Byla 2A-378-790/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir atsakovės akcinės bendrovės „VA Reals“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį atsakovams bankrutuojančiai akcinei bendrovei „flyLAL-Lithuanian Airlines“, akcinei bendrovei „VA Reals“, antstoliui V. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – valstybės įmonė Tarptautinis Vilniaus oro uostas, valstybės įmonė „Oro navigacija“, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, akcinė bendrovė „ŽIA valda“, G. Ž., R. A., Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento akcinės bendrovės (toliau – AB) aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ (dabar – bankrutuojanti akcinė bendrovė (toliau – BAB) „flyLAL-Lithuanian Airlines“) ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vingrių investicijų valdymas“ (dabar – AB „VA Reals“) 2005 m. rugpjūčio 17 d. sudarytą preliminarią nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. I-VIV-LAL/2005; 2) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2005 m. rugpjūčio 17 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 1-0817/2005, kurį pateikė AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“; 3) pripažinti negaliojančiu 2005 m. rugpjūčio 22 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0013/05/00865; 4) priteisti BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ iš atsakovės AB „VA Reals“ 5 953 493 Eur.

82.

9Ieškovas nurodė, kad AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“ ir UAB „Vingrių investicijų valdymas“ 2005 m. rugpjūčio 17 d. sudarė preliminarią sutartį dėl AB aviakompanijai „Lietuvos avialinijos“ nuosavybės teise priklausančių 24 objektų pardavimo UAB „Vingrių investicijų valdymas“. Preliminarioje sutartyje šalys susitarė, po to, kai bus įvykdyti sutartyje nurodyti jų įsipareigojimai, bet ne vėliau kaip iki 2005 m. rugpjūčio 19 d., sudaryti pagrindinę sutartį, kuria turtas bus perleistas už 17 000 000 Lt, iš kurių 10 000 000 Lt bus sumokėta avansu į pardavėjo sąskaitą ne vėliau kaip per 1 dieną nuo sutarties pasirašymo dienos, o likusi turto kaina bus sumokėta pardavėjui pagrindinėje sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Pirkėjui sumokėjus avansinę įmoką, pardavėjas turėjo išduoti vekselį, kurio apmokėjimo terminas atitiko pagrindinės sutarties sudarymo datą (2005 m. rugpjūčio 19 d.). Pagal sutartį pirkėjas įgyja teisę pateikti vekselį vykdomojo įrašo atlikimui, reikalauti avansinės įmokos grąžinimo ir nuostolių atlyginimo, jei pardavėjas laiku ir tinkamai nesudaro pagrindinės sutarties (negauna reikalingų dokumentų, sutikimų, leidimų, nepriima sprendimų). Tą pačią dieną (2005 m. rugpjūčio 17 d.) AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“ išdavė UAB „Vingrių investicijų valdymas“ paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį 2005 m. rugpjūčio 19 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti vekselio turėtojui 10 000 000 litų, o UAB „Vingrių investicijų valdymas“ 2005 m. rugpjūčio 18 d. pervedė į pardavėjos sąskaitą nurodytą sumą.

103.

11Pagrindinė sutartis nustatytu terminu nebuvo sudaryta, todėl UAB „Vingrių investicijų valdymas“ 2005 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į vekselio davėją AB aviakompaniją „Lietuvos avialinijos“, reikalaudama nedelsiant apmokėti visą vekselyje nurodytą sumą. 2005 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Vingrių investicijų valdymas“ buvo išduotas vykdomasis įrašas, kuriuo reikalaujama išieškoti 10 000 000 Lt, 6 proc. metinių palūkanų ir 50 003 Lt atlyginimą už vykdomojo įrašo įforminimą. 2005 m. rugpjūčio 22 d. skolininkė AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“ pateikė antstoliui prašymą parduoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą – pirmiau minėtus 24 nekilnojamuosius daiktus – skolininkės pasiūlytai pirkėjai UAB „Vingrių investicijų valdymas“ už 8 545 680 Lt. Tą pačią dieną šis turtas perduotas atsakovei UAB „Vingrių investicijų valdymas“.

124.

13Preliminarios sutarties sudarymo dieną AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“ pasirašė dar vieną sutartį su savo vienintele akcininke UAB „LAL investicijų valdymas“, kuria suteikė šiai bendrovei 10 000 000 Lt paskolą, o UAB „LAL investicijų valdymas“ įsipareigojo sugrąžinti ją iki 2010 m. rugpjūčio 17 d. Šia sutartimi paskolinta pinigų suma UAB „LAL investicijų valdymas“ buvo pervesta iš karto po to, kai UAB „Vingrių investicijų valdymas“ 2005 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo pavedimu AB aviakompanijai „Lietuvos avialinijos“ pervedė 10 000 000 Lt dydžio avansinį mokėjimą.

145.

15Ieškovės vertinimu, išdėstytos nekilnojamųjų daiktų priverstinio pardavimo aplinkybės rodo, kad tai buvo iš anksto visų paminėtų įmonių kruopščiai apgalvota turto perleidimo kombinacija, sudaryta siekiant, kad 24 nekilnojamieji daiktai pereitų UAB „Vingrių investicijų valdymas“ nuosavybėn būtent priverstinio turto pardavimo proceso būdu. Siekdama perleisti turtą įprastine tvarka, AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“ privalėjo teisiškai įforminti žemės sklypo, reikalingo pastatams naudoti pagal paskirtį, naudojimą ir gauti žemės savininkės – valstybės įmonės (toliau – VĮ) Tarptautinio Vilniaus oro uosto sutikimą pastatų pardavimui, tačiau sutarties pasirašymo dieną minėtas sutikimas negalėjo būti išduotas nesant nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento. Pardavėja AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“ nekilnojamojo turto negalėjo parduoti neturėdama ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) raštiško leidimo, kurį ji turėjo gauti pagal Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo (toliau – Valstybės skolos įstatymas) (2005 m. rugpjūčio 17 d. galiojusi redakcija) 3 straipsnį, nes Finansų ministerija yra užtikrinusi 2003 m. lapkričio 12 d. AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ ir banko „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriaus sudarytos ilgalaikio kredito sutarties ir papildomo susitarimo pagrindu AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ gauto 5 804 334,78 Eur kredito grąžinimą.

166.

17Ieškovė teigia, kad nagrinėjamu atveju restitucija turėtų būti atliekama sumokant piniginį ekvivalentą, nes dalis turto yra sunaikinta, perleista ar įkeista, o BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ iškelta bankroto byla. Pirkėja neatsiskaitė už įgytą turtą – AB „VA Reals“ turtą įsigijo panaudodama skolintas lėšas, o 10 000 000 Lt avansinė įmoka tą pačią dieną iš pardavėjos sąskaitos buvo pervesta į šios bendrovės akcininkės UAB „LAL investicijų valdymas“ sąskaitą. Todėl nėra pagrindo taikyti dvišalę restituciją ir įpareigoti pardavėją grąžinti tai, ką ji yra gavusi sandorio metu. Pareiga grąžinti ginčijamo sandorio metu gautą turtą kyla tik AB „VA Reals“. AB „VA Reals“ yra nesąžininga, todėl ji privalo atlyginti didžiausią turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu.

18II.

19Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

207.

21Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – teismas pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ ir UAB „Vingrių investicijų valdymas“ 2005 m. rugpjūčio 17 d. sudarytą preliminarią nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. I-VIV-LAL/2005; pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2005 m. rugpjūčio 17 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 1-0817/2005, kurį pateikė AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“; pripažino negaliojančiu 2005 m. rugpjūčio 22 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0013/05/00865; priteisė iš AB „VA Reals“ 14 457 Eur bankrutuojančiai AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“.

228.

23Teismas, chronologiškai apžvelgęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis ginčijama preliminariąja sutartimi, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad turto perleidimui reikia gauti valstybės institucijų leidimus, sutikimus ir pažymas, padarė išvadą, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti siekiant, kad 24 nekilnojamieji daiktai būtų perleisti UAB „Vingrių investicijų valdymas“ nuosavybėn per priverstinio vykdymo procesą, tokiu būdu išvengiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taikomų tokio pobūdžio sandoriams. Ginčo sandoriais perduoti nekilnojamieji daiktai yra valstybiniame žemės sklype, kurį patikėjimo teise valdo VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Turto pardavėja AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“ neturėjo jokių teisių į žemės sklypą (nebuvo sudariusi žemės sklypo, reikalingo statiniams eksploatuoti, nuomos sutarties), todėl prieš parduodama pastatus ar vesdama derybas dėl pastatų pardavimo, pardavėja turėjo išspręsti valstybinės žemės sklypo naudojimo klausimą ir gauti valstybinės žemės patikėtinės VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto sutikimą pastatų pardavimui. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu ji patvirtinta, yra negaliojanti. Teismas visus šalių sudarytus sandorius vertino kompleksiškai ir laikė, kad jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms.

249.

25Teismas nurodė, kad dalis ginčo pastatų šiuo metu yra perleista tretiesiems asmenims, sunaikinta ar įkeista. Šios aplinkybės apsunkintų turto grąžinimą jo pradiniam savininkui. AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ yra iškelta bankroto byla. Grąžinus pastatus bankrutuojančiai bendrovei natūra, bendrovės likvidatorius turėtų organizuoti šio turto pardavimą ar perdavimą kreditoriams. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju tikslingiau ir ekonomiškiau atlikti restituciją sumokant ekvivalentą pinigais.

2610.

27Spręsdamas dėl priteistino piniginio ekvivalento teismas vertino, kad atsakovė AB „VA Reals“ negali būti laikoma sąžininga sandorių šalimi, tačiau jos nesąžiningumas nebuvo tokio lygio, kad iš jos būtų tikslinga priteisti didžiausią galimą turto vertę. Taikant ieškovo prašomą restitucijos būdą, atsakovė AB „VA Reals“ už turtą turėtų sumokėti daugiau nei du kartus didesnę kainą ir tai būtų neteisinga. Ginčo sandoriai jau buvo ginčijami civilinėje byloje Nr. 2-285-54/2007, kurioje valstybę atstovavusi Finansų ministerija reikalavo pripažinti sandorius negaliojančiais ir grąžinti visus nekilnojamojo turto objektus BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“. Byla buvo baigta taikos sutartimi, pagal kurią buvo įkeistas nekilnojamas turtas AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ prievolių valstybei įvykdymui užtikrinti. 2015 m. rugpjūčio 3 d. buvo priverstinai realizuotas AB „VA Reals“ nuosavybės teise priklausęs 1 753 801 Eur vertės nekilnojamasis turtas, kuriuo buvo užtikrintas skolininkės BAB „flyLAL-Lithuaniam Airlines“ įsipareigojimas VĮ Turto bankui. Bankroto byla AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ iškelta praėjus 3,5 m. nuo ginčijamų sandorių sudarymo. Lėšos už parduodamą turtą buvo perduotos pardavėjai, turtas įsigytas už faktiškai tikrąją jo kainą, todėl negalima teigti, kad ginčijami sandoriai turėjo įtakos AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ nemokumui.

2811.

29Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl turto vertės. Pagal teismo ekspertizės akto duomenis, visų 24 ginčo pastatų bendra rinkos vertė 2005 m. rugpjūčio 22 d. sudarė 8 595 597 Lt (2 489 457 Eur), turto praradimo metu – 3 407 348 Eur, restitucijos taikymo metu – 5 953 493 Eur. Tai reiškia, kad įsigydama ginčo turtą už 8 545 680 Lt, atsakovė nesumokėjo už jį 49 917 Lt arba 14 457 Eur (8 595 597 Lt turto vertė; 8 545 680 Lt įsigijimo kaina). Todėl ši suma priteistina iš atsakovės.

30III.

31Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

3212.

33Apeliaciniame skunde ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimo dalį dėl restitucijos ir taikyti vienašalę restituciją, priteisiant atsakovei BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ iš atsakovės AB „VA Reals“ 5 953 493 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3412.1.

35Teismas nepagrįstai nusprendė, kad už ginčo turtą realiai buvo sumokėta 8 545 680 Lt (2 475 000 Eur). Šią išvadą teismas padarė nustatęs, kad UAB „Vingrių investicijų valdymas“ 2005 m. rugpjūčio 22 d. pervedė į antstolio V. M. depozitinę sąskaitą minėtą pinigų sumą. Tačiau teismas neįvertino aplinkybės, kad ši suma 2005 m. rugsėjo 7 d. iš antstolio sąskaitos buvo grąžinta UAB „Vingrių investicijų valdymas“, o pastaroji šias lėšas panaudojo grąžindama 8 400 500 Lt paskolą UAB „LAL investicijų valdymas“. Ši bendrovė tą pačią dieną pervedė 1 450 000 Lt atsakovei BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“. Savo ruožtu BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ tą pačią dieną šią sumą pervedė į UAB „Vingrių investicijų valdymas“ sąskaitą, kaip mokėjimo pagrindą nurodydama, kad yra grąžinamas avansas / atliekamas galutinis atsiskaitymas pagal preliminarią sutartį. UAB „Vingrių investicijų valdymas“ 2005 m. rugsėjo 19 d. grąžino UAB „LAL investicijų valdymas“ 1 475 829 Lt paskolai padengti. Šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „Vingrių investicijų valdymas“ įgijo turtą per trečiuosius asmenis, susijusius su bankrutuojančia bendrove – BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ akcininkus. Pinigai, paskolų sutartimis perduoti atsakovei AB „VA Reals” pastatų išpirkimui, realiai buvo gauti iš BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ vienintelės akcininkės, taip pat iš kitų tarpusavyje per akcijų valdymą susijusių bendrovių. Tai reiškia, kad atsakovė AB „VA Reals“, atsiskaitydama už nekilnojamąjį turtą, nepanaudojo savo lėšų, nes pagal preliminarią sutartį atsakovei BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ pervestas avansas jau kitą dieną per UAB „LAL investicijų valdymas“ grįžo atsakovei AB „VA Reals“.

3612.2.

37Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, į tai, kad atsakovė AB „VA Reals“ nemokėjo už turtą savo lėšų, yra pagrindas taikyti vienašalę restituciją, atlyginant didžiausią turto vertę. Teismo sprendimas priteisti iš nesąžiningos AB „VA Realas“ mažiausią turto vertę prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.147 straipsnyje įtvirtintam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai. Sprendime nėra objektyviai įtikinamų argumentų, kodėl teismas, taikydamas restituciją, pasirinko šią konkrečią turto vertę.

3812.3.

39Teismo nurodyta aplinkybė, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. už 1 753 801 Eur buvo priverstinai realizuotas AB „VA Reals“ nekilnojamas turtas, kuriuo buvo užtikrintas skolininkės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ įsipareigojimas VĮ Turto bankui, nėra susijusi su nagrinėjamu ginču. Be to, iš 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarties matyti, kad šia suma buvo padidintas AB „VA Reals“ finansinis reikalavimas bankroto byloje, Finansų ministerijos reikalavimas atitinkamai sumažintas.

4012.4.

41Teismas, nuspręsdamas įskaityti atsakovių viena kitai priteistas pinigines sumas, pažeidė bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir pirmesnės eilės kreditorių interesus.

4213.

43Apeliaciniame skunde atsakovė AB „VA Reals“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieškovo reikalavimai, ir dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4413.1.

45Teismas nepagrįstai išplėtė ginčo ribas. Ieškovas tik pradiniame ieškinyje tariamą sandorių neteisėtumą grindė aplinkybėmis, susijusiomis su valstybinės žemės naudojimo tvarkos pažeidimu, savo ruožtu patikslintame ieškinyje jis pakeitė ieškinio pagrindą ir rėmėsi aplinkybėmis, kad ginčo pastatai buvo parduoti atsakovei už mažesnę, nei rinkos vertė, kainą, o atsakovė neatsiskaitė su BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“. Nepaisydamas to, teismas išnagrinėjo bylą pagal pradiniame ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Be to, nors tiesiogiai ir neįvardindamas, teismas faktiškai ginčo sandoriams pritaikė teisės normas, reglamentuojančias apsimestinių sandorių negaliojimą, nors ieškovas jomis nesirėmė.

4613.2.

47Turto savininkė, perleisdama statinius, neprivalėjo gauti žemės sklypo valdytojos VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto sutikimo, nes turto pardavimas vyko per antstolį. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad antstolis, vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą ir parduodamas statinius, turėtų suderinti savo veiksmus su žemės sklypo, kuriame yra statiniai, savininku. Tokia pareiga turto savininkui nekiltų ir tuo atveju, jeigu ginčo statiniai būtų perleidžiami tiesiogiai sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybine žeme, nuostatas, žemės sklype esančių statinių valdytojai savaime įgyja teisę į šių statinių eksploatacijai reikalingą valstybinės žemės plotą. CK 6.394 straipsnio 2 dalyje, kurią taikė teismas, reglamentuojama situacija, kai parduodamo statinio ir žemės sklypo savininkas sutampa. Šiuo atveju BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ nepriklausė statiniais užstatytas žemės sklypas, todėl taikytina CK 6.394 straipsnio 3 dalis, pagal kurią perleidžiant statinius žemės sklypo savininko sutikimas nėra reikalingas, jei statinių pardavimas neprieštarauja įstatymo ar sutarties nuostatytoms žemės sklypo naudojimo sąlygoms.

4813.3.

49Net jei ir būtų nustatyta, kad ginčo pastatų perleidimui buvo būtinas žemės sklypo patikėtinio sutikimas, toks pažeidimas nėra susijęs su šioje byloje ginamu viešuoju interesu – BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ kreditorių teisių gynimu, nes teismas byloje nenustatė, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kokie nors kreditorių interesai.

5013.4.

51CK 6.394 straipsnis, kuriuo rėmėsi teismas, skirtas ginti ne žemės sklypo savininko, bet perleidžiamų pastatų pirkėjo, interesus. Šia nuostata užtikrinama, kad pirkėjui bus suteikta galimybė naudotis pastatų eksploatavimui reikalinga žemės sklypo dalimi. Viešasis interesas šios nuostatos prasme galėtų būti pažeistas tik tuo atveju, jei būtų pakeistas valstybinio žemės sklypo naudojimas. Ginčo sandoriai neturėjo jokios įtakos žemės sklypo naudojimui, nes sandorių sudarymo metu nebuvo patvirtintas teritorijos detalusis planas ir nebuvo pasirašytos žemės sklypo (jo dalių) nuomos sutartys. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad pastatų pardavimas yra neteisėtas ar negalimas vien dėl to, kad nėra patvirtintas teritorijos, kurioje yra šie pastatai, detalusis planas.

5213.5.

53Nors turto perleidimo metu ir nebuvo gautas valstybinės žemės patikėtinės sutikimas, šiuo metu šis klausimas yra išspręstas – atsakovė yra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartis, kuriomis jos turimiems nekilnojamojo turto objektams buvo išskirtos jų eksploatacijai reikalingos žemės sklypo dalys.

5413.6.

55Atsakovė neatliko jokių nesąžiningų veiksmų. Vienintelė jos, kaip pirkėjos, pareiga – tai pareiga atsiskaityti už įgyjamą turtą ir, kaip pripažino pats teismas, atsakovė šią pareigą įvykdė. Teismas, konstatuodamas atsakovės nesąžiningumą, nenurodė, kokius dar veiksmus ji turėjo atlikti, bet neatliko. Šiame kontekste svarbi aplinkybė, kad atsakovė ne tik sumokėjo BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ visą ginčo pastatų kainą, bet dar ir papildomai įkeitė BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ naudai, užtikrindama jos prievolių kreditorėms įvykdymą, atsakovei priklausančias patalpas, kurios, iškėlus BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ bankroto bylą, buvo realizuotos ir padėjo sugeneruoti 5 816 588 Lt sumą.

5613.7.

57Teismas neturėjo pagrindo visus ginčijamus sandorius vertinti kaip vieną neteisėtą sandorį. Kiekvienas iš ginčijamų sandorių atskirai neprieštarauja jokioms imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir nepažeidžia viešojo intereso, todėl ir vertinami visi kartu jie taip pat negali būti laikomi neteisėtais.

5813.7.1.

59Vien tas faktas, kad šalys preliminaria sutartimi susitarė ateityje sudaryti turto perleidimo sutartį nepažeidžia žemės sklypo valdytojo ar BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ kreditorių interesų. Pastatai parduoti atsakovei ne preliminariosios sutarties pagrindu, o priverstinis skolos išieškojimas buvo inicijuotas ne dėl šios sutarties sudarymo. BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ skola atsakovei atsirado dėl atlikto avansinio mokėjimo ir dėl to, kad BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ negrąžino šios sumos atsakovei.

6013.7.2.

61Avanso grąžinimo užtikrinimas vekseliu yra teisėtas ir plačiai taikomas praktikoje. Ieškovas neginčijo nei pinigų mokėjimo BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“, nei jai kilusios pareigos grąžinti šią sumą, todėl šio avanso sugrąžinimo užtikrinimas vekseliu taip pat negali būti laikomas neteisėtu. Vekselio pripažinimas negaliojančiu pats savaime neturi jokios įtakos BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ kreditorių interesams, o vekselyje nurodytas įsipareigojimas yra visiškai įvykdytas.

6213.7.3.

63Turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas gali būti pripažintas negaliojančiu tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 602 straipsnyje nustatytais pagrindais, tačiau šiuo atveju nei vienas iš jų nebuvo nustatytas. Atsakovė turėjo reikalavimo teisę BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ atžvilgiu, perleidžiamas turtas buvo tinkamai įkainotas, todėl nėra pagrindo teigti, kad turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas yra neteisėtas.

6413.8.

65Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 14 457 Eur, tokiu būdu faktiškai pripažindamas, kad ginčo pastatų pardavimo kaina neatitiko jų rinkos kainos, nors byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad turto perdavimo metu nurodyta kaina atitiko jo tikrą vertę. Teismo priteista suma sudaro vos 0,5 proc. eksperto nustatytos pastatų rinkos kainos ir gali būti vertinama kaip paklaida, atsiradusi atliekant retrospektyvų turto vertinimą. Byloje buvo atliktos 2 ekspertizės, kurių metu nustatytos sumos iš esmės sutampa, o jų skirtumas taip pat gali būti laikomas kaip neesminė vertinimo paklaida. Pagal eksperto S. R. atliktą vertinimą, realiai sumokėta suma yra kiek mažesnė už turto rinkos kainą, o pagal ekspertės A. K. vertinimą – kiek didesnė už šią kainą. Teismas nepagrindė, kodėl rėmėsi būtent eksperto S. R., o ne ekspertės A. K. atliktu turto vertinimu.

6613.9.

67Atsakovė prašo teismo priimti papildomus įrodymus – jos ir VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto sudarytas žemės sklypo nuomos sutartis ir nekilnojamojo turto registro išrašą. Būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nes, ieškovui patikslinus ieškinį, atsakovė neturėjo pagrindo manyti, kad teismas išplės ginčo ribas ir kartu vertins pradiniame ieškinyje nurodytas aplinkybes.

6814.

69Atsiliepime į atsakovės AB „VA Reals“ apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

7014.1.

71Ieškovas, patikslinęs ieškinį, neatsisakė pradiniame ieškinyje išdėstytų pagrindų ir jais rėmėsi. Ieškinys buvo tikslinamas, nes bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta naujų aplinkybių, susijusių su šioje byloje kilusiu ginču, dėl kurių atsirado poreikis tikslinti ieškinio reikalavimus (prašyti taikyti vienašalę restituciją, nurodyti konkrečią ieškinio sumą).

7214.2.

73Teismas teisingai identifikavo nesąžiningą turto pardavimo mechanizmą, turint tikslą perleisti ginčo pastatus UAB „Vingrių investicijų valdymas“ per priverstinio vykdymo procesą, nes AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“ neturėjo galimybės teisėtai parduoti nekilnojamąjį turtą be pirkimo–pardavimo sandorio užginčijimo ateityje grėsmės. Pagrindinis dalykas šioje byloje – preliminariosios sutarties teisėtumo įvertinimas, o šią sutartį pripažinus negaliojančia, kaip logiška šio veiksmo pasekmė vertintinas turo pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui akto panaikinimas. Visas turto perleidimas vyko kaip vientisas procesas. Priverstinis turto pardavimas nevyko įprastine tvarka, šiam procesui vykti buvo sudarytos sąlygos.

7414.3.

75Teismas tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas. Ginčijama preliminarioji sutartis ir vekselis – tai fiktyvūs sandoriai, pažeidžiantys sąžiningo elgesio principą, o preliminarioji sutartis pripažintina niekine ir dėl jos prieštaravimo imperatyvioms CK, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) ir Valstybės skolos įstatymo nuostatoms. Ginčo turtas negalėjo būti perleistas negavus žemės sklypo valdytojos VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto sutikimo (jis negalėjo būti išduotas, nes nėra parengtas žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentas) ir Finansų ministerijos, užtikrinusios AB aviakompanijos „Lietuvos oro linijos“ prievolės įvykdymą, raštiško leidimo.

7614.4.

77Atsakovė buvo nesąžininga sandorių šalimi. Kaip minėta, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pasirašydamos preliminarią sutartį šalys siekė sudaryti sąlygas būtent priverstinio skolos išieškojimo proceso inicijavimui. Aplinkybės, susijusios su apmokėjimu už perleidžiamą turtą, pagrindžia, kad UAB „Vingrių investicijų valdymas“ įgijo turtą per trečiuosius, su BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ susijusius asmenis (jos akcininkus), o atsakovė AB „VA Reals“, mokėdama už turtą, nepanaudojo savo lėšų.

7814.5.

79Kasacinis teismas, anksčiau nagrinėjęs bylą, konstatavo, kad ieškovas šioje byloje gina BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ kreditorių ir valstybės interesus, todėl atsakovės argumentai, esą ieškovo reikalavimai nėra susiję su viešojo intereso ginimu, nėra pagrįsti.

8014.6.

81Nėra pagrindo nagrinėjamoje proceso stadijoje priimti atsakovės teikiamus įrodymus. Žemės sklypo naudojimo klausimai buvo šios bylos nagrinėjimo dalyku ir atsakovė turėjo galimybę pateikti minėtus įrodymus nagrinėjant bylą teisme.

8215.

83Atsiliepime į ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą atsakovė AB „VA Reals“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

8415.1.

85Ieškovo argumentas, kad atsakovės už pastatus sumokėta suma buvo jai grąžinta, nėra pagrįstas. Ieškovas ignoruoja aplinkybę, kad AB „VA Reals“ už ginčo pastatus atliko du atskirus avansinius mokėjimus: vieną, kai pervedė 10 000 000 Lt tiesiogiai į BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ sąskaitą, kitą – į antstolio V. M. depozitinę sąskaitą. Antrasis mokėjimas į antstolio V. M. depozitinę sąskaitą buvo atliktas jau po to, kai antstolis pradėjo priverstinį ginčo pastatų pardavimą (nepervedus avansinio mokėjimo į antstolio sąskaitą, nebuvo galimybės dalyvauti ginčo pastatų pirkime, antstolis nebūtų surašęs pardavimo akto). Tokiu būdu atsakovė už pastatus sumokėjo bendrą 18 545 680 Lt sumą. Kadangi šių pastatų pardavimo rinkos kaina buvo žymiai mažesnė ir siekė tik 8 545 680 Lt, šią kainą viršijanti sumokėtų lėšų dalis buvo grąžinta.

8615.2.

87Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė jau iki 2008 m. gegužės 1 d. grąžino visas ginčo pastatų įgijimui pasiskolintas sumas, todėl argumentas, esą atsakovė už pastatus sumokėjo ne savo lėšomis, nėra pagrįstas. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad visos sumokėtos lėšos realiai atiteko BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“, kuri, nors jas ir paskolino savo akcininkei, vėliau jas atgavo kartu su palūkanomis.

8815.3.

89Ieškovo reikalavimas dėl vienašalės restitucijos taikymo nėra pagrįstas. Atsakovė yra sumokėjusi už pastatus jų rinkos kainą atitikusią vertę ir dar pagal civilinėje byloje Nr. 2-285-54/2007 patvirtintos taikos sutarties, sudarytos siekiant išsaugoti ginčo sandorius, sąlygas buvo neatlygintinai įkeitusi savo patalpas, kurios, BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ iškėlus bankroto bylą, buvo priverstinai realizuotos. Tuo atveju, jei teismas taikytų ieškovo prašomą vienašalę restituciją, atsakovė, jau sumokėjusi už ginčo turtą, turėtų papildomai sumokėti už jį 5 953 493 Eur sumą.

9015.4.

91Atsakovė nebuvo nesąžininga sandorio šalimi. Jokie teisės aktai nedraudė jai pastatų įgijimui reikalingas lėšas paskolinti iš bendrovių, susijusių su BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ akcininkais. Byloje nenurodyta, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Visi sudaryti sandoriai nebuvo žalingi BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“, bet net buvo jai naudingi ir nesukliudė BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ atsiskaityti su jos kreditoriais.

9215.5.

93Ieškovas nepagrįstai vertina, kad teismas atliko AB „VA Reals“ ir BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ priešpriešinių prievolių įskaitymą ir tokiu būdu pažeidė bankrutuojančios bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką. Nagrinėjamoje byloje teismas, vadovaudamasis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi, nusprendė netaikyti restitucijos.

9416.

95Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovė BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ prašo tenkinti ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apeliacinį skundą ir atmesti atsakovės AB „VA Reals“ apeliacinį skundą. Atsakovė nurodo, kad patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, jos dispozicijoje atsirastų didelė pinigų suma, kuri padidintų galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

9617.

97Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovas antstolis V. M. prašo atmesti ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apeliacinį skundą ir patenkinti atsakovės AB „VA Reals“ apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

9817.1.

99Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, pagrindžiančių, kad atsakovė AB „VA Reals“ buvo nesąžininga. Atsakovė įgijo turtą, sumokėjusi jo rinkos vertę atitinkančią sumą ir nepadarė jokios žalos nei BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“, nei jos kreditoriams.

10017.2.

101Byloje nenustatyta, kokios konkrečios teisės aktų nuostatas buvo pažeistos sudarant kiekvieną iš ginčijamų sandorių. Teismas nepagrįstai vertino visus juos kartu. Teismas neturėjo jokio pagrindo vertinti, kad turto perleidimas buvo neteisėtas vien dėl to, kad jis buvo perleistas pasinaudojant įstatyme nustatyta galimybe perleisti turtą skolininko nurodytam pirkėjui.

10217.3.

103Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas gali būti pripažintas negaliojančiu tik CPK 602 straipsnyje nustatytais pagrindais, o jie nagrinėjamu atveju nėra nustatyti.

10418.

105Atsiliepime į apeliacinius skundus tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. Ž. ir R. A. prašo atmesti ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apeliacinį skundą ir patenkinti atsakovės AB „VA Reals“ apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

10618.1.

107Byloje nėra nustatyta, kad ginčijami sandoriai kokiu nors būdu pažeidė valstybės, kaip BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ kreditorės ar kaip valstybinės žemės savininkės, teises. Valstybės, kaip BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ kreditorės, teisių gynimo klausimai išspręsti civilinėje byloje Nr. 2-284-54/2007 patvirtinta taikos sutartimi, o visi klausimai, susiję su žemės sklypo naudojimu, išspręsti nuomos sutartimis. Todėl atsakovės AB „VA Reals“ apeliacinis skundas yra pagrįstas.

10818.2.

109Prokuroro apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovė AB „VA Reals“ buvo nesąžininga ir nesumokėjo BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ už ginčo pastatus, todėl jo apeliacinis skundas atmestinas.

11018.3.

111Tretieji asmenys G. Ž. ir R. A. į bylą buvo įtraukti dėl to, kad siekdami išsaugoti ginčijamus sandorius, jie, kartu su UAB „ŽIA valda“, jau yra laidavę valstybės, kaip BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ kreditorės, naudai bendrai 2 933 394,45 Lt sumai. Įvykdžius šį trečiųjų asmenų įsipareigojimą, minėta suma buvo papildomai sumokėta valstybei. Jei ginčijamų sandorių nebūtų, tretieji asmenys nebūtų prisiėmę skolinių įsipareigojimų valstybės naudai ir atitinkamai valstybei nebūtų padengta nurodyto dydžio BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ įsipareigojimų suma. Ši aplinkybė įrodo, kad ginčijami sandoriai ne tik nepadarė jokios žalos BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ar valstybei, bet net buvo joms naudingi, nes leido gauti nurodytus papildomus mokėjimus iš trečiųjų asmenų (laiduotojų).

112Teisėjų kolegija

konstatuoja:

113IV.

114Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11519.

116Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

11720.

118Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl statinių, esančių valstybiniame žemės sklype, valdomame patikėjimo teise VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto, ir priklausančių subjektui, kurio prievolių įvykdymas yra užtikrintas Finansų ministerijos garantija, perleidimo atsakovei teisėtumo. Apeliaciniuose skunduose šalys, be kita ko, kelia klausimus dėl ginčo statinių perleidimo sandoriams keliamų imperatyvių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, sandorių visumos kvalifikavimo apsimestiniais sandoriais pagrįstumo, mokėjimų už įgytus statinius tvarkos. Taip pat byloje yra keliami procesinio pobūdžio klausimai dėl ginčo ribų (ne)išplėtimo ir naujų įrodymų priėmimo. Dėl bylos nagrinėjimo ribų, naujai teikiamų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

11921.

120CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią normą, yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

12122.

122Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi aplinkybėmis, kuriomis nesirėmė pats ieškovas. Teismas vertino pradiniame 2009 m. gruodžio 14 d. ieškinyje išdėstytus argumentus, be kita ko, argumentus, kad ginčo pastatų perleidimas AB „VA Reals“ prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, nes šis sandoris buvo sudarytas negavus valstybinę žemę patikėjimo teise valdančio subjekto sutikimo, tačiau neatsižvelgė į tai, kad pateikęs 2013 m. gruodžio 13 d. patikslintą ieškinį, ieškovas pakeitė ieškinio pagrindą ir savo reikalavimus grindė iš esmės naujomis aplinkybėmis ir argumentais dėl turto perleidimo ne už rinkos kainą ir šios kainos nesumokėjimo. Atsakovės teigimu, 2013 m. gruodžio 13 d. patikslinęs ieškinį, ieškovas niekada – nei vėliau tikslindamas ieškinį, nei teikdamas paaiškinimus posėdyje – nesirėmė pradinio ieškinio pagrindu, todėl valstybinės žemės naudojimo ir suteikimo klausimai nesudarė šios bylos nagrinėjimo dalyko, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas pradiniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, išplėtė bylos nagrinėjimo ribas ir vietoje ieškovo suformulavo ieškinio pagrindą. Atsakovė, nežinodama, kad šios aplinkybės sudaro teisminio ginčo dalyką, nepateikė teismui įrodymų – AB „VA Reals“ ir VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto sudarytų valstybinės žemės sklypo dalių nuomos sutarčių ir šio žemės sklypo teisinį statusą patvirtinančio Nekilnojamojo turto registro išrašo – kurie pagrindžia, kad ji ir žemės sklypo patikėtinė išsprendė visus klausimus dėl valstybinės žemės sklypo dalių, reikalingų rekonstruotų ginčo pastatų eksploatavimui, suteikimo ir naudojimo, todėl teikia juos apeliacinės instancijos teismui.

12323.

124Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Tačiau ieškovas turi teisę laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis ir CPK nustatyta tvarka pakeisti ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą po to, kai teismas priima ieškinį (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisės aktuose taip pat nėra draudžiama iš dalies pakeisti ieškinio pagrindą, jį praplėsti, pareiškime dėl ieškinio pagrindo pakeitimo pateikti naujų faktinių ir / ar teisinių argumentų, pagrindžiančių ieškovo poziciją dėl jo teisių pažeidimo, tokiu būdu papildant ir pradiniame ieškinyje išdėstytą faktinį ieškinio pagrindą.

12524.

126Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui pradinį 2009 m. gruodžio 14 d. ieškinį, kuriame nurodė, kad sudarydamos ginčijamus sandorius, šalys siekė sukurti prielaidas ginčo pastatų perleidimui vykdymo procese, tokiu būdu siekdamos išvengti teisės aktuose nustatytų reikalavimų gauti atitinkamų subjektų pritarimą šiam sandoriui, ir prašė teismo panaikinti preliminarią sutartį bei vekselį (vėliau, patikslinusi ieškinį, ieškovė prašė panaikinti ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą), taip pat taikyti dvišalę restituciją pinigais. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2013 m. lapkričio 8 d. vykusiame teismo posėdyje teismas patenkino atsakovės prašymą dėl papildomų įrodymų – visų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros vykdytame ikiteisminiame tyrime dėl sukčiavimo ir nusikalstamo BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ bankroto atliktų finansinių ekspertizių dokumentų – išreikalavimo. Minėtame teismo posėdyje ieškovo atstovė nurodė, kad pateikus naujus įrodymus, gali iš esmės pasikeisti ieškovo pozicija dėl restitucijos būdo, atsakovų sąžiningumo ir kt., o teismas įpareigojo ieškovą per nustatytą terminą ištaisyti ieškinio trūkumus dėl restitucijos taikymo: nurodyti, kodėl ieškovas prašo taikyti restituciją pinigais, o ne turtu, pagrįsti už kiekvieną perleistą statinį prašomą priteisti sumą ir nurodyti, pagal kokio laikotarpio vertę ta suma yra nustatyta. Vykdydamas teismo įpareigojimus, ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, išdėstydamas jame aplinkybes, nustatytas ikiteisminio tyrimo metu, kurios, anot jo, turi įtakos restitucijos taikymui, įrodo atsakovų nesąžiningumą, patvirtina išankstinio susitarimo parduoti turtą priverstine tvarka buvimą ir preliminarios sutarties fiktyvumą, bei patikslino reikalavimus dėl restitucijos taikymo, prašydamas taikyti vienašalę restituciją, priteisiant iš AB „VA Reals“ piniginį ekvivalentą. Iš pirmiau išdėstytų aplinkybių, kurios neabejotinai buvo žinomos ir atsakovei (minėtame teismo posėdyje atsakovės interesams atstovavo net 3 profesionalūs teisininkai), matyti, kad ieškinio pagrindas buvo patikslintas ne siekiant iš esmės pakeisti ginčo ribas ir atsisakyti anksčiau išdėstytų argumentų, bet papildant ieškinį naujais argumentais, papildomai pagrindžiančiais tam tikrus ginčo aspektus (restitucijos taikymo klausimą, šalių sąžiningumą ir pan.).

12725.

128Nėra pagrįsti atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, esą patikslinęs reikalavimą, ieškovas byloje daugiau nesirėmė pradiniame ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis. Ieškovo atstovė, teikdama paaiškinimus dėl ginčo esmės 2016 m. sausio 21 d. vykusiame teismo posėdyje (2016 m. sausio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 52 sek.–1 val. 27 min. 59 sek.), nurodė, kad palaiko tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus, ir išsamiai išdėstė pradiniame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus. Atsakovės AB „VA Reals“ atstovai dalyvavo šiame teismo posėdyje ir žinojo, kokiomis aplinkybėmis ieškovas grindžia savo ieškinį, juo labiau kad atsakovei atstovavusiam advokatui paklausus ieškovo atstovės, kokį ieškinio variantą ji vis dėlto palaiko (advokatas pažymėjo, kad posėdžio pradžioje ieškovo atstovė nurodė palaikanti patikslintą ieškinį, o jos pateikti paaiškinimai atitiko pradiniame ieškinyje išdėstytus argumentus), ieškovo atstovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad remiasi ir pirminiame, ir patikslintame ieškinyje išdėstytu teisiniu ir faktiniu pagrindu (2016 m. sausio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 50 min. 43 sek.–1 val. 51 min. 13 sek.). Be to, 2018 m. liepos 17 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame taip pat dalyvavo ir atsakovės atstovai, bylą nagrinėjusiam teismui paprašius ieškovo atstovės pakartotinai nurodyti keliamų reikalavimų faktinį ir teisinį pagrindą, ieškovo atstovė ir vėl paaiškino, kad ji remiasi pradiniame ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais dėl valstybinio žemės sklypo dalių, reikalingų statinių eksploatavimui, suteikimo, valstybės institucijų ir VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto sutikimų gavimo ir kt. (2018 m. liepos 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 48 sek.–27 min. 50 sek.).

12926.

130Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesutiktina su atsakovės pozicija, kad teismas, nagrinėdamas bylą, išplėtė ieškovo apibrėžtas ginčo ribas, nagrinėjo aplinkybes, kuriomis ieškovas negrindė savo reikalavimų, pats suformulavo ieškinio pagrindą. Iš pirmiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovas viso proceso metu savo reikalavimus grindė aplinkybėmis, susijusiomis su statinių, esančių valstybinės žemės sklype, perleidimo tvarkos nesilaikymu, valstybės institucijų leidimų perleisti ginčo statinius nesuteikimu ir pan., o atsakovei, teismo procese atstovaujamai kvalifikuotų teisininkų, buvo žinomos ar turėjo būti žinomos visos faktinės aplinkybės ir teisės normos, kuriomis ieškovas rėmėsi byloje. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovės argumentą dėl ginčo ribų išplėtimo ir atsisako priimti jos apeliacinės instancijos teisme naujai teikiamus įrodymus – Nekilnojamojo turto registro išrašą ir 2014 m. žemės sklypo dalių nuomos sutartis – nes šie įrodymai galėjo būti pateikti dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

13127.

132Atsakovė AB „VA Reals“ taip pat pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl ieškovo atsiliepime į jos apeliacinį skundą išdėstytų argumentų. Teikdama šiuos paaiškinimus, atsakovė pažymi, kad CK 42 straipsnio 2 dalis suteikia teisę duoti paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus, tačiau byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl nepateikusi šių paaiškinimų raštu, ji neturėtų galimybės pasinaudoti minėtomis CPK 42 straipsnio 2 dalyje išdėstytomis teisėmis.

13328.

134Teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka su atsakovės pozicija, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti rašytinius paaiškinimus, jeigu jais nėra keičiamas ar papildomas pateiktas apeliacinis skundas. Kita vertus, ši aplinkybė pati savaime nereiškia, kad šalys gali naudotis šia teise nesiekdamos civilinio proceso tikslų, be kita ko, tikslo, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundą buvo gautas 2018 m. rugsėjo 25 d. ir kartu su kitais gautais dokumentais išsiųstas byloje dalyvaujantiems asmenims 2018 m. spalio 3 d., tačiau atsakovė pateikė teismui rašytinis paaiškinimus, kuriuose išdėstė savo samprotavimus dėl ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų, tik 2019 m. gegužės 23 d., likus vos kelioms dienoms iki 2019 m. gegužės 28 d. paskirto teismo posėdžio. Siekiant užtikrinti dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę susipažinti su atsakovės rašytiniais paaiškinimais, pateiktais likus 3 darbo dienoms iki paskirto posėdžio, bylos nagrinėjimas turėtų būti atidedamas, o tai negali būti laikoma nereikšminga aplinkybe šios bylos, kurios nagrinėjimas yra užsitęsęs pakankamai ilgai, kontekste. Be to, nors atsakovė nurodo, kad pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nėra keičiamas apeliacinio skundo dalykas ir pagrindas, bet tik pateikiami atsakovės atsikirtimai į ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, vis dėlto rašytinių paaiškinimų dalyje, kurioje atsakovė teikia argumentus dėl patikslinto ieškinio pateikimo teisinių pasekmių, atsakovė faktiškai išplečia savo apeliaciniame skunde šiuo klausimu nurodytus argumentus – apeliaciniame skunde atsakovė, nurodydama, kad teismas peržengė ginčo ribas, tokią išvadą grindė iš esmės tik aplinkybe, kad ieškovas, patikslinęs ieškinį, nesivadovavo pradiniame ieškinyje išdėstytu jo faktiniu pagrindu ir rėmėsi byloje tik patikslintame ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, o rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė, atsižvelgdama į ieškovo poziciją, pateikia naujus argumentus dėl ieškinio pagrindo pakeitimo tvarkos, galimybės remtis tiek ieškiniu, tiek patikslintu ieškiniu kaip vientisu dokumentu, ieškinio pagrindo pakeitimo ir ieškinio atsisakymo santykio aspektų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovei nebuvo užkirsta galimybė išreikšti savo poziciją dėl visų nagrinėjamo ginčo aspektų ir ji šia teise pasinaudojo ne kartą tiek raštu, tiek žodžiu teikdama paaiškinimus byloje, apeliaciniame skunde nėra ir negali būti keliama jokių naujų, byloje dar nevertintų aplinkybių, atsakovės rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti. Dėl ginčo statinių perleidimui keliamų reikalavimų

13529.

136Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje yra keliamas ginčas dėl statinių, kurie yra valstybiniame žemės sklype, ir nuosavybės teise priklauso asmeniui, kurio prievolių įvykdymas yra užtikrintas valstybės suteikta garantija, perleidimo teisėtumo. Šių sandorių neteisėtumas byloje yra grindžiamas 2 aspektais: pirma, statiniai perleisti negavus valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise valdančio subjekto sutikimo ir neišsprendus šio žemės sklypo naudojimo klausimų, antra, statiniai perleisti negavus subjekto, užtikrinusio statinių savininkės prievolių pagal sudarytas kreditavimo sutartis įvykdymą, sutikimo.

13730.

138Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo (2005 m. vasario 15 d. įstatymo redakcija) 44 straipsnio 1 ir 2 dalimis, tarptautinių oro uostų žemė yra valstybės nuosavybė, kurią valdo, naudoja ir ja disponuoja turto patikėjimo teisėmis, vadovaudamasis šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, tarptautinis oro uostas. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarptautinis oro uostas turi teisę išnuomoti tarptautinio oro uosto žemę su šio oro uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat šio oro uosto teritorijoje jau veikiantiems ūkio subjektams, net jeigu jų veikla nesusijusi su šio oro uosto veikla. Ginčo statinių perleidimo metu šiame įstatyme nebuvo įtvirtinta jokių kitų reikalavimų dėl valstybinės žemės sklypo, esančio oro uosto teritorijoje, nuomos sutarties sudarymo tvarkos, ar dėl statinių, esančių tokiame valstybinės žemės sklype, perleidimo. Be to, ginčui aktualiu laikotarpiu oro uosto teritorijoje esančios žemės perleidimo tvarka nebuvo detalizuota ir žemesnės galios teisės aktuose (Tarptautinių oro uostų žemės nuomos aukciono būdu tvarkos aprašas ir Tarptautinių oro uostų žemės nuomos ne aukciono būdu tvarkos aprašas, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1098, buvo priimti jau po ginčo statinių perleidimo). Tai reiškia, kad ginčui aktualiu laikotarpiu specialiuose teisės aktuose, nustatančiuose valstybinės žemės, esančios oro uosto teritorijoje, naudojimo tvarką, nebuvo nustatytas reikalavimas prieš perleidžiant oro uosto žemėje esančius statinius gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, sudaryti valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, reikalingos perleidžiamų statinių eksploatacijai, nuomos sutartį ar kokiu nors kitu būdu iš anksto, prieš sudarant sandorį, išspręsti statinių eksploatacijai reikalingo žemės sklypo (jo dalių) naudojimo klausimus. Todėl sprendžiant dėl valstybiniame žemės sklype esančių statinių perleidimo tvarkos, kartu turi būti vertinami ir bendrųjų disponavimą valstybine žeme reglamentuojančių teisės aktų (CK, Žemės įstatymo ir jo nuostatas detalizuojančių Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – Taisyklės) nuostatos.

13931.

140Žemės įstatymo (2005 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 6–9 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį, o 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta viena iš šio bendrojo principo išimčių, pagal kurią valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Iš esmės analogiškas reglamentavimas buvo įtvirtintas ir CK (2004 m. balandžio 27 d. redakcija) 6.551 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu asmeniui, pasiūliusiam didžiausią mokestį, ir ne aukciono būdu, kai ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejai. Taisyklių (2004 m. lapkričio 15 d. redakcija) 28.1 punkte nurodyta, kad jų pagrindu išnuomojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

14132.

142Ginčui aktualiu laikotarpiu nei Žemė įstatyme, nei Taisyklėse nebuvo nustatytas reikalavimas prieš perleidžiant valstybiniame žemės sklype esančius statinius, gauti žemės sklypo savininko (patikėtinio) sutikimą ir / ar sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį. Be to, galimybė sudaryti valstybinės žemės sklypo ar jo dalies nuomos sutartį nebuvo siejama su valstybinės žemės savininko sutikimo perleisti statinius turėjimu / neturėjimu. Valstybinės žemės teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtinta principinė nuostata, kad valstybinės žemės naudotojai (žemės sklype esančių statinių savininkai, nuomininkai) turi išimtinę teisę ne aukciono tvarka įgyti atitinkamą valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, būtiną statinio eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016, 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017).

14333.

144Taigi, teisė naudotis valstybiniu žemės sklypu ar jo dalimi, reikalinga jame esančių statinių eksploatavimui, yra kildinama iš teisėto šiame žemės sklype esančių statinių valdymo ir poreikio naudoti juos pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jį tiesioginę paskirtį. Tai reiškia, kad valstybinės žemės naudotojai (valstybinėje žemėje esančių statinių savininkai, nuomininkai ir kt.) turi teisę naudotis valstybinės žemės sklypu net ir tuo atveju, jeigu jie nėra sudarę valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties; rašytinės nuomos sutarties neturėjimas neapriboja jų galimybės įgyvendinti savo, kaip statinių savininkų teises. Tuo atveju, jei potencialūs nuomininkai nepasinaudoja įstatymų garantuojama teise ne aukciono tvarka įgyti žemės sklypo dalį, reikalingą statinių eksploatacijai (nesikreipia dėl nuomos sutarties sudarymo), jie yra laikomi faktiniais žemės naudotojais, kuriems taip pat atsiranda iš tokio žemės naudojimo kylančios pareigos, be kita ko, pareiga mokėti žemės nuomos mokestį (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-313/2018).

14534.

146Bendri reikalavimai dėl teisės į žemės sklypą perdavimo perleidžiant jame esančius statinius, nustatyti CK 6.394 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. CK 6.394 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad tuo atveju, jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti. CK 6.394 straipsnio 3 dalyje aptariama situacija, kai asmuo, perleidžiantis statinius, nevaldo nuosavybės teise žemės sklypo (pvz., statiniai yra valstybiniame žemės sklype). Tokiu atveju nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.

14735.

148Nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas perleisti nuosavybės teisę į statinį, jeigu statinio savininkui nepriklauso atitinkama dalis žemės sklypo, kuriame yra tas statinys. Teisės aktuose taip pat nėra įtvirtintas reikalavimas iki nekilnojamojo daikto perleidimo suderinti su žemės sklypo, kuriame yra tas daiktas, savininku sąlygas, kuriomis naujasis nekilnojamojo daikto savininkas galėtų naudotis žemės sklypu ar prieš perleidžiant kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančius statinius, gauti šio asmens sutikimą tokiam sandoriui sudaryti, jei naujajam savininkui nėra perduodama daugiau teisių, susijusių su žemės sklypu, nei jų turėjo nekilnojamojo daikto pardavėjas. CK 6.394 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas tik draudimas parduoti nekilnojamąjį daiktą be žemės savininko sutikimo, jeigu tai prieštarautų įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Išdėstytas reglamentavimas koreliuoja su pirmiau aptartomis valstybinės žemės perleidimą reglamentuojančiomis teisės normomis, garantuojančiomis asmeniui, įgijusiam teisės aktų reikalavimus atitinkantį statinį, teisę naudoti (nuomoti) šio statinio eksploatavimui reikalingą valstybinės žemės plotą, kadangi pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas taip pat negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016, 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017, 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-916/2018).

14936.

150Pagal Taisyklių nuostatas, valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo iniciatyvos teisė yra suteikta asmenims, pageidaujantiems ir turintiems teisę sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį (būsimiems nuomininkams), todėl siekdamas realizuoti šią savo teisę, statinius įgijęs asmuo atitinkamam valstybinę žemę valdančiam subjektui turi pateikti prašymą išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) ir Taisyklių 31 punkte nurodytus dokumentus. Taisyklių 31.3 punkte nustatyta, kad asmuo, pageidaujantis ir turintis teisę nuomoti eksploatuojamą, statiniais užstatytą valstybinės žemės sklypą, turi pateikti valstybinės žemės patikėtiniui pagal patvirtintą detalųjį planą teisės aktuose nustatyta tvarka parengtą naudojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais. Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys bei nustatytas šių dalių plotas. Taigi, konkretiems statiniams nuomotinos žemės sklypo dalys yra identifikuojamos ir apibrėžiamos teritorijų planavimo dokumento pagrindu parengtame plane, kuris yra parengiamas ne perleidžiant žemės sklype esančius statinius, o sudarant šios žemės sklypo nuomos sutartį.

15137.

152Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad valstybinio žemės sklypo patikėtinės sutikimo negavimas statinių, esančių valstybinės žemės sklype, perleidimui ar valstybinio žemės sklypo (jo dalies), reikalingo šių statinių eksploatavimui, nuomos sutarties nesudarymas savaime nesudaro pagrindo laikyti neteisėtu, prieštaraujančiu imperatyvioms teisės aktų nuostatoms statinių perleidimo sandorį. Kaip jau ne kartą minėta, teisė nuomoti valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, reikalingą statinio eksploatacijai yra suteikiama ne konkrečiam asmeniui, bet yra siejama su žemės sklype esančių statinių valdymu ir poreikiu naudoti juos pagal paskirtį, todėl tiek pradinis statinių savininkas, prieš perleisdamas šiuos statinius kitam asmeniui, tiek ir naujasis jų savininkas po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo turi teisę kreiptis į valstybinės žemės patikėtinį ir, atlikęs teisės aktuose nustatytus veiksmus, formalizuoti faktiškai susiklosčiusius valstybinės žemės sklypo, užstatyto nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomais statiniais, naudojimo santykius, sudarydamas žemės sklypo ar atitinkamos jo dalies nuomos sutartį.

15338.

154Minėta, ieškovas ginčijamų sandorių neteisėtumą taip pat grindė tuo, kad perleidžiant statinius, nebuvo gautas Finansų ministerijos, užtikrinusios atsakovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ piniginių prievolių įvykdymą, sutikimas. Vadovaujantis Valstybės skolos įstatymo (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo redakcija) 3 straipsnio 12 dalimi, skolininkai, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, išskyrus komercinius bankus ir savivaldybes, iki visiško turtinių įsipareigojimų įvykdymo be Finansų ministerijos arba akcinės bendrovės Turto banko, kai ši bendrovė administruoja Finansų ministerijos perduotas paskolas ir kitus turtinius įsipareigojimus, raštiško leidimo ir nesuderinę sąlygų šiems veiksmams atlikti neturi teisės reorganizuoti įmonės; mažinti įstatinio kapitalo; parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti ilgalaikio turto; laiduoti ar garantuoti savo turtu kitų subjektų prievolių įvykdymo; teikti paskolų (išskyrus vartojimo kreditą); investuoti turto į kitus ūkio subjektus; prisiimti naujų turtinių įsipareigojimų pagal paskolos sutartis ar kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. Taigi, pagal Valstybės skolos įstatymo nuostatas, bendrovės, už kurių skolinius įsipareigojimus yra laidavusi valstybė, negavusios garanto sutikimo, negali atlikti veiksmų, kurie gali pabloginti jų finansinę padėtį ir apsunkinti prievolės įvykdymą, be kita ko, perleisti turtą, prisiimti papildomų skolinių įsipareigojimų ir pan.

15539.

156Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ ir banko „Nordea Bank finland Plc“ Lietuvos skyrius 2003 m. lapkričio 12 d. sudarė ilgalaikio kredito sutartį, patikslintą 2005 m. vasario 14 d. papildomu susitarimu, kuria atsakovei iki 2009 m. spalio 31 d. buvo suteiktas 5 804 334,78 Eur kreditas (civilinės bylos Nr. 2-1775-54 1 t., b. l. 82–95). 2003 m. lapkričio 25 d. garantijos sutartimi ir 2005 m. vasario 28 d. papildomu susitarimu prie šios sutarties Finansų ministerija įsipareigojo įvykdyti visas prievoles kreditorei bendrovei „Nordea Bank finland Plc“, jeigu atsakovė BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ nustatytais terminais dėl kokių nors priežasčių negrąžins suteikto kredito ar jo dalies ir / ar mokėtinų palūkanų ar jų dalies (civilinės bylos Nr. 2-1777-54/2006 1 t., b. l. 96, 97). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ būtų iki ginčo sandorių sudarymo atsiskaičiusi su savo kreditore „Nordea Bank finland Plc“, priešingai, iš dalyvaujančių byloje asmenų pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė neatsiskaitė su šia kreditore ir jos prievolę pagal kreditavimo sutartį garantijos sutarties pagrindu įvykdė valstybė, įgijusi atgręžtinio reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu. Tai reiškia, kad atsakovė turėjo pareigą pagal Valstybės skolos įstatymo nuostatas gauti Finansų misterijos ar skolos administravimą vykdžiusios VĮ Turto banko leidimą ginčo turtui perleisti.

15740.

158Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta darytina išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ priklausiusių statinių perleidimui nebuvo taikomas reikalavimas gauti valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise valdančios VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto sutikimą ar kitu būdu išspręsti žemės sklypo naudojimo klausimus (pvz., sudaryti atitinkamų žemės sklypo dalių, reikalingų šiems statiniams naudoti pagal paskirtį, nuomos sutartį) – toks reikalavimas nebuvo nustatytas ginčo sandorių sudarymo metu galiojusiose teisės aktų nuostatose, be to, atsakovė, valdydama statinius, faktiškai turėjo iš įstatymo kylančią teisę valdyti ir šių statinių eksploatavimui reikalingą žemės sklypo dalį. Tačiau ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovę BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ saistė reikalavimas gauti subjekto, užtikrinusio atsakovės prievolės, atsiradusios kreditavimo sutarties pagrindu, įvykdymą, sutikimą dėl turto perleidimo. Dėl ginčijamų sandorių (ne)teisėtumo

15941.

160Byloje nustatyta ir nėra ginčijama, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovė BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ (tuo metu – AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“) valdė nuosavybės teise 24 nekilnojamojo turto objektus (statinius), esančius valstybiniame žemės sklype, kuris Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. vasario 23 d. įsakymo pagrindu buvo perduotas patikėjimo teise VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui. 2005 m. rugpjūčio 17 d. atsakovė BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines ir atsakovė AB „VA Reals“ (tuo metu – UAB „Vingrių investicijų valdymas“) sudarė preliminarią minėtų nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį (1 t., b. l. 152–163). Preliminarios sutarties preambulėje šalys nurodė, kad pardavėjai BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ yra skubiai reikalingos piniginės lėšos; nepriklausomas turto vertintojas atliko turto įvertinimą ir nustatė jo kainą, tačiau pirkėja AB „VA Reals“ pageidauja įgyti turtą už didesnę, ne jo rinkos vertė, kainą; turto perleidimui turi būti gauti valstybės institucijų leidimai ir sutikimai, taip pat pažymos sandoriui dėl turto perleidimo (preliminarios sutarties preambulės b, c, e punktai), todėl šalys nutarė sudaryti preliminarią turto pirkimo–pardavimo sutartį.

16142.

162Vadovaujantis preliminarios sutarties 2.1 punktu, šalys susitarė šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka, po to, kai jos įvykdys įsipareigojimus, nurodytus sutarties 3 dalyje, bet ne vėliau nei iki 2005 m. rugpjūčio 19 d., sudaryti pagrindinę sutartį, kuria pirkėjai AB „VA Reals“ bus perleisti ginčo statiniai. Pagal preliminarios sutarties 5 dalį, pirkėja įsipareigojo ne vėliau kaip per 1 dieną nuo šios sutarties sudarymo dienos sumokėti 10 000 000 Lt avansą, o likusią 7 000 000 Lt sumą sumokėti pagrindinėje sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka (preliminarios sutarties 5.1.1, 5.1.2 punktai), savo ruožtu pardavėja įsipareigojo pateikti pirkėjai paprastą neprotestuotiną vekselį ne mažesnei sumai, nei avansinio mokėjimo suma, kurio mokėjimo terminas – pagrindinės sutarties sudarymo diena (preliminarios sutarties 5.1.3 punktas). Pagal preliminarios sutarties 3.1.1 ir 3.1.2 punktuose išdėstytas sąlygas, turto pardavėja įsipareigojo gauti visus reikalingus dokumentus, pažymas sandoriams, leidimus ir sutikimus, reikalingus, kad turtas būtų perleistas pirkėjai be jokių apribojimų ir apsunkinimų, taip pat užtikrinti, kad pirkėja pasirašys visas reikalingas sutartis ir susitarimus dėl žemės sklypo, kuriame yra statiniai, naudojimo (nuomos, panaudos ar kt.). Preliminarios sutarties 7.4 punkte šalys papildomai nurodė, kad susitaria sudaryti pagrindinę sutartį po to, kai pardavėja gaus visus dokumentus, žemės sklypo nuomotojo sutikimus dėl turto perleidimo ir atliks visus kitus veiksmus, reikalingus tam, kad būtų sudaryta pagrindinė sutartis, o šios sutarties 11.1 punkte nustatė, kad tuo atveju, jei pardavėja laiku ir tinkamai, per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties (negauna reikalingų dokumentų, sutikimų, leidimų, nepriima sprendimų), yra laikoma, kad pardavėja nepagrįstai vengia sudaryti pagrindinę sutartį ir pirkėja įgyja teisę pateikti vekselį vykdomajam įrašui atlikti, reikalauti grąžinti avansinį mokėjimą ir atlyginti nuostolius.

16343.

164Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2005 m. rugpjūčio 17 d. atsakovė BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ išdavė paprastą neprotestuotiną vekselį (1 t., b. l. 142), pagal kurį 2005 m. rugpjūčio 19 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti atsakovei AB „VA Reals“ 10 000 000 Lt sumą. Byloje esantis atsakovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ 2008 m. rugpjūčio 1 d.–rugpjūčio 31 d. sąskaitos išrašas (1 t., b. l. 164) patvirtina, kad 2005 m. rugpjūčio 18 d. atsakovė AB „VA Reals“ pervedė į atsakovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ sąskaitą 10 000 000 Lt avansą. Tokiu būdu šalys įvykdė preliminaria sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl avanso sumokėjimo ir vekselio, skirto šio mokėjimo grąžinimui užtikrinti, išdavimo, tačiau pažymėtina, kad vekselis buvo išduotas anksčiau, nei atsakovei BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ buvo pervesta preliminarioje sutartyje nurodyta avanso suma.

16544.

166Nors, minėta, 2005 m. rugpjūčio 17 d. sudarytos preliminarios sutarties preambulėje atsakovė BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ nurodė, kad jai yra skubiai reikalingos piniginės lėšos, vis dėlto tą pačią dieną (2005 m. rugpjūčio 17 d.) pastaroji atsakovė ir jos akcininkė UAB „LAL investicijų valdymas“ sudarė paskolos sutartį (1 t., b. l. 167–169), kuria atsakovė įsipareigojo suteikti paskolos gavėjai UAB „LAL investicijų valdymas“ 10 000 000 Lt paskolą apyvartinėms lėšoms, pervesdama šią pinigų sumą į paskolos gavėjos sąskaitą banke ne vėliau kaip per 1 dieną nuo paskolos sutarties sudarymo dienos, o paskolos gavėja įsipareigojo panaudoti paskolintą sumą nurodytam tikslui, mokėti 3,7 proc. metines palūkanas, grąžinti paskolos sumą ir sumokėti visas iki paskolos grąžinimo sukauptas palūkanas iki 2010 m. rugpjūčio 17 d. (paskolos sutarties 2.1, 3.1, 3.2 punktai). Iš šio sprendimo 43 punkte minėto BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ sąskaitos išrašo matyti, kad 10 000 000 Lt suma, kurią 2005 m. rugpjūčio 18 d. AB „VA Reals“ pervedė atsakovei pagal preliminarią sutartį, tą pačią dieną pagal paskolos sutartį buvo pervesta UAB „LAL investicijų valdymas“. Tuo tarpu UAB „LAL investicijų valdymas“, stokojusi apyvartinių lėšų ir pasiskolinusi jų iš atsakovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“, paskolos gavimo dieną (2005 m. rugpjūčio 18 d.) sudarė paskolos sutartį (8 t., b. l. 38–39) su atsakove AB „VA Reals“, kurios pagrindu suteikė pastarajai atsakovei 1 500 000 Lt paskolą, o 2005 m. rugpjūčio 22 d. – paskolos sutartį (8 t., b. l. 40–42), kurios pagrindu paskolino atsakovei dar 8 450 000 Lt.

16745.

168Byloje nėra duomenų, vienareikšmiškai pagrindžiančių, dėl kokių priežasčių nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau faktas, kad ši sutartis nebuvo sudaryta, nėra kvestionuojamas. Šalims preliminariosios sutarties pagrindu nesudarius pagrindinės sutarties ir atsakovei BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ negrąžinus atsakovei AB „VA Reals“ gauto avanso, pastaroji bendrovė 2005 m. rugpjūčio 19 d. ir pranešimu (1 t., b. l. 143) kreipėsi į skolininkę BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“, reikalaudama nedelsiant sumokėti vekselyje nurodytą sumą ir nurodydama, kad skolininkei neįvykdžius prievolės, ji inicijuos priverstinį skolos išieškojimą. 2005 m. rugpjūčio 22 d. AB „VA Reals“ pateikė Vilniaus miesto 4 notarų biurui prašymą išieškoti 10 000 000 Lt sumą ir 6 proc. palūkanas, skaičiuojamų nuo vekselio apmokėjimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo, vykdomojo įrašo išdavimo išlaidas (1 t., b. l. 144) ir gavo Vilniaus 4-ojo notarų biuro notarės A. A. išduotą vykdomąjį įrašą dėl minėtos skolos išieškojimo (1 t., b. l. 141), o atsakovas antstolis V. M. surašė turto arešto aktą (8 t., b. l. 4–6), kuriuo ginčo turtas buvo areštuotas, ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą (civilinės bylos Nr. 2-1777-56/2006 1 t., b. l. 20–21), kuriuo ginčo statiniai buvo parduoti atsakovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ (skolininkės) pasiūlytai pirkėjai – atsakovei AB „VA Reals“ (kreditorei) už bendrą 8 545 680 Lt sumą. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo 2005 m. rugsėjo 5 d. rezoliucija.

16946.

170Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės tikėtinai patvirtina, kad ginčijami sandoriai (preliminari pirkimo–pardavimo sutartis, jos pagrindu išduotas vekselis) buvo sudaryti sąmoningai siekiant sukurti prielaidas perleisti ginčo nekilnojamąjį turtą atsakovei AB „VA Reals“ ne sudarant šių objektų pirkimo–pardavimo sutartį, bet perleidžiant juos priverstine tvarka vykdymo procese. Tokią teismo išvadą pagrindžia tiek preliminarios sutarties sąlygos ir joje nustatytas itin trumpas, vos 2 dienų terminas, per kurį šalys turėjo pasiruošti ir sudaryti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, tiek preliminarios sutarties pagrindu gauto avanso panaudojimas ir vėlesnis šių pinigų likimas, tiek ir aplinkybė, kad visas turto perleidimo procesas, nuo preliminarios sutarties sudarymo iki turto perleidimo atsakovei AB „VA Reals“, įvyko itin greitai, o daugelis veiksmų, susijusių su skolos išieškojimu buvo atlikta per 1 dieną (2005 m. rugpjūčio 22 d.), bei aplinkybė, kad preliminaria sutartimi atsakovė UAB „VA Reals“ siekė ginčo turtą įgyti už žymiai didesnę kainą, nei tikroji jo rinkos vertė (preliminarioje sutartyje šalys susitarė, kad turtas bus perleistas už 17 000 000 Lt kainą, nors byloje neginčijama, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte nurodyta 8 545 680 Lt turto kaina iš esmės atitiko jo realią vertę). Tai savo ruožtu sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ginčo sandoriai turi būti vertinami visi kartu kaip vieninga turto perleidimo kombinacija, ir kvalifikuoti juos kaip apsimestinius sandorius (CK 1.87 straipsnis).

17147.

172Minėtą teismo išvadą patvirtina ir byloje esantys duomenys, kad aptariamos nekilnojamojo turto perleidimo tvarkos pasirinkimą galėjo sąlygoti atsakovių siekis išvengti pareigos gauti Finansų ministerijos ir / ar valstybinės žemės patikėtinės VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto leidimą turto pardavimui. Nors apeliaciniame skunde atsakovė AB „VA Reals“ teigia, kad statinių perleidimui nebuvo reikalingas valstybinės žemės patikėtinės sutikimas, o apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia atsakovės pozicija (žr. šio sprendimo 37 punktą), vis dėlto iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės, be kita ko ir AB „VA Reals“, ginčo sandorių sudarymo metu laikė buvus reikalinga gauti VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto sutikimą turto perleidimui – minėta, preliminarios sutarties 7.4 punkte šalys nurodė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta pardavėjai gavus valstybinės žemės nuomotojos sutikimą dėl turto perleidimo; 2010 m. kovo 15 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį (atsiliepimo 53, 58 ir 59 punktai) ir 2014 m. vasario 10 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį (atsiliepimo 73 ir 74 punktai) atsakovė nurodė, kad turto perleidimui buvo reikalingas rašytinis VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto ir VĮ Turto banko sutikimas, atsakovė BAB „flyLAL Lithuanian Airlines“ stengėsi gauti VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto sutikimą, tačiau valstybinės žemės patikėtinė atsisakė jį išduoti iki tol, kol nebus apmokėtos statinių savininkės skolos; be to, pati atsakovė AB „VA Reals“ (tuo metu – UAB „Gafizzi capital“) jau po ginčo turto perleidimo kreipėsi į VĮ Tarptautinį Vilniaus oro uostą su prašymu duoti sutikimą perleisti patikėjimo teise valdomame žemės sklype esantį nekilnojamąjį turtą, nurodydama, kad per nustatytą terminą negavusi sutikimo ji patirtų nuostolius, kuriuos prašytų atlyginti (civilinės bylos Nr. 2-1777-54/2006 1 t., b. l. 220, 221). Aplinkybė, kad pagal Valstybės skolos įstatymą turto perleidimo sandoriui sudaryti buvo reikalingas Finansų ministerijos ar VĮ Turto banko sutikimas byloje nėra ginčijama, o byloje esantys duomenys (pvz., civilinės bylos Nr. 2-1777-54/2006 1 t., b. l. 74–75) patvirtina, kad siekdama perleisti kitą savo turtą, atsakovė BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ prašė VĮ Turto banko sutikimo.

17348.

174Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, ieškovas iš tikrųjų ieškinyje neformulavo reikalavimo taikyti ginčijamiems sandoriams CK 1.87 straipsnį ir pripažinti juos apsimestiniais, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos sandorius kaip vieną sandorių kombinaciją, kuria buvo siekiama perleisti ginčo turtą vykdymo procese ir šis siekis buvo realizuotas, bei faktiškai pripažindamas apsimestiniais sandoriais, nepagrįstai išplėtė ginčo ribas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Nagrinėjamu atveju ieškovui jau pradiniame ieškinyje nurodžius faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti siekiant inicijuoti priverstinio vykdymo procesą ir būtent tokiu būdu perleisti statinius atsakovei AB „VA Reals“, teismas pagrįstai ir tinkamai kvalifikavo ginčijamus sandorius kaip apsimestinius.

17549.

176CK 1.87 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad tuo atveju, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542-701/2018).

17750.

178Byloje nustatyta, kad ginčijami sandoriai sudaryti faktiškai siekiant parduoti ieškovei BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ priklausiusius statinius atsakovei AB „VA Reals“, todėl sudaryti sandoriai turi būti vertinami kaip turto pirkimo–pardavimo sandoris, o ginčo statinių perleidimo teisėtumas turi būti vertinamas pagal taisykles, kurios būtų taikomos, jeigu šalys būtų perleidusios statinius atsakovei AB „VA Reals“ pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, statinių pirkimo–pardavimo sutarčiai keliamų reikalavimų taikymas ginčijamiems sandoriams, šiuo konkrečiu atveju nesąlygoja būtinybės pripažinti juos negaliojančiais. Nors, minėta, atsakovės perleido statinius negavusios valstybinės žemės patikėtinės leidimo, tačiau valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise valdančio subjekto sutikimo negavimas ir / ar šio žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutarties nesudarymas savaime nedaro statinių perleidimo negaliojančiu. Savo ruožtu pažeidimas, atsiradęs dėl to, kad sudarant ginčijamus sandorius, nebuvo gautas UAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ prievoles užtikrinusios Finansų ministerijos sutikimas, ginčo sandorių sudarymo metu iš tikrųjų egzistavo – atsakovei pagal Valstybės skolos įstatymo nuostatas buvo kilusi pareiga gauti Finansų ministerijos ar VĮ Turto banko sutikimą turto perleidimui – tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis šiuo metu yra pašalintas.

17951.

180Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, trečiojo asmens VĮ Turto banko ieškinio (2 t., b. l. 57–63) pagrindu Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla, kurioje buvo reiškiami iš esmės analogiško turinio, kaip ir nagrinėjamoje byloje, reikalavimai dėl preliminarios sutarties, paprastojo neprotestuotino vekselio ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto panaikinimo, restitucijos taikymo, nurodant, kad ginčijami sandoriai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms – jie buvo sudaryti nesilaikant Valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje įtvirtinto reglamentavimo. 2007 m. kovo 30 d. šalys, atsižvelgdamos į tai, kad užtikrindami atsakovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ prievolių Finansų ministerijai įvykdymą, atsakovė AB „VA Reals“ įkeitė VĮ Turto banko naudai 2 patalpas, esančias administracinės visuomeninės paskirties pastate, o tretieji asmenys UAB „ŽIA valda“ ir jos akcininkai G. Ž. ir R. A. laidavo, sudarė taikos sutartį (2 t., b. l. 66–67). Taikos sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad atsakovei AB „VA Reals“ įkeitus VĮ Turto bankui taikos sutartyje nurodytas patalpas, atsakovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ pareigos dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo yra visiškai ir tinkamai įvykdytos. Taikos sutartis patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartimi (2 t., b. l. 64–65).

18152.

182Taikos sutartyje išvardintos turto įkeitimo ir laidavimo prievolės realiai buvo įvykdytos ir jų pagrindu iš dalies buvo padengtas atsakovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ įsiskolinimas valstybei. Byloje yra pateiktas antstolės B. P. turto pardavimo iš varžytynių aktas (14 t., b. l. 89), kuriame nurodyta, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. vykusiuose varžytynėse buvo parduotos AB „VA Reals“ nuosavybės teise priklausiusios 2 patalpos. Iš antstolės B. P. 2015 m. spalio 5 d. patvarkymo dėl vykdomojo dokumento persiuntimo ir vykdomosios bylos užbaigimo (14 t., b. l. 90–91) matyti, kad pardavus iš varžytynių AB „VA Reals“ priklausiusias patalpas, buvo iš dalies apmokėtas BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ įsiskolinimas valstybei ir VĮ Turto bankui buvo pervesta 1 686 100,37 Eur suma (1 684 600,40 Eur skola, 1 499,97 Eur vykdymo išlaidų). 2007 m. kovo 26 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis (11 t., b. l. 114–118), kuria, vykdydami taikos sutartį, tretieji asmenys UAB „ŽIA valda“ ir jos akcininkai G. Ž. ir R. A. įsipareigojo subsidiariai atsakyti už atsakovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ prievolės Finansų ministerijai (atgręžtinio reikalavimo teisė Finansų ministerijai 2003 m. lapkričio 25 d. garantijos sutarties pagrindu įvykdžius atsakovės prievoles pagal jos ir „Nordea Bank Finland“ Plc Lietuvos skyriaus sudarytą kreditavimo sutartį) įvykdymą. Nors tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl šios laidavimo sutarties pagrindu kilusių prievolių vykdymo, šis ginčas buvo išspręstas taikos sutartimi, patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi (11 t. b. l. 19–24), kuria šalys susitarė, kad R. A. sutartyje nustatyta tvarka ir terminais sumokės 146 669,72 Lt, G. Ž. – 1 320 027,50 Lt, UAB „ŽIA valda“ – 1 466 697,22 Lt, o Finansų ministerija, atstovaujama VĮ Turto banko patvirtino, kad skolininkams įvykdžius taikos sutartyje nurodytus įsipareigojimus, pasibaigs jos reikalavimai pagal laidavimo sutartį. VĮ Turto bankas 2014 m. rugsėjo 16 d. raštu (14 t., b. l. 88) patvirtino, kad UAB „ŽIA valda“, G. Ž. ir R. A. įsipareigojimai Finansų ministerijai pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra įvykdyti.

18353.

184Pažymėtina, kad šioje byloje pateiktame 2014 m. vasario 10 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį VĮ Turto bankas pripažino, kad sudarius taikos sutartį jos inicijuotoje civilinėje byloje, valstybės reikalavimai atsakovei BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ buvo užtikrinti šio sprendimo 51 punkte minėtais hipoteka ir laidavimu, taip pat AB „flyLAL Technics“ suteikta raštiška garantija, todėl, Finansų ministerijai gavus atsakovės prievolės valstybei įvykdymo užtikrinimą Valstybės skolos įstatymo pagrindu ir tokiu būdu apgynus viešąjį interesą, VĮ Turto banko inicijuotos civilinės bylos nagrinėjimas neteko prasmės. Taigi, valstybės interesus gynęs subjektas pripažino, kad šiuo aspektu pažeidimas yra ištaisytas ir viešasis interesas apgintas.

18554.

186Teismui nustačius, kad įgyvendinant atsakovų sukurtą turto perleidimo schemą nebuvo pažeisti imperatyvūs valstybinės žemės teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, o Valstybės skolos įstatymo nuostatų pažeidimas yra pašalintas ir valstybės interesą šioje srityje ginantis subjektas pripažįsta, kad viešasis interesas yra apgintas, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčijamų sandorių prieštaravimo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir jų negaliojimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo reikalavimai pripažinti sandorius negaliojančiais dėl pirmiau minėtų reikalavimų nesilaikymo yra nepagrįsti ir atmestini. Dėl atsiskaitymo už įgytus pastatus

18755.

188Byloje nėra ginčo, kad 8 545 680 Lt vertė, už kurią ginčo turtas buvo perleistas atsakovei turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu, atitinka jų realią vertę, buvusią turto perleidimo metu (byloje yra atliktos 2 ekspertizės, kurių metu nustatyta turto vertė 2005 m. rugpjūčio 22 d. nežymiai skiriasi tarpusavyje ir nuo ginčijamame turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte nurodytos vertės). Tačiau ieškovas apeliaciniame skunde kelia klausimus dėl atsiskaitymo už ginčo turtą, nurodydamas, kad šis turtas buvo įgytas ne pačios atsakovės AB „VA Reals“, bet kitų bendrovių, susijusių su BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ per akcijų valdymą, lėšomis, o teismas, vertindamas aplinkybes, susijusius su atsiskaitymu už ginčo pastatus, nepastebėjo mokėjimo, kuriuo antstolis V. M. grąžino atsakovei AB „VA Reals“ už ginčo turto perleidimą sumokėtą sumą ir dėl to nepagrįstai vertino, kad atsakovė atsiskaitė už turtą.

18956.

190Iš atsakovės AB „VA Reals“ 2005 m. rugpjūčio 1 d. – 2005 m. gruodžio 31 d. sąskaitos išrašo (17 t., b. l. 90) matyti, kad iki preliminarios sutarties sudarymo atsakovės sąskaitoje esantis pinigų likutis siekė vos 12 205,04 Lt. 2005 m. rugpjūčio 11 d. atsakovė AB „VA Reals“ ir UAB „Fima“ sudarė paskolos sutartį (17 t., b. l. 122–127), kuria UAB „Fima“ paskolino atsakovei 4 700 000 Lt sumą, įsipareigodama pervesti ją paskolos gavėjai per 3 dienas po prašymo pateikti pinigus pareiškimo dienos, o 2005 m. rugpjūčio 17 d. atsakovė sudarė paskolos sutartis su UAB „ŽIA valda“ (17 t., b. l. 128–130) ir su UAB „Garantas“ (17 t., b. l. 131–133), kuriomis kiekviena iš šių bendrovių įsipareigojo ne vėliau kaip per 1 dieną nuo sutarties sudarymo dienos pervesti į atsakovės sąskaitą po 4 700 000 Lt. 2015 m. rugpjūčio 18 d. visos paminėtos bendrovės pervedė paskolintas lėšas atsakovei AB „VA Reals“, o pastaroji, sukaupusi sąskaitoje pakankamą pinigų likutį (minėta, iki paskolų gavimo atsakovės sąskaitoje buvusi pinigų suma sudarė tik 12 205,04 Lt), iš karto pervedė 10 000 000 Lt atsakovei BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ kaip avansą pagal preliminarią sutartį (17 t., b. l. 90). Atsakovė BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“, 2005 m. rugpjūčio 18 d. gavusi iš atsakovės AB „VA Reals“ 10 000 000 Lt avansą, 2005 m. rugpjūčio 17 d. paskolos sutarties pagrindu pervedė šią sumą savo akcininkei (ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra) UAB „LAL investicijų valdymas“ (1 t., b. l. 164, 167–169). Savo ruožtu UAB „LAL investicijų valdymas“ 2005 m. rugpjūčio 18 d. ir 2005 m. rugpjūčio 22 d. paskolos sutarčių pagrindu (8 t., b. l. 36, 38–42) suteikė atsakovei AB „VA Reals“ bendrą 9 950 000 Lt paskolą (1 500 000 Lt pagal 2005 m. rugpjūčio 18 d. paskolos sutartį ir 8 450 000 Lt pagal 2005 m. rugpjūčio 22 d. paskolos sutartį).

19157.

192Šiame sprendime minėta, kad atsakovo antstolio A. M. 2005 m. rugpjūčio 22 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu 24 ginčo statiniai įvertinti bendra 8 545 680 Lt suma. Atsakovė AB „VA Reals“ 2005 m. rugpjūčio 22 d. šią sumą pervedė į antstolio sąskaitą, o antstolis V. M. 2005 m. rugsėjo 7 d. grąžino atsakovei AB „VA Reals“ 8 400 500 Lt (17 t., b. l. 90). Nors ieškovas nurodo, kad tokiu būdu atsakovės AB „VA Reals“ už ginčo turto įgijimą sumokėti pinigai faktiškai buvo jai grąžinti, ši aplinkybė nereiškia, kad ji neatsiskaitė už įgyjamus statinius. Nagrinėjamu atveju vykdymo procesas buvo inicijuotas siekiant išieškoti 10 000 000 Lt sumą, kurią atsakovė AB „VA Reals“ (kreditorė) sumokėjo atsakovei BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ kaip avansą pagal preliminarią sutartį, ir vykdymo procese ginčo turtas buvo perleistas tam pačiam subjektui AB „VA Reals“. Realizavus turtą, jai nebuvo grąžintos lėšos, sumokėtos už šio turto įgijimą, bet buvo iš dalies patenkintas jos, kaip BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ kreditorės, reikalavimas, sumokant 8 400 500 Lt. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė atsiskaitė už įgyjamą turtą.

19358.

194Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė AB „VA Reals“ atsiskaitė su savo kreditore UAB „LAL investicijų valdymas“, o pastaroji atsiskaitė su atsakove BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“. Kaip matyti iš byloje esančių sąskaitų išrašų, AB „VA Reals“ grąžino UAB „LAL investicijų valdymas“ jos paskolintą 9 950 000 Lt sumą, 2005 m. rugsėjo 7 d. sumokėdamas 8 400 500 Lt, 2005 m. rugsėjo 19 d. – 1 475 829 Lt, 2006 m. kovo 17 d. – 73 671 Lt (17 t., b. l. 91, 105). UAB „LAL investicijų valdymas“ grąžino BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ 10 000 000 Lt paskolos sumą ir, kaip teigia atsakovė AB „VA Reals“, sumokėjo palūkanas pagal šią sutartį: 2005 m. rugsėjo 7 d. ji sumokėjo 1 450 000 Lt sumą (1 t., b. l. 171), 2006 m. vasario 10 d. – 1 000 000 Lt (1 t., b. l. 172), 2006 m. rugsėjo 20 d. – 1 200 000 Lt (1 t., b. l. 174), 2006 m. rugsėjo 26 d. ir 2006 m. spalio 5 d. – po 900 000 Lt (1 t., b. l. 176, 177), 2006 m. gruodžio 28 d. – 4 000 000 Lt (1 t., b. l. 182), o 2006 m. spalio 25 d. UAB „LAL investicijų valdymas“ apmokėjo BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ 2 046 025,93 Lt įsiskolinimą VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui (1 t., b. l. 180).

19559.

196Atsakovė AB „VA Real“ taip pat atsiskaitė su savo kreditorėmis UAB „Fima“, UAB „ŽIA valda“ ir UAB „Garantas“ pagal paskolų sutartis, kuriomis kiekviena iš šių bendrovių paskolino atsakovei po 4 700 000 Lt, tokiu būdu padedamos jai sugeneruoti 10 000 000 Lt sumą avansui pagal preliminarią sutartį sumokėti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2006 m. rugpjūčio 25 d. atsakovė pervedė 1 361 214 Eur (4 700 000 Lt) sumą UAB „ŽIA valda“ (17 t., b. l. 101), ir grąžino jai visą paskolintą sumą. Atsakovė taip pat grąžino paskolintą sumą UAB „Garantas“, 2006 m. balandžio 26 d. sumokėdama 3 000 000 Lt ir 2006 m. rugpjūčio 28 d. sumokėdama 492 354 Eur (1 700 000 Lt) (17 t., b. l. 102, 103). Atsiskaitydama su UAB „Fima“, atsakovė 2006 m. rugpjūčio 28 d. sumokėjo jai 810 936,05 Eur (2 800 000 Lt), 2007 m. liepos 5 d. – 810 634,57 Lt (17 t., b. l. 103, 112), o dėl likusios nesumokėtos paskolos sumos šalys ir UAB „Indeco: Investment and Development“ 2008 m. gegužės 1 d. sudarė reikalavimų perleidimo sutartį, kuria nauja kreditorė UAB „Indeco: Investment and Development“ perėmė iš UAB „Fima“ reikalavimo teisę į likusią nesumokėtą paskolos ir palūkanų sumą (17 t., b. l. 119–120). Nors iš byloje esančių duomenų nėra aišku, ar atsakovė atsiskaitė su naująja kreditore, faktiškai AB „VA Reals“ nustojo būti UAB „Fima“ skolininke. Tai reiškia, kad atsakovė AB „VA Reals“ atsiskaitė su visomis 3 kreditorėmis, kurių lėšomis buvo sumokėtas avansas atsakovei BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ pagal preliminarią sutartį.

19760.

198Taigi, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė AB „VA Reals“, sumokėdama atsakovei BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ avansą pagal preliminarią sutartį, panaudojo UAB „ŽIA valda“, UAB „Fima“ ir UAB „Garantas“ paskolintas lėšas, o sumokėdama antstoliui V. M. už vykdymo procese įgyjamą turtą, panaudojo UAB „LAL investicijų valdymas“ paskolintą 8 450 000 Lt sumą, vėliau, kaip matyti iš aptartų mokėjimų, atsakovė atsiskaitė su savo kreditorėmis. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už ginčo turtą buvo realiai sumokėta, o ieškovo argumentai, kad teismas neįvertino visų atliktų mokėjimų, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl atsakovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ kreditorių teisių (ne)pažeidimo

19961.

200Ieškovas nurodo, kad reikšdamas reikalavimus dėl atsakovių nesąžiningai sudarytų sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo, siekia apginti BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“, skolingos 25 000 000 Lt VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui ir VĮ „Oro navigacija“, taip pat neatsiskaičiusios su asmenimis, įsigijusiais bilietus skrydžiams, kurie buvo atšaukti dėl atsakovės bankroto, kreditorių interesus. Ieškovo vertinimu, ginčijami sandoriai pažeidžia atsakovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ kreditorių interesus, o kartu ir viešąjį interesą.

20162.

202Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo pozicija. Kaip minėta (žr. šio sprendimo 55 punktą), ginčo turtas buvo perleistas atsakovei AB „VA Reals“ turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu už jo realią rinkos kainą atitinkančią sumą (ši suma iš esmės atitiko byloje atliktų turto vertės nustatymo ekspertizių aktuose nustatytas turto vertes), ir ieškovas šios aplinkybės nekvestionuoja. Šio sprendimo 56–58 punktuose nustatyta, kad atsakovė AB „VA Reals“ atsiskaitė su atsakove BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ už įgytus statinius (nors atsakovė BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ gautus pinigus paskolino kitiems subjektams, šios lėšos jai buvo grąžintos). Taigi, nepaisant to, kad turtas buvo perleistas apsimestiniais sandoriais, siekiant pridengti tikrąjį sandorį, turtas buvo perleistas už realią vertę, kuri buvo faktiškai sumokėta pardavėjai. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad atsakovės BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ statinių perleidimas pažeidė jos kreditorių interesus. Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

20363.

204Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškė reikalavimus dėl sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo, nurodydamas, kad ginčijami sandoriai yra sudaryti siekiant išvengti teisės aktuose įtvirtintų imperatyvių reikalavimų prieš perleidžiant ginčo statinius, gauti valstybinės žemės patikėtinės VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto ir Finansų ministerijos, užtikrinusios statinių savininkės prievolių įvykdymą, pritarimus, todėl šie sandoriai pažeidžia sąžiningo elgesio principą, o preliminarioji sutartis pažeidžia ir imperatyviąsias teisės aktų normas (CK 6.394 ir 6.546 straipsniai, Žemės įstatymo 9 straipsnis, Valstybės skolos įstatymo 3 straipsnis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad, viena vertus, ginčijami sandoriai iš tikrųjų yra apsimestiniai, sudaryti siekiant perleisti statinius vykdymo procese ir galimai išvengti teisės aktuose nustatytų tokio turto perleidimui keliamų reikalavimų.

20564.

206Antra vertus, byloje nustatyta, kad nors statinių perleidimui ir buvo taikomas reikalavimas gauti Finansų ministerijos sutikimą, kuris nebuvo gautas, tačiau šis pažeidimas buvo ištaisytas sudarius taikos sutartį, o statinių pardavimas negavus valstybinės žemės sklypo, kuriame jie yra išdėstyti, sutikimo ar nesudarius nuomos sutarties pats savaime nedaro tokio sandorio negaliojančiu, nes pagal valstybinės žemės teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, teisę naudoti savarankiškai funkcionuojančiais statiniais užstatytą žemės sklypą suteikia teisėtas šių statinių valdymas, o ne formalaus sutikimo gavimas ar rašytinės nuomos sutarties sudarymas. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė AB „VA Reals“ įgydama ginčo statinius, sumokėjo atsakovei BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ kainą, atitinkančią jų rinkos vertę (ši aplinkybė byloje nėra ginčijama). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti atsakovės AB „VA Reals“ apeliacinį skundą – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies (panaikinta ginčijama preliminarioji sutartis, paprastasis neprotestuotinas vekselis ir turto pardavimo skolininko pasirinktam išieškotojui aktas bei iš atsakovės AB „VA Reals“ priteista 14 457 Eur), ir šiuos ieškovo reikalavimus atmesti. Ieškovo apeliacinis skundas, kuriuo jis prašė pakeisti sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo, atmetamas.

20765.

208Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmęs naują sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, apeliacinės instancijos teismas perskirsto šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

20966.

210Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2001 m. kovo 29 d. atsakovė AB „VA Reals“ sumokėjo 20 570 Lt (5 957,48 Eur), 2014 m. liepos 7 d. sumokėjo 18 000 Lt (5 213,16 Eur), 2015 m. rugsėjo 25 d. sumokėjo 7 402,40 Eur, o 2017 m. kovo 16 d. atsakovė sumokėjo 13 000 Eur ekspertizės išlaidoms padengti. Bendros atsakovės išlaidos, patirtos dėl ekspertizių byloje atlikimo, sudaro 31 573,04 Eur sumą, kuri priteistina atsakovei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

21167.

212Atsakovė 2011 m. lapkričio 4 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurių suma sudaro 15 310,80 Lt (4 434,31 Eur), atlyginimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo bylos iškėlimo iki šio prašymo pateikimo atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimą į patikslintą ieškinį, už kuriuos maksimali priteistina suma, apskaičiuota vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.3 punktu (2004 m. balandžio 2 d. redakcija), sudaro po 2 400 Lt (695,09 Eur), taip pat prašymą skirti ekspertizę ir rašytinius paaiškinimus, už kuriuos maksimali priteistina suma pagal Rekomendacijų 8.16 punktą sudaro po 96 Lt (27,80 Eur). Atsakovės atstovas dalyvavo 2011 m. sausio 25 d. ir 2011 m. kovo 15 d. vykusiuose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, 2011 m. rugsėjo 15 d., 2011 m. spalio 20 d., 2011 m. lapkričio 4 d. ir 2012 m. sausio 26 d. vykusiuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė sudarė 300 min., todėl atsakovei, vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 punktu, priteistina 600 Lt (173,77 Eur) suma. Bendra atsakovės už šį laikotarpį partirtų išlaidų suma sudaro 1 619,55 Eur (1 390,18 už atsiliepimų į ieškinį parengimą, 55,60 Eur už prašymo skirti ekspertizę ir rašytinių paaiškinimų parengimą, 173,77 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose). Šios atsakovės išlaidos yra realiai patirtos, pagrįstos byloje pateiktais mokėjimą patvirtinančiais dokumentais, todėl priteistinos atsakovei.

21368.

214Atsakovė taip pat pateikė 2018 m. liepos 17 d. prašymą, kuriame prašė priteisti 93 276,44 Eur atstovavimo išlaidų, kurios, kaip matyti iš atsakovės pateiktų duomenų, susidarė laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 3 d. iki 2017 m. kovo 3 d. Šias išlaidas atsakovė grindžia advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ išrašytomis sąskaitomis faktūromis, paslaugų suteikimo aktais, kuriuose yra detalizuojama, kokios teisinės paslaugos jai buvo suteiktos, ir minėtos advokatų profesinės bendrijos atsiskaitymų kontrolierės pasirašytu patvirtinimu dėl apmokėjimo, kuriame išvardinti išrašytų sąskaitų numeriai ir jų pagrindu mokėtina suma bei nurodyta, kad atsakovė AB „VA Reals“ yra apmokėjusi šias sąskaitas.

21569.

216Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas, kad asmuo yra atsiskaitęs už suteiktas teisines paslaugas, tačiau jame turi būti nurodyti esminiai atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenys. Konkrečiai, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos. Iš advokatų kontoros pateiktos pažymos turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora, nes nuo to priklauso Rekomendacijose nustatytų dydžių taikymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

21770.

218Atsakovės pateiktas advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevčius“ patvirtinimas dėl apmokėjimo neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobūdžio dokumentui keliamų reikalavimų – atsakovės pateiktame patvirtinime apie apmokėjimą nėra pateikta jokių duomenų apie konkrečių mokėjimų atlikimo laiką, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų numerių ir kt., todėl, teisėjų kolegijos vertimu, šis patvirtinimas apie apmokėjimą nepagrindžia, kad atsakovė atsiskaitė pagal išrašytas sąskaitas. Šios atsakovės išlaidos vertinamos kaip neįrodytos ir nepriteisiamos iš ieškovo.

21971.

220Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovei AB „VA Reals“ priteistina 33 192,59 Eur (31 573,04 Eur ekspertizių atlikimo išlaidų, 1 619,55 Eur atstovavimo išlaidų) išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Byloje taip pat yra pateiktas trečiojo asmens VĮ „Oro navigacija“ 2016 m. sausio 1 d. prašymas priteisti 1 906,43 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 2017 m. sausio 19 d. prašymas priteisti 2 508,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pastarasis trečiasis asmuo sutiko su ieškovo reikalavimais (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. teismo posėdžio garo įrašą: 41 min. 30 sek.–41 min. 33 sek.), jo prašymas netenkinamas.

22172.

222Teismui patenkinus atsakovės AB „VA Reals“ apeliacinį skundą ir atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovė AB „VA Reals“ prašo priteisti jai 30 254,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė parengė apeliacinį skundą, už kurį maksimali Rekomendacijų 8.10 punkto pagrindu priteistina suma sudaro 1 590,69 Eur, ir atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, už kurį didžiausia priteistina suma pagal Rekomendacijų 8.11 punktą sudaro 1 216,41 Eur. Atsakovė taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, tačiau teismas atsisakė juos priimti (žr. šio sprendimo 28 punktą), todėl jų parengimo išlaidos atsakovei nekompensuojamos. Atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, suma sudaro 2 807,10 Eur.

223Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

224Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento akcinės bendrovės aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ (dabar – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „flyLAL-Lithuanian Airlines“) ir uždarosios akcinės bendrovės „Vingrių investicijų valdymas“ (dabar – akcinė bendrovė „VA Reals“) 2005 m. rugpjūčio 17 d. sudaryta preliminari nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. I-VIV-LAL/2005, 2005 m. rugpjūčio 17 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis Nr. 1-0817/2005, kurį pateikė AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“ ir 2005 m. rugpjūčio 22 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. 0013/05/00865 bei iš atsakovės akcinės bendrovės „VA Reals“ priteista 14 457 Eur bankrutuojančiai akcinei bendrovei „flyLAL-Lithuanian Airlines“, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

225Kitą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

226Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „VA Reals“ iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 33 192,59 Eur išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir 2 807,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį... 8. 2.... 9. Ieškovas nurodė, kad AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“ ir UAB... 10. 3.... 11. Pagrindinė sutartis nustatytu terminu nebuvo sudaryta, todėl UAB „Vingrių... 12. 4.... 13. Preliminarios sutarties sudarymo dieną AB aviakompanija „Lietuvos... 14. 5.... 15. Ieškovės vertinimu, išdėstytos nekilnojamųjų daiktų priverstinio... 16. 6.... 17. Ieškovė teigia, kad nagrinėjamu atveju restitucija turėtų būti atliekama... 18. II.... 19. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. 7.... 21. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį patenkino... 22. 8.... 23. Teismas, chronologiškai apžvelgęs byloje nustatytas faktines aplinkybes,... 24. 9.... 25. Teismas nurodė, kad dalis ginčo pastatų šiuo metu yra perleista tretiesiems... 26. 10.... 27. Spręsdamas dėl priteistino piniginio ekvivalento teismas vertino, kad... 28. 11.... 29. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl turto vertės. Pagal teismo... 30. III.... 31. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 32. 12.... 33. Apeliaciniame skunde ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras,... 34. 12.1.... 35. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad už ginčo turtą realiai buvo sumokėta 8... 36. 12.2.... 37. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, į tai, kad... 38. 12.3.... 39. Teismo nurodyta aplinkybė, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. už 1 753 801 Eur buvo... 40. 12.4.... 41. Teismas, nuspręsdamas įskaityti atsakovių viena kitai priteistas pinigines... 42. 13.... 43. Apeliaciniame skunde atsakovė AB „VA Reals“ prašo panaikinti Vilniaus... 44. 13.1.... 45. Teismas nepagrįstai išplėtė ginčo ribas. Ieškovas tik pradiniame... 46. 13.2.... 47. Turto savininkė, perleisdama statinius, neprivalėjo gauti žemės sklypo... 48. 13.3.... 49. Net jei ir būtų nustatyta, kad ginčo pastatų perleidimui buvo būtinas... 50. 13.4.... 51. CK 6.394 straipsnis, kuriuo rėmėsi teismas, skirtas ginti ne žemės sklypo... 52. 13.5.... 53. Nors turto perleidimo metu ir nebuvo gautas valstybinės žemės patikėtinės... 54. 13.6.... 55. Atsakovė neatliko jokių nesąžiningų veiksmų. Vienintelė jos, kaip... 56. 13.7.... 57. Teismas neturėjo pagrindo visus ginčijamus sandorius vertinti kaip vieną... 58. 13.7.1.... 59. Vien tas faktas, kad šalys preliminaria sutartimi susitarė ateityje sudaryti... 60. 13.7.2.... 61. Avanso grąžinimo užtikrinimas vekseliu yra teisėtas ir plačiai taikomas... 62. 13.7.3.... 63. Turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas gali būti pripažintas... 64. 13.8.... 65. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 14 457 Eur, tokiu būdu... 66. 13.9.... 67. Atsakovė prašo teismo priimti papildomus įrodymus – jos ir VĮ... 68. 14.... 69. Atsiliepime į atsakovės AB „VA Reals“ apeliacinį skundą ieškovas... 70. 14.1.... 71. Ieškovas, patikslinęs ieškinį, neatsisakė pradiniame ieškinyje... 72. 14.2.... 73. Teismas teisingai identifikavo nesąžiningą turto pardavimo mechanizmą,... 74. 14.3.... 75. Teismas tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas.... 76. 14.4.... 77. Atsakovė buvo nesąžininga sandorių šalimi. Kaip minėta, iš byloje... 78. 14.5.... 79. Kasacinis teismas, anksčiau nagrinėjęs bylą, konstatavo, kad ieškovas... 80. 14.6.... 81. Nėra pagrindo nagrinėjamoje proceso stadijoje priimti atsakovės teikiamus... 82. 15.... 83. Atsiliepime į ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio... 84. 15.1.... 85. Ieškovo argumentas, kad atsakovės už pastatus sumokėta suma buvo jai... 86. 15.2.... 87. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė jau iki 2008 m. gegužės 1... 88. 15.3.... 89. Ieškovo reikalavimas dėl vienašalės restitucijos taikymo nėra pagrįstas.... 90. 15.4.... 91. Atsakovė nebuvo nesąžininga sandorio šalimi. Jokie teisės aktai nedraudė... 92. 15.5.... 93. Ieškovas nepagrįstai vertina, kad teismas atliko AB „VA Reals“ ir BAB... 94. 16.... 95. Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovė BAB „flyLAL-Lithuanian... 96. 17.... 97. Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovas antstolis V. M. prašo atmesti... 98. 17.1.... 99. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, pagrindžiančių, kad atsakovė AB... 100. 17.2.... 101. Byloje nenustatyta, kokios konkrečios teisės aktų nuostatas buvo pažeistos... 102. 17.3.... 103. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas gali būti pripažintas... 104. 18.... 105. Atsiliepime į apeliacinius skundus tretieji asmenys, nepareiškiantys... 106. 18.1.... 107. Byloje nėra nustatyta, kad ginčijami sandoriai kokiu nors būdu pažeidė... 108. 18.2.... 109. Prokuroro apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovė AB „VA... 110. 18.3.... 111. Tretieji asmenys G. Ž. ir R. A. į bylą buvo įtraukti dėl to, kad siekdami... 112. Teisėjų kolegija... 113. IV.... 114. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 115. 19.... 116. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 117. 20.... 118. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl statinių, esančių valstybiniame... 119. 21.... 120. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 121. 22.... 122. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 123. 23.... 124. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra... 125. 24.... 126. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui pradinį 2009 m. gruodžio 14 d.... 127. 25.... 128. Nėra pagrįsti atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, esą... 129. 26.... 130. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesutiktina su atsakovės pozicija, kad... 131. 27.... 132. Atsakovė AB „VA Reals“ taip pat pateikė teismui rašytinius paaiškinimus... 133. 28.... 134. Teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka su atsakovės pozicija, kad... 135. 29.... 136. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje yra keliamas ginčas dėl statinių, kurie... 137. 30.... 138. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo (2005 m. vasario 15 d.... 139. 31.... 140. Žemės įstatymo (2005 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) 9 straipsnio 5... 141. 32.... 142. Ginčui aktualiu laikotarpiu nei Žemė įstatyme, nei Taisyklėse nebuvo... 143. 33.... 144. Taigi, teisė naudotis valstybiniu žemės sklypu ar jo dalimi, reikalinga jame... 145. 34.... 146. Bendri reikalavimai dėl teisės į žemės sklypą perdavimo perleidžiant... 147. 35.... 148. Nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad teisės aktuose nėra... 149. 36.... 150. Pagal Taisyklių nuostatas, valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo... 151. 37.... 152. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad valstybinio... 153. 38.... 154. Minėta, ieškovas ginčijamų sandorių neteisėtumą taip pat grindė tuo,... 155. 39.... 156. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė BAB „flyLAL-Lithuanian... 157. 40.... 158. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta darytina išvada, kad ginčui aktualiu... 159. 41.... 160. Byloje nustatyta ir nėra ginčijama, kad ginčui aktualiu laikotarpiu... 161. 42.... 162. Vadovaujantis preliminarios sutarties 2.1 punktu, šalys susitarė šioje... 163. 43.... 164. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2005 m. rugpjūčio 17 d. atsakovė... 165. 44.... 166. Nors, minėta, 2005 m. rugpjūčio 17 d. sudarytos preliminarios sutarties... 167. 45.... 168. Byloje nėra duomenų, vienareikšmiškai pagrindžiančių, dėl kokių... 169. 46.... 170. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės tikėtinai patvirtina,... 171. 47.... 172. Minėtą teismo išvadą patvirtina ir byloje esantys duomenys, kad aptariamos... 173. 48.... 174. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė atsakovė,... 175. 49.... 176. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad tuo atveju, jeigu sandoris... 177. 50.... 178. Byloje nustatyta, kad ginčijami sandoriai sudaryti faktiškai siekiant... 179. 51.... 180. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, trečiojo asmens VĮ Turto banko... 181. 52.... 182. Taikos sutartyje išvardintos turto įkeitimo ir laidavimo prievolės realiai... 183. 53.... 184. Pažymėtina, kad šioje byloje pateiktame 2014 m. vasario 10 d. atsiliepime į... 185. 54.... 186. Teismui nustačius, kad įgyvendinant atsakovų sukurtą turto perleidimo... 187. 55.... 188. Byloje nėra ginčo, kad 8 545 680 Lt vertė, už kurią ginčo turtas buvo... 189. 56.... 190. Iš atsakovės AB „VA Reals“ 2005 m. rugpjūčio 1 d. – 2005 m. gruodžio... 191. 57.... 192. Šiame sprendime minėta, kad atsakovo antstolio A. M. 2005 m. rugpjūčio 22... 193. 58.... 194. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė AB „VA Reals“... 195. 59.... 196. Atsakovė AB „VA Real“ taip pat atsiskaitė su savo kreditorėmis UAB... 197. 60.... 198. Taigi, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė AB „VA... 199. 61.... 200. Ieškovas nurodo, kad reikšdamas reikalavimus dėl atsakovių nesąžiningai... 201. 62.... 202. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo pozicija. Kaip minėta (žr. šio... 203. 63.... 204. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškė reikalavimus dėl sandorių... 205. 64.... 206. Antra vertus, byloje nustatyta, kad nors statinių perleidimui ir buvo taikomas... 207. 65.... 208. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmęs naują... 209. 66.... 210. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2001 m. kovo 29 d. atsakovė AB... 211. 67.... 212. Atsakovė 2011 m. lapkričio 4 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi... 213. 68.... 214. Atsakovė taip pat pateikė 2018 m. liepos 17 d. prašymą, kuriame prašė... 215. 69.... 216. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, pakankamu... 217. 70.... 218. Atsakovės pateiktas advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir... 219. 71.... 220. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovei AB „VA Reals“ priteistina... 221. 72.... 222. Teismui patenkinus atsakovės AB „VA Reals“ apeliacinį skundą ir atmetus... 223. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 224. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimo dalį,... 225. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimo dalį palikti... 226. Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „VA Reals“ iš Lietuvos Respublikos...