Byla e2-1679-241/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ELT valdymas“ restruktūrizavimo bylą, tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Elektrotinklas“, uždaroji akcinė bendrovė „Para“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ELT valdymas“ direktoriaus R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ELT valdymas“ restruktūrizavimo bylą, tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Elektrotinklas“, uždaroji akcinė bendrovė „Para“.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas prašo iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą, nurodydamas, kad jo vadovaujama įmonė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, kurie susidarė dėl didelių sąnaudų, partnerių apgavystės, baudų, pagrindinių statybinių darbų nebuvimo, apyvartinių lėšų trūkumo ir kreditorių vykdomų išieškojimų, vėluojančių skolininkų atsiskaitymų, kurių dalis yra ginčijama teismuose, taip pat dėl 2016 metais bankrutavusiai UAB „Elektrotinklas“ teismo priteistų 188 407 Eur. Šiuo metu atsakovė negali atsiskaityti su savo kreditoriais dėl apyvartinių lėšų trūkumo, todėl antstoliai išieško pagal vykdomuosius dokumentus. Bendrovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, turi galiojančių sutarčių. Pareiškėjas teigia, kad iškėlus restruktūrizavimo bylą bei įgyvendinus pateikiamuose restruktūrizavimo plano metmenyse numatytas priemones, įmonė galės išsaugoti ir toliau plėtoti ūkinę komercinę veiklą, vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, išsaugoti darbo vietas, išvengti bankroto.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą.

7Vertindamas atsakovės finansinė padėtį, teismas nustatė, kad atsakovės nuostolinga veikla tęsiasi nuo 2014 m. Ilgalaikio turto vertė nuo 2014 m. nuosekliai mažėja, nuo 2014 metų iki šiol įmonės turto vertė tik nežymiai viršydavo įmonės įsipareigojimus. Teismas atsižvelgė į tai, kad bendrovės kreditorių sąraše nurodytų dalies atsiskaitymų terminai yra suėję ir pradelstos skolos sudaro 639 357,76 Eur. Įvertinęs tai, kad įmonės balansinio turto vertė 2016 m. kovo 31 d. buvo 890 022 Eur, o pradelsti įsipareigojimai siekia 639 357,76 Eur, teismas sprendė, kad atsakovė atitinka nemokios įmonės būklę, kadangi pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 p.).

8Teismas sprendė, kad faktinį įmonės nemokumą patvirtina ir aplinkybė, jog reali įmonės turto vertė yra dar mažesnė. Net 520 076,02 Eur balansinio turto vertę sudaro pradelsti (nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2016 m. vasario mėn.) debitoriniai įsiskolinimai. Teismas pabrėžė, kad visų debitorinių skolų atgavimas yra mažai tikėtinas, nes vieni didžiausių įmonės skolininkų yra bankrutuojanti UAB „Elektrotinklas“ (207 840,2 Eur) ir restruktūrizuojama UAB „Rusakalnis“ (15 242,02 Eur). Debitorių sąraše UAB „Elektrotinklas“ skola nurodoma kaip abejotina, o skolos atgavimas iš restruktūrizuojamos įmonės priklauso tik nuo restruktūrizavimo plano vykdymo rezultato ir visa skola paprastai gali būti grąžinama tik ketverių metų laikotarpiu. Teismas pažymėjo, kad didžiausios atsakovės debitorės UAB „Venecija LT“ 293 086,37 Eur skola yra pradelsta nuo 2016 m. vasario 3 d., tačiau atsakovė nesiėmė veiksmų dėl jos išieškojimo. Teismui kėlė abejonių tikroji ilgalaikio atsakovės turto vertė – transporto priemonių, kurių likutinė vertė ilgalaikio turto sąraše nurodoma 102 097,67 Eur. Vadovaudamasis VĮ Regitra duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovei priklauso tik trys transporto priemonės, iš kurių dviejų transporto priemonių (Audi A6, Kraz 250) likutinė vertė pagal sąrašą (trečia sąraše Camro CP1321L nenurodyta) sudaro tik 10 215,29 Eur. Turto arešto aktų duomenimis, likusios 91 882,38 Eur vertės atsakovės ilgalaikio turto sąraše nurodytos transporto priemonės priklauso R. L., o ne atsakovei. Atėmęs debitorines skolas ir transporto priemonių vertę, teismas konstatavo, kad atsakovės reali turto vertė siekia tik 290 000 Eur ir yra dvigubai mažesnė už pradelstus atsakovės įsipareigojimus.

9Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė vėluoja išmokėti 8 260,54 Eur darbo užmokestį darbuotojams, o vėlavimas atsiskaityti su darbuotojais taip pat yra pagrindas kelti bankroto, o ne restruktūrizavimo, bylą (ĮBĮ 9 str.).

10Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki, neatsiskaito su darbuotojais ir kitais kreditoriais, todėl jai negali būti keliama restruktūrizavimo byla (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.).

11Teismui kilo pagrįstų abejonių, ar atsakovė šiuo metu vykdo realią ūkinę komercinę veiklą. Teismas pažymėjo, kad atsakovės direktorius 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti duomenis, iš kurių būtų galima spręsti apie įmonės realiai vykdomą veiklą, tačiau tokių duomenų direktorius nepateikė, tik pakartotinai paaiškino (kaip ir plano metmenyse) apie planuojamas sudaryti sutartis ir apie galiojančias sutartis su AB „Vernitas“ ir UAB „Ormės investicijos“ bei pridėjo su minėtais asmenimis atitinkamai 2016 m. kovo 18 d. ir 2015 m. gruodžio 21 d. sudarytas rangos sutartį ir projektavimo sutartį. Įvertinęs sutarčių turinį teismas sprendė, kad sutartys jau turėjo būti užbaigtos atitinkamai iki 2016 m. gegužės 20 d. ir 2016 m. sausio 11 d., o tarpiniai (avansiniai) mokėjimai turėjo būti atlikti dar anksčiau.

12Pareiškėjui nepateikus įrodymų, kad minėtos sutartys buvo vykdomos ir įvykdytos, nepateikus įrodymų ir apie kitas pareiškėjo planuojamas sudaryti didelės vertės sutartis dėl elektrotechnikos įrengimo daugiabučiame name su viešbučiu, esančiame Aguonų g. (146 000 Eur) bei administracinės paskirties pastate, esančiame Lvovo g. (1 528 400 Eur), nustačius, kad nuo 2015 m. liepos 28 d. iki šiol įmonės darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 7 iki 3, įmonės skolos valstybinio socialinio draudimo biudžetui didėja nuo 2016 m. sausio mėn. ir šiuo metu siekia 629,98 Eur, teismas padarė išvadą, kad atsakovė realios veiklos nevykdo, o tai sudaro pagrindą atsisakyti kelti atsakovės restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 1 p.).

13Teismo vertinimu, atsakovės preliminarus verslo planas yra deklaratyvus, o plane nurodytos priemonės yra nerealios ir negali atkurti įmonės mokumo, kadangi atsakovė iš esmės ketina vykdyti tą pačią veiklą tomis pačiomis sąlygomis, kurios lėmė sunkią įmonės turtinę padėtį. Nors atsakovė teigia, kad mažins veiklos kaštus, keis atlyginimų sistemą, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė turi tik tris darbuotojus, todėl net ir vykdant veiklą kaip generaliniam rangovui, nurodomos mokumo atkūrimo priemonės būtų neefektyvios. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovės nurodytų vykdomų sutarčių darbų įvykdymo terminai yra pasibaigę ar turėjo būti pasibaigę, o įrodymų apie planuojamas sudaryti sutartis teismui nėra pateikta. Teismas kritiškai vertino atsakovės planus vien 2016 m. pasiekti 1,4 mln. apyvartą, kadangi tokią apyvartą atsakovė yra pasiekusi per 2012-2015 m. laikotarpį. Pareiškėjo teiginiai, kad pagal galiojančias sutartis atliks darbų už 28 139 Eur, neįtikino teismo, jog atsakovė turi pajėgumų šią veiklą vykdyti ir vystyti turimais resursais. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog metmenyse užsibrėžti veiklos tikslai nėra realūs, metmenų turinys labiau atspindi abstrakčią atsakovės verslo viziją, o ne konkrečius planus ir priemones, nukreiptus į sėkmingą mokumo atstatymo procesą. Teismas konstatavo, jog nutarties priėmimo dieną atsakovė atitinka nemokios įmonės būseną ir įmonė neturi objektyvių galimybių atkurti sėkmingą įmonės veiklą restruktūrizavimo proceso metu, restruktūrizavimo bylos iškėlimas tik dar labiau pažeistų įmonės kreditorių interesus, todėl atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą.

14Teismas netenkino trečiojo asmens BUAB „Elektrotinklas“ prašymo skirti atsakovės vadovui ir akcininkui baudą už tai, kad Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamojoje byloje atsakovė yra pateikusi atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodo, jog bendrovės turtinė padėtis yra gera, o šioje byloje teigia priešingai. Teismas paaiškino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu nagrinėjami klausimai savo esme yra skirtingi, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad pareiškimo pateikimo ir jo priėmimo procesinėje stadijoje šis pareiškimas būtų aiškiai nepagrįstas, taip siekiant vilkinti procesą ar dėl kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų, todėl prašymo dėl baudos skyrimo netenkino.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

16Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį ir iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą, taip pat priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus, kurie, anot apelianto, patvirtina atsakovės mokumą bei visų pagrindų, būtinų įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimui, buvimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra faktiškai nemoki. Aplinkybę, kad atsakovė turi finansinių sunkumų, pagrindžia balanso duomenys bei su atskiruoju skundu pateikiamo aktualaus balanso duomenys, pagal kuriuos įmonės turto vertė siekia 890 022 Eur, iš jo ilgalaikis materialus turtas sudaro 226 043 Eur, o per vienerius mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro tik 315 189 Eur. Su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina, kad su dalimi kreditorių atsakovė susitarė dėl mokėjimų atidėjimo, nuo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki atskirojo skundo pateikimo atliko 178 369,60 Eur vertės darbų ir iš gautų lėšų galės atsiskaityti su tiekėjais, dalimi kreditorių. Bendrovė pasirašė naują sutartį su UAB „Magnum“, kurią įvykdžius yra tikimasi gauti apie 200 000 Eur pajamų.

182. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ilgalaikio turto sąraše nurodytos 91 882,38 Eur vertės transporto priemonės priklauso R. L., o ne atsakovei. Su atskiruoju skundu pateikti dokumentai patvirtina, kad šie automobiliai priklauso atsakovei, kuri už juos yra visiškai atsiskaičiusi, todėl aplinkybė, kad automobilių registracija nebuvo atlikta atsakovės vardu, nekeičia nuosavybės fakto, t. y. to, kad automobiliai priklauso atsakovei nuosavybės teise.

193. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad dalies atsakovės įsipareigojimų mokėjimo terminai buvo suėję nutarties priėmimo dieną. Bendrovės turimus įsipareigojimus bei jų pradelsimą ir (ar) nepradelsimą teismas privalėjo vertinti pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dieną. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad kreditoriniai reikalavimai, kurių apmokėjimo terminas nėra suėjęs iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo padavimo, ir jeigu šie kreditoriai nėra pareiškę nesutikimo dėl įmonės restruktūrizavimo, tai šių kreditorių reikalavimai turi būti apskaitomi kaip nepradelsti.

204. Aplinkybė, jog atsakovė vėluoja mokėti darbo užmokestį, neleidžia konstatuoti jos nemokumo. Atsakovės darbuotojai nesikreipė į teismą dėl darbo užmokesčio priteisimo ir (ar) bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Šiuo metu su didžiąją dalimi darbuotojų atsakovė atsiskaitė ir (ar) pasirašė susitarimus dėl atsiskaitymo atidėjimo, todėl vėlavimo atsiskaityti su darbuotojais nėra.

215. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neįrodė atsakovės veiklos vykdymo. Atsakovė gauna pajamas iš vykdomų projektų ir kitos veiklos, išlaikė licencijas, leidimus, sertifikatus ir pan., o tai leidžia daryti išvadą, kad įmonė nėra nutraukusi veiklos. Atsakovė priėmė naujų darbuotojų, kas patvirtina, kad ūkinės komercinės veiklos nenutraukė. 2016 m. birželio 28 d. turimos 720 362,89 Eur teisės į debitorius taip pat patvirtina, kad atsakovė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos ir iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo padavimo ją vykdė. Su atskiruoju skundu pateikta PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad atsakovė turi gauti 178 369,60 Eur, kuriuos galės panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais ir tolimesniam veiklos vystymui. Teismui pateiktos sutartys dėl darbų atlikimo patvirtina, kad atsakovė šiuo metu turi konkrečių užsakymų, kuriuos vykdo, netrukus pradės vykdyti naujus užsakymus, kurių bendra vertė siekia beveik 200 000 Eur.

226. Nėra pagrindo konstatuoti atsakovės nemokumo. Pagal balanso duomenis, atsakovės turto vertė sudaro 890 022 Eur, o 2016 m. birželio 28 d. kreditorių sąrašas patvirtina, kad pradelsti įsipareigojimai siekia tik 285 702,15 Eur, todėl pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės.

237. ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti, todėl teismas nepagrįstai atsisakė iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendrovės restruktūrizavimo plano metmenys yra deklaratyvūs ir praktiškai neįgyvendinami. Teismo išvada, nenurodant konkrečių restruktūrizavimo plano metmenų deklaratyvumo ir (ar) neįgyvendinamumo aspektų, laikytina nemotyvuota. Teismas neanalizavo bendrovės restruktūrizavimo metmenų, nenurodė, kokios metmenų dalys yra neįgyvendinamos, todėl yra sudėtinga atsikirsti į teismo prielaidas dėl metmenų tariamo nepagrįstumo. Teismas neatskleidė bylos esmės, neišnagrinėjo ir neišanalizavo atsakovės restruktūrizavimo metmenų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

24Trečiasis asmuo BUAB „Elektrotinklas“ prašo atmesti apelianto atskirąjį skundą, o teismo nutartį palikti nepakeistą, priimti naujus rašytinius įrodymus bei skirti pareiškėjui 5 792 Eur baudą, pusę iš priteistos sumos skiriant BUAB „Elektrotinklas“. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

251. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė atitinka nemokios įmonės būklę. Atsakovės balansinio turto vertė sudaro tik 596 935,63 Eur, kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių UAB „Venecija LT“ 293 086,37 Eur skolą, o UAB „Venecija LT“ 2016 m. liepos 7 d. raštu antstoliui nurodė, jog tarp UAB „Venecija LT“ ir atsakovės niekada nebuvo sudaryti jokie sandoriai, kurių pagrindu kiltų UAB „Venecija LT“ teisės ar pareigos. Teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad didelę dalį balansinio turto vertės sudaro reikalavimo teisės į bankrutuojančią UAB „Elektrotinklas“ (207 840,20 Eur) ir į restruktūrizuojamą UAB „Ruskalnis“ (15 242,02 Eur), todėl vertindamas atsakovės mokumą teismas pagrįstai konstatavo, kad šio turto atgavimas yra mažai tikėtinas.

262. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovės pradelstų skolų kreditoriams suma yra ne 639 357,76 Eur, o tik 315 189 Eur. Tariamai sumažėjusią pradelstų mokėjimų sumą pareiškėjas įrodinėja po teismo nutarties parengtais kreditorių, kuriuos jis pats kontroliuoja, raštais.

273.Teismas teisingai nustatė, jog pagrindą atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą sudaro ir tai, kad atsakovė skolinga darbuotojams 8 260,54 Eur, o tai yra savarankiškas pagrindas inicijuoti bankroto bylą. Apelianto pateikti įrodymai patvirtina, kad dalis darbo užmokesčio yra išmokėta, tačiau atsakovė vis dar yra skolinga savo darbuotojams, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad tai yra dar vienas pagrindas atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.), nors dalis mokėjimų buvo atlikta jau po skundžiamos teismo nutarties priėmimo.

284. Apelianto teiginiai apie 178 369,60 Eur vertės atliktus darbus neatitinka tikrovės. Atsakovė nei viename iš procesinių dokumentų neužsiminė, kad būtų turėjusi sutartinių santykių su UAB „Inžinerinių projektų valdymas“. PVM sąskaita faktūra UAB „Inžinerinių projektų valdymas“ yra išrašyta 2016 m. birželio 28 d., todėl bent jau 2016 m. birželio 14 d. atsakovė tikrai žinojo apie šį savo klientą, atliekamus arba atliktus darbus ir planuojamas gauti pajamas, tačiau šį įrodymą pateikė tik po nutarties atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo. Pareiškėjas nepateikė sutarties, kurios pagrindu buvo teikiami darbai. Jeigu darbai buvo atlikti, akivaizdu, kad egzistuotų tiek sutartis (-ys), tiek darbų priėmimo–perdavimo aktai, tačiau tokių dokumentų pareiškėjas nepateikė. Teismo nutartyje teisingai nurodyta, kad pas atsakovę dirba tik trys darbuotojai, iš kurių dvi pareigybės yra direktorius ir finansininkė, kurie neatlieka statybinių/elektrotechninių darbų.

295. Apelianto teiginiai apie ketinimą atlikti darbus pagal 2016 m. birželio 14 d. su UAB „Magum“ pasirašytą rangos sutartį kelia didelių abejonių: UAB „Magum“ iki šiol neatsakė į antstolės A. K. patvarkymą dėl turtinių teisių areštavimo, kas sudaro pagrindą manyti, kad po atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pateikta sutartis su UAB „Magum“ yra fiktyvi; R. L. pasirašęs ant kiekvieno sutarties lapo, o UAB „Magum“ direktorius V. P. tik ant paskutinio sutarties lapo; UAB „Magum“ direktorius šiuo metu yra teisiamas dėl korupcinės veiklos; darbai pagal šią sutartį turi būti pradedami 2016 m. rugsėjo 1 d., tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad atsakovė yra pajėgi pati tokią sutartį įvykdyti ar kad pasitelkė subrangovus.

306. Reikšdamas nepagrįstą pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o vėliau ir atskirąjį skundą, atsakovės vadovas siekia ne efektyvios savo tariamai pažeistų teisių gynybos, o visai kitų tikslų, todėl atsakovės vadovo procesinis elgesys turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme.

317. Apelianto prašymas dėl naujų įrodymų pateikimo nepagrįstas, kadangi šie įrodymai turėjo ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Trečiojo asmens teikiami įrodymai yra prijungtini prie nagrinėjamos bylos medžiagos, kadangi jie atsirado tik po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl objektyviai negalėjo būti pateikti ankščiau. Be to, šie įrodymai yra reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, taip pat vertinant R. L. piktnaudžiavimą teise.

32IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

33Dėl naujų įrodymų priėmimo

34Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos medžiagos. Pareiškėjas pateikė 2016 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ELT1440, 2016 m. birželio 14 d. rangos sutartį 2016/06, kreditorių sutikimus dėl įsipareigojimų vykdymo atidėjimo, atsiskaitymą su darbuotojais patvirtinančius dokumentus, darbuotojo sutikimą dėl darbo užmokesčio mokėjimo atidėjimo, patikslintus atsakovės kreditorių ir debitorių sąrašus, debitoriams siųstas pretenzijas, darbo sutarčių registro kopiją, automobilių pirkimo–pardavimo sutartis bei atsiskaitymą pagal jas patvirtinančius dokumentus. Apelianto teigimu, būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado, nes teismas suabejojo atsakovės mokumu bei restruktūrizavimo plano metmenų realumu, taip pat aplinkybe, kad kai kuriuos sandorius bendrovė pasirašė ir (ar) atliko po pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą padavimo. Dėl tokių priežasčių šių įrodymų pareiškėjas negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Apelianto įsitikinimu, papildomi įrodymai patvirtina atsakovės mokumą ir visų pagrindų iškelti jos restruktūrizavimo bylą egzistavimą.

35Trečiasis asmuo BUAB „Elektrotinklas“ taip pat prašo priimti naujus įrodymus, kurių negalėjo pateikti ankščiau, nes jie buvo sudaryti po nutarties priėmimo ir jų pateikimo būtinybė atsirado po pareiškėjo atskirojo skundo padavimo. Trečiasis asmuo pateikė 2016 m. birželio 10 d. ir 23 d. bei liepos 12 d. antstolės A. K. patvarkymo kopijas, 2016 m. liepos 7 d. UAB „Venecija LT“ atsakymo kopiją; 2016 m. liepos 15 d. BUAB „Elektrotinklas“ prašymo dėl informacijos pateikimo R. L. kopiją; 2016 m. liepos 19 d. BUAB „Elektrotinklas“ prašymo dėl informacijos pateikimo R. L. kopiją; 2016m. liepos 18 d. BUAB „Elektrotinklas“ prašymo dėl informacijos pateikimo E. R. kopiją; 2016m. liepos 15 d. ir 20 d. el. laiškų kopijas; išrašo iš internetinio portalo www.kursurasti.lt kopiją. Pateiktais įrodymais trečiasis asmuo įrodinėja pareiškėjo atskirojo skundo nepagrįstumą, pateiktuose debitorių sąrašuose nurodytos informacijos neatitikimą tikrovei. Trečiasis asmuo prašo nepriimti apelianto pateiktų naujų įrodymų, nes jie galėjo būti pateikti ankščiau.

362016 m. rugpjūčio 31 d. apeliantas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir naujus rašytinius įrodymus – 2016 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties kopiją, 2014 m. rugpjūčio 26 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo kopiją, išrašą iš RUAB „Statra“ kreditorių komiteto 2016 m. birželio 23 d. posėdžio protokolo, 2016 m. kovo 20 d. tarp UAB „Inžinerinių projektų valdymas“ ir UAB „ELT valdymas“ sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 2016-IPV-03/20 su priedais, 2016 m. gegužės 30 d. atliktų darbų akto ir 2016 m. gegužės 30 d. darbų perdavimo ir priėmimo akto kopijas – kuriais siekia paneigti trečiojo asmens atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus.

37CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.

38Atskirajame skunde apeliantas kvestionuoja teismo išvadas dėl bendrovės nemokumo, dalį įrodymų teikia atsižvelgdamas į teismo nutartyje padarytas išvadas vertinant byloje pateiktus įrodymus, pateiktais naujais įrodymais įrodinėja, kad atsakovė yra moki, dalis įrodymų sudaryta po ginčijamos nutarties priėmimo. Trečiasis asmuo pateiktais dokumentais siekia įrodyti pareiškėjo skundo nepagrįstumą. Su rašytinais paaiškinimais pateiktais įrodymais apeliantas siekia paneigti trečiojo asmens argumentus. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad sprendžiant dėl atskirajame skunde keliamų klausimų itin svarbu išsamiai įvertinti atsakovės finansinę padėtį, todėl siekdamas patikrinti teismo išvadų dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų buvimo teisingumą, apeliacinės instancijos teismas priima tiek apelianto, tiek trečiojo asmens pateiktus naujus įrodymus ir juos vertins kartu su kita bylos medžiaga.

392016 m. rugpjūčio 31 d. teismui rašytinius paaiškinimus pateikė ir trečiasis asmuo. Juose iš esmės pakartojami atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai dėl pareiškėjo nesąžiningumo. Prie rašytinių paaiškinimų trečiasis asmuo pridėjo jo bankroto byloje pareiškėjo pateiktą procesinio dokumento kopiją, kuriame pareiškėjas prašo netenkinti trečiojo asmens bankroto administratoriaus prašymo dėl bankrutuojančios įmonės likvidavimo procedūros termino pratęsimo. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad rašytiniuose paaiškinimuose trečiasis asmuo nenurodo naujų aplinkybių, turinčių reikšmės teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą, teisėtumo vertinimui, kad pateiktas įrodymas nėra susijęs su nagrinėjama byla, apeliacinės instancijos teismas nepriima trečiojo asmens pateikto rašytinio įrodymo ir nepasisako dėl rašytinuose paaiškinimuose dėstomų argumentų (CPK 180 str.).

40Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

41Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad atsakovė turi finansinių sunkumų ir šią aplinkybę pagrindžia balanso duomenys. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą konstatavęs atsakovės nemokumą, restruktūrizavimo plano metmenų neatitikimą įstatymo reikalavimams ir tai, kad atsakovė nevykdo veiklos. Taigi ĮRĮ 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintos restruktūrizavimo proceso pradėjimo sąlygos buvimo teismas nekvestionavo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos detaliau nepasisako.

42Atskirajame skunde dėstomi argumentai, kuriais ginčijama teismo išvada dėl atsakovės finansinių sunkumų ilgalaikio pobūdžio. ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad finansinių sunkumų turinti įmonė – įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti. Taigi restruktūrizavimo proceso galimybė siejama ne su finansinių sunkumų trukme, o finansinių sunkumų fakto konstatavimu ir išvada, jog restruktūrizavimo procesas suteiks galimybę išsaugoti ir plėtoti bendrovės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto argumentų, kuriais įrodinėjama, kad atsakovės finansiniai sunkumai nėra nuolatinio pobūdžio.

43ĮRĮ 4 straipsnyje yra įtvirtintos restruktūrizavimo taikymo sąlygos, o 7 straipsnio 5 dalyje – atsisakymo kelti įmonės restruktūrizavimo bylą pagrindai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.), nevykdo realios veiklos (ĮRĮ 7 str. 5 d. 1 p.), o pateikti restruktūrizavimo plano metmenys nėra realūs (ĮRĮ 5 str. ). Su tokiomis teismo išvadomis pareiškėjas nesutinka.

44Dėl atsakovės nemokumo

45ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka. ĮBĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

46Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad reali atsakovės turto vertė, atėmus debitorines skolas ir transporto priemonių vertę, siekia tik 290 000 Eur, t. y. dvigubai mažesnė už pradelstus atsakovės įsipareigojimus, kurie sudaro 639 357,76 Eur.

47Apeliantas nesutinka su teismo pradelstų įsipareigojimų vertinimu ir teigia, kad teismas nepagrįstai pradelstais pripažino kreditorių reikalavimus, kurių mokėjimo terminai suėjo po pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo padavimo teismui. Apelianto teigimu, Lietuvos apeliacinio teismo praktika patvirtina, kad kreditoriniai reikalavimai, kurių apmokėjimo terminas nėra suėjęs iki pareiškimo restruktūrizavimui padavimo ir jeigu šie kreditoriai nėra pareiškę nesutikimo dėl įmonės restruktūrizavimo, tai šių kreditorių reikalavimai turi būti apskaitomi kaip nepradelsti. Apelianto cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1002-241/2015, nurodyta, kad teismas vertina visus aktualius duomenis, kurie reikšmingi sprendžiant apie atsakovės finansinę padėtį, ir būtent tokius, kurie yra aktualūs nutarties priėmimo metu, o ne buvo aktualūs kažkuriuo laikotarpiu praeityje. Nurodyta apeliacinės instancijos teismo praktika paneigia apelianto argumentus, kad spręsdamas dėl atsakovės pradelstų sumų teismas nepagrįstai vertino situaciją, aktualią nutarties priėmimo dieną.

48Apelianto teigimu, spręsdamas dėl atsakovės realios turto vertės, teismas nepagrįstai neįtraukė transporto priemonių į turto sudėtį, nurodęs, kad jos priklauso ne atsakovei, o R. L.. Įrodinėdamas, kad transporto priemonės priklauso atsakovei, pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikė 2013 m. gruodžio 2 d. automobilių pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pareiškėjas už 452 000 Lt pardavė atsakovei septynis automobilius, ir kasos išlaidų orderių kopijas, patvirtinančias, kad atsakovė nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d. sumokėjo pareiškėjui už įsigytus automobilius. Duomenų apie šio sandorio ir atsiskaitymų pagal jį nuginčijimą byloje nėra. Apelianto teigimu, aplinkybė, kad transporto priemonių registracija viešuosiuose registruose nėra pakeista, nekeičia fakto, kad įsigytos transporto priemonės priklauso atsakovei nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo su atskiruoju skundu pateikti įrodymai – automobilių pirkimo–pardavimo sutartys ir kasos išlaidų orderiai – paneigia teismo išvadą, kad 91 882,38 Eur vertės transporto priemonės neturėtų būti įtrauktos į atsakovės ilgalaikio turto sudėtį. Dėl šių priežasčių nustatant atsakovės realią turto vertę aptarta transporto priemonių vertė įskaitoma į ilgalaikio turto sudėtį.

49Spręsdamas dėl realios atsakovės turto vertės, teismas iš balanse nurodytos turto vertės taip pat atėmė 520 076,02 Eur debitorių įsiskolinimą, nurodęs, kad visų debitorinių skolų atgavimas yra mažai tikėtinas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad didžiąją atsakovės turto dalį sudaro debitorinės skolos, todėl sprendžiant dėl atsakovės realios turto vertės, debitorinių skolų atgavimo realumo įvertinimas yra itin svarbus.

50Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015).

51Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, atsakovės turto dalį sudaro debitorinės skolos, kurios siekia 520 076,02 Eur. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad debitoriams UAB „Rusakalnis“ ir UAB „Nilma“ iškeltos restruktūrizavimo bylos, todėl skolų atgavimas priklauso tik nuo restruktūrizavimo plano vykdymo ir skolos gali būti grąžinamos tik ketverių metų laikotarpiu. Debitoriams UAB „Eremas“ ir UAB „Elektrotinklas“ iškeltos bankroto bylos. UAB „Elektrotinklas“ įsiskolinimas sudaro net 207 840,20 Eur, o atsižvelgiant į šių skolininkių teisinį statusą tokių sumų atgavimas yra abejotinas.

52Trečiasis asmuo atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovės debitorių sąraše nepagrįstai įrašyta UAB „Venecija LT“ su 293 086,37 Eur skola. Trečiasis asmuo pateikė UAB „Venecija LT“ 2016 m. liepos 7 d. atsakymą į antstolės 2016 m. birželio 10 d. patvarkymą dėl turtinių teisių areštavimo, kuriame nurodyta, kad tarp UAB „Venecija LT“ ir UAB „ELT valdymas“ niekada nebuvo sudaryti sandoriai, kurių pagrindu kiltų kokie nors UAB „Venecija LT“ įsipareigojimai. Trečiasis asmuo nurodė, kad kreipėsi į pareiškėją dokumentams, patvirtinantiems UAB „Venecija LT“ skolą, gauti, tačiau atsakymas jam nebuvo pateiktas. Trečiojo asmens įsitikinimu, atsakovės direktoriui nepateikus įrodymų, pagrindžiančių šalių sutartinius santykius ir skolos susidarymo pagrindą, UAB „Venecija LT“ skola į debitorių sąrašą įtraukta nepagrįstai.

53Pareiškėjo pateiktame debitorių sąraše prie debitoriaus UAB „Venecija LT“ nurodyta „ruošiami dokumentai teismui“. Pareiškėjo pateiktais ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovė 2016 m. rugpjūčio 24 d. padavė Vilniaus apygardos teismui ieškinį dėl skolos iš UAB „Venecija LT“ priteisimo (civilinė byla Nr. e2-5687-467/2016, ieškinys priimtas, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės). Prie ieškinio pridėta atsakovės ir UAB „Venecija LT“ 2015 m. liepos 15 d. sudaryta darbų sutartis, atliktų darbų aktai, todėl negalima sutikti su trečiojo asmens argumentais, kad šio debitoriaus skola yra nepagrįsta ir neturėtų būti įtraukta į atsakovės turto sudėtį. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Venecija LT“ geruoju skolos negrąžina, ginčija sutartinių santykių buvimą, skolininkės finansinė padėtis nėra žinoma, nėra aišku, ar net tuo atveju, jei atsakovės ieškinys bus patenkintas, ši skola bus išieškota.

54Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2016 m. birželio 28 d. atsakovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (suma apmokėti 178 369,60 Eur; suma su PVM 215 827,22 Eur) UAB „Inžinerinių projektų valdymas“ ir patikslintą debitorių sąrašą, kuriame atsakovės debitorinė skola padidinta iki 720 362,89 Eur, į šį sąrašą įtraukiant UAB „Inžinerinių projektų valdymas“ 215 827,22 Eur skolą. Vėliau su rašytiniais paaiškinimais apeliantas pateikė 2016 m. kovo 20 d. atsakovės su UAB „Inžinerinių projektų valdymas“ sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 2016-IPV-03/20 su priedais, 2016 m. gegužės 30 d. atliktų darbų aktą ir 2016 m. gegužės 30 d. darbų perdavimo ir priėmimo aktą. Sąskaita išrašyta po ginčijamos nutarties priėmimo praėjus penkioms dienoms, tačiau iki teismo nutarties priėmimo pareiškėjui, taigi ir atsakovei, buvo žinoma apie sutarties su UAB „Inžinerinių projektų valdymas“ sudarymą, apie jos įvykdymą, ateityje gautinas pajamas, tačiau pareiškėjas ne tik kad nepateikė pirmosios instancijos teismui tokių įrodymų, tačiau net ir vykdydamas teismo nurodymą pateikti duomenis apie realiai vykdomą veiklą, nenurodė UAB „Inžinerinių projektų valdymas“ kaip kontrahento pagal 2016 m. kovo 20 d. sudarytą statybos rangos sutartį, nors turėjo būti suinteresuotas pateikti visus duomenis, kurie patvirtina atsakovės veiklos tęstinumą ar numatomų lėšų gavimą. Toks selektyvus duomenų teikimas teismui kelia abejones pareiškėjo procesinio elgesio tinkamumu. Atkreiptinas dėmesys, kad PVM sąskaitoje faktūroje jos apmokėjimo terminas nėra nurodytas, pagal sutarties sąlygas apmokėjimas vykdomas per 180 darbo dienų nuo momento, kai dokumentus pasirašo užsakovas (sutarties 2.18.4 p.). Sąskaitą faktūrą pasirašė užsakovės UAB „Inžinerinių projektų valdymas“ direktorius, tačiau pasirašymo data joje nenurodyta, todėl preziumuojama, kad sąskaita pasirašyta jos išrašymo dieną – 2016 m. birželio 28 d. Duomenų, kad bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu užsakovė bent iš dalies įvykdė mokėjimo įsipareigojimą, nepateikta. Nors byloje ir nėra duomenų apie užsakovės galimybes atsiskaityti su atsakove, tačiau nepasibaigęs šios piniginės prievolės vykdymo terminas ir naujai pateikti duomenys sudaro pagrindą padidinti atsakovės realiai valdomo turto (reikalavimo teisių) masę sąskaitoje apmokėjimui nurodyta 178 369,60 Eur suma.

55Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės 2016 m. kovo 31 d. balanse nurodyto turto vertės (890 022 Eur) atėmė visas debitorinės skolas ir aukščiau aptartų automobilių vertę, tačiau debitorių, kuriems iškeltos restruktūrizavimo ir bankroto bylos, debitorinės skolos, kurių susigrąžinimas yra mažai tikėtinas, neįtrauktos pagrįstai. Iš atsakovės nurodytos turto vertės atimama dalis debitorinių skolų – RUAB „Rusakalnis“, RUAB „Nilma“, BUAB „Starta ES“ ir BUAB „Elektrotinklas“ – sudaro 293 637,5 Eur. Dėl aukščiau nurodytų argumentų į atsakovės turto vertę įtrauktina 2016 m. birželio 28 d. UAB „Inžinerinių projektų valdymas“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta apmokėti 178 369,60 Eur suma. Tokiu atveju atsakovės turto vertė sudarytų 774 754 Eur, tačiau realiai ji yra mažesnė net ir už šią sumą, kadangi net jeigu atsakovės ieškinys UAB „Venecija LT“ bus pripažintas pagrįstu, mažai tikėtina, kad visa skolos suma bus išieškota.

56Pagal pareiškėjo pateiktą įsiskolinimų kreditoriams sąrašą, atsakovės skolos sudaro

57854 971,15 Eur, o pradelstos – 291 396,18 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai nutarties priėmimo dieną sudaro 639 357,76 Eur. Siekdamas įrodyti, kad pradelstų įsipareigojimų suma mažesnė, pareiškėjas pateikė dalies kreditorių sutikimus dėl skolų atidėjimo – 2016 m. birželio 27 d. UAB „Statra“ sutikimą dėl 245 586,13 Eur skolos mokėjimo atidėjimo termino iki 2016 m. gruodžio 13 d. kurį pats ir pasirašė; UAB „Tomasolis“ sutikimą dėl 14 500 Eur skolos mokėjimo termino atidėjimo iki 2016 m. rugsėjo 14 d. ir UAB „Para“ sutikimą dėl 63 989,76 Eur skolos mokėjimo termino atidėjimo iki 2016 m. spalio 1 d.

58Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Starta“ yra restruktūrizuojama įmonė, kurios restruktūrizavimo planas parengtas atsižvelgiant į gautinas sumas, taip pat įvertinus kreditorių skolų mokėjimo terminus. Esant tokiai padėčiai, su rašytiniais paaiškinimais apeliacinės instancijos teismui pareiškėjo pateiktas išrašas iš RUAB „Statra“ kreditorių komiteto 2016 m. birželio 23 d. posėdžio protokolo patikimai neįrodo restruktūrizuojamo kreditoriaus valios atidėti skolininkui mokėjimo terminą, todėl pareiškėjo parengto sutikimo dėl skolos grąžinimo termino atidėjimo apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta turinčiu teisinę galią ir atsakovės skolos restruktūrizuojamai įmonei nelaiko nepradelsta.

59UAB „Tomasolis“ ir UAB „Para“ bendra 78 489,76 Eur skola šiuo metu nėra pradelsta, tačiau šios skolos atitinkamai atidėtos iki 2016 m. rugsėjo 14 d. ir iki 2016 m. spalio 1 d., todėl mažiau nei po mėnesio jos būtų pradelstos. Vertinant situaciją nutarties priėmimo dieną, laikytina, kad

6078 489,76 Eur skola UAB „Tomasolis“ ir UAB „Para“ nėra pradelsta, RUAB „Starta“ skolos mokėjimo terminas nelaikytinas atidėtu. Tokiu atveju bendra atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma siekia 560 868 Eur ir ženkliai viršija pusę atsakovės realaus turto vertės (774 754 Eur). Pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų vertinimas ir apeliacinės instancijos teismo nustatytas atsakovės turimo realaus turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis nekeičia pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės nemokumo, todėl apelianto argumentai dėl atsakovės mokumo pripažintini nepagrįstais.

61Nepagrįsti apelianto argumentai, kad nemokumo aplinkybę paneigia 2016 m. birželio 14 d. su UAB „Magum“ sudaryta sutartis dėl elektrotechnikos darbų, kurią įvykdžiusi atsakovė gaus apie 200 000 Eur, kadangi vertinant atsakovės realią turto sudėtį, ateityje tikėtinai gautina suma negali būti įtraukiama į atsakovės turto balansą.

62Ginčydamas teismo išvadą dėl atsakovės nemokumo, apeliantas nepaneigė teismo išvadų dėl įmonės balanse nurodytos turto vertės neatitikimo realiai balanse nurodyto turto vertei ir to, kad atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Tokiu atveju teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė yra nemoki ir vadovaujantis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis 3 punktu, jai negali būti keliama restruktūrizavimo byla.

63Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad atsakovei negali būti iškelta restruktūrizavimo byla ne tik dėl jos nemokumo, bet ir dėl to, kad yra kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų – atsakovė neatsiskaito su darbuotojais. Minėta, kad ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas.

64Atsakovės kreditorių sąraše nurodyta skola darbuotojams siekia 8 388,17 Eur. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kurie anot jo, pagrindžia atsakovės atsiskaitymo su darbuotojais faktą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad dalį skolos darbuotojams sumokėjo ne atsakovė, o UAB „Starta“, kuri jau yra atsakovės kreditorė, o įvykdžiusi prievolę už atsakovę įgyja reikalavimo teisę, todėl atitinkamai didėja atsakovės įsiskolinimai kreditoriams. Pagal pareiškėjo pateiktus įrodymus darbuotojams yra sumokėta 7 103,27 Eur skola, o likęs įsiskolinimas siekia

651 687,56 Eur. Taigi atsakovė vis dar skolinga savo darbuotojams, todėl ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas bankroto bylos iškėlimo pagrindas nėra išnykęs. Kita vertus, konstatavus atsakovės nemokumą, net ir visiško atsiskaitymo su darbuotojais faktas nesudarytų prielaidų spręsti apie atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo galimybę.

66Dėl atsakovės veiklos vykdymo

67ĮRĮ 4 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė nėra nutraukusi veiklos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nevykdo veiklos. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas buvo įpareigojęs pareiškėją pateikti įrodymus, kurie patvirtintų šiuo metu atsakovės vykdomą ūkinę komercinę veiklą, tačiau pareiškėjas duomenų nepateikė, nurodė 2016 m. kovo 18 d. ir 2015 m. gruodžio 21 d. su AB „Vernitas“ ir su UAB „Ormės investicijos“ sudarytas sutartis. Įvertinęs šių sutarčių turinį, teismas sprendė, kad sutartiniai įsipareigojimai turėjo būti užbaigti iki 2016 m. gegužės 20 d. ir iki 2016 m. sausio 11 d., o avansiniai mokėjimai turėjo būti atlikti dar ankščiau. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie minėtų sutarčių vykdymą ar įvykdymą.

68Ginčydamas teismo išvadas dėl atsakovės veiklos tęstinumo, apeliantas nepateikė įrodymų apie teismo įvertintų sutarčių įvykdymą (CPK 178 str.). Siekdamas paneigti teismo išvadą dėl atsakovės veiklos nutraukimo ir įrodyti veiklos tęstinumą, pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui jau minėtą su UAB „Inžinerinių projektų valdymas“ 2016 m. kovo 20 d. sudarytą sutartį, jos įvykdymo dokumentus, taip pat 2016 m. birželio 14 d. su UAB „Magum“ sudarytą sutartį dėl elektrotechnikos darbų. Sutartis su UAB „Inžinerinių projektų valdymas“ nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo. Atsakovės su UAB „Magum“ 2016 m. birželio 14 d. sudaryta sutartis, kuria susitarta dėl su elektrotechnine dalimi susijusių darbų atlikimo už apytikslę 191 969,68 Eur su PVM darbų kainą, taip pat nelaikytina įrodymų, patvirtinančiu faktą, kad atsakovė nėra nutraukusi veiklos. Pagal viešus duomenis, atsakovės bendrovėje dirba trys darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš jų yra direktorius, o kitas finansininkas, nėra aišku, kokių žmogiškųjų išteklių pagrindu atsakovė ketina vykdyti darbus, kurių vertė apytiksliai turėtų siekti apie 200 000 Eur.

69Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismui teikti nauji įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės neatitikimo ĮRĮ 4 straipsnio 2 punkte įtvirtintos restruktūrizavimo bylos iškėlimo prielaidos.

70Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo

71ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įmonė turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, kuriuose turi būti pateikta šio straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose nurodyta informacija. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad turi būti pateiktas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įmonės verslo plane restruktūrizavimo laikotarpiui turi būti nustatytos priemonės ir jų įgyvendinimo terminai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės preliminarus verslo planas yra deklaratyvus, o plane nurodytos priemonės yra nerealios ir negali atkurti atsakovės mokumo. Teismas kritiškai vertino atsakovės siekį per 2016 m. pasiekti 1,4 mln. apyvartą, kadangi tokią apyvartą atsakovė yra pasiekusi per 2012-2015 metus. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė neturi pajėgumų ir išteklių vykdyti sutartis, todėl sprendė, kad metmenyse nurodyti veiklos tikslai yra nerealūs.

72Apelianto teigimu, minėta teismo išvada, nenurodant deklaratyvumo ar neįgyvendinimo aspektų, yra nemotyvuota; teismas neanalizavo bendrovės metmenų, nenurodė, kokios metmenų dalys yra neįgyvendinamos; neatskleidė bylos esmės, todėl nepagrįstai atsisakė iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą. Su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.

73Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės turtinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).

74Su atskiruoju skundu nepateikti įrodymai, patvirtinantys restruktūrizavimo plano metmenyse 2016 m. planuojamų 1,4 mln. pardavimų realumą, nors skundas paduotas praėjus šešiems mėnesiams nuo šių metų pradžios, todėl teismas visiškai pagrįstai konstatavo tokių pajamų gavimo nerealumą, pažymėjęs, jog tokios pajamos atsakovės buvo gautos per 2012-2015 metus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės planuojamos 1,8 mln., 2 mln. ir 2,1 mln. pajamos per 2017-2019 metus taip pat yra nepagrįstos, kadangi tokių pajamų atsakovė niekada negaudavo. Tikėtis, kad atsakovė savo įprastas pajamas padidins kelis kartus nėra pagrindo. Kaštų mažinimo ir pajamų didinimo lentelėje nurodyta, kad atsakovė pajamas didins išgrynindama veiklas bei atlyginimų sistemos pagrindu, kaštus mažins personalo sąskaita bei per pagrindinę bendrovės veiklą. Minėta, kad bendrovėje dirba trys darbuotojai, todėl nei mažinant atlyginimus, nei darbuotojų skaičių, atsakovei nepavyks sumažinti veiklos kaštų ar padidinti pajamų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsakovės preliminarų verslo planą pripažinti deklaratyviu, kadangi jame iš esmės nenurodytos jokios priemonės, kurios galėtų atkurti atsakovės mokumą.

75Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, turėjo pagrindo spręsti dėl atsakovės nemokumo ir dėl to, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių realumas nepagrįstas ir neįrodytas, atskirojo skundo argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų teisingumo ir nesudaro pagrindo naikinti teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą (CPK 337 str. 1 d.).

76Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo

77Trečiasis asmuo BUAB „Elektrotinklas“ prašo skirti pareiškėjui 5 792 Eur baudą, pusę iš priteistos sumos skiriant BUAB „Elektrotinklas“. Trečiais asmuo nurodo tokius pareiškėjo veiksmus, kurie turėtų būti vertinti kaip piktnaudžiavimas: pareiškėjas pateikė teismui tikrovės neatitinkančius duomenis apie reikalavimo teise į UAB „Venecija LT“; kaip buvęs UAB „Elektrotinklas“ vadovas ir vienintelis akcininkas, Kauno apygardos teisme 2011 m. inicijavo UAB "Elektrotinklas“ restruktūrizavimo procesą, kurio metu verslas buvo perkeltas į susijusias įmones (UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“); Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 2A-79-464/2016) konstatavo, kad BUAB „Elektrotinklas“ bankrutavo dėl nesąžiningų R. L. ir jo sugyventinės R. B. (UAB „ELT valdymas“ steigėja) veiksmų; Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2016 m. vasario 15 d. nutartį buvo pradėtas išieškojimo iš atsakovės vykdymo procesas, R. L. susisiekė su BUAB „Elektrotinklas“ bankroto administratore ir pradėjo reikalauti sudaryti taikos sutartį atsisakant didžiosios dalies iš atsakovės priteistos sumos (188 407 Eur), administratorei su tokiu pasiūlymu nesutikus, R. L. nurodė, kad BUAB „Elektrotinklas“ nieko negaus iš UAB „ELT valdymas“. Anot trečiojo asmens, tikrieji R. L. ketinimai kreipiantis į teismą dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra ne siekis atsiskaityti su kreditoriaus, tačiau siekis per restruktūrizavimo procesą „išsispręsti“ problemas.

78Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl piktnaudžiavimo procesu, vertinami konkretūs asmens veiksmai, susiję su nagrinėjama byla, o nesprendžiama apie asmens sąžiningumą apskritai. Aplinkybės, kad UAB „Elektrotinklas“ bankrotas buvo sąlygotas pareiškėjo veiksmų, neturi reikšmės vertinant pareiškėjo veiksmus šioje byloje ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atskirojo skundo dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą, padavimas, pripažintinas piktnaudžiavimu procesu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino pareiškėjo teismui paduoto pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo piktnaudžiavimo procesu. Trečiasis asmuo nepadavė skundo dėl šios nutarties dalies, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo dalyką, nevertina pareiškėjo veiksmų jam paduodant pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Atskirojo skundo padavimo pripažinti piktnaudžiavimu procesu taip pat nėra pagrindo.

79Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

80Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

81Netenkinti trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotinklas“ prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo pareiškėjui R. L..

82Nepriimti trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotinklas“ 2016 m. rugpjūčio 31 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų ir pridėto įrodymo bei grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjas prašo iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą, nurodydamas,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė iškelti... 7. Vertindamas atsakovės finansinė padėtį, teismas nustatė, kad atsakovės... 8. Teismas sprendė, kad faktinį įmonės nemokumą patvirtina ir aplinkybė, jog... 9. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė vėluoja išmokėti 8 260,54 Eur... 10. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki,... 11. Teismui kilo pagrįstų abejonių, ar atsakovė šiuo metu vykdo realią... 12. Pareiškėjui nepateikus įrodymų, kad minėtos sutartys buvo vykdomos ir... 13. Teismo vertinimu, atsakovės preliminarus verslo planas yra deklaratyvus, o... 14. Teismas netenkino trečiojo asmens BUAB „Elektrotinklas“ prašymo skirti... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 16. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22... 17. 1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra faktiškai nemoki.... 18. 2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ilgalaikio turto sąraše nurodytos 91... 19. 3. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad dalies atsakovės... 20. 4. Aplinkybė, jog atsakovė vėluoja mokėti darbo užmokestį, neleidžia... 21. 5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neįrodė atsakovės... 22. 6. Nėra pagrindo konstatuoti atsakovės nemokumo. Pagal balanso duomenis,... 23. 7. ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti, todėl teismas... 24. Trečiasis asmuo BUAB „Elektrotinklas“ prašo atmesti apelianto atskirąjį... 25. 1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė atitinka nemokios įmonės... 26. 2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovės pradelstų skolų... 27. 3.Teismas teisingai nustatė, jog pagrindą atsisakyti kelti restruktūrizavimo... 28. 4. Apelianto teiginiai apie 178 369,60 Eur vertės atliktus darbus neatitinka... 29. 5. Apelianto teiginiai apie ketinimą atlikti darbus pagal 2016 m. birželio 14... 30. 6. Reikšdamas nepagrįstą pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos... 31. 7. Apelianto prašymas dėl naujų įrodymų pateikimo nepagrįstas, kadangi... 32. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 33. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 34. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus,... 35. Trečiasis asmuo BUAB „Elektrotinklas“ taip pat prašo priimti naujus... 36. 2016 m. rugpjūčio 31 d. apeliantas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus... 37. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 38. Atskirajame skunde apeliantas kvestionuoja teismo išvadas dėl bendrovės... 39. 2016 m. rugpjūčio 31 d. teismui rašytinius paaiškinimus pateikė ir... 40. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti... 41. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad atsakovė turi finansinių sunkumų... 42. Atskirajame skunde dėstomi argumentai, kuriais ginčijama teismo išvada dėl... 43. ĮRĮ 4 straipsnyje yra įtvirtintos restruktūrizavimo taikymo sąlygos, o 7... 44. Dėl atsakovės nemokumo... 45. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas priima nutartį... 46. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad reali atsakovės turto vertė,... 47. Apeliantas nesutinka su teismo pradelstų įsipareigojimų vertinimu ir teigia,... 48. Apelianto teigimu, spręsdamas dėl atsakovės realios turto vertės, teismas... 49. Spręsdamas dėl realios atsakovės turto vertės, teismas iš balanse... 50. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad... 51. Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, atsakovės turto dalį sudaro... 52. Trečiasis asmuo atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo, kad... 53. Pareiškėjo pateiktame debitorių sąraše prie debitoriaus UAB „Venecija... 54. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2016 m. birželio 28 d.... 55. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios... 56. Pagal pareiškėjo pateiktą įsiskolinimų kreditoriams sąrašą, atsakovės... 57. 854 971,15 Eur, o pradelstos – 291 396,18 Eur. Pirmosios instancijos teismas... 58. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Starta“ yra restruktūrizuojama įmonė,... 59. UAB „Tomasolis“ ir UAB „Para“ bendra 78 489,76 Eur skola šiuo metu... 60. 78 489,76 Eur skola UAB „Tomasolis“ ir UAB „Para“ nėra pradelsta, RUAB... 61. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad nemokumo aplinkybę paneigia 2016 m.... 62. Ginčydamas teismo išvadą dėl atsakovės nemokumo, apeliantas nepaneigė... 63. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad atsakovei negali būti... 64. Atsakovės kreditorių sąraše nurodyta skola darbuotojams siekia 8 388,17... 65. 1 687,56 Eur. Taigi atsakovė vis dar skolinga savo darbuotojams, todėl ĮBĮ... 66. Dėl atsakovės veiklos vykdymo... 67. ĮRĮ 4 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad restruktūrizavimas gali būti... 68. Ginčydamas teismo išvadas dėl atsakovės veiklos tęstinumo, apeliantas... 69. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismui teikti nauji įrodymai... 70. Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo ... 71. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įmonė turi parengti įmonės... 72. Apelianto teigimu, minėta teismo išvada, nenurodant deklaratyvumo ar... 73. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę... 74. Su atskiruoju skundu nepateikti įrodymai, patvirtinantys restruktūrizavimo... 75. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai... 76. Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo... 77. Trečiasis asmuo BUAB „Elektrotinklas“ prašo skirti pareiškėjui 5 792... 78. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl... 79. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 80. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.... 81. Netenkinti trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės... 82. Nepriimti trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės...