Byla 2A-862-436/2014
Dėl iškeldinimo iš ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Tamašausko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų I. S., P. M., D. M., R. J. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-910-375/2013 pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovams I. S., P. M., D. M., R. J. M. dėl iškeldinimo iš ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

5Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo iškeldinti atsakovus I. S., P. M., D. M., R. J. M. su visa manta iš buto, esančio ( - ). Nurodo, kad 2005-11-24 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu nuosavybės teise įgijo atsakovei I. S. priklausiusį butą. Minėtas aktas patvirtintinas teisėjo rezoliucija. Atsakovė šį aktą ginčijo teismine tvarka pareikšdama ieškinį dėl minėto akto pripažinimo negaliojančiu, tačiau teismas ieškinį atmetė. Nurodo, kad butas ieškovei priklauso nuo 2005-12-28, kai aktas buvo patvirtintas teisėjo rezoliucija. Atsakovai būna ir naudojasi ieškovei priklausančia nuosavybe, laiko joje savo mantą, iš buto gera valia neišsikelia, neįleidžia ieškovės į jai priklausantį butą. Ieškovė negali nei apsigyventi, nei naudotis jai priklausančia nuosavybe. Su atsakovais ieškovė nėra sudariusi jokios sutarties, šalių nesieja jokie prievoliniai santykiai, kurie leistų atsakovams naudotis gyvenamąja patalpa.

6Atsakovai su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp ankstesnės savininkės ir šeimos narių susiklostė panaudos santykiai, o ieškovei tapus buto savininke jai perėjo panaudos davėjo pareigos, todėl ieškovė, kaip panaudos davėja, turi teisę nutraukti panaudos santykius prieš tris mėnesius įspėjus.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir iškeldino atsakovus I. S., R. J. M., D. M., P. M. su visa manta iš ieškovei J. Š. nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ). Šios dalies sprendimo įvykdymą atidėjo 60 (šešiasdešimčiai) dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Tai pat priteisė iš kiekvieno atsakovų ieškovei J. Š. po 25 Lt žyminio mokesčio ir po 75 Lt advokato pagalbos išlaidų. Priteisė iš kiekvieno atsakovų po 34 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

9Teismas nurodė, kad ginčo patalpos priklauso ieškovei nuosavybės teise. Šias aplinkybes įrodo pateiktas Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas sudarytas 2005-11-24, patvirtintas teisėjo rezoliucija 2005-12-28, Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas. LR CK 4.262 str. nustato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovė buvo pareiškusi ieškinį dėl sandorio- 2005-11-24 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, negaliojimo, tačiau Kauno miesto apylinkės teismo 2007-01-26 sprendimu ieškinys atmestas, minėtas aktas nenuginčytas. Kauno apygardos teismas 2007-10-15 nutartimi paliko galioti šį teismo sprendimą. Atnaujinus procesą civilinėje byloje dėl minėto sandorio - turto pardavimo akto - negaliojimo, prašymas dėl šioje byloje priimto 2007-01-26 sprendimo panaikinimo buvo atmestas. Kauno apygardos teismas 2012-10-10 nutartimi paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-03 nutartį. 2013-05-03 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-262/2013 paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2012-10-10 nutartį. Konstatuotina, kad šios bylos nagrinėjimo metu ieškovės nuosavybės teisės į ginčo objektą nėra nuginčytos, todėl laikytina, kad ji yra teisėta šių patalpų savininkė.

10Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovų būtų susiklostę nuomos santykiai, nėra jokių duomenų, kad šalys būtų susitarę dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Tarp šalių nebuvo susiklostę ir faktiniai panaudos teisiniai santykiai, t.y. ieškovė nėra leidusi atsakovams naudotis gyvenamąja patalpa. Su šiuo argumentu kategoriškai nesutiko atsakovų atstovas, nurodydamas, kad tarp šalių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, kad ieškovė turėjo žinoti apie kitus asmenis, gyvenančius ginčo bute, nes buvo atvykusi į butą, todėl ieškovė, kaip panaudos davėja, turi teisę nutraukti panaudos santykius tik prieš tris mėnesius įspėjusi.

11Akcentuotina ir tai, jog net ir tuo atveju, jeigu tarp šalių būtų susiklostę neterminuoti faktinės panaudos teisiniai santykiai, šie santykiai, vadovaujantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi, būtų nutrūkę ieškovei apie atitinkamą ketinimą pranešus atsakovams prieš tris mėnesius. Nors byloje ir nėra duomenų apie sudarytą ieškovės rašytinį reikalavimą atsakovams išsikelti iš ginčo buto, tačiau aplinkybė, jog ši civilinė byla dėl atsakovų iškeldinimo teisme iškelta 2006-04-19, t.y. daugiau nei prieš 7 metus, leidžia daryti išvadą, jog sprendimo priėmimo dieną neegzistuoja ir iš prievolinių santykių kylantis atsakovų naudojimosi gyvenamąja patalpa pagrindas.

12Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovė, kaip namo savininkė, turi teisę reikalauti atsakovų iškeldinimo. Atsakovai, gyvendami ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute be teisinio pagrindo pažeidžia ieškovės teises, apriboja jos galimybę valdyti turtą savo nuožiūra.

13Byloje nėra duomenų, kad atsakovai turėtų kitą gyvenamąją patalpą, ir priešingai – nenustatyta, kad ieškovei būtų būtinybė pačiai apsigyventi ginčo bute. Įvertinus tai, kad tarp iškeldinamų asmenų nėra nepilnamečių, atsižvelgus į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą bei tai, kad atsakovams ne mažiau kaip 7 metus žinoma, jog jie ieškovei priklausančiame bute gyvena be sutarties ar leidimo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad sprendimo dėl atsakovų iškeldinimo vykdymo atidėjimas 60 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo neproporcingai nepažeis teisėtų ieškovo lūkesčių, todėl teismo sprendimo vykdymas dalyje dėl atsakovų iškeldinimo ir atidėtinas tokiam terminui (CK 1.2 str. 1d., 1.5 str., CPK 284 str. 1d.).

14III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

15Apeliaciniu skundu atsakovė I. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – atsakovės iškeldinimą atidėti 24 mėnesiams.

16Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

  1. Teismas sprendime nusprendė, jog atsakovei buvo žinoma, jog ji gyvena ieškovės bute ne mažiau kaip 7 metus be sutarties ar ieškovės leidimo, todėl sprendimo vykdymas atidėtinas 60 dienų, o ne 24 mėn., kaip buvo prašoma. Su tokia teismo pozicija kategoriškai nesutinka. Teismas teisingai nustatė, jog dar 2006 metais atsakovė kreipėsi ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau bylos nagrinėjimas užsitęsė, nes įvairių instancijų teismai buvo priėmę, tame tarpe, ir neteisėtus sprendimus, todėl jie buvo panaikinti. Tik įsiteisėjus teismo sprendimams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tapo nustatyta, kad ieškovė yra buto savininkė, ir tai tapo tiek atsakovei, tiek ir teismui žinoma ne prieš 7 metus, o tik 2013 metais. Atkreiptinas dėmesys, jog ir pats teismas, nebūdamas tikras, kas bus pripažintas buto savininku, 2012-12-13 nutartimi sustabdė bylą nuo 2012-12-13 iki 2013-05-07, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinę neginčijamą nutartį dėl proceso atnaujinimo.
  2. Kita, apeliantės vertinimu, svarbi aplinkybė yra ta, jog atsakovė 2013-06-06 kreipėsi su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo. Šį ieškinį buvo atsisakyta priimti, o atskirasis skundas Kauno apygardos teismo 2013-10-30 nutartimi civ. byloje Nr. 2S-1739-601/2013 nebuvo tenkintas. Tai jai tapo žinoma tik 2013 metų lapkritį prieš nagrinėjant bylą iš esmės, kurioje davė savo paaiškinimus. Tačiau kreipimasis nauju ieškiniu į teismą įrodo, jog ji ne tik kad 7 metus nežinojo, jog neteisėtai (be leidimo ir sutarties) gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau ir 2013 metais buvo įsitikinusi, jog butas priklauso apeliantei.
  3. Pasidomėjus Kauno miesto savivaldybėje, apeliantę informavo, jog socialinio būsto artimiausiais metais negaus dėl jų trūkumo. Nuomotis buto dėl lėšų trūkumo negali, nes gyvena tik iš pensijos, kuri sudaro 830 litų, be to didelę dalį jos skiria vaistams. 2013 metų vasarą apeliantei buvo padaryta sudėtinga operacija. Ligos pasekmės jaučia iki šiol, gydytojų teigimu, sveikata nepagerės. Jokių artimų ar tolimesnių giminaičių, kurie turi būstus ir galėtų apgyvendinti – neturi, todėl prašymo atidėti sprendimo įvykdymą 24 mėnesiams netenkinimas neatitinka teisinės valstybės, kuri privalo rūpintis socialiai remtinais asmenimis, principų.
  4. Teismas teisingai nustatė, jog ieškovei butas šiuo metu nėra būtinas. Jos atstovė patvirtino, jog ieškovė kelis paskutinius metus gyvena Danijoje, į Lietuvą neketina grįžti. Todėl Teismas be pagrindo netenkino apeliantės prašymo atidėti sprendimo įvykdymą 24 mėnesiams.

17Apeliaciniu skundu atsakovai R. J. M., D. M., P. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti.

18Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

  1. Ankstesnėse bylose, kuriose I. S. ginčijo akto teisėtumą, o atsakovai (apeliantai) buvo kreipęsi dėl proceso atnaujinimo, buvo nustatyta, jog visi trys apeliantai ginčo buto pardavimo metu gyveno tame bute. Tokie duomenys yra užregistruoti viešame registre, taip pat ir pati ieškovė prieš įsigyjant butą buvo atvykusi ir apžiūrėjo jį bei matė gyvenančius visus tris atsakovus. Todėl ieškovei buvo žinoma, kad be atsakovės - buto savininkės - I. S. gyvena ir kiti atsakovai. Taip pat ieškovei buvo žinoma, kad atsakovai yra susiję giminystės ryšiais su atsakove I. S. - R. J. M. yra I. S. dukra, o atsakovai P. ir D. M. - jos anūkai. Visi šie keturi asmenys, kaip vienos šeimos nariai, gyveno bute, esančiame ( - ). daug metu iki butas tapo ieškovės nuosavybe.
  2. Teismui atsakovų buvo paaiškinta (ir dėl to nekilo jokių ginčų), kad visi trys atsakovai iki ieškovė tapo buto savininke naudojosi butu panaudos teisinių santykių pagrindu. Jokio kito buto atsakovai neturėjo. Tarp šeimos nariu teisiniai santykiai paprastai nėra formalizuoti ir įforminti rašytine sutartimi. Žodinę sutarties formą leidžia ir įstatymai, reglamentuojantys sutarčių formą. Todėl ieškovei, matančiai bute gyvenančius atsakovės I. S. šeimos narius - jos dukrą R. J. M. ir tuo metu dar nepilnamečius vaikus P. ir D. M., turėjo būti aišku, kad šie asmenys gyvena panaudos (arba nuomos) santykiu pagrindu. Todėl nežiūrint to, kad neterminuotos panaudos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, naujam buto savininkui (ieškovei J. Š.) perėjo teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, nes ji apie egzistuojančius panaudos santykius žinojo arba turėjo žinoti (CK 6.643 str. 1 d.).
  3. Atsakovai ieškovės pareikštu pagrindu negali būti iškeldinami iš buto, jie turi teisę naudotis butu savo poreikių į gyvenamąją patalpą tenkinimo tikslu. Šalys (panaudos gavėjas ir panaudos davėjas) turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, tačiau reikia laikytis tam tikros nutraukimo tvarkos. Būtent tokią teisinę praktiką suformavo Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2003-10-07 civ. byloje Nr. 3K-7-816/2003 ir 2004-05-05 civ. byloje Nr. 3K-3-303/2004.
  4. Teismas, teigdamas, kad panaudos sutartis tarp ieškovės ir atsakovu neegzistavo, nes ieškovė tam nebuvo davusi jokių sutikimų ar leidimų, tuo pačiu paminėjo ir tai, kad ieškovė tokią sutartį nutraukė. Tokia teismo pozicija nėra teisiškai nepriekaištinga, nes teismas turi aiškiai nuspręsti, ar tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė prievoliniai santykiai, ar ne. Jei nesusiklostė - jų nutraukti nereikia, jei susiklostė - teismas turi įvertinti, ar jų nutraukimas buvo tinkamas.
  5. Pasisakydamas dėl to, kad ieškovė sutartį nutraukė, teismas teisingai paminėjo, jog jokio pranešimo apie sutarties nutraukimą ieškovė nepateikė. Tačiau, teismo nuomone, tas faktas, kad ieškovė kreipėsi ieškiniu dėl iškeldinimo prieš 7 metus, o atsakovams tai buvo žinoma, laikytina, kad teismo sprendimo priėmimo dieną neegzistuoja ir iš prievolinių santykių kylantis atsakovų naudojimosi pagrindas. Su tokia teismo išvada nesutinka, nes įvairių instancijų teismai klydo dėl įstatymo taikymo, akivaizdu, kad apeliantai, nebūdami teisininkais, juo labiau negalėjo būti tikri dėl savo pozicijos teisėtumo ar neteisėtumo. Todėl jiems (kaip ir kitoms šalims bei teismui) tapo žinomas galutinis teismo verdiktas byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu tik 2013 metu gegužę, o ne 2006 metais. teismui padarius prielaidą, kad panaudos santykiai egzistavo, jis privalėjo pasisakyti, ar galima iškeldinti atsakovus, galiojant sutartiniams santykiams.

19Atsiliepimu į atsakovų P. M., D. M., R. J. M. apeliacinį skundą atsakovė I. S. sutikdama su apeliantų skundu prašo jį patenkinti.

20Nurodo, kad:

  1. Apie tai, kad su atsakove gyvena ir jos šeimos nariai, ieškovei buvo gerai žinoma. Ji lankėsi bute iki sandorio sudarymo ir matė atsakovus, kurie jai buvo pristatyti kaip kartu su manimi bute gyvenantys mano dukra ir jos tuo metu nepilnamečiai vaikai (mano anūkai). Todėl ieškovė ir teismas negali remtis tuo, kad apie panaudos sutartį ieškovei nebuvo išviešinta.
  2. Buto savininke tapus ieškovei, jai perėjo teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, nes ji apie egzistuojančius panaudos santykius žinojo. Todėl įrodžius faktą, kad atsakovai teisėtai gyveno bute Šiaurės pr. 37-25, Kaune, jie negali būti laikomi pažeidžiančiais ieškovės nuosavybės teises. Todėl sutinka su apeliantų argumentais, kad jie ieškovės pareikštu pagrindu negali būti iškeldinami iš buto, jie turi teisę naudotis butu savo poreikių į gyvenamąją patalpą tenkinimo tikslu. Šalys (panaudos gavėjas ir panaudos davėjas) turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, tačiau reikia laikytis tam tikros nutraukimo tvarkos, o būtent nutraukti panaudos sutartį galima tik įspėjus apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius. To nepadarius, panaudos sutartis laikytina galiojančia ir atsakovai negali būti iškeldinti iš buto, galiojant panaudos santykiams tarp ieškovės ir atsakovų. Todėl ieškinys turėjo būti atmestas.

21Atsiliepimu į atsakovės I. S. apeliacinį skundą atsakovai P. M., D. M., R. J. M., sutikdama su apeliaciniu skundu, prašo jį patenkinti.

22Nurodo, kad:

  1. Sutinka su apeliante, jog ne dėl jos kaltės, o dėl teismų neteisėtų sprendimų, užsitęsė bylos nagrinėjimas. Tik tada apeliantei tapo žinoma, jog ieškovė yra buto savininkė. Todėl teismo išvada, jog apeliantė apie tai galėjo žinoti prieš 7 metus neatitinka tikrovės.
  2. Apeliantė yra silpnos sveikatos ir sunkios materialinės padėties. Jos pensija nėra didelė, jokio kito turto nevaldo, taip pat apeliantė neturi jokios galimybės susitaupyti lėšų kito būsto nuomai. Socialinio būsto programa nėra tiek didelė, jog būtu galima bet kada gauti socialinį būstą. Reikia ilgai laukti, kol jis atsilaisvins, nes naujų socialinių būstų savivaldybė nestato. Jie tampa laisvais tik tada, kai kuris nors asmuo jį atlaisvina. Todėl gauti tokį būstą užims kelis metus, o galimybės gyventi kitur apeliantė neturi. Atsakovai yra jos vieninteliai artimi giminaičiai, padėti jai taip pat neturi galimybės, nes atsakovė R. J. M. serga diabetu ir dirba 0,5 etato, atsakovas P. M. nedirba, nes mokosi, o atsakovas D. M. dirba irgi tik 0,5 etato.
  3. Tokio amžiaus ir turtinės padėties asmenis valstybė turi saugoti ir tausoti. Todėl teismo sprendimą atidėti jo įvykdymą tik 60 dienu, laiko antihumanišku ir neteisėtu.

23Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovė J. Š. prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24Nurodo, kad:

  1. Vadovaujantis CK 6.629 str. 2 d., 6.478 str., nekilnojamojo turto panaudos sutartis, sudaryta daugiau nei vieneriems metams, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, kai ji įregistruota viešajame registre. Šios bylos atveju panaudos sutartis tarp apeliantų nebuvo registruota viešajame registre. Tai, kad ieškovė, lankydamasi bute matė, jog jame gyvena ne tik apeliantė I. S., bet ir apeliantai P. M., D. M. ir R. J. M., nesudaro pagrindo teigti, jog ji žinojo arba turėjo žinoti apie faktinius panaudos teisinius santykius, egzistuojančius tarp apeliantų. Apeliantai P. M., D. M. ir R. J. M. galėjo gyventi tuo metu apeliantei I. S. priklausiusiame bute ir kitais pagrindais. Taip pat ieškovė nebuvo davusi jokio sutikimo, kad apeliantai gyventų jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Priešingai, ieškovė jau prieš 7 metus kreipėsi su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą dėl apeliantų iškraustymo iš jai nuosavybės teise priklausančio buto.
  2. Apeliantų argumentas, kad ieškovė šiuo metu butu nesinaudoja, šiuo atveju yra nevertintinas, nes pagal CK 4.37 str. 1 d. daikto savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisėtų interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Šioje teisės nuostatoje nėra iškelta sąlyga, kad daikto savininkas būtinai turi nuolat naudotis daiktu, kad išlaikytų nuosavybės teisę į jį. Papildomai pabrėžtina, kad esminė aplinkybė, kodėl ieškovė nesinaudoja butu - yra tai, kad iš buto neišsikrausto atsakovė I. S. su šeima, kitais apeliantais (dėl to ir buvo pareikštas ieškinys). Ieškovei nekilo pareiga įspėti apeliantus dėl panaudos sutarties nutraukimo, nes jokia panaudos sutartis tarp apeliantų neegzistavo.
  3. Kaip minėta anksčiau, nebuvo jokio pagrindo, kuriuo remiantis apeliantai naudojosi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu butu, ieškovė aiškiai išreiškė, jog ji nesutinka, kad apeliantai gyventų jai priklausančiame bute, jau prieš 7 metus pareikšdama ieškinį Kauno apylinkės teisme dėl jų iškeldinimo. Dėl šių priežasčių apeliantai turėjo žinoti, kad jie naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu butu neteisėtai ir ieškoti sau kito būsto. Tačiau, kaip parodė apeliantų procesinis elgesys kitose bylose - jie sąmoningai teikė įvairaus pobūdžio skundus, faktas, kad bylos, susijusios su ginčo objektu tęsiasi jau devinti metai, o ne ieško sau kito būsto.

25IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Patikrinusi apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniai skundai atmestini.

27Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

28Dėl atsakovės I. S. apeliacinio skundo.

29Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantė neginčija aplinkybės, jog ji turi išsikelti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, tačiau ji iš esmės nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria sprendimo vykdymas atidėtas ne 24 mėnesiams, kaip to prašė apeliantė, bet 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

30Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad butas, ( - )., kuriame pastoviai gyveno ir šiuo metu gyvena atsakovai nuosavybės teise nuo 2005 m. gruodžio 28 d. priklauso ieškovei, t.y. kai teismas patvirtino antstolio turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2005 m. lapkričio 24 d. aktą vykdomosiose bylose Nr. 0034/05/00393 ir 0034/05/00394 (1 t., b. l. 4–5). Atsakovė gera valia iš buto neišsikėlė, todėl ieškovė J. Š. į teismą su ieškiniu dėl atsakovės I. S. iškeldinimo kreipėsi 2006 m. vasario 14 d. (1 t., b. l. 3). 2009 m. lapkričio 3 d. patikslintu ieškiniu prašoma iškeldinti ne tik atsakovę I. S., bet ir visus kartu gyvenančius jos šeimos narius – R. J. M., D. M., P. M. (1 t., b. l. 108–109). Skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2013 m. gruodžio 20 d., nes visą laiką tarp šalių vyko teisminiai ginčai.

31Po ieškovės ieškinio dėl iškeldinimo pateikimo teismui, atsakovė I. S. 2006 m. birželio 27 d. (1 t., b. l. 38–41) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (1 t., b. l. –41). Tuo pagrindu apeliantė kreipėsi į pirmosios instancijos teimą dėl šios nagrinėjamos bylos sustabdymo iki bus išspręsta kita civilinė byla dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei baudžiamoji byla Nr. 20-9-00032-06 (1 t., b. l. 33). Kauno apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė iki kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (1 t., b. l. 44). Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-728-658/2007 ieškovės I. S. ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas, t.y. ieškovės reikalavimas pripažinti 2005 m. lapkričio 24 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu kaip apsimestiniu pirkimo pardavimo sandoriu buvo atmestas (1 t., b. l. 50–54). Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2013 m. gegužės 3 d., kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus galutinį procesinį dokumentą civilinėje byloje Nr.3K-3-262/2013 (2 t., b. l. 35–41). Taigi, iš byloje esančių dokumentų matyti, jog teisminiai ginčai tarp šalių vyksta ilgą laiką, apeliantė įvairiais būdais bandė ginti savo teises tiek teismuose, tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 12–18, 26, 35–37, 69–70), apeliantė šios civilinės bylos nagrinėjimą ne kartą prašė stabdyti (1 t., b. l. 33, 65–66, 115). Taip pat pažymėtina, kad apeliantė 2009 m. lapkričio 26 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo prieš tai minėtoje civilinėje byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (1 t., b. l. 116–121). Vėliau Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 10 d. nutartimi patenkino P. M. ir D. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-728-658/2007 (2 t., b. l. 3). Teismai netenkino prašymo dėl 2007 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-728-658/2007 panaikinimo (2 t., b. l. 3–14). Nors 2013 m. gegužės 3 d. ir įsiteisėjo teismo sprendimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, apeliantė 2013 m. birželio 6 d. pakartotinai kreipėsi į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kaip sudarytą dėl suklydimo (2 t., b. l. 51–58) ir dar kartą prašė teismo šios civilinės bylos nagrinėjimą sustabdyti, tačiau teismas apeliantės prašymo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą netenkino (2 t., b. l. 60). Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 12 d. nutartimi I. S. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kaip sudaryto per suklydimą, atsisakė priimti (2 t., b. l. 70–72). 2013 m. rugsėjo 17 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės I. S. atstovas advokatas pareiškė teisėjai nušalinimą dėl to, kad teismas netenkino jo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą (2 t., b. l. 80-81), tačiau Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja šį prašymą kaip nepagrįstą atmetė (2 t., b. l. 82–83). Šioje nutartyje atstovo prašymas dėl nušalinimo buvo kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovės I. S. atstovui advokatui A. J. buvo paskirta 500 Lt bauda (2 t., b. l. 84–85). Taigi, visos šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad apeliantei buvo sudarytos visos galimybės apginti savo teises, todėl šios civilinės bylos nagrinėjimas vyko daugiau kaip 7 metus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantei jau nuo 2006 m. pradžios buvo žinomą, kad butas, iš kurio ieškovė prašo iškeldinti apeliantus, nebepriklauso apeliantei nuo 2005 m. pabaigos, ir turėjo pakankamai daug laiko būsto problemai išspręsti, tačiau ieškovės teisė rinktis savo pažeistų teisių gynimo būdą.

32Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl sprendimo vykdymo atidėjimo skirtingų faktinių aplinkybių pagrindu. Bendrieji civilinių ir civilinių procesinių santykių principai lemia, kad sprendimo vykdymas turėtų būti teismo atidedamas tada, kai reikšmingi ir gintini skolininko interesai nusveria kreditoriaus interesą, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2011). Apeliantės prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą 24 mėnesiams, nes socialinio būsto suteikimo procedūra trunką ilgą laiką, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo tenkini apeliantės prašymą, kadangi tai neproporcingai pažeistų ieškovės interesus ir suteiktų prioritetą apeliantės interesams, juo labiau, kaip jau prieš tai teismas nustatė, kad apeliantei buvo sudarytos visos galimybės apginti pažeistas teises. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovai kitos gyvenamosios patalpos neturi. Be to pažymėjo, kad ieškovei būtinybės pačiai apsigyventi ginčo bute nėra. Taip pat įvertino tai, kad tarp iškeldinamų asmenų nėra nepilnamečių, todėl pagrįstai atsižvelgė į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą bei tai, kad atsakovams ne mažiau kaip 7 metus žinoma, jog jie ieškovei priklausančiame bute gyvena be sutarties ar leidimo, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad sprendimo dėl atsakovų iškeldinimo vykdymo atidėjimas 60 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo neproporcingai nepažeis teisėtų ieškovo lūkesčių.

33Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus atsakovės I. S. apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34Dėl atsakovų R. J. M., D. M., P. M. apeliacinio skundo.

35Atsakovai apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad ieškovės pareikšto ieškinio pagrindu jie negali būti iškeldinami iš buto, nes jie bute gyvena panaudos sutarties pagrindu ir turi teisę naudotis butu savo poreikių į gyvenamąją patalpą tenkinimo tikslu. Teismas turi aiškiai nuspręsti, ar tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė prievoliniai santykiai, ar ne. Jei nesusiklostė - jų nutraukti nereikia, jei susiklostė - teismas turi įvertinti, ar jų nutraukimas buvo tinkamas.

36Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė R. J. M. yra atsakovės I. S. dukra, o D. M., P. M. – jos anūkai, todėl ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute ( - ), jie apsigyveno kaip atsakovės I. S. šeimos nariai. Tai reiškia, kad tarp I. S. ir apeliantų buvo susiklostę žodinės panaudos teisiniai santykiai, nes jie nuomos mokesčio atsakovei I. S. nemokėjo.

37Civilinio kodekso 6.643 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad panaudos davėjas turi teisę daiktą parduoti ar perduoti jį atlygintinai naudotis trečiajam asmeniui. Tokiu atveju naujam daikto savininkui ar naudotojui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre arba apie ją naujasis savininkas ir naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti. Apeliantai nurodo, kad ieškovė prieš įsigyjant butą buvo atvykusi ir apžiūrėjo jį bei matė gyvenančius visus tris apeliantus, todėl naujam buto savininkui (ieškovei J. Š.) perėjo teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį.

38Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių nebuvo susiklostę faktiniai panaudos teisiniai santykiai, kadangi ieškovė nėra leidusi atsakovams naudotis gyvenamąja patalpa. Sutiktina su apeliantų argumentais, kad ieškovei įsigijus atsakovei I. S. priklausiusį butą, o apeliantams likus toliau gyventi anksčiau I. S. priklausiusiose patalpose ir toliau jomis naudojantis, pagal faktines aplinkybes tarp buto savininko ir šių patalpų naudotojo atsirado panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Panaudos davėjai I. S. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu butą perdavus ieškovei, naujai buto savininkei perėjo visos teisės ir pareigos pagal anksčiau tarp atsakovų sudarytą faktinę panaudos sutartį, nes savininko pasikeitimas nedaro jų neteisėtais buto naudotojais.

39Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp atsakovų R. J. M., D. M., P. M. susiklostė neterminuotos žodinės panaudos santykiai, nes butu atsakovai naudojasi neatlygintinai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Tokią praktiką yra suformavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-303/2004). Taigi konstatavus, kad tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos santykiai, teisėjų kolegija įvertina aplinkybes, kada panaudos sutartis nutrūko ar yra galiojanti iki šiol.

40Teisėjų kolegija anksčiau minėtoje nutartyje yra konstatavęs, kad gyvenamosios patalpos nuomos ir panaudos teisiniai santykiai pagal savo kilmę yra panašūs (giminingi), o nuomos ir panaudos sutarčių nutraukimo sąlygos iš esmės turi vienodus reikalavimus, kurių pagrindinė sąlyga, norint nutraukti neterminuotas nuomos ar panaudos sutartis, yra nuomotojo ar panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su nuomininku ar panaudos gavėju nutraukimą. Remiantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi, kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino.

41Įspėjimas yra juridinis faktas, nutraukiantis turto panaudos sutartį. Tačiau įstatymas nereglamentuoja įspėjimo formos. Praktikoje dažniausiai toks įspėjimas siunčiamas registruotu laišku, perduodamas per notarą, advokatą, kadangi pasirinkus tokią įspėjimo formą lengviausia įrodyti, kad įspėjimas buvo įteiktas atitinkamu laiku. Kaip jau minėta, neatlygintinė panaudos sutartis gali būti nutraukta bet kuriuo momentu, bet kurios šalies iniciatyva, nesikreipiant į teismą, įspėjus kitą šalį prieš tris mėnesius. Be to, įstatymas nenumato nei tokio įspėjimo formos, nei detalizuoja reikalavimus įspėjimo turiniui, svarbu, kad viena šalis būtų informuota apie kitos šalies valią nutraukti sutartį. Tokio įspėjimo esmė yra ta, kad kita šalis galėtų tinkamai pasiruošti ir gražinti tai ką yra gavusi pagal panaudos sutartį, susirandant kitą lygiavertį daiktą. Nagrinėjamos bylos atveju įspėjimo termino prasmė yra ta, kad atsakovai turėtų pakankamai laiko pasiruošti ir persikelti į kitas gyvenamąsias patalpas. Pats kreipimasis į teismą pareiškiant ieškinį taip pat laikytinas tinkamu informavimu ( įspėjimu) apie ieškovo valią nutraukti panaudos sutartį. Ieškovė reikalavimą atsakovams R. J. M., D. M., P. M. dėl iškeldinimo pareiškė patikslintu ieškiniu 2009-11-09, todėl laikytina, kad atsakovai jau daugiau kaip ketveri metai yra informuoti apie ieškovės valią nutraukti sutartį, atitinkamai laikytina, kad CK 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimai nutraukiant panaudos sutartį yra įvykdyti.

42Nustatyta, jog atsakovai tebegyvena ginčo patalpose ir po to kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl jų iškeldinimo. Todėl netgi laikant, kad ieškovė nesilaikė 3 mėnesių įspėjimo termino apie panaudos sutarties nutraukimą, toks nesilaikymas jokių neigiamų pasekmių atsakovams nesukėlė, nes jie ir suėjus trijų mėnesių terminui nuo kreipimosi į teismą (kai atsakovams tapo žinoma apie ieškovės valią sutartį nutraukti) neatlaisvino patalpų. Dėl to ieškovė kaip patalpų savininkė įgijo teisę reikalauti iškeldinti atsakovus iš patalpų CK 4.98 straipsnio, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, pagrindu.

43Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus atsakovų R. J. M., D. M., P. M. apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovų Ritos J. M., D. M., P. M. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

45Atmetus apeliacinius skundus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš apeliantų (CPK 98 str. 1 d.). Byloje esantis pinigų priėmimo kvitas (4 t., b. l. 21) patvirtina, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 600,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos iš apeliantų, iš kiekvieno priteisiant po 150,00 Lt.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsniu,

Nutarė

47Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

48Priteisti iš atsakovų I. S. (a.k. ( - ) R. J. M. ( - ) D. M. (a.k. ( - ) P. M. (a.k. ( - ) po 150,00 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės J. Š. (a.k. ( - ) naudai.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo iškeldinti atsakovus I. S., P. M., D.... 6. Atsakovai su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė patikslintą ieškinį... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. Teismas nurodė, kad ginčo patalpos priklauso ieškovei nuosavybės teise.... 10. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovų būtų... 11. Akcentuotina ir tai, jog net ir tuo atveju, jeigu tarp šalių būtų... 12. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovė, kaip namo savininkė, turi teisę... 13. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai turėtų kitą gyvenamąją patalpą, ir... 14. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 15. Apeliaciniu skundu atsakovė I. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m.... 16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:
  1. Teismas sprendime... 17. Apeliaciniu skundu atsakovai R. J. M., D. M., P. M. prašo Kauno apylinkės... 18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:
    1. Ankstesnėse bylose,... 19. Atsiliepimu į atsakovų P. M., D. M., R. J. M. apeliacinį skundą atsakovė... 20. Nurodo, kad:
      1. Apie tai, kad su atsakove gyvena ir jos šeimos... 21. Atsiliepimu į atsakovės I. S. apeliacinį skundą atsakovai P. M., D. M., R.... 22. Nurodo, kad:
        1. Sutinka su apeliante, jog ne dėl jos kaltės,... 23. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovė J. Š. prašo atsakovų... 24. Nurodo, kad:
          1. Vadovaujantis CK 6.629 str. 2 d., 6.478 str.,... 25. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 26. Patikrinusi apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų... 27. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų,... 28. Dėl atsakovės I. S. apeliacinio skundo.... 29. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantė neginčija... 30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad butas, ( - )., kuriame pastoviai gyveno ir... 31. Po ieškovės ieškinio dėl iškeldinimo pateikimo teismui, atsakovė I. S.... 32. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje... 33. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus... 34. Dėl atsakovų R. J. M., D. M., P. M. apeliacinio skundo.... 35. Atsakovai apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad ieškovės pareikšto... 36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė R. J. M. yra atsakovės I. S.... 37. Civilinio kodekso 6.643 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad panaudos davėjas... 38. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp... 39. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp... 40. Teisėjų kolegija anksčiau minėtoje nutartyje yra konstatavęs, kad... 41. Įspėjimas yra juridinis faktas, nutraukiantis turto panaudos sutartį.... 42. Nustatyta, jog atsakovai tebegyvena ginčo patalpose ir po to kai ieškovė... 43. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus atsakovų... 44. V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 45. Atmetus apeliacinius skundus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 47. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 48. Priteisti iš atsakovų I. S. (a.k. ( - ) R. J. M. ( - ) D. M. (a.k. ( - ) P....