Byla 2A-2548-577/2013
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. T. (S. T.) ir atsakovo UAB „Structor optimus“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. T. (S. T.) ieškinį atsakovui UAB „Structor optimus“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas S. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Structor optimus“ 45 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis 2008-08-11 sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. 58 pagrindu pradėjo dirbti pas atsakovą UAB „Structor optimus“ stogdengiu. 2010-09-08 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu, atliekant statomo gyvenamojo namo, esančio Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus r., stogo apdailos darbus, ieškovas buvo sunkai sužalotas. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės 2010-09-24 išduotoje pažymoje Nr. 2319 nurodyta, kad ieškovo patirta trauma yra priskiriama prie sunkių, nes buvo nustatyti abiejų gaktikaulių abiejų šaknų lūžiai ir kryžkaulio lūžiai. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau- VDI Vilniaus skyrius), atlikusio patikrinimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, 2010-10-19 parengtoje medžiagoje esančiame 2010-10-18 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 10-01 nurodyta, jog nelaimingą atsitikimą darbe pagal svarbą nelaimingo atsitikimo kilimui sąlygojo: darbuotojo neaprūpinimas asmenine apsaugos priemone – saugos diržu (17 p.); saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, pasireiškęs tuo, jog direktorius nekontroliavo, t.y. paliko darbuotojus, atliekančius pavojingus stogo apdailos darbus, be priežiūros bei nenušalino neblaivaus nukentėjusiojo, dirbančio pavojingus darbus, tuo buvo pažeisti Darbo kodekso (toliau DK) 123 str. 1 d., jog, jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio, reikalavimai; paties nukentėjusiojo norminio akto teisės akto pažeidimas, pasireiškęs tuo, jog nukentėjusysis įvykio dieną darbo vietoje buvo neblaivus. Be to, darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto saugos ir sveikatos klausimais asmens, stogdengio S. T., kuris pasireiškė tuo, jog bendrovės direktorius neorganizavo darbuotojų, atliekančių pavojingus stogo apdailos darbus, mokymo pagal Vyriausybės 2002-09-03 nutarimo Nr. 1386 3.3 p. Taip pat direktorius neišdavė stogo dengimo darbams, esant kritimo iš aukščio pavojui, paskyros-leidimo, kuriame būtų nurodytos asmeninės apsaugos priemonė, saugos diržų tvirtinimo taškai, todėl darbuotojai nebuvo supažindinti su būtinomis saugos priemonėmis atliekant šio gyvenamojo namo stogo darbus, o instruktavimas neįformintas paskyroje-leidime. Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte taip pat nurodyta, kad atsakovas nepranešė apie nelaimingą atsitikimą VDI Vilniaus skyriui ir neišsaugojo nepakeistos nelaimingo atsitikimo vietos. Nelaimingas atsitikimas įvyko 2010-09-08 apie 14 val., apie tai buvo iš karto informuotas atsakovo bendrovės vadovas, kuris, nepranešė apie įvykį VDI Vilniaus skyriui ir pats veždamas nukentėjusįjį į VšĮ VGPUL ir tik apie 16.28 val. pristatęs nukentėjusįjį į priėmimo skyrių, kur teigė, kad įvyko trauma buityje, siekė nuslėpti nelaimingą atsitikimą ir išvengti už tai atsakomybės. Nelaimingas atsitikimas VDI Vilniaus skyriuje buvo pradėtas tirti tik 2010-09-20, gavus iš Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros pranešimą apie nelaimingą atsitikimą darbe ir pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl įvykio. Ieškovas pažymi, kad atsakovo kaip darbdavio neteisėta veika šiuo konkrečiu atveju pasireiškia saugos darbe norminių aktų pažeidimu. Ieškovo nuomone, atsakovo neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą sieja netiesioginės priežasties ir pasekmės santykis. Nors tiesioginės neigiamos pasekmės kilo dėl paties nukentėjusiojo – ieškovo veiksmų, kuomet jis, atlikdamas statomo gyvenamojo namo stogo apdailos darbus, eidamas stogo danga slydo ir nukrito ant žemės grunto maždaug iš šešių metrų aukščio ir sunkiai susižalojo, tačiau tokius nukentėjusiojo veiksmus, net ir esant jam neblaiviam, įtakojo darbdavio padaryti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, DK, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų pažeidimai, darbdavio neveikimas ir nepakankamas rūpestingumas sudarė palankias sąlygas nelaimingo atsitikimo darbe kilimui. Ieškovas pažymi, kad įrodžius, jog žala nukentėjusiajam atsirado ryšium su jo darbinių pareigų vykdymu, darbdavio kaltė, tai yra kad jis nesudarė saugių darbo sąlygų, yra preziumuojama. Dėl patirtų sužalojimų ir ilgo reabilitacinio proceso ieškovas patyrė didelę neturtinę žalą. Ieškovas tvirtina, kad po patirto traumos jam teko ir dabartiniu metu vis dar tenka iškęsti fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, gyvenimo kokybės ir pragyvenimo šaltinio, užtikrinusio turėtą gyvenimo lygį iki sveikatos sunkaus sutrikdymo, praradimus. Po patirtos traumos ieškovas negrįžtamai prarado dalį darbingumo. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-09-01 išduotoje darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 0641559 nuo 2011-08-17 iki 2012-08-16 nustatytas 50 proc. netekto darbingumo lygis.

4Atsakovas UAB „Structor optimus“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad atsakovas, nesutikdamas su Nelaimingo atsitikimo darbe akto (toliau – Aktas) 17 p. nurodytomis nelaimingo atsitikimo pirma, antra ir ketvirta priežastimis, kuriose buvo nurodyti atsakovo direktoriaus padaryti pažeidimai, Aktą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o pastarasis 2011-03-10 sprendimu skundą atmetė. Atsakovo direktorius L. V. 2011-03-17, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-03-10 sprendimu, padavė apeliacinį skundą, minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-03-10 sprendimas nėra įsiteisėjęs.

5Liudytoja E. A. parodė, kad dirba Vilniaus rajono policijos komisariate. Ji atliko tyrimą baudžiamojoje byloje dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kiek pamena, žmogus nukrito nuo statomo namo stogo darbo vietoje. Ji tą žmogų pavarde T. apklausė vieną kartą ligoninėje, o atsakovas buvo darbdavys. Apklausa vyko Lazdynų greitosios pagalbos ligoninėje. Atsimena, kad nukentėjusysis gulėjo lovoje ir nesikėlė, bet atsakinėjo į klausimus. Po apklausos jam buvo perskaityti parodymai, jis pasirašė protokole.

6Liudytojas A. G. parodė, kad ieškovo darbingumo vertinimo aktai truputį skiriasi. Naujame darbingumo vertinimo akte yra daugiau diagnozių. Aktas gali keistis, jame gali padidėti ar sumažėti diagnozių. Paskutiniame darbingumo vertinimo akte 16 punkte pirma diagnozė 45 procentai darbingumo, tai arterinis kraujotakos nepakankamumas. Antra diagnozė – dubens kaulo padariniai. Pats lūžimas nėra vertinamas, tiesiog pats funkcijos sutrikimas. Klubo sąnarių sutrikimas dėl buvusių lūžių mažina darbingumą 25 procentais, lieka 75 procentai darbingumo. Trečia diagnozė tai procentinis klausos sutrikimas, kai žmogus neprigirdi, skaičiuoklė procentų nekeičia, šitie skaičiavimai yra iki 55. Kiekviena diagnozė reiškia atskirą ligą, tarpusavyje jos nėra susijusios. Būklė po dubens kaulo lūžimo neturėjo įtakos kaulų aterosklerozei. Lyginant du aktus, liko tos pačios diagnozės ir tas pats vertinimas, pasikeitė tik skaičiukai dėl metodikos. Akte neturi būti medikų išvadų, daromas vertinimas pagal siuntime nurodytus diagnozių kodus. Kai gauna duomenis, nustato nedarbingumo lygį, diagnostika neužsiima.

7Liudytoja J. T. parodė, kad ieškovas yra jos vyras. Ieškovas niekada nebuvo kalbus, bet dabar pasidarė uždaras, dar labiau nekalbus, piktas, jo sveikata pablogėjo po įvykio. Jis gali sėdėti, gulėti, o vaikščioti sunku, skauda, paeina keletą žingsnių ir turi sustoti. Prieš pat nelaimę jie įsigijo sodą su nameliu. Tuo sodu rūpinasi ji, nes vyras nieko negali daryti, net žemės negali kasti, jam skauda. Anksčiau jo darbas buvo tvarkytis buityje, o dabar mažai ką jis daro namuose. Jis gauna 400 Lt pensiją, o ji dirba dviejuose darbuose, nes neįmanoma išgyventi, reikia ir paskolą mokėti. Ieškovui nėra paskirti kokie nors vaistai, jis vartoja vaistus nuo skausmo, kuriuos jam ji perka. Jis kreipėsi dėl darbo į darbo biržą, bet nelabai ką jam siūlo, nes sunkių darbų dirbti jis negali. Anksčiau, iki įvykio, jokių problemų darbuose ieškovas neturėjo.

8Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 13 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-09-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad Nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra pripažintinas oficialiu rašytiniu įrodymu ir aplinkybės, nurodytos šiame dokumente, pripažįstamos visiškai įrodytomis, kol jos nebus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju 2010-10-18 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 10-01 (toliau – aktas), bei jame nustatytos ir įvardintos įvykusio 2010-09-08 14.00 val. nelaimingo atsitikimo, kurio metu nukentėjo S. T., dirbantis stogdengiu pagal 2008-08-11 neterminuotą darbo sutartį (žmogaus nukritimas iš aukščio), aplinkybės ir priežastys (kurios išsamiai nurodytos aukščiau), nėra nuginčytas ir yra galiojantis. Atsakovo atstovų nurodytos aplinkybės, kuriomis remdamiesi jie kategoriškai teigė, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo atsakovo kaltės visiškai nėra, buvo atmestos kaip nepagrįstos. Įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visetą, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju dėl įvykusio nelaimingo įvykio yra kaltos abi šalys, tiek ieškovas, tiek atsakovas, t.y. mišri abiejų šalių kaltė (CK 6.282 str.), laikant, kad ieškovas yra kaltas dėl įvykio 70 procentų, atsakovas – 30 procentų. Teismas, įvertinęs įvykusio nelaimingo įvykio priežastis, pasekmes, atsižvelgęs į ieškovo netekto darbingumo lygį (neteko 55 proc. darbingumo), bendrą ieškovo sveikatos būklę, į tai, kad papildomas gydymas dėl patirtų traumų ieškovui nėra paskirtas, į šalių mišrios kaltės proporciją, į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, į teismų praktiką, sprendė, jog tikslinga ieškovui iš atsakovo priteisti 13 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui (CK 1.5, 6.250, 6.282 str. str.).

9Ieškovas S. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą, nurodant, kad dėl 2010-09-08 įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sunkiai sužalotas ieškovas, jo kaltė yra 30 procentų, o 70 procentų kaltės tenka atsakovui UAB „Structor optimus“, bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 31 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

10Atsakovas UAB „Structor optimus“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, kad su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, pažymi, kad ieškovo apeliaciniame skunde nėra nurodytas apeliacinio skundo pagrindas – nenurodoma jokių aplinkybių, kurios patvirtintų sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą, nenurodoma, kokiais konkrečiais įrodymais ir argumentais grindžiamos šios aplinkybės; prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11Atsakovas UAB „Structor optimus“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti ir ženkliai sumažnti ieškovui priteistą neturtinės žalos atlyginimą. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai remdamasis administracinių teismų sprendimų išvadomis, nustatė, kad ieškovas nelaimingo atsitikimo dieną darbe alkoholio nevartojo. Apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas neatliko ieškovo parodymų, duotų ikiteisminio tryimo metu, analizės, iš viso jų nevertino ir neaptarė, taip pažeisdamas CPK 185 str., 270 str. 4 d. 2 p. ir 3 p. Taip pat apeliantas nurodo, kad ieškovo dėl dubens kaulų lūžių pasekmių įtakotas klubo sąnario funkcijos sutrikimas mažina darbingumą tik 25 procentais, o labiausiai ieškovo nedarbingumą sąlygojo galūnių kraujotakos aterosklerozė, kuri visiškai nėra susijusi su 2010-09-08 atsitikimo metu patirtais sužalojimais, su šiais sužalojimais nėra susijęs ir klausos nervo pažeidimas. Apelianto vertinimu, pirmos instancijos teismas padarė realių faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, neįvertino specialisto A. G. parodymų apie ieškovo nedarbingumo nustatymą. Taip pat apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo finansinę padėtį. Pasak atsakovo, įmonė nėra pajėgi atlyginti net nedideles neturtinės žalos sumas, įmonės pajamų nepakanka net veiklos sąnaudoms padengti. Be to, apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į ieškovo kaltę. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pats ieškovas elgėsi ypatingai neatsargiai ir neapdairiai, todėl atsakovas turėtų būti apskritai atleistas nuo civilinės atsakomybės. Atsakovo nuomone, taikant civilinę atsakomybę, turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito – žalą padariusio asmens sąskaita.

12Apeliaciniai skundai atmestini.

13Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.

14Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas S. T. ir atsakovas UAB „Structor optikus“ 2008-08-11 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 58, kurios pagrindu ieškovas nuo 2008-08-12 pradėjo dirbti pas atsakovą stogdengiu (b.l. 32-33). 2010-10-18 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 10-01 (toliau – Aktas) konstatuota, kad UAB „Structor optimus“, 2010-09-08 14.00 val. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjo S. T., dirbantis stogdengiu pagal 2008-08-11 neterminuotą darbo sutartį (žmogaus nukritimas iš aukščio); 2010-04-21 įvadinio instruktavimo data (3.11 punktas), instruktuotas saugiai dirbti tą darbą, kurį atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas; instruktuotas saugiai dirbti pagal Stogdengio saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 10, patvirtintą 2009-12-16 (3.11 punktas); neapmokytas atlikti pavojingų darbų (3.12 punktas); S. T. patyrė abiejų gaktikaulių abiejų šakų ir kryžkaulio lūžį (4.4. punktas); konstatuota, kad S. T. buvo neblaivus, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada T-N 1294/10(01), išduota 2010-09-09, rasta 1,75 promilės etilo alkoholio (4.6 punktas).

15Akto 17 punkte pateikiamos šios nelaimingo atsitikimo priežastys:

161) darbuotojas neaprūpintas asmenine apsaugos priemone – saugos diržu; direktorius neužtikrino, kad nukentėjusysis stogo darbus atliktų prisisegęs saugos diržą; kuo pažeisti Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT-5-00, patvirtintų Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 73 punkto reikalavimai, t.y., jog „atliekant darbus ant stogų, aukštesnių kaip 1,3 m... kad būtų išvengta darbuotojų... kritimo, turi būti įrengtos kolektyvinės saugos priemonės, o darbuotojai aprūpinti reikiamomis apsauginėmis priemonėmis“;

172) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas – direktorius nekontroliavo, t.y. paliko darbuotojus, atliekančius pavojingus stogo apdailos darbus, be priežiūros, nenušalino neblaivaus S. T., dirbančio pavojingus darbus. Tuo pažeisti Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalies reikalavimai, t.y. „ jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus..., darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti...“;

183) paties nukentėjusiojo norminio teisės akto pažeidimas – S. T. įvykio dieną darbo vietoje buvo neblaivus; tuo pažeisti Stogdengio saugos ir sveikatos instrukcijos, patvirtintos įmonės vadovo 2009-12-16 Nr. 10, 3.4 punkto reikalavimai, t.y. „laikytis įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklių, darbe nevartoti alkoholio...“;

194) darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto saugos ir sveikatos klausimais asmens – stogdengio S. T. – direktorius neorganizavo darbuotojų, atliekančių pavojingus, pagal Vyriausybės 2002-09-03 nutarimą Nr. 1386 3.3. punktą, stogo apdailos darbus, mokymo; tuo pažeisti Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos ir apsaugos ministro 2003-12-31 įsakymu Nr. A1-223/792, 3 punkto reikalavimai, t.y. „darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, nusprendus mokyti mokymo įstaigose arba įmonėje... šių nuostatų nustatyta tvarka mokymo įstaigose arba įmonėje mokomi... darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus ...“; direktorius neišdavė stogo dengimo darbams, esant kritimo iš aukščio pavojui, paskyros – leidimo, kuriame būtų nurodytos asmeninės apsaugos priemonės, saugos diržų tvirtinimo taškai, todėl darbuotojai nesupažindinti su būtinomis saugos priemonėmis, atliekant šio gyvenamojo namo stogo darbus ir instruktavimas neįformintas paskyroje – leidime; pažeisti Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 11 punkto reikalavimai, t.y. „ paskyrą – leidimą darbų vadovui išduoda darbdavio paskirtas asmuo. Jis privalo kontroliuoti, kad būtų įgyvendintos paskyroje – leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės... privalo supažindinti darbuotojus su būtinomis saugos ir sveikatos priemonėmis ir instruktavimą įforminti paskyroje – leidime“.

202010-09-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N1294/10(01) nurodyta, kad S. T. kraujyje rasta 1,75 proc. (promilės) etilo alkoholio (1 T., b.l.15). 2010-09-24 VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės pažymoje apie traumos sunkumą Nr. 2319 nurodyta, kad S. T. diagnozuotas abiejų gaktikaulių abiejų šakų ir kryžkaulio lūžis ir ši trauma, vadovaujantis sunkių traumų klasifikaciniais požymiais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 2001-07-18 įsakymu Nr. 397, priskiriama prie sunkių (1 T., b.l. 14).

21Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0641559 duomenimis (1 T., b.l. 44), ieškovui S. T. nuo 2011-08-17 iki 2012-08-16 nustatytas 50 proc. netektas darbingumas (darbingumo lygis 50 proc.), remiantis 2011-09-01 Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (1 T., b.l. 45) bei 2011-08-31 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3969 (1 T., b.l. 138-140); Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 0705147 (1 T., b.l. 163) nurodyta, kad ieškovui S. T. nuo 2012-08-17 iki 2014-10-03 nustatytas 55 proc. netektas darbingumas (darbingumo lygis 45 proc.), remiantis 2012-10-04 Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (1 T., b.l. 162) bei 2012-10-04 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-5285 (1 T., b.l. 178-183). 2012-11-08 VSDFV Vilniaus filialo skyriaus sprendimu Nr. 11-17-34753 (2 T., b.l. 7) ieškovui yra paskirta 433,84 Lt per mėnesį valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija.

222010-10-18 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 10-01 buvo konstatuotos visos nelaimingo atsitikimo priežastys. 2011-03-10 Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1044-580/2011 pagal pareiškėjo L. V. patikslintą skundą atsakovui Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. T. dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto panaikinimo, pareiškėjo L. V. skundą atmetė (1 T., b.l. 66-69). Pabrėžtina, jog minėtame sprendime teismas konstatavo, kad nelaimingo atsitikimo darbe 2010-10-18 akte Nr. 10-01-17 konstatuotos išvados yra pagrįstos, atitinkančios byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo akto. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-08 nutartimi 2011-03-10 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistas (1 T., b.l.103-107). Taigi, kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, Nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra pripažintinas oficialiu rašytiniu įrodymu (prima facie) ir aplinkybės, nurodytos šiame dokumente, pripažįstamos visiškai įrodytomis, kol jos nebus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus (CPK 197 str. 2 d.). Pažymėtina, kad naujų įrodymų, kurie paneigtų minėto rašytinio įrodymo duomenis, nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kaip specialus dokumentas, kuriuo nustatomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys, o ne ikiteisminio tyrimo metu priimti procesiniai sprendimai dėl baudžiamojo proceso procedūrų, turi lemiamą reikšmę vertinant, ar buvo pažeistos darbo saugą reglamentuojančios teisės normos, ir ar tie pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo sužalojimu.

23Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-03-10 sprendime buvo konstatuota, kad Akte pagrįstai buvo nustatyta, jog nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo darbuotojo neaprūpinimas saugos diržu, saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas. Teismas sprendime taip pat konstatavo, jog nelaimingas atsitikimas įvyko ir dėl to, kad darbą atliko saugos ir sveikatos klausimais neapmokytas asmuo. Be to, buvo pažymėta, kad Nelaimingo atsitikimo darbe akte nustatyta ir kita įvykio kilimo priežastis – darbuotojo girtumas. Pabrėžtina, kad ši aplinkybė yra nekvestionuojama, nes yra nurodyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2010-09-09 specialisto išvadoje Nr. T-N 1294/10 (01), kurioje konstatuota, kad S. T. kraujyje rasta 1,75 promilės etilo alkoholio (b. l. 93). Pažymėtina, kad šių aplinkybių visetas, galiausiai konstatuotas įsiteisėjusia Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi, nagrinėjamu atveju turi esminę reikšmę, nustatinėjant ginčo šalių kaltę.

24DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Pažymėtina, kad pagal CK 6.283 straipsnio pirmos dalies nuostatas, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Pažymėtina, kad CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

25Dėl to, kad žala ieškovo sveikatai buvo padaryta jam vykdant darbines pareigas, ginčo nėra. Saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų (DK 2 str. 1 d. 5 p.). Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbdavio veiksmų ir jo pareigos užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas įvykdymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo intereso prasme darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-450/2006).

26Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kadangi objekte dirbdamas ant stogo ieškovas nebuvo aprūpintas saugos priemonėmis, todėl jis negalėjo jomis naudotis nepriklausomai nuo kitų įvykio aplinkybių. Taigi nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžiai įžvelgtina darbdavio kaltė, nes darbdavys, visų pirma, nenušalino nuo darbo neblaivaus darbuotojo, taip pat nesudarė darbuotojui saugių darbo sąlygų. Be to, pritartina pirmos instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus pagrindo išvadai, kad ieškovo kritimas nuo stogo buvo valinis ieškovo veiksmas, todėl šis atsakovo argumentais buvo pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas.

27Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, būtina atsižvelgti ir į skolininko veiksmus, kurie galėjo turėti įtakos šios žalos atsiradimui. Pastebėtina ir tai, kad faktas, jog darbdavys neužtikrino saugių darbo sąlygų, savaime nelėmė darbuotojo sužalojimo. Tiesioginės neigiamos pasekmės kilo būtent dėl paties nukentėjusiojo, kuris eidamas stogo danga, paslydo ir nukrito ant žemės grunto maždaug iš 6 metrų aukščio, veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, darbuotojo padarytas darbų saugos norminių aktų pažeidimas ir elementarios savisaugos reikalavimų nesilaikymas pripažintinas kaip vienas iš kriterijų, reikšmingų darbuotojui padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymui (CK 6.250 straipsnis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju 2010-09-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N1294/10(01) nurodyta, kad ieškovo kraujyje rasta 1,75 proc. (promilės) etilo alkoholio (1 T., b.l. 15). Taigi nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, be abejo, buvo ir darbuotojo girtumas. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, vidutinis girtumo laipsnis yra akivaizdi priežastis, kelianti grėsmę dirbant stogo darbus. Be to, pastebėtina, kad pats ieškovas, būdamas neblaivus darbo vietoje bei dirbdamas aukštyje, būdamas instruktuotas saugiai atlikti savo darbą (1 T., b.l. 37-42), neturėdamas apsaugos priemonių, tokiais veiksmais pats šiurkščiai pažeidė savo darbines pareigas, nebuvo apdairus, atidus, rūpestingas, todėl darytina išvada, kad tokiu savo elgesiu ir pats ieškovas iš dalies prisiėmė riziką dėl įvykusio nelaimingo įvykio pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės abi šalys ir neneigia to fakto, kad iš dalies abi yra kaltos dėl nelaimingo atsitikimo, tačiau skirtingai vertina savo kaltės mastą (2 T., b.l. 66; 76). Maža to, šią aplinkybę, jog abi šalys yra kaltos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, patvirtina ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. spendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi nustatyti faktai.

28Ieškovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis pažeidė teisės aktuose nustatytus draudimus vartoti alkoholį ir būti neblaiviam darbo vietoje, o atsakovo kaltė pasireiškė nesaugių darbo sąlygų sudarymu, nes neblaivus ieškovas nebuvo pašalintas iš statybvietės bei nebuvo sudarytos saugios darbo sąlygos. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką nukentėjusiojo neblaivumas darbo metu ir darbo vietoje, ypač tuo atveju, kai dirbama pavojingomis sąlygomis (aukštyje, su judančiai mechanizmais ir kt.), net ir esant darbdavio kaltei, traktuojamas kaip didelis neatsargumas. Tačiau neeliminuojama ir darbdavio, nenušalinusio neblaivaus darbuotojo nuo darbo, deliktinė atsakomybė. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2008; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-490/2008 ir kt.). Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo neblaivumą (1,75 promilės etilo alkoholio ieškovo kraujyje) kaip didelį neatsargumą ir konstatavo, kad ieškovas yra kaltas dėl įvykio 70 procentų, o atsakovas – 30 procentų. Analogiška praktika formuojama ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-490/2008, 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-9/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-664/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad didelis neatsargumas – tai paprasčiausių atidumo, rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Jei ieškovas būtų laikęsis paprasčiausios taisyklės nebūti statybvietėje ir nelipti ant stogo darbo vietoje būnant neblaiviam, nelaimingo atsitikimo, tikėtina, būtų buvę galima ir išvengti.

29Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos buvimo fakto, būtina atsižvelgti ir į tai, kokia teisės ginama vertybė buvo pažeista. Tuo atveju, kai keliamas klausimas dėl žalos, padarytos sveikatos sutrikdymu, atlyginimo, būtina atsižvelgti į tai, kad kalbama apie vienos iš pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimą. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinė žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, akivaizdu, kad, sutrikdžius asmens sveikatą, kartu neišvengiamai padaroma tam tikra neturtinė žala.

30Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas tokio pobūdžio klausimus, yra pažymėjęs, jog neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų indentifikavimą ir jų vertinimą lemia neturtinės žalos atlyginimo kompensacinis pobūdis bei teisingo žalos atlyginimo principas, reiškiantis, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009). Kalbant apie priteistinos neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. 2010-09-24 VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės pažymoje apie traumos sunkumą Nr. 2319 (1 T., b.l. 14) nurodyta, kad S. T. diagnozuotas abiejų gaktikaulių abiejų šakų ir kryžkaulio lūžis ir ši trauma, vadovaujantis sunkų traumų klasifikaciniais požymiais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 2001-07-18 įsakymu Nr. 397, priskiriama prie sunkių. Kaip matyti iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr.0641559 (1 T., b.l. 44), ieškovui S. T. nuo 2011-08-17 iki 2012-08-16 nustatytas 50 proc. netektas darbingumas (darbingumo lygis 50 proc.), remiantis 2011-09-01 Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (1 T., b.l. 45) bei 2011-08-31 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3969 (1 T., b.l. 138-140); Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr.0705147 (1 T., b.l. 163) nurodyta, kad ieškovui S. T. nuo 2012-08-17 iki 2014-10-03 nustatytas 55 proc. netektas darbingumas (darbingumo lygis 45 proc.), remiantis 2012-10-04 Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (1 T., b.l. 162) bei 2012-10-04 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-5285 (1 T., b.l. 178-183). Pažymėtina, kad nurodyti duomenys apie ieškovui nustatyto nedarbingumo lygį yra oficialūs, nėra nuginčyti, todėl pirmos instancijos teismas jais pagrįstai ir rėmėsi. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo argumentai apie ieškovui diagnozuotų ligų bei netekto darbingumo procentinę išraišką pagrįstai buvo laikytini tik atsakovo samprotavimais, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad žalos sveikatai padariniai yra ilgalaikio pobūdžio.

31Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į įstatymu nustatytus buhalterinėms dokumentams reikalavimus, sutinka su apelianto UAB „Structor optimus“ argumentais, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo pateikti į bylą duomenys apie atsakovo turtinę padėtį neatitinka oficialiems įrodymams keliamų reikalavimų, tačiau net ir įvertinus apelianto į bylą pateiktus jo finansinę būklę ir turtinę padėtį atspindinčius dokumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo keisti pirmos instancijos teismo padarytų išvadų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kolegijos vertinimu, jis atitinka nustatytas nelaimingo įvykio aplinkybes bei pasekmes, ieškovo netekto darbingumo lygį, šalių kaltės proporciją, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei teismų praktiką (CK 1.5 str., 6.250 str.,6.283 str.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012 ir kt.) ir nagrinėjamu atveju apelianto finansinė būkle nesudaro pagrindo jo mažinti.

32Kiti apeliacinio skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra tiesiogiai susiję su ginčo klausimu, todėl jie nevertinami ir dėl jų nepasisakoma. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Pažymėtina, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

33Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

34Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

35Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas S. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 4. Atsakovas UAB „Structor optimus“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su... 5. Liudytoja E. A. parodė, kad dirba Vilniaus rajono policijos komisariate. Ji... 6. Liudytojas A. G. parodė, kad ieškovo darbingumo vertinimo aktai truputį... 7. Liudytoja J. T. parodė, kad ieškovas yra jos vyras. Ieškovas niekada nebuvo... 8. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį... 9. Ieškovas S. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės... 10. Atsakovas UAB „Structor optimus“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį... 11. Atsakovas UAB „Structor optimus“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono... 12. Apeliaciniai skundai atmestini.... 13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 14. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas S. T. ir atsakovas UAB „Structor... 15. Akto 17 punkte pateikiamos šios nelaimingo atsitikimo priežastys:... 16. 1) darbuotojas neaprūpintas asmenine apsaugos priemone – saugos diržu;... 17. 2) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas – direktorius... 18. 3) paties nukentėjusiojo norminio teisės akto pažeidimas – S. T. įvykio... 19. 4) darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto saugos ir sveikatos klausimais... 20. 2010-09-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos... 21. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo... 22. 2010-10-18 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 10-01 buvo konstatuotos visos... 23. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-03-10... 24. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti... 25. Dėl to, kad žala ieškovo sveikatai buvo padaryta jam vykdant darbines... 26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kadangi objekte dirbdamas ant stogo... 27. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio... 28. Ieškovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis pažeidė teisės aktuose nustatytus... 29. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad... 30. Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas tokio pobūdžio klausimus, yra... 31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į įstatymu nustatytus... 32. Kiti apeliacinio skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismo nuomone,... 33. Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios... 34. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 35. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą palikti...