Byla 2A-682-544/2017
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, esant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų A. V., A. R., akcinė draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ADB „(duomenys neskelbtini)“)

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. R. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-89-783/2017 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovei I. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, esant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų A. V., A. R., akcinė draudimo bendrovė „( - )“ (toliau – ADB „( - )“) ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. 2016 m. gruodžio 12 d. Kupiškio rajono apylinkės teisme buvo priimtas ieškovės R. S. ieškinys, kuriuo ji iš atsakovės I. R. prašė priteisti 35,29 Eur turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. apie 12 val. ( - ), prie įėjimo į R. sodybos kiemą ją, nešančią įteikti namo gyventojams rinkėjų korteles, užpuolė be antsnukio iš kiemo išbėgęs atsakovės šeimos šuo ir įkando į dešinės rankos plaštaką bei dilbį, padarydamas kelias kastines žaizdas. Dėl įkandimo buvo paskirtas medikamentinis gydymas, vakcinos nuo pasiutligės ir stabligės, medikamentai nuo randų. 2016 m. spalio 20 d. atsakovė buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 10 dalį 144,00 Eur bauda dėl to, kad pažeidė Gyvūnų laikymo taisyklių, patvirtintų Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. ( - ) 4 punkto, 43.4 punkto, 73 punkto ir 75 punkto reikalavimus.
  3. Ieškovės nuomone, atsakovė yra šuns savininkė, todėl atsako už jai priklausančio gyvūno padarytą žalą. Atsakovė gera valia neatlygino patirtos 35,29 Eur turtinės bei 1000 Eur neturtinės žalos, kurią sudaro gydymo išlaidos (medikamentai ir tvarstomoji medžiaga) bei patirtas fizinis skausmas po šuns įkandimo, skausmas, kurį patyrė dėl injekcijų nuo pasiutligės ir stabligės, išgąstis bei likę randai. Dėl psichinės sveikatos negalavimų kreipėsi į gydymo įstaigą, buvo atliktas psichoterapinis konsultavimas.

3II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4

  1. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės I. R. ieškovės R. S. naudai 415,29 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki visiško sprendimo įvykdymo, 138 Eur atstovavimo išlaidų, valstybei – 26,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitą ieškinio dalį atmetė.
  2. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti, jog ieškovę sužalojo atsakovės ir trečiojo asmens šuo, nes šią išvadą leidžia daryti ne tik ieškovės parodymai, tačiau ir prie civilinės bylos prijungtoje medžiagoje esantys A. V., A. B. K., R. J. paaiškinimai, tarnybinis policijos pareigūnės pranešimas, nuotraukos, kuriose matomas įvažiavimas į kiemą, sužalota ieškovės ranka, bei tai, jog atsakovė 2016 m. spalio 20 d. buvo nubausta pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį 144,00 Eur bauda dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo. Atsakovės argumentus apie tai, jog ne jų šuo įkando ieškovei, kadangi jis yra dresuotas ir negali išbėgti už sodybos teritorijos, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Aplinkybė, ar šuo įkando sodybos teritorijoje, ar už jos ribų, iš esmės taip pat neturi jokios reikšmės, kadangi nustatyta, jog ieškovė į atsakovės ir trečiojo asmens sodybą ėjo dėl balsavimo lapelių įteikimo ir balsavimo namuose galimybės sudarymo A. V., o prie namo užrašų, draudžiančių įeiti į sodybos teritoriją, nėra.
  3. Skundžiamame sprendime teismas pažymėjo, jog į bylą ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius turtinės žalos dydį (11,28 Eur už „Contractubex“ gelį, 6,55 Eur už pleistrus, 17,46 Eur bendra suma už „Unasyn“, „Dolmen“ tabletes, tvarsčius, „Senebactum“ tirpalą). Teismo nuomone, ši žala yra susijusi su padarytu sužalojimu. Nustatęs, jog dėl atsakovės ir trečiojo asmens šuns įkandimo buvo padaryta žala ieškovės sveikatai, teismas sprendė, kad atsakovė privalo atlyginti neturtinę žalą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į ieškovės patirtus išgyvenimus, jaučiamą skausmą, likusius randus, apkandžiojusio šuns amžių bei veislę, aplinkybę, jog nėra duomenų, kad anksčiau atsakovės šuo būtų apkandžiojęs kitą žmogų, kad dėl įkandimo nebuvo suvaržyti ieškovės judėjimo veiksmai, ji dėl įkandimo neparado galimybės kurį laiką dirbti. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovei padarytos neturtinės žalos dydis yra 500 Eur, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė ADB „( - )“ išmokėjo 120 Eur draudimo išmoką, iš atsakovės ieškovei teismas priteisė 380 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
  4. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo išdėstymo, nurodydamas, jog atsakovė kitų įrodymų, išskyrus pažymą, jog yra bedarbė, apie savo turtinę padėtį nepateikė, o vien ši pažyma nepatvirtina sunkios atsakovės padėties. Be to, trečiojo asmens duoti paaiškinimai bei kita byloje esanti medžiaga, teismo nuomone, leidžia pagrįstai vertinti, jog atsakovės šeimos turtinė padėtis nėra sunki.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

6

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo nutraukti civilinę bylą, o jei tai nebus padaryta - tenkinti tik ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, atmetus apeliacinį skundą - išdėstyti sprendimo vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui.
  2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, tačiau priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostatas. Draudimo bendrovės ieškovei išmokėta 120,00 Eur suma yra pakankama kompensacija, apskaičiuota atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė žymios žalos nepatyrė, galėjo toliau dirbti, lankėsi pas ją namuose ir neatrodė bijanti šuns, neįrodyta, kad įkandimo vietoje liko randai. Todėl mano, jog papildomai priteisti neturtinę žalą nebuvo pagrindo.
  3. Teismas nepagrįstai netenkino prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą, nes netinkamai ir subjektyviai įvertino įrodymus apie tai, kad ji yra bedarbė, turi dvi išlaikomas dukras, šeima gauna apie 20 000 Lt, o ne eurų, kaip kad suprato teismas, pajamų per metus, o tvoros fragmento nuotrauka nėra gerą turtinę padėtį patvirtinantis įrodymas.
  4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. S. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atmesti apeliacinį skundą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai nustatė padarytos turtinės ir neturtinės žalos faktą bei priteisė minimalią neturtinės žalos sumą. Teismas nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, dėl ko apeliacinis skundas turėtų būti atmetamas. Kartu ieškovė nuodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino atsakovės prašymo ir neišdėstė teismo sprendimo vykdymo, kadangi atsakovė išties nepateikė tokio prašymo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, o byloje esantys duomenys apie atsakovės turtinę padėtį yra priešingi jos argumentams.
Teismas

konstatuoja:

7IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8

  1. Apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta
  3. Nagrinėjamoje byloje apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino įrodymus ir nustatė aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti, dėl ko be pakankamo pagrindo pripažino, jog draudimo bendrovės ieškovei išmokėta draudimo išmoka nėra pakankamas patirtos žalos atlyginimas, be pakankamo pagrindo priteisė neturtinės žalos atlyginimą ir neišdėstė teismo sprendimo vykdymo 6 mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.
  4. Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. ieškovei R. S., atėjusiai prie I. ir A. R. sodybos teritorijos ir norėjusiai įeiti į ją tam, kad įteiktų rinkimų lapelius name gyvenantiems asmenims ir sudarytų galimybę name gyvenančiai A. V. balsuoti namuose, iš teritorijos išbėgęs I. ir A. R. 5 m. amžiaus vokiečių aviganis įkando R. S. į ranką, padarydamas jai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje kąstą trikampio formos žaizdą ir dešinio dilbio žaizdelę. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato įgalioto asmens nutarimu atsakovė I. R. nubausta pagal ATPK 110 straipsnio 10 d. 144,00 Eur bauda už tai, jog pažeidė gyvūnų laikymo taisykles ir iš kiemo išbėgęs šuo įkando ieškovei, padarydamas kelias žaizdas dešinėje plaštakoje ir rankoje (6 – 7 b. l.). Po minėto sužalojimo ieškovei šuns įkandimo gydymui buvo skirtas medikamentinis gydymas, kuriam ji išleido 35,29 Eur ir patyrė turtinės žalos (8-10, 17, 31, 32 – 33 b. l.). Kadangi apeliantė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.6.246-6.249, 6.263, 6.267 straipsniuose, buvimo, neginčija sprendimo dalies dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, dėl šių skundžiamo teismo sprendimo dalių apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
  5. Teismo nuomone, apeliantė nepagrįstai tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje buvo nustatyta, kad ieškovė virš nurodyto įvykio metu dėl atsakovės šuns įkandimo ir rankos sužalojimo patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus dėl sužalojimo, baimės jausmą. Neturtinė žala buvo padaryta ieškovės sveikatai. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti minėto straipsnio nuostatas ir ieškovei priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
  6. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nors apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, netinkamai įvertino įrodymus, dėl ko be pakankamo pagrindo pripažino, jog draudimo bendrovės ieškovei išmokėta draudimo išmoka nėra pakankamas patirtos žalos atlyginimas ir be pakankamo pagrindo priteisė neturtinės žalos atlyginimą bei neišdėstė teismo sprendimo vykdymo 6 mėnesiams, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo.
  7. Pažymėtina, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, pagal kurias įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-316/2010; Nr. 3K-3-372/2014; Nr. 3K-3-118-219/2015, kt.).
  8. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kadpirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei priteistiną neturtinės žalos dydį, įvertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, lygino juos tarpusavyje ir su kitais įrodymais, nurodė, kokias aplinkybes iš tų įrodymų visumos nustato. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, tinkamai įvertino įrodymus ir nustatė aplinkybes, buvusias pagrindu pripažinti, kad neturtinės žalos dydis yra 500 Eur, bei nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.
  9. Apeliantė tvirtina, jog papildomas neturtinės žalos atlyginimas ieškovei neturėjo būti priteistas, nes ieškovė neginčijo jai draudimo bendrovės išmokėtos 120,00 Eur draudimo išmokos dydžio, toliau dirbo, pakartotinai lankėsi atsakovės namuose ir neatrodė, kad bijo šuns, į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių randų matomoje vietoje susiformavimą. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, byloje buvo nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas priteisti ieškovei didesnį, nei išmokėjo draudimo bendrovė, neturtinės žalos atlyginimą, nes ieškovei įkando 5 metų vokiečių aviganis, buvo sužalota dešinė plaštaka ir ranka, dėl to ji patyrė neigiamus išgyvenimus, baimę šunims, buvo priversta gydytis medikamentais ir dėl to patirti nepatogumus, patirti išlaidų, dėl likusių vizualiai matomų randų jaustis nepatogiai, patyrė dvasines kančias, išklausė psichoterapinį konsultavimą. Iš kitos pusės, sužalojimas nesukėlė itin sunkių pasekmių, nepasižymėjo dideliu intensyvumu, ieškovė nebuvo praradusi galimybės dirbti, nebuvo suvaržyti judėjimo veiksmai. Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog teismui nebuvo pateikta ieškovės sužaloto kūno nuotraukų bei patirtų sužalojimų teisminio nagrinėjimo metu neapžiūrėjo specialistas, nekeičia pirmiau išdėstytų išvadų, juo labiau, kad byloje (62 – 93 b. l.) bei prijungtoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra pateiktos ieškovės sužalotos rankos nuotraukos, iš kurių akivaizdžiai matyti rankos sužalojimas ir liekamieji reiškiniai.
  10. Apeliacinės instancijos teismas taip pat visiškai pritaria ir skundžiamame sprendime išdėstytiems argumentams, susijusiems su atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimą atmetimu. Savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismui, prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo, svarbu įsitikinti, ar, pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką, nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-61/2011).
  11. Apeliantė į bylą nepateikė patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos sunkią finansinę padėtį, išskyrus pažymą apie bedarbio pašalpos gavimą (31 b. l.). Nors atsakovė yra bedarbė, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. R. nurodė, jog šeimos pajamos yra iš naudotų automobilių prekybos bei žemės ūkio veiklos ir siekia apie 20000 Eur per metus. Nors atsakovė tvirtina, jog ši suma buvo nurodyta litais, o ne eurais, pirmosios instancijos teismo garso posėdžio įrašas neleidžia remtis tokiais atsakovės argumentais. Be to, net jei atsakovės šeimos gaunamų pinigų suma būtų įvardinta litais, tai nekeičia pirmosios instancijos teismo vertinimo, kadangi tokia suma yra pakankama iš atsakovės priteistai žalai sumokėti. Byloje nepateiktos atsakovės šeimos iš žemės ūkio gaunamų pajamų deklaracijos, duomenys apie atsakovės ir/ar šeimos narių turtą, kitas pajamas, santaupas ir kt. Kartu pažymėtina, jog, nors atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, atsižvelgęs į tvoros fragmentus bei plotą, sprendė apie šeimos turtinę padėtį, tačiau, kaip jau minėta, teismas vertino ne tik šį įrodymą, bet jų visetą. Dėl išdėstyto daroma išvada, kad apeliantė skunde nenurodė jokios aplinkybės, kurios pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs ir nebūtų į ją atsižvelgęs, o taip pat nepateikė jokių reikšmingų argumentų, leidžiančių kitaip vertinti jos finansinę padėtį, negu ją įvertino pirmosios instancijos teismas.
  12. Nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti apeliantės prašymą nutraukti civilinę bylą dėl to, kad ieškovei neturtinė žala, išmokėjus 120,00 Eur draudimo išmoką, visiškai atlyginta. Draudimo išmokos sumokėjimas nėra CPK 293 straipsnyje numatytas pagrindas nutraukti civilinę bylą. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančias reikšmingas aplinkybes, susijusias su ieškovei padarytos žalos atlyginimu, visiškai pagrįstai konstatavo, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovės patirtą turtinę ir neturtinę žalą. CPK 293 straipsnyje nurodytų pagrindų nutraukti civilinę bylą nenustatyta, tokių argumentų nėra išdėstyta ir apeliaciniame skunde, dėl ko apeliantės reikalavimas nutraukti civilinę bylą yra atmetamas kaip nepagrįstas.
  13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovės apeliacinį skundą, atsiliepimą į jį, o taip pat byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, bei tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  14. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams, jei yra atskleista bylos esmė (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
  15. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai pamokėti. Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą bei specifiškumą, suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad atsakovės išlaidų advokato pagalbai dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, tai ieškovei iš atsakovės priteisiama 50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys).

9Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

11Priteisti iš atsakovės I. R., asmens kodas ( - ) ieškovės R. S., asmens kodas ( - ) naudai 50 Eur (penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai