Byla 2A-650-544/2014

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Birutės Jonaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-732/2014 pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovui R. D., atsakovei Molėtų rajono savivaldybės administracija, tretieji suinteresuotieji asmenys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius, dėl pritarimo supaprastintam statinio projektui, deklaracijos apie statinio užbaigimą pripažinimo negaliojančiomis bei įpareigojimo nugriauti statinį.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia Molėtų rajono savivaldybės administracijos vyr. architekto G. P. 2009 m. birželio 30 d. suderinimo žymą („Suderinta“) Nr. P9-156 ant pagalbinio ūkio pastato, (duomenys neskelbtini), sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) projekto, esančią pririšimo plane M1:500, lapas 1-1; 2) pripažinti negaliojančią R. D. 2011-06-10 deklaraciją apie pagalbinio ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimą, 3) įpareigoti statytoją R. D. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo ir Molėtų raj. savivaldybės administracijos lėšomis nugriauti R. D. nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

5Molėtų rajono apylinkės teismas 2014-02-20 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad duomenys apie tai, ar žemės sklypas yra miško žemė, nenuoseklūs. 2009-2010 metais R. D. priklausantis sklypas nebuvo įtrauktas į miško žemę ir tik 2010-07-20 duomenų keitimo aktu ši klaida buvo ištaisyta ir buvo atstatytas miško žemės statusas. Tuo tarpu 2009-06-30 duomenų apie tai, jog R. D. priklausančiame sklype, kur pagal projektą numatyta statyti pirtį, yra miškas, nebuvo. Teismas nenustatė atsakovų R. D. ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos pareigūnų kaltės dėl pirties statybos miško žemėje. Teismo nuomone, tai, kad statinys pastatytas miško žemėje, didžiąja dalimi lėmė valstybinių institucijų pareigūnų netinkamas funkcijų vykdymas. Sprendė, jog 2009-06-30 vyr. architekto žyma „Suderinta“ atitiko tai situacijai, jog atsakovo R. D. žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), numatytos statyti pirties vietoje nebuvo miško žemės. Teismo nuomone, Valstybinė miškų tarnyba, periodiškai inventorizuodama miškų sklypus, turėtų informuoti žemės sklypų savininkus ir atitinkamas tarnybas apie asmenų nuosavybėje esančio žemės sklypo statuso pasikeitimą.

6Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti minėtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas, todėl - naikintinas.

71.Teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir tai sudarė pagrindą padaryti materialinės teisės pažeidimą. Vieta, kur pastatytas ginčo statinys, tiek pagal 1999 m. inventorizacijos duomenis, kurie galiojo ir 2009-06-30, tiek pagal 2009-2010 m. inventorizacijos duomenis, tiek ieškinio padavimo metu buvo miško žemėje, o teismo išvada, kad ji tokio statuso neturėjo 2009-06-30 ir jį įgijo tik po 2010-07-20, yra nepagrįsta. Ginčo vieta į naujai išskirtų sklypų teritoriją nepatenka, nes naujai išskirti 948 kvartalo sklypai Nr. 69 ir 70 yra kirtavietės, o byloje nebuvo nustatinėjama, kad statytojas ar kitas asmuo iškirto mišką toje vietoje, kur buvo vykdoma statyba. Miško žemės statusą apsprendžia ir įtvirtina jos registracija LR Miškų valstybės kadastre, tačiau rengiant projektą ir sprendžiant dėl pritarimo projektui 2009-06-30 dieną atsakovės pareigūnai netikrino Miškų valstybės kadastro (toliau – MVK) duomenų.

82.Sprendimas yra nelogiškas ir nenuoseklus, pažeidžiantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles:

92.1. Teismui nustačius, kad ieškinį tenkinti nėra pagrindo, sprendime išdėstyti argumentai dėl kaltų asmenų yra nepagrįsti, nelogiški, pertekliniai. Pasisakydamas dėl atsakovų nekaltumo ir be motyvų atmesdamas šalių argumentus kaip nereikšmingus, teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ir pareigą motyvuoti sprendimą.

102.2.Nepagrįstais ir prieštaraujančiais teismų praktikai laikytini ieškinio atmetimo motyvai, jog įpareigojimas statytoją nugriauti pastatą būtų neproporcingas siekiamam apginti viešajam interesui, kadangi, nors statinys pastatytas miško žemėje, tačiau tokią situaciją didžiąja dalimi lėmė valstybinių institucijų pareigūnų netinkamas funkcijų vykdymas, o statytojas tokiu atveju ne tik patirtų materialinių nuostolių, bet ir turėtų atsakyti už institucijų aplaidų veikimą. Tai, kad statytojo kaltės dėl statybų pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą nėra, neleidžia daryti išvados, jog tokios statybos yra teisėtos.

112.3. Pagal Statybos įstatymo 23 str. 30 d. atsakovais dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų išdavimo yra asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, šiuo atveju - Molėtų rajono savivaldybės administracija. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija jokio vaidmens statybą leidžiančio dokumento išdavimui neturėjo ir apie vykdomas statybas sužinojo 2010-02-22 atlikusi patikrinimą ir surašiusi aktą, todėl jos įtraukti į procesą atsakove nebuvo pagrindo. Iš šio akto bei priedo prie 2010-05-17 patikrinimo akto matyti, kad tuo metu pastatas bent jau iš išorės buvo pastatytas, todėl statybos stabdyti nebuvo pagrindo ir ne dėl minėtos Inspekcijos veiksmų atsirado sunkūs padariniai, kaip kad nepagrįstai nustatė teismas. Teismas, de facto pripažinęs statybos teisėtumą, neturėjo pagrindo pasisakyti apie statybų stabdymą, sunkias pasekmes ir Inspekcijos kaltę. Pastarieji klausimai spręstini tik konstatavus statybą leidžiančio dokumento neteisėtumą.

122.4.Nors atsakovai ieškinio nepripažino ir akcentavo savo kaltės nebuvimą, tačiau ėmėsi veiksmų siekdami dalį minėto žemės sklypo miško naudmenų paversti kitomis naudmenomis, ką teismas turėjo įvertinti kaip ieškinio dėl administracinio akto pripažinimo negaliojančiu pripažinimą.

13Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas R. D. prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų negaliojančiais Molėtų rajono savivaldybės administracijos vyr. architekto G. P. 2 009-06-30 suderinimo pažymą („Suderinta“) Nr. P9-156 bei R. D. 2011-06-10 deklaraciją apie Statinio statybos užbaigimą, prašo leisti įsiteisinti pastatą – pagalbinį ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per 6 (šešių) mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei nustatyti, kad per teismo nustatytą terminą atsakovui neįsiteisinus statinio, statinys turi būti nugriautas Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos lėšomis. Nurodo, jog Valstybinės miškų tarnybos duomenys, kuriais remiasi ieškovas, yra prieštaringi ir jie nepatvirtina, kad ginčo sklypo vieta 2009-06-30 buvo miško žemė. Jeigu ginčo vieta visada būtų buvusi miško žemė, nebūtų buvę pagrindo 2010-07-20 duomenų keitimo aktu atstatinėti miško žemės statuso. Nurodo, jog yra Miško įstatymo 11 str. 1 d. 9 p. nustatytas pagrindas sklype esančią miško žemės dalį, kurioje yra pastatytas ginčo statinys, paversti kitomis naudmenomis pagal detalųjį planą suformuojant kitos paskirties sklypą gyvenamajam namui ir ginčo statiniui eksploatuoti. Mano, kad ieškovas neįrodė kuo konkrečiai pasireiškė jo kaltė. Pripažinus statinio statybą neteisėta, kaltais asmenimis turi būti pripažinta Molėtų rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Jei byloje būtų priimtas teismo sprendimas nugriauti ginčo statinį, jis patirs nuostolių.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog miškai registruojami Miškų valstybės kadastre, todėl, sprendžiant ginčą dėl miško ploto dydžio, pirmumas turi būti teikiamas ne Nekilnojamojo turto registro, o Miškų valstybės kadastro duomenims, kaip turintiems didesnę įrodomąją galią. Mano, jog atsakovas privalėjo žinoti, kad Žemės įstatymas ir Miškų įstatymas draudžia statyti gyvenamuosius namus, pagalbinio ūkio pastatus ir kitus statinius, nesusijusius su miškų ūkio veikla, ginčo žemės sklype. Nurodo, jog faktinių aplinkybių konstatavimo metu, pagalbinio ūkio pastato statyba jau buvo baigta, todėl stabdyti statybos nebuvo pagrindo. Teigia, jog teismas šioje byloje tik formaliai vertino atsakovų kaltę. Nurodo, jog teismas turėjo pareigą savo iniciatyva trečiaisiais asmenimis į bylą įtraukti LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyrių. Teismas netinkamai tyrė bei įvertino byloje pateiktus įrodymus.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Molėtų rajono savivaldybės administracija prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, negalima teigti, kad G. P. netinkamai vykdė savo funkcijas, kadangi šiuo atveju jokie teisės aktai nenustatė pareigos arba funkcijos tikrinti duomenis su Miškų valstybės kadastro duomenimis. Pritaria teismo išvadai, kad inspekcija turėjo stabdyti statybą ir aiškintis, ar statinys statomas miško žemėje ar ne.

16Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-05-20 sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

17CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai, o teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

18Apelianto prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinio skundo motyvai vertintini teisėtais ir pagrįstais, sudarančiais pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad atsakovui R. D. priklausantis sklypas iki 2010-07-20 duomenų keitimo akto nebuvo miško žemė, todėl statyba pagal ieškovo ginčijamą 2009-06-30 vyr. architekto žymą „Suderinta“ atlikta ir pagal ginčijamą deklaraciją įregistruota teisėtai bei dėl to, kad statyba atlikta miško žemėje be atsakovų kaltės, prieštarauja byloje esančių įrodymų visuma nustatytoms bylos aplinkybėms ir šiuos klausimus reglamentuojantiems imperatyvius reikalavimus nustatantiems teisės aktams.

19Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Teisėjų koelgijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuo šių įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų nukrypo, įrodymus įvertino ne pagal virš minėtus reikalavimus ir teismų praktiką, kas įtakojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą (CPK 329 str. 1 d.).

20Lietuvos Respublikos miškai yra registruojami Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Lietuvos Respublikos miškų plotų registravimas yra miškų valstybės kadastro paskirtis. Pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl priklausančiame žemės sklype esančios miško žemės dydžio, pirmenybė teiktina Miškų valstybės kadastro, o ne Nekilnojamojo turto registro duomenims (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2014). Valstybinė miškų tarnybos finkcija yra periodiškai atlikti miškų inventorizacijas, tikslinti miškų plotų duomenis, todėl Miškų valstybės kadastro duomenys vertintini kaip turintys didesnę reikšmę sprendžiant, ar tam tikrame sklype yra miško žemės. Todėl teisėjų kolegija, spręsdama ginčą, ar atsakovui priklausančiame sklype buvo miško žemės plotas ir ar jame ginčo dokumentų pagrindu pastatytas ir įteisintas statinys, pirmenybę teikia Miškų valstybės kadastro duomenimis.

21Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad atsakovui R. D. nuosavybės teise priklauso 1,6155 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame 1.4082 ha yra miško žemės plotas, o apskrities viršininko 2005-09-01 įsakymu Nr. 14-851 įiam plotui yra nustatyti miško naudojimo apribojimai (1 t., b. l. 29-31, 2 t., b. l. 25-26). Molėtų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektas G. P. 2009 m. birželio 30 d. suderino žymą („Suderinta“) Nr. P9-156 dėl pagalbinio ūkio pastato minėtame žemės sklype projekto, esančią pririšimo plane M1:500, lapas 1-1. Šio statybą leidžiančio dokumento pagrindu buvo pastatytas pagalbinio ūkio pastatas (pirtis), o statyba įteisinta atsakovui R. D. pateikus 2011-06-10 deklaraciją apie pagalbinio ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimą. Ieškovas tvirtina, kad minėto atsakovui priklausančio žemės sklypo dalis, kur pastatytas minėtas statinys, pagal Valstybinės miškų tarnybos informaciją iš Miškų valstybės kadastro duomenų yra miško žemėje, todėl pagal Miškų įstatymo 2 str. 3 d. imperatyvų draudimą leidimas statybai negalėjo būti išduotas ir jis turi būti pripažintinas negaliojančiu bei panaikintos jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės ir statybą įteisinusi deklaracija.

22Teisėjų koelgijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su pirmos instancijos teismo išvada, kad 2009-2010 metais, kada 2009-06-30 vyr. architekto buvo derinamas ir išduotas projektas statybai ir statyba įvykdyta bei įteisinta, atsakovui R. D. priklausantis sklypas nebuvo miško žemė ir tik 2010-07-20 duomenų keitimo aktu Nr. 1007-002-K buvo atstatytas miško žemės statusas. Iš Valstybinės miškų tarnybos pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų matyti, 2009-06-30 pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v. esantis pagalbinis pastatas (pirtis), kurio koordinatės X-(duomenys neskelbtini), Y-(duomenys neskelbtini), pateko į Utenos miškų urėdijos Videniškių girininkijos 948 kvartalo 2 taksacinį miško sklypą (t. 1, b.l. 56). Byloje pateikti archyviniai duomenys iš Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastro miškų žemėlapio 2009-06-30 dienai taip pat patvirtina, jog ginčo vieta patenka į Utenos miškų urėdijos Videniškių girininkijos 9482 taksacinį miško sklypą (t.1, b. l. 58). Tai patvirtina ir taksoraštis Nr. 26507, sudarytas pagal 1999 m. miškotvarkos duomenis (t. 1, b. l. 59). 2010-06-18 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys buvo atnaujinti pagal 2009 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, kur pagalbinis pastatas (pirtis), kurio koordinatės X-(duomenys neskelbtini), Y-(duomenys neskelbtini), pateko į Utenos miškų urėdijos Videniškių girininkijos 948 kvartalo 6 taksacinį miško sklypą (t.1, b.l. 56). Šiuos duomenis patvirtina 2011-06-29 Valstybinės miškų tarnybos pažyma Nr. 26521 apie archyvinius Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastro duomenis miškų žemėlapio 2010-06-30 fragmentas ir taksoraštis Nr. 26522 (sudarytas pagal 2009-2010 vykdytus miškotvarkos duomenis) (t.1 b.l. 60-61). Iš šių duomenų matyti, kad miško žemės plotas tiek visame Utenos miškų urėdijos Videniškių girininkijos 948 kvartale, tiek ir R. D. priklausančiame žemės sklype Nr. 6228/0001:448 sumažėjo, tačiau kaip jau buvo minėta, net ir po to, ginčo vieta liko pažymėta kaip miško žemė. VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas 2010-07-19 raštu Nr. 591 informavo, kad, 2009-2010 metais vykdant Utenos miškų urėdijos Videniškių girininkijos 948 kvartalo inventorizaciją, aukščiau nurodyti plotai nebuvo išskirti ir inventorizuojami kaip miško žemės plotai, kadangi inventorizacijos metu neatitiko miško žemei keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 str. 3 d.). Todėl 2010-07-20 buvo priimtas Valstybinės miškų tarnybos sprendimas pakeisti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis apie žemės sklype, kadastrinis Nr.6228/0001:448 (duomenys neskelbtini) k.v., esančią miško žemę, atstatyti miško žemės statusą pagal 1999 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, t. y. išnykusio miško vietoje įregistruoti taksacinį miško žemės sklypą (kirtavietę) (t. 1, b. l. 62), kurie, kaip jau buvo minėta, patvirtina, jog ginčo vieta patenka į Utenos miškų urėdijos Videniškių girininkijos 9482 taksacinį miško sklypą (t.1, b. l. 58-59). Iš Valstybinės miškų tarnybos 2010-07-20 duomenų keitimo akto nustatyta, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 metais inventorizuoto miško žemės ploto (1,4 ha) buvimo faktą patvirtina tiek 1997 metų aeronuotraukos pagrindu parengtas skaitmeninis rastrinis ortofotografinis žemėlapis ORT10LT, tiek Nekilnojamojo turto registro ir kadastro 2010-01-01 duomenys, pagal kuriuos žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 1,6155 ha, iš jo miško žemės yra 1,4082 ha.

23Pažymetina, kad minėti Valstybinės miškų tarnybos duomenys nėra vienintelis įrodymų šaltinis apie tai, kad atsakovui R. D. priklausančiame žemės sklype yra miško žemės plotas ir kad pagalbinis ūkinis pastatas pastatytas ant jo. Iš 2009-04-06 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašo pažymėjimo Nr. 623193 nustatyta, kad žemės sklypo, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, žemės sklypo plotas 1,6155 ha, iš kurio 1,4082 ha miško žemės plotas. Visam žemės sklypui apskrities viršininko 2005-09-01 įsakymu yra nustatyti miško naudojimo apribojimai (1 t., b. l. 29-31, 2 t., b. l. 25-26). Atsakovas R. D. minėtą sklypą įsigijo 2005-12-20 pirkimo-ardavimo sutartimi po to, kai minėti apribojimai jau buvo nustatyti, todėl apie juos turėjo ir galėjo žinoti iš sutarties turinio. Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintas Miško naudojimo sąlygų nuostatas, nurodytam plotui yra nustatyti miško kirtimo, cheminių trąšų naudojimo, miško tvarkymo apribojimai, tačiau „XXVI. MIŠKO NAUDOJIMO APRIBOJIMAI“ skirsnis nereglamentuoja statybų miške. Taigi, atsakovas R. D. negalėjo nežinoti, kad iš jam priklausančio 1,6155 ha žemės sklypo ploto, 1,4082 ha yra miško žemės plotas, todėl kaip apdairus ir sąžiningas nurodyto sklypo šeimininkas, turėjo jį naudoti pagal paskirtį ir nesistengti jame vykdyti neteisėtas statybas. Žemės įstatymo 21 str. 1 ir 2 p. numatyta žemės savininkų ir kitų naudotojų pareig pareiga naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

24Byloje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūnai 2010-02-22 atliko atsakovo statybvietės patikrinimą ir Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu užfiksavo, jog R. D. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., esančiame (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatas pastatytas tokiais atstumais nuo kitų objektų, kurie patvirtinti projektinėje dokumentacijoje, o dėl vietos, kurioje stovi pastatas, įvertinimo buvo kreiptasi į valstybinę miškų tarnybą (t.1, b. l.16-21). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2010-05-17 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. RE-66 užfiksavo, jog pagalbinio ūkio pastatas statomas miško žemėje (t.1, b. l. 23-28). Nors atsakovas nurodo, kad minėta tarnyba patikrinimų metu galėjo sustabdyti statybas ir taip būtų išvengta dalies neigiamų pasekmių, tačiau iš minėtų aktų ir jų priedų matyti, kad patikrinimų metu statinys jau buvo faktiškai pastatytas (bent jau iš išorės) ir stabdytinų darbų faktiškai nebebuvo likę. Jeigu, kaip teigia atsakovas, buvo likę neužbaigtų statybos darbų, tai jis pats turėjo atsižvelgti į minėtų dviejų patikinimų rezultatus, domėtis išvadomis ir pats, prieš baigdamas statybos darbus, įsitikinti statybos teisėtumu. Tuo tarpu atsakovas 2011-06-10 užpildė deklaraciją apie šios statybos pabaigą, kurioje nurodyta, jog pagal teisės aktų reikalavimus ir statinio projekto sprendinius nurodytame sklype yra pabaigta nauja pagalbinio ūkio pastato statyba pagal statybą leidžiantį dokumentą - 2009-06-30 Molėtų rajono savivaldybės administracijos vyr. architekto įrašu Nr. P6-156 suderintą projektą pagalbinio ūkio statybai (1 t., b. l. 33-55). Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2011-07-05), remiantis 2011-06-10 deklaracija apie užbaigtą statybą, nuo 2011-06-21 registruota R. D. nuosavybės teisė į 53,98 kv. m bendro ploto ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį R. D. nuosavybės teise priklausančiame sklype (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pastato koordinatės – X-(duomenys neskelbtini), Y-(duomenys neskelbtini) (t.1, b. l.70-73, 2 t., b. l. 25-28).

25Statybos miško ūkio paskirties žemėje santykius reguliuoja Miškų įstatymas bei Žemės įstatymas, kurie nenumato, kad miško žemėje ir miškų ūkio paskirties žemėje gali būti kiti statiniai, išskyrus medienos sandėlius ir kitus su mišku susijusius įrenginius. Nagrinėjamu atveju atsakovo pastatytas statinys (ūkinis pastatas – pirtis) nepatenka į miško žemėje leistinų statyti statinių kategoriją, todėl negalėjo būti sudarytos teisinės prielaidos statybai miško žemėje, t. y. teisinio pagrindo išduoti statybos leidimą nebuvo ir jo išdavimas preištraruja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.). Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kokius dokumentus privalo pateikti asmuo, siekiantis gauti statybos leidimą. Šios procedūros metu valstybės įgaliotos institucijos pareigūnai turi patikrinti, ar prašoma statyba tame žemės sklype yra galima pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Derindama atsakovo pateiktą projektą Molėtų rajono savivaldybės administracija vadovavosi pateikta topografine nuotrauka, parengta UAB „Turto apskaitos centras“, kurioje numatomo statyti pastato vietoje yra pažymėta pieva ir miško ploto riba nebuvo pažeista. Tačiau derinant šį projektą nebuvo atsižvelgta, kad atsakovui R. D. priklausančiame žemės sklype yra miško žemė ir taip atsitiko tik dėl to, kad, rengiant projektą ir sprendžiant dėl pritarimo projektui, Miškų valstybės kadastro duomenys ir, tikėtina, kitų viešųjų registrų duomenys nebuvo tikrinami, nes kitaip būtų buvę pastebėta, kad didžioji atsakovui priklausančio sklypo dalis yra miško žemė, ant kurios statyba draudžiama, o ant kitos paskirties žemės sklypo dalies jau yra pastatyti statiniai.

26Aptartų rašytinių įrodymų pagrindu konstatuotina, jog 2009-2010 metais R. D. priklausantis sklypas buvo įtrauktas į miško žemę, šie duomenys egzistavo 2009-06-30 derinant su vyr. architektu pirties projektą, tačiau rengiant projektą ir sprendžiant dėl pritarimo projektui Miškų valstybės kadastro duomenys nebuvo tikrinami, dėl ko statybą leidžiantis dokumentas - 2009-06-30 Molėtų rajono savivaldybės administracijos vyr. architekto įrašu Nr. P6-156 suderintas projektas pagalbinio ūkio statybai - buvo išduotas neteisėtai ir pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus. Minėto statybos leidimo pagrindu buvo pastatytas ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2011-07-05), remiantis 2011-06-10 deklaracija apie užbaigtą statybą, nuo 2011-06-21 R. D. nuosavybės teise įregistruotas 53,98 kv. m bendro ploto ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį atsakovui nuosavybės teise priklausančiame sklype (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, ištyrus byloje esančius įrodymus, konstatuodama reikšmingas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog statyba buvo vykdoma, atsakovui R. D. priklausantis pagalbinis ūkinis pastatas (pirtis) pastatytas neteisėtai miško žemėje ir vėliau įregistruotas atsakovo nuosavybės teise neteisėtai išduoto statybos leidimo pagrindu, o dėl kilusių pasekmių yra nustatyta abiejų atsakovų kaltė.

27Prokuroro ieškinys teisėtas ir pagrįstas, nes šiuo ieškiniu siekiama užtikrinti tinkamą miško naudojimą ir teisės aktų laikymąsi, o tai ir yra viešas interesas. Pažeidimas pasireiškė neteisėta statyba miškų ūkio paskirties žemėje.

28Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą reglamentuoja Statybos įstatymo (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 28 1 straipsnis, kurio 2 dalyje išvardyti tokios neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdai. Šioje normoje nustatyta teismo teisė ne tik įpareigoti statytoją ar kitus įstatyme nurodytus asmenis nugriauti statinį ar išardyti perstatytas jo dalis ir atkurti buvusią padėtį (Statybos įstatymo 28 1 str.2 d. 1, 2 p.), bet ir leisti pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, taip pat įpareigoti įgaliotas institucijas pagal tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 28 1 str. 2 d. 3, 4 p.), t. y. leisti įteisinti statybą. 2013-06-18 priimtas Miškų įstatymo 2, 7, 11 str. pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XII-386 Miškų įstatymo 11 str. 1 d. papaildyta 9 p. (įsigaliojo 2013-09-01). Ši įstastymo nuostata suteikė galimybę atsakovui galimybę bandyti pasinaudoti galimybe miškų žemę paversti kitomis naudmenomis. Tačiau pagal šias teisės normas statyba gali būti įteisinta tik tuo atveju, jeigu ji neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams ir vadovaujantis LR Vyriausybės 2013-11-20 nutarimu Nr. 1072 patvirtintu Aprašu dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos. Atsakovas R. D. atsiliepime į apeliacinį skunde teigia, kad ūkinio pastato statyba galėtų būti įteisinta, pakeitus miško žemės naudmenų paskirtį, pagal detalųjį planą suformuojant kitos paskirties sklypą gyvenamajam namui ir ginčo statiniui eksploatuoti. Pagal bylos duomenis, atsakovui priklausančiame žemės sklype esantis miškas priskirtas IV grupės miškams, kuriuose leidžiama paversti miško žemę kitomis naudmenomis (Miškų įstatymo 11 str. 2–4 d.) ir tokios procedūros yra pradėtos (rengiamas minėto žemės sklypo detalusis planas, kurio tikslas – žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas iš žemė ūkio paskirties žemės į kitą paskirtį, visuomeninės reikšmės teritorijos ir atskiruosius želdynus), tačiau nėra duomenų, kad jos būtų baigtos ar pripažinta, kad atsakovo atlikto minėto statinio teisėtas įsteisinimas negalimas (b1 t., b. l. 139, 140, 160-162, 174-186, 2 t., b. l. 6, 8-9, 15-16 52-53, 54). Teisėjų kolegijos nuomone, esant tokioms aplinkybėms iš karto nugriauti ginčo statinį, jeigu dar yra teisėta galimybė leisti įteisinti statybą neprieštaraujant imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, būtų neproporcinga sankcija galimai padarytam pažeidimui ir pažeistų atsakovo R. D. teises ir teisėtus interesus. Todėl, vadovaudamasi Miškų įstatymo 11 str. 1 d. 9 p., tenkina atsakovo R. D. prašymą leisti įsiteisinti pastatą – pagalbinį ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per 6 (šešių) mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei nustatyti, kad per teismo nustatytą terminą atsakovui neįsiteisinus statinio, statinys turi būti nugriautas Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir atsakovo R. D. lėšomis.

29Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civiliniai teisiniai padariniai nustatyti CK 4.103 straipsnyje ir Statybos įstatymo 28 straipsnyje. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. R. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-270/2012, konstatuota, kad tais atvejais, kai teritorijoje, kurioje vykdoma naujo statinio statyba ar statinys rekonstruojamas, yra draudžiama bet kurio ar tam tikros paskirties naujo statinio statyba ar statinio rekonstravimas, galimas tik vienas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – savavališkai pastatytų statinių nugriovimas. Gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų statyba miškų ūkio paskirties žemėje neleidžiama, šie statiniai nepriskirti prie leistinų statyti pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį. Taip šios normos aiškinamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-556-206/2008; 2011 m. birželio 2 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. 4-2328/2011). Todėl, jeigu atsakovui nebus teisėtų galimybių įteisinti savavališkos statybos padarinius, statinio nugriovimas vertintina kaip proporcinga sankcija.

30Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino statybų miško žemėje ribojimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris negali būti paliktas galioti. Dėl išdėstyto skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

31Dalyvaujantys byloje asmenys procesiniuose dokumentuose gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal CPK 322 str., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo išreikštas prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo neargumentuotas, apeliantas nenurodė jį pagrindžiančių aplinkybių. Teismas nagrinėjamoje byloje pareikšto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalys turėjo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingo sprendimo.

32Priėmus naują sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies atsakovų nenaudai, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). Byloje buvo 121 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., b. l. 2). Byloje buvo pareikštas vienas savarankiškas savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, kuris patenkinamas. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas pagal įstatymą, todėl 144 Lt žyminio mokesčio priteisiami valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1, 2 d.). Apeliacinės instancijos teisme duomenų apie bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikta.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu ir CPK 326 str. 1 d. 2 p.,

Nutarė

34Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti iš dalies.

35Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento Molėtų rajono savivaldybės administracijos vyr. architekto G. P. 2009 m. birželio 30 d. suderinimo žymą („Suderinta“) Nr. P9-156 ant pagalbinio ūkio pastato, (duomenys neskelbtini), sklype kadastrinis Nr. 6228/0001:448) projekto, esančią pririšimo plane M1:500, lapas 1-1.

36Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovo R. D. 2011-06-10 deklaraciją apie pagalbinio ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą.

37Leisti įsiteisinti pastatą – pagalbinį ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - per 6 (šešių) mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2014-11-14).

38Per teismo nustatytą per 6 (šešių) mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2014-11-14) atsakovui R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) neįsiteisinus statinio įstatymų nustatyta tvarka, įpareigoti atsakovą R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) per 3 (tris) mėnesius nuo minėto 6 (šešių) mėnesių termino pasibaigimo dienos savo ir atsakovo Molėtų rajono savivladybės administracijos (j. a. k. 188712799) lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą pagalbinį ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

39Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotojas – VMI prie FM, j. a. k. 188659752, surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, į. k. 5660) iš atsakovų R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188712799) po 72 Lt (septyniasdešimt du litus) (20,85 EUR) žyminio mokesčio ir po 61,00 Lt (šešiasdešimt vieną litą) (17,67EUR) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras ieškiniu kreipėsi į... 5. Molėtų rajono apylinkės teismas 2014-02-20 sprendimu ieškinį atmetė.... 6. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti minėtą sprendimą ir priimti... 7. 1.Teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir tai sudarė pagrindą... 8. 2.Sprendimas yra nelogiškas ir nenuoseklus, pažeidžiantis įrodymų tyrimo... 9. 2.1. Teismui nustačius, kad ieškinį tenkinti nėra pagrindo, sprendime... 10. 2.2.Nepagrįstais ir prieštaraujančiais teismų praktikai laikytini ieškinio... 11. 2.3. Pagal Statybos įstatymo 23 str. 30 d. atsakovais dėl neteisėtai... 12. 2.4.Nors atsakovai ieškinio nepripažino ir akcentavo savo kaltės nebuvimą,... 13. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas R. D. prašo jį atmesti,... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Molėtų rajono savivaldybės... 16. Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Molėtų rajono apylinkės... 17. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 18. Apelianto prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinio skundo motyvai... 19. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi... 20. Lietuvos Respublikos miškai yra registruojami Lietuvos Respublikos miškų... 21. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad atsakovui R. D. nuosavybės... 22. Teisėjų koelgijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su pirmos instancijos... 23. Pažymetina, kad minėti Valstybinės miškų tarnybos duomenys nėra... 24. Byloje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 25. Statybos miško ūkio paskirties žemėje santykius reguliuoja Miškų... 26. Aptartų rašytinių įrodymų pagrindu konstatuotina, jog 2009-2010 metais R.... 27. Prokuroro ieškinys teisėtas ir pagrįstas, nes šiuo ieškiniu siekiama... 28. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą... 29. Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civiliniai teisiniai... 30. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 31. Dalyvaujantys byloje asmenys procesiniuose dokumentuose gali pateikti... 32. Priėmus naują sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies atsakovų nenaudai,... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu ir CPK 326 str. 1 d. 2 p.,... 34. Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti... 35. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento Molėtų rajono savivaldybės... 36. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovo R. D. 2011-06-10... 37. Leisti įsiteisinti pastatą – pagalbinį ūkio pastatą, unikalus Nr.... 38. Per teismo nustatytą per 6 (šešių) mėnesių terminą nuo teismo sprendimo... 39. Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotojas – VMI prie FM, j. a. k....