Byla e2A-181-480/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „ELT valdymas“ ir reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Statra“ apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1803-835/2016 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektotinklas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „ELT valdymas“, restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Statra“ dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo, patirtų išlaidų (nuostolių) priteisimo, trečiasis asmuo antstolė A. K..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė BUAB „Elektotinklas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) neviršijant 188 407,00 Eur sumos ir nustatant, kad atitinkama hipoteka galioja iki to momento, kol UAB „ELT valdymas“ pilnai įvykdys Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016 nustatyti priverstinę hipoteką atsakovės UAB „ELT valdymas” priklausančiam nekilnojamajam turtui: 12183/2279308 daliai pastato (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ); pastatui (unikalus Nr. ( - )), žemės sklypui (unikalus Nr. ( - )), esantiems( - ); 2) neviršijant 188 407,00 Eur sumos ir nustatant, kad atitinkamas įkeitimas galioja iki to momento, kol UAB „ELT valdymas” pilnai įvykdys Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016 nustatyti priverstinį įkeitimą atsakovės UAB „ELT valdymas” priklausančiam kilnojamajam turtui: transporto priemonei CAMRO CP1321L (indentifikavimo Nr. ( - )), transporto priemonei AUDI A6 (indentifikavimo Nr. ( - ); 3) neviršijant 100 804,00 Eur sumos ir nustatant, kad atitinkamas įkeitimas galioja iki to momento, kol RUAB „Statra” pilnai įvykdys Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016 nustatyti priverstinį įkeitimą atsakovės RUAB „Statra” priklausančiam kilnojamajam turtui: transporto priemonei VW Transporter (indentifikavimo Nr. ( - )), transporto priemonei VW Passat, (indetifikacinis Nr. ( - )), traktoriui – ekskavatoriui CAT303 ( - ), 2008 m. statybiniam vagonėliui ant ratų, transporto priemonei Opel Zafira (indentifikavimo numeris ( - )), transporto priemonei Peugeot Partner (indentifikavimo Nr. ( - )), transporto priemonei VW Transporter (indentifikacinis Nr. ( - )); 4) priteisti solidariai iš atsakovių ieškovei 828,31 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad pareiškiant ieškinį aukščiau nurodytoje civilinėje byloje ieškovė prašė nustatyti priverstinę hipoteką tik to atsakovės UAB „ELT valdymas“ turto atžvilgiu, apie kurio egzistavimą ieškovei buvo žinoma ieškinio pateikimo teismui metu. Bylos nagrinėjimo metu tapo žinoma, kad atsakovėms priklauso daugiau nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, todėl buvo kreiptasi į teismą su prašymais nustatyti priverstinę hipoteką ir priverstinį įkeitimą ir kito atsakovių turto atžvilgiu, tam, kad būtų užtikrintas tinkamas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarties įvykdymas dėl piniginių lėšų išieškojimo iš skolininkių (atsakovių). Šie ieškovės prašymai dėl priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo konkretaus atsakovių turto atžvilgiu nebuvo nagrinėti ankstesnėje civilinėje byloje, todėl gali būti nagrinėjami atskiroje civilinėje byloje.
  2. Atsakovės su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės prašomi priteisti 828,31 Eur nuostoliai faktiškai yra vykdymo išlaidos, kurios yra išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurioje jos buvo apskaičiuotos. Ieškovės prašymas nustatyti priverstinę hipoteką ir priverstinį įkeitimą atsakovių nekilnojamojo ir kilnojamojo turto atžvilgiu turi būti nagrinėjamas ne Alytaus rajono apylinkės teisme, o teisme, kuriame buvo nustatyta priverstinė hipoteka. Ieškovė neįrodė visų priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymui būtinų sąlygų viseto buvimo, taip pat nepagrindė prašomos taikyti priverstinės hipotekos (įkeitimo) ir jų dydžių jokiais argumentais, o vietoj to prašė nustatyti priverstinę hipoteką (įkeitimą) visam likusiam atsakovių turtui, kas yra nelogiška ir nepagrista, nes priverstinė hipoteka jau buvo pritaikyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi, ieškovės reikalavimų įvykdymas jau yra pakankamai užtikrintas. Nėra pateikta argumentų, kurie pagrįstų viešojo intereso pasireiškimą ir jo įtaką sprendimo tenkinti ieškovės reikalavimus priėmimui. RUAB „Statra“ yra restruktūrizuojama bendrovė, todėl vieno kreditoriaus reikalavimas negali būti iškeliamas aukščiau kitų kreditorių reikalavimų. Atsakovės RUAB „Statra“ turtui pritaikius apribojimus, tai trukdytų įgyvendinti restruktūrizavimo tikslus, dėl turto disponavimo apribojimo kiltų sunkumai vykdant ūkinę komercinę veiklą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; neviršijant 188 407,00 Eur sumos ir nustatant, kad atitinkama hipoteka galioja iki to momento, kol UAB „ELT valdymas“ pilnai įvykdys Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016, nustatė priverstinę hipoteką atsakovės UAB „ELT valdymas” priklausančiam nekilnojamajam turtui: 1) 12183/2279308 daliai pastato (unikalus Nr. ( - )), esančio adresu ( - ); 2) pastatui (unikalus Nr. ( - )), esančiam adresu ( - ); 3) žemės sklypui (unikalus Nr. ( - )), esančiam adresu ( - ); neviršijant 188 407,00 Eur sumos ir nustatant, kad atitinkamas įkeitimas galioja iki to momento, kol UAB „ELT valdymas” pilnai įvykdys Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016 nustatė priverstinį įkeitimą atsakovės UAB „ELT valdymas” priklausančiam kilnojamajam turtui: 1) transporto priemonei CAMRO CP1321L (indentifikavimo Nr. ( - )); 2) transporto priemonei AUDI A6 (indentifikavimo Nr. ( - )); neviršijant 100 804,00 Eur sumos ir nustatant, kad atitinkamas įkeitimas galioja iki to momento, kol RUAB „Statra” pilnai įvykdys Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016 nustatė priverstinį įkeitimą atsakovės RUAB „Statra” priklausančiam kilnojamajam turtui: 1) transporto priemonei VW Transporter (indentifikavimo Nr. ( - )); 2) transporto priemonei VW Passat, (indetifikavimo Nr. ( - )); 3) traktoriui – ekskavatoriui CAT303 ( - ); 4) 2008 m. statybiniam vagonėliui ant ratų; 5) transporto priemonei Opel Zafira (indentifikavimo numeris ( - )); 6) transporto priemonei Peugeot Partner (indentifikavimo Nr. ( - )); 7) transporto priemonei VW Transporter (indentifikavimo Nr. ( - )); kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės UAB „ELT valdymas” 20,50 Eur žyminį mokestį valstybei.
  2. Teismas nurodė, kad suinteresuotų asmenų prašymai pateikiami priverstinę hipoteką ar įkeitimą nustačiusiam teismui tik tuomet, kai tokiais prašymais siekiama pakeisti, baigti ar perleisti priverstinę hipoteką ar priverstinį įkeitimą. Šioje byloje tokie reikalavimai nėra reiškiami, todėl ieškovė, pareikšdama prašymą nustatyti priverstinę hipoteką ir priverstinį įkeitimą Alytaus rajono apylinkės teismui, bylos teismingumo taisyklių nepažeidė. Atsakovės UAB „ELT valdymas“ buveinės adresas iš ( - ), buvo pakeistas jau po šios civilinės bylos iškėlimo, todėl ieškovės reikalavimas dėl priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo nustatymo nagrinėtinas Alytaus rajono apylinkės teisme.
  3. Teismo vertinimu, egzistuoja sąlygų visuma priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymui teismo sprendimu: ieškovė turi galiojančias ir vykdytinas reikalavimo teises į atsakoves dėl pinigų išieškojimo; kreditorė (ieškovė) yra pateikusi teismui reikalavimą dėl priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo nustatymo atžvilgiu, ieškovė nurodo, kad jai yra būtina užtikrinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi patenkintus turtinius reikalavimus atsakovių UAB „ELT valdymas“ ir RUAB „Statra“ atžvilgiu; nekilnojamieji daiktai ir kilnojamieji daiktai (transporto priemonės), į kuriuos siekiama nustatyti priverstinę hipoteką ir priverstinį įkeitimą, nuosavybės teise priklauso ieškovės skolininkėms. Atsakovių finansinė padėtis yra sunki - UAB „Statra” iškelta restruktūrizavimo byla, o UAB „ELT valdymas” teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą dėl to, kad įmonė atitinka nemokios įmonės būseną. Tai sudaro pagrindą manyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartis nebus įvykdyta arba šios nutarties įvykdymas bus pakankamai sudėtingas. Tai iš esmės patvirtina ir faktas, kad jokios piniginės lėšos ieškovės naudai iš skolininkių pagal minėtą nutartį nėra išieškotos, todėl ieškovės naudai yra būtina užtikrinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi patenkintus turtinius reikalavimus. Teismo vertinimu, tokį būtinumą papildomai patvirtina ir pati Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartis, kuria, be kita ko, nutarta neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos, nustatyti priverstinę hipoteką atsakovei UAB „ELT valdymas“ priklausančiam nekilnojamajam turtui. Priverstinė hipoteka buvo nustatyta tik UAB „ELT valdymas“ nekilnojamojo turto atžvilgiu, o priverstinė hipoteka (įkeitimas) RUAB „Statra“ atžvilgiu nebuvo nustatyta, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Šioje civilinėje byloje ieškovė prašo nustatyti priverstinį įkeitimą teismo sprendimu septynių transporto priemonių, kurios nuosavybės teise priklauso RUAB „Statra“, atžvilgiu, kurių bendra vertė yra 29 830,86 Eur. Šiuo metu ginčo transporto priemonių vertė gali būti netgi mažesnė nei buvo nustatyta 2014 m. rugsėjo 15 d. antstolės A. K. turto aprašu. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi ieškovės naudai iš atsakovės RUAB „Statra“ priteisė 100 804,00 Eur žalos atlyginimo, todėl teismas vertino, kad priverstinio įkeitimo nustatymas ieškinyje nurodytų transporto priemonių atžvilgiu nesuvaržys skolininkės RUAB „Statra“ teisių ir interesų labiau, negu yra būtina ieškovės turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Šioje byloje ieškovė prašo nustatyti priverstinę hipoteką ir priverstinį įkeitimą UAB „ELT valdymas“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto atžvilgiu, kurio bendra vertė yra 47 956,48 Eur. Įvertinus tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi iš atsakovės UAB „ELT valdymas“ buvo priteista net 188 407,00 Eur, darytina išvada, kad priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymas UAB „ELT valdymas“ turto atžvilgiu šioje civilinėje byloje nepažeis šios skolininkės teisių ir interesų labiau, negu yra būtina ieškovės turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Priverstinės hipotekos (įkeitimo) būtinumas šioje byloje yra pagrįstas svarbiu ir išskirtiniu ieškovės, kaip atsakovių UAB „ELT valdymas“ ir RUAB „Statra“ kreditorės interesu. Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendime konstatavo, kad ieškovei iškelta bankroto byla, todėl ieškovės interesas taikyti priverstinę hipoteką sietinas ne tik su ieškovės asmeniu, bet ir su jos kreditoriais, kurių sąrašą bankroto byloje yra patvirtinęs teismas. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi konstatuota, kad ieškovė bankrutavo būtent dėl to, kad ieškovės verslas, piniginiai srautai, klientai ir darbuotojai nesąžiningai konkuruojant buvo perkelti į UAB „ELT valdymas“ ir RUAB „Statra“, todėl dėl visų šių nustatytų aplinkybių visumos ieškovės interesai buvo labiausiai pažeisti. Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad priverstinės hipotekos ir įkeitimo būtinumas grindžiamas svarbiu, išskirtiniu interesu, kuris bent iš dalies bankrutuojančiai ieškovei ir jos kreditoriams leistų atgauti skolas ir atstatyti status quo buvusį iki ieškovės verslo perkėlimo. RUAB „Statra“ yra veiklą vykdanti įmonė, todėl jos turto atžvilgiu priverstinis įkeitimas gali būti nustatomas. Teismas konstatavo, kad ieškovės patirtos išlaidos, kurias prašoma priteisti šioje byloje, pagal savo esmę yra išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o būtent išlaidomis, susijusiomis su teismo sprendimo vykdymu. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos buvo patirtos vykdant Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2322-413/2014, t. y. kitoje civilinėje byloje. Civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės priteisti šalies patirtas išlaidas kitoje civilinėje byloje.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė „ELT valdymas“ prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą dalyje dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo atsakovių UAB „ELT valdymas“ ir RUAB „Statra“ kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui ir priimti naują sprendimą - civilinę bylą dalyje dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo ieškovės BUAB „Elektrotinklas“ naudai nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Tiek ieškovė teismui pateiktame ieškinyje, tiek Kauno apygardos teismas, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėdami prejudicinę bylą, rėmėsi CK 4.175 ir 4.178 straipsnių normomis ir sprendė taikyti priverstinę hipoteką atsakovių turtui remiantis tais pačiais argumentais kaip ir Alytaus rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje. Apeliantės manymu, todėl sprendimu yra pažeistas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas kelti ginčą dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių bylos šalių.
    2. Apeliantės manymu, abiejų bylų ieškinių dalys dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo atsakovių atžvilgiu vertintini kaip tapatūs tiek dėl ieškinio šalių, tiek dėl dalyko, tiek ir dėl faktinio pagrindo. Tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimas platesnis ir apima ne tik Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nustatytas priverstinės hipotekos ir įkeitimo objektus, nekeičia aplinkybės, jog ieškinio reikalavimų dalis dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo yra tapatus anksčiau išnagrinėtam ieškinio reikalavimui. Todėl sprendimas skundžiamoje dalyje pažeidžia draudimą reikšti tapačius reikalavimus.
    3. Alytaus rajono apylinkės teismui priėmus sprendimą tuo pačiu klausimu, tarp tų pačių ginčo šalių esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip ir priimti sprendimai ir (ar) nutartys prejudicinėje byloje, buvo padarytas proceso teisės normų pažeidimas, kuris taisytinas apeliacinės instancijos teisme ir bylos dalis dėl ieškovės ieškiniu keliamų neturtinių reikalavimų - priverstinės hipotekos ir įkeitimo atsakovių turtui nustatymo - nutrauktina.
    4. Teismas neteisingai taikė CK 4.175 ir 4.178 straipsnių nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų teisės normų, reglamentuojančių priverstinės hipotekos taikymo pagrindus ir sąlygas, taikymo ir aiškinimo taisykles. Teismas pakankamais argumentais nepagrindė priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo būtinumo. Teismas neturėjo pakankamai duomenų tam, kad galėtų konstatuoti, jog atsakovių finansinė padėtis yra sunki, iš atsakovių priteistos sumos laikytinos joms didelėmis, taip pat, kad jokios sumos nėra išieškotos iš atsakovių remiantis prejudicinėje byloje priimtais sprendimais ar nutartimis. Todėl darytina išvada, kad teismas negalėjo spręsti, jog yra pagrindas manyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartis nebus įvykdyta arba šios nutarties įvykdymas bus pakankamai sudėtingas.
    5. Teismas nepagrįstai vertino, kad vien tas faktas, jog įmonei yra iškelta restruktūrizavimo byla ir (ar) yra siekiama restruktūrizavimo bylos iškėlimo, reiškia blogą įmonės finansinę padėtį, taip pat, kad iš atsakovių priteistos sumos laikytinos didelėmis atsakovių atžvilgiu. Tokioms išvadoms padaryti teismas turėjo analizuoti konkrečius kiekvienos iš atsakovių finansinius duomenis, tačiau teismas tokių duomenų nevertino.
    6. Byloje nėra nustatytų atsakovių neteisėtų veiksmų laikotarpyje nuo sprendimo ir nutarties prejudicinėje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo dienos, nėra nustatytų bandymų slėpti, švaistyti atsakovėms priklausantį turtą, nėra nustatytas atsakovių turto ar jo sudėties pakytis ir kitokių argumentų ir aplinkybių, kurie objektyviai galėtų patvirtinti realią būtinybę nustatyti priverstinę hipoteką ir įkeitimą papildomai nei ji jau yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu prejudicinėje byloje. Todėl nėra ir dar vienos iš būtinųjų priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo sąlygų - būtinybės nustatyti priverstinę hipoteką.
    7. Atsakovės manymu, tai, kad priverstinį įkeitimą prašomos nustatyti transporto priemonės nuosavybės teisės priklausymo atsakovei faktas negali būti išviešinamas viešuosiuose registruose jau pats savaime yra pagrindas netenkinti prašymo nustatyti priverstinį įkeitimą. Priešingu atveju realus priverstinio įkeitimo įgyvendinimas yra tiesiog neįmanomas, nes viešuosiuose registruose nurodytosios transporto priemonės priklauso tretiesiems asmenims, nesantiems byloje dalyvaujančiais asmenimis.
    8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės prašomos nustatyti priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymas nesuvaržys atsakovių teisių ir interesų labiau nei būtina ieškovės turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Reikalavimų užtikrinimui jau yra nustatyta priverstinė hipoteka ir įkeitimas atsakovės turtui, o priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymas visam atsakovėms priklausančiam turtui neatitinka universaliųjų civilinio proceso principų, taip pat pažeidžia ir kitų atsakovių kreditorių teises ir teisėtus interesus.
    9. Teismas netyrė aplinkybių, kad nustačius ieškovės naudai priverstinę hipoteką ir įkeitimą buvo pažeistos kitų atsakovių kreditorių teisės ir interesai, o ieškovė įgijo nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius. Taip pat teismas nevertino, kad nagrinėjamoje byloje nepateikta argumentų, kurie pagrįstų viešojo intereso nagrinėjamoje civilinėje byloje, o ne kitų teismų nagrinėtose civilinėse bylose pasireiškimą. Teismas naudojasi priverstinės hipotekos nustatymo teise siekdamas apginti ypatingus ir individualius kreditoriaus interesus, tačiau kitokio argumento - tik siekis užtikrinti teismo sprendimu priteistos skolos sumokėjimą - nei ieškovė, nei teismas nenurodė.
  2. Apeliaciniu skundu atsakovė RUAB „Statra“ prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą dalyje dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo atsakovių UAB „ELT valdymas“ ir RUAB „Statra“ kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui ir priimti naują sprendimą - civilinę bylą Nr. e2-1803-835/2016 dalyje dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo ieškovės BUAB „Elektrotinklas“ naudai nutraukti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Teismas, formaliai atkartodamas ĮRĮ nuostatą, kad ĮRĮ nenumato draudimo teismo sprendimu nustatyti priverstinė hipoteką (įkeitimą) restruktūrizuojamos įmonės turto atžvilgiu, neįsigilino į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių lygiateisiškumo ir proporcingumo principus ir įtaką šiems principams patenkinus ieškovės reikalavimus ir taip netinkamai ištyrė bylos faktines aplinkybes.
    2. Teismas remiasi duomenimis, kurie nėra pagrįsti sprendime išdėstytus argumentus patvirtinančiais įrodymais. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės restruktūrizavimo plane nėra numatytas transporto priemonių pardavimas, nėra, dėl ko teismas neanalizavo ir negalėjo analizuoti nei konkrečių restruktūrizavimo plane įtvirtintų priemonių, nei priverstinio įkeitimo nustatymo įtakos realiam šio plano vykdymui. Sprendimu ieškovei suteikta teisė gauti iš priverstinio įkeitimo realizavimo gautinas lėšas apeinant restruktūrizuojamos bendrovės patvirtintą planą, kuriame yra subalansuoti kreditorių ir bendrovės interesai.
    3. Teismo negalėjo būti nustatytos visos įstatyme ir teismų praktikoje nurodytos sąlygos priverstinei hipotekai (įkeitimui) nustatyti, nes ieškovė nepagrindė būtinybės užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus, o transporto priemonės, kurių atžvilgiu ieškovės prašoma nustatyti priverstinį įkeitimą, viešųjų registrų duomenimis nepriklauso atsakovei RUAB “Statra” nuosavybės teise.
    4. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir būtinybę tinkamai pagrįsti teismo sprendimą, leistinais ir pakankamais argumentais nepagrindė priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo būtinumo. Teismas neturėjo pakankamai duomenų, kad galėtų konstatuoti, jog atsakovių finansinė padėtis yra sunki, priteistos sumos laikytinos joms didelėmis, taip pat, kad galėtų konstatuoti, jog jokios sumos iš atsakovių nėra išieškotos, todėl negalėjo spręsti, jog yra pagrindas manyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartis nebus įvykdyta arba šios nutarties įvykdymas bus pakankamai sudėtingas.
    5. Teismo sprendimu yra pažeistos trečiųjų asmenų - atsakovių kreditorių teises ir interesai, atsakovių kreditoriai nebuvo įtraukti į bylą, o faktinės aplinkybės dėl kitų kreditorių teisių ir interesų nebuvo nagrinėtos priimant sprendimą. Nustačius priverstinę hipoteką ir įkeitimą buvo pažeistos kitų atsakovių kreditorių teisės ir interesai, o ieškovė įgijo nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius. Ieškovė nepagrindė savo interesų ypatingumo ir svarbumo prieš kitus atsakovių kreditorius.
    6. Teismas, ieškovei savo reikalavimus grindžiant CK 4.175 ir 4.178 straipsnio normomis, turėjo palikti ieškinį dalyje dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo nenagrinėtu ir bylą nutraukti, nes tarp tų pačių ginčo šalių yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
  3. Ieškovė BUAB „Elektrotinklas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priimti teikiamus rašytinius įrodymus, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė nagrinėti ieškovės ieškinį dėl nuostolių atlyginimo bei priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo atsakovių atžvilgiu. Teismas ginčo teisenos tvarka išnagrinėjęs ieškovės reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo ir priverstinės hipotekos bei įkeitimo nustatymo procesinės teisės normų nepažeidė, todėl naikinti sprendimą nėra pagrindo.
    2. Atsakovės nepagrįstai nurodo, kad ieškovės ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Šioje civilinėje byloje reiškiami reikalavimai dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo atsakovių turto atžvilgiu teisme buvo nagrinėjami pirmą kartą. Ieškinio dalykas šioje civilinėje byloje ir ieškinio dalykas Prejudicinėje byloje yra skirtingi, todėl konstatuoti ieškinių tapatumo nėra teisinio pagrindo remiantis vien tik šiuo aspektu. Be to, apeliantė UAB „ELT valdymas“ savo apeliaciniame skunde nurodydama aplinkybes dėl bylos nutraukimo, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, pažeidė CPK 306 str. 2 d. reikalavimus, ko pasėkoje šie argumentai neturėtų būti vertinami.
    3. Priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymas atskiru teismo sprendimu nėra laikytina Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-15 nutarties pakeitimu ar pildymu. Priverstinės hipotekos nustatymas kitoje byloje nėra draudžiamas, jeigu nustatoma hipoteka nėra viršijamas kreditoriaus reikalavimo sumos dydis. Priverstinis įkeitimas prejudicinėje byloje nebuvo nustatytas nei UAB „ELT valdymas“, nei UAB „Statra“ turto atžvilgiu, todėl ir šiuo aspektu Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-15 nutarties pakeitimas ar papildymas nėra įmanomas.
    4. Teismas pagrįstai nustatė priverstinę hipoteką ir priverstinį įkeitimą skolininkų atžvilgiu, nes egzistuoja visos įstatyme ir teismų praktikoje nustatytos sąlygos. Teismas būtinumą užtikrinti pagrindė objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Skolininkai nėra atsiskaitę su ieškove. Apeliantė UAB „ELT valdymas“ nepaneigė teismo išvados, kad transporto priemonės, kurių atžvilgiu buvo nustatytas priverstinis įkeitimas, jai priklauso nuosavybės teise.
    5. Apeliantės UAB „ELT valdymas“ argumentai dėl to, kad teismo sprendimu nustatyta priverstinė hipoteka (įkeitimas) pažeidžia atsakovų teises daugiau nei būtina yra nepagrįsti. Prejudicinėje byloje nustatyta, kad skolininkės praturtėjo būtent ieškovės sąskaita, o ieškovė bankrutavo būtent dėl skolininkių nesąžiningų veiksmų. Tiek UAB „ELT valdymas“, tiek UAB „Statra“ buvo nesąžiningai pastatytos ant ieškovės verslo pamatų, todėl priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymas remiantis prejudicinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo pateisintas ir šioje civilinėje byloje.
    6. Teismas neturėjo pareigos įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiųjų asmenų (kitų skolininkių kreditorių), o atsakovės tokio prašymo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme net nereiškė. Apeliantė cituoja teismų praktiką, kuri buvo suformuota galiojant ne aktualiai CK redakcijai dėl priverstinės hipotekos nustatymo.
    7. Teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė priverstinį įkeitimą skolininkės UAB „Statra“ kilnojamojo turto atžvilgiu. Priverstinio įkeitimo nustatymas niekaip neįtakoja disponavimo šiuo turtu galimybės. Nei įstatymas, nei teismų praktika nenumato, kad restruktūrizuojamos įmonės atžvilgiu priverstinė hipoteka (įkeitimas) teismo sprendimu negalėtų būti nustatoma. Teismo nustatytas priverstinis įkeitimas kreditorių lygiateisiškumo principo nepažeidžia, nes UAB „Statra“ veikla buvo paremta verslo perkėlimu iš ieškovės, pažeidžiant ir visiškai ignoruojant būtent ieškovės ir jos kreditorių interesus.
    8. Kartu su atsiliepimu ieškovė teikia rašytinius įrodymus, kuriais siekiama atsikirsti išimtinai į argumentus, kuriuos apeliantės iškėlė tik apeliaciniuose skunduose, todėl ieškovė šių įrodymų (nesant ginčo) anksčiau pateikti negalėjo. Todėl siekiant užtikrinti rungimosi ir lygiateisiškumo principų tinkamą įgyvendinimą prašoma prijungti teikiamus įrodymus prie bylos medžiagos.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimo į juos argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 str.).
  3. Ieškovė BUAB „Elektrotinklas“ kartu su atsiliepimu į apeliacinius skundus, atsikirsdama į jų argumentus, pateikė 2016 m. rugsėjo 12 d. bankroto administratorės N. M. ir antstolės A. K. susirašinėjimo el. paštu kopiją bei 2016 m. rugpjūčio 5 d. R. L. prašymo kopiją ir prašo juos prijungti prie nagrinėjamos bylos. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nauji įrodymai turi glaudų ryšį su byloje įrodinėtomis aplinkybėmis dėl atsakovių skolų, kad teikiamus naujus įrodymus atsakovės gavo ir turėjo galimybę pateikti savo atsikirtimus į juos, nustačiusi jų pateikimo būtinybę pagal CPK 314 straipsnį, priima šiuos įrodymus.
  4. Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi, pakeitęs Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą, priteisė ieškovei BUAB „Elektrotinklas“ iš atsakovės UAB „ELT valdymas“ 188 407 Eur žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2014 m. liepos 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei BUAB „Elektrotinklas“ iš atsakovės RUAB „Statra“ 100 804 Eur žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme - 2014 m. liepos 25 d. iki 2015 m. vasario 11 d, bei nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos nustatė priverstinę hipoteką atsakovei UAB „ELT valdymas“ priklausančiam nekilnojamajam turtui: 1) patalpai/butui, esančiam ( - ) (unikalus Nr. ( - )); 2) 6/8 dalies žemės sklypui (0,024 ha ploto), esančiam ( - ) (unikalus Nr. ( - )); 3) žemės sklypui, esančiam ( - ) (unikalus Nr. ( - )), nustatant, kad atitinkama hipoteka galioja iki to momento, kai atsakovės pilnai įvykdys teismo sprendimą.
  5. Ieškovė BUAB „Elektrotinktas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl hipotekos ir įkeitimo nustatymo, patirtų išlaidų (nuostolių) priteisimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog egzistuoja visuma sąlygų priverstinės hipotekos/įkeitimo teismo sprendimu nustatymui, jog būtina užtikrinti teismo sprendimu patenkintus ieškovės turinius reikalavimus, jog priverstinės hipotekos/įkeitimo nustatymas nesuvaržys skolininkių teisių ir interesų labiau, negu yra būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti ir skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: neviršijant 188 407,00 Eur sumos ir nustatant, kad atitinkama hipoteka galioja iki to momento, kol UAB „ELT valdymas“ pilnai įvykdys Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016 nustatė priverstinę hipoteką atsakovės UAB „ELT valdymas” priklausančiam nekilnojamajam turtui: 1) 12183/2279308 daliai pastato (unikalus Nr. ( - )), esančio adresu ( - ); 2) pastatui (unikalus Nr. ( - )), esančiam adresu ( - ); 3) žemės sklypui (unikalus Nr. ( - )), esančiam adresu ( - ); neviršijant 188 407,00 Eur sumos ir nustatant, kad atitinkamas įkeitimas galioja iki to momento, kol UAB „ELT valdymas” pilnai įvykdys Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016 nustatė priverstinį įkeitimą atsakovės UAB „ELT valdymas” priklausančiam kilnojamajam turtui: 1) transporto priemonei CAMRO CP1321L (valst. Nr. ( - ), indentifikavimo Nr. ( - )); 2) transporto priemonei AUDI A6 (valst. Nr. ( - ) indentifikavimo Nr. ( - )); neviršijant 100 804,00 Eur sumos ir nustatant, kad atitinkamas įkeitimas galioja iki to momento, kol RUAB „Statra” pilnai įvykdys Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016 nustatė priverstinį įkeitimą atsakovės RUAB „Statra” priklausančiam kilnojamajam turtui: 1) transporto priemonei VW Transporter (valst. Nr. ( - ) indentifikavimo Nr. ( - )); 2) transporto priemonei VW Passat, (valst. Nr. ( - ) indetifikacinis Nr. ( - )); 3) traktoriui – ekskavatoriui CAT303 ( - ); 4) 2008 m. statybiniam vagonėliui ant ratų; 5) transporto priemonei Opel Zafira (valst. Nr. ( - ) indentifikavimo numeris ( - )); 6) transporto priemonei Peugeot Partner (valst. Nr. ( - ) indentifikavimo Nr. ( - )); 7) transporto priemonei VW Transporter (valst. Nr. ( - ) indentifikacinis Nr. ( - )); kitą ieškinio dalį atmetė.
  6. Apeliaciniais skundais abi atsakovės (UAB „ELT valdymas“ ir RUAB „Statra“; toliau abi kartu atsakovės - apeliantės) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo atsakovių UAB „ELT valdymas“ ir RUAB „Statra“ kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - civilinę bylą nutraukti. Apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami argumentais, kad pirmosios instancijos teismas: netinkamai taikė procesinės teisės normas, nes sprendimu yra pažeistas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas kelti ginčą dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių; pakankamais argumentais nepagrindė priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo būtinumo; netyrė aplinkybių, jog nustačius ieškovės naudai priverstinę hipoteką ir įkeitimą buvo pažeistos kitų atsakovių kreditorių teisės ir interesai, o ieškovė įgijo nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius; nepagrįstai ir neteisėtai nustatė priverstinį įkeitimą atsakovės RUAB „Statra“ kilnojamajam turtui (transporto priemonėms).
  7. Apeliančių manymu, nagrinėjamos bylos ir jau išnagrinėtos civilinės bylos, kurioje Lietuvos apeliacinės teismas 2016 m. vasario 15 d. priėmė nutartį, ieškinių dalys dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo atsakovių atžvilgiu yra tapačios tiek dėl ieškinio šalių, tiek dėl dalyko, tiek ir dėl faktinio pagrindo (CK 4.175 ir 4.178 straipsniai), todėl sprendimas skundžiamoje dalyje pažeidžia draudimą reikšti tapačius reikalavimus, jis naikintinas, o byla nutrauktina (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 293 straipsnio 3 punktas).
  8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindu.
  9. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
  10. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.
  11. Kadangi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (sprendimu, nutartimi) iš esmės atsakoma į ieškovų, pareiškėjų, kt. suinteresuotų asmenų reikalavimus, išsprendžiamas ginčas, jeigu jis yra kilęs, apginamos asmenų subjektinės teisės arba įstatymų saugomi interesai, tai civilinio proceso teisė netoleruoja situacijų, kai, esant teisme išnagrinėtai civilinei bylai, pakartotinai būtų nagrinėjamas tapatus ginčas (reikalavimas). CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008).
  12. Aplinkybę, ar teisme nebuvo nagrinėtas tapatus ginčas (reikalavimas), turi konstatuoti bylą nagrinėjantis teismas. Taikant CPK 293 straipsnio 3 punktą svarbu nustatyti ieškinio tapatumo klausimą. Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016).
  13. Nėra pagrindo sutikti su ieškovės atsiliepime išdėstytais argumentais, kad UAB „ELT valdymas“ argumentai dėl bylos nutraukimo neturėtų būti vertinami CPK 306 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes jau ir atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad ieškovės prašomą nustatyti priverstinę hipoteką (įkeitimą) jau yra nustatęs teismas Prejudicinėje byloje (t. y. Kauno apygardos teismo civ. byla Nr. 2-1029-413/2015, kurioje teismas 2015 m. kovo 16 d. priėmė sprendimą ir kurioje Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 15 d. priėmė nutartį, kuria minėtą sprendimą pakeitė (Lietuvos apeliacinio teismo civ. byla Nr. 2A-79-464/2016; toliau – nurodyta byla). Nors pirmosios instancijos teismas aiškiai neišskyrė ieškinių tapatumo klausimo, tačiau ir šiuo klausimu iš esmės yra pasisakęs, nesutikdamas su UAB „ELT valdymas“ argumentais dėl priverstinės hipotekos nustatymo šios bendrovės nekilnojamojo turto atžvilgiu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi.
  14. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nustatytos aplinkybės pripažįstamos prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas), tačiau pažymėtina, kad vien tokių faktų egzistavimas taip pat negali būti pakankamas pagrindas padaryti išvadą dėl ieškinių tapatumo, jei naujame ieškinyje nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-412/2015).
  15. Nors nurodytoje (nutarties 21 p.) ir nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo, tačiau nurodytoje byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo ir turtinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui nustatyti priverstinę hipoteką UAB „ELT valdymas“ priklausančių trijų nekilnojamojo turto objektų atžvilgiu: patalpai/butui, esančiam adresu ( - ); 6/8 dalies žemės sklypui (0,024 ha ploto), esančiam adresu ( - ) ir žemės sklypui, esančiam adresu ( - ). Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti priverstinę hipoteką kito šios atsakovės turto atžvilgiu: 1) 12183/2279308 daliai pastato, esančio adresu ( - ); 2) pastatui, esančiam adresu ( - ); 3) žemės, esančiam adresu ( - ); neviršijant 188 407,00 Eur sumos ir nustatant, kad atitinkamas įkeitimas galioja iki to momento, kol UAB „ELT valdymas” pilnai įvykdys Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016, o taip pat nustatyti priverstinį įkeitimą atsakovėms priklausančiam kilnojamajam turtui (transporto priemonėms). Nurodytoje byloje priverstinė hipoteka buvo nustatyta atsakovės UAB „ELT valdymas“ nekilnojamojo turto atžvilgiu, kurio vertė 39 496,75 Eur; nagrinėjamu atveju hipoteka nustatyta atsakovės turto atžvilgiu, kurio vertė 29 131,18 Eur ir priverstinis įkeitimas kilnojamojo turto atžvilgiu, kurio vertė 18 825,30 Eur, o Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi priteista suma – 188 407 Eur žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme – 2014 m. liepos 25 d. iki 2015 m. vasario 11 d. bei nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, nurodytoje ir nagrinėjamoje byloje (jos nagrinėjamo ginčo dalyje) tiek ieškinio dalykas, tiek ieškinio pagrindas yra skirtingi ir konstatuoti ieškinių tapatumo nėra teisinio pagrindo.
  16. Taip pat nesutiktina su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamoje byloje platesnis ieškinio reikalavimas dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo objektų, nekeičia aplinkybės, jog ieškinio reikalavimų dalis dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo yra tapatus anksčiau išnagrinėtam ieškinio reikalavimui, o taip pat su argumentais, jog ginčijamu sprendimu buvo pakeista (papildyta) įsiteisėjusi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartis.
  17. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentais, kad priverstinės hipotekos nustatymas kitoje byloje nėra draudžiamas, jeigu nustatoma hipoteka nėra viršijamas kreditoriaus reikalavimo sumos dydis. Hipoteka - daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis), hipotekos objektu gali būti bet kokie nekilnojamieji daiktai (CK 4.171 straipsnio 1 dalis). Priverstinė hipoteka ar priverstinis įkeitimas, nustatyti teismo sprendimu, gali būti pakeisti teismo sprendimo pagrindu (CPK 566 straipsnio 2 dalis). Priverstinę hipoteką nustatęs teismas, notaras, įstatymų įgaliotas pareigūnas ar institucija arba kreditorius duomenis hipotekai įregistruoti pateikia Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka. Hipotekos sandorio pakeitimai turi būti tokios pat formos kaip ir hipotekos sandoris ir yra registruojami Hipotekos registre ta pačia tvarka kaip ir hipoteka (CK 4.185 straipsnio 5 ir 6 dalys). Taigi, kai prievolės įvykdymui užtikrinti vėliau įkeičiami nekilnojamieji daiktai, papildomų daiktų įkeitimas įforminamas atskira hipoteka (įkeitimu), bet ne įrašu hipotekos registre apie hipotekos (įkeitimo) duomenų pasikeitimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1246 patvirtintų Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų (ginčui aktuali jų nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. gal. red.) 42, 44, 22, 23 p.). Pateiktas teisinis reglamentavimas bei faktinės bylos aplinkybės (papildomų daiktų hipoteka (įkeitimas)) paneigia 24 punkte nurodytos argumentus dėl ieškinių tapatumo.
  18. Ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu į Alytaus rajono apylinkės teismą, tinkamai realizavo savo teises ir pirmosios instancijos teismas, sprendime teisingai argumentuodamas, bylą išnagrinėjo nepažeisdamas teismingumo taisyklių, nes teismingumo klausimus reglamentuoja CPK 442 straipsnio 11 punktas, CPK 443 straipsnis, CPK 543 straipsnis, CPK 26 straipsnio 1 dalis, 34 straipsnio 1 dalis, o CPK 554 straipsnio 1 dalis reglamentuoja ne teismingumo klausimus, bet jame nurodytų prašymų pateikimo tvarką.
  19. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė C 4.175 ir 4.178 straipsnių nuostatas ir nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose nenukrypo, tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, argumentuotai pagrindė priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo būtinųjų sąlygų egzistavimą, teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad egzistuoja sąlygų visuma priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymui, kad būtina užtikrinti ieškovės teismo sprendimu patenkintus turtinius reikalavimus, kad priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymas nesuvaržys skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina turtinių reikalavimų vykdymui užtikrinti, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja, o tiesiog jiems pritaria.
  20. Aktualu pažymėti, kad pati šalis, laikydamasi dispozityvumo ir rungimosi principų, turi veikti aktyviai, įrodinėti savo reikalavimų pagrindą, formuluoti atsikirtimus į kitos šalies pareikštus reikalavimus, teikti kontrargumentus ir įrodymus, paneigiančius kitos šalies argumentus bei įrodymus. Teismai bylas nagrinėja, laikydamiesi nešališkumo, šalių lygiateisiškumo, proceso koncentruotumo principų, todėl teismas savo iniciatyva neperima ir neturi perimti šaliai tenkančios įrodinėjimo naštos.
  21. Apeliantės, teigdamos argumentus, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti, jog yra pagrindas manyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartis nebus įvykdyta arba šios nutarties įvykdymas bus pakankamai sudėtingas, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pagal ieškovės pareikštus reikalavimus, nei nesutikdamos su priimtu sprendimu ir teikdamos apeliacinį skundą, nepateikė įrodymų bei teisinių argumentų, kurie paneigtų minėtą teismo išvadą. Apeliantės nepateikė jokių įrodymų, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartis įvykdyta ar bent pradėta vykdyti. Būtinumą nustatyti priverstinę hipoteką ir įkeitimą UAB „ELT valdymas“, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina ir minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria nutarta, neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos, nustatyti priverstinę hipoteką šios atsakovės trims objektams. Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi (civ. byla Nr. eB2-4599-794/2016) atsisakė iškelti UAB „ELT valdymas“ restruktūrizavimo bylą, motyvuodamas tuo, kad UAB „ELT valdymas“ atitinka nemokios įmonės būseną. Ir nors skundžiamo sprendimo priėmimo metu minėta nutartis nebuvo įsiteisėjusi (2016 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civ. byloje Nr. e2-1679-241/2016 ji nepakeista), į nurodytą bylą pateikti dokumentai patvirtina šios atsakovės blogą finansinę padėtį. Atsakovei RUAB „Starta“ 2015 m. vasario 3 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla (civ. byla Nr. B2-314-221/2017), minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad UAB „Statra“ yra finansinių sunkumų turinti įmonė – įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalis), 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizavimo planas 4 metų laikotarpiui, šiuo metu vyksta restruktūrizavimo procesas, tačiau apie pirmųjų metų restruktūrizavimo plano įvykdymą įrodymų apeliantė nepateikė (CPK 12 ir 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus.
  22. Teisėjų kolegija laiko pagrįstomis ir teisingomis pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, kad priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymas atsakovių turto atžvilgiu šioje civilinėje byloje nepažeis šių skolininkių teisių ir interesų labiau, negu yra būtina ieškovės turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti.
  23. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimas; CPK 182 straipsnio 2 punktas) yra konstatuoti prejudicinę reiškę turintys faktai, kad ieškovo interesas taikyti priverstinę hipoteką sietinas ne tik su ieškovo asmeniu, bet ir su jo kreditoriais, kurių sąrašą bankroto byloje yra patvirtinęs teismas. Todėl šiuo konkrečiu atveju vyrauja ne individualus ieškovo, kaip juridinio asmens, bet viešasis interesas, apimantis visų ieškovo kreditorių teises bei teisėtus interesus. Antra, sutiktina su ieškovo argumentais, kad nustačius priverstinę hipoteką, atsakovų teisės nebūtų iš esmės pažeistos, nes hipoteka nustatoma ne visam, o tik konkrečiam atsakovų turtui, dėl ko atsakovai neprarastų galimybės disponuoti savo kitu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu bei piniginėmis lėšomis. Remiantis nurodytu, yra pagrindas išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju, siekiant užtikrinti socialiai reikšmingą visų ieškovo kreditorių interesų apsaugą ir bent iš dalies patenkinti jų turtinius interesus, kurių pažeidimui reikšmės turėjo ir nesąžiningi atsakovų veiksmai, yra pagrindas šį ieškovo reikalavimą tenkinti ir nustatyti prašomam atsakovų turtui priverstinę hipoteką. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartyje konstatavo (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kad blogėjant ieškovės finansinei padėčiai, buvo atlikti iš esmės verslo perkėlimo į kitas dvi įmones kryptingi ir nuoseklūs veiksmai, dėl ko atsikaityti su bankrutuojančios ieškovės kreditoriais tapo neįmanoma ir įmonė galiausiai bankrutavo. Tokią išvadą suponuoja ieškovės restruktūrizavimo laikotarpiu jos valdymo organų - apeliantų R. B. bei R. L. - dalyvavimas įsteigiant naują įmonę UAB „ELT valdymas“ bei įgyjant UAB „Statra“ kontrolinę akcijų paketą (perimant šios bendrovės valdymą), jų perėjimas dirbti į konkuruojančius verslo subjektus - UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“, apeliantų veikimas, sudarant sąlygas pasinaudoti ne tik ieškovės bendrovėje turima konfidencialia informacija (apie klientus), bet taip pat perviliojant jos darbuotojus, tame tarpe ir vykdančius buhalterinę apskaitą, naudojantis ieškovės buveinės patalpomis ir kitais materialiaisiais resursais (transporto priemone, ryšio linijomis ir kt.) <...>. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktą R. L. pareiškimą teismui civ. byloje Nr. B2-238-480/2016 (Liteko duomenys civ. byla Nr. B2-128-480/2017), kuriame R. L. nesutinka su (ieškovės) BUAB „Elektrotinklas“ bankroto administratoriaus prašymu dėl likvidavimo procedūros termino pratęsimo ir nurodo, kad jo vadovaujamų bendrovių UAB „ELT valdymas“ ir RUAB „Statra“ skolos turi būti nurašytos, nes iš šių skolininkių nieko nepavyksta išieškoti, neturi pagrindo nesutikti su ieškovės atsiliepime į apeliacinius skundus pateiktais argumentais, kad apeliančių vadovas R. L. visais įmanomais būdais siekia vilkinti (ar pripažinti ir negalimomis) skolos išieškojimo procedūras.
  24. UAB „ELT valdymas“ manymu, tai, kad priverstinį įkeitimą prašomos nustatyti transporto priemonės nuosavybės teisės priklausymo atsakovei faktas negali būti išviešinamas viešuosiuose registruose jau pats savaime yra pagrindas netenkinti prašymo nustatyti priverstinį įkeitimą. Tokie atsakovės samprotavimai vertintini kaip subjektyvi, įrodymais nepagrįsta jos nuomonė. Įkeitimo objektu gali būti bet koks esamas ar būsimas kilnojamasis turtas ir turtinės teisės (CK 4. 201 straipsnio 1 dalis). Įkaito davėjas turi būti įkeičiamo objekto savininkas arba asmuo, kuriam priklauso turtinė teisė, esanti įkeitimo objektu, išskyrus atvejus, kai įkeitimo sandoryje nustatyta, kad įkeitimo objektą įkaito davėjas įgis ateityje (CK 4.206 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priverstinį įkeitimą UAB „ELT valdymas“ priklausančiam kilnojamajam turtui: transporto priemonėms COMRO CP132IL (valst. Nr. ( - )) ir AUDI A6 (valst. Nr. ( - ) teisėtai ir pagrįstai vadovavosi antstolės A. K. 2014 m. rugsėjo 15 d. turto aprašo (patikslinto) duomenimis, nes antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (LR antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), o dokumentai, išduoti valstybės ar savivaldybės institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Apeliantė, teigdama argumentus, kad transporto priemonės nuosavybės teisės priklausymo atsakovei faktas negali būti išviešinamas viešuosiuose registruose, nepateikia nei teisiškai pagrįstų argumentų, nei įrodymų, ir priešingai, remiantis VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), abi minėtos transporto priemonės registruotos atsakovės vardu (atitinkamai 2012 m. kovo 1 d. ir 2013 m. kovo 7 d.), nors COMRO CP132IL (valst. Nr. ( - )) dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas, nesant techninės apžiūros ir/ar draudimo. VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat patvirtina, jog visos 5 transporto priemonėms, kurioms teismas nustatė priverstinį įkeitimą yra registruotos RUAB „Statra“ vardu.
  25. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriuose teigiama, jog byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės RUAB „Statra“ restruktūrizavimo plane nėra numatytas transporto priemonių pardavimas, nėra, dėl ko teismas neanalizavo ir negalėjo analizuoti nei konkrečių restruktūrizavimo plane įtvirtintų priemonių, nei priverstinio įkeitimo nustatymo įtakos realiam šio plano vykdymui. Remiantis bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė RUAB „Statra“ nepateikė įrodymų, kad kilnojamąjį turtą (transporto priemones), kurio atžvilgiu ieškovė prašo nustatyti priverstinį įkeitimą, įmonės verslo plano pagrindu RUAB „Statra“ planuotų parduoti (LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 12 str. 2 d. 3 p.), todėl teisingai sprendė, jog nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ribojimų nustatymas šiam turtui trukdytų įgyvendinti restruktūrizavimo tikslus. Apeliantė ir su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šios išvados teisėtumą. Restruktūrizuojamos UAB „Statra“ restruktūrizavimo plane, kurio projektui pritarė 2015 m. liepos 27 d. šios bendrovės kreditorių susirinkimas, ir kurį 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi patvirtino Kauno apygardos teismas, parduoti turto nenumatoma (Kauno apygardos teismo civ. byla Nr. B2-314-221/2017, t. 3, b. l. 180, šio plano 3 ir 4 p.).
  26. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės RUAB „Statra“ apeliacinio skundo argumentais, kad teismo sprendimu yra pažeistos trečiųjų asmenų – atsakovių kreditorių teisės ir interesai, nes jie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, o faktinės aplinkybės dėl kitų kreditorių teisių ir interesų nebuvo nagrinėtos priimant sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 10 d. nutartyje (civilinė byla Nr.3K-3-361-611/2015), kuria teisėtai ir pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra pateikęs išaiškinimą, kokios sąlygos turi būti nustatytos, norint nustatyti priverstinę hipoteką teismo sprendimu, remiantis CK 4.175 ir 4.178 straipsnių (įstatymo redakcijos, galiojančios nuo 2012 m. liepos 1 d.) nuostatomis, tarp kurių nėra atskirai išskirta analizuoti ir vertinti skolininko kreditorių teises ir interesus, tačiau prieš priimdamas sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką, teismas turi įvertinti, ar priverstinės hipotekos nustatymas nesuvaržys skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo bei įvertino. Bendrovės, restruktūrizuojamos bendrovės bei jos kreditorių interesus atstovauja bendrovės valdymo organai (ĮRĮ 9 straipsnio 1 dalis, ABĮ 37 straipsnio 10 dalis).
  27. Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako.
  28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos bylose dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, dėl to atsakovių apeliaciniai skundai netenkintini ir paliktinas nepakeistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

14Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai