Byla 2YT-170-223/2017
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjos G. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. K., D. S., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriui, Valstybės įmonei Turto bankas

1Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė ,

2Sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei , Dalyvaujant pareiškėjai G. M. , jos atstovui advokato padėjėjui Petrui Pagareckui, Suinteresuoto asmens atstovei A. R., Suinteresuotam asmeniui D. S., Teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjos G. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. K., D. S., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriui, Valstybės įmonei Turto bankas ir

Nustatė

3Pareiškėja ir jos atstovas prašymą palaiko ir prašo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo tėvo K. S., K., gimusio ( - ), mirties ( - ), priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą-pastatą UN ( - ), esantį ( - ).

4Pareiškėja 2017-01-18 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos tėvas K. S. mirė ( - ), mama tuo laiku jau buvo mirusi. Po tėvo mirties liko vaikai: S., O. ir ji. 1964 metais prieš Naujuosius Metus ji sudarė santuoką. Po tėvo mirties ji dirbo prie namo esantį žemės sklypą, sodindavo daržą, ravėdavo. Name liko gyventi jos sesuo S., ji su sutuoktiniu nueidavo, name nuolatinai negyveno. Dar prie name esančiame žemės sklype pjaudavo žolę ( ką daro ir iki šiol), padėdavo seseriai S., patvarkydavo namo duris, atlikdavo kitus smulkius remonto darbus. Mokesčių nemokėjo, tik mokėjo už elektrą, duodavo sesei S. pinigų susimokėti už elektrą ir šiaip ją materialiai rėmė pinigais, nes S. niekur nedirbo. S. mokesčių nemokėjo, nes neturėjo pinigų. Kada ji atliko minėtus veiksmus nurodyti negali, greičiausiai tai buvo visą laiką ir minėtus darbus ji dirbdavo daugiau vasarą. Jokių drabužių, daiktų, baldų, nuotraukų ir pan. po tėvo mirties neliko, todėl ji jų ir nepriėmė. Mirus seseriai S. name gyveno brolis K., kuris gyveno apie 7-8 metus ir pats mokėjo mokesčius, ji tada mokesčių nemokėjo. Po K. mirties name niekas negyveno. Kada namas sudegė nurodyti negali, dėl šio fakto niekur nesikreipė. Po tėvo mirties jo name ir gyveno ir negyveno, gyveno be sutuoktinio, šis gyveno ( - ) pas savo mamą, o taip pat ( - ) nuomojosi būstą.

5Suinteresuoto asmens atstovė prašo pareiškėjos pareiškimą spręsti teismo nuožiūra, įvertinus įrodymus.

6Suinteresuotas asmuo D. S. nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Senelio K. S. name 1964 metais apsigyveno jos tėvas K. su šeima ( sutuoktine, ja ir sūnumi V.). ( - ) metais mirė jos tėvas K. S., ( - ) metais- mama, ( - ) metais- brolis. Visi jie iki mirties gyveno ginčo name. Pareiškėja niekada ginčo name negyveno, nes buvo vaikų namuose, ji pirmą kartą G. M. pamatė 1979 metais. Gyvenant ginčo name viską tvarkė ir visus mokesčius mokėjo jos mama.

7Suinteresuotas asmuo O. K. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuota .

8Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas, gautas atsiliepimas, kad prašymą siūlo spręsti teismo nuožiūra pagal surinktus įrodymus ( b.l. 23-24).

9Pareiškimas atmestinas.

10Byloje nustatyta, kad pareiškėjos tėvas K. S. mirė ( - ), motina O. S. mirė ( - ) ( b.l. 13-14). Po palikėjo mirties liko jo vardu registruotas ir paveldėtinas turtas: gyvenamasis namas UN ( - ) su kiemo statiniais UN ( - ), esantys ( - ) ( b.l. 8). Pareiškėja yra K. S. dukra ir pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą ( b.l. 11-12). Pas notarą dėl palikimo priėmimo po K. S. mirties niekas nesikreipė , paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas . Duomenų apie tai, kad K. S. būtų sudaręs testamentą nėra, todėl turtas paveldėtinas pagal įstatymą.

11Byloje nustatyta, kad palikėjas K. S. mirė ( - ), taiga nagrinėjami paveldėjimo teisiniai santykiai atsirado palikėjo mirties mometu, todėl ginčo sprendimui taikytinos 1964 m. CK normos su išimtimis, nustatytomis 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme.

12Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu (1964 m. CK 568 straipsnis). Palikimas bendriausia prasme – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas, o palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Asmens valią dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo gali lemti įvairios priežastys, asmens ūkiniai, buitiniai ir kiti interesai. Savo esme palikimo priėmimas ar nepriėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius ( 1964 m. CK 40 straipsnis). Taigi palikimo priėmimas ir atsisakymas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sąmoningai siekiama tam tikro teisinio rezultato. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreikšta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti, pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, turėjo būti atliekamas aktyviais veiksmais, tokiu atveju nebuvo reikalaujama tokio palikimo priėmimo teisiškai įforminti.

13Kaip jau minėta, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tiek pagal nagrinėjamam ginčui spręsti taikytiną 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį tiek pagal dabar galiojantį CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą .Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindama savo teisę į palikimą įpėdinė G. M. palikimo priėmimo veiksmus po savo tėvo K. S. mirties turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Palikimo atsiradimo diena laikoma palikėjo mirties diena, šiuo atveju tai būtų palikėjo K. S. mirties diena- ( - ) ( 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 568 straipsnis)

14Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. 1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama, kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, 1) priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; 2), tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; 3), įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008). Iš pareiškėjos G. M. paaiškinimų matyti, kad ji nurodė jog po palikėjo K. S. mirties drabužių, patalynės, kitų asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų įpėdinė G. M. nepriėmė, nes tokių nebuvo. Byloje nustatyta, kad po K. S. mirties likusį palikimą ( palikėjo mirties momentu privatinės žemės nuosavybės nebuvo) sudarė tik gyvenamasis namas su priklausiniais ( - ). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013). Taigi, būtent šiuo aspektu vertintini pareiškėjos G. M. faktiniai veiksmai priimant tėvo palikimą, jų pobūdis, elgesio nuoseklumas, aktyvumas faktiškai pradedant palikimą valdyti kaip savo ir t.t.

15Iš esmės pareiškėja grindžianti savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad ji, kaip įpėdinė, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo . Kasacinis teismas yra nurodęs, kad norint įrodyti, jog įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009).

16Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad po tėvo mirties name liko gyventi jos sesuo S. S., o ji ( kadangi ( - ) sudarė santuoką) į tėvo namą tik nueidavo, tvarkydavo daržus, bet name negyveno. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja taip pat aiškino , kad ir gyveno ginčo name. Taip pat pareiškėja nurodė, kad, esant reikalui, paremontuodavo namą, mokėjo už elektrą. Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėja nurodė , kad tėvo name( po jo mirties) gyveno apie du metus. Taigi, pareiškėja nurodė du vienas kitam prieštaraujančius faktus, to nepaaiškindama, t .y. teigė, kad ir nuolatinai gyveno ginčo name ir teigė, kad į namą tik ateidavo.

17Jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad pareiškėja mokėjo už elektrą, ji nepateikė, nenurodė nei datos kada buvo mokama, nei kokios sumos buvo mokamos. Teismo posėdžio metu pareiškėja, kaip jau minėta, davė labai prieštaringus ir nenuoseklius paaiškinimus, kurie keitėsi ( tai gyveno ginčo name, tai negyveno, tai padėjo name gyvenančiai seseriai S. susimokėti už elektrą, tai rėmė ją materialiai, tai lyg tai mokėjo už elektrą kaip namo savininkė ir t.t.). Pareiškėja net negalėjo pakankamai argumentuotai ir tiksliai paaiškinti kokiu laiku atliko jos nurodytus veiksmus, t.y. per 6 mėnesius nuo palikėjo mirties ar vėliau, o tik aiškino, kad minėtus veiksmus dažniausiai atlikdavo vasarą, o kokią vasarą tai buvo net neįvardino. Pareiškėjos kviesta liudytoja E.I. Č. paaiškino, kad po palikėjo K. S. mirties name gyveno pareiškėja ir jos seserys O. ir S.. Liudytojas P.V. M. ( pareiškėjos sutuoktinis) nurodė, kad name gyveno jis su pareiškėja ir pareiškėjos sesuo S.. Taigi, nei pareiškėja nei P.V. M. apie pareiškėjos sesers O. gyvenimą po palikėjo mirties jo name neužsiminė, kas kelia abejonių dėl liudytojos ( kuri nurodė, kad name gyveno ir pareiškėjos sesuo O.) paaiškinimų tikrumo. Visai galimas dalykas, kad praėjus tokiam ilgam laiko tarpui po nagrinėjamų įvykių liudytoja gali ir sąžiningai klysti, nurodydama kitą aplinkybių faktinį laiką. Kas liečia pačios pareiškėjos paaiškinimus apie tai ar ji gyveno ginčo name, tai ji įtikinamai ir negalėjo paaiškinti gyveno ji tame name ar ne. Taigi, įrodymai dėl pareiškėjos gyvenimo tėvo name po jo mirties yra prieštaringi , nenuoseklūs . Suinteresuotas asmuo D. S. tvirtai nurodė, kad po K. S. mirties pareiškėja tėvo name negyveno, nes jame gyveno D. S. tėvas K. S. su šeima ( sutuoktine ir vaikais: D. S. ir jos broliu V.). Suinteresuoto asmens teigimu jos tėvo šeima ( viena ar kita sudėtimi) ginčo name gyveno iki pat 2000 metų. Iš esmės pareiškėja pripažino, kad po S. mirties ginčo name gyveno brolis K.. Teismo diskrecijos teisė yra tikėti ar netikėti byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, bet tie paaiškinimai turi būti nuoseklūs ir logiški, paremti konkrečiais faktais, neprieštarauti vieni kitiems ir leisti daryti teismui tikėtiną išvadą buvus tokiems faktams.

18Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingąja teisena (CPK 442 straipsnio 1 punktas). CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos, tarp jų ir dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nagrinėjimo ypatybės. O būtent, ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Taigi bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo su būtinais (atitinkamais) pakeitimais (mutatis mutandis) taikomos įrodymus reglamentuojančios įstatymo normos. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, tačiau pagal šią įstatymo nuostatą byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis). Pareiškėjai buvo nurodyta pateikti visus turimus įrodymus ( teismo 2016-11-30 nutartis), todėl teismas savo pareigą įvykdė. Teismas ypatingosios teisenos tvarka turi vertinti visą bylos medžiagą pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Taigi, teismas gali atitinkamą faktą pripažinti nustatytu tik įsitikinęs, kad iš įrodymų visumos tokį faktą galima pripažinti, kai teismui nekyla didelių abejonių dėl tam tikrų aplinkybių egzistavimo (CPK 185 straipsnis). Kai byloje įrodinėjama tik asmenų paaiškinimais, nesant kitų ( rašytinių) įrodymų, labai svarbu įvertinti minėtų asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi. Kaip matyti šioje byloje liudytojai yra artimi pareiškėjai arba suinteresuotam asmeniui D. S. asmenys, R. J. ir V. S. ( - ) metų įvykiuose nedalyvavo, jų paaiškinimai yra kildinami tik iš D. S. jiems suteiktos informacijos. Be to, pačiai D. S. tuo metu buvo 2 metai, kas taip pat leidžia protingai abejoti kai kuriais jos nurodytais faktais.

19Kaip jau buvo minėta, pareiškėjos paaiškinimai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems , nelogiški. Negali būti pripažįstama įrodyta tai, kas nelogiška. Taigi, vertinant byloje surinktus įrodymus, labiau tikėtina išvada, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu P.V. M. po tėvo mirties ginčo name negyveno, nes sukūrę šeimą gyveno atskirai. Taigi, laikytina neįrodyta, kad pareiškėja palikimo priėmimą atliko vienu iš galimų aktyvių palikimo priėmimo veiksmų- apsigyvenimu palikimo name. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo valdantis daiktą nuosavybės teise, turi ne tik teises, bet ir pareigas. Šioje byloje pareiškėja nepateikė įrodymų, kurių pagrindu jos elgesį būtų galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės elgesį. Net ir pareiškėjos apsigyvenimas ginčo name ( jei tai būtų įrodyta), jeigu ji tuo pačiu nevykdė paveldėto turto savininkės pareigų ir savarankiškai neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirūpino turtu ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo, nepripažįstama palikimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Vien daržo dirbimo ar ravėjimo darbų dar negalima prilyginti savininko teisių įgyvendimui . Tiek pareiškėja, tiek liudytojai E.I. Č. ir P.V. M. tai pat nurodė, kad P.V. M. rankomis buvo atliekami smulkūs namo remonto darbai, tačiau nenurodė, kad tai buvo atliekama per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties. Kokiu metu tai buvo atliekama nepavyko nustatyt. Jau minėtų, pareiškėjos iniciatyva kviestų liudytojų paaiškinimų ir pačios pareiškėjos paaiškinimų prieštaringas turinys, nenuoseklumas, nekonkretumas lemia išvadą, kad pareiškėja vis dėlto nepriėmė palikimo faktiniu valdymu, nes šį faktą siekia įrodyti tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis. Iš esmės byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad pareiškėja po palikimo atsiradimo per šešių mėnesių laikotarpį būtų elgusis su nekilnojamuoju daiktu- gyvenamuoju namu- kaip pilnateisė savininkė, tuo labiau, kad būtų vykdžiusi savo kaip savininkės pareigas. Nors pareiškėja teigia, kad palikimu rūpinosi nuo pat tėvo mirties ir visa laiką, tačiau paaiškinimai, kad buvo remontavo ginčo namą, mokėjo mokesčius už elektrą , buvo pjaunama žolė ir genėjami medžiai faktiškai neįrodo kad tai buvo nuosavybės teisės įgyvendinimo veiksmai. Pati pareiškėja pripažino, kad ginčo name iš pradžių gyveno jos sesuo S., vėliau brolis K.( kuris pareiškėjos teigimu pats mokėjo mokesčius), taigi namas pereidavo iš vieno palikėjo vaiko į kito rankas, kurie keisdamiesi gyveno ginčo name, tačiau jokių savininko teisių ir pareigų faktų taip ir nebuvo nustatyta. Formuojais įvaizdis, kad ginčo namas buvo visų vaikų, tačiau tikrojo savininko, kuris būtų įsitikinęs savo nuosavybės teise į namą taip ir neatsirado. Iš esmės, pareiškėja negalėjo nežinoti, kad žemės sklypas, ant kurio stovi namas , nepriklausė jos tėvui, todėl reikėjo atlikti veiksmus, kad būtų suformuotas ir nekilnojamiems statiniams eksploatuoti reikalingas namų valdos žemės sklypas, taip pat pasirūpinti tokio žemės sklypo valdymu (išnuomoti, išsipirkti ir pan.). Be to, pareiškėja net negalėjo paaiškinti kokiu laiku sudegė ginčo namas, kodėl nesikreipė dėl šio fakto į atitinkamas institucijas , kodėl neatstatė ar nerekonstravo statinio, kodėl nedraudė statinių ir t.t. Nesidomėjimas namo būkle, teisine registracija ir namų valdos žemės sklypo formavimu akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėja nepriėmė ginčijamo turto faktiniu valdymu, nes visiškai juo nesirūpino ir savo kaip įpėdinės ir namo savininkės teisių neįgyvendino. Pažymėtina, kad tokia palikimo būsena trūko daugiau kaip 50 metų. Tai, kad pareiškėja kreipėsi dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir pretenduoja į tėvo palikimą rodo tik vėliau atsiradusį interesą naudotis daiktu.

20Taigi, konstatuotina, kad byloje nesurinkta įrodymų, kad pareiškėja elgėsi su ginčo turtu kaip jo savininkė, nenustatyta jokių aktyvių pareiškėjos veiksmų, rodančių valią priimti palikimą ir valdyti jį nuosavybės teise, iki sueinant šešių mėnesių terminui, net ir praėjus šiam terminui palikimu nesirūpino, nevykdė savininkės pareigų ir neįgyvendino savo teisių, todėl pareiškimas atmestinas.

21Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Todėl, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatomis, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013). Taigi, tik esant nurodytoms aplinkybėms (išimtims), teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas. Tokiu būdu , kadangi pareiškėjos G. M. pareiškimas atmestas, bylinėjimosi išlaidos , susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai priteistinos iš pareiškėjos ( CPK 88,92,93,96 straipsniai).

22Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270, 448 straipsniais teismas

Nutarė

23Pareiškimą atmesti.

24Priteisti iš G. M., a.k. ( - ) 12,20 Eur ( dvylika eurų 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. ( - ), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

25Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė ,... 2. Sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei , Dalyvaujant pareiškėjai G. M. , jos... 3. Pareiškėja ir jos atstovas prašymą palaiko ir prašo tikslu gauti... 4. Pareiškėja 2017-01-18 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos tėvas K. S.... 5. Suinteresuoto asmens atstovė prašo pareiškėjos pareiškimą spręsti teismo... 6. Suinteresuotas asmuo D. S. nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Senelio K. S.... 7. Suinteresuotas asmuo O. K. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir... 8. Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo... 9. Pareiškimas atmestinas.... 10. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos tėvas K. S. mirė ( - ), motina O. S.... 11. Byloje nustatyta, kad palikėjas K. S. mirė ( - ), taiga nagrinėjami... 12. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu (1964 m. CK 568... 13. Kaip jau minėta, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas... 14. Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai... 15. Iš esmės pareiškėja grindžianti savo reikalavimą – palikimo priėmimą... 16. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad po tėvo mirties name liko... 17. Jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad pareiškėja mokėjo už elektrą,... 18. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos... 19. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjos paaiškinimai yra nenuoseklūs,... 20. Taigi, konstatuotina, kad byloje nesurinkta įrodymų, kad pareiškėja elgėsi... 21. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus... 22. Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270, 448 straipsniais teismas... 23. Pareiškimą atmesti.... 24. Priteisti iš G. M., a.k. ( - ) 12,20 Eur ( dvylika eurų 20 ct) išlaidų,... 25. Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu...