Byla e2-540-418/2019
Dėl iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo

1Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė, sekretoriaujant Vaidai Šukienei, dalyvaujant ieškovo J. G. atstovui advokatui Vitalijui Vasilionokui, institucijos teikiančios išvadą byloje atstovei Vaivai Kirkauskienei,

2teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovams A. K., I. K., N. K., A. K., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) iškeldinti atsakovus A. K., I. K., N. K., A. K. su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovui J. G. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), viralinės, unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ); 2) priteisti ieškovo J. G. naudai iš atsakovės A. K. 1 132,75 Eur nuostolių atlyginimo, skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d.; 3) priteisti ieškovo J. G. naudai iš atsakovės A. K. nuostolių atlyginimo, skaičiuojant kas mėnesį po 172,50 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki atsakovų iškeldinimo; 4) priteisti ieškovo J. G. naudai iš atsakovės A. K. ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodo, kad ieškovas 2017 m. liepos 5 d. varžytinių Nr. ( - ) metu, nupirko atsakovei A. K. priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), viralinę, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), esančius, ( - ). Atsakovė kreipėsi į teismą dėl turto pardavimo iš varžytinių pripažinimo neįvykusiu, tačiau Druskininkų miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1098-182/2017 atsakovės skundą atmetė, Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2524-390/2017, Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. 2017 m. gruodžio mėnesį ieškovo sūnus E. G., ieškovo pavedimu, leido atsakovei su vaikais gyventi name ir naudotis turtu iki 2018 m. kovo 1 d., tačiau tokiu atveju šalys susitarė, kad atsakovė kas mėnesį skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 1 d. mokės ieškovui po 172,50 Eur sumą kaip nuostolius dėl atsakovų naudojimusi svetimu turtu ir 2018 m. kovo mėnesį išsikels iš ieškovui priklausančių patalpų. Ieškovas planavo įsigytas patalpas nedelsiant remontuoti ir kuo skubiau pradėti jomis naudotis. Atsakovė A. K. už naudojimąsi patalpomis ieškovui sutartos pinigų sumos nesumokėjo, nepriklausomai nuo to, jog turėjo galimybę gauti socialinį būstą, tokios galimybės atsisakė ir iki šios dienos kartu su nepilnamečiais vaikais iš gyvenamųjų patalpų neišsikėlė. Kadangi atsakovai neleidžia ieškovui naudotis jam priklausančiomis patalpomis, prašo iškeldinti atsakovus iš jam nuosavybės teise priklausančių patalpų bei atlyginti nuostolius dėl neteisėto naudojimosi ieškovui priklausančiu turtu.

5Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad po 2018 m. gruodžio 7 d. vykusio parengiamojo posėdžio su atsakove buvo nuvykę ir apžiūrėjo visus pastatus, jame esantį turtą, aptarė kada atsakovė išsikeldins ir kitus klausimus. Sutarė, kad bus sudaryta su atsakove nuomos sutartis, tačiau dėl nežinomų priežasčių, atsakovė atsisakė pasirašyti nuomos sutartį.

6Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti, nes nuosavybė gali būti paimama visuomenės poreikiams arba konfiskuojama, jeigu ji įgyta neteisėtai. Kai žmogaus būsto netekimas gresia vaikų interesams, o įgyta nuosavybė turi tik pasipelnymo tikslą, ginamas teises tenka vertinti ir kitais tarptautinės bei nacionalinės teisės aktais, reguliuojamų santykių ir ginamų interesų kontekste. Vaiko teisių konvencija įsakmiai nurodo, kad nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į būsto neliečiamybę. Vaiko interesų nepaisymas, kėsinantis į jo mitybinę gerovę ir būstą, yra ne tik šiurkštūs visos eilės nacionalinės ir tarptautinės teisės aktų pažeidimai, bet prasilenkia ir su žmogiškumo principais.

7Į teismo posėdį atsakovė ir jos atstovas advokatas Jonas Ivoška neatvyko, apie teismo posėdį informuoti tinkamai.

8Atsakovės atstovas advokatas Jonas Ivoška pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti dėl atsakovės sveikatos būklės, taip pat prašyme nurodo, kad Alytaus apylinkės prokuratūrai pateiktas pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Kol nėra aišku ar bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakovės iškeldinimo klausimą būtų spręsti problematiška.

9Atsakovė pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, dėl jos sveikatos sutrikimų ir esamos padėties, kadangi šiuo metu jai 35 nėštumo savaitė, jaučiasi prastai, sunku vaikščioti. Visgi iš atsakovės pateiktos medicininio dokumento išrašo matyti, kad atsakovės būklė stabili, priežasčių dėl kurių atsakovė negalėtų dalyvauti teismo posėdyje pažymoje nenurodyta, be to ją byloje atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas.

10Teismas įvertinęs atsakovės atstovo ir atsakovės prašyme dėl posėdžio atidėjimo nurodytus argumentus, atsakovės ir jos atstovo ankstesnį procesinį elgesį, žodine nutartimi prašymų netenkino, kadangi prašymuose nurodyti argumentai ir priežastys, nėra pagrindas teismo posėdžio atidėjimui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).

11Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad gyvenamuoju namu naudojasi ir jame gyvena atsakovė su trimis nepilnamečiais vaikais. Atsakovė pokalbių vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams metu nurodė, kad šiuo metu ji neturi kito gyvenamojo būsto, todėl iškeldinimo atveju negalėtų užtikrinti reikiamų sąlygų vaikams augti. Taip pat esant galimybei atsakovė pageidautų, jeigu sutiktų namo savininkas, šį gyvenamąjį būstą nuomotis. Atsakovė tarėsi su ieškovo sūnumi dėl nuomos sutarties pasirašymo. Kadangi atsakovės šeima yra įtraukta į Druskininkų savivaldybės socialinio būsto nuomininkų sąrašą, ji turi teisę gauti tam tikro dydžio kompensaciją už gyvenamojo būsto nuomą, atitinkamai ieškovo ji prašiusi sudaryti gyvenamojo namo nuomos sutartį. Atsakovė su ieškovu aptarė nuomos dydį, kuris tenkino abi puses, tačiau ieškovas nepasirašė nuomos sutarties, ko atsakovė reikalavusi ir ji negalėjusi gauti atitinkamos kompensacijos iš Druskininkų savivaldybės administracijos už gyvenamojo būsto nuomą.

12Teismo posėdyje Tarnybos atstovė paaiškino, kad už susidariusius įsiskolinimus ir skolas yra atsakingi tėvai, tačiau dėl tėvų elgesio neturėtų kentėti vaikai. Atsakovės šeimos situacija yra sudėtinga, šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, dar vieno vaiko atsakovė laukiasi. Tarnybos duomenimis atsakovė įtraukta į socialinio būsto laukiančių žmonių eilę, tačiau ji nėra pirma eilėje laukianti socialinio būsto. Duomenų ar atsakovei buvo siūlytas būstas, Tarnyba neturi. Atsakovė sprendė įvairius variantus, Druskininkų savivaldybės administracija galėtų prisidėti prie išperkamosios būsto nuomos ar nuomos. Dėl kokių priežasčių ieškovui sutikus sudaryti nuomos sutartį ji nebuvo sudaryta, tarnyba duomenų neturi. Po vykusio parengiamojo posėdžio atsakovė buvo atvykusi į tarnybą, pokalbio metu nurodė, kad sutiko su ieškovo pasiūlytomis taikos sutarties sąlygomis, pagal kurias ji turėtų išsikraustyti iki 2019 m. lapkričio 1 d., ir netgi galėtų išsikraustyti anksčiau. Pokalbių su specialistais metu atsakovė nurodė, kad ji yra nusimačiusi gyvenamąsias patalpas, tačiau tos patalpos kol kas nėra atsakovės nuosavybė ir šiuo metu nėra pritaikytos gyventi. Tarnybos nuomone teismo sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas, kad atsakovė galėtų pasirūpinti vaikais bei užtikrinti jiems gyvenamą būstą.

13Ieškinys tenkintinas iš dalies.

14Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas J. G. 2017 m. liepos 5 d. varžytinių Nr. ( - ) metu, nupirko atsakovei A. K. priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), viralinę, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), esančius, ( - ). Ieškovas kreipėsi į teismą dėl atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų iškeldinimo iš jam priklausančio varžytinių metu įgyto turto, nurodydamas, kad atsakovai neleidžia naudotis jam priklausančiu turtu, gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose tam neturėdami jokio teisinio pagrindo.

15Byloje keliamas klausimas dėl atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų iškeldinimo bei nuostolių atlyginimo.

16I. Dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

17Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuostatą nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas. Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnis). Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą kitu būdu (CK 4.35 straipsnio 1 dalis). Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena savavališkai, t. y. neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

18Ieškovo atstovo paaiškinimais, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas J. G. ieškovas 2017 m. liepos 5 d. varžytinių Nr. ( - ) metu, nupirko atsakovei A. K. priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), viralinę, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), esančius, ( - ). Minėtas nekilnojamasis turtas nuo 2017 m. gruodžio 20 d. registruotas ieškovo J. G. vardu, įregistravimo pagrindas – 2017 m. gruodžio 1 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. ( - ).

19Atsakovė atsiliepime nurodo, kad ieškovas pirmiau minėtą turtą įgijo neteisėtai, o atsakovės ir jos vaikų iškeldinimas iš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų, pažeidžia jų interesus į būsto neliečiamybę.

20Teismas pažymi, kad atsakovės argumentai dėl ieškovui priklausančio turto iš varžytinių įsigijimo teisėtumo, teisiškai nereikšmingi šioje nagrinėjamoje byloje. Byloje nekeliamas klausimas dėl atsakovei priklausiusių gyvenamųjų patalpų įsigijimo, o be to teismas jau yra pasisakęs dėl šio turto pardavimo iš varžytinių teisėtumo, nagrinėjant atsakovės skundus dėl antstolės veiksmų civilinėse bylose Nr. 2YT-105-970/2017, 2YT-1098-182/2017 (Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2524-390/2017). Ir kaip jau pirmiau minėta šiame sprendime, šioje byloje keliamas klausimas dėl atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų iškeldinimo bei nuostolių atlyginimo.

21Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas nustato, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams, tokios pat pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-415/2016). Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Remiantis tiek teisiniu reglamentavimu, tiek teismų praktika, privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principas negali būti paneigiamas poreikiu užtikrinti vaiko teisių apsaugą, juo labiau, kad pareiga užtikrinti gyvenamąjį būstą vaikams pirmiausia tenka tėvams. Atsakovė žinojo apie tai, kad gyvenamosios patalpos, kuriose ji gyvena su mažamečiais vaikais parduodamos varžytinėse nevykdant prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų, todėl turėjo numatyti ir pasekmes, kurios gali kilti varžytinėse pardavus šeimos gyvenamąjį būstą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė gyvena ieškovui priklausančiame name nesudariusi panaudos ar nuomos sutarčių ar kokiu nors kitu teisiniu pagrindu. Atsakovė nuo 2017 m. gruodžio mėnesio turėjo pakankamai laiko išspręsti savo ir vaikų gyvenamosios vietos klausimą, todėl elgiantis rūpestingai toks laiko tarpas buvo pakankamas tokiems veiksmams atlikti. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dalį nuomos mokesčio atsakovei už būsto nuomą, būtų dengusi Druskininkų savivaldybės administracija, todėl teigti, kad atsakovė šioje situacijoje elgėsi rūpestingai užtikrinant mažamečiams vaikams gyvenamą būstą, nėra pagrindo.

22Įvertinus išdėstytas aplinkybes pripažintina, kad atsakovai neišsikraustydami pažeidžia ieškovo kaip nekilnojamojo turto savininko teises, todėl atsakovai iškeldintini su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovui priklausančių patalpų.

23Tarnybos nuomone ieškinį tenkinus ir iškeldinus atsakovus iš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų, teismo sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas, kad atsakovė galėtų pasirūpinti vaikais bei užtikrinti jiems gyvenimą būstą. Teismas pažymi, kad siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privaloma atsižvelgti į vaikų teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas, todėl, taikant prievolių teisės normas, jos turi būti derinamos su šeimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo sprendimo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdymo atidėjimas yra vienas iš nepilnamečio vaiko teisės į būstą apsaugos būdų, taikomų teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1234/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2012). Analogiško pobūdžio bylose teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog racionalus sprendimo vykdymo atidėjimo terminas yra 3-6 mėnesiai (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1993-392/2015, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-862-436/2014). Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė, nurodė, kad atsakovė pokalbio su vaiko teisių apsaugos skyriaus metu specialistams (po 2018 m. gruodžio 7 d. vykusio parengiamojo posėdžio) paaiškino, kad ji jau turi kitas gyvenamąsias patalpas, tačiau jos kol kas nepritaikytos gyventi. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu atsakovė laukiasi (35 nėštumo savaitė), bei išimtinai į atsakovės nepilnamečių vaikų interesus, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimo vykdymo atidėjimas yra būtinas, todėl jo vykdymo terminas atidėtinas 6 mėnesiams.

24II. Dėl nuostolių atlyginimo

25Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1 132,75 Eur nuostolių atlyginimą, skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. bei priteisti ieškovo naudai iš atsakovės nuostolių atlyginimą, skaičiuojant kas mėnesį po 172,50 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki atsakovų iškeldinimo.

26Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą negautų pajamų forma, t. y. dėl negautų pajamų už nuomą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016).

27Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtinto asmens negautų pajamų atlyginimo teisinio reglamentavimo pagrindinius ypatumus ir teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje įtvirtintas nuostatas, teismas konstatuoja, kad sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovės neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių forma atsirado neigiamų padarinių ieškovui. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys.

28Ieškovas pareiškė reikalavimą atlyginti nuostolius (negautas pajamas už nuomą), kurias, ieškovo teigimu buvo sutaręs su atsakove gauti už namo nuomą po 172,50 Eur į mėnesį, t. y. tuo laikotarpiu, per kurį atsakovai gyveno ieškovui priklausančiame name nuo 2018 m. sausio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2018 m. liepos 17 d.), kas sudaro iš viso 1 132,75 Eur sumą.

29Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Pažymėtina, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas ginčą teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

30Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, jog šiuo atveju turtas buvo įsigytas varžytinėse. Ieškovui buvo žinoma, kad atsakovė aktyviais veiksmais nesutiko dėl jos turto pardavimo varžytinėse, motyvuodama tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepime pateiktame šioje civilinėje byloje į ieškovo ieškinį, todėl ieškovas galėjo ir turėjo numanyti, kad įsigijus atsakovei priklausantį turtą gali kilti papildomų sunkumų, nes jame gyvena atsakovė su nepilnamečiais vaikais. Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovės šeima ieškovui priklausančiose patalpose gyvena ir jomis naudojasi neturėdama tam jokio teisinio pagrindo, tačiau matyti, jog buvo vedamos derybos su ieškovo sūnumi dėl šių patalpų nuomos. Ieškovas ieškinyje teigia, kad buvo sutaręs su atsakove už patalpų nuomą 172,50 Eur sumą į mėnesį, tačiau teismas pažymi, kad visgi jokia rašytinė sutartis dėl tokio susitarimo sudaryta nebuvo. Be to, kaip matyti dėl patalpų nuomos su atsakove elektroninėmis žinutėmis bendravo net ne pats ieškovas, tačiau jo sūnus. Duomenų, kad atsakovei pats ieškovas būtų siuntęs oficialius raginimus ar įspėjimus dėl atsakovės šeimos gyvenimo jo įsigytose patalpose, nėra. Ieškovo sūnus ragino atsakovę išsikelti nuo 2018 m. kovo 1 d., tačiau teismo vidiniu įsitikinimu, nors šis terminas buvo beveik trys mėnesiai, įvertinus atsakovės šeiminę padėtį (vaikų amžių), tai, kad atsakovė veda ūkį ir tai, kad praktiškai prašoma buvo išsikelti žiemos sezono metu, šis terminas konkrečiu atveju buvo per trumpas. Iš atsakovės pozicijos, bendravimo su ieškovo sūnumi galima daryti išvadą, kad atsakovė kėlė patalpų nuomos kainos pagrįstumo klausimą, nes atsakovės nuomone ji buvo per didelė, todėl prašė ieškovo sūnaus name įrengti papildomus patogumus (tualetą, dušą). Šiuo atveju 172,50 Eur nuomos patalpų kaina atsakovei buvo nurodyta ieškovo sūnaus, tačiau teismas negali įvertinti tokios kainos pagrįstumo. Teismui nepateikti jokie tokių patalpų (namo) nuomos kainą patvirtinantys įrydymai (panašaus pobūdžio kaimo gyvenvietėje namų nuomos kainos), o tai, kad atsakovė sutiko su tokia ieškovo sūnaus prašoma nuomos kaina, gali būti vertinama, kaip atsakovės sutikimas, neturint jai tuo metu pagal susiklosčiusią situaciją, kito pasirinkimo. Atsakomybę, kad nebuvo sudaryta rašytinė nuomos sutartis iš dalies turėtų prisiimti ir pats ieškovas, kadangi kaip matyti iš teismui pateiktų elektroninių žinučių, ieškovo sūnus buvo suinteresuotas nuomos sutartyje nurodyti kuo mažesnę patalpų nuomos kainą, siekiant mokėti mažesnius mokesčius valstybei. Visos šios aplinkybės lėmė nuomos sutarties nesudarymą, kas atėmė galimybę atsakovei gauti dalį kompensacijos iš Druskininkų savivaldybės administracijos už patalpų nuomą. Taip pat, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas įsigydamas nekilnojamąjį turtą jį siekė nuomoti ar kokiu nors kitu būdu gauti iš jo pajamas ar kokia nors kita forma patyrė tiesioginius nuostolius. Ieškovas turėjo visas galimybes nuo turto įregistravimo jo vardu dienos pareikalauti atsakovę išsikelti iš jam priklausančių patalpų, nurodydamas aiškų ir konkretų terminą ir įspėti dėl galimų pasekmių. Ieškovo sūnaus elektroninis susirašinėjimas su atsakove neleidžia teismui daryti kategoriškos išvados, kad šalys buvo konkrečiai sutarę dėl ieškovui priklausančių patalpų 172,50 Eur nuomos kainos, o ir paties ieškovo sūnaus pozicija teikė atsakovei lūkestį, dar kurį laikė nuomos pagrindais gyventi ieškovui priklausančiose patalpose, tačiau jau kaip ir minėta atsakomybę dėl nuomos sutarties nesudarymo turėtų prisiimti ir ieškovas ne tik atsakovė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nenustačius priežastinio ryšio tarp nuostolių atsiradimo ir atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškovui neįrodžius, jog patyrė nuostolius ir kad nuostolius patyrė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, tuo pagrindu ieškovo reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. ir nuostolių atlyginimą nuo ieškinio pateikimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos atmestinas.

31III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje pagal pateiktus dokumentus ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis) ir 25,50 Eur žyminis mokestis už turtinį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), kitų dokumentų, patvirtinančių ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. visiškai tenkintinas ieškovo neturtinis reikalavimas dėl iškeldinimo, iš atsakovės ieškovo naudai, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už neturtinį reikalavimą. Taip pat iš atsakovės priteistinos 12,60 Eur išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

33Ieškovui grąžintina 83,50 Eur už ieškinį permokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 269 ir 270 straipsniais,

Nutarė

35ieškinį tenkinti iš dalies.

36Iškeldinti A. K., asmens kodas ( - ), I. K., gimusią ( - ), N. K., gimusį ( - ), A. K., gimusią ( - ), su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovui J. G., asmens kodas ( - ), nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), viralinės, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ).

37Sprendimo vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

38Priteisti iš atsakovės A. K., asmens kodas ( - ), ieškovo J. G., asmens kodas ( - ), naudai 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį.

39Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

40Priteisti valstybei iš atsakovės A. K., asmens kodas ( - ) 12,60 Eur (dvylikos eurų 60 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor banke Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

41Grąžinti ieškovui J. G., asmens kodas ( - ), 83,50 Eur (aštuoniasdešimt trijų eurų 50 ct) dydžio žyminį mokestį, sumokėta 2018 m. gegužės 15 d., mokėjimo nurodymu Nr. 15.

42Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora... 2. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1)... 5. Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė... 6. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė,... 7. Į teismo posėdį atsakovė ir jos atstovas advokatas Jonas Ivoška neatvyko,... 8. Atsakovės atstovas advokatas Jonas Ivoška pateikė prašymą bylos... 9. Atsakovė pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, dėl jos sveikatos... 10. Teismas įvertinęs atsakovės atstovo ir atsakovės prašyme dėl posėdžio... 11. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės... 12. Teismo posėdyje Tarnybos atstovė paaiškino, kad už susidariusius... 13. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 14. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas J. G. 2017 m. liepos 5 d. varžytinių... 15. Byloje keliamas klausimas dėl atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų... 16. I. Dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų... 17. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuostatą... 18. Ieškovo atstovo paaiškinimais, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas J.... 19. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad ieškovas pirmiau minėtą turtą įgijo... 20. Teismas pažymi, kad atsakovės argumentai dėl ieškovui priklausančio turto... 21. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas nustato, kad... 22. Įvertinus išdėstytas aplinkybes pripažintina, kad atsakovai... 23. Tarnybos nuomone ieškinį tenkinus ir iškeldinus atsakovus iš ieškovui... 24. II. Dėl nuostolių atlyginimo... 25. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1 132,75 Eur nuostolių atlyginimą,... 26. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nuostolių... 27. Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtinto asmens negautų pajamų atlyginimo... 28. Ieškovas pareiškė reikalavimą atlyginti nuostolius (negautas pajamas už... 29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178... 30. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, jog šiuo atveju turtas buvo... 31. III. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 32. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir... 33. Ieškovui grąžintina 83,50 Eur už ieškinį permokėto žyminio mokesčio... 34. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 35. ieškinį tenkinti iš dalies.... 36. Iškeldinti A. K., asmens kodas ( - ), I. K., gimusią ( - ), N. K., gimusį (... 37. Sprendimo vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams nuo šio sprendimo... 38. Priteisti iš atsakovės A. K., asmens kodas ( - ), ieškovo J. G., asmens... 39. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 40. Priteisti valstybei iš atsakovės A. K., asmens kodas ( - ) 12,60 Eur... 41. Grąžinti ieškovui J. G., asmens kodas ( - ), 83,50 Eur (aštuoniasdešimt... 42. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...