Byla B2-53-881/2016
Dėl BUAB ,,NIKY“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atsakovams BUAB ,,NIKY“, V. K. (gim. (duomenys neskelbtini) V. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ir R. Č., dalyvaujant suinteresuotiems asmenims BUAB ,,NIKY“ kreditoriams

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, sekretoriaujant Ritai Sindikaitei, dalyvaujant pareiškėjo BUAB ,,NIKY“ atstovei bankroto administratorei Laimai Buikienei, atsakovo V. K. atstovui advokato padėjėjui Aleksandrui Morozovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo BUAB ,,NIKY“ bankroto administratorės Laimos Buikienės pareiškimą dėl BUAB ,,NIKY“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atsakovams BUAB ,,NIKY“, V. K. (gim. ( - ) V. K. (gim. ( - ) ir R. Č., dalyvaujant suinteresuotiems asmenims BUAB ,,NIKY“ kreditoriams,

Nustatė

3pareiškėja BUAB ,,NIKY“ bankroto administratorė Laima Buikienė pateikė teismui pareiškimą, prašydama pripažinti BUAB ,,NIKY“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad BUAB ,,NIKY“ iškėlus bankroto bylą, administratorius kreipėsi įmonės registracijos adresu, siekdamas perimti įmonės turtą pagal balansą ir kitus įmonės dokumentus, tačiau nors ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, jam nepavyko perimti įmonės turto ir dokumentų. Nuo įmonės steigimo datos iki 2009 m. gruodžio 8 d. įmonės akcininku buvo V. Z., nuo 2009 m. gruodžio 8 d. iki 2011 m. rugpjūčio 2 d. – V. K. (gim. ( - ) nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. iki 2013 m. gruodžio 1 d. – R. Č., o nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo – P. B.. Įmonės vadovu nuo įsteigimo datos iki 2009 m. gruodžio 16 d. buvo V. Z., nuo 2009 m. gruodžio 17 d. iki 2010 m. gruodžio 22 d. – V. K. (gim. ( - ) nuo 2010 m. gruodžio 22 d. iki 2011 m. rugpjūčio 2 d. – V. K. (gim. ( - ) Buvusiems UAB ,,NIKY“ vadovams paslėpus ir neperdavus bankroto administratoriui įmonės buhalterinės dokumentacijos, nėra galimybės nustatyti įmonės turėto turto. Baudžiamojoje byloje už nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, yra teisiami V. K. ir R. Č.. Baudžiamojoje byloje buvo pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad įmonės valdymo organai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, apgaulingai tvarkė ir netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros, ir mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

4Atsakovai V. K. (gim. ( - ) ir V. K. (gim. ( - ) pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl BUAB ,,NIKY“ pripažinimo tyčiniu, kuriuo prašo netenkinti pareiškimo. Nurodo, kad pareiškimas neatitinka ieškinio formai ir turiniui keliamų reikalavimų, nes nėra aišku, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis yra grindžiamas reikalavimas dėl BUAB ,,NIKY“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Pasak atsakovų, pareiškėjas remiasi tik deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis. Nebuvo nurodyti jokie atsakovų nesąžiningi veiksmai, kaip pavyzdžiui, bendrovei nenaudingų sandorių sudarymas, bendrovės turto pasisavinimas ar iššvaistymas, apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymas ar kiti veiksmai, nulėmę įmonės bankrotą. Įmonė įregistruota 2006 m. balandžio 19 d., o bankroto byla buvo iškelta 2014 m. kovo mėnesį, tuo trapu atsakovais patraukti V. K. įmonės vadovais dirbo mažiau nei metus ir trims, keturiems metams iki įmonės bankroto, taigi nesuprantama, kaip jie galėjo įtakoti įmonės privedimą prie bankroto.

5Pareiškimas tenkinamas.

6CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso teisės normų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta nuostata, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi, Įmonių bankroto įstatymo normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso teisės normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Bankroto bylų nagrinėjimo procesinių taisyklių ypatumus lemia bankroto teisinių santykių prigimtis ir jų specifika, palyginus su kitais civiliniais teisiniais santykiais.

7Nagrinėjamoje byloje yra keliamas BUAB ,,NIKY“ , kuriai 2014 m. kovo 21 d. buvo iškelta bankroto byla, bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas.

8Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

9ĮBĮ 20 straipsnyje išvardinti konkretūs tyčinio bankroto požymiai. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių tyčinio bankroto požymių: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

10Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

11Tyčinio bankroto samprata atskleista ne tik minėtame ĮBĮ 20 straipsnyje, bet ir teismų praktikoje. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto sampratos, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Taigi tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai.

12Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste. Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

13Nagrinėjamu atveju, administratorius, inicijuojantis BUAB ,,NIKY“ bankroto pripažinimą tyčinių nuodo aplinkybes, susijusias su tuo, kad buvę įmonės vadovai aplaidžiai valdė įmonę, neperdavė jokių dokumentų ir turto administratoriui, dėl ko nėra galimybės nustatyti įmonės turėto turto. Baudžiamojoje byloje už nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, buvę įmonės vadovai V. K. ir R. Č. yra teisiami. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nustatė, kad įmonės valdymo organai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, apgaulingai tvarkė ir netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros, ir mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

14Akivaizdu, jog įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006).

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, jog tik įmonei veikiant įprastai, jos vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams ir tokiu laikotarpiu pagrindinė įmonės vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei, atsiranda vadovo fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014-05-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014 ir kt.).

16Atsižvelgiant į egzistuojantį įmonės vadovo ir įmonės teisinių santykių reguliavimą bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, įvertinus buvusių BUAB ,,NIKY“ vadovų elgesį, kurį nurodo bankroto administratorius, egzistuoja pagrindas konstatuoti, jog jis savo, kaip įmonės vadovo, pareigų tinkamai nevykdė, o daugeliu atveju ir apskritai neatliko. Atsakovų užsiimta pozicija nedalyvauti jų vadovautos bendrovės bankroto procedūrose, o kartu ir vengti teikti bet kokius paaiškinimus bankroto administratoriui, įmonės kreditoriams ir teismui, tik patvirtina, jog buvę vadovai netinkamai, nerūpestingai ir aplaidžiai valdė įmonę, taigi privedė ją prie bankroto, be to, savo tyčiniais veiksmai veikė prieš sklandų ir tinkamą bankroto procedūrų vykdymą, ir taip padarė žalą ne tik bankrutuojančiai įmonei, bet ir jos kreditoriams. Toks buvusių vadovų elgesys negali būti pripažįstamas sąžiningu ir protingu, o kartu ir nepasireiškė lojalumu bendrovei. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, jog egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnyje numatytas bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindas, kuomet įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

17Teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimu, kuriame nurodyta, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004), teismas sprendžia, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma, akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, jog buvę bendrovės vadovai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jai nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

18Kita vertus, atsakovai buvo ne tik BUAB ,,NIKY“ vadovais, bet ir įmonės akcininkais, kurie, kaip bendrovės savininkai turėjo pareigą domėtis įmonės vykdoma veikla, jos finansine padėtimi. Be to, CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės, svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009). Kaip jau buvo minėta, atsakovai buvo ne tik įmonės vadovais, bet ir jos akcininkais, todėl jiems tenka atsakomybė ir kaip įmonės akcininkams.

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 punktu, 20 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, teismas

Nutarė

20Pripažinti BUAB „NIKY“ bankrotą tyčiniu.

21Įpareigoti bankroto administratorę Laimą Buikienę ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos patikrinti UAB „NIKY“ sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

22Apie bankroto pripažinimą tyčiniu informuoti Vilniaus apygardos vyriausiąjį prokurorą bei Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos, išsiunčiant šios nutarties nuorašą.

23Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. pareiškėja BUAB ,,NIKY“ bankroto administratorė Laima Buikienė pateikė... 4. Atsakovai V. K. (gim. ( - ) ir V. K. (gim. ( - ) pateikė atsiliepimą į... 5. Pareiškimas tenkinamas. ... 6. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso teisės normų... 7. Nagrinėjamoje byloje yra keliamas BUAB ,,NIKY“ , kuriai 2014 m. kovo 21 d.... 8. Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis... 9. ĮBĮ 20 straipsnyje išvardinti konkretūs tyčinio bankroto požymiai. Pagal... 10. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis,... 11. Tyčinio bankroto samprata atskleista ne tik minėtame ĮBĮ 20 straipsnyje,... 12. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tam, jog būtų galima... 13. Nagrinėjamu atveju, administratorius, inicijuojantis BUAB ,,NIKY“ bankroto... 14. Akivaizdu, jog įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo... 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, jog tik įmonei... 16. Atsižvelgiant į egzistuojantį įmonės vadovo ir įmonės teisinių... 17. Teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimu, kuriame nurodyta, kad tam,... 18. Kita vertus, atsakovai buvo ne tik BUAB ,,NIKY“ vadovais, bet ir įmonės... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12... 20. Pripažinti BUAB „NIKY“ bankrotą tyčiniu.... 21. Įpareigoti bankroto administratorę Laimą Buikienę ne vėliau kaip per 6... 22. Apie bankroto pripažinimą tyčiniu informuoti Vilniaus apygardos... 23. Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos...