Byla 2A-355/2013
Dėl turtines ir neturtines žalos atlyginimo
1Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Ales Bukavinienes (kolegijos pirmininke ir pranešeja), Virginijos Cekanauskaites ir Nijoles Piškinaites, teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves P. B. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilineje byloje Nr. 2-2414-577/2011 pagal ieškoves P. B. ieškini atsakovui VšI „Vilniaus universiteto Onkologijos institutas“ del turtines ir neturtines žalos atlyginimo.
2Teiseju kolegija n u s t a t e :
3I. Ginco esme
5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme
6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendimu ieškini atmete. Nurode, kad Valstybines medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kontroles išvadose buvo nustatyti pažeidimai, kuriu pagrindu gydytojai T. V. bei gydytojui S. L. del netinkamo medicininiu dokumentu pildymo paskirtos drausmines nuobaudos – pastabos. Konstatavo, kad ieškoves pareiškimo del nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje (tarnybos pareigos neatlikimas) pagrindu, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas. Atliekant ikiteismini tyrima buvo atliktos 3 neontologines teismo medicinos ekspertizes, kuriu išvados praktiškai analogiškos. Pažymejo, jog Valstybines medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos priežiuros paslaugu kontroles išvadose konstatuoti pažeidimai, taciau nepasisakyta del padarytu pažeidimu itakos J. B. gydymo procesui, tuo tarpu atliktu ekspertiziu tyrimo objektas buvo ne tik pagrindines ir betarpiškos J. B. mirties priežasties nustatymas, bet ir J. B. teiktu priežiuros ir gydymo paslaugu tinkamumas. Padare išvada, kad nors ligonio sutikimas del penktojo chemoterapijos seanso buvo reikalingas, jo nebuvimas traktuotinas kaip Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriaus 2003 m. lapkricio 10 d. isakymu Nr. R8-478 patvirtintu reikalavimu pažeidimas, taciau šiuo atveju, vertintinas kaip formalus ir nekeiciantis pasirinkto gydymo metodo padariniu. Nurode, kad J. B. žinojo ligos diagnoze, jam prieš tai buvo atlikti 4 chemoterapijos seansai. Sprende, kad nera pagrindo teigti, jog buvo pažeisti Pacientu teisiu ir žalos sveikatai atlyginimo istatymo reikalavimai bei paciento teise i informacija apie savo sveikatos bukle, ligos diagnoze, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir prognoze. Konstatavo, kad 2004 m. rugsejo 10 d. išrašant J. B. po chemoterapijos, šalutiniu reiškiniu nenustatyta, ligonis ispetas apie galimus velesnius šalutinius chemoterapijos reiškinius, nurodytos ju profilaktines ir gydomosios priemones. Pažymejo, jog ekspertizes akte nurodoma, kad J. B. stomatito reiškiniai atsirado kita diena po išrašymo iš stacionaro, o nuo 2004 m. rugsejo 13 d. iki 2004 m. rugsejo 17 d. ligonis buvo hospitalizuotas i chemoterapijos poskyri del opinio stomatito ir buvo išrašytas iš istaigos stomatitui sumažejus. Nurode, kad ieškoves argumentus, kad, ligoniui konstatavus stemples apatines dalies erozyvini refliuksini ezofagita, nebuvo rekomenduotas gydymas, paneigia ekspertu akte nurodytas irašas, kad buvo rekomenduota gydytis Omeprozoliu arba Paret. Atkreipe demesi, kad ekspertu išvadose nurodyta, jog išrašant J. B. iš ligonines 2004 m. rugsejo 10 d. ir 2004 m. rugsejo 17 d. stacionarinis gydymas nebuvo reikalingas, o J. B. sveikatos bukle blogejo del sunkiu ligu, nepasiduodanciu gydymui, J. B. medikamentinis burnos ir stemples gleivines uždegimas buvo nustatytas laiku ir buvo imtasi tinkamu priemoniu šiam uždegimui gydyti. Pažymejo, kad gydytojas S. L.
7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimu i ji argumentai
8Ieškove apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – ieškini patenkint bei priteisti bylinejimosi išlaidas. Skunda grindžia šiais argumentais:
91. Teismas netinkamai taike materialines teises normas, reglamentuojancias gydytoju profesine civiline atsakomybe ir nepagristai nesivadovavo šio pobudžio bylose Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikos suformuluotais principais. Byloje turejo buti pažymetina ne tiek pati J. B. mirtis, o profesionalui keliamo veiksmu standarto bei maksimaliu pastangu nebuvimas. Teismas neturi teises remtis aplinkybe, jog atsakovo ir jo darbuotoju padaryti pažeidimai neitakoja paciento mirties, nes esa pati liga yra nepagydoma. Teismas nesiaiškino, ar parinkti gydymo metodai, medikamentai buvo taikomi rupestingai, atidžiai ir atsargiai. Teismas neatsižvelge, kad reikia vadovautis ir gydytoju profesines etikos nuostatomis.
102. Teismas neišsamiai ivertino bylos duomenis del gydytoju veikla reglamentuojanciu teises aktu reikalavimu nesilaikymo, padare nepagrista išvada, jog spresti del priežastinio ryšio tarp atsakovo gydytoju ir neteisetu veiksmu (neveikimo) ir ju itakos paciento J. B. gyvenimo trukmei, galimybei pasveikti, nera pagrindo. Nesutinka su teismo išvada, jog keiciant medikamento doze, ligonio sutikimas nereikalingas. Ankstesniu chemoterapijos seansu metu 5-Fluoruracylis buvo ne leidžiamas, o lašinamas, doze buvo mažesne, be to, nekilo jokiu pašaliniu padariniu. Teismas nesigilino i aptariamo pažeidimo turini ir sukeltas pasekmes paciento sveikatai. Gydytoja T. V. išleido pacienta namo nebaigus stemples uždegimo gydymo ir nerekomendavo kito gydymo.
113. Teismas nepagristai ignoravo aplinkybe, jog gydytojas S. L. neteisetai vykde gydytojo onkologo pareigas, neturedamas specializuotos medicinos praktikos licencijos ar sertifikato. Gydytojas S. L. laiku neivertino J. B. nusiskundimu, objektyviu tyrimo duomenu, nediagnozavo širdies raumens išemijos, nekeite gydymo taktikos, nekviete specialistu, su pacientu elgesi itin atsainiai, nerupestingai ir net nepagarbiai.
124. Spresdamas del atsakovo darbuotoju neteisetu veiksmu, teismas nepagristai pasireme objektyviai neirodytais teiginiais bei byloje nustatytoms faktinems aplinkybems prieštaraujanciais irodymais. Visi pažeidimai yra konstatuoti Valstybines medicininio audito inspekcijos išvadoje, kuri laikytina didesnes irodomosios galios irodymu, nes išduota kompetentingos institucijos. Taciau teismas nepagristai pasireme ikiteisminio tyrimo metu atliktu ekspertiziu išvadomis, kuriose pažodžiui remiamasi ligos istorijoje užfiksuotais duomenimis. Be to, šalys taresi del taikos sutarties, kurioje buvo nurodyta, kad atsakovas supranta, kad J. B. del jo darbuotoju kaltes nebuvo suteiktas pilnutinis gydymas, del to pacientas mire sustojus širdies veiklai ir atsakovas buvo sutikes sumoketi ieškovei 30 000 Lt.
13Apeliante taip pat prašo byla nagrineti žodinio proceso tvarka.
14Atsakovas atsiliepime i apeliacini skunda prašo skunda atmesti, teismo sprendima palikti nepakeista. Nurodo, kad visi apeliantes skunde išdestyti argumentai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, o nauju faktiniu aplinkybiu ar irodymu nepateikta. Atliktos neontologines ekspertizes išvados laikomos oficialiu rašytiniu irodymu ir turi prezumpcijos galia. Specialistai, atlike ekspertizes, savo sprendimuose konstatavo, kad J. B. sveikatos priežiuros paslaugos buvo suteiktos laiku, tinkamai ir kokybiškai ir, kad žalos asmens sveikatai padaryta nebuvo. Mano, kad teismas remesi tinkamomis teises normomis ir suformuota teismu praktika, kad priežastinis ryšys, kaip gydytojo profesines atsakomybes salyga, nera preziumuojamas, jis turi buti irodomas žalos atlyginimo siekiancio asmens.
15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybes, teisiniai argumentai ir išvados
16Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
17Apeliacines instancijos teismas nagrineja byla, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytu ribu, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Nagrinejamoje byloje teiseju kolegija nenustate absoliuciu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, todel byloje vertinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisetumas ir pagristumas apeliacinio skundo ribose.
18Byloje kilo gincas del sveikatos priežiuros istaigos civilines atsakomybes salygu buvimo.
19Nustatyta, kad J. B. 2004 m. balandžio 15 d. VšI Vilniaus Universiteto onkologijos instituto bendrosios ir abdominalines chirurgijos ir onkologijos skyriuje buvo operuotas del progresuojancio skrandžio vežio, dvylikapirštes žarnos nepraeinamumo (t. 1, b.l. 20). Nuo 2004 m. gegužes 7 d. iki 2004 m. rugpjucio 14 d. J. B. buvo atlikti keturi chemoterapijos seansai, kuriu metu pacienta gyde gydytoja L. D., skirdama po 0,68 gramo 5-fluorouracilio lašinti ligoniui i vena 5 dienas. Pirmieji keturi chemoterapijos seansai praejo be komplikaciju. 2004 m. rugsejo 3-10 d. penktojo chemoterapijos seanso metu gydytoja T. V. skyre didesne doze – 0,73 gramo – 5-fluorouracilio, švirkšciant ji i vena viena karta per diena penkias dienas. 2004 m. rugsejo 10 d. gydytoja T. V., ligos istorijoje irašiusi, kad šalutinio poveikio po chemoterapijos nepastebejo, išraše ligoni namo. 2004 m. rugsejo 13-17 d. gydytoja T. V. J. B. gyde del medikamentinio burnos ir stemples gleivines uždegimo, o, išrašydama iš ligonines, ligos istorijoje nurode, jog paciento sveikatos bukle pagerejo, tuo paciu pažymejo, kad J. B. vargina refliuksezofagitas. 2004 m. rugsejo 19 d. pablogejus sveikatos buklei J. B. atvyko i ligonine, kur ji gyde budintis gydytojas S. L.. Ta pacia diena ligonis buvo perkeltas i reanimacija, o 2004 m. rugsejo 20 d. mire sustojus širdies veiklai (t. 1, b.l. 162-227).
20Del prašymo nagrineti apeliacini skunda žodinio proceso tvarka
21Apeliante praše apeliacini skunda nagrineti žodinio proceso tvarka, taciau šio prašymo neargumentavo. Apeliacinis skundas nagrinejamas žodinio proceso tvarka, jei byla nagrinejantis teismas pripažista, kad žodinis nagrinejimas yra butinas, taciau šis prašymas teismui nera privalomas (CPK 322 str.). Teiseju kolegija pažymi, kad teisingo bylos išnagrinejimo tikslas gali buti pasiektas ir rašytinio proceso priemonemis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir ju atstovai neteikia teismui paaiškinimu, o pasako kalbas, kuriu turinys turi atitikti pateiktu procesiniu dokumentu turini (CPK 324 str. 2 d.). Atsižvelgiant i tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateike savo motyvuotus argumentus, nauju irodymu nera pateikta, todel teiseju kolegija mano, kad nera pagrindo pripažinti, jog yra butinas žodinis šios bylos nagrinejimas.
22Del atsakomybes už žala, padaryta teikiant sveikatos priežiuros paslaugas
23Sveikatos priežiuros istaigos atsakomybe už joje dirbanciu gydytoju kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiuros paslaugas padaryta žala pacientams yra deliktine civiline atsakomybe (CK 6.283, 284 str.), kuri atsiranda nustacius visas salygas: neteisetus veiksmus, žala, priežastini ryši tarp neteisetu veiksmu ir atsiradusios žalos, žala padariusio asmens kalte (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Ieškovas, pareiškes sveikatos priežiuros istaigai ieškini del jos darbuotoju kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiuros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi irodyti neteisetus veiksmus, žalos fakta ir dydi bei priežastini ryši tarp neteisetu veiksmu (neveikimo) ir padarytos žalos. Žala padariusio asmens kalte preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltes prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi irodyti ir žala padariusio asmens kalte (CK 6.248 str. 1 d.).
24Lietuvos Aukšciausiasis Teismas ne karta yra pažymejes, kad gydytoju civiline atsakomybe už netinkama gydyma yra profesine atsakomybe, todel ji yra specifine neteisetu veiksmu ir kaltes, kaip civilines atsakomybes salygu, aspektais. Specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamu paslaugu kokybes prezumpcija, todel atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rupestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybes bruožas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilineje byloje D. B. v. VšI Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009). Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltes klausima, turi buti taikomas gydytojo veiksmu standartas, t.y. jo veiksmai vertinami pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standarta. Sprendžiant del gydytojo veiksmu neteisetumo, kaip civilines atsakomybes salygos, turi buti vertinama, ar konkreciomis aplinkybemis gydytojas teike medicinos pagalba, dedamas maksimalias pastangas.
25Apeliante teigia, kad neteiseti atsakovo gydymo istaigos darbuotoju gydytoju T. V. ir S. L. veiksmai leme J. B. mirti anksciau laiko. Byloje esanciame mirties liudijime nurodyta, kad tiesiogine mirties priežastis – kardiovaskulinis nepakankamumas; tarpines priežastys – bukle po pakartotines operacijos ir chemoterapijos, dvylikapirštes žarnos stenoze; pagrindine liga, sukelusi mirti – skrandžio piktybinis navikas (t. 1, b.l. 14). Taigi, nors sveikatos priežiuros istaigas ir pacientus sieja prievole užtikrinti atidumo, rupestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsni, taciau gydytojas del objektyviu priežasciu (individualiu konkretaus žmogaus organizmo ypatumu ir jame vykstanciu biologiniu procesu, medicinos mokslo ir praktikos raidos lygio) negali garantuoti rezultato. Todel teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nera atsakingas už atsiradusias pasekmes, kadangi J. B. mirtis ir gydytoju veiksmai nera susieti priežastiniu ryšiu.
26Del irodymu vertinimo sprendžiant gydytoju veiksmu teisetumo klausima
27CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas ivertina irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymais; jokie irodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Ivertindamas irodymus teismas vadovaudamasis istatymo reikalavimais ir remdamasis logikos desniais turi spresti apie visu byloje surinktu faktiniu duomenu (irodymu) tikruma, sasajuma, leistinuma, tarpusavio ryši, pakankamuma irodinejimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilineje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistine“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).
28Nagrinejamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas gydytoju veiksmu teisetuma, tyre ir vertino 2004 m. lapkricio 15 d. Valstybines medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvadas (toliau – audito išvados) (t. 1, b.l. 20-23), tris skirtingu ekspertu atliktus ekspertizes aktus (baudž. b. Nr. 10-2-231-05, t. 1, b.l. 135-142, 250-251, t. 2, b.l. 2-22), šaliu ir treciuju asmenu paaiškinimus. Teiseju kolegija sutinka su apeliantes teiginiu, kad audito išvados turi didesne irodomaja galia, kadangi Valstybine medicinos audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra valstybes institucija (CPK 197 str.). Taciau pirmosios instancijos teismas teisingai pastebejo, kad audito išvadoje nebuvo pasisakyta apie padarytu pažeidimu itaka J. B. gydymo procesui, tuo tarpu ekspertiziu tyrimo objektas buvo ne tik pagrindines ir betarpiškos J. B. mirties priežastys, bet ir teiktu priežiuros ir gydymo paslaugu tinkamumas. Pažymetina, kad teismo medicinos ekspertizes išvados yra reikšmingi irodymai, kadangi gauti atlikus reikiamus tyrimus ir pritaikius specialiasias žinias, atlikti konkrecios specifines srities specialistu, kurie gali ivertinti, ar konkrecioje situacijoje buvo elgtasi adekvaciai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Nagrinejamu atveju butent iš ekspertizes aktu gauta informacija yra labiausiai susijusi su irodinejimo dalyku, t.y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojai konkreciu atveju elgesi taip, kaip butu elgesis sažiningas, protingas ir atidus profesionalas. Del nurodytu priežasciu teiseju kolegija audito išvadomis nesiremia kaip irodymu, turinciu didesne irodomaja galia.
29Apeliante teigia, kad ekspertizes išvados buvo atliktos remiantis ligos istorijoje užfiksuotais dokumentais, kurie pagal audito išvadas ir bylos medžiaga neatitiko buvusios realios situacijos. Teiseju kolegija negali sutikti su tokiu apeliantes argumentu, kadangi nei audito išvadose, nei bylos medžiagoje nera nustatyta, kad visi ligos istorijoje esantys dokumentai neatitiko buvusios realios paciento sveikatos bukles ir buvusios situacijos. Nustatyta keletas pažeidimu, kurie negali tureti itakos ekspertizes aktu išvadu teisetumui ir teisingumui.
30Trijuose ekspertizes aktuose iš esmes panašiai konstatuota, kad J. B. gydymas atitiko nustatyta diagnoze, medicinos pagalba iš esmes buvo suteikta teisingai, parinkta ir taikyta gydymo metodika buvo teisinga ir moksliškai pagrista. Kadangi pirmosios instancijos teismas vadovavosi minetomis ekspertizes išvadomis, todel apeliantes teiginiai, kad teismas nesiaiškino, ar parinkti gydymo metodai, medikamentai buvo taikomi rupestingai, atidžiai, laikytini nepagristais. Pažymetina, kad audito išvadose nustatyti pažeidimai – gydytojos T. V. raštiškas ligonio sutikimo chemoterapijai penktojo chemoterapijos seanso metu neiforminimas, gydytojo S. L. neteisetas gydytojo onkologo pareigu vykdymas bei neefektyvi istaigos vidaus kokybes kontrole – negalejo tiesiogiai itakoti J. B. mirties, todel vertintini kaip formalus pažeidimai. Tai, kad nebuvo raštiško J. B. sutikimo penktajam chemoterapijos seansui, formaliai gali buti vertintina kaip VšI Vilniaus Universiteto onkologijos instituto direktoriaus 2003 m. sausio 27 d. isakymo Nr. 57 bei 2003 m. lapkricio 10 d. isakymo Nr. R8-472 nuostatu pažeidimas. Taciau negalima daryti išvados, jog pacientas visiškai nesuprato, kokius veiksmus atlieka gydytoja ar kad ši situacija galejo privesti ji prie mirties. Be to, reikia ivertinti fakta, kad tai buvo penktasis chemoterapijos seansas, naudojami tie patys vaistai, nors ir pakeitus ju kieki bei naudojimo buda. Atkreiptinas demesys, kad ir ekspertizes išvadoje pažymeta, jog padidinta medikamentu doze bei pakeistas skyrimo budas, galejo pabloginti ligonio savijauta, taciau nebuvo J. B. sveikatos pablogejimo priežastis (baudž. b. Nr. 10-2-231-05, t. 2, b.l. 21). Teiseju kolegija taip pat pažymi, kad tuo atveju, kai byloje keliamas netinkamo gydymo metodo parinkimo, kaip gydytoju neteisetu veiksmu, klausimas, gydytojo veiksmu standarta apibrežia medicinos mokslo ir praktikos lygis. Mineta, kad gydytojas negali padaryti daugiau, nei objektyviai leidžia medicinos mokslo ir praktikos lygis. Byloje esanciais rašytiniais irodymais, ekspertu išvadomis ir paaiškinimais nustatyta, kad pagal J. B. sveikatos bukle ir svori penktojo chemoterapijos seanso metu gydymo metodas buvo parinktas tinkamai.
31Tai, kad gydytojas S. L. neturejo gydytojo onkologo licencijos nagrinejamu atveju neleme J. B. netinkamo gydymo ar mirties. Teiseju kolegija pažymi, kad gydytojas S. L. turi terapeuto licencija (t. 1, b.l. 152), o J. B. sveikatos pablogejimo metu kaip budintis gydytojas jis gyde ne nuo vežio, bet suteike bendraja pagalba, kuria teikti turi teise gydytojas terapeutas. Paminetieji pažeidimai, tiesiogiai nesusije su ligonio gydymu ir neturejo itakos gydymo rezultatui, todel vertintini formaliais.
32Taigi negalima sutikti su apeliante, kad gydytoju veiksmai buvo neteiseti ar vertinami kaip nepakankamai kvalifikuoto paslaugu teikimo faktas ir kad jie turejo ar galejo tureti itakos ligonio ligos diagnozei nustatyti, gydymui paskirti ir tolimesnei ligos eigai bei baigciai (mirciai). Šios nustatytos aplinkybes reiškia, kad nera nustatytas ir priežastinis ryšys tarp gydytoju veiksmu (neveikimo) ir žalos, del kurios šioje byloje yra pareikštas ieškinys. Nenustacius, kad atsakovo darbuotojai neatliko visu butinu tyrimu ir skyre netinkama gydyma, priežastinio ryšio tarp gydytoju veiksmu ir J. B. mirties nustatyti negalima, nors audito išvadose nurodyti kai kurie galimi pažeidimai ir nera paneigti.
33Del gydytoju etikos teikiant pagalba ligoniui
34Pagrindine gydytojo pareiga – teikti kvalifikuota ir rupestinga medicinos pagalba ligoniui. Pacienta ir gydytoja (sveikatos priežiuros istaiga) sieja prievole, kurios turini sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievole butu vykdoma dedant maksimalias pastangas. Sprendžiant del gydytoju kaltes, turi buti remiamasi ne tik teises aktu, reglamentuojanciu medicininiu paslaugu teikima, bet ir gydytoju profesines etikos nuostatomis (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. lapkricio 9 d. nutartis civilineje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškiu klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilineje byloje M. P. ir kt. v. VšI Marijampoles ligonine ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2010). Kasacinis teismas yra akcentaves, kad gydytojo veiksmu standartas apima ne tik medicinos ir kitu mokslu žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesines etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmu vertinima protingumo, sažiningumo kriterijais, konkreciomis aplinkybemis (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. gegužes 25 d. nutartis civilineje byloje VšI Kauno medicinos universiteto klinikos v. LR Sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-236/2010).
35Teiseju kolegija, vertina gydytoju veiksmus atsižvelgiant i tai, ar jie teike medicinos pagalba, dedami maksimalias pastangas. Kasacinis teismas yra pažymejes, kad maksimaliu pastangu principas vertinant gydytojo veiksmu atitikti protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus imanomus tyrimus ir taikyti visus imanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi buti ivertinta, ar jis veike kaip sažiningas, atidus, atsargus, rupestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitu mokslu žiniomis, gydytoju profesines etikos ir pripažintos praktikos taisyklemis, teises aktu, reglamentuojanciu medicininiu paslaugu teikima, nuostatomis (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilineje byloje R. P. ir R. I. v. Vilniaus greitosios pagalbos universitetine ligonine, VšI Karoliniškiu poliklinika ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011).
36Teiseju kolegija, padariusi išvada, kad gydytoju veiksmai neturejo priežastinio ryšio su J. B. mirtimi, kadangi medicina negali išgydyti visu ligu, vis delto, sprendžia, jog gydytojai T. V. ir S. L. nesivadovavo gydytoju profesines etikos nuostatomis. Lietuvos gydytoju sajungos profesines etikos kodekse nurodyta, kad gydytojas užtikrina toki rupestingumo laipsni, kokio tikimasi iš sažiningo asmens sveikatos priežiuros paslaugu teikejo; palaiko su pacientu gerus santykius, kurie grindžiami abipusiu pasitikejimu ir pagarba; demesingai ir atidžiai išklauso paciento skundus; gydymo metu demesingai stebi pacienta, informuoja apie gydymo rezultatus, rekomenduoja tolimesne priežiura ar gydyma, perduoda paciento priežiura kitam gydytojui (sveikatos priežiuros istaigai) ir kt. Byloje esantys irodymai patvirtina, kad minetu nuostatu nebuvo laikomasi. Kadangi gydytoju veiksmai vertintini ne rezultato, o proceso aspektu, todel ypac svarbu ne tik tai, kokius gydymo metodus ar tyrimus gydytojas naudoja, bet ir tai, ar jis su pacientu elgiasi pagarbiai ir rupestingai. Pažymetina, kad gydytojo civiline atsakomybe gali lemti bet koks neatidumas, nerupestingumas, nepakankamas profesines pareigos atlikimas, profesines etikos taisykliu pažeidimas.
37Tiek nagrinejamojoje byloje, tiek baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-231-05 esantys apeliantes paaiškinimai rodo, kad gydytojai su J. B. elgesi atsainiai, nerupestingai, nepagarbiai. Gydytoju T. V. ir S. L. veiksmu nerupestingumas, atsainus požiuris i pacienta užfiksuoti ir audito išvadose. Iš ieškoves paaiškinimu matyti, kad gydytoja T. V., 2004 m. rugsejo 17 d. išrašydama J. B. iš ligonines, nebuvo atidi, nerekomendavo ambulatorinio gydymo. Ieškove pati rupinosi, kokiais vaistais palengvinti J. B. fizini skausma. Pasak apeliantes, gydytojas S. L., 2004 m. rugsejo 19 d. gydydamas ligoni, ji išbare, liepe neveidmainiauti, nesimaivyti, prieš tai ilgai neprieme ligonio gydyti, nes šis atvyko su taksi, o ne su Greitosios pagalbos automobiliu (baudž. b. Nr. 10-2-231-05, t. 1, b.l. 3). Apeliantes teigimu, gydytojai taip pat nepagarbiai elgesi ir su ja (t. 1, b.l. 1-9).
38Nors, kaip nustatyta, gydytoju veiksmai neleme ligonio mirties, taciau rupestingumo, demesingumo ir atsakingumo stoka sukele J. B. ne tik fizines, bet ir dvasines kancias. Kadangi apeliante nuolat buvo kartu su savo sutuoktiniu, stengesi del jo sveikatos, todel visiškai pagrista manyti, kad gydytoju požiuris i jos sutuoktini jai taip pat sukele dvasinius išgyvenimus ir skausma.
39Nustacius, kad atsakovo darbuotoju veiksmai neatitiko padidinto rupestingumo ir demesingumo standarto, taikomo profesionalams, konstatuotinas faktinio ir teisinio priežastinio ryšio tarp apeliantes patirtos žalos ir gydytoju neteisetu veiksmu (neteiseto neveikimo) buvimas. Atsižvelgiant i šia aplinkybe, sprestinas neturtines žalos atlyginimo apeliantei klausimas.
40Del neturtines žalos dydžio
41CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teise i žalos atlyginima turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties diena turejo teise gauti iš jo išlaikyma (nepilnameciai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tevai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimes po jo mirties; šie asmenys taip pat turi teise i neturtines žalos atlyginima.
42Istatymas nenustato konkreciu neturtines žalos atlyginimo dydžiu atskirais neturtines žalos atlyginimo atvejais, taciau itvirtina kriterijus, i kuriuos atsižvelgdamas, teismas sprendžia, koks neturtines žalos dydis galetu geriausiai kompensuoti asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukretimus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas neturtines žalos dydi nustato, atsižvelgdamas i jos padarinius, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teiseju kolegija pažymi, kad svarbu išlaikyti pusiausvyra tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtines žalos ir teisingos kompensacijos už ši pažeidima. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ja priteisus, gali buti paneigta neturtines žalos atlyginimo esme, paverciant tai nepagristu uždarbiavimu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilineje byloje J. G. v. UAB „Respublikos leidiniai“, bylos Nr. 3K-3-136/2010).
43Dvasiniais išgyvenimais pasireiškianti neturtine žala pirmiausia siejama su asmenimis, kurie emociškai labai susije su nukentejusiuoju. Tai – tevai, vaikai, sutuoktiniai, kuriu tarpusavio santykiai yra labai glaudus. Nagrinejamu atveju iš bylos aplinkybiu matyti, kad sutuoktiniu Brazausku ryšys buvo glaudus. Apeliante J. B. lydedavo i gydymo istaiga, rupindavosi juo. Po sutuoktinio mirties pablogejo apeliantes psichikos bukle, ji užsisklende savyje, jaucia nuoskauda, jog tenka gyventi vienai, atsirado baime ir nepasitikejimas medikais, ju gydymo metodais, sutriko fizine sveikata (t. 1, b.l. 244, 231-252). Teiseju kolegijos nuomone, karteli del sutuoktinio praradimo ir nepasitikejima medikais sukele atsakovo darbuotoju gydytoju T. V. ir S. L. nepagarbus ir atsainus elgesys J. B. atžvilgiu.
44Teiseju kolegija sutinka su apeliante, kad gydytoju veiksmais (neveikimu) jai padaryta neturtine žala. Atsižvelgiant i teisingumo, protingumo, sažiningumo principus, taip pat i butinybe užtikrinti adekvatu neturtines žalos kompensacijos mechanizmo igyvendinima, apeliantei priteistina 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnis).
45Bylinejimosi išlaidu paskirstymas
46Apeliacini skunda tenkinus iš dalies, atitinkamai patenkintu ir atmestu reikalavimu daliai turi buti paskirstomos bylinejimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Apeliante praše priteisti iš atsakovo bylinejimosi išlaidas, taciau iki bylos išnagrinejimo iš esmes nepateike patirtu bylinejimosi išlaidu dydi patvirtinanciu irodymu, todel šios išlaidos nera priteisiamos.
47Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
Nutarė
48Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima.
49Ieškini tenkinti iš dalies.
50Iš atsakovo VšI „Vilniaus universiteto Onkologijos institutas“ (i.k. 1195942, adresas: Santariškiu g. 1, Vilnius, LT-08660) priteisti ieškoves P. B.. ( - ) naudai 7000 Lt (septynis tukstancius litu) neturtinei žalai atlyginti.