Byla e2-112-1031/2017
Dėl skolos priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys,

2sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei,

3dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ atstovei advokatei Gabijai Jurgitai Kalužonytei, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dviguba investicija“ atstovui advokato padėjėjui Mykolui Romeikai,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dviguba investicija“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

5Ieškovas teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Dviguba investicija“ 923,46 Eur sutarties nutraukimo mokestį, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. lapkričio 28 d. ieškovas UAB „Elektrum Lietuva“ ir atsakovas UAB „Dviguba investicija“ sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3729010000, pagal kurią ieškovas UAB „Elektrum Lietuva“ įsipareigojo parduoti, o atsakovas UAB „Dviguba investicija“ pirkti elektros energiją ta apimtimi, kuri reikalinga ją vartojančių objektų visiškam aprūpinimui ir įsipareigojo už ją sumokėti sutartyje nustatytais terminais. Šalys susitarė, jog sutartis galioja nuo 2015-01-01 iki 2015-05-31. Sutarties 6.2 p. šalys susitarė dėl sutarties termino pratęsimo tvarkos, o sutarties 6.3 punkte – dėl sutarties pakeitimo tvarkos. 2015 m. vasario 23 d. ieškovas išsiuntė atsakovui elektroniniu paštu sutarties pratęsimo sąlygas. Kaip numatyta sutarties 6.3 p., pasiūlymas dėl sutarties pakeitimų ar papildymų įsigalioja ir tampa neatskiriama sutarties dalimi praėjus keturiolikai dienų nuo pasiūlymo dėl sutarties pakeitimų ir papildymų gavimo, jeigu klientas (atsakovas) per šį numatytą laikotarpį neatmeta jų raštu. Per nurodytą laikotarpį atsakovas sutarties sąlygų neatmetė, todėl ieškovas laiko, jog sutartis buvo pratęsta nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. 2015 m. gruodžio 16 d. atsakovas ieškovui atsiuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, jog nuo 2016 m. vasario 1 d. nutraukia tarp šalių sudarytą sutartį. 2016 m. vasario 12 dieną ieškovas UAB „Elektrum Lietuva“ išrašė ir atsakovui išsiuntė sąskaitą Nr. 372900362430 Sutarties nutraukimo mokesčiui – 923,46 Eur. Minimoje sąskaitoje taip pat buvo nurodyta, kad numatytas sutarties nutraukimo mokestis atsakovo turėjo būti apmokėtas iki 2016 m. vasario 22 d., tačiau atsakovas šio mokesčio nesumokėjo.

6Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad sutarties nutraukimo mokestis šalių yra iš anksto aptartas sutartyje, ieškovas juos laiko iš anksto sutartais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti ir jie sumokami už tai, kad atsakovas nutraukė sutartį anksčiau laiko. Šis sutarties nutraukimo mokestis yra numatomas sutartyse, sudaromose su klientais dėl fiksuotos elektros energijos kainos, kuri nesikeičia visą sutarties galiojimo laikotarpį, tačiau nėra nustatomas klientams, sudariusiems sutartį dėl nefiksuotos (kintamos) elektros kainos, ir jis yra skirtas ieškovui kompensuoti nuostolius, kurie gali atsirasti tokiu atveju, jei klientas nutraukia sutartį prieš pasibaigiant sutartyje nustatytam sutarties galiojimo laikotarpiui: šie nuostoliai gali atsirasti dėl numatytų ilgalaikių elektros rinkos kainos svyravimų, į kuriuos buvo atsižvelgta ieškovui skaičiuojant konkrečią fiksuotą elektros kainą klientui, kuri nustatyta sutartyje su tuo klientu.

7Ieškovo atstovė pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog šalių sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvo pratęsta ir kokiomis sąlygomis ji buvo pratęsta. Atstovė atkreipė teismo dėmesį, kad dėl netesybų dydžio šalys buvo susitarusios sutartyje pagal pateiktą sutartyje formulę. Abi šalys apibrėžė kokio dydžio tie nuostoliai būtų, jei būtų nevykdoma sutartis ir nereikia įrodinėti jų dydžio. Atsakovas išreiškė norą anksčiau nutraukti sutartį, todėl atsakovui kilo sutartinė atsakomybė atlyginti nuostolius. Iš anksto numatyti minimalūs nuostoliai - sutarties nutraukimo mokestis - apskaičiuojami pagal formulę, kuri siejama su atsakovo mokama mėnesio vidutine suma už elektros energiją. Atsakovui buvo nustatyta 2 mėnesių vidutinė mokėjimo suma kaip nurodyta sąskaitose už parduotą elektros energiją. Ieškovo atstovė taip pat atkreipė teismo dėmesį, kad sutarties nutraukimo mokestis, kai nutraukiama sutartis likus 28 mėnesiams iki sutarties pabaigos, yra palyginti mažas, kadangi abi šalys yra verslo subjektai ir teismas neturėtų iš esmės kvestionuoti jų bendra valia sukurtų teisinių santykių turinio.

8Atsakovas UAB „Dviguba investicija“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti. Atsiliepime ir teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad sutartį nutraukė pagal pasirašytos sutarties sąlygas. Sutarties nutraukimo mokestis nepriimtinas kaip vartotojui, nes atsakovas sudarė sutartį prisijungimo būdu. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, kad patyrė realius nuostolius. Sutarties nutraukimo mokestis yra baudinės netesybos, kurios yra draudžiamos įstatymo. Taip pat pažymėjo, kad sutarties 4.2 p. numato tiesioginių nuostolių atlyginimą, o jokių tiesioginių nuostolių ieškovas nepatyrė arba neįrodė, yra pateikti tik hipotetiniai skaičiavimai pagal ieškovo nustatytas formules, kurios nustatytos vienašališkai. Atsakovas laikosi pozicijos, kad jis sutarties nepažeidė, todėl negali būti taikomos netesybos, o tik tiesioginių nuostolių atlyginimas. Sutarties nutraukimo mokestis prieštarauja sutarties 4.2 punktui, nes CK įtvirtintos tik įskaitinės netesybos, o ne baudinės.

9Ieškinys tenkintinas.

10Teismas nustatė tokias nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: 2014 m. lapkričio 28 d. šalys sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3729010000 (6-8 b. l.), pagal kurią ieškovas UAB „Elektrum Lietuva“ įsipareigojo parduoti, o atsakovas UAB „Dviguba investicija“ įsipareigojo pirkti elektros energiją ta apimtimi, kuri reikalinga ją vartojančių objektų visiškam aprūpinimui ir įsipareigojo už ją sumokėti sutartyje nustatytais terminais. Šalys susitarė, jog sutartis galioja nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. 2015 m. vasario 23 d. ieškovas išsiuntė atsakovui elektroniniu paštu sutarties pratęsimo sąlygas. Ieškovas per 14 dienų negavęs atsakovo prieštaravimų laikė, kad pasiūlymas priimtas, o sutarties sąlygos pakeistos, sutarties galiojimas pratęstas nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. (10-12 b. l.). Pranešimas išsiųstas sutartyje nurodytu atsakovo elektroniniu paštu. 2015 m. gruodžio 16 d. atsakovas atsiuntė ieškovui pranešimą dėl sutarties nutraukimo nuo 2016-02-01 (13 b. l.). 2016 m. vasario 12 d. ieškovas išrašė ir atsakovui išsiuntė sąskaitą Nr. 372900362430 sutarties nutraukimo mokesčiui - 923,46 Eur sumai, kuri buvo paskaičiuota pagal sutarties pratęsimo sąlygas bei pateikė šios sumos detalizaciją (14-15 b. l.) Iš ieškovo išrašytų atsakovui sąskaitų 2015-02-01 – 2016-01-31 matyti vidutiniai elektros energijos suvartojimo kiekiai ir mokamos sumos už elektros energiją (16-28 b. l.). 2016 m. vasario 18 d. atsakovas UAB „Dviguba investicija“ atsiuntė ieškovui raštą dėl išaiškinimo pateikimo apie sąskaitos išrašymą, kuriame nurodė, jog nesutinka su sutarties nutraukimo mokesčio sąskaitos jiems išrašymu ir pareikalavo pateikti išaiškinimą pagal kokius kriterijus ir kokiu pagrindu yra išrašyta sutarties nutraukimo mokesčio sąskaita (29 b. l.). 2016 m. vasario 25 d. ieškovas nusiuntė atsakovui atsakymą dėl sutarties nutraukimo mokesčio, kuriame nurodė kaip pagal sutartyje ir pasiūlyme dėl sutarties pratęsimo bei papildymo numatytas sąlygas apskaičiuojamas išankstinio sutarties nutraukimo mokestis, taip pat pridėjo mokesčio skaičiavimo detalizuotą lentelę. Ieškovo atsakyme nurodyta, kad atsakovui sutartį nutraukus iki jos pabaigos likus 28 mėnesiams, sutarties nutraukimo mokesčio apskaičiavimui taikomas koeficientas yra lygus dviem mėnesiams (30 b. l.). 2016 m. kovo 15 d. ieškovas iš atsakovo gavo raštą - „Nesutikimą dėl sąskaitos išrašymo“, kuriame atsakovas nurodo, jog nesutinka su sąskaitos Nr. 372900362430 išrašymu ir su 923,46 Eur sutarties nutraukimo mokesčiu, kadangi tai neatitinka sutarties sąlygų (64 b. l.). Ieškovas 2016 m. gegužės 12 d. atsakyme į atsakovo nesutikimą pateikė detalius paaiškinimus dėl sutarties nutraukimo mokesčio (65-66 b. l.).

11Sudarytoje sutartyje (sutarties 6.2.1. punkte) šalys susitarė, jog sutartis laikoma pratęsta tokiam pačiam laikotarpiui tokiomis pačiomis ar šalių sutartomis sąlygomis, jeigu nė viena iš šalių nepranešė kitai šaliai apie sutarties nepratęsimą mažiausiai prieš 30 kalendorinių dienų iki sutarties galiojimo pabaigos. Sutarties 6.3 punkte šalys susitarė, jog visi sutarties pakeitimai ar papildymai sudaromi tokia tvarka: turi būti pasiūlyti kitai šaliai raštu iš anksto ne mažiau kaip prieš 45 kalendorines dienas; jeigu pasiūlyti tiekėjo, jie įsigalioja ir tampa neatskiriama sutarties dalimi, jeigu klientas pasiūlytų pakeitimų ar papildymų raštu neatmetė, per 14 kalendorinių dienų nuo jų gavimo dienos, t.y. kliento tylėjimas reiškia pakeitimo ar papildymo priėmimą. Tokie pakeitimai ar papildymai taip pat gali būti siūlomi el. paštu ir bus laikomi gauti kitą darbo dieną nuo jų išsiuntimo sutartyje nurodytu el. pašto adresu. Per sutarties 6.3.p. nurodytą keturiolikos dienų nuo pasiūlymo dėl sutarties pakeitimų ir papildymų gavimo laikotarpį atsakovas raštu sutarties pratęsimo sąlygų neatmetė, todėl pasiūlymas dėl sutarties pakeitimų ar papildymų įsigaliojo ir tapo neatskiriama sutarties dalimi, sutartis buvo pratęsta nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d.

12Byloje nekyla ginčo dėl sutarties sudarymo, taip pat nekyla ginčas, kad sutartis buvo pratęsta laikotarpiui nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas po 2015 m. birželio 1 d. būtų reiškęs pretenzijas dėl naujų sutarties sąlygų, o ginčas iš esmės atsirado tik po to, kai atsakovas nusprendė nutraukti sutartį su ieškovu. Pažymėtina, kad sutarties pratęsimo sąlygų galiojimo laikotarpiu atsakovas pirko iš ieškovo elektros energiją pagal naująsias sutarties pratęsimo sąlygas, t.y. abi šalys vykdė sutartį pagal pratęstąsias sąlygas iki atsakovas sutartį nutraukė.

13Nagrinėjamojoje byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovo pareigos mokėti sutarties nutraukimo mokestį ieškovui. Ieškovas laikosi pozicijos, kad sutarties nutraukimo mokestis yra iš anksto numatyti minimalūs ieškovo nuostoliai, jeigu sutartis būtų nutraukta ar nevykdoma. Šalys sutartyje apibrėžė kokio dydžio tie nuostoliai būtų ir nereikia įrodinėti jų dydžio. Atsakovas išreiškė norą anksčiau nutraukti sutartį, todėl atsakovui kilo sutartinė atsakomybė atlyginti sutartimi aptartus minimalius iš anksto sutartus nuostolius. Atsakovas su tokia pozicija nesutinka pažymėdamas, kad sutarties nutraukimo mokestis yra baudinės netesybos, kurios yra draudžiamos įstatymo. Sutarties 4.2 p. numato tiesioginių nuostolių atlyginimą, o jokių tiesioginių nuostolių ieškovas nepatyrė arba neįrodė, todėl ieškinys turi būti atmestas.

14Dėl pareigos mokėti sutarties nutraukimo mokestį.

15Vienas iš esminių civilinėje teisėje galiojančių principų – sutarties laisvės principas -numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti konkrečios sutarties sąlygas, tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Sprendžiant iš sutartinių santykių kylančius ginčus, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis, o teismas gali (ir privalo) nukrypti nuo sutarties sąlygų turinio ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-262/2010, Nr. 3K-3-207-219/2016).

16Minėtas sutarčių laisvės principas yra neatsiejamas nuo sutarčių laikymosi principo. Šalys, vykdydamos sudarytas sutartis, sukuria savo teisinių santykių stabilumą, nes sutartys jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

17Atsakovas nurodo, kad šiame ginčo santykyje jis turi būti laikomas vartotoju ir jos interesai, kaip silpnesniosios teisinio santykio šalies, turi būti ginami labiau. Teismas pažymi, kad aplinkybė, ar konkreti sutartis yra vartojimo sutartis, nustatoma pagal paslaugos gavėjo statusą ir tikslus, kuriems įgyvendinti įsigyjama paslauga (prekė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2016). Pagal Civilinio kodekso normas vartotoju laikomas fizinis asmuo, siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) (CK 6.2281 straipsnio 2 dalis). Atsakovas yra juridinis asmuo, komercinių santykių dalyvis, kurio tikslas yra pelno siekimas. Vertindamas šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad atsakovas nelaikytinas vartotoju (CK 6.2281 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis). Atsakovui, kaip verslo ir komercinių santykių dalyviui, paprastai yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai, todėl atsakovas sudarydamas sutartį privalėjo susipažinti su sutarties sąlygomis ir tuo atveju, jeigu kokia nors sutarties sąlyga jam atrodė nesąžininga, turėjo teisę su šia sąlyga nesutikti arba reikalauti tokią sąlygą pakeisti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovas nevertintinas kaip silpnesnioji nagrinėjamų teisinių santykių šalis, kuri nesuprato esamos situacijos ar negalėjo suvokti prisiimamų įsipareigojimų esmės bei masto ar turėtų būti labiau ginamas (CPK 185 straipsnis).

18Kaip matyti, sutarties nutraukimo mokesčiu buvo užtikrintos atsakovo prievolės – pirkti elektros energiją iš ieškovo per visą sutarties laikotarpį – laikymasis, todėl šis mokestis laikytinas netesybomis, kurios yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-303/2012 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas suteiktus įgalinimus mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-409/2010, Nr. 3K-3-100-686/2016).

19Šalių sudarytos 2015 m. vasario 23 d. elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties pakeitime 6.4 – 6.6. punktuose numatyta, kad atsakovas (klientas) turi teisę nutraukti sutartį bet kuriuo metu, įspėjęs apie tai ieškovą (tiekėją) ne vėliau kaip prieš 35 kalendorines dienas; nutraukęs sutartį atsakovas (klientas) įsipareigoja mokėti sutarties sąlygų pakeitimo mokestį, kuris apskaičiuojamas pagal sutarties I dalyje pagrindinėse nuostatose nurodytą formulę – 1 mėnesio vidutinė mokėjimo suma kaip nurodyta sąskaitose už parduotą elektros energiją, jei sutartas elektros energijos pardavimo laikotarpis yra 18 mėnesių ar mažiau arba dviejų mėnesių vidutinė mokėjimo suma kaip nurodyta sąskaitose už parduotą elektros energiją, jei sutartas elektros energijos pardavimo laikotarpis yra daugiau nei 18 mėnesių.

20Ieškovo pateiktame sutarties nutraukimo mokesčio paskaičiavime nurodyta, jog atsakovui pateiktų sąskaitų už elektros energiją vidurkis sudarė 461,73 Eur (15 b. l.), sutartį atsakovas nutraukė iki jos galiojimo laikotarpio pabaigos likus daugiau nei 18 mėn., todėl koeficientas K yra lygus 2, o šalių sutartas sutarties nutraukimo mokestis yra 923,46 Eur (461,73x2=923,46 Eur). Ginčo dėl ieškovo nurodyto mokesčio paskaičiavimo teisingumo taip pat byloje nėra.

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas daug kartų yra sprendęs teismo teisės mažinti netesybas aiškinimo ir taikymo klausimus. Pagal formuojamą praktiką teismo teisė mažinti netesybas vertintinas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Nagrinėjamu atveju teismas reikšminga aplinkybe laiko tai, kad sutartis buvo sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų - komercinių teisinių santykių subjektų. Ieškovas nėra išskirtinis tokios paslaugos teikėjas, jis veikia konkurencijos sąlygomis ir nėra įpareigotas sudaryti sutartį su kiekvienu besikreipiančiu į jį asmeniu, yra laisvas nustatyti savo tiekiamos elektros energijos kainas, o ieškovo su klientais sudaromų sutarčių sąlygos nėra standartizuotos ir patvirtintos teisės aktais, atsakovas tokią paslaugą galėjo siekti gauti ir iš kito energijos tiekėjo, galimai sutariant ir dėl kitokio netesybų dydžio. Kaip nurodė atsakovo atstovas, kito energijos tiekėjo atsakovas neieškojo.

22Atsakovo atstovas nurodė, kad sutarties nutraukimo mokestis atlieka baudinę funkciją. Teismas, vertindamas tokią atsakovo poziciją, pažymi, kad ieškovas pagal sutartį įsipareigojo parduoti atsakovui elektrą visą sutarties galiojimo laikotarpį už fiksuotą (stabilią) kainą, t.y. pačiam ieškovui perkant elektros energiją Nord Pool rinkoje, kurioje kaina yra nuolat kintanti – didėjanti arba mažėjanti – atsakovui elektros energija parduodama visada stabilia kaina. Atsakovui savo sprendimu nutraukus sutartį ieškovas iš esmės prarado klientą. Pasirašydamas sutartį sutartam laikotarpiui pirkti elektros energiją nustatyta kaina, atsakovas apsaugojo save nuo elektros energijos kainos svyravimų. Vertindamas šias aplinkybes teismas laiko, kad tokiomis sutarties sąlygomis šalys protingai ir proporcingai pasidalina verslo riziką (kainų kitimo riziką). Didėjant elektros energijos kainai rinkoje praradimai dėl energijos pardavimo stabilia kaina tenka ieškovui, mažėjant – praradimus patiria atsakovas. Todėl teismas sutarties nutraukimo mokesčio nevertina kaip baudinių netesybų, tačiau jį laiko pagrįstu, proporcingu ir adekvačiu instrumentu dviejų verslo subjektų rizikai subalansuoti.

23Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas yra nepriklausomas elektros energijos tiekėjas, perkantis elektros energiją didmeninėje rinkoje – Nord Pool elektros biržoje arba tiesiogiai iš elektros energijos gamintojų ir perparduodantis ją savo klientams mažmeninėje rinkoje, o elektros energijos kaina elektros biržoje nuolat keičiasi; ieškovo klientui nutraukus terminuotą elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį prieš terminą, ieškovas patiria nuostolių, negalėdamas vykdyti savo įsipareigojimų – nupirkti elektros energijos kiekį (visu su klientu sudarytos terminuotos sutarties galiojimo laikotarpiu), kurį planavo parduoti savo klientui ir dėl kurio buvo sudaręs kainos fiksavimo priemonę užtikrinančią sutartį, nes nėra kam jos parduoti (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog sutartyje nustatytos netesybos (sutarties nutraukimo mokestis) atlieka ne baudinę, bet kompensuojamąją funkciją.

24Šalys sudarytos sutarties 4.2 punkte yra sutarusios dėl pareigos atlyginti viena kitai tiesioginius nuostolius. Teismo vertinimu ši sutarties dalis neapriboja ir nevaržo šalims susitarti ir dėl kitų ar kitokių netesybų. Sutarties sąlyga dėl įsipareigojimo atlyginti netiesioginius nuostolius nepaneigia galimybės sutartyje numatyti ir kitas netesybas – sutarties nutraukimo mokestį.

25Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Prievolės ir sutartys turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Tinkamas sutarties vykdymas reiškia, kad iš sutarties atsirandanti prievolė turi būti įvykdyta laiku, laikantis sutarties ir civilinės teisės principų reikalavimų. Atsakovas pasinaudojo šalių sutartyje numatyta teise nutraukti sutartį prieš terminą, todėl turi mokėti ir sutartyje nustatytą terminuotos sutarties nutraukimo prieš terminą mokestį (CK 6.71 str. 1 d.). Laikantis sutarties aiškinimo, kad ieškovas turi gauti tai, ką būtų gavęs, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, teismas taip pat turi spręsti kaip turi būti ieškovui kompensuojamas netinkamas (prieš laiką nutrauktos) sutarties įvykdymas. Vertinant tai, kad sutarties nutraukimo mokestis yra sutarties laisvės principo išraiška, kad abu sutarties dalyviai yra komercinių santykių subjektai ir teismui nenustačius esminės šalių nelygybės, teismas laiko, pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą mažinti šalių sutartą sutarties nutraukimo mokestį ir ignoruoti šalių susitarimą, atsakovas nenurodė ir įrodymų tam nepateikė, o teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu ir tenkintinas – ieškovui priteistina iš atsakovo 923,46 Eur sutarties nutraukimo mokestis (CK 6.71, 6.73, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnis, 6.258 straipsnio 1-4 dalys).

26Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

27Dėl bylinėjimosi išlaidų.

28Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų santykiui (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovo atstovė pateikė prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo. Šias išlaidas sudaro 326,70 Eur - 181,50 Eur pagal 2016 m. gegužės 31 d. sąskaitą už teisines paslaugas (33 b.l.) ir 145,20 Eur pagal 2016 m. gruodžio 13 d. sąskaitą už teisines paslaugas (115 b.l.). Pagal teikiamus dokumentus ieškovas šias sumas apmokėjo UAB „Sergel“, kuris jas pervedė advokatei Gabijai Jurgitai Kalužonytei (Streckienei). Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui – 21,00 Eur žyminis mokestis ir 326,70 Eur išlaidos už advokatų teisines paslaugas.

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

30Priteisti ieškovui UAB „Elektrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 301506046, iš atsakovo UAB „Dviguba investicija“, juridinio asmens kodas 303235234, 923,46 Eur (devynis šimtus dvidešimt tris eurus ir 46 ct) sutarties nutraukimo mokesčio, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo 923,46 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2016 m. birželio 29 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 347,70 Eur (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

31Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys,... 2. sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei,... 3. dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 5. Ieškovas teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo... 6. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį... 7. Ieškovo atstovė pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog šalių... 8. Atsakovas UAB „Dviguba investicija“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį... 9. Ieškinys tenkintinas. ... 10. Teismas nustatė tokias nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: 2014 m.... 11. Sudarytoje sutartyje (sutarties 6.2.1. punkte) šalys susitarė, jog sutartis... 12. Byloje nekyla ginčo dėl sutarties sudarymo, taip pat nekyla ginčas, kad... 13. Nagrinėjamojoje byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovo pareigos mokėti... 14. Dėl pareigos mokėti sutarties nutraukimo mokestį. ... 15. Vienas iš esminių civilinėje teisėje galiojančių principų – sutarties... 16. Minėtas sutarčių laisvės principas yra neatsiejamas nuo sutarčių... 17. Atsakovas nurodo, kad šiame ginčo santykyje jis turi būti laikomas vartotoju... 18. Kaip matyti, sutarties nutraukimo mokesčiu buvo užtikrintos atsakovo... 19. Šalių sudarytos 2015 m. vasario 23 d. elektros energijos pirkimo –... 20. Ieškovo pateiktame sutarties nutraukimo mokesčio paskaičiavime nurodyta, jog... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas daug kartų yra sprendęs teismo teisės... 22. Atsakovo atstovas nurodė, kad sutarties nutraukimo mokestis atlieka baudinę... 23. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas yra... 24. Šalys sudarytos sutarties 4.2 punkte yra sutarusios dėl pareigos atlyginti... 25. Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad teisėtai sudaryta ir... 26. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų. ... 28. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais, teismas... 30. Priteisti ieškovui UAB „Elektrum Lietuva“, juridinio asmens kodas... 31. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui...