Byla 3K-3-486/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (pranešėjas) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. K. Č. ir Š. Č. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Čeltaura“ ieškinį atsakovams A. K. Č., Š. Č., L. Č. ir R. Č. dėl juridinio asmens dalyvių veiksmų pripažinimo nesąžiningais ir juridinio asmens dalyvių prievolės atsakyti kreditoriams savo turtu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė pripažinti, kad atsakovų priimtas 2005 m. gruodžio 31 d. sprendimas išmokėti už 2005 metų metinius rezultatus, atskaičius mokesčius, A. K. Č. – 97 000 Lt, Š. Č. – 14 000 Lt, L. Č. – 19 000 Lt, R. Č. – 9000 Lt, yra nesąžiningas, ir priteisti ieškovui iš atsakovo A. K. Č. – 100 000 Lt, iš atsakovo Š. Č. – 15 000 Lt, atsakovės L. Č. – 20 000 Lt, atsakovės R. Č. – 10 000 Lt. Ieškovas nurodė, kad atsakovai A. K. Č. ir Š. Č. yra UAB „Čeltaura“ akcininkai. Atsakovė L. Č. yra atsakovo A. Č. sutuoktinė, o R. Č. – atsakovo Š. Č. sutuoktinė. Anot ieškovo, atsižvelgiant į tai, kad santuokoje įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, atsakovės L. Č. ir R. Č. taip pat laikytinos UAB „Čeltaura“ juridinio asmens dalyvėmis. Atsakovas A. K. Č. iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Čeltaura“ direktorius. Pagal sudarytas darbo sutartis UAB „Čeltaura“ atsakovams buvo įsipareigojusi mokėti 550 Lt darbo užmokestį per mėnesį, todėl ginčijamu sprendimu atsakovams išmokėtas daug didesnis darbo užmokestis. 2006 m. sausio 31 d. atsakovai sušaukė neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris priėmė nutarimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. vasario 27 d. nutartimi iškėlė UAB „Čeltaura“ bankroto bylą ir nurodė, kad pagal 2006 m. sausio 1 d. finansinės atskaitomybės duomenis bendrovė yra nemoki. Dėl to, ieškovo teigimu, atsakovams dividendai paskirti ir išmokėti neteisėtai, tokie veiksmai pažeidžia UAB „Čeltaura“ kreditorių interesus. Anot ieškovo, 2005 m. gruodžio 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu atsakovams buvo žinoma, kad UAB „Čeltaura“ finansinė būklė yra sudėtinga ir kad bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2005 m. sausio 3 d. UAB „Čeltaura“ akcininkai A. Č. (75 proc. akcijų) ir Š. Č. (25 proc. akcijų) nutarė visiems bendrovės darbuotojams 2005 metais mokėti minimalius atlyginimus, o metų pabaigoje išmokėti atlyginimus pagal metinius rezultatus. 2005 m. gruodžio 31 d. akcininkai nutarė išmokėti UAB „Čeltaura“ darbuotojams už 2005 metų gruodžio mėnesį: be kita ko, A. Č. – 3000 Lt, Š. Č. – 1000 Lt, L. Č. – 1000 Lt, R. Č. – 1000 Lt. Tuo tarpu už 2005 metų metinius rezultatus nutarta išmokėti: be kita ko, A. Č. – 97 000 Lt, Š. Č. – 14 000 Lt, L. Č. – 19 000 Lt, R. Č. – 9000 Lt. Pagal UAB „Čeltaura“ darbo užmokesčio žiniaraštį, atskaičius mokesčius, A. Č. teko 64 095,70 Lt, Š. Č. – 7708,56 Lt, L. Č. – 12 895,70 Lt, R. Č. – 6500,48 Lt. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartimi UAB „Čeltaura“ iškelta bankroto byla. Nurodęs, kad ginčijamą 2005 m. gruodžio 31 d. sprendimą pasirašė akcininkai A. Č. ir Š. Č., teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad atsakovės L. Č. ir R. Č. būtų dariusios įtaką šio sprendimo priėmimui ar kaip nors dalyvavusios jį priimant. Dėl to teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti šių atsakovių veiksmus nesąžiningais. Teismas konstatavo, kad ginčijamą sprendimą akcininkai priėmė vadovaudamiesi 2005 m. sausio 3 d. sprendimu, kuris buvo bendrovei privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad visus metus bendrovėje buvo mokami minimalūs atlyginimai, akcininkų sprendimu įvardytos atsakovams mokėtinos sumos, teismo vertinimu, nėra didelės. Be to, pagal įmonės balansą bendrovė 2005 metais dirbo pelningai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas neįvardijo nė vienos konkrečios prievolės, kurios UAB „Čeltaura“ nebūtų galėjusi vykdyti dėl juridinio asmens dalyvių (atsakovų) priimto 2005 m. gruodžio 31 d. sprendimo; nėra įrodymų ir apie tai, kad šis sprendimas būtų turėjęs įtakos įmonės nemokumui. Teismas pažymėjo, kad ieškiniu neprašoma pripažinti negaliojančiais nei 2001 m. sausio 3 d. nei 2005 m. gruodžio 31 d. akcininkų sprendimų. Teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovams A. K. Č. ir Š. Č.; priteisė ieškovo naudai: iš atsakovo A. K. Č. – 100 000 Lt, iš atsakovo Š. Č. – 15 000 Lt, išmokėtų dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir išvadomis, kad nėra pagrindo atsakovių L. Č. ir R. Č. veiksmus pripažinti nesąžiningais. Atkreipusi dėmesį į tai, kad atsakovai A. K. Č. ir Š. Č. yra vieninteliai UAB „Čeltaura“ akcininkai, be to, A. K. Č. iki bankroto bylos iškėlimo buvo ir bendrovės direktorius, o Š. Č. – direktorius komercijai, kolegija nurodė, jog, sprendžiant ginčijamo nutarimo sąžiningumo klausimą, būtina atsižvelgti į aplinkybes, kuriomis šis nutarimas priimtas. Iš administracinės bylos Nr. A2-1882-05 matyti, kad Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2005 m. sausio 27 d. sprendimu nurodė UAB „Čeltaura“ įmokėti į biudžetą iš viso 303 973 Lt mokesčių ir jais susijusių delspinigių bei baudų. Nors ieškovas ginčijo šį sprendimą, tačiau sprendimas buvo patvirtintas kaip teisėtas ir pagrįstas (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2005 m. balandžio 1 d. sprendimas, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 16 d. sprendimas; ieškovo skundus dėl šių institucijų sprendimų Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Vyriausiasis administracinis teismas atmetė). Kolegija darė išvadą, kad atsakovams, kaip bendrovės akcininkams, o A. K. Č. – ir kaip bendrovės vadovui, jau 2005 m. pradžioje buvo žinoma, kad jų įmonei mokesčių inspekcija yra pateikusi reikalavimą dėl pirmiau nurodytos mokestinės nepriemokos, o metų pabaigoje jau buvo visiškai aišku, kad šią nepriemoką įmonė privalės padengti, nes Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, paskelbtas 2005 m. gruodžio 30 d., yra galutinis ir neskundžiamas. Bankroto bylos Nr. B2-32-479/2009 duomenimis, UAB „Čeltaura“ 2005 finansinių metų pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodyta, kad, pagal 2005 m. gruodžio 31 d. duomenis, UAB „Čeltaura“ uždirbo 3110 Lt grynojo pelno. Be to, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi patvirtintą mokestinės nepriemokos dydį (daugiau kaip 300 000 Lt), įmonės pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodytas „grynasis pelnas“ realiai tebuvo apie šimtą kartų didesnis nuostolis, nes nurodyta mokestinė nepriemoka be pagrindo nebuvo įrašyta į 2005 finansinių metų pelno (nuostolio) ataskaitą. Kolegijos vertinimu, akcininkams buvo žinoma ir tai, kad bendrovė ir 2004 metus baigė turėdama 68 021 Lt nuostolio. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2005 m. sausio 3 d. sprendimas akcininkams ir bendrovei buvo privalomas, nes taip neįvertinta šiame sprendime nurodyta išmokų mokėjimo sąlyga – „atsižvelgiant į 2005 m. rezultatus“. Tuo tarpu šie rezultatai nebuvo tokie, kad jais vadovaudamasi įmonė galėtų išmokėti akcininkams ir darbuotojams iš viso 162 000 Lt (neatskaičius mokesčių). Kolegija taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgus į visus metus bendrovėje mokėtus minimalius atlyginimus, esą galima teigti, jog metų pabaigoje išmokėtos sumos nėra didelės. Priešingai, kolegijos vertinimu, pagal akcininkų sprendimą išmokėtos išmokos nuo kelių iki keliasdešimt kartų viršijo darbuotojams visus metus mokėtus atlyginimus; tai įrodo, kad išmokos neatitiko ne tik įmonės 2005 metų veiklos rezultatų, tačiau buvo neadekvačios ir darbuotojams paprastai mokamų atlyginimų dydžiui. Kolegija darė išvadą, kad atsakovai A. K. Č. ir Š. Č., žinodami, jog bendrovė dirba nuostolingai, jog po teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutarties įmonė turi sumokėti valstybei daugiau kaip 300 000 Lt, taip pat kad yra ir daugiau nepadengtų įsipareigojimų kreditoriams, kitą dieną po teismo nutarties priėmimo priimdami sprendimą išmokėti įmonės veiklos rezultatų neatitinkančias išmokas, elgėsi nesąžiningai, taip vengdami prievolių įmonės kreditoriams įvykdymo bei sumažindami įmonės mokumą, todėl yra kalti dėl įmonės negalėjimo atsiskaityti su savo kreditoriais. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad BUAB „Čeltaura“ 2006 m. sausio 1 d. buvo skolinga kreditoriams 786 641 Lt, o 2008 m. spalio 20 d. – 925 215,65 Lt. Dėl to kolegija laikė nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 2005 m. bendrovė dirbo pelningai. Kolegija pažymėjo, kad aplinkybę, jog atsakovų priimtas sprendimas yra nesąžiningas ir iš dalies nulėmė įmonės nemokumą bei negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, be pirmiau nurodytų duomenų ir motyvų, patvirtina ir ta aplinkybė, kad praėjus mėnesiui nuo 2005 m. gruodžio 31 d. sprendimo priėmimo tie patys akcininkai nutarė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o teismas 2006 m. vasario 27 d. nutartimi konstatavo įmonės nemokumą ir iškėlė bankroto bylą; įmonė iki šiol neatsiskaitė su kreditoriais. Kolegija konstatavo, kad įmonės nemokumas nėra atsakovų atsakomybės pagal įmonės prievoles būtina sąlyga: akcininkų atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį kilti būtinos bendros deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – nesąžiningi ir civilinės atsakomybės požiūriu neteisėti bei kalti veiksmai, juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės bei priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Visos šios sąlygos, kolegijos vertinimu, įrodytos pirmiau aptartais bylos duomenimis. Kolegija sprendė, kad atskirai iš atsakovų A. K. Č. ir Š. Č. ieškovui priteistinos reikalaujamos pinigų sumos, kurios pagal nesąžiningą sprendimą išmokėtos nurodytiems atsakovams, įskaitant ir valstybei sumokėtus mokesčius.

8III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovai A. K. Č. ir Š. Č. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta juridinio asmens dalyvio subsidiarioji atsakomybė, todėl teismas privalėjo nustatyti juridinio asmens – ieškovo – negalėjimą įvykdyti prievolės. Šios aplinkybės teismas iš viso nenustatinėjo, todėl, tenkindamas ieškinį, netinkamai taikė CK 2.50 straipsnio 3 dalį.

112. Anot kasatorių, pagal formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką atsakomybė juridinio asmens dalyviui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Gollner spedition“ v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2004). Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas turėjo ištirti ir įvertinti kasatorių elgesį ir jo pasekmes ieškovo prašomos atlyginti žalos kontekste, taip pat tai, kaip kasatorių veiksmai nulėmė juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles. Pasisakydamas dėl abiejų kasatorių nesąžiningumo, apeliacinės instancijos teismas atskirai nevertino kiekvieno iš jų žinojimo, galėjimo žinoti, vaidmens ir realios galimybės daryti įtaką juridinio asmens veiklai (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

122.1. Kasaciniame skunde pažymima, kad kasatorius Š. Č. turėjo tik 25 proc. bendrovės akcijų ir jo turėti balsai visuotiniame akcininkų susirinkime sprendžiant premijų darbuotojams klausimą neturėjo vaidmens priimant šį sprendimą, o vienas pats kasatorius tokio sprendimo realiai priimti negalėjo. Be to, bendrovės vadovu buvo ne kasatorius Š. Č., kuriam nebuvo ir negalėjo būti žinomas Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. sprendimas, turintis įtakos bendrovės finansinių įsipareigojimų dydžiui. Dėl to laikytina neteisėta ir nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada dėl kasatoriaus Š. Č., kaip juridinio asmens dalyvio, nesąžiningumo.

132.2. Anot kasatorių, be Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. sprendimo priėmimo datos, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kasatorius A. K. Č. jau 2005 m. gruodžio 30 d. žinojo šio sprendimo rezultatą, todėl tol, kol kasatoriui nebuvo aiškus teismo sprendimo turinys, tol jis laikomas sąžiningu. Šis teismo sprendimas gautas tik 2006 m. sausio 6 d. faksu, todėl nėra pagrindo teigti, kad apie sprendimą, turėjusį įtakos bendrovės finansinei būklei, akcininkas (vadovas) žinojo 2005 m. gruodžio 31 d., t. y. sprendžiant klausimą dėl atlyginimų mokėjimo darbuotojams.

14Kasatoriai pažymi, kad 2005 m. gruodžio 31 d. bendrovės finansinė atskaitomybė buvo parengta neįvertinant apskaičiuotų mokesčių, ir tai rodo apie neturėjimą duomenų dėl papildomų bendrovės prievolių. Nevertindamas nurodytų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai aiškindamas ir taikydamas CPK 177 straipsnio 1 dalyje, 185, 186 straipsniuose įtvirtintas nuostatas. Vertindamas byloje esančius įrodymus, teismas nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančių teisės normų taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga).

153. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino 2005 m. gruodžio 31 d. bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis ir neįvertino reikšmingos aplinkybės, kad išmokėtos sumos (atsiskaitymas už konkrečiai atliktą darbą) darbuotojams jau buvo atvaizduotos 2005 m. gruodžio 31 d. finansinėje atskaitomybėje kaip pardavimo savikaina (tiesioginės išlaidos), kurios mažina apmokestinamąjį pelną. Tai reiškia, kad įmonės pelnas (prieš apmokestinimą) būtų ne 3659 Lt, o 230 838 Lt daugiau, jeigu išmokėtas darbo užmokestis nebūtų buvęs įvertintas balanse, o būtų premijos. Taigi teismo išvada dėl blogų bendrovės 2005 m. rezultatų yra klaidinga ir neatitinka tikrovės. Anot kasatorių, teismas finansinės atskaitomybės duomenis ėmėsi vertinti neturėdamas tam reikalingų specialių žinių ir padarė esminių klaidų įvertindamas darbuotojams (atsakovams) išmokėtą darbo užmokestį kaip premijas. Kasatoriai pažymi, kad išmokos, dėl kurių grąžinimo vyksta ginčas, yra deklaruotos kaip su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, t. y. darbo užmokestis, kuris mokamas darbuotojams už atliktą darbą, užbaigtą 2005 m. gruodžio 29 d. Teismas nutartį grindė prielaidomis ir klaidingomis bei nepagrįstomis išvadomis ir taip pažeidė CPK 263 straipsnį.

164. Byloje esantis 2005 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio žiniaraštis Nr. 12 patvirtina, kad kasatoriui A. K. Č. buvo išmokėta 40 000 Lt, o kasatoriui Š. Č. – 7708,56 Lt, todėl nėra teisinio pagrindo iš šių asmenų priteisti didesnės sumos. Be to, iš kasatorių priteistos sumos yra tik priskaičiuotos, įvertinant ir įskaitant visus mokesčius. Teismas nevertino kasatorių gautų išmokų sudėties bei turinio ir nepagrįstai priteisė iš kasatorių grąžinti taip pat jų gautą darbo užmokestį už 2005 m. gruodžio mėn., t. y. tą darbo užmokesčio dalį, dėl kurios sulygta darbo sutartyse ir dėl kurios grąžinimo nebuvo pareikšta reikalavimo.

175. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje G. Ū. ir kt. v. O. I. ir kt., bylos Nr. 3K-3-862/2002; 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Muaro krautuvė“ v. Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-31/1999), kad įrodymų pakankamumas konstatuojamas tada, kai jie yra neprieštaringi ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjimo dalyko buvimo.

18Atsakovės R. Č. ir L. Č. pareiškimais prisidėjo prie kasacinio skundo.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo atsiliepimą į kasacinį skundą.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl kasatorių atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį už BUAB „Čeltaura“ neįvykdytas prievoles

23Šioje byloje ieškinys kasatoriams pareikštas kaip BUAB „Čeltaura“ akcininkams, dėl kurių nesąžiningų veiksmų bendrovė negali įvykdyti savo prievolių kreditoriams.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Göllner spedition“ v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2004, išaiškino, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, jog jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui; nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo. Toje byloje kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad tokiu atveju pakanka konstatuoti, jog sandoris nesąžiningas, neanalizuojant sandorio teisėtumo klausimo; nesąžiningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariąją atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje A. R. v. kooperatinė bendrovė „Kėdainių šilas“, bylos Nr. 3K-3-147/2009, išaiškinta, kad juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles, nustatytai CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Kadangi CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai.

25Byloje nustatyta, kad kasatoriai A. K. Č. ir Š. Č. (atitinkamai tėvas ir sūnus) yra vieninteliai ieškovo – BUAB „Čeltaura“ akcininkai, turintys atitinkamai 75 proc. ir 25 proc. bendrovės akcijų, be to, A. K. Č. iki bankroto bylos BUAB „Čeltaura“ iškėlimo buvo ir šios įmonės vadovas – direktorius, o Š. Č. dirbo įmonėje direktoriumi komercijai. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kasatoriai, žinodami, jog įmonė dirba nuostolingai, jog po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutarties įmonė turi sumokėti valstybei daugiau kaip 300 000 Lt, taip pat kad yra ir daugiau nepadengtų įsipareigojimų kreditoriams, kitą dieną (2005 m. gruodžio 31 d.) po pirmiau nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo priimdami sprendimą išmokėti sau bei įmonės darbuotojams tame sprendime (nutarime) nurodytas įmonės veiklos rezultatų neatitinkančias išmokas, elgėsi nesąžiningai, taip vengdami prievolių įmonės kreditoriams įvykdymo bei sumažindami įmonės mokumą, todėl yra kalti dėl įmonės negalėjimo atsiskaityti su savo kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tai, jog kasatorių priimtas sprendimas yra nesąžiningas ir iš dalies nulėmė įmonės nemokumą bei negalėjimą įvykdyti prievolių (atsiskaityti su kreditoriais), patvirtina, be kita ko, ir aplinkybė, kad praėjus mėnesiui po 2005 m. gruodžio 31 d. akcininkų sprendimo priėmimo tie patys akcininkai (kasatoriai) nutarė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nurodę, jog įmonės skolos – 786 641 Lt, o įstatinis kapitalas – 937 760 Lt. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad BUAB „Čeltaura“ nėra atsiskaičiusi su kreditoriais, tai patvirtina ir bankroto byloje priimta Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis, kuria patikslinti BUAB „Čeltaura“ kreditorių reikalavimai iš viso yra 925 215,65 Lt.

26Kasatoriai, kasaciniame skunde teigdami, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nes nenustatinėjo bei nenustatė subsidiariajai atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės – ieškovo negalėjimo įvykdyti prievolės, netinkamai interpretuoja skundžiamą nutartį, neatsižvelgia į jos turinį. Skundžiamoje nutartyje yra išdėstyti teismo motyvai ir išvados dėl ieškovo negalėjimo įvykdyti prievolių, kaip CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatytos juridinio asmens dalyvių atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles vienos iš sąlygų, egzistavimo ir konstatuota, kad ši sąlyga yra nustatyta. Teisėjų kolegija sutinka su šia apeliacinės instancijos teismo išvada. Ją patvirtina UAB „Čeltaura“ bankroto bylos (Klaipėdos apygardos teismo byla Nr. B2-32-479/2009) duomenys, tarp jų kasatorių, kaip akcininkų, 2006 m. sausio 31 d. sprendimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, A. K. Č., kaip įmonės vadovo, teismui pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Čeltaura“ dėl jos (įmonės) nemokumo.

27Kasacinio skundo argumentais, kuriais apeliuojama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, neva netinkamai vertino 2005 m. gruodžio 31 d. bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis ir neįvertino reikšmingos aplinkybės, jog darbuotojams išmokėtos sumos jau buvo atvaizduotos 2005 m. gruodžio 31 d. finansinėje atskaitomybėje kaip pardavimo savikaina (tiesioginės išlaidos), kurios mažina apmokestinamąjį pelną, taip pat kad 2005 m. gruodžio 31 d. bendrovės finansinė atskaitomybė buvo parengta neįvertinant apskaičiuotų mokesčių, kasatoriai, viena vertus, kelia fakto klausimą, kuris nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, kasaciniame skunde nepateikta argumentų, kurie teiktų pagrindą kasatorių ginčijamas aplinkybes, susijusias su 2005 m. gruodžio 31 d. bendrovės finansinės atskaitomybės duomenimis, vertinti kitaip, nei jas įvertino apeliacinės instancijos teismas. Neturėdama teisinio pagrindo 2005 m. gruodžio 31 d. bendrovės finansinės atskaitomybės duomenų (metinio pelno (nuostolio) aspektu) vertinti kitaip, nei juos įvertino apeliacinės instancijos teismas (CPK 351 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas nutartį grindė neva prielaidomis bei klaidingomis išvadomis ir taip esą pažeidė CPK 263 straipsnį. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas 2005 m. gruodžio 31 d. bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis visų byloje surinktų duomenų kontekste įvertino tinkamai ir šių duomenų viseto pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl tuo metu bendrovę ištikusios sunkios finansinės būklės.

28Iš kasaciniu skundu skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad, spręsdamas dėl ginčijamo akcininkų nutarimo nesąžiningumo, teismas atsižvelgė ne vien tik į 2005 m. gruodžio 31 d. bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis, bet ir į tai, kad: dar 2005 m. sausio 27 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu, dėl kurio vėliau pateikti skundai buvo atmesti, buvo nurodyta UAB „Čeltaura“ sumokėti į biudžetą iš viso 303 973 Lt mokesčių, baudų ir delspinigių; kasatoriams, kaip bendrovės akcininkams, o A. K. Č. – ir kaip bendrovės vadovui, jau 2005 m. pradžioje buvo žinoma apie mokesčių inspekcijos pateiktą reikalavimą dėl šios mokestinės nepriemokos, o metų pabaigoje jau buvo visiškai aišku, kad ją įmonė privalės padengti, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis (paskelbta 2005 m. gruodžio 30 d.) yra galutinė ir neskundžiama; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi patvirtinta mokestinė nepriemoka buvo be pagrindo neįrašyta į UAB „Čeltaura“ 2005 m. finansinių metų pelno (nuostolio) ataskaitą, šioje ataskaitoje nurodytas „grynasis pelnas“, atsižvelgus į nurodytą nepriemoką, realiai buvo nuostolis; akcininkų (kasatorių) sprendimas dėl atlyginimų priedų išmokėjimo (iš viso nuspręsta išmokėti 162 000 Lt) buvo priimtas iš karto, t. y. 2005 m. gruodžio 31 d., po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties paskelbimo; UAB „Čeltaura“ 2005 metų veiklos rezultatai nebuvo tokie, kad jais vadovaudamasi įmonė galėtų išmokėti akcininkams ir darbuotojams iš viso 162 000 Lt (neatskaičius mokesčių), be to, tokios išmokos buvo neadekvačios darbuotojams paprastai mokamų atlyginimų dydžiui; UAB „Čeltaura“ akcininkai žinojo, kad įmonė dirba nuostolingai, kad po 2005 m. gruodžio 30 d. teismo nutarties įmonė turi sumokėti valstybei daugiau kaip 300 000 Lt, taip pat kad yra ir daugiau nepadengtų įsipareigojimų kreditoriams. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl kasatorių nesąžiningumo, nevertino visų byloje surinktų įrodymų, pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ir CPK 177 straipsnio 1 dalies, 185, 186 straipsnių nuostatas. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kasatorių nesąžiningumo, įvertino visus byloje surinktus įrodymus. Tai, kad atskiri byloje pateikti ir teismo žinioje buvę įrodymai, kaip, pavyzdžiui, atsakovų paaiškinimai, nėra tiesiogiai aptarti skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje, savaime neteikia pagrindo išvadai apie jų palikimą neįvertintais ir įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo išvada dėl kasatorių nesąžiningumo atitinka byloje surinktų įrodymų viseto duomenis ir yra padaryta nepažeidus įrodymų vertinimo taisyklių. Kasaciniame skunde kasatoriai savo teiginį apie jų sąžiningumą priimant ginčijamą 2005 m. gruodžio 31 d. sprendimą grindžia aplinkybe, kad šio sprendimo priėmimo metu jiems nebuvo žinoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. nutartis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši kasatorių nurodyta aplinkybė nėra lemianti išvadą dėl jų sąžiningumo ar nesąžiningumo nagrinėjamos bylos kontekste, nes, minėta, juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Taigi, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio sąžiningumo juridiškai reikšminga yra ne vien tik aplinkybė, ar jis žinojo, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles, bet ir aplinkybės, ar jis (juridinio asmens dalyvis) negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Nagrinėjamos bylos duomenys, tarp jų apie tai, kad kasatorius A. K. Č., kaip UAB „Čeltaura“ direktorius, dalyvavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas UAB „Čeltaura“ skundas, ir buvo informuotas apie teismo nutarties toje byloje skelbimą 2005 m. gruodžio 30 d. 11 val., neteikia pagrindo išvadai, kad kasatoriai, kaip juridinio asmens dalyviai, prieš priimdami ginčijamą sprendimą, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jų elgesys neigiamai veikia UAB „Čeltaura“ gebėjimą vykdyti savo prievoles.

29Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl juridinio asmens dalyvių atsakomybės, tinkamai vertino kasatoriaus Š. Č., kaip akcininko, vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai. Byloje nustatyta, kad ginčijamą 2005 m. gruodžio 31 d. sprendimą kasatoriai, kaip UAB „Čeltaura“ akcininkai, priėmė vienbalsiai. Byloje nėra duomenų, kad Š. Č., kaip pagal turimą akcijų skaičių (25 proc.) neturintis lemiamos įtakos visuotiniame akcininkų susirinkime sprendžiant šioje byloje aktualų klausimą akcininkas, būtų visuotiniame akcininkų susirinkime arba vėliau išreiškęs nesutikimą su ginčijamu sprendimu, taip pat nėra duomenų, kad šis akcininkas priimant ginčijamą sprendimą būtų išreiškęs ne tikrąją savo valią. Ginčijamo sprendimo turinys suponuoja išvadą, kad abu UAB „Čeltaura“ akcininkai buvo finansiškai suinteresuoti jo priėmimu ir jo siekė, nes jis (sprendimas) buvo daugiausiai susijęs ir tenkino abiejų akcininkų bei jų šeimų narių turtinius interesus. Pažymėtina ir tai, kad Š. Č., elgdamasis sąžiningai, galėjo atsisakyti paimti jam ginčijamu sprendimu nutartas išmokėti sumas, tačiau, kaip patvirtina bylos duomenys, to nepadarė. Konstatuotina, kad jeigu bendrovės akcininkas, nors ir neturintis lemiamos įtakos visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo priėmimui, elgdamasis nesąžiningai, visuotiniame akcininkų susirinkime balsuoja už jo paties naudai priimamą sprendimą ir realiai pasinaudoja tokio sprendimo sukurtomis teisinėmis pasekmėmis, tai tokiam akcininkui, esant kitoms būtinoms atsakomybės sąlygoms, gali būti taikoma CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta subsidiarioji atsakomybė už juridinio asmens prievoles. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kasatoriaus Š. Č. atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, pažeidė proceso teisės normas.

30Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, vertindamas byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančių teisės normų taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga). Atmesdama šį kasacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga yra tik metodinė medžiaga, tuo tarpu teismai, aiškindami ir taikydami teisę, turi atsižvelgti į teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimus, suformuotus kasacine tvarka priimtose nutartyse, todėl šis kasacinio skundo argumentas negali patvirtinti ir nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo.

31Nagrinėjamoje byloje pareikštais ieškinio reikalavimais prašoma pripažinti nesąžiningu akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo nutarta išmokėti už 2005 metų metinius rezultatus, atskaičius mokesčius, A. K. Č. – 97 000 Lt, Š. Č. – 14 000 Lt, L. Č. – 19 000 Lt, R. Č. – 9000 Lt (2005 m. gruodžio 31 d. akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 9 2 punktas). Iš bylos duomenų matyti, kad tuo pačiu sprendimu nutarta taip pat išmokėti ir kitiems darbuotojams iš viso 13 900 Lt (V. G. – 13 000 Lt, J. J – 450 Lt, V. G. – 450 Lt). Tuo tarpu ieškovas ieškiniu prašė, be kita ko, priteisti iš kasatorių A. K. Č. – 100 000 Lt, iš Š. Č. – 15 000 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai pagrįstai šį ieškinio reikalavimą vertino kaip reikalavimą taikyti kasatoriams, kaip juridinio asmens dalyviams, subsidiariąją atsakomybę pagal juridinio asmens prievoles (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Tokio ieškinio reikalavimo mastui (dydžiui) neturi teisinės reikšmės tai, kokia konkrečiai ginčijamu sprendimu išmokėta suma teko patiems kasatoriams, nes civilinės atsakomybės aspektu kasatorių nesąžiningi ir neteisėti veiksmai reiškėsi ne tik tam tikrų lėšų realiu gavimu asmeniškai, bet ir nesąžiningais veiksmais priimant ginčijamą sprendimą, dėl kurio ieškovui (bendrovei) atsirado pareiga išmokėti atitinkamas sumas, t. y. dėl kurio (sprendimo) sumažėjo bendrovės turtas, atitinkamai sumažėjo jos mokumas ir tapo negalimas jos prievolių įvykdymas kitiems kreditoriams. Dėl to šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, ar ieškovo reikalaujama priteisti suma neviršija nesąžiningu sprendimu bendrovei sukurtų teisinių pasekmių, dėl kurių ji negali įvykdyti prievolių kitiems kreditoriams, dydžio. Tuo tarpu iš bylos duomenų akivaizdu, kad iš kasatorių reikalaujama priteisti bendra suma neviršija nesąžiningu sprendimu bendrovei sukurtų teisinių pasekmių, dėl kurių ji negali įvykdyti prievolių kitiems kreditoriams, dydžio. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nereikšmingus kasacinio skundo argumentus, kuriais apeliuojama į vien tik kasatoriams realiai išmokėtų sumų dydžius, iš jų išskaičiuotus mokesčius, taip pat į akcininkų sprendimą išmokėti atlyginimus už 2005 m. gruodžio mėnesį (2005 m. gruodžio 31 d. akcininkų susirinkimo protokolo 1 punktas).

32Apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė skunde nurodomas teisės normas ar nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

33Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35Kasaciniame teisme patirta 96,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteistinos iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

37Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

38Priteisti iš kasatorių A. K. Č. (duomenys neskelbtini) ir Š. Č. (duomenys neskelbtini) po 48,40 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus ir 40 ct) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė pripažinti, kad atsakovų priimtas 2005 m. gruodžio 31 d.... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovai A. K. Č. ir Š. Č. prašo panaikinti Lietuvos... 10. 1. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta juridinio asmens dalyvio subsidiarioji... 11. 2. Anot kasatorių, pagal formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką... 12. 2.1. Kasaciniame skunde pažymima, kad kasatorius Š. Č. turėjo tik 25 proc.... 13. 2.2. Anot kasatorių, be Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio... 14. Kasatoriai pažymi, kad 2005 m. gruodžio 31 d. bendrovės finansinė... 15. 3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino 2005 m. gruodžio 31 d.... 16. 4. Byloje esantis 2005 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio žiniaraštis Nr.... 17. 5. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių... 18. Atsakovės R. Č. ir L. Č. pareiškimais prisidėjo prie kasacinio skundo.... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl kasatorių atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį už BUAB... 23. Šioje byloje ieškinys kasatoriams pareikštas kaip BUAB „Čeltaura“... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 25. Byloje nustatyta, kad kasatoriai A. K. Č. ir Š. Č. (atitinkamai tėvas ir... 26. Kasatoriai, kasaciniame skunde teigdami, kad apeliacinės instancijos teismas... 27. Kasacinio skundo argumentais, kuriais apeliuojama į tai, kad apeliacinės... 28. Iš kasaciniu skundu skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties... 29. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl juridinio... 30. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, vertindamas byloje esančius... 31. Nagrinėjamoje byloje pareikštais ieškinio reikalavimais prašoma pripažinti... 32. Apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja,... 33. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 35. Kasaciniame teisme patirta 96,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 38. Priteisti iš kasatorių A. K. Č. (duomenys neskelbtini) ir Š. Č. (duomenys... 39. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...