojamą statinį (unikalus Nr. ( - )), atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) (unikalus Nr. ( - )) ir sutvarkyti statybvietę; teismo sprendime nustatyti, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus statybos, kuriai buvo išduotas leidimas Nr. LSNS-01-170111-00041, atliktos žemės sklype adresu ( - ), padarinių – nugriauti naujai statomą statinį ir sutvarkyti statybvietę, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Inspekcija atsakovės UAB „Misionierių namai“ lėšomis; teismo sprendime nustatyti, kad per teismo nustatytą terminą neįvykdžius numatyto įpareigojimo, statytoja UAB „Misionierių namai“ įpareigojama mokėti po 30 EUR baudą į Inspekcijos sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti statybos padariniai; panaikinti 2017-07-11 pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-100-170711-00614.
  2. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2017-01-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo statyti naują statinį Nr. LSNS-01-170111-00041 galiojimą bei sustabdyti šio leidimo pagrindu vykdomus statybos darbus.
  3. Nurodo, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžia tuo, jog leidimas, kurio pagrindu atsakovas intensyviai vykdo statybos darbus, galimai išduotas neteisėtai ir nepagrįstai. Statybos darbai vykdomi Vilniaus miesto senamiestyje, kuris yra labiausiai saugoma miesto dalis, įtraukta į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Vykdomais darbais gali būti padaryta žala Vilniaus miesto senamiesčiui – pastatytas pastatas, kuris neturi mokslinio, faktinio ir teisinio pagrindo egzistuoti. Kilusio ginčo atveju Inspekcija laikosi pozicijos, kad viešasis interesas turi prioritetą privataus statytojo atžvilgiu, kadangi nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus padaryta žala Vilniaus miesto senamiesčiui – pastatyti pastatai, kuris neturi mokslinio, faktinio ir teisinio pagrindo egzistuoti. Statybos vykdymas ir vėlesnis jo griovimas, nuginčijus statybos leidimą, pažeistų valstybės ir visuomenės interesus. Taip pat prašo atkreipti dėmesį, kad Inspekcija savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tikėtinais argumentais, išdėstytais paaiškinimuose, kuriuos padėjo parengti tam tikrų specialiųjų žinių turintis asmuo, Inspekcijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus darbuotojas, pateikęs statybos leidimo patikrinimo aktą. Taip pat Inspekcija papildomai kreipėsi į UAB „Projektų ekspertizė“, kuri atliko ginčo objekto statybos ir rekonstravimo techninio projekto bendrąją ekspertizę ir dalinę (gaisrinės saugos dalies) ekspertizę, patvirtinančias byloje faktą, kad statybos leidimas ir projektas neatitinka esminių statinio reikalavimų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų. Taigi byloje nurodžius teisinį pagrindimą ir pateikiant įrodymus, kuriuose kompetentingų asmenų yra išdėstyta pozicija dėl išduoto ir ginčijamo leidimo, kurio pagrindu vykdomi statybos darbai Vilniaus miesto senamiestyje, kuris įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą, laikytina, kad Inspekcija tikėtinai pagrindė savo reiškiamus argumentus, kad leidimas išduotas, galimai pažeidžiant kultūros paveldo objektų bei kultūros paveldo statinių tvarkybos ir statybos reikalavimus, ginant viešąjį interesą, yra pagrindas tenkinti Inspekcijos prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti 2017-01-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo statyti naują statinį Nr. LNS-01-170111-00041 galiojimą bei sustabdyti šio leidimo pagrindu vykdomus statybos darbus.
  1. Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodo, kad trečiojo asmens prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos pagal formuluojamą ieškinio dalyką ir nurodytus pagrindus, todėl šis prašymas atitinka CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, prašo jį tenkinti.
  2. Nurodo, kad susipažinęs su Inspekcijos ieškiniu, negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis yra nepagrįstas, o prima facie bylos duomenų vertinimas neleidžia manyti, jog trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas. Taip pat pažymi, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Šioje byloje ieškinio reikalavimas, kuriuo siekiama pripažinti negaliojančiu statybos leidimą ir spręsti dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis – ginčijamo statybos leidimo galiojimo bei šio leidimo pagrindu vykdomų statybos darbų sustabdymas. Tai viena iš būtinųjų sąlygų, kuriai esant pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra akivaizdus. Būtina sąlyga tam, kad būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta prielaida, kad jų nesiėmus realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils grėsmė. Iš bylos dokumentų matyti, kad šiuo metu pagal išduotą statybos leidimą vykdomi intensyvūs statybos darbai, nukasta didelė Išganytojo kalvos dalis, statomi daugiabučiai gyvenamieji namai, reklamuojami internetinėje erdvėje. Prokuroro ieškinyje buvo nurodyta, kad šios faktinės aplinkybės sudaro prielaidas, kad greitu laiku butai šiuose namuose galės būti perleisti tretiesiems asmenims. Pažymi, kad UAB „Misionierių namai“ atstovė advokatė A. M. 2017-08-31 rašte Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai nurodė, jog kreipiasi dėl informacijos, siekdama užtikrinti butų (statomų daugiabučiuose namuose) pirkėjų, sudariusių preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Misionierių namai“, interesus. Šis raštas patvirtina prokuroro ieškinyje nurodytų prielaidų realumą ir tos prielaidos šiuo metu jau vertintinos kaip įvykęs faktas. Todėl netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, išaugti galimai neteisėtai pastatytų statinių griovimo kaštai, nekilnojamasis turtas perleidžiamas tretiesiems asmenims ir tuo apsunkinamas bylos nagrinėjimas teisme bei teismo sprendimo vykdymas.
  1. Atsakovas UAB „Misionierių namai“ atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašo atmesti šį trečiojo asmens prašymą. Nurodo, kad nėra jokios grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas taps negalimu ar pasunkės. Teigia, kad Inspekcijos pareiškimas yra prima facie nepagrįstas. Net jeigu ir bus nustatyti ginčijamo leidimo išdavimo pažeidimai, pagal teismų formuojamą praktiką, tai nesudaro savaime pagrindo naikinti jį, nes teismas turi įvertinti visas aplinkybes ir nustatyti ar toks sprendimas bus protingas ir teisingas. Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir nustatęs pažeidimus, turėtų spręsti dėl termino atsakovui nustatymo pakeisti statybos sprendinius (Statybos įstatymo 33 str. 1 d. 3 p., 4 d.), o statytojas prašomus sustabdyti statybos darbus vykdytų savo rizika; jis yra mokus ir turi turto, kurio vertė yra pakankama projekto pakeitimams parengti ir įgyvendinti ar net nugriauti tam tikras komplekso dalis (nors pastarasis scenarijus yra itin mažai tikėtinas). Nėra jokio pagrindo tokią situaciją kvalifikuoti kaip teismo sprendimo įvykdymo negalimumą ar apsunkinimą. Be to, trečiasis asmuo visiškai nepateikė įrodymų, kurie objektyviai įrodytų grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 str., 177 str., 178 str.). Tarp galimo teismo sprendimo ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nėra pakankamo ryšio, o tokių priemonių taikymas būtų neproporcingas. Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškimo tenkinimo atveju, tikėtinas ginčo rezultatas būtų ne statinių griovimas ir „sklypo atlaisvinimas“, tačiau pakeistų techninio projekto sprendinių įgyvendinimas (sumažintas aukštingumas ar pan.) arba būklės, buvusios iki Statybos leidimo išdavimo, atstatymas (nugriautų pastatų ar jų dalių atkūrimas). Vykdomi statybos darbai iš esmės neužkerta kelio atlikti ir įgyvendinti projekto pakeitimus, jei teismas manytų, jog pastatų architektūrą reikia keisti. Nepagrįstai pritaikius Inspekcijos prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeisti atsakovo turtiniai interesai, tuo tarpu pareiškimas yra reiškiamas dėl neturtinio pobūdžio reikalavimų, todėl būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas patirs neproporcingai didelių nuostolių.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-08 nutartimi atmetė trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  2. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo teigti, kad trečiojo asmens reikalavimai yra prima facie pagrįsti ir galėtų būti tenkinami. Teismas, įvertinęs, kad grėsmę, jog galimas palankus trečiajam asmeniui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams, sprendė, kad tokios priemonės nėra pagrįstos ir tinkamai motyvuotos. Teismas taip pat nenustatė pagrindo teigti, kad ginčijamos statybos leidimo pagrindu vykstančios statybos kelia kokią nors grėsmę šio ieškinio ar trečiojo asmens pareikštų reikalavimų tenkinimo atveju sprendimo įvykdymui ar apsunkintų tokio sprendimo vykdymą.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-08 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti trečiojo asmens prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundas grindžiamas šiais argumentas:

5Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių tikėtiną ieškinio pagrįstumą. Apelianto pateiktame ieškinyje nurodomi statybos leidimo naikinimo pagrindai yra pagrįsti nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais rašytiniais įrodymais. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas tęs statybos darbus, didės atliktų statybos darbų apimtys, bus statomi nauji statiniai netinkamai tvarkoma ar net sunaikinta kultūros vertybė, o teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, padidės sąnaudos, reikalingos statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padariniams pašalinti. Nagrinėjamu atveju egzistuoja viešasis interesas, kuris turi prioritetą privataus statytojo atžvilgiu, kadangi nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus padaryta žala Vilniaus miesto senamiesčiui. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – ginčijamo statybos leidimo galiojimo sustabdymas bei draudimas vykdyti statybos darbus pagal ginčijamą leidimą išlaiko šalių interesų pusiausvyrą ir nei vienai šaliai nesuteikia pranašumo.

  1. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-08 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo teigi, kad apelianto reikalavimai yra prima facie pagrįsti ir galėtų būti tenkinami. Ieškinys prima facie nepagrįstas, nes apeliantas praleido terminą ginčyti statybos leidimą. Apelianto teiginys, kad statybos darbais gali būti padaryta žala Vilniaus miesto senamiesčiui, yra visiškai nepagrįstas, nes būtent specialusis planas, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas, sudarė prielaidas statybos leidimo išdavimui kultūros paveldo teritorijoje, ir būtent specialiuoju planu išnagrinėta statybos galimybė sklype, patenkančiame į Vilniaus miesto senamiestį, kultūros paveldo apsaugos aspektu. Teismas tinkamai motyvavo dėl prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumo. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

  1. Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo patenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-08 nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7Negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad apelianto ieškinys yra nepagrįstas, o prima face bylos duomenų vertinimas neleidžia manyti, kad apeliantui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas. Teismas nepagrįstai apelianto ieškinio reikalavimus siejo su specialiojo plano teisėtumo įvertinimu, nes apelianto ieškinyje statybos leidimo neteisėtumas nėra grindžiamas specialiojo plano sprendiniais. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, išaugti galimai neteisėtai pastatytų statinių griovimo kaštai, nekilnojamasis turtas perleidžiamas tretiesiems asmenims ir tuo apsunkinamas bylos nagrinėjimas teisme bei teismo sprendimo vykdymas.

  1. Atsakovas UAB „Misionierių namai“ atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-08 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8Teismas pagrįstai nenustatė apelianto ieškinio reikalavimų prima facie pagrįstumo, nes teritorijų planavimo dokumentas, kuriam galimai prieštarauja statybos leidimas ir techninis projektas, nėra detalusis planas. Be to apeliantas nepagrįstai teigia, jog Misionierių vienuolyno statinių ansamblio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano galiojimo faktas neturi esmės apelianto ieškinio vertinimui. Apeliantas praleido terminą statybos leidimo ginčijimui. Apelianto teiginiai dėl techninio projekto esminio neatitikimo teisės aktams yra nepagrįsti. Teismas taip pat pagrįstai nustatė, jog nėra grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas taps negalimu ar pasunkės, nes apeliantas neįrodė, kad statybos darbų vykdymas gali kelti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ir grėsmės egzistavimo faktą paneigia pačio ieškovo elgesys ginčo situacijoje. Pažymi, kad pareiškimų reikalavimai dėl statybos darbų padarinių pašalinimo yra ydingi ir negalėtų būti įvykdyti. Skundžiama nutartis atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principus. Apeliantas netinkamai ir vienpusiškai vertina viešojo intereso turinį ginčo situacijoje.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
  2. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-09-08 nutartimi nutarė netenkinti trečiojo asmens prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2017-09-08 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
  3. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pareiškė civilinėje byloje savarankiškus reikalavimus ir prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojai UAB „Misionierių namai“ 2017-01-11 išduotą leidimą Nr. LSNS-01-170111-00041; įpareigoti atsakovę UAB „Misionierių namai“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statybos, kuriai buvo išduotas leidimas Nr. LSNS-01-170111-00041, atliktos žemės sklype adresu Subačiaus g. 20, Vilniuje, padarinius – nugriauti naujai statomą statinį bei rekonstruojamą statinį (unikalus Nr. 1094-0366-0020), atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) (unikalus Nr. 1094-0366-0019) ir sutvarkyti statybvietę; teismo sprendime nustatyti, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus statybos, kuriai buvo išduotas leidimas Nr. LSNS-01-170111-00041, atliktos žemės sklype adresu Subačiaus g. 20, Vilniuje, padarinių – nugriauti naujai statomą statinį ir sutvarkyti statybvietę, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Inspekcija atsakovės UAB „Misionierių namai“ lėšomis; teismo sprendime nustatyti, kad per teismo nustatytą terminą neįvykdžius numatyto įpareigojimo, statytoja UAB „Misionierių namai“ įpareigojama mokėti po 30 EUR baudą į Inspekcijos sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti statybos padariniai; panaikinti 2017-07-11 pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-100-170711-00614.
  4. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2017-01-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo statyti naują statinį Nr. LSNS-01-170111-00041 galiojimą bei sustabdyti šio leidimo pagrindu vykdomus statybos darbus.
  5. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nenustatęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo.
  6. Atskiruoju skundu apeliantas nesutinka, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių tikėtiną ieškinio pagrįstumą, ir kad neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
  7. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos dvi įstatyme įtvirtintos sąlygos: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, ir antra, ieškovas turi pagrįsti teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
  8. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-827-370/2015).
  9. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, jog tuo atveju, kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), nes laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kuriam jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, o vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų, juolab nepagrįstų konkrečiais įrodymais, pareiškimas automatiškai nesuteikia ieškovui pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-224-516/2017).
  10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytą teismų praktiką, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, byloje, esančią medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad trečiasis asmuo tikėtinai nepagrindė savo reikalavimų. Trečiasis asmuo, reikšdamas savarankišką reikalavimą panaikinti statybos leidimą ir įpareigoti statytoją pašalinti neteisėtos statybos padarinius, nugriaunant statinį, pateikė teismui paaiškinimus ir įrodymus – ekspertizės aktą, patikrinimo aktą, įvairius žemės sklypų ribų planus ir kitus rašytinius įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, todėl vienareikšmiškai teigti, kad trečiasis asmuo preliminariai nepagrindė savo reikalavimų nėra teisinio pagrindo. Ar trečiojo asmens pateikti rašytiniai įrodymai patvirtins jo reikalavimų pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas išsiaiškins tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
  11. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių didės statybos darbų apimtys, bus statomi nauji statiniai, netinkamai tvarkoma ar net sunaikinta kultūros vertybė, o teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, padidės sąnaudos, reikalingos statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padariniams pašalinti.
  12. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas neįrodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažinta, jog savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto argumentus, kuriais jis grindžia savo savarankiškus reikalavimus, sprendžia, kad vienareikšmiškai teigti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs statybos leidimą išduotą neteisėtai, priims sprendimą nugriauti statinį. Tokiu atveju, jei teismas nustatytų terminą pašalinti galimai neteisėtos statybos padarinius, nėra grėsmės, kad šis sprendimas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų neįgyvendinamas. Priešingai, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai per didele apimti suvaržytų statyto teises ir būtų pažeistas proporcingumo principas. Proporcingumo principas tiesiogiai neįtvirtintas CPK nuostatose, tačiau civiliniame procese turi būti vadovaujamasi ne tik šakiniais šios teisės šakos principais, bet ir bendraisiais teisės principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turi įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas trečiojo asmens prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui (trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankišką reikalavimą) tuo atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.
  13. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2018-01-02 sprendimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. ĮV-558 „Dėl Vienuolyno statinių ansamblio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 761) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtintas Vienuolyno statinių ansamblio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 761, buvęs kodas G360K) Subačiaus g. 24, 26, 28 Vilniuje, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ribų planas ir paveldotvarkos projektas, tiek kiek 2014 m. gruodžio 3 d., 2015 m. sausio 6 d. ir 2015 m. birželio 26 d. informaciniuose pranešimuose nebuvo eksplicitiškai nurodyta, jog planuojama buvusios Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos pastato teritorija, neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 1 daliai (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) ir Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, 35 punktui (Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1309 redakcija).
  1. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

9Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Atskirojo skundo netenkinti.

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai