Byla e2A-661-730/2020

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Žvinklytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės P. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Č. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams V. P., M. V., M. Š., A. U., A. Ž., E. A., G. B., A. D., Č. J., D. J., A. T., D. K., K. J., S. B., M. B., S. B., D. V., S. J., R. B., D. P., M. V., J. Š., D. B., V. N., E. N., L. J., J. D., D. K., J. B., N. J., A. Ž., A. Š., uždarajai akcnei bendrovei „SIDERITAS“, K. C., I. C., A. R., B. Š., R. J., A. K., I. G., J. G., uždarajai akcinei bendovei „AV grupė“, E. R., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus numeris: ( - ), adresas: ( - ), tvarką pagal vieną iš O. K. įmonės parengtų žemės sklypo planų M 1:500, numatant, t. y. a) 1. ieškovė turi teisę savo nuožiūra disponuoti, valdyti ir naudoti žemės sklypo dalį, išskirtą ir pažymėtą raide A; 2. visi žemės sklypo bendrasavininkai disponuoja, valdo ir naudoja žemės sklypo dalį, išskirtą ir pažymėtą raide B, bendru jų sutarimu; 3. visi žemės sklypo bendrasavininkai turi teisę naudotis žemės sklypo dalimi, išskirta ir pažymėta raide A, kiek tai būtina jiems įgyvendinant jų turimą nuosavybės teisę į šioje žemės sklypo dalyje esančius kitus nekilnojamojo turto objektus (pvz., inžinerinius statinius, dujotiekio, vandentiekio, lietaus nuotekų bei buitinių nuotekų inžinerinius ir komunikacijų tinklus), taip pat bendrojo naudojimo objektus, esančius pastate – poilsio pastate su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus numeris: ( - ), adresas: ( - ); 4. visi žemės sklypo bendrasavininkai turi teisę naudotis visais žemės sklype esančiais bendro naudojimo objektais pagal jų paskirtį bendru jų sutarimu; b) tuo atveju, jeigu teismas laikytų šio pareiškimo a) punkte pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą netinkamu, nustatyti naudojimosi žemės sklypu, tvarką pagal parengtą žemės sklypo planą Nr. 2, numatant, jog: 1. ieškovė turi teisę savo nuožiūra disponuoti, valdyti ir naudoti žemės sklypo dalį, išskirtą ir pažymėtą raide A; 2. visi žemės sklypo bendrasavininkai disponuoja, valdo ir naudoja žemės sklypo dalį, išskirtą ir pažymėtą raide B, bendru jų sutarimu; 3. visi žemės sklypo bendrasavininkai turi teisę naudotis žemės sklypo dalimi, išskirta ir pažymėta raide A, kiek tai būtina jiems įgyvendinant jų turimą nuosavybės teisę į šioje žemės sklypo dalyje esančius kitus nekilnojamojo turto objektus (pvz., inžinerinius statinius, dujotiekio, vandentiekio, lietaus nuotekų bei buitinių nuotekų inžinerinius ir komunikacijų tinklus), taip pat bendrojo naudojimo objektus, esančius pastate – poilsio pastate su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus numeris: ( - ), adresas: ( - ); 4. visi žemės sklypo bendrasavininkai turi teisę naudotis visais žemės sklype esančiais bendro naudojimo objektais pagal jų paskirtį bendru jų sutarimu; c) tuo atveju, jeigu teismas laikytų šio pareiškimo a) ir b) punkte pateiktus naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektus netinkamais, nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal planą Nr. 3, numatant, jog: 1. ieškovė turi teisę savo nuožiūra disponuoti, valdyti ir naudoti žemės sklypo dalį, išskirtą ir pažymėtą raide A; 2. visi žemės sklypo bendrasavininkai disponuoja, valdo ir naudoja žemės sklypo dalį, išskirtą ir pažymėtą raide B, bendru jų sutarimu; 3. visi žemės sklypo bendrasavininkai turi teisę naudotis žemės sklypo dalimi, išskirta ir pažymėta raide A, kiek tai būtina jiems įgyvendinant jų turimą nuosavybės teisę į šioje žemės sklypo dalyje esančius kitus nekilnojamojo turto objektus (pvz., inžinerinius statinius, dujotiekio, vandentiekio, lietaus nuotekų bei buitinių nuotekų inžinerinius ir komunikacijų tinklus), taip pat bendrojo naudojimo objektus, esančius pastate – poilsio pastate su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus numeris: ( - ), adresas: ( - ); 4. visi žemės sklypo bendrasavininkai turi teisę naudotis visais žemės sklype esančiais bendro naudojimo objektais pagal jų paskirtį bendru jų sutarimu; d) tuo atveju, jeigu teismas laikytų šio pareiškimo a), b) ir c) punktuose pateiktus naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektus netinkamais, nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal parengtą žemės sklypo planą Nr. 1, numatant, jog: 1. ieškovė turi teisę savo nuožiūra disponuoti, valdyti ir naudoti žemės sklypo dalį, išskirtą ir pažymėtą raide A; 2. visi žemės sklypo bendrasavininkai disponuoja, valdo ir naudoja žemės sklypo dalį, išskirtą ir pažymėtą raide B, bendru jų sutarimu; 3. visi žemės sklypo bendrasavininkai turi teisę naudotis žemės sklypo dalimi, išskirta ir pažymėta raide A, kiek tai būtina jiems įgyvendinant jų turimą nuosavybės teisę į šioje žemės sklypo dalyje esančius kitus nekilnojamojo turto objektus (pvz., inžinerinius statinius, dujotiekio, vandentiekio, lietaus nuotekų bei buitinių nuotekų inžinerinius ir komunikacijų tinklus), taip pat bendrojo naudojimo objektus, esančius pastate – poilsio pastate su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus numeris: ( - ), adresas: ( - ); 4. visi žemės sklypo bendrasavininkai turi teisę naudotis visais žemės sklype esančiais bendro naudojimo objektais pagal jų paskirtį bendru jų sutarimu. e) tuo atveju, jeigu teismas laikytų šio pareiškimo a), b), c) ir d) punktuose pateiktus naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektus netinkamais nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal teismo iniciatyva nustatytą geriausią naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantą. 2.

7Ieškinio pagrindas - ieškovė nurodo, kad ji ir visi anksčiau nurodyti atsakovai valdo žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Žemės sklype yra eksploatuojami pastatas – poilsio pastatas su gyvenamosiomis patalpomis ir pastatas – poilsio pastatas su gyvenamosiomis patalpomis. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 2297/51610 Žemės sklypo dalis ir negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos, kurios unikalus numeris: ( - ), esančios ( - ). Ieškovė patalpas ir minėtą Žemės sklypo dalį įsigijo iš akcinės bendrovės SEB banko skolintomis lėšomis. Tuo tikslu ieškovė ir bankas 2013-11-27 sudarė kredito sutartį, kurios specialiosios dalies 7.1. punktu ir 9.5. punktu, ieškovė įsipareigojo bankui ne vėliau kaip iki 2018-11-27 įkeisti jos nuosavybės teise valdomą Žemės sklypo dalį. Tačiau, vadovaujantis CK 4.171 straipsnio 6 dalimi, įkeisti Žemės sklypo dalį yra galima tik tuo atveju, jeigu ši dalis yra tiksliai nustatyta bendraturčių sudarytoje ir notaro patvirtintoje naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartyje. Atsižvelgiant į tai bei pačios ieškovės norą, jog būtų nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka, ieškovė inicijavo naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymą, pagal O. K. įmonės 2018-06-04 parengtą Žemės sklypo planą su jo naudojimosi tvarkos projektu, pagal kurį buvo nustatyta tiksli ieškovės naudotina Žemės sklypo dalis, išskirta prie ieškovės nuosavybės teise valdomų Patalpų ir Žemės sklypo plane pažymėta raide A, taip pat nustatyti naudojimosi visu Žemės sklypu principai. Ieškovė 2018-08-02 išsiuntė visiems atsakovams prašymą „Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo“, juo prašydama atsakovų iki 2018-08-09 pritarti O. K. įmonės 2018-06-04 parengtame Žemės sklypo plane pateiktam naudojimosi Žemės sklypu tvarkos projektui. Tačiau į ieškovės prašymą atsiliepė tik keletas atsakovų, kurių pozicijos dėl siūlomos naudojimosi Žemės sklypu tvarkos projekto buvo skirtingos. Atsižvelgiant į atsakovų skaičių bei nuomonių skirtumą, akivaizdu, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos nėra galimybės nustatyti CK 4.171 straipsnio 6 dalyje nustatytu būdu, t. y. notarine tvarka sudarant naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį, todėl ieškovė kreipiasi į teismą. Ieškovė siekdama, jog būtų suderinti visų žemės sklypo bendrasavininkų interesai, tikslino savo ieškinio dalyką, atsižvelgdama į atsakovų išreikštą poziciją. Pažymi, kad bylų dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ypatumai lemia, kad spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo teismas turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų ir priimti sprendimą pagal savo iniciatyva.. 3.

8Atsakovas R. B. atsiliepimu į patikslintą ieškinį, prašė ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti visa apimtimi. Teigia, kad ieškovė ieškinyje nenurodo, į kokio ploto žemės sklypo dalį prašoma nustatyti teisę jai naudotis, tačiau kadangi ieškovė reikalauja pakeisti vieną iš registruotinų žemės sklypo duomenų – priskirti ieškovei naudotis tam tikro ploto žemės sklypo dalį – šiuos duomenis ieškovė nurodyti privalo. Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, turi būti užtikrintas žemėtvarkos racionalumas, žemės naudojimas pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, bendraturčių ir netgi gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Pažymi, kad žemės sklypas yra rekreacinė teritorija – gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti turinti teritorija. Žemės sklypo pagrindinė ir tikslinė naudojimosi paskirtis yra visų bendraturčių visavertis fizinis bei dvasinis poilsis. Todėl siekiant išlaikyti žemės sklypo rekreacinį potencialą visiems bendraturčiams žemės sklypas valdomas ir juo naudojamasi bendrai. Nustačius ieškovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, būtų pažeistos (apribotos) bendraturčių teisės ir teisėti interesai į visavertį fizinį ir dvasinį poilsį bendrojoje nuosavybėje bei kiltų grėsmė tinkamam žemės sklypo naudojimui pagal pagrindinę tikslinę paskirtį. Ieškovei bendrąja daline nuosavybe kartu su atsakovais priklausančiame žemės sklype yra keli statiniai, kuriuose suformuoti butai, priklausantys skirtingiems savininkams. Ieškovės pateiktuose planuose numatyta, kad ieškovė turi teisę savo nuožiūra disponuoti, valdyti ir naudoti žemės sklypo dalį, išskirtą ir pažymėtą raide „A“, tačiau ši sklypo dalis patenka šios poilsio komplekso bendro naudojimo erdvės: kiemas, žalioji veja su dekoratyviniais augalais. Šie objektai yra skirti bendram poilsio komplekso savininkų naudojimui ir poreikių įgyvendinimui. Atsakovas nesutinka su ieškiniu įrodinėjama faktine aplinkybe, kad tarp bendraturčių yra nusistovėjęs ieškovės nurodytas žemės sklypo naudojimo būdas ir kad ieškovė prižiūri prašomą jai priskirti naudotis žemės sklypo dalį tokiu būdu, kad tariamai didinama šios žemės sklypo dalies vertė. Ieškiniu faktiškai siekiama neteisėtai pakeisti pastato paskirtį į gyvenamosios paskirties pastatą. Nekilnojamojo turto registre nurodyta pastato paskirtis – poilsio, t. y. pastate esančios patalpos neskirtos žmonių nuolatiniam gyvenimui. Tokios paskirties pastatui taikomi mažesni ploto ir funkcionalumo reikalavimai, netaikoma dalis higienos normų, atsižvelgiant į tai, kad patalpos pritaikytos ne nuolatiniam gyvenimui. Projektuojant pastatą jo išdėstymo žemės sklype sprendiniai buvo parinkti tokiu būdu, kad pastato gyventojams sudarytų didesnės erdvės pojūtį. Jei projektuojant pastatą būtų buvęs numatytas toks žemės naudojimo būdas, kokio prašo ieškovė, statybos leidimas negalėtų būti išduotas. Nuo pastato projekto parengimo ir statybos leidimo išdavimo momento jokios esminės aplinkybės nepasikeitė. Ieškovė prieš įgydama nuosavybės teisę į patalpas susipažino su pastato statybos techniniu projektu, kadastro duomenimis ir su šiomis pastato naudojimo sąlygomis sutiko, todėl neturi jokio pagrindo keisti anksčiau išreikštą savo valią. Ieškovė ieškiniu siekia išvengti statinio statybos ir naudojimo reikalavimų, kurie įgyvendinant savininko teises administracine tvarka ieškovei būtų privalomi. Kita vertus, jei ieškovė neketina aptverti jai prašomos priskirti žemės sklypo dalies ir naudoti jos ūkinėms reikmėms, tai ieškiniu nesiekiama sukurti teisinių pasekmių, neegzistuoja ieškovės teisių pažeidimo. Pabrėžia, kad ieškovės pateiktame naudojimosi žemės sklypu projekte neproporcingai išplečiama ieškovei tenkančio turto dalis, siekiant įgyvendinti tik ieškovės interesus, t. y. nustatant jai tenkančią žemės sklypo dalį siekiant asmeninės naudos, parenkant konkrečią žemės sklypo dalį patogią ieškovės naudojimuisi. Ieškovei neproporcingai būtų nustatytas naudojimasis žemės sklypo dalimi „A“, kuri yra net didesnė nei numatyta nuosavybės dokumentuose, tačiau ir būtų leidžiama naudotis visais žemės sklype esančiais bendro naudojimo objektais pagal jų paskirtį. 4.

9Atsakovė D. P. atsiliepimu nesutinka su ieškovės ieškiniu ir patikslintu ieškiniu. Nurodo, kad ieškinio reikalavimai turi būti ieškovės suformuluoti konkrečiai, o siūlyti teismui pačiam pasirinkti ieškinio dalyką neleistina bei prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Be to, savo ieškiniu ieškovė bando paveikti teismą pažeisti asmenų lygybės įstatymui principą, reikalaudama sau išskirtinių teisių dėl naudojimosi minėtu žemės sklypu. 5.

10Atsakovė E. R. atsiliepimu neprieštarauja ieškovės pateiktam ieškiniui, kuriuo ieškovė prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal O. K. įmonės 2018-06-04 žemės sklypo plane pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą.. 6.

11Atsakovė R. J. atsiliepimu su pareikštu ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo juos atmesti, nes tai pažeistų jos ir visų atsakovų bei visų žemės sklypo interesus. Bendraturčiai ruošiasi įkurti bendriją. Pasiūlyti ieškovės visi žemės sklype tvarkos projektai parengti išimtinai tik ieškovės naudai ir jos interesams tenkinti, jai nesvarbu koks tvarkos projektas, o noras, kad galėtų apsitverti žemės sklypo dalį, išskirtą ir pažymėtą raide A bendrojoje nuosavybėje. 7.

12Atsakovai A. Ž. ir A. Ž. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad O. K. įmonės pateiktas pirmasis planas (kuriuo prašoma ieškovei skirti 230 m2 žemės sklypą) yra nesąžiningas, kadangi juo siekiama pasisavinti kitiems gyventojams priklausantį žemės plotą. Iš pateiktų kiekvienam butui priklausančio bendro ploto matyti, kad jų visų suma atitinka bendrą sklypo plotą, tai reiškia, kad į ieškovei priklausantį žemės sklypo plotą turi būti įtrauktas ir jos buto plotas. Reikalaudama priskirti 230m2, jį bando pasisavinti svetimą turtą. Kiti jos planai be detalių skaičiavimų neturi prasmės būti nagrinėjami, kadangi įmonė praradusi pasitikėjimą. Turi būti pateikti detalūs skaičiavimai, įtraukiant visus bendrus plotus. Taipogi nesutinka su reikalavimu skirti jai būtent jos nurodytą aikštelę automobiliui, nes tuo atveju kitiems gyventojams bus palikta daugiau bendrojo ploto, kadangi pravažiavimų, tai yra bendros dalys yra skirtingos ir niekas negalės sukontroliuoti, kur ji stato automobilį. Preliminariais skaičiavimais, kiekvienam automobiliui tenka po 40 m2, taigi tas plotas turi būti išskaičiuotas iš skaičiuojamo jai ploto, atimant visus takus, šaligatvius, buto plotą, bendrųjų patalpų, įskaitant ir transformatorines ir t.t. 8.

13Atsakovės S. B., A. D. atsiliepimuose į pradinį ieškinį neprieštaravo ieškovės reikalavimams ir prašė juos tenkinti. Atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė. 9.

14Atsakovai D. B. ir J. B., A. R., D. V., A. U., K. J., V. P. atsiliepimuose į pradinį ieškinį prašė ieškinį atmesti, nes atsakovės pateikti naudojimosi bendru žemės sklypo planai neatitinka įstatymų ir pažeidžia visų bendraturčių teises.

15II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1610.

17Plungės apylinkės teismas 2020 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pagrindiniai sprendimo motyvai: 10.1.

18Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo nurodė, kad žemės sklypas, kuriame prašoma nustatyti naudojimosi tvarką priklauso ieškovei ir atsakovams. Nustatė, jog žemės naudojimosi būdas – rekreacinė teritorija ir jame stovi pastatai su 16 atskirų nekilnojamojo turto objektų kurių paskirtis - poilsio. Žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp savininkų nėra nustatyta. Teismas atlikęs vietos apžiūrą nustatė faktines aplinkybes, jog į ieškovės butą galima patekti iš abiejų namo pusių, visoje teritorijoje trinkelėmis grįsti takeliai, suformuoti žolynai, prisodinta dekoratyvinių augalų ir įrengti šviestuvai. Išklausęs atsakovų pozicijas teismas konstatavo, kad dauguma savo pozicijas išreiškusių atsakovų su ieškovės siūlomomis tvarkomis nesutinka. Teismas sutiko su atsakovų pozicija atsižvelgdamas į vietos apžiūros metu nustatytas faktines aplinkybes, bei į tai, kad ginčo objektas yra poilsio zonoje. 10.2.

19Pirmosios instancijos teismas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nurodė, kad ieškovės prašomi patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektai pažeidžia atsakovų interesus. Pirmiausia dėl to, kad tarp bendrasavininkų nusistovėjusi tvarka dėl žemė sklypo naudojimosi. Antra – atlikęs vietos apžiūrą teismas konstatavo faktą, kad ginčo žemės sklypo aplinka suformuota taip, kad butų patogi poilsiavimui ir ja galėtų naudotis visi bendraturčiai. Trečia – ieškovės siūlomos tvarkos suteikia pranašumą ieškovei, tai yra atsakovams tekų kiekvieną kartą prašyti leisti patekti į atsakovės žemės sklypo dalį, o ieškovė galėtų nevaržomai naudotis likusia žemės sklypo dalimi. Pažymėjo, jog ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė dėl privatumo gali siekti ateityje sklypą apsitverti tvora, kas teismo vertinimu trukdys atsakovams nekliudomai eiti pro teritoriją ir ateityje galimai kels ginčus tarp bendraturčių. Pažymėjo, jog ieškovė siekia naudojimosi tvarka ne tik valdyti ir naudotis, bet ir disponuoti nustatyta atskira žemės sklypo dalimi. 10.3.

20Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei atlikęs vietos apžiūrą nustatė, kad ginčo sklype takeliai grįsti trinkelėmis, suformuoti žolynai, įrengti šviestuvai, todėl teismas sprendė, jog patvirtinus vieną iš ieškovės siūlomų projektų būtų pažeista socialinė taika tarp bendraturčių, ieškovė galėtų apsitverti savo teritoriją, konstatavo, jog šiuo atveju nustačius naudojimosi tvarką tarp bendraturčių gali kilti ginčai ateityje ir pažymėjo, jog atsakovams butų apribotos galimybės prieiti prie jiems priklausančių pastato sienų. Pažymėjo, kad ieškovė teikiamuose planuose nėra nurodžiusi kokią dalį užimą inžineriniai statiniai ir komunikacijos.

21III. Apeliacinio skundo argumentai

2211.

23Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) R. Č. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus numeris: ( - ), adresas: ( - ), tvarką pagal O. K. įmonės 2018-12-27 parengtą Žemės sklypo planą Nr. 2 M 1:500, arba O. K. įmonės 2018-12-27 parengtą Žemės sklypo planą Nr. 3 M 1:500, arba O. K. įmonės 2018-12-27 parengtą Žemės sklypo planą Nr. 1 M 1:500, numatant, jog: a) apeliantė R. Č. turi teisę savo nuožiūra disponuoti, valdyti ir naudoti žemės sklypo, unikalus numeris: ( - ), adresas: ( - ), dalį, išskirtą ir pažymėtą raide A; b) visi žemės sklypo, unikalus numeris: ( - ), adresas: ( - ), bendrasavininkai disponuoja, valdo ir naudoja šio žemės sklypo dalį, išskirtą ir pažymėtą raide B, bendru jų sutarimu; c) visi žemės sklypo, unikalus numeris: ( - ), adresas: ( - ), bendrasavininkai turi teisę naudotis šio žemės sklypo dalimi, išskirta ir pažymėta raide A, kiek tai būtina jiems įgyvendinant jų turimą nuosavybės teisę į šioje žemės sklypo dalyje esančius kitus nekilnojamojo turto objektus (pvz., inžinerinius statinius, dujotiekio, vandentiekio, lietaus nuotekų bei buitinių nuotekų inžinerinius ir komunikacijų tinklus), taip pat bendrojo naudojimo objektus, esančius pastate – poilsio pastate su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus numeris: ( - ), adresas: ( - ); d) visi žemės sklypo, unikalus numeris: ( - ), adresas: ( - ), bendrasavininkai turi teisę naudotis visais šiame žemės sklype esančiais bendro naudojimo objektais pagal jų paskirtį bendru jų sutarimu, priteisti apeliantei bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 11.1.

24Apeliantė nurodo, kad nustatant žemės naudojimosi tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas šių kriterijų neįvertinto. Pažymi, jog apeliantės patalpos yra išsidėsčiusios vidurinėje pastato dalyje ir priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, apeliantės patalpos yra išsidėsčiusios per kelis aukštus. Teigia, kad bylos faktinės aplinkybės, foto fiksacijos patvirtina, kad apeliantė naudojasi faktiškai žemės sklypo dalimi, tai yra šienauja pievą, yra įsirengusi šviestuvus, sodina augalus, joks kitas kaimynas neturi poreikio naudotis sklypu A, todėl teismas netinkamai įvertino nurodytus kriterijus. Pažymi, kad siūlomos tvarkos yra racionalios, užtikrina tinkamą žemės sklypo naudojimą, kadangi atsakovai galėtų naudotis ir žemės sklypu A prieiti prie inžinerinių įrenginių. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nei vienas iš atsakovų nebuvo išreiškęs noro turėti jo savarankiškam naudojimui išskirtą žemės sklypo dalį. 11.2.

25Apeliantė nurodo, kad pagal jos siūlomus projektus, apeliantei būtų nustatyta konkreti jos valdytina žemės sklypo dalis, o visi atsakovai valdytų likusią žemės sklypo dalį, todėl apeliantės siūloma tvarka nelemia naudojimosi žemės sklypu tvarkos negalimumo. Pažymi, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad apeliantė taip pat prašė nustatyti ir žemės sklypo naudojimo principus, kurie būtų privalomi visiems žemės sklypo bendrasavininkams, tai yra atsakovai galėtų patekti į apeliantės žemės sklypo dalį tiek kiek būtina prieiti prie inžinerinių įrenginių, todėl atsakovų interesai negali būti pažeisti. 11.3.

26Apeliantė nurodo, kad nei vienas iš atsakovų neteikė jokių alternatyvų naudojimosi žemės sklypų projektų. Tuo tarpu apeliantė tikslindama savo ieškinio reikalavimus atsižvelgė į visas atsakovų pastabas. Teigia, kad bet kuriuo atveju kai bendraturtis prieštarauja dėl bendro daikto naudojimosi tvarkos, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip nesąžiningus. Teigia, kad apeliantė dėjo pastangas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau atsakovams neteikiant jokių alternatyvų, teismas tokį atsakovų procesinį elgesį turėjo vertinti kaip piktnaudžiavimą teisėmis. 11.4.

27Apeliantė nuodo, kad pirmosios instancijos teismo spendimas grindžiamas prielaidomis, teigia, kad teismas nurodė, jog apeliantė neva ateityje gali mėginti apsitverti jai tenkinančią žemės sklypo dalį tvora, kas gali sukelti nesutarimus tarp bendraturčių vykdant pastato priežiūrą. Teigia, kad teismo sprendimo motyvai, grįsti prielaidomis yra nepagrįsti, o tai, kad teismas savo sprendimą motyvavo prielaidomis tik patvirtina, jog sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29Apeliacinis skundas netenkinamas.

30IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

3112.

32Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 13.

33CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

34Dėl apeliacinio skundo argumentų

3514.

36Apeliantė ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos spręsdamas klausimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas grindė sprendimą prielaidomis nurodydamas, kad apeliantė ateityje gali mėginti apsitverti jai tenkinančią žemės sklypo dalį tvora, kas gali sukelti nesutarimus tarp bendraturčių vykdant sklypo priežiūrą. Apeliantė pažymi, kad nei vienas iš atsakovų neteikė jokių alternatyvių naudojimosi žemės sklypų projektų, tuo tarpu apeliantė tikslindama savo ieškinio reikalavimus atsižvelgė į visas atsakovų pastabas, tačiau atsakovams neteikiant jokių alternatyvų, teismas tokį atsakovų elgesį turėjo vertinti kaip piktnaudžiavimą teisėmis. 15.

37Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 14 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, jų pagrindu nustatė faktinės aplinkybes ir ar taikydamas materialinės teisės normas, bei kasacinio teismo praktiką tinkamai išsprendė ieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. 16.

38Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). 17.

39Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovams M. V., M. V., M. Š., J. Š., A. Ž., A. Ž., E. A., G. B., M. B., A. D., Č. J., D. J., A. T., D. K., D. K., K. J., S. J., S. B., S. B., D. V., R. B., D. P., D. B., J. B., V. N., E. N., L. J., N. J., J. D., A. Š., uždarajai akcinei bendrovei „SIDERITAS“, V. P., K. C., I. C., A. K., I. G., J. G., uždarajai akcinei bendovei „AV grupė“, E. R., A. R., B. Š., R. J., A. U.. Žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kurio bendras plotas yra 0,5161 ha, paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta. 18.

40Įvertinus byloje esančius rašytinius paaiškinimus, pateiktas foto fiksakcijas matyti, kad žemės sklype yra išsidėstę du lygiagretūs pastatai, kurių centre yra suformuotas žiedas su augančiu medžiu, vedantis į skirtingų šešiolikos poilsio patalpų savininkų patalpas. Iš pateiktų foto fiksacijų matyti, kad teritorija yra įrengta suformuojant vienodos spalvos ir kontūro trinkelių takelius, įrengiant vejas. Pirmosios instancijos teismas atlikęs vietos apžiūrą nustatė, kad teritorijoje nutiesti trinkelėmis grįsti takeliai, suformuoti žolynai, prisodinta dekoratyvinių augalų, pušelių, įrengti šviestuvai, taip pat nustatė, kad apeliantė į jai priklausančias poilsio patalpas gali patekti iš abiejų namo pusių ir iš abiejų pastato pusių yra suformuota veja, prie pagrindinio įėjimo veda trinkelėmis grįstas takelis. 19.

41Pirmosios instancijos teismas įvertinęs apeliantės naudojimosi tvarkos projektus konstatavo, kad pagal siūlomos tvarkos planus iš esmės apribojama galimybė naudotis dalimi žemės sklypo bendrojo naudojimosi teritorijomis, taip apsunkinant likusių bendraturčių galimybę tinkamai įgyvendinti nuosavybės teisę ir šiuo atveju žemės sklypo suskirstymas rėžiais, jų aptvėrimas, naudojimas ūkinėms reikmėms yra nesuderinamas su pastato poilsio paskirtimi ir žemės sklypo rekreaciniu naudojimo būdu. 20.

42Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad šiuo atveju teismas netinkamai nustatė faktines žemės sklypo naudojimosi aplinkybes, taip pat netinkamai taikė kasacinio teismo suformuotus faktinio naudojimo, racionalumo ir patogumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka. 21.

43Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, tai yra teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). 22.

44Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). 23.

45Nagrinėjamu atveju įvertinus apeliantės siūlomus žemės sklypo naudojimosi tvarkos planus nustatyta, kad apeliantė iš esmės prašo nustatyti, jog ji iš pastato vidinio kiemo pusės galėtų naudotis dalimi (žymėjimas Nr. A) žemės sklypo patekti į jai priklausančias poilsio patalpas. Kaip matyti iš byloje esančių foto fiksacijų (IV e.tomas, 136-141 e.b.l.) pastatų kiemo vidaus pusėje, teritorijoje, kuria apeliantė prašo nustatyti naudojimosi tvarką yra įrengtas trinkelėmis grįstas takelis nuo viduryje esančio žiedo su medžiu, iš gretimų pusių taip pat įrengti du šviestuvai, bei vienodai nušienauta veja. Iš kitos pastato pusės (iš ( - ) g. pusės), apeliantė taip pat prašo išskirti naudotis žemės sklypo dalimi, kurios ribos sutampa su lietvamzdžių ribomis. Iš byloje esančių foto fiksacijų matyti, kad šioje pastato pusėje (iš ( - ) g. pusės) taip pat yra įrengti vienodos spalvos ir kontūro trinkelių takeliai, nušienauta veja, pasodinta keletas augalų, bei matyti šviestuvai. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktas foto fiksacijas esančias iš kiemo pusės nustatė, kad teritorija yra įrengta harmoningai, išlaikant architektūrinį stilių, kiemo vidinėje pusėje įrengti vienodos struktūros trinkelių takeliai, vienodo stiliaus šviestuvai, bendrasavininkai nėra atsiriboję jiems priklausančio turto tvoromis ar kitais objektais jų poilsio patalpų teritorijų atskyrimui. 24.

46Teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. vietos apžiūros metu nustatyta, jog apeliantei priklausantys šviestuvai nėra įrengti inžinerinių tinklų pagalba, tai yra įrengiant elektros tinklus, o yra įrengti juos įsmeigiant, tai yra šviestuvai yra veikiantys nuo saulės energijos. Šioje sklypo dalyje apeliantė formuodama sklypo Nr. A kontūrus pasodino spygliuočius, su kurių teisėtumu vietos apžiūros metu nesutiko atsakovas J. B.. Iš apeliantės pateiktų trijų skirtingų planų taip pat matyti, jog pirmuoju planu apeliantė prašo nustatyti tvarką, jog ji naudojasi ir bendro naudojimosi takeliu ir planuose Nr. 2 ir Nr. 3 prašo nustatyti, jog teritorija už takelio taip pat priskiriama apeliantės naudojimuisi. 25.

47Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, foto fiksacijas, šalių paaiškinimus ir pirmosios instancijos teismo vietos apžiūros metu nustatytas situacijos reikšmingas faktines aplinkybes, nesutinka su apeliantės argumentais jog apeliantės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka faktinį žemės sklypo naudojimosi kriterijų (nutarties 22 punktas). Apeliantė iš esmės teigia, kad kiekvienas bendraturtis prižiūri teritoriją, esančią prie jų poilsio patalpų, apeliantės teigimu ji yra įsirengusi šviestuvus, bei pasisodinusi augalų, kas patvirtina tokį šalių valdomo žemės sklypo naudojimąsi. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius paaiškinimus, išklausęs atsakovų parodymus pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio metu nustatė, kad tarp bendrasavininkų yra nusistovėjusi žemės sklypo bendros priežiūros tvarka, pagal kurią atsakovai pjauna žolę neapsiribodami savo teritorija ties poilsio patalpomis, kadangi ne visi atsakovai nuolatos poilsiauja ginčo teritorijoje, taip pat nustatyta, kad atsakovas J. B. žiemos metu teritorijoje nukasa sniegą. Šalys neginčija fakto, kad bendrasavininkai nėra įkūrę bendrijos ar sudarę sutartį su trečiaisiais asmenimis, o ginčo teritoriją prižiūri patys, savo iniciatyva ir neapsiribodami jiems priklausančios poilsio pastato dalies plotu. 26.

48Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje itin svarbu atkreipti ir į tai, kad ginčo pastatas yra specifinis, tai yra jis įrengtas rekreacinėje teritorijoje ir jo paskirtis – poilsio. Ši aplinkybė yra svarbi, atsižvelgiant į tai, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso ir nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Šiuo atveju įvertinus ginčo objekto paskirtį ir savybes – rekreacija ir poilsis, įvertinus atsakovų A. U., J. B., J. G. parodymus pirmosios instancijos teisme, tai yra, jog poilsio paskirties pastatai buvo įsigyti poilsio poreikiui, tai yra turėjo teisėtą lūkestį, kad šalys ir šalių vaikai galėtų naudotis teritorijoje esančia žalia veja, kraštovaizdžiu, nesutinka su apeliantės argumentais, jog šalys įsigydami poilsio pastatus ginčo teritorijoje turi tikslą atskirti jiems priklausančias dalis, kadangi byloje esančių rašytinių įrodymų visetas, foto fiksacijos, atsakovų parodymai paneigia apeliantės nurodomas aplinkybes dėl faktinio žemės sklypo naudojimosi pobūdžio. 27.

49Antra – nesutinkama ir su apeliantės argumentais, jog apeliantės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka racionalumo bei patogumo kriterijus (nutarties 22 punktas). Priešingai – apeliantės siūlomos tvarkos planai prieštarauja bendraturčių interesams. Pažymėtina, kad apeliantė siūlomu žemės tvarkos projektu prašo nustatyti jai teisę laisvai naudotis, valdyti ir disponuoti dalimi bendro žemės sklypo vidinio kiemo, kuris šiuo metu yra tvarkomas visų bendraturčių bendru sutarimu išlaikant vidinio kiemo architektūrinę harmoniją. Kaip matyti šiuo atveju atsakovai nesutinka su naudojimosi tvarka iš esmės dviem aspektais: tai yra dėl galimo jiems priklausančio turto nuvertėjimo apeliantei laisvai disponuojant sklypo dalimi Nr. A, tai yra siekiant privatumo įrengiant tvorą, pavėsinę ar kitokius statinius ir antra - dėl jų teisėtų lūkesčių pažeidimo įsigyjant poilsio patalpas rekreacinėje zonoje – kraštovaizdžio išsaugojimo, laisvo judėjimo kiemo teritorijoje. 28.

50Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo atliktos apžiūros metu nustatytas vietos vertinimo faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju siūlomos tvarkos nustatymas gali sukelti daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių. Pirmiausia, kaip matyti nustačius bendro naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal apeliantės siūlomą projektą, apeliantei būtų suteiktas pranašumas prieš kitus bendro sklypo savininkus, kadangi siūloma tvarka apeliantė turėtų teisę judėti sklype neribojama kitų savininkų poilsio patalpų ribų, kai tuo tarpu atsakovai judėti pro teritorija Nr. A tokios galimybės neturėtų. Antra – kaip matyti tarp bendrasavininkų yra nusistovėjusi žemės sklypo faktinio naudojimosi tvarka – atsakovai savarankiškai, savo iniciatyva prižiūri ginčo teritorija neapsiribodami jiems priklausančių poilsio patalpų riba. Trečia – atsakovas J. B. 2019 m. lapkričio 11 d. vietos apžiūros metu nurodė, jog apeliantė formuodama teritoriją neteisėtai pasodino sklype spygliuočius, kas tik pagrindžia aplinkybę, jog šiuo metu apeliantės siūlomos tvarkos nustatymas, ne pašalina, o priešingai – sudaro galimų ginčų ir konfliktų galimybes tarp kaimynų, nustačius, jog apeliantė turi teisę laisvai naudotis sklypo dalimi A jį naudojant, valdant ir disponuojant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). 29.

51Kita vertus taip pat kritiškai vertinami ir apeliantės argumentai, jog teismas turi nustatyti ir patvirtinti apeliantės siūlomus bendro žemės sklypo naudojimo principus, kadangi byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp 42 bendrasavininkų iš esmės nėra ginčo dėl sklypo valdymo, jo priežiūros, bei naudojimosi principų ir apeliacinio skundo 4.32 punkto a papunktyje nurodytas argumentas, jog nei vienas atsakovų nebuvo išreiškęs noro ir pageidavimo turėti jo savarankiškam naudojimui ir valdymui išskirtą žemės sklypo dalį tik patvirtina faktą, jog tarp bendraturčių nėra ginčo dėl sklypo valdymo ir naudojimo, o byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirti įrodymai patvirtina, jog tarp atsakovų ginčo dėl žemės sklypo valdymo ir naudojimosi nėra, ginčo teritorija yra prižiūrima. 30.

52Trečia – apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas priimdamas sprendimą jį grindė prielaidomis. Kaip matyti nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantė gali siekti apsitverti tvora, atsižvelgdamas į apeliantės atstovo argumentus, jog apeliantė siekia privatumo ir į atsakovo atstovo argumentus, jog apeliantės atstovas negali garantuoti, jog apeliantė nestatys tvorų, nesodins augalų, bei žemės sklypo dalį apeliantė naudos kaip, galimai, asmeninę atsakomybę. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas siekdamas interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje, atsižvelgdamas į pagrįstus atsakovų argumentus dėl galimų apeliantės veiksmų teritorijoje Nr. A, tai yra įrengiant tvorą, pavėsinę, taip pakeičiant harmoningą kraštovaizdį, į tai, jog faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkų yra nusistovėjusi ir iš esmės - nėra konfliktiška, pagrįstai nusprendė, kad apeliantės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka ne pašalina, galimus konfliktus ir nesutarimus, o priešingai – sudaro pagrindą ginčams kilti apeliantei leidžiant laisvai ir savo nuožiūra disponuoti sklypo dalimi Nr. A. 31.

53Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su apeliantės argumentais jog atsakovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis atsisakydami nustatyti žemė sklypo naudojimosi tvarką atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai 2019 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžiu metu nurodė, kad galimai sutiktų su bendro žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymu, jei apeliantė įsipareigotų nestatyti tvoros ir pavėsinės, tokį siūlymą taip pat nurodė ir apeliantės atstovas vertindamas atsakovų poziciją posėdžio metu, tačiau toks siūlymas nebuvo svarstomas pirmosios instancijos teisme ir ar prašomas patvirtinti apeliacinės instancijos teisme. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017). 32.

54Kaip matyti šiuo atveju šalys iš esmės nesutaria dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal apeliantės siūlomą projektą dėl galimų kilsiančių konfliktų ateityje, kai pagal faktinę, nusistovėjusią tvarką dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ginčo tarp likusių žemės sklypo bendraturčių nėra. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė reiškiamu ieškiniu prašo nustatyti jai teisę ne tik leisti valdyti ir naudotis sklypo dalimi Nr. A, bet siūloma tvarka prašo leisti laisvai disponuoti šią sklypo dalimi. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju dauguma pozicijas byloje išreiškusių atsakovų nei su vienu iš apeliantės pateiktų naudojimosi žemės sklypo tvarkos projektų nesutiko, į tai, kad tarp likusių 42 bendraturčių yra nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi ir valdymo tvarka, į tai, kad apeliantės pateiktas žemė sklypo naudojimosi tvarkos projektas pažeidžia atsakovų interesus ir sudaro pagrindą ateityje kilti ginčams ir konfliktams tarp bendraturčių dėl bendro turto naudojimo, nutaria, kad šiuo atveju apeliantės parengtas projektas nėra tinkamas, todėl remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir tinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas.

55Dėl procesinės bylos baigties

5633.

57Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010) 34.

58Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

59Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

6035.

61Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

62Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo nustatyti naudojimosi... 7. Ieškinio pagrindas - ieškovė nurodo, kad ji ir visi anksčiau nurodyti... 8. Atsakovas R. B. atsiliepimu į patikslintą ieškinį, prašė ieškovės... 9. Atsakovė D. P. atsiliepimu nesutinka su ieškovės ieškiniu ir patikslintu... 10. Atsakovė E. R. atsiliepimu neprieštarauja ieškovės pateiktam ieškiniui,... 11. Atsakovė R. J. atsiliepimu su pareikštu ieškiniu ir patikslintu ieškiniu... 12. Atsakovai A. Ž. ir A. Ž. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad... 13. Atsakovės S. B., A. D. atsiliepimuose į pradinį ieškinį neprieštaravo... 14. Atsakovai D. B. ir J. B., A. R., D. V., A. U., K. J., V. P. atsiliepimuose į... 15. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 16. 10.... 17. Plungės apylinkės teismas 2020 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 18. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo... 19. Pirmosios instancijos teismas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nurodė, kad... 20. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei... 21. III. Apeliacinio skundo argumentai... 22. 11.... 23. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) R. Č. prašo panaikinti Plungės... 24. Apeliantė nurodo, kad nustatant žemės naudojimosi tvarką, turi būti... 25. Apeliantė nurodo, kad pagal jos siūlomus projektus, apeliantei būtų... 26. Apeliantė nurodo, kad nei vienas iš atsakovų neteikė jokių alternatyvų... 27. Apeliantė nuodo, kad pirmosios instancijos teismo spendimas grindžiamas... 28. Teisėjų kolegija... 29. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 30. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 31. 12.... 32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 33. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 34. Dėl apeliacinio skundo argumentų... 35. 14.... 36. Apeliantė ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės... 37. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 14 punktas),... 38. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra... 39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis... 40. Įvertinus byloje esančius rašytinius paaiškinimus, pateiktas foto... 41. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs apeliantės naudojimosi tvarkos... 42. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad... 43. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios... 44. Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka... 45. Nagrinėjamu atveju įvertinus apeliantės siūlomus žemės sklypo naudojimosi... 46. Teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio... 47. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius... 48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje itin svarbu atkreipti ir į... 49. Antra – nesutinkama ir su apeliantės argumentais, jog apeliantės siūloma... 50. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į byloje esančius... 51. Kita vertus taip pat kritiškai vertinami ir apeliantės argumentai, jog... 52. Trečia – apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo... 53. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su apeliantės argumentais jog... 54. Kaip matyti šiuo atveju šalys iš esmės nesutaria dėl žemės sklypo... 55. Dėl procesinės bylos baigties... 56. 33.... 57. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo... 58. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 60. 35.... 61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 62. Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą....